Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei A. R., ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, D. R. atstovui advokatui Eimantui Šriupšai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui K. R. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir su tuo susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, D. R., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, AS Inbank filialas, Aktiva Finance Group OŪ, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

16. Tretieji asmenys "AS Inbank filialas", Aktiva Finance Group OŪ, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei Tarnyba procesiniuose dokumentuose prašė bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Ieškinys ir savarankiški reikalavimai tenkintini

19. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas sutuoktinio atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

20. Ieškovės vertinimu, santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės, o jo kaltė, ieškovės teigimu, pasireiškė tuo, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu, net vaikų akivaizdoje naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, nuolat vartojo alkoholį. Dėl smurto naudojimo ieškovės atžvilgiu, ne vieną kartą buvo kviečiama policija. Be to, atsakovas ieškovę vaikų akivaizdoje ne kartą vadino įvairiais necenzūriniais bei ieškovę įžeidžiančias žodžiais. Taip pat atsakovas nesirūpino šeima, tinkamai neprisidėjo ir neprisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, nuo 2023 m. liepos 17 d. išvyko iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, 2023 m. rugpjūčio mėnesį atsakovo motina pervedė 800,00 Eur ieškovei bei 100,00 Eur į dukters sąskaitą, ir nuo šios datos daugiau šeima atsakovas nesirūpina.

Dėl pavardžių ir tarpusavio išlaikymo po santuokos nutraukimo

23. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovė po santuokos nutraukimo prašė palikti jai turimą pavardę ,,R.“, atsakovas jokių prieštaravimų dėl to nereiškė, todėl teismas ieškovei palieka turimą pavardę „R.“, taip pat atsakovui palieka turimą pavardę „R.“.

24. Ieškovė ir atsakovas reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo nekėlė. Teismui nenustačius, kad kuriam nors vienam sutuoktiniui būtų ženkliau reikalingas išlaikymas po santuokos nutraukimo, šalims vienam iš kito išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

25. Sprendimo priėmimo dienai šalys yra nepilnamečio vaiko D. R., gimusio (duomeny neskelbtini), tėvai. Ieškovė prašė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, atsakovas jokių prieštaravimų dėl to nepareiškė.

26. Sprendžiant, su kuriuo iš tėvų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, visų pirma, pažymėtina, jog abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi nepilnamečio vaiko interesais ir atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, J. T. vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

27. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, teismo įvertinamos kiekvieno iš tėvų pastangos bei galimybės užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygos. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas nustato vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas.

28. Bylos duomenimis, kaip jau minėta, atsakovas 2023 m. liepos mėnesį išvyko į Jungtinę Karalystę ir abu tuo metu buvę šalių nepilnamečiai vaikai liko gyventi ir gyveno su motina (ieškove). Remiantis Tarnybos pateikta 2024 m. balandžio 11 d. išvada Nr. IŠTA-247 ir prie jos pridėtu Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktu, ieškovė su vaikais gyvena nuomojamame 1 kambario bute adresu (duomeny neskelbtini). Namai pakankamai švarūs, su visais patogumais, apstatyti baldais, yra reikalingi namų apyvokos daiktai. Tarnybos 2024 m. balandžio 11 d. akte nurodyta, kad Tarnybos specialistei susisiekus su atsakovu telefonu, pastarasis paaiškino, kad vaikams paskambina, su vaikais matėsi paskutinį kartą 2024 metų sausio mėnesį, kai buvo grįžęs į Lietuvą. Teigė, kad žmona gali skirtis, jis dokumentus pasirašys, o vaikai, jeigu kada norės, jis pasiruošęs juos priimti. Tarnyba išvadoje palaikė poziciją, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų nepilnamečių šalių vaikų interesus (Fl. 2, e. b. l. 1-13).

29. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus duomenis bei įrodymus, taip pat į šalių nepilnamečio vaiko faktinę gyvenamąją vietą su ieškove, abiejų tėvų gyvenamąsias sąlygas, nesant duomenų, kad ieškovė blogai vykdytų motinos pareigas, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkinamas ir nepilnamečio D. R. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove A. R..

30. Vaiko gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, spręstinas jo bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu atsakovu klausimas. Ieškovė nurodė, kad neprašyo teismo nustatyti konkrečios atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, nes ji nėra aktuali, atsakovas nesidomi vaiku, juo nesirūpina, tačiau jeigu pradės domėtis, tokias galimybes sudarys bendru sutarimu.

31. Įstatymu įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad net ir negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamųjų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų, sprendžiant santuokos nutraukimą – bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas (CK 3.59 straipsnis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (J. T. vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

32. Byloje nėra duomenų, jog tarp šalių būtų ginčas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymui neprieštaravo. Nėra duomenų, kad ginčo šalys negalėtų derinti bendravimo pagal ieškovė nurodytą tvarką. Tarnyba pateikė išvadą, kad nenustačius konkrečios atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, nepilnamečio vaiko interesai nebūtų pažeisti. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Todėl šalims išaiškinama teisė, atsiradus nesutarimų dėl bendravimo su vaiku, kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

33. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad ginčo dėl bendravimo tvarkos nėra, teismas nustato, jog atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi, iš anksto suderinęs su ieškove bendravimo su vaiku laiką ir trukmę. Teismo vertinimu, ši nustatoma bendravimo tvarka, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, vaiko amžių, yra optimali ir pakankama priemonė, nepažeidžianti šalių bei jų nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų bei sudaranti galimybę abiem tėvams bendrauti su nepilnamečiu vaiku pagal susiklosčiusias aplinkybes.

Dėl nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo

35. Pažymėtina, kad vaikų išlaikymas – išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis, pirmiausia, priklauso nuo tėvų susitarimo (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis), ir tik esant ginčui dėl išlaikymo pareigos vykdymo ar išlaikymo dydžio yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį (CK 3.194 straipsnis). Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

36. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.182 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

37. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

38. Nagrinėjamu atveju remiantis Valstybinio socialinio draudimo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis ieškovė nedirba, tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, kad kovo mėnesį pradėjo dirbti prekybos tinklo Maxima parduotuvėje, dar nei vieno darbo užmokesčio negavo, tačiau planuoja gauti 900,00 Eur atskaičius mokesčius, taip pat nurodė, kad ieškosi papildomo darbo. VĮ ,,Registrų centras“ informacinės sistemos duomenimis ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 9/14 dalys žemės sklypo unikalus Nr. (duomeny neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomeny neskelbtini) ir kiemo inžinierinio statinio – šulinio, unikalus Nr. (duomeny neskelbtini), esančių adresu (duomeny neskelbtini). VĮ ,,Regitra duomenimis ieškovės vardu nėra registruotų transporto priemonių. Atsakovo vardu nuosavybės teisių į nekilnojamąjį ar registruotiną kilnojamąjį turtą įregistruota nėra. Taip pat teismui nebuvo pateikti duomenys apie atsakovo gaunamas pajamas. Tačiau Antstolių informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad iš atsakovo, kaip skolininko, yra vykdomi išieškojimai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai bei išieškojimas trečiojo asmens Aktiva Finance Group OŪ naudai.

39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, jog orientacinis vaiko būtinųjų mėnesio poreikių dydžio kriterijus yra minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nuo 2025 m. sausio 1 d. MMA dydis yra 1 038,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. 709), atskaičius mokesčius – 777,39 Eur. Be to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis gali būti mažinamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinas tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Šiuo metu vienam vaikui mokama 122,50 Eur universalioji vaiko išmoka arba 194,6 Eur socialiai remtinose šeimose augančiam vaiku. Ieškovė patvirtino, kad gauna padidintą vaiko išmoką. Beje, kasacinis teismas plėtodamas praktiką taip pat pasisakė, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai neturėtų būti mažinamas išmokų suma tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).

40. Kaip minėta, tėvų turtinės padėties kriterijus kasacinio teismo praktikoje vertinamas kartu su CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintu proporcingumu tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties, kuris reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Šiuo atveju teismas turi neturi duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, atsakovas neturi nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto, iš jo, kaip skolininko, vykdomi išieškojimai kreditoriams. Tačiau asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti (užtikrinti) savo turtinę padėtį, kad galėtų užtikrinti vaikų poreikius, turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Šiuo atveju atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas vyras, todėl abu tėvai turi užtikrinti vaiko poreikius ir pagal bylos medžiagą, jie turi tokias galimybes. Šiuo atveju visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties (kad ši išlaikymo suma jam galėtų būti per didelė) vertintinos vaiko naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; ir kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš ieškovo 330,00 Eur sumą, kuri neviršija pusės MMA dydžio sumos, neatskaičius vaikui mokamos universalios išmokos sumos. Tačiau byloje nesant duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių būtų nepajėgus teikti vaikui reikalingą išlaikymą, vaikui mokama universali išmoka iš vaiko išlaikymui skirtinos sumos neatskaitytina, nesant pagrindo jos dydžiu kompensuoti tėvo išlaikymo pareigą.

41. Taip pat paminėtina, kad plėtodamas praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo klausimais, kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Todėl nagrinėjamoje byloje, ieškovė sutikdama, kad iš atsakovo būtų priteista minimaliems vaikų poreikiams tenkinti reikalinga išlaikymo suma, neturėjo pareigos pagrįsti prašomo išlaikymo dydžio įrodymo sampratą atitinkančiais faktiniais duomenimis.

42. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteistinas periodinis išlaikymas po 330,00 Eur kasmėnesinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo dienos (2024 m. kovo 7 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos, išlaikymo lėšas sumokant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio, už kurį mokamas išlaikymas, paskutinės dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pavedant išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei (CK 3.185 straipsnis, 3.208 straipsnis). Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

43. Teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo

44. CPK 3.200 straipsnyje yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retrospektyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių.

46. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė iš atsakovo priteisti išlaikymo nepilnamečiam vaikui D. R. įsiskolinimą nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos 2023 m. kovo 6 d., už 6 mėnesius ir 7 dienas, skaičiuojant po 330,00 Eur per mėnesį, iš viso 2 033,25 Eur.

47. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Paminėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinųjų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

48. Nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad atsakovas negyveno su ieškove ir nepilnamečiais vaikais nuo 2023 m. liepos 1 d. Tarnybos 2024 m. balandžio 11 d. akte (Fl. 2, e. b. l. 12-13) nurodyta, kad Tarnybos specialistei telefonu atsakovas patvirtino, kad jis iš Lietuvos išvyko 2023 m. liepos mėnesį, tačiau teigė, kad vaikams išlaikymą moka – dukrai į kortelę perveda apie 210,00-233,00 Eur per mėnesį, padeda šeimai kiek gali, jo pajamas sudaro tik apie 350,00 Eur per savaitę. Tačiau atsakovas nenurodė, kad būtų kokias nors sumas pervedęs ieškovei sūnaus išlaikymui. Duomenų, kad atsakovas būtų teikęs vaikui išlaikymą nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. byloje nėra. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

49. Teismo vertinumu, ieškovės apskaičiuotas išlaikymo įsiskolinimas neviršija 3 metų laikotarpio, prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimo už mėnesį suma ne didesnė nei pusė minimaliosios algos dydžio atskaičius mokesčius, nes nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA dydis buvo 924,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516), atskaičius mokesčius – 708,42 Eur. Todėl ieškovės apskaičiuotas įsiskolinimo dydis laikytinas protingu ir teisingu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad minėtu laikotarpiu atsakovas neturėjo galimybių teikti tokio išlaikymo dėl objektyvių aplinkybių. Todėl darytina išvada, kad atsakovas nepaneigė, kad jis, gyvendamas skyriumi nuo vaiko ir ieškovės, vykdė tinkamai savo išlaikymo vaikui pareigą, dėl to ieškinys šioje dalyje taip pat tenkinamas ir iš atsakovo priteisiamas nepilnamečiam vaikui 2 033,25 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Nors ieškovė nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas priteistinas už 6 mėnesius ir 7 dienas, tačiau iki nurodytos pačios ieškovės datos 2023 m. kovo 6 d. yra tik 6 mėnesiai ir 6 dienos. Tačiau šis neatitikimas laikytinas rašymo apsirikimu, nes atlikus išlaikymo įsiskolinimo skaičiavimą, įsiskolinimo suma neviršija ieškovės prašomos priteisti sumos (330,00 Eur x 6 mėn. + (330,00 Eur : 31 d. x 6 d.) = 2 043,87 Eur).

Dėl sutuoktinių turtinių klausimų

Vienas iš santuokos nutraukimo padarinių – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Todėl teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y., teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes Pažymėtina, kad spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo teismas visų pirma turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

57. Remiantis bylos duomenimis šalys 2006 m. lapkričio 21 d. sudarė Povedybinę sutartį, kurios 1 punkte susitarė nuo sutarties pasirašymo dienos taikyti visiško sutuoktinių turto atskirumo režimą. Remiantis VĮ „Registrų centras“ bei VĮ „Regitra“ duomenimis sutuoktiniai neįgijo bendra jungtine nuosavybe esančio turto kilnojamojo ar nekilnojamojo registruotino turto, todėl sutuoktinių turto padalijimo klausimas nespręstinas.

58. Pagal CK 3.126 straipsnį, ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Remiantis CK 6.59 straipsniu, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar pakeisti jos vykdymo sąlygas. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Teismas nustato, ar sutuoktinių prievolė yra asmeninė ar bendroji, o bendroji turtinė prievolė – solidarioji ar dalinė.

59. Byloje nustatyta, kad atsakovas su trečiuoju asmeniu AS Inbank filialas 2022 m. vasario 24 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomeny neskelbtini). AS Inbank filialas nurodė, kad 2023 m. lapkričio 13 d. reikalavimus į atsakovą pagal šią sutartį perleido Aktiva Finance Group OŪ, atstovaujamai UAB ,,Julianus inkaso“. Taip pat atsakovas su trečiuoju asmeniu AS Inbank filialas 2021 m. rugsėjo 14 d. sudarė tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomeny neskelbtini). AS Inbank filialas nurodė, kad 2025 m. sausio 17 d. reikalavimo teises į atsakovą pagal nurodomą sutartį kreditorius perleido Aktiva Finance Group OŪ. Dėl šių aplinkybių byloje ginčų nekilo. Be to, Aktiva Finance Group OŪ nurodė, kad atsakovas turi neįvykdytus įsipareigojimus, kuriuos šis trečiasis asmuo įgijo iš UAB „Bitė Lietuva“ 2025 m. liepos 26 d. Reikalavimo teisių sutarties pagrindu. Remiantis Lietuvos informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. vasario 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomeny neskelbtini) iš atsakovo Aktiva Finance Group OŪ naudai priteista skola, kurią reikalauti iš atsakovo trečiasis asmuo įgijo teisę 2022 m. liepos 26 d. pasirašytos Reikalavimo teisių perleidimo sutarties su UAB „Bitė Lietuva“ pagrindu. Todėl nurodomas skolinis įsipareigojimas taip pat paliekamas asmeniniu atsakovu įsipareigojimu. Atitinkamai iš atsakovo, kaip skolininko yra vykdomi baudų išieškojimai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai: antstolis Arminas Naujokaitis vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0157/24/00114, ir antstolė D. M. vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0100/23/01322.

60. Povedybinės sutarties 5 punkte numatyta, kad, santuokos metu šalies, kuri pasiskolina pinigų, paima paskolą ar banko kreditą, tokia skola yra laikoma asmeniniu šalies įsipareigojimu kreditoriui. Povedybinė sutartis įregistruota viešame registre, todėl laikytina išviešinta tretiesiems asmenims. Sutartys su AS Inbank filialas pasirašytos tik atsakovo. Taigi vadovaujantis Povedybinės sutarties 5 punktu, atsakovo prisiimti skoliniai įsipareigojimai laikytini atsakovo asmeninėmis prievolėmis. Atitinkamai pareiga sumokėti baudas taip pat yra atsakovo asmeninė prievolė. Todėl nutraukus santuoką tretiesiems asmenims turimi įsipareigojimai laikytini asmeniniais atsakovo įsipareigojimais kreditoriams. Tretieji asmenys dėl ieškovės prašomo prievolių padalijimo būdo – visus įsipareigojimus tretiesiems asmenims laikyti asmeniniais atsakovo įsipareigojimais, prieštaravimų nepareiškė ir prievolės pobūdžio neginčijo. Bet to, Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė taip pat turi asmeninę mokestinę 18,50 Eur žemės mokesčio nepriemokos skolą. Ieškovė šių nurodytų aplinkybių neginčijo, todėl prievolė sumokėti turimą nurodytą nepriemoką po santuokos nutraukimo paliktina asmeniškai vykdyti ieškovei.

Dėl trečiojo asmens reikalavimų

62. Pasiekę pilnametystės fiziniai asmenys įgyja visišką procesinį veiksnumą ir savarankiškai gali įgyvendinti savo teises teisme ar pavesti atstovui vesti bylą (CPK 38 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad jeigu pilnamečio asmens veiksnumas neapribotas, tėvai ar kiti asmenys gali būti jo atstovais teisme tik pavedimo teisinių santykių pagrindu ir tik tuo atveju, kai jie atitinka įstatyminius reikalavimus atstovams pagal pavedimą (CPK 56 straipsnis). Tai reiškia, kad pilnamečiu tapęs asmuo savarankiškai įgyvendina ir savo teisę dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo teismine tvarka iš tėvų, nevykdžiusių įstatyminės nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos. Ši taisyklė galioja ir tuo atveju, kai asmuo sulaukia pilnametystės bylai vykstant, be to, ji taikytina ir teisei apskųsti teismo sprendimą apeliacine ar kasacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009, taip pat žr. 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nd nutartimi r. 3K-3-39/2010). Todėl 2025 m. vasario 3 d. D. R. įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu ir priimti jos savarankiški reikalavimai.

63. Nagrinėjamoje byloje nepateikta duomenų, kad nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. atsakovas būtų teikęs dukrai, jai būnant nepilnamete, reikalingo dydžio išlaikymą. 2024 m. balandžio 11 d. nepilnametės D. R. nuomonės išklausymo akte nurodyta, jog Tarnybos specialistei atsakydama į klausimą – ar tėtis jai yra pervedęs pinigų, mergaitė papasakojo, jog gal ir buvo kažkada pervedęs, nors dažniau tik pažadėdavo, tai buvo nedidelės sumos. Teismo vertinimu, net ir pervestos vaikui pavienės sumos, juo labiau, kad vaikas jų net neprisimena, nelaikytinos išlaikymo teikimu. Duomenų, kad atsakovas būtų periodiškai pervedęs dukrai išlaikyti reikalingas sumas ieškovei, byloje nepateikta.

64. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo D. R. išlaikymo įsiskolinimą skaičiavo į jį įtraukdama 330,00 Eur mėnesiui tenkančią sumą, kuri nesiekia aktualiu laikotarpiu buvusios ½ dalies MMA sumos, išlaikymo išlaidų dydis papildomai nebeįrodinėtinas. Todėl remiantis išdėstytu bei argumentais nurodytais šio sprendimo 35-42 punktuose, trečiojo asmens reikalavimai tenkintini ir iš atsakovo už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. sausio 20 d. jai priteistina išlaikymo įsiskolinimo suma 5 450,40 Eur – skaičiuojant 2 023,25 Eur už laikotarpį iki ieškovė pateikė teismui ieškinį ir 3 417,15 Eur nuo ieškinio pateikimo iki atsakovo dukters pilnametystės.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

57. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8250-1168/2024 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo K. R. priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams D. R. ir D. R., po 300,00 Eur kiekvienam vaikui kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2024 m. kovo 7 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos, išlaikymo sumas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ieškovę paskiriant priteisto nepilnamečiams vaikams laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nepilnamečiui D. R. yra vykdoma skubiai, o pilnamete tapusiai D. R. periodinis išlaikymas nepriteistas, teismo 2024 m. kovo 8 d. nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

58. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). CPK 99 straipsnyje teismui nustatytas įpareigojimas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimą išspręsti savo iniciatyva pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles.

59. Nagrinėjamu atveju ieškovei Vilniaus skyriaus (toliau – ir Tarnyba) 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. (8.1 Mr)ATP-C-2023-10531, bei trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus D. R. – Tarnybos 2025 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. (8.1 Mr)ATP-C-2025-00707, buvo teikiama 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba ir jos buvo atleistos nuo žyminio mokesčio ir kitų teismo išlaidų priteisimo. Už pareikšto ieškinio reikalavimus dėl santuokos nutraukomo gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo mokėtinas žyminis mokestis sudarė 109,00 Eur; už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis žyminio mokesčio suma yra 89,10 Eur (330,00 x 12 x 3 proc. x 75 proc.), už reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą žyminio mokesčio suma yra 45,75 Eur (2 033,25 x 3 proc. x 75 proc.). Bendrai žyminis mokestis už pareikšto ieškinio visus reikalavimus sudaro 243,85 Eur (109,00 + 89,10 + 45,75). Už trečiojo asmens pareikštą reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą ieškinio suma yra 122,63 (5 450,40 Eur x 3 proc. x 75 proc.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė ir trečiasis asmuo buvo atleistos, t. y. 366,48 Eur suma.

60. Tarnyba pateikė pažymas, kad ieškovės A. R. antrinės teisinės pagalbos išlaidos nagrinėjamoje byloje sudarė 614,88 Eur (DOK-49177), o trečiojo asmens D. R. šios išlaidos sudarė 97,92 Eur (DOK-49178). Ieškovės ir trečiojo asmens reikalavimus patenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo, iš viso 712,80 Eur.

61. Taip pat byloje pastirtos bylinėjimosi išlaidos – dokumentų siuntimo išlaidos yra 15,39 Eur. Kadangi šių išlaidų dydis viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos dydį (8 Eur), šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą (duomeny neskelbtini) Birų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomeny neskelbtini)) tarp A. R. (ikisantuokinė pavardė – J.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo K. R. kaltės.

Po santuokos nutraukimo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti santuokinę pavardę– „R.“ ir K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti pavardę – „R.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina (ieškove) A. R., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu vaiku D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja iš anksto suderintu laiku, bendravimo laiką ir trukmę suderinęs su vaiko motina A. R., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 330,00 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų) nuo 2023 m. kovo 7 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas sumokant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio, už kurį mokamas išlaikymas, paskutinės dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 2 033,25 Eur (du tūkstančius trisdešimt tris eurus 25 ct) už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. kovo 6 d.

Paskirti ieškovę A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Prievoles Aktiva Finance Group OŪ, j. a. k. 10746479, pagal 2021 m. rugsėjo 14 d. tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomeny neskelbtini) ir pagal 2022 m. vasario 24 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomeny neskelbtini), taip pat iš UAB „Bitė Lietuva“ 2025 m. liepos 26 d. Reikalavimo teisių perleidimo pagrindu į atsakovą įgytus reikalavimus po santuokos nutraukimo palikti asmeniniais atsakovo K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) įsipareigojimais kreditoriui.

Prievoles Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolio Armino Naujokaičio vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0157/24/00114 ir antstolės D. M. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0100/23/01322, po santuokos nutraukimo palikti asmeniniais atsakovo K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) įsipareigojimais kreditoriui.

Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įsipareigojimus sumokėti mokestinę žemės mokesčio nepriemoką 18,50 Eur po santuokos nutraukimo palikti asmeniškai vykdyti ieškovei.

Trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus tenkinti.

Priteisti iš atsakovo K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) dukrai D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 5 450,40 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt eurų 40 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki jos pilnametystės (duomeny neskelbtini).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8250-1168/2024 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Priteisti iš atsakovo K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 366,48 Eur (tris šimtus šešiasdešimt šešis eurus 48 ct) žyminio mokesčio išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 15,39 Eur (penkiolika eurų 39 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 712,80 Eur (septynis šimtus dvylika eurų 80 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Surenkamosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui ir Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.