Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos Z. Č. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Jūratė Blažienė ir Ukmergės rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

13. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog įsiteisėjusio Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimo civ. byloje Nr. e2-1014-759/2020, kuris paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi, pagrindu išduotas ieškovei Ukmergės rajono savivaldybės administracijai vykdomasis dokumentas dėl atsakovės Z. Č. iškeldinimo su visu jai priklausančiu turtu iš ieškovei Ukmergės rajono savivaldybei priklausančių nuomojamų patalpų – socialinio būsto – buto su rūsiu, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pasibaigus terminuotai nuomos sutarčiai, suteikiant jai teisę išsinuomoti kitą gyvenamąją patalpą – socialinį būstą (vykd. b. 1 t., b. l. 15-16). Minėto vykdomojo dokumento pagrindu antstolės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0086/21/00737 (vykd. b. 1 t., b. l. 21-22).

15. Antstolė 2022 m. kovo 28 d. patvarkymu dėl iškeldinimo datos perkėlimo, perkėlė priverstinio iškeldinimo datą iš 2022 m. kovo 31 d. į 2022 m. balandžio 12 d. (vykd. b. 1 t., b. l. 131-132). 2022 m. balandžio 6 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos sustabdymo Nr. S-22-86-4502, antstolė sustabdė priverstinio iškeldinimo veiksmus iki kol teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. eA2-3072-627/2022 dėl proceso atnaujinimo (vykd. b. 1 t., b. l. 136-137). Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi civ. byloje Nr. e2A-1602-467/2020 pareiškėjos Z. Č. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje e2-1014-759/2020 netenkintas. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1791-936/2022, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. balandžio 28 d. nutartis palikta nepakeista (vykd. b. 2 t., b. l. 7-14). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartimi pareiškėjos Z. Č. kasacinis skundas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarties panaikinimo ir bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atsisakytas priimti ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (vykd. b. 2 t., b. l. 36-37).

16. Tęsdama vykdymo veiksmus antstolė 2022 m. lapkričio 3 d. priėmė patvarkymą dėl iškeldinimo Nr. S-22-86-15424, kuriuo nutarė nestabdyti vykdymo veiksmų ir vykdyti Z. Č. priverstinį iškeldinimą, kuris paskirtas 2022 m. lapkričio 8 d., 9:30 val., iš buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nurodydama, jog pareiškėjos liga lėtinė (vykd. b. 2 t., b. l. 48-49). Taip pat antstolė 2022 m. lapkričio 4 d. priėmė patvarkymą dėl prašymo netenkinimo Nr. S-22-86-15525, kuriuo nusprendė pareiškėjos prašymo dėl iškeldinimo sustabdymo netenkinti, kadangi kreipimasis į EŽTT nesudaro pagrindo stabdyti ar atidėti vykdymo veiksmų (vykd. b. 2 t., b. l. 66-67). Pareiškėja su antstolės priimtais patvarkymais nesutiko, teikdama skundą dėl antstolės veiksmų (vykd. b. 2 t., b. l. 72-74). Antstolė 2022 m. lapkričio 7 d. patvarkymu Nr. S-22-86-15637 pareiškėjos skundo netenkino (vykd. b. 2 t., b. l. 75-76). Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. sausio 3 d. nutartimi neteisėtų antstolės veiksmų priimant skundžiamus patvarkymus nenustatė.

Dėl atskirojo skundo argumentų

17. Apeliantė nesutinka su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 3 d. sprendimu remdamasi dvejopo pobūdžio argumentais: 1) klaidingai įvertintos faktinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjos ligos pobūdžiu; 2) nepagrįstai nutarta nestabdyti vykdymo veiksmų iki kol EŽTT bus išnagrinėtas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nors apeliantė formuluodama atskirojo skundo reikalavimą prašo apeliacinės instancijos teismo sustabdyti vykdymo veiksmus iki kol bus išspręstas ginčas (Peticija) ir gautas procesinis dokumentas iš EŽTT, t. y. reiškia reikalavimą stabdyti iškeldinimą antruoju aspektu, tačiau atskirajame skunde pateikiami argumentai ir dalyje dėl vykdymo veiksmų sustabdymo dėl pareiškėjos ligos. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliantės argumentus, vertins pareiškėjos skundą ir tuo aspektu, ar pagrįstai įvertinus pareiškėjos ligos pobūdį atsisakyta sustabdyti vykdymo veiksmus.

18. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.

19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė antstolės veiksmų neteisėtumo, padarydamas išvadą, jog antstolės priimti 2022 m. lapkričio 3 d. patvarkymas dėl iškeldinimo Nr. S-22-86-15424 ir 2022 m. lapkričio 4 d. patvarkymas dėl prašymo netenkinimo Nr. S-22-86-15525 pagrįsti, o pareiškėjos nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo sustabdyti iškeldinimo vykdymo.

20. CPK 625 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. CPK 626 ir 627 straipsniuose nustatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant, antstolis privalo arba turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus, sąrašas. Pagal CPK 626 straipsnio 1 dalį, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais: 1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; 2) skolininkui netekus veiksnumo; 3) iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą; 4) skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); 5) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; 6) kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus). CPK 627 straipsnyje nustatyta, kad antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: 1) kai raštu prašo išieškotojas; 2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; 3) kai skolininkas gydosi ligoninėje; 4) kai paskelbta skolininko paieška (CPK 620 straipsnis); 5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; 6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą; 7) kai, vadovaujantis Finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis, skolininkui ar išieškotojui atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai.

21. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog egzistuoja CPK 627 straipsnio 5 punkte numatytas vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindas. Iš vykdomojoje byloje esančios VšĮ „Ukmergės ligoninė“ 2022 m. spalio 19 d. pažymos matyti, kad pareiškėjai diagnozuotas (duomenys neskelbtini), ligos trukmė – keli mėnesiai, liga yra (duomenys neskelbtini) (vykd. b. 2 t., b. l. 43). Minėti papildomi duomenys dėl pareiškėjos ligos pareikalauti iš VšĮ „Ukmergės ligoninės“ antstolės, todėl antstolės veiksmai siekiant išsiaiškinti pareiškėjos ligos pobūdį paneigia pareiškėjos argumentus, jog buvo formaliai įvertinta pareiškėjos liga. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas taip pat vertino šį faktinį įrodymą ir jį aptarė, pagrįstai konstatuodamas, jog esant pareiškėjos lėtinei ligai nėra pagrindo taikyti CPK 627 straipsnio 5 punkto nuostatas. Nors pareiškėja nurodo, kad liga paūmėjo, tačiau ši faktinė aplinkybė savaime nesuponuoja išvados, jog negali būti tęsiami iškeldinimo veiksmai, o skolininkė dėl ligos negali dalyvauti vykdymo procese. Pareiškėja nepateikė apeliacinės instancijos papildomų medicininių dokumentų ar išrašų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjos sveikatos būklė atitinka CPK 627 straipsnio 5 punkto reikalavimus ir ji dėl sveikatos būklės negali būti iškeldinama (CPK 178 straipsnis). Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius faktinius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog dėl pareiškėjos nurodomos ligos nėra pagrindo stabdyti vykdymo veiksmų, o apeliantės argumentai, kad byloje esantys įrodymai vertinti formaliai ar kad juos vertinant padaryta klaidų, atmestini kaip deklaratyvaus pobūdžio teiginiai.

22. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo nepritarti ir apylinkės teismo argumentams, jog kreipimasis į EŽTT nepatenka nei į privalomųjų, nei į fakultatyviųjų vykdomosios bylos sustabdymo aplinkybių sąrašą. Nėra duomenų, jog apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant atskirąjį skundą EŽTT priėmė sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi ir šie apeliantės argumentai nesudaro pagrindo laikyti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino antstolės veiksmus.

23. Apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad siūlomo kito būsto būklė yra prastesnė, o ji turi turi teisę į socialinį būstą, neturi įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Viena vertus, įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas (CPK 18 straipsnis). Kita vertus, pareiškėjos teisė į socialinį būstą nėra paneigiama ir priešingai nei bando įrodyti apeliantė, byloje pateiktas 2021 m. balandžio 4 d. įsakymas dėl socialinio būsto, kuriuo nutarta neterminuotam laikotarpiui socialinio būsto nuomos sąlygomis išnuomoti Z. Č. vieno kambario 36,74 kv. m. naudingo ploto socialinį būstą, esantį (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad apeliantės teisės ir interesai nėra pažeidžiami, o ji nėra paliekama be gyvenamosios vietos. Taigi tai, kad apeliantei, anot jos, nėra tinkamas toks būstas, nesudaro pagrindo nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo.

24. Pareiškėjos pateiktu teismui dokumentu, pavadinimu „Pranešimas – prašymas“ iš esmės siekiama sustabdyti vykdymo veiksmus - iškeldinimą. Pažymėtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. vasario 24 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino ir iki civilinė byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0086/21/00737 (civ. b. l. 103-104).Taigi apeliantės procesinis prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti iškeldinimą patenkintas minėta apylinkės teismo nutartimi, apibrėžiant tokių laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo terminą – iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu apeliantė siekia kito laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo termino, toks prašymas CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka teikiamas apylinkės teismui.

25. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, vertindamas antstolės priimtus skundžiamus patvarkymus vykdymo veiksmų sustabdymo klausimais bei pagrįstai netenkino pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl prašymo skirti pareiškėjai baudą

27. Suinteresuotas asmuo kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skirti pareiškėjai 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų iš šios baudos paskiriant suinteresuotam asmeniui – Ukmergės rajono savivaldybės administracijai.

28. CPK 7 straipsnio 2 dalyje dalyvaujantiems byloje asmenims numatyta pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos arba gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje. Pagal šio straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą.

29. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja naudojasi jai įstatymu suteiktomis teisėmis ginti savo teises ir interesus teismine tvarka. Nenustatyta pareiškėjos proceso vilkinimo ar nepagrįstų prašymų, dėl kurių būtų užvilkintas šios bylos nagrinėjimas. Nors, kaip nurodo suinteresuotas asmuo, pareiškėja vilkina iškeldinimo procesą, tačiau pareiškėjai teisė ginčyti antstolės priimtus patvarkymus, keliančius pareiškėjai abejonių, yra numatyta įstatyme. Aplinkybės, kad teismo sprendimas dėl priverstinio iškeldinimo nėra vykdomas nuo 2020 metų, nėra pagrindas skirti pareiškėjai baudą. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, toks suinteresuoto asmens prašymas netenkintinas.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti apeliantės atskirojo skundo.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.