- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-21
- Bylos Nr.
- 2S-443-198/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-07399-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Pareiškėjas
- L. K.
- Advokatai
- Vytautas Garla
- Kategorijos
- 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.5.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-798-223/2019 pagal pareiškėjos L. K. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenimis antstoliui Mariui Alšauskui, G. G., atstovaujamai L. K., G. G., Panevėžio miesto savivaldybei.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja L. K. skundu kreipėsi į antstolį Marių Alšauską, kuriame nurodė, kad nesutinka su antstolio Mariaus Alšausko patvarkymu „Dėl iškeldinimo“, prašė nevykdyti iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kadangi ji ir dukros nenori keltis į bendrabutį, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad tai yra mažesnės patalpos, todėl neturės kur dėti visų baldų, dukroms į mokyklą, o jai į darbą tokiu atveju teks važiuoti autobusu, dėl ko atsiras papildomų išlaidų, be to, yra ruošiama peticija Europos Žmogaus Teisių Teismui (toliau – ir EŽTT).
2. Antstolis 2018 m. gruodžio 13 patvarkymu Nr. S-1149 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir skundą su vykdomosiomis bylomis perdavė nagrinėti teismui, taip pat sustabdė vykdymo veiksmus dėl L. K., G. G. ir G. G. iškeldinimo iki teismas išnagrinės 2018 m. gruodžio 6 d. skundą. Nurodė, kad skolininkės skundas yra nepagrįstas, jame išdėstytos aplinkybės ir teiginiai nesudaro pagrindo nevykdyti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų vykdomojo dokumento Nr. e2-2865-589/2017 bei 2018 m. lapkričio 14 d. patvarkymo „Dėl iškeldinimo“. Vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenumato jokių išlygų skolininkui, kuris rengia peticiją EŽTT ar nenori vykdyti teismo sprendimo dėl kokių nors asmeninių priežasčių, pvz., nenoro kraustytis į kitas gyvenamas patalpas, nes jos bus mažesnės, ir pan. Nei skunde, nei vykdomosiose bylose Nr. 0089/18/00228 ir Nr. 0089/18/00227 nėra duomenų, kad vykdomasis dokumentas Nr. e2-2865-589/2017, kurio pagrindu atliekami vykdymo veiksmai dėl L. K. ir jos dukrų iškeldinimo, būtų pakeistas ar panaikintas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 4 d. nutartimi pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmestas.
4. Teismas nustatė, kad antstolio 2018 m. vasario 6 d. Raginimas įvykdyti sprendimą skolininkei L. K. buvo įteiktas 2018 m. vasario 9 d. Skolininkei geruoju neįvykdžius teismo sprendimo, antstolis surašė 2018 m. lapkričio 14 d. patvarkymą „Dėl iškeldinimo“, kuris skolininkei buvo įteiktas 2018 m. lapkričio 16 d.
5. Sprendė, kad, įvertinus jau minėtų antstolio patvarkymų priėmimą laiką ir terminus, jų turinį, antstolis nepažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 763, 766, 769 straipsniuose įtvirtintų įstatyminių normų, reguliuojančių iškeldinimo procesą, skundžiamas antstolio 2018 m. lapkričio 14 d. patvarkymas Nr. S-1030 yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Kiti pareiškėjos skunde nurodyti motyvai apie tai, kad dukros nenori kraustytis į bendrabutį, kad nebus kur dėti baldų ir pan. nėra teisiniai argumentai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėja L. K. prašo jos atskirąjį skundą tenkinti, panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 4 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
7. Nurodo, kad nesutinka būti iškeldinta į (duomenys neskelbtini) esantį bendrabučio tipo 18 kv. m. kambarį su bendra keliems nuomininkams virtuve bei tualeto ir vonios kambariu, kadangi tai labai pablogintų jos šeimos (jos ir dviejų dukrų) gyvenimo sąlygas. Nepilnametė dukra G. bijo gyventi tame bendrabutyje, nes jai neišvengiamai tektų bendrauti su kitais nuomininkais, tarp kurių yra ir asocialių asmenų, kai dukra gamintųsi maistą bendroje virtuvėje ar naudotųsi kitais bendrais patogumais. Dukra jai nurodė, kad tokiu atveju ji prašysis apgyvendinama globos namuose, taigi dėl iškeldinimo į prastesnį būstą, pablogėjusių gyvenimo sąlygų, gali netekti ryšio su nepilnamete dukra. Nepilnametei dukrai G. nebus galimybės tose patalpose net pastatyti rašomojo stalo, kadangi kambaryje turės sutilpti jos turimi du miegamieji kampai-lovos, spinta, sekcija, šaldytuvas, skalbimo mašina. Be to, kadangi jos silpna širdis ir dėl to jai nustatytas tik dalinis darbingumas, jai taip pat būtinas atskiras būstas.
8. Tvirtina, kad neatsisako pagal galimybes sumokėti susidariusią skolą, ją po truputį moka, todėl įsiskolinimas mažėja. Gyvenamajame būste, adresu (duomenys neskelbtini), ji su vaikais gyvena jau 18 metų, visą šį laikotarpį savivaldybė atsisakė deklaruoti jos ir vaikų gyvenamąją vietą šiuo adresu, todėl ji buvo priversta deklaruoti gyvenamąją vietą kitur – adresu (duomenys neskelbtini). Mano, kad savivaldybės administracija piktnaudžiavo neleisdama deklaruoti gyvenamosios vietos, tokiu būdu vengdama pareigos pasiūlyti jos šeimai tinkamas patalpas gyvenimui.
9. Įsitikinusi, kad savivaldybės administracija turi galimybių jai pasiūlyti kitą gyvenamąjį būstą, kuris gyvenimo kokybe, dydžiu atitiktų iki šiol jų naudojamą gyvenamąjį būstą. Tokiu atveju, jeigu toks būstas būtų jai pasiūlytas, ji ir dukros persikeltų į jį gera valia ir antstoliui netektų priimti patvarkymo jas iškeldinti.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Panevėžio miesto savivaldybė prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei palikti galioti 2019 m. vasario 4 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartį.
11. Nurodo, kad iš atskirojo skundo turinio matyti, jog pareiškėja nesutinka su priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2865-589/2017 ir siekia pakeisti sprendimo priverstinį vykdymą, tariamai nurodydama, jog antstolis atliko kažkokius neteisėtus veiksmus. Atskirajame skunde nenurodomos jokios aplinkybės, kad antstolis, priimdamas 2018 m. lapkričio 14 d. patvarkymą pažeidė teisės aktų nuostatas, ar iš viso atliko kažkokius neteisėtus veiksmus.
12. Mano, kad toks pareiškėjos elgesys vertintinas kaip akivaizdus vilkinimas priverstinai įvykdyti teismo sprendimą. Panevėžio miesto savivaldybė dėl tokių pareiškėjos veiksmų patiria nuostolius, nes jai yra saugomas būstas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėja akivaizdžiai piktnaudžiauja, vilkindama priverstinio iškeldinimo procesą, teikdama nepagrįstus skundus ir pati neišsikeldama iš būsto, esančio (duomenys neskelbtini), todėl svarstytinas klausimas, ar pareiškėjai nereikėtų pritaikyti CPK 95 straipsnyje numatytas sankcijas už piktnaudžiavimą procesu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teismas konstatuoja:
13. Atskirasis skundas netenkinamas, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 4 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
14. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
15. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė neįgaliojo pažymėjimo kopiją. Pagal CPK 314 straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad minėtame dokumente iš esmės jokių kokybiškai naujų ar ginčo išsprendimui reikšmingų duomenų nėra pateikiama, apeliacinės instancijos teismas juos atsisako priimti.
16. Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 510 straipsnis).
17. Apeliantė nurodo, jog yra ruošiama peticiją EŽTT dėl pažeistų jos šeimos teisių, susijusių su gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimu ir iškeldinimu iš vienos gyvenamosios patalpos į kitą. Nurodytą aplinkybę patvirtina vykdomojoje byloje Nr. 0089/18/00228 esantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2018 m. lapkričio 5 d. Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.4.(NTP-2)-18-T-2352-19073 bei advokato Vytauto Garlos, atstovaujančio apeliantės interesus, 2018 m. gruodžio 6 d. raštas.
18. Vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui (CPK 625 straipsnio 1 dalis). CPK 626 straipsnyje numatyti privalomi vykdomosios bylos sustabdymo, o CPK 627 straipsnyje – fakultatyviniai pagrindai. Konstatavęs CPK 626 straipsnyje įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, o pagal 627 straipsnį antstolis turi teisę visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdymo veiksmus ar atidėti vykdymo veiksmus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, peticijos EŽTT rengimo atvejis nėra numatytas kaip pagrindas sustabdyti ar atidėti vykdymo veiksmus. Kiti apeliantės tiek skunde dėl antstolio veiksmų, tiek atskirajame skunde nurodyti argumentai taip pat nėra teisiškai reikšminti, vertinat, ar egzistuoja įstatyme numatyti atvejai stabdyti ar atidėti vykdymo veiksmus, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos bei vykdomųjų bylų medžiagą, skundžiamą nutartį, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį teisinius argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą bei motyvuotą išvadą, jog antstolis, priimdamas skundžiamą 2018 m. lapkričio 14 d. patvarkymą Nr. S-1030 „Dėl iškeldinimo“, nepažeidė CPK 763, 766, 769 straipsniuose įtvirtintų įstatyminių normų, reguliuojančių iškeldinimo procesą. Kadangi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl minėtų straipsnių aiškinimo ir taikymo, pritardamas teismo išdėstytiems argumentams bei teisiniam situacijos vertinimui, tų pačių argumentų nekartoja. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Atskirasis skundas atmetamas, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 4 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybė atsiliepime į atskirąjį skundą kėlė klausimą dėl CPK 95 straipsnyje numatytos sankcijos apeliantei taikymo, kadangi, jos nuomone, toks apeliantės elgesys, kai nesutinkant su įsiteisėjusiu teismo sprendimu, siekiama pakeisti sprendimo priverstinį vykdymą, tariamai nurodant, jog antstolis atliko kažkokius neteisėtus veiksmus, vertintinas kaip akivaizdus vilkinimas privestinai įvykdyti teismo sprendimą.
22. Šiuo aspektu akcentuotina, jog pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010, 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Nagrinėjamu atveju, atskirajame skunde apeliantė nurodė jos nesutikimo su skundžiama nutartimi motyvus, kurie, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti pripažinti kaip aiškus siekis vilkinti procesą, piktnaudžiauti suteikta procesine teise, todėl skirti jai baudą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.