Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Žaneta Ladygaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininkės Z. Č. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose 2023 m. birželio 27 d. gautas skolininkės Z. Č. (toliau – ir Skolininkė) prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – vykdymo veiksmų (iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų) stabdymo. Skolininkė nurodo, kad iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų nėra galimas, nes jai nėra suteiktas kitas būstas, atitinkantis įstatymą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmetamas.

2. Byloje bei Teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1014-759/2020, patenkinus ieškovės Ukmergės rajono savivaldybės administracijos ieškinį, nuspręsta iškeldinti atsakovę Z. Č. su visu jai priklausančiu turtu iš ieškovei Ukmergės rajono savivaldybei priklausančių nuomojamų patalpų – socialinio būsto – buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pasibaigus terminuotai nuomos sutarčiai, suteikiant jai teisę išsinuomoti kitą gyvenamąją patalpą – socialinį būstą. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. birželio 22 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Antstolės Jūratės Blažienės (toliau – ir Antstolė) kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. kovo 22 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-1014-759/2020 dėl skolininkės iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), išieškotojos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos naudai. Priverstinis iškeldinimas iš minėtų patalpų buvo paskirtas 2023 m. birželio 28 d., 9 val. 30 min.

3. Iš Antstolės 2023 m. birželio 26 d. patvarkymo dėl prašymo netenkinimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Skolininkė kreipėsi į Antstolę, nurodydama, kad jai nėra suteiktas joks kitas socialinis būstas. Minėtu patvarkymu Skolininkės prašymas netenkintas.

4. Taip pat iš Antstolės 2023 m. birželio 27 d. patvarkymo dėl vykdymo veiksmų atidėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad antstolė J. Blažienė atidėjo Skolininkės iškeldinimą iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei informavo, kad priverstinis iškeldinimas iš minėtų patalpų bus vykdomas 2023 m. liepos 25 d., 9 val. 30 min. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) vyko Skolininkės motinos laidotuvės.

5. Skolininkė 2023 m. birželio 27 d. kreipėsi į teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti vykdymo veiksmus (iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų), kadangi jai nėra suteiktas kitas būstas, atitinkantis įstatymą. Toks prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas.

6. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis – eliminuoti riziką (grėsmę), kad teismo priimtas sprendimas bus neįvykdytas. Jų taikymui būtina nustatyti kumuliatyvių (abiejų būtinų) sąlygų visumą – tikėtiną ieškinio pagrįstumą ir grėsmę teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK 144 straipsnio 1 dalis).

7. Sprendžiant laikinųjų pasaugos priemonių instituto taikymo klausimą yra aktualūs tokie principai, kaip ekonomiškumas bei proporcingumas, visų ginčo šalių interesų pusiausvyros užtikrinimas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti labiau rezervuotai nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-230-516/2018). Šis institutas negali būti naudojamas kaip priemonė išvengti priverstinio vykdymo veiksmų pagal įsiteisėjusį vykdytiną dokumentą atlikimo prieš naują bylą inicijavusį asmenį tos bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nei kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-462-464/2019).

8. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, jog nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Priešingu atveju būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo (vykdomojo rašto) vykdymo privalomumo principas.

9. Nagrinėjamu atveju laikinąsias apsaugos priemones taikyti nėra pagrindo, visų pirma, todėl, kad, kaip jau minėta, Antstolės 2023 m. birželio 27 d. patvarkymu dėl vykdymo veiksmų atidėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) atidėtas Skolininkės iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), numatant, kad priverstinis iškeldinimas iš minėtų patalpų bus vykdomas 2023 m. liepos 25 d., 9 val. 30 min., kas reiškia, jog prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo metu nėra pagrindo stabdyti vykdymo veiksmų, kadangi šie veiksmai jau yra atidėti.

10. Taip pat pažymėtina, kad Skolininkės prašyme dėstomas iš esmės vienintelis argumentas – jog iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų nėra galimas, nes Z. Č. nėra suteiktas kitas būstas, atitinkantis įstatymą – nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas (CPK 18 straipsnis). Svarbu tai, kad analogišką argumentą Skolininkė dėstė ir anksčiau, teikdama skundus dėl Antstolės veiksmų bei prašydama teismo panaikinti Antstolės 2022 m. lapkričio 3 d. patvarkymą dėl iškeldinimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. lapkričio 4 d. patvarkymą dėl prašymo netenkinimo Nr. (duomenys neskelbtini)ir kt., tačiau įsiteisėjusia ir neskundžiama Vilniaus apygardos 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-914-603/2023 buvo konstatuota, kad Z. Č. teisė į socialinį būstą nėra paneigiama, nes byloje pateiktas 2021 m. balandžio 4 d. įsakymas dėl socialinio būsto, kuriuo nutarta neterminuotam laikotarpiui socialinio būsto nuomos sąlygomis išnuomoti Skolininkei vieno kambario 36,74 kv. m. naudingo ploto socialinį būstą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina, kad Skolininkės teisės ir interesai nėra pažeidžiami, nes ji nėra paliekama be gyvenamosios vietos. Minėtoje nutartyje aukštesnės instancijos teismas konstatavo, jog tai, kad, anot Z. Č., minėtas socialinis būstas nėra jai tinkamas, nesudaro pagrindo nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo.

11. Esant nurodytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti vykdymo veiksmus nėra, kadangi Skolininkės teisės ir interesai nėra pažeidžiami, o jos pageidavimai gauti geresnės būklės būstą šuo atveju negali sudaryti prielaidų išieškojimo vykdymo procese sustabdymui, tokiu būdu paneigiant įsiteisėjusio teismo sprendimo (vykdomojo rašto) vykdymo privalomumą, todėl Skolininkės prašymas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144-147, 151, 290-292 straipsniais, teismas

nutaria:

skolininkės Z. Č. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.