- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-07-09
- Bylos Nr.
- 1-104-547/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01371-20-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Silvana Girdenienė
- Civilinis ieškovas
- J. S.
- Nukentėjusysis
- L. D., O. K.
- Kaltinamasis
- V. D.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.25.4.2.4Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio žuvo žmogus (BK 281 str. 5 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui ir nukentėjusiosios – civilinės ieškovės J. S. atstovui R. S.,
nedalyvaujant nukentėjusiajai L. D., nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui ir nepilnamečių nukentėjusiųjų O. K. ir E. K. atstovui A. K., civilinio atsakovo atstovui K. G.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: V. D. (V. D.), gimęs (duomenys neskelbtini) Baltarusijoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, baltarusis, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) , deklaruota gyv. vieta ten pat, neteistas
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. D. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio vienas žmogus žuvo ir buvo sunkiai sutrikdyta vieno žmogaus sveikata, o kitiems asmenims buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o būtent: 2020 m. sausio 9 d. apie 08 val. 36 min. Varėnos r., Babriškių kaimo ribose, kelio Naujieji Valkininkai – Daugai - Alytus 13,7 kilometro ruože, vairuodamas kelių transporto priemonę automobilį ,,AUDI A6“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 99, 127, 128 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas: vietovės reljefą, kelio būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti vairuojamą transporto priemonę, ją sustabdyti, iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio ir nesustabdė automobilio, nesuvaldė vairuojamo automobilio ,,AUDI A6“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) šis prarado skersinį stabilumą, dėl to išslydo iš dešinės kelio važiuojamosios dalies pusės į priešpriešinės krypties eismui skirtą kelio važiuojamosios dalies pusę ir susidūrė su priešpriešiais važiuojančia kelių transporto priemone - automobiliu ,,TOYOTA SIENNA“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. S., dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio vairuotojui nukentėjusiajam R. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata dėl kairės plaštakos IV piršto pamatinio pirštikaulio lūžimo, automobilio „TOYOTA SIENNA“ keleivei nukentėjusiajai J. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata dėl kairės pusės VIII-IX šonkaulių lūžimo, uodegikaulio lūžimo, automobilio ,,AUDI A6” keleivei nukentėjusiajai L. D. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata dėl kepenų ir žarnų pasaito plyšimo, o automobilio „AUDI A6“ keleivė nukentėjusioji V. K. dėl stipraus kūno sumušimo, pasireiškusio dauginiais krūtinės ląstos kaulų lūžimais, dauginiais dubens kaulų lūžimais bei kaukolės pamato kaulų lūžimais, dauginiais vidaus organų plyšimais, nukraujavimu į kūno ertmes ir kūno audinius, žuvo.
Kaltinamasis V. D. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jis nuo 1987 m. turi teisę vairuoti AM, B1, B kategorijos transporto priemones. 2020-01-09 apie 8 val. jis su savo žmona L. D. ir dukterimi V. K. iš savo namų Alytuje dukters V. K. vardu registruotu automobiliu ,,Audi A6“, išvažiavo į Vilnių apsipirkti. Automobilį vairavo jis, žmona sėdėjo automobilio priekinėje keleivio vietoje, duktė V. sėdėjo automobilio gale, dešinėje pusėje už žmonos. Žmona ir jis buvo prisegę saugos diržus, o ar duktė buvo prisisegusi saugos diržą, jis nežino, nes ši vėliau įsėdo į automobilį ir nematė. Kaltinamasis paaiškino, kad jis važiavo normaliai, leistino greičio neviršijo, vairavo automobilį apie 90 km/h greičiu, prieš greičio ribojimo ženklą "70 km/h" automobilį pristabdė. Oro sąlygos buvo geros, nelijo, kelio danga buvo tamsi, negali nurodyti, ar kelio danga buvo šlapia ar sausa. Jis parodė, kad automobilyje termometras rodė 4,00 laipsnius šilumos. Išvažiavo apie 8:30 val., kad nebūtų didelio eismo ir galėtų ramiai važiuoti. Kaltinamasis paaiškino, kad kelio danga nebuvo slidi, tuo jis įsitikino, pristabdydamas prieš greičio ribojimo ženklą. Privažiavus sankryžą į Varėną, savo eismo juosta važiavo vienas, kliūčių jo eismo juostoje nebuvo. Priešpriešine eismo juosta priekyje pamatė atvažiuojančius gal tris automobilius. Priešpriešine eismo juosta pirmas atvažiuojantis automobilis buvo baltos spalvos. Kaltinamasis nurodė, kad staiga jo vairuojamo automobilio gale kažkas ,,truktelėjo“, jo automobilį pradėjo nešti į priešpriešinę eismo juostą. ,,Truktelėjimas“ galėjo būti nuo ledo gabalo ar dėl slidžios kelio dangos. Jis jokio manevro neatliko, tik pristabdė automobilį. Išslydus į priešpriešinę eismo juostą, jo automobilis atsidūrė priešpriešinėje eismo juostoje skersai važiuojamosios kelio dalies, automobilio dešinė pusė buvo Vilniaus kryptimi. Jis manė, kad jo automobilis spės nuslysti į pakelės griovį, tačiau tuo metu, pajuto smūgį į vairuojamo automobilio dešinio šono galinę dalį, galines dureles ir dešinį ratą. Į jo automobilį atsitrenkė baltos spalvos automobilis, važiavęs priešpriešine eismo juosta. Šis automobilis, prieš apsukant jo vairuojamą automobilį, buvo labai arti, viskas įvyko sekundėmis. Kai po smūgio jis atsipeikėjo, jo vairuojamas automobilis buvo pakelės griovyje. Išlipęs iš automobilio, pamatė, kad gale nėra jo dukters, nesugebėjo atidaryti priekinių automobilio durų, kur sėdėjo žmona. Pakėlęs galvą, jis pamatė automobilio priekyje, lauke ant žemės, maždaug už 2 metrų, gulinčią dukterį. Jis nuėjo žiūrėti dukters, tikrino šios pulsą, pulso jau nebuvo, tada bėgo žiūrėti žmonos. Jis priėjo pro priekinę vairuotojo sėdynę prie žmonos, ši buvo prispausta, kaklas buvo kraujuotas. Jis atsegė saugos diržą, kad nespaustų, šiuo metu negali pasakyti, ar žmona buvo praradusi sąmonę. Pats pagalbos jis nekvietė, nes matė ir girdėjo, kad iš kitų sustojusių automobilių žmonės kviečia pagalbą. Pirmi atvyko ugniagesiai gelbėtojai, jų prašė, kad eitų gelbėti dukterį, šie atsakė, kad atvyksta greitoji medicinos pagalba, ir nuėjo laisvinti prispaustą automobilyje žmoną. Atvykę medikai bandė gaivinti dukterį, bet neatgaivino, o žmoną, ištrauktą iš automobilio, išsivežė į ligoninę. Automobilį jis vairavo blaivus. Atvykę policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą alkotesteriu. Dukteriai V. priklausantį automobilį ,,Audi A6“ jis pats prižiūrėjo, šis buvo techniškai tvarkingas, draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, automobilio padangos buvo geros, su jomis važinėjo antrą sezoną. Kelio ruožas iki pat eismo įvykio buvo geras, jie ramiai važiavo, jų automobilio niekas nelenkė, jie irgi nieko nelenkė. Kaltinamasis paaiškino, kad kaltės nepripažįsta, kadangi 2020-01-09, vairuodamas automobilį ,,Audi A6“, nepažeidė nė vieno kaltinime nurodyto Kelių eismo taisyklių punkto. Kadangi jo vairuojamas automobilis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl jis mano, kad nukentėjusiesiems draudimo kompanija turi atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Kaltinamasis nurodė, kad jis labai gaili dėl to kas įvyko, nes jam yra sunkiausia dėl dukters žūties.
Nukentėjusysis R. S. parodė, kad nuo 1988 m. jis turi teisę vairuoti B, C kategorijos transporto priemones. Jis dirba (duomenys neskelbtini), yra įmonės direktorius. 2020-01-09 apie 07 val. jis su savo žmona J. S. iš namų, esančių Vilniuje, išvažiavo į Varšuvą pasiimti dukters ir anūko iš oro uosto automobiliu „Toyota Sienna“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį vairavo jis. Automobilis registruotas įmonės (duomenys neskelbtini) vardu. Automobilis techniškai tvarkingas, draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Jis vairavo automobilį leistinu, saugiu greičiu, kelio danga buvo drėgna, buvo teigiama temperatūra. Vairuojant automobilį, pravažiavus Naujuosius Valkininkus, važiuojant link Alytaus, automobilio prietaisų skydelyje blykstelėjo įspėjamasis signalas, galimai praslydimo kontrolės, įspėjo, kad reikia koncentruotis į kelią. Vairuojant automobilį keliu nuo Varėnos r., Naujųjų Valkininkų k., link Alytaus, privažiavus netoli prieš sankryžą į Varėną, yra įkalnė ir dešininis posūkis. Užvažiavus ant kalniuko, iš priekio priešpriešine eismo juosta nuo Alytaus artėjo du automobiliai, pirmas buvo šviesios spalvos, antrasis - tamsios spalvos. Pirmasis automobilis pravažiavo, o antrasis automobilis tamsios spalvos staiga išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, t. y. prieš pat jo vairuojamo automobilio priekį tas automobilis buvo dešiniu šonu, skersai užtverdamas jų automobiliui kelią. Antrasis automobilis į jo važiuojamąją dalį išvažiavo dar neprasilenkus pilnai su pirmuoju automobiliu. Nukentėjusysis paaiškino, kad jis, pamatęs savo važiuojamojoje dalyje kliūtį, neturėjo jokios kitos galimybės nei apvažiuoti kliūtį, nei sustabdyti, todėl atsitrenkė į automobilį AUDI. Jis savo vairuojamu automobiliu atsitrenkė į tamsios spalvos automobilio dešinės pusės galinę dalį. Įvykus susidūrimui, jis nieko nematė, kadangi suveikė priekinės oro pagalvės, salone atsirado dūmų, garų. Jis nieko negalėjo matyti, jautė, kad į dešinę pusę suka jo vairuojamą automobilį, išsigando, kad automobilis gali apsiversti, tačiau automobilis sustojo, nevirto. Sustojus automobiliui, jis iškart klausė žmonos, ar jai viskas gerai, atsegė saugos diržą, išlipo iš automobilio. Jis pamatė prie automobilių vaikščiojantį vyriškį, kaip suprato, automobilio „Audi“ vairuotoją, paklausė, kaip šis jaučiasi, tada grįžo prie žmonos, kuriai buvo prasidėjęs priepuolis nuo išgąsčio. Žmona tupėjo, susirietusi ir susiėmusi už šono. Po to jis pastebėjo sustojusį sunkvežimį, vairuotojo paklausė, ar iškvietė pagalbą, šis jau buvo iškvietęs. Eidamas atgal link savo automobilio, jis pastebėjo kelkraštyje vaikštantį automobilio „Audi“ vairuotoją, kuris rinko nuo kelio daiktus, jis dar kartą paklausė, kaip šis jaučiasi, vyriškis jam atsakė rusiškai: ,,Kas buvo?“. Iš jo automobilio ,,Toyota Sienna“ rūko dūmai, jis išjungė automobilio degimą. Greitai atvyko gelbėtojai, policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Nukentėjusysis paaiškino, kad prie tamsios spalvos automobilio nėjo ir netikrino, ar su vairuotoju dar kažkas važiavo, taip pat pats nematė, kad būtų buvę dar daugiau eismo dalyvių. Kai gelbėtojai - ugniagesiai kartu su medikais nuėjo prie tamsios spalvos automobilio ir pradėjo karpyti automobilį, jis suprato, kad tuo automobiliu dar kažkas važiavo ir yra prispaustų žmonių. Jis pats daugiau rūpinosi savo žmona, prašė medikų, kad ją apžiūrėtų, pats tuo metu nejautė sužalojimų. Taip pat po eismo įvykio jis ieškojo savo telefono, kad praneštų, jog papuolė į eismo įvykį ir negalės nuvykti į Varšuvą. Po susidūrimo išlipęs iš automobilio, jis pastebėjo, kad kelio danga buvo slidi. Jis paaiškino, kad kelio danga buvo tamsi, iki Naujųjų Valkininkų taip nebuvo, ji nebuvo visiškai sausa, bet nebuvo slidi. Nors vairuojant slidumo nesijautė, bet prietaisų skydelyje buvo užsidegusi praslydimo lemputė. Liudytojas paaiškino, kad jis neturėjo galimybių šio automobilio apvažiuoti nei iš dešinės, nei iš kairės, o stabdyti net nebuvo kada. Jį ir jo žmoną po eismo įvykio apžiūrėjo medikai greitosios medicinos automobilyje, paskui policijos pareigūnas nuvežė į Varėnoje esančią ligoninę, medikai jį ir jo žmoną apžiūrėjo. Jam nustatė kairės plaštakos IV piršto lūžį, pirštą sugipsavo, taip pat buvo paimtas kraujas neblaivumui, apsvaigimui nustatyti. Žmonai ligoninėje nustatė stiprius sumušimus. 2020-01-11 apžiūrai jis buvo nuvykęs į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, toliau gydymą tęsė VšĮ Vilniaus centro poliklinikoje. Žmona po eismo įvykio jautėsi prastai, todėl ji taip pat kreipėsi į VšĮ Vilniaus centro polikliniką.
Nukentėjusioji J. S., kuri (duomenys neskelbtini) mirė, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-01-09 apie 7 val. 30 min. ji su savo vyru R. S. iš jų namų, esančių Vilniuje, automobiliu išvažiavo į Varšuvą. Automobilį „Toyota Sienna“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) visu keliu vairavo jos vyras R. S.. Šis automobilis priklauso (duomenys neskelbtini), kurios direktoriumi yra jos vyras. Jiems važiuojant keliu nuo Varėnos r., Naujųjų Valkininkų k., link Alytaus, privažiavus netoli Varėnos r., Babriškių k., sankryžos, ji pastebėjo priešpriešiais atvažiuojantį tamsios spalvos lengvąjį automobilį. Šis automobilis važiavo nuo Alytaus link Varėnos r., Naujųjų Valkininkų k. Tik pravažiavus sankryžą, tas automobilis staiga pradėjo slysti savo dešiniąja puse į jos vyro R. S. vairuojamą automobilį. Tas automobilis nuslydo į kelio juostą, kuria jie važiavo, skersai užtverdamas jų automobiliui kelią. Ji matė, kad jos vyras jų automobilį ėmė stabdyti, tačiau susidūrimo su automobiliu „Audi“ jis išvengti jau negalėjo, nes buvo per mažas atstumas. Jos vyro R. S. vairuojamas automobilis trenkėsi į automobilio „Audi“ dešinės pusės galines dureles. Po automobilių susidūrimo automobilis „Audi“ nuvažiavo nuo kelio, jiems į dešiniąją kelio pusę. Jų automobilis sustojo dešinėje kelio pusėje, kuria jie važiavo, skersai kelio. Įvykus eismo įvykiui, ji su vyru greitai išlipo iš savo automobilio. Po kelių minučių, kai ji atsipeikėjo po patirto didelio išgąsčio, ji pamatė šalia automobilių vaikščiojantį jai nepažįstamą vyriškį, kaip suprato vėliau, tai buvo automobilio „Audi“ vairuotojas. Daugiau iš to automobilio ji nematė išlipusių žmonių. Greitai į įvykio vietą atvyko gelbėtojai ir greitosios medicinos pagalbos automobiliai. Tik tada ji pamatė toliau nuo automobilio „Audi“ pievoje gulintį žmogų, prie kurio nuskubėjo medikai. Ar tai buvo vyras, ar moteris, ji pasakyti negali. Vėliau, būdama eismo įvykio vietoje, iš medikų ar gelbėtojų ji sužinojo, kad pievoje gulintis žmogus yra automobiliu „Audi“ važiavusi moteris, kuri žuvo. Ji matė, kaip gelbėtojai savo įranga pjaustė automobilį „Audi“, po to pamatė jau greitosios medicinos pagalbos automobilyje ant neštuvų gulintį žmogų. Ar tai buvo vyras, ar moteris, ji negali pasakyti. Prieš įvykstant eismo įvykiui, ji nematė, kas vairavo automobilį „Audi“, ar tai buvo vyras, ar moteris. Taip pat ji nematė, kuriose vietose sėdėjo automobilyje „Audi“ važiavę keleiviai. Eismo įvykio vietoje asfaltuoto kelio danga buvo šlapia ir slidi, matėsi ant asfalto ledas. Dar jiems su vyru važiuojant nuo Varėnos r., Naujųjų Valkininkų k., link Alytaus, t. y. prieš eismo įvykio vietą, jų automobilio prietaisų skydelyje užsidegė įspėjamasis signalas, kad yra slidi kelio danga. Iki to vyras, vairuodamas automobilį, važiavo apie 80 km/h greičiu, o užsidegus signalui apie slidžią kelio dangą, sumažino greitį iki 60-70 km/h. Ji gali tvirtai pasakyti, kad prieš įvykstant eismo įvykiui, automobilis „Audi“ su kitu automobiliu nesusidūrė, jam nebuvo jokios kliūties iš šalutinio kelio, paskui šį automobilį niekas nevažiavo, tuo metu ir paskui juos nevažiavo joks automobilis, nei jų automobilio, nei automobilio „Audi“ joks kitas automobilis nelenkė. Jos manymu automobilis „Audi“ pradėjo slysti dėl slidžios kelio dangos. Ji mano, kad jos vyras R. S. automobilį vairavo blaivus, nes ji, važiuodama automobiliu, nuo vyro sklindančio alkoholio kvapo nejautė, vairuodamas jis tikrai jokių alkoholinių gėrimų nevartojo, o ar iš vakaro jos vyras buvo vartojęs alkoholinių gėrimų, ji nežino, nes to nematė. Eismo įvykio metu ji patyrė įvairius kūno sumušimus, todėl medicininei apžiūrai buvo atvežta į Varėnos ligoninę ir vėliau po apžiūros išleista, nenustačius jai sunkesnių kūno sužalojimų (t. 1, b. l. 169-172).
Nukentėjusioji J. S. papildomai parodė, kad po eismo įvykio 2020-01-09 ji buvo apžiūrėta Varėnos ligoninės medikų, kurie jai nustatė tik stiprius sumušimus, kitų sužalojimų ar lūžių nenustatė, tačiau po eismo įvykio skausmai tik didėjo, todėl maždaug po 10 dienų, t. y. 2020-01-20, ji kreipėsi į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jai atliko rentgeno nuotrauką ir kompiuterinę tomografiją, taip pat atliko vidaus organų echoskopiją, tyrimo metu jai nustatė VIII ir IX šonkaulių lūžius bei uodegikaulio lūžį (t.1, b. l. 173-174).
Nukentėjusioji L. D. parodė, kad 2020-01-09 apie 8 val. ji su savo vyru V. D. ir dukterimi V. K. iš savo namų Alytuje dukters V. K. vardu registruotu automobiliu AUDI, išvažiavo į Vilnių apsipirkti. Automobilį vairavo jos vyras, ji sėdėjo automobilio priekinėje keleivio vietoje, duktė sėdėjo automobilio gale, dešinėje pusėje už jos. Ji ir jos vyras buvo prisisegę saugos diržus, ar duktė buvo prisisegusi saugos diržą, ji nežino. Automobilį vairavo jos vyras, kadangi jis vairuoja atsakingai, neviršija leistino greičio, o ji su dukterimi abi mėgsta važiuodamos pakalbėti. Kelio danga buvo sausa, matomumas buvo geras, buvo smagu važiuoti. Važiuojant keliu nuo Daugų link Naujųjų Valkininkų, privažiavus Varėnos rajone esančią Babriškių sankryžą, kažkurioje vietoje, staiga jų automobilis pradėjo slysti, ji pamatė, kad į juos lekia kitas automobilis, kuris važiavo tiesiai į juos ir į jų automobilį atsitrenkė. Kaip tai atsitiko, ji nesupranta, viskas įvyko sekundžių greičiu. Apie įvykį ji daugiau nieko nurodyti negali. Ji eismo įvykio metu sunkiai nukentėjo, jai viską skauda, sulaužyta jos ranka, žandikaulis, trys šonkauliai, vidiniai organai sužeisti, blogai su akimis, labai blogai jaučiasi. Dar iki šiol ne visos traumos yra sugiję. Ji gydėsi Kaune ligoninėje ir namuose. Automobilio vairuotojui, savo vyrui V. D., pretenzijų ji neturi. Jai labai skaudu dėl dukters mirties. Nukentėjusioji paaiškino, kad tai kas įvyko - labai didelė nelaimė. Turtinių pretenzijų ji niekam nereiškia.
Nukentėjusysis A. K. parodė, kad jis su V. K. buvo susituokęs 17 metų, per šiuos metus jie susilaukė dviejų sūnų: O. K., kuriam šiuo metu 12 metų, ir E. K., kuriam šiuo metu 9 metai. 2020-01-09 iš ryto, tikslaus laiko nurodyti jis negali, apie 9 val., jo žmona V.a su savo tėvais V. D. ir L. D. išvažiavo į Vilnių automobiliu „Audi A6“, valstybinio numerio ženklų neprisimena. Šis automobilis buvo registruotas jo žmonos V. K. vardu, tačiau automobiliu naudojosi jos tėvas. Automobiliu rūpinosi V. D., automobilis buvo techniškai tvarkingas, draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. 2020-01-09 jis išlydėjo žmoną į Vilnių, švietė saulė, oras buvo geras, buvo 5-6 laipsniai šilumos. Apie įvykį jis sužinojo apie 10 val. Liudytojas paaiškino, kad vėliau jam pasakė, kad ties Babriškių sankryža buvo slidi kelio danga, šios aplinkybės nepastebėjo, ir uošvio vairuojamas automobilis Audi pradėjo slysti, išvažiavo į priešingą eismo pusę ir susidūrė su kitu automobiliu. Įvyko skaudus eismo įvykis, kurio metu žuvo jo žmona V. K., taip pat sunkiai susižalojo L. D.. Daugiau įvykio aplinkybių jis nežino. Šį įvykį jis vertina kaip nelaimingą atsitikimą, išgyvena dėl savo žmonos Viktorijos netekties, išgyvena ir jų vaikai. Kaltinamasis V. D. taip pat labai sunkiai išgyvena šį eismo įvykį, graudinasi vis prisimindamas, galvoja, kad geriau pats būtų žuvęs, o ne duktė V., taip pat išgyvena dėl sunkiai sužalotos savo žmonos L.. Nukentėjusysis nurodė, kad jis palaiko savo ir vaikų ieškinius ir reikalauja žalos atlyginimo tik iš draudimo bendrovės.
Liudytoja G. D. – G. parodė, kad 2020-01-09 apie 08.20 val. ji, vairuodama jai priklausantį automobilį „VW Jetta“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo viena iš Alytaus į Vilnių. Kelio danga buvo drėgna, buvo prieblanda, tačiau kelias nebuvo slidus. Pravažiavusi Gudžių kaimo sankryžą, ji privažiavo sankryžą, kurioje galima nusukti į Varėną, kai staiga jos vairuojamo automobilio galinę dalį lengvai sumėtė, tada pagalvojo, kad šioje vietoje gali būti slidu. Jai iš paskos važiavo kitas automobilis tamsios spalvos, lyg tai automobilis „Audi“, valstybinių numerių neįsidėmėjo. Kai jos vairuojamą automobilį sumėtė, ji per galinio vaizdo veidrodėlį nusprendė pažiūrėti, ar paskui ją važiuojančio automobilio taip pat nesumėtė. Per šoninį galinio vaizdo veidrodėlį ji pamatė, kad automobilį toje pačioje kelio vietoje pradėjo mėtyti, automobilio galinė dalis slydo gal tris kartus tai į kairę pusę, tai į dešinę pusę, kai staiga automobilis „Audi“ po sumėtymo išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, pasisuko skersai važiuojamąją kelio dalį, o iš priekio nuo Vilniaus pusės atvažiuojantis baltos spalvos automobilis trenkėsi į automobilio „Audi“ dešinį šoną, daugiau į galinę dalį. Nuo smūgio automobilis „Audi“ nuvažiavo į pakelės griovį, baltos spalvos automobilis liko stovėti kelyje. Viskas įvyko sekundžių greičiu. Pamačiusi eismo įvykį, ji iškart paskambino pagalbos telefonu numeriu 112, stengėsi kuo tiksliau nurodyti eismo įvykio vietą. Kada operatorė jos paklausė, ar eismo įvykio metu yra nukentėjusių asmenų, prašė jos pabūti įvykio vietoje iki atvyks pagalba, nes toje vietoje buvo prastas ryšys. Įvykio vietoje dar buvo sustojęs vilkikas ir keletas lengvųjų automobilių. Ji išlipo iš savo automobilio, nuėjo pažiūrėti, pamatė, kad iš automobilio „Audi“ išlipo vyriškis, priekyje sėdėjusi moteris neišlipo, ji buvo prispausta, kitą moterį pamatė už automobilio „Audi“ gulinčią laukuose, maždaug apie 15 metrų nuo automobilio, iškart matėsi, kad ji be gyvybės ženklų. Balto automobilio vairuotojas ir keleivė iš automobilio buvo išlipę, matėsi, kad yra išsigandę. Visą situaciją ji papasakojo bendrojo pagalbos centro operatorei, visa pagalba atvažiavo maždaug po 10 minučių. Kada atvažiavo greitoji medicininė pagalba, ji išvažiavo, nes matė, kad jos pagalba nereikalinga, o taip pat pati skubėjo į Vilnių pas medikus. Ji mano, jeigu automobilio „Audi“ vairuotojui išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą, būtų nebuvę iš priekio atvažiuojančių automobilių, automobilis „Audi“ būtų nuvažiavęs į pakelės griovį ir nebūtų įvykęs eismo įvykis. Liudytoja paaiškino, kad ji važiavo apie 70-75 km/h greičiu, o automobilis ,,Audi“ važiavo už jos, kiek atsilikęs. Liudytoja paaiškino, kad kelio danga nebuvo sausa, ji buvo kaip su rasa. Tik toje kelio atkarpoje, kur įvyko eismo įvykis, kelio danga buvo slidi.
Alytaus apskrities VPK reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo T. K. 2020-01-09 tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio, buvusio 2020-01-09 apie 08.35 val. kelio Nr. 128 Naujieji Valkininkai- Daugai - Alytus 13,7 km, kuriame nurodė, jog Audi galimai dėl itin slidžios kelio dangos išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, susidūrė su kita transporto priemone (t. 1, b. l. 1-4).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros 2020-01-09 protokole pažymėta, jog apžiūrėta vieta Varėnos r., Babriškių k., kelio Nr. 128 Naujieji Valkininkai - Daugai - Alytus 13,7 km , kur buvo eismo įvykis. Įvykio vietos apžiūra pradėta 9:50 val., protokole pažymėta, kad švietė pietryčių saulė, nežymiai akinanti vairuotojus, važiuojančius nuo Alytaus. Įvykio vietoje nustatyta, jog stebi šlapią, vietomis padengtą ledu, asfaltuotą kelio dangą (t. 1, b. l. 26- 40).
VTMT toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 191/2020(01), kurioje nurodoma, kad R. S. kraujyje amfetaminų, benzodiazepinų, kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio, tetrahidrokanabinolio metabolitų, etilo alkoholio nerasta. Šlapime amfetaminų, benzodiazepinų, etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties nerasta (t. 2, b. l. 115).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 166/2020(06), kurioje nurodoma, kad R. S. kairės plaštakos IV piršto pamatinio pirštakaulio lūžimas galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje galimai nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės plaštakos IV piršto pamatinio pirštakaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 2, b. l. 135).
Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 165/2020(06), kurioje nurodoma, kad J. S. kairės pusės VIII-IX šonkaulių lūžimai, uodegikaulio lūžimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės pusės VIII-IX šonkaulių lūžimų, uodegikaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 2, b. l. 127-128).
Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 179/2020(06), kurioje nurodoma, kad L. D. kliniškai nustatyta lengvos formos trauminė galvos smegenų liga, hematomos galvos ir kaklo srityje, apatinio žandikaulio dešinės šakos skeveldrinis lūžimas, apatinio žandikaulio kairės pusės skeveldrinis lūžimas ties III-IV dantimis, dešinio žandinio ančio dorzolateralinės sienos skeveldrinis lūžis, lydimi oro ir kraujo kaupimosi pleuros ertmėje dešinės pusės IV, V, VI šonkaulių lūžimai, dešinio žastikaulio lūžimas, kepenų ir žarnų pasaito plyšimai. Sužalojimai padaryti, veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, smogiant jais arba atsitrenkiant į juos. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytu laiku, nurodyto eismo įvykio metu, atsitrenkiant į automobilio salono detales. Sužalojimas dėl kepenų ir žarnų pasaito plyšimo (uždaras pilvo organų sužalojimas, nustatytas operacijos metu) kvalifikuotinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 120-122).
Teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 14/2020(06), kurioje nurodoma, kad V. K. mirtis įvyko dėl stipraus kūno sumušimo, pasireiškusio dauginiais krūtinės ląstos kaulų lūžimais, dauginiais dubens kaulų lūžimais bei kaukolės pamato kaulų lūžimais, dauginiais vidaus organų plyšimais, nukraujavimu į kūno ertmes ir kūno audinius. V. K. lavone rasti sužalojimai: odos nubrozdinimai nosies dešinėje pusėje, kairio skruosto - viršutinės lūpos kairės pusės srityje ir kairiame rieše, kraujosruvos odoje ir poodyje dešinėje smilkininėje srityje bei krūtinėje, kraujosruva dešiniame smilkininiame raumenyje, pereinantis į kaukolės pamatą linijinis dešinio smilkinkaulio žvyno lūžimas, dešinės pusės I-IV imtinai šonkaulių netiesioginiai lūžimai bei dešinės pusės I-XII imtinai šonkaulių uždari ir atviri tiesioginiai lūžiai, kraujosruvos tarpšonkauliniuose raumenyse lūžių vietose, kairės pusės I-IV imtinai bei VII-VIII šonkaulių tiesioginiai lūžiai ir kraujosruvos tarpšonkauliniuose raumenyse lūžių vietose, dešinio plaučio apatinės skilties užpakalinio paviršiaus krūtinplėvės ir audinio plyšimai bei kraujosruvos plaučio audinyje plyšimų vietose, kraujosruva juosmens minkštuosiuose audiniuose, kraujosruva užpilvaplėvinio tarpo dešinės pusės puriuosiuose audiniuose, kraujosruva dešinį inkstą supančiame riebaliniame audinyje, kraujosruva dešinio inksto vartuose, dešinio inksto užpakalinio paviršiaus kapsulės ir paviršinis audinio plyšimas, klubakaulio - kryžkaulio jungties dešinėje lūžis, gaktikaulių viršutinių ir apatinių šakų lūžimai abipus, masyvi kraujosruva dubens dešinės pusės puriuosiuose audiniuose, - padaryti trumpame laiko tarpe iki mirties, kontaktuojant su kietais bukais žalojančiais daiktais, smogiant jais arba atsitrenkiant į juos. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodyto eismo įvykio metu, atsitrenkiant į automobilio salono detales. Šių sužalojimų visuma yra priežastiniame ryšyje su mirtimi. V. K. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, b. l. 71-77).
Automobilio ,,Toyota Sienna“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės būklės patikrinimo ir apžiūros 2020-01-09 protokolas. Automobilio savininkas yra (duomenys neskelbtini), naudotojas R. S.. Transporto priemonė apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu Nr. ACA 8986907 draudimo bendrovėje UADB ,,ERGO LIETUVA“, sutartis galioja iki 2020-06-02. Techninės apžiūros talono Nr. 001-1347120, galioja iki 2019-03-17 (t. 1, b. l. 44-46, 47-49). Automobilis ,,Toyota Sienna“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) papildomai apžiūrėtas 2020-01-16, tai užfiksuota protokole (t. 2, b. l. 102-109).
Automobilio ,,Audi A6“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės būklės patikrinimo ir apžiūros 2020-01-09 protokolas. Automobilio savininkė V. K., transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. H 070935, išduotas 2017-02-02 VĮ ,,REGITRA“ Alytaus filiale. Automobilis draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu draudimo bendrovėje UADB ,,SEESAM LIETUVA“, draudimo liudijimo Nr. AKA1311009, galioja iki 2020-02-01. Techninės apžiūros talono numeris 105-0183300, galioja iki 2021-02-25. Protokole nurodyta, jog Audi automobilis apgadintas visas, oro pagalvės nesuveikė. Pavarų svirtis įjungta į 5 pavarą (t. 1, b. l. 50-52, 53-55). Automobilis ,,Audi A6“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) papildomai buvo apžiūrėtas 2020-01-16 ir surašytas protokolas (t. 2, 93-101).
VTMT toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 520/2020(01), kurioje nurodoma, kad V. D. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 2, b. l. 111).
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos stebėjimų departamento meteorologinių stebėjimų skyriaus 2020-01-28 pažyma Nr. (8.42-10)-B8-377 apie hidrometeorologines sąlygas 2020-01-09 (t. 2, b. l. 44).
AB ,,Kelių priežiūros“ informacija apie kelio Nr. 128 Naujieji Valkininkai - Daugai - Alytus 2020-01-09 8:35 val. buvusias oro sąlygas, kelio dangos būklę ir kelio priežiūros darbus (t. 2, b. l. 47).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020-09-01 ekspertizės aktas Nr. 11-983(20), kurio išvadose nurodoma, kad:
1. Nustatoma tokia automobilių ,,Audi A6“ ir ,,Toyota Sienna“ susidūrimo ir eismo įvykio eiga. Automobilio ,,Audi A6“ vairuotojui V. D. nesuvaldžius automobilio, šis prarado skersinį stabilumą kelyje ir ėmė, sukdamasis prieš laikrodžio rodyklės kryptį, slysti, judėdamas smailiu kampu iš dešinės į kairę važiuojamosios kelio dalies atžvilgiu. Taip judėdamas, automobilis ,,Audi 6“ išslydo į priešingos krypties eismo juostą, kuria tuo metu artėjo automobilis ,,Toyota Sienna“, vairuojamas R. S.. Automobilis ,,Toyota Sienna“ priekine dalimi, visu pločiu, atsitrenkė į automobilio ,,Audi A6“ dešiniojo šono užpakalinę dalį. Susidūrimas įvyko arčiau automobilio ,,Toyota Sienna“ važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, maždaug ties viduriu išbyrėjusių stiklo šukių ir išsibarsčiusių žemių zonos. Susidūrimo metu buvo padaryti nuotraukose matomi automobilio ,,Toyota Sienna“ priekinės dalies sugadinimai, taip pat užfiksuoti automobilio ,,Audi A6“ dešiniojo šono užpakalinės dalies sugadinimai. Susidūrimo metu automobilio ,,Audi A6“ judėjimas buvusia kryptimi buvo sustabdytas dėl didesnio atsitrenkusio automobilio ,,Toyota Sienna“ greičio ir didesnės masės, automobilis buvo bloškiamas atgal ir sukamas pagal laikrodžio rodyklių judėjimo kryptį. Taip judėdamas automobilis ,,Audi A6“ išslydo į dešinę pakelę, kur, jam sukantis ir ratais rausiant pakelės gruntą, dehermetizavosi priekinis dešinys automobilio ratas. Automobilis ,,Audi A6“ apsisuko apie 180 laipsnių kampu nuo susidūrimo metu buvusios padėties ir sustojo dešinėje pakelėje taip, kaip buvo užfiksuotas eismo įvykio vietos plane. Automobilis ,,Toyota Sienna“ po susidūrimo toliau judėjo buvusia kryptimi, tačiau taip pat įgavęs sukamąjį judesį pagal laikrodžio rodyklių sukimosi kryptį. Taip judėdamas automobilis pasisuko apie 90 laipsnių kampu nuo susidūrimo metu buvusios padėties ir sustojo taip, kaip buvo užfiksuotas eismo įvykio vietos plane.
2. Susidūrimas įvyko arčiau automobilio ,,Toyota Sienna“ važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, maždaug ties viduriu išbyrėjusių stiklo šukių ir išsibarsčiusių žemių zonos, žiūrint kryptimi nuo Vilniaus link Alytaus.
3. Transporto priemonių tarpusavio padėtys susidūrimo metu grafiškai pavaizduotos tyrimo 4 pav.
4. Tikėtinas automobilio ,,Audi A6“ greitis susidūrimo metu apie 41 km/h. Koks buvo automobilio greitis prieš jam prarandant skersinį stabilumą kelyje, nustatyti negalima.
5. Automobilio ,,Toyota Sienna“ greitis susidūrimo metu tikėtinas apie 73 km/h. Koks buvo jo greitis iki to, nustatyti negalima.
6. Vairuotojui V. D. stabiliai važiuojant pagal savo judėjimo kryptį dešine važiuojamosios dalies puse ir neįvažiuojant į priešingos krypties eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę, šis eismo įvykis nebūtų įvykęs.
7. Tikėtina, kad automobilio ,,Toyota Sienna“ vairuotojas R. S. neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su kliūtį sudariusiu automobiliu ,,Audi A6“.
8. Tai, kad automobilio ,,Audi A6“ vairuotojas V. D. nesuvaldė savo automobilio ir šis išslydo į priešingos krypties eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę, sudarydamas kliūtį automobiliui ,,Toyota Sienna“, techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.
9. Tikėtina, kad automobilio ,,Toyota Sienna“ vairuotojas R. S. prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu ,,Audi A6“, todėl jo veiksmai, techniniu požiūriu, neturėjo priežastinio ryšio su nagrinėjamo eismo įvykio kilimu.
10. Techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimo pagrindine sąlyga buvo tai, kad automobilio ,,Audi A6“ vairuotojas V. D. kelyje nesuvaldė savo automobilio, šis prarado skersinį stabilumą, dėl ko išslydo į priešingos krypties eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę ir ten važiuojančio automobilio ,,Toyota Sienna“ vairuotojui sudarė pavojingą ir, tikėtina neišvengiamą kliūtį (t. 2, b. l. 186-197).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai BK specialiosios dalies straipsnyje, jo dalyje numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibūdinančių pavojingą veiką kaip nusikaltimą ar kaip baudžiamąjį nusižengimą, visuma.
Viena iš sąlygų atsakomybei pagal BK 281 straipsnį kilti yra kelių eismo taisyklių pažeidimas, todėl būtina nustatyti, ar kaltinamasis pažeidė kaltinamajame akte nurodytus kelių eismo taisyklių punktus. BK 281 straipsnis yra blanketinė norma, todėl nusikalstamos veikos sudėčiai nustatyti yra svarbios kelių eismo taisyklės (toliau – KET), patvirtintos LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (redakcija nuo 2016-11-04 iki 2019-12-31).
Įvertinus ir išanalizavus proceso dalyvių parodymus, kitus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis V. D. pažeidė:
KET 9 punkto reikalavimus, kadangi eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. Kaltinamasis V. D. vairavo dukrai priklausantį automobilį, kuriuo jis taip pat važinėjo. Dalyvaudamas viešame eisme privalėjo vertinti savo kaip vairuotojo ir transporto priemonės galimybes, atsižvelgiant į metų sezoniškumą, eismo, kelio ir meteorologines sąlygas. Jeigu kaltinamasis nurodė, kad automobilyje įmontuotas termometras rodė 4 laipsnius šilumos, tai pagal Varėnos meteorologinės stoties duomenis 2020-01-09 8 val. buvo 2,3 laipsnio šilumos, o 9 val. – tik 1,2 laipsnio šilumos, tai reiškia, kad saulei tekant temperatūra krito. Šie temperatūros pokyčiai galėjo būti ir buvo labai reikšmingi dėl įvykusio įvykio. AB ,,Kelių priežiūra“ pažymoje nurodė, kad kelio Nr. 128 Naujieji Valkininkai-Daugai-Alytus esančioje stotelėje 2020-01-09 8:35 val. buvo užfiksuoti tokie duomenys: oro temperatūra – 1,6 laipsniai šilumos; kritulių nėra; kelio dangos paviršiaus temperatūra – 0,0 laipsnių; kelio dangos būklė – drėgna; kelio dangos paviršiaus sukibimo koeficientas – 0,81 (labai geras). Taip pat informavo, kad bendrovės barstytuvas 2020-01-09 nuo 8:29 val. iki 9:06 val. dirbo žiemos priežiūros darbus (barstė) kelio Nr. 128 Naujieji Valkininkai-Daugai-Alytus ruože nuo 0,00 km iki 21,602 km. Tai reiškia, kad kaltinamasis nebuvo pakankamai atidus ir nesiėmė visų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, laikytųsi visų atsargumo priemonių įvertinti ar kelio danga nėra slidi, ar saugus jo pasirinktas važiavimo greitis;
KET 99 punktas numato, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse. Kaltinamojo V. D. vairuojamas automobilis Audi, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, kuria priešinga kryptimi važiavo (artėjo) nukentėjusiojo R. S. vairuojamas automobilis Toyota Sienna, nesilaikė šio punkto reikalavimo. Automobilių AUDI ir Toyota Sienna susidūrimas įvyko arčiau automobilio Toyota Sienna važiuojamosios dalies dešiniojo krašto. Susidūrimo metu automobiliui Toyota Sienna buvo padaryti priekinės dalies apgadinimai, o automobiliui AUDI A6 dešiniojo šono užpakalinės dalies sugadinimai.
KET 127 punkto reikalavimų, t. y., kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Kaltinamasis nurodė, kad važiuodamas neviršijo leistino greičio, nustatyto šio kelio ruože, t. y. važiavo iki 70 km/h greičiu. Liudytoja G. D.-G. nurodė, kad ji važiavo 70-75 km/h greičiu, už jos važiavo kaltinamasis per šiokį tokį atstumą. Per savo galinio vaizdo veidrodėlį ji matė autoįvykį, tad darytina išvada, kad ir automobilio AUDI A6 greitis taip pat turėjo būti apie 70 km/h, o tai yra maksimalus leistinas toje kelio atkarpoje greitis ir konkrečiu atveju jis nebuvo saugus. Specialisto išvadoje nurodyta, kad susidūrimo metu automobilio AUDI A6 greitis buvo apie 41 km/h, o koks greitis buvo prieš jam prarandant skersinį stabilumą kelyje, nustatyti negalima. Kaltinamasis V. D. neįvertino važiavimo sąlygų, meteorologinių sąlygų, kad tuo metu, nors ir buvo nešaltas rytas, nebuvo sniego, tačiau temperatūra žemėjo, buvo saulėtekis ir kaip dažnai žiemą būna, tuo metu šalo. Kaltinamasis nurodė, kad asfaltas buvo tamsus, bet jis nežino, ar jis buvo šlapias, ar slidus. Kadangi prie greičio ribojimo ženklo jis stabdė ir neslydo, tai manė, kad neslidu. Kaltinamasis neįvertino ir eismo intensyvumo: toje atkarpoje, kur įvyko autoįvykis prieš jį važiavo viena transporto priemonė, o priešinga kryptimi artėjo, buvo matomumo zonoje, trys transporto priemonės, tad jis turėjo užtikrinti automobilio valdymą taip, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties.
KET 128 punktas numato, kad jei atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Liudytoja G. D.-G. paaiškino, kad jos automobilis taip pat slystelėjo toje vietoje. Ji važiavo apie 70-75 km/h greičiu, bet jai pavyko suvaldyti automobilį. Teismas laiko, kad Audi vairuotojas nebuvo pakankamai atidus, nes turėjo pastebėti priekyje važiavusio automobilio slystelėjimą ir tuo pačiu būtų buvęs pats itin atsargus toje kelio atkarpoje, kad būtų galėjęs suvaldyti ir sustabdyti savo vairuojamą transporto priemonę, nesukeldamas pavojaus aplinkiniams.
Apklausiamas įtariamuoju V. D. ikiteisminio tyrimo metu 2020-01-21 nurodė, kad jis su savo žmona L. ir dukra V. K. važiavo iš Alytaus į Vilnių. Jis vairavo dukters automobilį leistinu greičiu 90 km/h, prie Bobriškių sankryžos buvo ženklas 70, tai sulėtino iki-70 km/h, kliūčių jo važiavimo juostoje nebuvo, važiavo vienas. Priešpriešais matė atvažiuojančias tris transporto priemones. Kaltinamasis paaiškino, kad staiga jo automobilį kažkas truktelėjo ir pradėjo nešti į priešpriešinio eismo juostą, manė kad spės nuslysti nuo kelio, bet nespėjo, nes į juos atsitrenkė baltos spalvos automobilis trenkėsi į jo vairuojamo automobilio dešinio šono galinę dalį, galines dureles ir dešinį ratą (t. 3, b. l. 87-88).
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. D. analogiškai paaiškino įvykio aplinkybes. Jis nurodė, kad labai gailisi dėl to kas įvyko.
Nors kaltinamasis V. D. savo kaltės nepripažino, jo kaltė patvirtinama kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.
Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padarinius (eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus) ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Taigi baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos minėtų taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šio straipsnio atitinkamose dalyse nustatytais padariniais.
BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma (BK 281 straipsnio 8 dalis), tai yra dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 2 dalis) arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamas pasitikėjimas konstatuojamas tada, kai nustatoma, jog vairuojantis transporto priemonę asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Nusikalstamas nerūpestingumas konstatuojamas tada, kai transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą abiejų neatsargios kaltės rūšių turinį sudaro kaltininko psichinis santykis su kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimu ir BK 281 straipsnyje nustatytais ir įvykio metu kilusiais padariniais. Padaryto KET pažeidimo suvokimas ar nesuvokimas gali būti laikomas tik vienu iš neatsargios kaltės turinio elementų, savaime neduodantis pagrindo išvadai dėl asmens kaltės padarius BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą. Nes, sprendžiant asmens kaltės klausimą, turi būti įvertinama objektyvių eismo įvykio aplinkybių visuma: kitų eismo dalyvių veiksmai, oro sąlygos ir temperatūra, kelio ypatumai, matomumas, taip pat asmeninės jo savybės: fizinė būsena, profesinė ir gyvenimiška patirtis, adekvatus situacijos vertinimas, dėmesingumas ir kitos aplinkybės. Todėl vertinant kaltininko veiksmus (neveikimą) ir sprendžiant priežastinio ryšio tarp veikos ir kilusių padarinių bei kaltės klausimus būtina nustatyti momentą, kada kaltininkas turėjo realią galimybę pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes (pavyzdžiui, pėsčiojo pasirodymas važiuojamojoje kelio dalyje, kliūties, apribojančios matomumą, atsiradimas). Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus eismo sąlygas bei situaciją, kitų eismo dalyvių veiksmus (ar kito eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas neapribojo kaltininko galimybės numatyti nusikalstamus padarinius ir jų išvengti), kaltininko asmenines savybes (ar konkrečioje situacijoje iš vairuotojo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, ar jo veiksmai buvo adekvatūs kilusiam pavojui, ar jis turėjo realią galimybę išvengti nusikalstamų padarinių) ir kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, 2K-375/2014, 2K-99-511/2017 ir kt.).
Kadangi BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, konstatuojant nusikaltimo sudėtį, be minėtų objektyvių požymių, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių, tai yra asmens žūties. Pagal teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymas apima du aspektus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisykles ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reiškia atsakymą į klausimą, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina sąlyga padariniams kilti, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas – tai konstatavimas, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis) ar atsitiktinis.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. D. 2020 m. sausio 9 d. apie 08 val. 36 min. Varėnos r., Babriškių kaimo ribose, kelio Naujieji Valkininkai – Daugai - Alytus 13,7 kilometro ruože, vairuodamas kelių transporto priemonę automobilį ,,AUDI A6“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 99, 127, 128 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas: vietovės reljefą, kelio būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti vairuojamą transporto priemonę, ją sustabdyti, iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio ir nesustabdė automobilio, nesuvaldė vairuojamo automobilio ,,AUDI A6“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) šis prarado skersinį stabilumą, dėl to išslydo iš dešinės kelio važiuojamosios dalies pusės į priešpriešinės krypties eismui skirtą kelio važiuojamosios dalies pusę ir susidūrė su priešpriešiais važiuojančia kelių transporto priemone - automobiliu ,,TOYOTA SIENNA“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. S., dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio vairuotojui nukentėjusiajam R. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata dėl kairės plaštakos IV piršto pamatinio pirštikaulio lūžimo, automobilio „TOYOTA SIENNA“ keleivei nukentėjusiajai J. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata dėl kairės pusės VIII-IX šonkaulių lūžimo, uodegikaulio lūžimo, automobilio “AUDI A6” keleivei nukentėjusiajai L. D. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata dėl kepenų ir žarnų pasaito plyšimo, o automobilio „AUDI A6“ keleivė nukentėjusioji V. K. dėl stipraus kūno sumušimo, pasireiškusio dauginiais krūtinės ląstos kaulų lūžimais, dauginiais dubens kaulų lūžimais bei kaukolės pamato kaulų lūžimais, dauginiais vidaus organų plyšimais, nukraujavimu į kūno ertmes ir kūno audinius, žuvo. Taigi kelių eismo taisykles pažeidė tik vienas vairuotojas V. D..
Konkrečiu atveju Teismo ekspertizės akte nurodoma, kad vairuotojui V. D. stabiliai važiuojant pagal savo judėjimo kryptį dešine važiuojamosios dalies puse ir neįvažiuojant į priešingos krypties eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę, šis eismo įvykis nebūtų įvykęs. Tai, kad automobilio AUDI A6 vairuotojas V. D. nesuvaldė savo automobilio ir šis išslydo į priešingos krypties eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę, sudarydamas kliūtį automobiliui Toyota Sienna, techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Tikėtina, kad automobilio Toytoa Sienna vairuotojas neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu AUDI A6, todėl jo veiksmai, techniniu požiūriu, neturėjo priežastinio ryšio su nagrinėjamo eismo įvykio kilimu. Techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimo pagrindine sąlyga buvo tai, kad automobilio ,,Audi A6“ vairuotojas V. D. kelyje nesuvaldė savo automobilio, šis prarado skersinį stabilumą, dėl ko išslydo į priešingos krypties eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę ir ten važiuojančio automobilio ,,Toyota Sienna“ vairuotojui sudarė pavojingą ir, tikėtina, neišvengiamą kliūtį.
Pažymėtina, kad nemažai techninio pobūdžio klausimų, reikšmingų teisiniam priežastinio ryšio nustatymui, išsprendžiama atliekant eismo įvykio ekspertizes, kurių išvadas privalo įvertinti teismas, vadovaudamasis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir vertindamas kitus įrodymus. Specialisto išvados – svarbus informacijos šaltinis, tačiau teisinis aplinkybių vertinimas – ne specialisto, o teismo kompetencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-373-976/2018).
Šia eismo atkarpa iki kaltinamojo važiavo transporto priemonės ir iki to jokių įvykių nebuvo užfiksuota. Prieš jį pravažiavo liudytoja G. D. – G., kuri nurodė, kad jos automobilį sumėtė, prietaisuose ji pastebėjo, jog užsidegė praslydimo ženklas, ji jautė, kaip automobilis slydo, iš pradžių net pagalvojo, kad kažkas atsitiko su ratu. Liudytoja nurodė, kad toje vietoje ji galėjo važiuoti 70-75 km/h greičiu. Kaltinamasis nurodė, kad jis taip pat važiavo apie 70 km/h greičiu, manė, kad automobilis yra saugus, jo greitis yra saugus, kelio sąlygos geros. Tačiau automobiliui pradėjus slysti, jo nesuvaldė. Teismas laiko, kad jeigu V. D. būtų atidžiai vairavęs, jis būtų pastebėjęs, jog priekyje važiuojantis automobilis buvo sumėtytas ir gal būtų turėjęs galimybę šią kelio atkarpą pravažiuoti saugiai. Kaltinamasis nurodė, kad išvažiavo jie 8 ar 8:30 val. nes nenorėjo, kad būtų daug transporto, kelio sąlygos buvo geros, kelio danga buvo tamsi, nebuvo šalta. Teisme apklausta iudytoja nurodė, kad tuo metu buvo prieblanda, kelio danga drėgna. Liudytojas A. K. teigė, kad žmona su tėvais išvažiavo apie 9 val. buvo giedra. Apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad ties Babriškių sankryža buvo slidi kelio danga ir šios aplinkybės nepastebėjo kaltinamasis (t. 1, b. l. 81-82). Kalendoriaus lapelyje yra pažymėta, kad sausio 9 dieną saulė tekėjo 8:39 val. Įvykis įvyko tikėtina tarp 8:20 ir 8:30 val., nes bendrajam pagalbos centrui dėl šio įvykio buvo pranešta du kartus: 8:32:24 ir 8:32:35 (t. 2, b. l. 86), tad neabejotinai darytina išvada, kad tuo metu kai įvyko įvykis tikrai dar nebuvo šviesu. Esant prieblandai, kaltinamasis galėjo gerai neįvertinti važiavimo sąlygų. Kaltinamasis nurodė, kad jis važiavo apie 70 km/h greičiu. Ir toje vietoje yra greičio ribojimo ženklas, nurodantis, kad draudžiama važiuoti greičiau nei 70 km/h. Todėl teismas laiko, kad konkrečiu atveju vairuotojas nepasirinko saugaus važiavimo greičio. Nors jis ir neviršijo KET leistino greičio, tačiau saugus greitis yra suprantamas taip, kad konkretus vairuotojas, konkrečioje kelio situacijoje sugebėtų suvaldyti transporto priemonę. Tuo tarpu kelio atkarpoje esant slidžiai kelio dangai, jis ir nesugebėjo rasti teisingo sprendimo iškilusioje situacijoje. Tai rodo, kad kaltinamojo V. D. pasirinktas greitis nebuvo saugus.
V. D. nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, tai yra jis nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). V. D. kaip asmuo, kuriam privalomi KET reikalavimai, vairuodamas automobilį privalėjo laikytis kelių eismo saugumo taisyklių, laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, pasirinkti greitį, įvertinus kelio reljefą, meteorologines sąlygas, kelio būklę, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, iškilus grėsmei eismo saugumui, jis nesulėtino transporto priemonės, jos nesustabdė, nesuvaldė ir išvažiavo į priešpriešinę eismo kryptį, kur susidūrė su kita transporto priemone, nes sudarė jai staiga kelyje atsiradusią kliūtį. V. D. turėjo numatyti, kokius padarinius eismo saugumui gali sukelti KET pažeidimas. Kaltinamasis V. D. nepripažino, kad padarė KET pažeidimų, nors objektyviai nustatyta, kad jo vairuojamas automobilis išslydo į priešingos krypties eismo juostą, ten sustojo prieš pat atvažiojant automobiliui Toyota Sienna ir tai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo ir atsiradusių padarinių kilimo sąlyga. Taigi V. D. nesuvokė, kad byloje nagrinėjamoje situacijoje jis veikė rizikingai ir kėlė pavojų eismo saugumui. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų, dėl KET 9, 99, 127, 128 punktų reikalavimų nevykdymo ir atsiradusių padarinių (V. K. žūties, L. D., J. S. ir R. S. sužalojimo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Taigi, V. D. pripažintinas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.
Nurodyti kaltinamojo padaryti KET pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu ir atsiradusiomis pasekmėmis – V. K. mirtimi, L. D. sunkiu sveikatos sutrikdymu, R. S. ir J. S. sveikatos nesunkiais sutrikdymais. Dėl kaltinamojo sukelto eismo įvykio kilo BK 281 straipsnio 5 dalies dispozicijoje numatyti padariniai: žuvo žmogus. Kilusius padarinius visiškai patvirtina specialisto išvados, nukentėjusiųjų parodymai, jų neginčija ir kaltinamasis.
Todėl ištyrus įrodymus teismas daro išvadą, jog byloje surinktų, teisme ištirtų ir išdėstytų įrodymų visuma patvirtina, kad V. D. padarė BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Dėl bausmės V. D. paskyrimo
Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
Už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnyje 5 dalyje, baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Švelnesnė negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti paskirta tik taikant BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismo nuomone, skirti V. D. švelnesnę, nei įstatyme numatyta bausmę, taikant BK 62 straipsnio nuostatas, nėra įstatyme numatytų būtinųjų sąlygų.
V. D. neteistas, dėl nusikalstamo nerūpestingumo padarė vieną neatsargų nusikaltimą transporto eismo saugumui, kurio pasekmės neatitaisomos – žuvo žmogus – jo dukra, sutuoktinei buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o dviem kitu automobiliu vykusiems asmenims – nesunkiai sutrikdyta sveikata. Jis nebausta administracine tvarka, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis - pensininkas, vedęs, po nusikaltimo, už kurį teisiamas, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, todėl darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) V. D. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Parenkant bausmės dydį atsižvelgtina į tai, kad praėjo 1,5 metų po nusikaltimo įvykdymo, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą. Atsižvelgus į šias aplinkybes, V. D. už BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.
Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų; bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Taigi pagal šį teisinį reguliavimą, kuris galiojo V. D. nusikalstamos veikos padarymo metu, bausmės vykdymo atidėjimo institutas, galėtų būti jam, nuteistam už dėl neatsargumo padarytą nusikaltimą mažesne nei šešerių metų laisvės atėmimo bausme, taikomas.
BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones skyrimo klausimą.
Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-261-489/2018). Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Svarbu atkreipti dėmesį, kad įstatymų leidėjas nenumato teismo pareigos skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę visais atvejais, kai nusikalstama veika yra padaryta, naudojantis specialiomis teisėmis. Tokį sprendimą teismas turi priimti įvertinęs konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybių visumą.
BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą visais atvejais, kai padaromas 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. V. D. įvykdyta nusikalstama veika yra neatsargus nusikaltimas, įvykio metu kaltinamasis buvo blaivus, po nusikaltimo kaltinamasis išgyveno dėl įvykio, nors kaltės ir nepripažino, jis nebaustas administracine tvarka, anksčiau neteistas. Visos šios aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad baudžiamo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, taikymas V. D. taptų nepagrįstu ir neproporcingu suvaržymu. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasi teisingumo principu teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bausmės paskirtis, bus įgyvendinta V. D. neskiriant baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Vien tai, kad V. D. nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, o jo veikos pasekmės sunkios, negali būti ir nėra absoliutus pagrindas taikyti jam šią baudžiamojo poveikio priemonę.
Dėl civilinių ieškinių
Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Nukentėjusysis-civilinis ieškovas R. S. 2020 m. gegužės 20 d. pateikė ikiteisminio tyrimo institucijai civilinį ieškinį, kuriame ieškove nurodyta ir J. S. (mirusi (duomenys neskelbtini)).
Ieškiniu R. S. prašo iš atsakovų draudimo bendrovės ir kaltinamojo solidariai priteisti jam 81,96 Eur turtinės žalos atlyginimo, o taip pat 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo sprendimo priėmimo teisme dienos iki jo visiško įvykdymo bei 2900 Eur neturtinės žalos atlyginimui bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo sprendimo priėmimo teisme dienos iki jo visiško įvykdymo. Civilinis ieškovas nurodė, kad eismo įvykio metu jam lūžo kairės plaštakos IV pirštas. Jam buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės plaštakos IV piršto pamatinio pirštakaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. R. S. nurodė, kad dėl šios eismo įvykio metu patirtos traumos, jis patyrė gydymosi išlaidas: vaistų įsigijimo išlaidas – 26,96 Eur ir dėl sveikatos sutrikdymo, kuris tęsėsi daugiau nei 10 dienų, negalėjo efektyviai atlikti darbinių pareigų, taksi paslaugos – 55 Eur, iš viso 81,96 Eur.
Nukentėjusysis – civilinis ieškovas R. S. taip pat nurodė, jog jis patyrė visas su eismo įvykiu susijusias neigiamas pasekmes, pasireiškusias tiek fiziniu skausmu, tiek ir dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais sukeltais kūno sužalojimų. Ypatingai išgyveno dėl savo sutuoktinės, kuri išgyveno didelį sukrėtimą bei išgąstį. Santuokoje pragyveno tris dešimtmečius, kartu vystė verslą, buvo ne tik gyvenimo bet ir verslo partneriai. Nepatogumai pasireiškė tuo, kad reikėjo skirti laiko gydymui, negalėjo įgyvendinti suplanuotų darbų, eismo įvykio dieną nepasiekė tą dieną planuoto kelionės tikslo – nenuvyko į Varšuvą, kur turėjo pasiimti dukrą su anūke. Kadangi ieškovas patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, atsižvelgiant į ieškovo patirtus dvasinius išgyvenimus ir į aukščiau išdėstytas aplinkybes, prašo priteisti 2900 Eur neturtinę žalą.
Nukentėjusysis – civilinis ieškovas R. S. pateikė ieškinį ir dėl nukentėjusiosios- civilinės ieškovės J. S. neturtinės žalos atlyginimo ir atstovavo ją procese. Jis nurodė, kad jo sutuoktinė autoįvykio metu patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės pusės 8 ir 9 šonkaulių lūžimų, uodegikaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Tačiau ji nepatyrė tiesioginių gydymo išlaidų, todėl turtinės žalos atlyginti neprašo.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė, jog po įvykio abu greitai išlipo iš automobilio ir tik po keleto minučių atsipeikėjo po patirto didelio išgąsčio. Po įvykio J. S. buvo susirietusi, tupėjo labai išsigandusi, vėliau ji kreipėsi į gydymo įstaigą pagal gyvenamąją vietą. Jis nurodė, kad jo žmona po įvykio savaitę nekalbėjo. Visi šie liudijimai rodo, kad sutuoktinė J. S. patyrė itin didelį stresą dėl eismo įvykio, kurio pasekmėje, tikėtina ją ištiko staigi ir netikėta mirtis praėjus vos keliems mėnesiams po eismo įvykio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašo sutuoktinei atlyginti 7000 Eur neturtinę žalą.
Civilinis ieškovas R. S. nurodė, kad sutuoktinė dar būdama gyva, aktyviai dalyvavo ikiteisminiame procese, teikė paaiškinimus, liudijo, ketino kreiptis į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo, todėl jos teisė į žalos atlyginimą šiuo atveju yra paveldima. Nurodė, jog Konstitucinis teismas yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijos neišplaukia, jog asmeniui padarytos materialinės arba moralinės žalos atlyginimas visais atvejais turi būti išmokamas (arba kitaip kompensuojamas) būtent tam asmeniui, kuriam ji padaryta ir kad atitinkamas atlyginimas apskritai negali būti išmokamas jokiam kitam asmeniui (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).
J. S. teisė į žalos atlyginimą buvo pripažinta, nes 2020 m. vasario 7 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnės nutarimu dėl jai padarytos žalos ji buvo pripažinta nukentėjusiąja. Tačiau atitinkamai įforminto reikalavimo dėl šios žalos atlyginimo pareikšti J. S. nespėjo, kadangi 2020 m. balandžio 1 d. mirė. Po J. S. mirties jos procesinių teisių perėmėju tapo jos sutuoktinis – R. S., kuris, būdamas jos įpėdiniu, priėmė palikimą ir su visomis įstatymo jam suteiktomis teisėmis aktyviai dalyvavo bylos procese: R. S. kaip įstatyminis įpėdinis paveldėjo 2020 m. balandžio 1 d. mirusios sutuoktinės palikimą, taip pat ir jos turtinę reikalavimo teisę į turtinės ir neturtinės žalos, padarytos V. D. nuskalstama veika, atlyginimą, dėl eismo įvykio metu patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Todėl, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį V. D. atžvilgiu, nukentėjusiojo-civilinio ieškovo R. S. manymu, turi būti tenkintas nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės J. S. byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Kaip matyti iš bylos duomenų, 2020 m. sausio 21 d. V. D. buvo pranešta apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, dėl eismo įvykio, kurio metu J. S. patyrė nesunkų sužalojimą (t. 3, b. l. 84-85). 2020 m. vasario 7 d. J. S. buvo pripažinta nukentėjusiąja (t. 1, b. l. 181), kuri pirmoje apklausoje 2020-01-09 apie žalos atlyginimą visiškai nieko nenurodė, apklausiama 2020-02-07 prašė pripažinti ją nukentėjusiąja ir patvirtino, kad jai išaiškinta teisė ir įteiktas pranešimas apie teisę pareikšti civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 173-174), tačiau ir šioje apklausoje ji nenurodė, ar ieškinį teiks. J. S. iki savo mirties 2020-04-01 civilinio ieškinio nepateikė.
R. S. 2020-05-18 priėmęs palikimą 2020-05-20 ieškinį abiejų vardu pateikė ikiteisminio tyrimo įstaigai ir pareigūnės 2020-05-25 nutarimu J. S. buvo pripažinta civiline ieškove.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas ir kt.), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje. Kadangi procesinis teisių perėmėjas pratęsia savo pirmtako pradėtą procesą, tai jam privalomi visi prieš įstojant į procesą pirmtako atlikti procesiniai veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies prieš tai atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis).
Pagal CPK 48 straipsnį, reglamentuojantį procesinių teisių perėmimą, procesinis teisių perėmimas yra nulemtas materialinių subjektinių teisių perėmimo ginčo teisiniame santykyje galimybės. Procesinio teisių perėmimo pagrindas yra materialinių subjektinių teisių perėmimas materialiojoje teisėje. Juo gali būti fizinio asmens mirtis, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kt. Perėmęs materialiąsias teises asmuo perima ir teisę reikalauti šių teisių gynimo, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Procesinio teisių perėmimo apimtį taip pat lemia atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimo apimtis: jeigu tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių negalima perimti, tai negalima perimti ir atitinkamų procesinių teisių ir pareigų, susijusių su atitinkamų materialiųjų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008). Sprendžiant klausimą, ar konkrečiame ginčo materialiajame teisiniame santykyje galimas teisių perėmimas, būtina išsiaiškinti ginčo teisinio santykio pobūdį ir nustatyti byloje pareikštų reikalavimų ryšį su iš bylos dėl mirties pasitraukusios šalies asmeniu. Tais atvejais, kai iš ginčijamo santykio viena iš šalių pasitraukia dėl fizinio asmens mirties, sprendžiant klausimą dėl procesinio teisių perėmimo, būtina nustatyti, ar materialiosios subjektinės teisės patenka į palikimo sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-10-421/2017).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 straipsnyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (1 dalis). Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (2 dalis). Nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (3 dalis).
Pagal CK 1.112 straipsnio 2 dalį ir 5.1 straipsnio 2 dalį, palikėjo turtinės reikalavimo teisės gali būti paveldėjimo objektu, nes įpėdiniams pereina palikėjo turtinės teisės bei pareigos tiek pagal sutartines, tiek pagal deliktines prievoles. Kita vertus, CK 5.1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu, nepaveldimos.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad moralinė (neturtinė) žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia, jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti panaudojant, inter alia, materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009).
Neturtinės žalos dydį teismas nustato, atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus: žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nors ir yra glaudžiai susijęs su ją patyrusiu asmeniu, tačiau kartu yra reikalavimas dėl konkrečios pinigų sumos gavimo. Asmuo, kreipdamasis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, suformuluoja savo reikalavimą ir apibrėžia prašomą priteisti žalos dydį. Tokiu būdu ieškovas pasirenka savo teisių gynimo būdą ir įgyvendina teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, o jo reiškiamas ieškinio reikalavimas įgyja turtinę išraišką, nes patirtus išgyvenimus jis įvertina konkrečia materialine išraiška.
Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijos neišplaukia, jog asmeniui padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos atlyginimas visais atvejais turi būti išmokamas (arba kitaip kompensuojamas) būtent tam asmeniui, kuriam ji padaryta, ir kad atitinkamas atlyginimas apskritai negali būti išmokamas jokiam kitam asmeniui (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Kasacinis teismas, lyginamuoju aspektu analizuodamas EŽTT jurisprudenciją dėl reikalavimo „perėmimo“ galimybių, yra nurodęs, kad EŽTT daro skirtumą tarp bylų, kurios buvo inicijuotos pačių pareiškėjų, o vėliau tik tęsiamos jų artimųjų po pareiškėjų mirties proceso metu, ir bylų, kurios nuo pat pradžių inicijuojamos pažeidimo aukos artimųjų (iš esmės galima teigti, kad šiuo atveju taikomi griežtesni skundo priimtinumo reikalavimai). Pastaruoju atveju EŽTT praktikoje reikalaujama, kad besikreipiantis Konvencijos pažeidimo aukos artimas asmuo įrodytų, jog skundžiama priemonė tiesiogiai paveikė ir jį patį (arba egzistuoja svarbus bendras interesas nagrinėti bylą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-687/2016). Pavyzdžiui, sprendimuose bylose Jėčius prieš Lietuvą ir Krempovskij prieš Lietuvą EŽTT nurodė, kad jeigu pareiškėjas miršta bylos dėl suėmimo neteisėtumo nagrinėjimo (teisme) metu, įpėdiniai arba artimieji giminaičiai iš principo gali tęsti bylą pareiškėjo vardu (EŽTT 2000 m. liepos 31 d. sprendimą byloje Jėčius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 34578/97; 1999 m. balandžio 20 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Krempovskij prieš Lietuvą, peticijos Nr. 37193/97).
Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, nukentėjusioji J. S. iki pat savo mirties 2020 m. balandžio 1 d. civilinio ieškinio dėl jos patirtų sužalojimų eismo įvykio įvykusio 2020-01-09 patirtos žalos atlyginimo nepateikė ir aiškiai neišreiškė savo valios siekti atlyginimo už jai padarytą žalą, tai yra įgyvendinti savo turimą teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Taigi darytina išvada, kad tokioje situacijoje nukentėjusioji J. S. neįgyvendino savo teisės pateikti civilinį ieškinį, kad jai būtų atlyginta neturtinė žala ir tokiu būdu nesukūrė turtinio pobūdžio reikalavimo teisės atsakovui, kuri pagal teisės aktų nuostatas gali būti paveldima. Jos patirti išgyvenimai dėl sužalojimo nebuvo įvertinti konkrečia pinigų suma. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą, neišreikšta konkrečia pinigų suma, nepriklauso paveldimo turto masei, nes nėra civilinės apyvartos objektu (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1880-657/2015). Apibendrinant konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju teisė į neturtinę žalą dėl patirtų J. S. asmeninių išgyvenimų ir sveikatos pablogėjimo, kurie buvo susiję su jos patirtu sužalojimu eismo įvykio metu, J. S. neišreiškus savo valios dėl jai padarytos neturtinės žalos priteisimo iš kalto asmens ar jo veiksmus atsakingo asmens ir šios neturtinės žalos neapibrėžus konkrečia pinigų suma, negalėjo būti paveldima, todėl, J. S. mirus, ji negali būti įgyvendinama ir civiliniam ieškovui R. S. negali pereiti procesinė teisė reikalauti šių teisių gynimo. Todėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. S. teisių perėmėjo R. S. civilinio ieškinio dalis dėl 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmestina.
R. S. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinio reikalavimo 81,96 Eur tenkintinas visiškai, nes jo nurodyta turtinės žalos atlyginimas yra realus, patvirtintas dokumentais, tokiam reikalavimui neprieštaravo ir civilinio atsakovo, draudimo bendrovės atstovas.
R. S. taip pat prašė priteisti jam 2900 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-689/2020). Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-689/2020).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose, kai nukentėjusiajam nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, paprastai priteisiama nuo 600 Eur iki 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-28-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017, 2K-211-895/2018 ir kt.) kasacinės bylos 2K-821/2007 (1448 Eur – krūtinkaulio lūžimas), 2K-44/2008 (2896 Eur – žastikaulio kaklo lūžimas, galvos, krūtinės sumušimai), 2K-68/2008 (11500 Eur– dešinio klubikaulio lūžimas, gūžduobės lūžimas, šlaunikaulio galvutės išnirimas, dešinio raktikaulio išnirimas, galvos smegenų sukrėtimas, dėl dubens kaulų lūžių nukentėjusioji daugiau kaip šešis mėnesius negalėjo vaikščioti, savarankiškai apsitarnauti, patyrė nepatogumus dėl gulimo režimo, buvo du kartus operuota, be patirto fizinio skausmo, ji išgyvena ir dėl išliekamųjų sužalojimo padarinių), 2K-171/2008 (1158 Eur – kojos blauzdos jungiamojo raiščio plyšimas), 2K-382/2008 (2896 Eur – krūtininio slankstelio lūžis), 2K-423/2008 (2896 Eur – stuburo slankstelio išnirimas ir lūžimas, 1 metai nedarbingumo (tiek prašė pats nukentėjusysis); 2316 Eur – kelio girnelės lūžimas (tiek prašė pats nukentėjusysis); 1448 Eur – žastikaulio lūžimas, operacija žastikaulio osteosintezė plokštele ir varžtais), 2K-64/2009 (3396 Eur – sumušta dešinė blauzda, atlūžo blauzdikaulio išorinis gumburas, plyšo kairio kelio išorinis meniskas), 2K-111/2009 (2027 Eur – galvos, nugaros ir juosmens raiščių sumušimas bei patempimas; 2027 Eur – galvos smegenų sukrėtimas), 2K-129/2009 (1158 Eur – galvos smegenų sukrėtimas), 2K-179/2009 (2816 Eur – poodinės kraujosruvos kaktoje, veide, dešinėje krūtyje, pilvo sienoje, kojose, pakaušio sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimas krūtinės ląstoje, dešinės pėdos II padikaulio distalinio kaulo lūžis, nustatyta galvos smegenų sukrėtimas, dėl dešinės pėdos padikaulio lūžimo jai buvo uždėta gipso langetė, nukentėjusioji dėl psichinės sveikatos pablogėjusios būklės lankėsi ir pas psichoterapeutę), 2K-207/2009 (1158 Eur – muštinė žaizda galvoje, galvos, kaklo, dubens sumušimai, galvos smegenų sukrėtimas, kairio gaktikaulio šakos lūžis, nubrozdinimai veide), 2K-386/2009 (5792 Eur – muštinės žaizdos kaktos dešinėje pusėje su kraujosruva dešinės pusės viršutiniame voke, pakauškaulio linijinis lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kraujosruva po voratinkliniu smegenų dangalu, kairio žastikaulio lūžis), 2K-401/2009 (1083 Eur – galvos sumušimas su potraumine tarpšonkauline neuralgija, dešinio peties sumušimas), 2K-168/2010 (2316 Eur – sumušta krūtinės ląsta, pasekmes dėl sužalojimo nukentėjusioji jautė beveik 2 mėnesius), 2K-200/2010 (2896 Eur – dešinės kojos blauzdikaulio ir šeivikaulio kulkšnelių lūžis su raiščio plyšimu bei pėdos panirimu, koja buvo du kartus operuota, nukentėjusioji po operacijos turėjo gulėti lovoje pakelta koja, dėl sulaužytos kojos negalėjo atlikti elementarių buitinių reikalų, lankyti paskaitų ir mokytis, gydymas tęsiamas iki šiol, planuojama dar viena operacija, tebejaučia diskomfortą, ypač vasarą, dėl likusių randų), 2K-215/2010 (1948 Eur – kompresinis 1 juosmeninio slankstelio lūžimas), 2K-277/2010 (1685 Eur – dešinės blauzdos kaulų lūžis, nukentėjusysis 4 mėnesius buvo nedarbingas, iki šiol skauda koja, geria vaistus), 2K-280/2010 (2896 Eur – skeveldrinis dešinės blauzdos kaulų lūžis su poslinkiu, dešinės alkūnės, kairio dilbio ir plaštakos žaizdos, kairio X-to šonkaulio lūžis, nugaros sumušimas ir galvos smegenų sukrėtimas). Išimtiniais atvejais, kai nukentėjusiam asmeniui atliekama daug sudėtingų operacijų, jis ilgai gydomas stacionare, jei po to vis tiek išlieka neigiamų padarinių, ši suma gali būti didinama. Pavyzdžiui, 4 344,30 Eur priteista dėl sulaužytų abiejų žandikaulių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-503-511/2015).
Todėl atsižvelgiant į konkretų sveikatos sutrikdymą šioje byloje, jo sukeltus nepatogumus, į suformuotą teismų praktiką šiuo klausimu, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajam R. S. priteistina iš draudimo bendrovės 2300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusysis-civilinis ieškovas A. K. teisme patikslino, kad prašo priteisti iš atsakovo draudimo bendrovės 2525,50 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl sutuoktinės žūties. A. K., atstovaudamas nukentėjusiuosius savo nepilnamečius vaikus, prašo, kad kiekvienam sūnui O. K. ir E. K. iš draudimo bendrovės būtų priteista po 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Nurodė, kad jų šeima neteko žmonos ir mamos. Santuokoje su V. K. pragyveno 19 metų, juos siejo ypatingai glaudus ryšys, nuolatinė meilė ir rūpestis. Mažamečiai vaikai neteko mamos. Po jos mirties visi buvo labai prislėgti, sukrėsti, emociškai palūžę. Dar iki šiol kamuoja nemiga, liūdesys, emocinis skausmas, depresija. Itin skaudžiai mamos netektį išgyveno vaikai, ypač jaunėlis, kuris buvo labai prisirišęs prie mamos. Vaikams buvo teikiamos psichologo paslaugos. Patirta dvasinė, emocinė skriauda negali būti kompensuota visiškai, tik dalinai gali būti įvertinta ir kompensuota materialia išraiška, t. y. priteisiant kiekvienam po 30 000 Eur.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo draudimo bendrovė atsiliepime nurodė, kad šioje dalyje su ieškiniu sutinka iš dalies. Pirmiausia prašo įvertinti žuvusiosios V. K. veiksmus, nes eismo įvykio metu ji iškrito iš automobilio. Draudimo bendrovės atstovas nurodo, kad tikėtina tai atsitiko todėl, kad V. K. važiavo neprisisegusi saugos diržo. Kadangi žuvusioji ignoravo pareigą užsisegti saugos diržą ir dėl to eismo įvykio metu žuvo yra didelė ir pačios nukentėjusiosios kaltė, todėl priteistina neturtinė žala turi būti mažintina. Draudimo bendrovė nurodė, kad jų manymu pagrįsta išmoka būtų sutuoktiniui – 10 000 Eur, o kiekvienam vaikui po 12 500 Eur.
Draudimo atstovas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl A. K. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo, šioje dalyje jie pripažįsta, kad nurodytos išlaidos 2 525.50 Eur buvo pagrįstos ir jos atlygintinos nukentėjusiajam.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje Nr. 2K-68/2008 yra pažymėjęs, jog deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą.
Žemesnės instancijos teismas
Kasacinio teismo praktikoje yra susiformavusi nuostata, kad baudžiamosiose bylose dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kai eismo įvykio metu žūsta žmonės, jų artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja nuo 4344 iki 90 000 eurų (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188/2009, 2K-379-697/2018, 2K-85-628/2019, 2K-268-693/2019, 2K-219-628/2020). Tačiau, teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos.
Teismas, vertindamas neturtinę žalą pinigais už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistinos žalos dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018). Neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik įvertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Nustatydamas žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85-628/2019). Neturtinės žalos įvertinimas pripažįstamas teisingu, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-699/2017), be to, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, o ne pasirinktinai sureikšminamos tik atskiros aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-895/2018). Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-699/2017).
Vadovaujantis galiojančių Kelių eismo taisyklių 196 punktu, važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti. Iš byloje ištirtų surinktų įrodymų nebuvo nustatyta aplinkybė, jog nukentėjusioji V. K. buvo užsisegusi saugos diržą. Apžiūrėjus transporto priemonę nėra pažymėta, kad diržas būtų nutrauktas ir pan. Žuvusioji ignoravo šią pareigą, todėl vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas gali būti sumažinamas.
Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad KET pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 20 000 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-243-648/2015, 2K-346-511/2016), nuo 5792 Eur iki 25 000 Eur (žuvusiojo tėvams) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4/2011, 2K-7-49-788/2016, 2K-346-511/2016, 2K-29/2009 ir kt.).
Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju mažamečiams vaikams priteistina iš draudimo bendrovės kiekvienam po 15 000 Eur, o žuvusiosios V. K. sutuoktiniui A. K. 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 2525,50 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Kaip matyti iš bylos duomenų, eismo įvykio metu V. K. automobilis AUDI A6, kurią vairavo V. D. buvo apdraustas civiline atsakomybe (buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis su UADB „SEESAM Lietuva“ filialu), kuri galiojo nuo 2019 m. vasario 2 d. iki 2020 m. vasario 1 d. (t. 1, b. l. 54), todėl civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą kyla draudikui. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.
Daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ar priemonės arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektai, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonės nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti (BPK 91 straipsnis). Priimant nuosprendį daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgus į nurodytas įstatymų nuostatas, šioje byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas taip – 1) automobilis „AUDI A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris saugomas Ulonų 14K, Alytuje, grąžintinas V. K. įpėdiniams neribotai nuosavybei (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas); 2) automobilis ,,Toyota Sienna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas Ulonų g. 14K, Alytuje, grąžintinas savininkui (duomenys neskelbtini), paliktinas neribotai nuosavybei (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Kardomoji priemonė panaikintina, pradėjus vykdyti nuosprendį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 308 straipsniais teismas
nusprendžia:
V. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje ir jam paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Taikyti BK 75 straipsnį ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be bausmę kontroliuojančios institucijos žinios.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, pradėjus vykdyti - panaikinti.
Priteisti iš ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“, įmonės kodas 304080146, R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 300 Eur (du tūkstančius tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 81,96 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą 96 ct) turtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“, įmonės kodas 304080146, A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 2525,50 Eur (du tūkstančius penkis šimtus dvidešimt penkis eurus 50 ct) turtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“, įmonės kodas 304080146, O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“, įmonės kodas 304080146, E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
J. S. civilinį ieškinį atmesti.
Automobilį „AUDI A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris saugomas Ulonų 14K, Alytuje, grąžinti V. K. įpėdiniams neribotai nuosavybei.
Automobilį ,,Toyota Sienna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą Ulonų g. 14K, Alytuje, grąžinti savininkui (duomenys neskelbtini), paliekant neribotai nuosavybei.
Voką su kompaktinėmis plokštelėmis saugoti prie bylos.
Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 20 d. nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).