- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-07-16
- Bylos Nr.
- I1-2319-860/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03915-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- M. Č.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Č. skundą (patikslintą) atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-sis kalėjimas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas M. Č. kreipėsi į teismą su skundu (patikslintu), kuriame prašo jam priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), 15 000 Eur neturtinės žalos.
Paaiškina, kad Tarnybos Pravieniškių 1-jame kalėjime buvo nežmoniški gyvenimo sąlygų, higienos normų ir kt. pažeidimai. Pirmiausia nurodo, jog nebuvo užtikrinamas privatumas duše. Pareiškėjo teigimu, nuo 2021 m. birželio 25 d. iki 2023 m. liepos 11 d. atliekant laisvės atėmimo bausmę 6, 10, 9 ir 2 būrių dušuose nebuvo įrengtos pertvaros ir užuolaidos, pačios dušo kabinos įrengtos viena priešais kita. Anot pareiškėjo, dėl neįrengtų pertvarų dušuose, jis buvo priverstas maudytis stebint kitiems nuteistiesiems, netgi psichikos sutrikimų turintiems asmenims, neadekvatiems, apsvaigusiems nuo psichotropinių medžiagų. Tad teigia, jog dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus, kadangi kiti nuteistieji į jį žiūrėdavo bei jis patyrė patyčias. Antra, nebuvo užtikrinamas privatumas kalbant taksofonu. Nurodo, jog vykstant asmeniniam pokalbiui kiti nuteistieji nevaržomai gali klausytis pokalbių, ką jis kalba su savo artimaisiais. Teigia, kad išgirdę jo pokalbį kiti nuteistieji klausinėja su kuo taip meiliai kalba, praeidami reiškia savo nuomonę „perduok mamai, merginai linkėjimus“ ir pan. Taip pat nurodo, jog koridoriuje didelis triukšmas, todėl neįmanoma susikalbėti su artimaisiais. Anot pareiškėjo, turi būti įrengtos atskiros budelės su telefonais. Trečia, apsipirkimas parduotuvėje vyksta stovint lauke. Teigia, kad apsiperkant kalėjimo parduotuvėje teko ir iki dabar tenka stovėti lauke. Nurodo, kad net kai ir lyja ar sninga, tenka laukti lauke, kol bus prieita eilė apsipirkti. Pareiškėjo teigimu, tai yra nepakenčiama.
Atsiliepimas
2. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Tarnyba pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu (patikslintu) nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Tarnybos Pravieniškių 1-ame kalėjime dušo patalpos yra įrengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimais (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimais (toliau – ir Įrengimo taisyklės). Teigia, kad dušai yra įrengti su pertvaromis, tačiau be privatumą užtikrinančių užuolaidėlių. Anot atsakovės atstovės, 1-12 būrio dušai yra atskirti pertvaromis, o į dušą praustis vedami asmenys, gyvenantys vienoje patalpoje, tai yra ne daugiau negu 2-4 nuteistieji tuo pačiu metu. Toks skaičius asmenų, besiprausiančių duše leidžia naudotis dušo kabinomis toje pačioje eilėje, nesukeliant vieni kitiems nepatogumų, susijusių su nuogumu. Atsiliepime pažymi, kad visiškai pašalinti nuogumo aspektą iš tos pačios lyties gyvenimo, tiek nuteistųjų, tiek laisvėje esančių asmenų, yra neįmanoma (pirtys, sporto klubai, ligoninės, viešieji tualetai, persirengimo kabinos). Taip pat mano, jei asmuo, matydamas tos pačios lyties nuogą asmenį, jaučia nepatogumą ir diskomfortą, tai sietina tik su perdėtu drovumu, o ne su privatumo užtikrinimo trūkumu. Tad atsakovės atstovės įsitikinimu, ginčo laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 25 d. iki 2023 m. liepos 11 d. pareiškėjo privatumas naudojantis dušo patalpomis buvo užtikrintas. Atsiliepime taip pat nesutinka, kad buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis taksofonu. Nurodo, jog teisės aktai nenumato, kad skambinimo metu privaloma visiškai užtikrinti pokalbio privatumą ir konfidencialumą, įrengiant visiškai uždaras kabinas. Teigia, jog priešingai, pareigūnai privalo kontroliuoti suimtųjų ir nuteistųjų pokalbius, o šių pareigų atlikimui turi būti sudaromos tinkamos sąlygos. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nenurodo konkretaus pažeidimo, jog kas nors aiškiai būtų klausęsis jo pokalbių turinio. Teigia, kad nuteistieji skambina pagal sudarytą grafiką, griežtai prižiūrint pareigūnams. Pažymi ir tai, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu, nėra kreipęsis su skundais ar prašymais į Tarnybos Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą dėl telefoninių pokalbių metu neužtikrinto privatumo. Tad mano, jog pareiškėjo privatumas naudojantis taksofonu nebuvo pažeistas. Galiausiai nesutinka, kad buvo padarytas pažeidimas dėl apsipirkimo kalėjimo parduotuvėje. Nurodo, kad Tarnybos Pravieniškių 1-me kalėjime, kaip ir bet kuriame Tarnybos kalėjime, nuteistieji apsiperka bausmių vykdymo įstaigos teritorijoje esančioje parduotuvėje pagal kalėjimo viršininko patvirtintą grafiką. Teigia, kad joks teisės aktas nenumato prievolės sudaryti sąlygas nuteistiesiems apsipirkti patalpos viduje ir nedraudžia apsipirkimą vykdyti lauke. Pažymi ir tai, kad Tarnybos Pravieniškių 1-ame kalėjime nuteistųjų ir suimtųjų apipirkimo paslaugas teikia uždaroji akcinė bendrovė (toliau –ir UAB) (duomenys neskelbtini), kuri yra savarankiškas ir Tarnybai nepavaldus juridinis asmuo bei mažmeninę prekybą Lietuvoje vykdo vadovaujantis Mažmeninės prekybos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 697, bei kiekvienos Lietuvos savivaldybės tarybos patvirtintomis taisyklėmis, kurios numato, kad prekyba gali vykti lauke – iš kioskų, paviljonų ir specializuotų automobilių. Tarnybos teigimu, nuteistieji Tarnybos Pravieniškių 1-ame kalėjime apsiperka pagal iš anksto sudarytą tvarkaraštį. Tad mano, kad pareiškėjo argumentas, jog jis, kaip ir kiti nuteistieji, priverstas laukti savo eilės apsipirkti, esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms, kai lyja arba yra šalta, yra nepagrįstas. Pažymi ir tai, kad nuo 2024 metų balandžio mėnesio nuteistiesiems skirta parduotuvė veikia uždaroje patalpoje.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas atsiliepimo nepateikė; apie bylos nagrinėjimą informuotas tinkamai.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui M. Č. neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų.
6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; ir kt.).
Pagal administracinių teismų praktiką, neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai – valstybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga, todėl šios sąlygos buvimas (nebuvimas) paprastai byloje nustatomas pirmiausia (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A146-69/2012). Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatymas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., LVAT 2017 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-416-525/2017; 2016 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-677-442/2016; 2013 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A146-309/2013; ir kt.).
7. Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo pasakytina, kad pagal LVAT praktiką tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015; 2013 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai ir konkrečiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A525-197/2013; ir kt.).
8. Pirmiausia pareiškėjas nurodo, jog laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 25 d. iki 2023 m. liepos 11 d. Tarnybos Pravieniškių 1-ajme kalėjime nebuvo užtikrinamas privatumas duše. Pareiškėjo teigimu, ginčo laikotarpiu tarp dušo galvučių nebuvo įrengtos pertvaros bei nebuvo pakabintos dušo užuolaidėlės, todėl jam besimaudant, jis buvo stebimas kitų nuteistųjų, iš jo buvo tyčiojamasi, negalėjo tinkamai nusiprausti ir pan. Tai pareiškėjui sukėlė didelių nepatogumų, dvasines ir emocines kančias, nepilnavertiškumo jausmą ir orumo pažeminimą.
Tarnyba nurodo, jog Tarnybos Pravieniškių 1-ame kalėjime stengiamasi maksimaliai užtikrinti besiprausiančių nuteistųjų asmenų privatumą, t. y. dušai yra atskirti pertvaromis, o į dušą praustis vedami asmenys, gyvenantys vienoje patalpoje (ne daugiau negu 2-4 nuteistieji tuo pačiu metu).
8.1. Pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, 13 punktą laisvės atėmimo vietų dušo patalpose privalo būti įrengta: 1) dušo čiaupai (galvutės); 2) suolas ir / arba kėdė, ir / arba taburetė; 3) kilimėlis arba grotelės; 4) veidrodis; 5) sieninė pakaba drabužiams; 6) lentynėlė higienos priemonėms; 7) kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai.
Taigi, minėtame teisės akte įtvirtinto reikalavimo, jog privalomai dušuose turi būti pertvaros, tarp dušų galvučių, bei pakabintos dušo užuolaidos, nėra. Detalesnio dušo patalpų įrengimo nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja. Tad, kaip matyti, teisės aktuose nėra reikalavimo tarp dušo galvučių (čiaupų) įrengti visišką matomumą ribojančias pertvaras bei pakabinti dušo užuolaidas.
Tačiau, teismas pažymi, kad nuoseklioje LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog aplinkybė, kad teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti Tarnybos Pravieniškių 1-ajį kalėjimą nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., LVAT 2021 m. kovo 17 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021; 2023 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. TA-462-525/2023; ir kt.). Dėl privatumo naudojantis dušu LVAT dar yra pažymėjęs, jog pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015; 2016-10-27 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016 ir kt.). Todėl pripažįstama, kad nuteistiesiems naudojantis pertvarų neturinčiu dušu pažeidžiamas jų privatumas (žr., pvz., LVAT 2021 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021; 2023 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. TA-462-525/2023).
Be to, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojamą praktiką, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą, priimtą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).
Dar pažymėtina ir tai, kad iš Tarnybos Turto valdymo skyriaus 2025 m. liepos 15 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, jog Tarnybos Pravieniškių 1-jame kalėjime pertvaros tarp dušų galvučių buvo įrengtos tik 2022 m. spalio 14 d.
Taigi, teismo vertinimu, atsakovės atstovė nuo 2021 m. birželio 25 d. iki 2022 m. spalio 14 d. pareiškėjui neužtikrino privatumo, išplaukiančio iš Konvencijos nuostatų ir teismų praktikos, prausiantis duše (neįrengė matomumą ribojančių pertvarų tarp maudymosi vietų), t. y. neveikė taip, kaip turėjo veikti. Tad, šiuo aspektu konstatuojami neteisėti atsakovės atstovės veiksmai.
8.2. Taip pat pažymėtina, jog teisės aktai nenustato, kaip turi būti įrengtos dušų patalpos. Minėta, jog LVAT išaiškinta, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės atsakomybei atsirasti (žr., pvz., LVAT 2020 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020; 2024 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eTA-44-525/2024; ir kt.). Tačiau LVAT praktikoje taip pat išaiškinta, jog jeigu dušai įrengti vieni prieš kitus, o pareiškėjas savo privatumo pažeidimą iš esmės ir sieja su tokiu dušų įrengimu, toks dušų įrengimas pažeidžia asmens privatumą (žr., pvz., LVAT 2024 m. kovo 13 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. TA-9-492/2024; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. TA-21-520/2024; 2024 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eTA-56-520/2024; 2025 m. balandžio 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eTA-14-822/2025; 2025 m. balandžio 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eTA-21-815/2025).
Iš Tarnybos Turto valdymo skyriaus 2025 m. liepos 15 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti ir tai, jog dušo sieteliai įrengti abiejose dušo patalpos pusėse.
Tad nuo 2022 m. spalio 14 d. iki 2023 m. liepos 11 d. Tarnybos Pravieniškių 1-jame kalėjime esant įrengtoms matomumą ribojančioms pertvaroms, tačiau dušus įrengus vienas prieš kitą, o pareiškėjui savo privatumo pažeidimą iš esmės ir siejant su tokiu dušų įrengimu, toks dušų įrengimas vertinamas kaip pažeidžiantis pareiškėjo privatumą.
8.3. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovės atstovas ginčo laikotarpiu pareiškėjui neužtikrino privatumo (neįrengiant matomumą ribojančių pertvarų tarp maudymosi vietų nuo 2021 m. birželio 25 d. iki 2022 m. spalio 14 d. ir nuo 2022 m. spalio 14 d. iki 2023 m. liepos 11 d. įrengus dušuose matomumą ribojančias pertvaras, tačiau dušus įrengus vienas priešais kitą (dvejomis eilėmis) neužtikrinus pareiškėjo privatumo), išplaukiančio iš Konvencijos nuostatų ir teismų praktikos, prausiantis duše, t. y. neveikė taip, kaip turėjo veikti. Taigi, šiuo aspektu konstatuojami neteisėti atsakovės atstovės veiksmai.
9. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis telefonu (taksofonu). Pareiškėjo teigimu, kiti nuteistieji klausosi jo asmeninių pokalbių. Anot pareiškėjo, kiti nuteistieji klausinėja su kuo jis kalbasi ir prašo perduoti linkėjimus mamai ar merginai. Nurodo ir tai, kad taksofonas yra įrengtas tokioje vietoje, kurioje yra daug triukšmo, todėl jam sunku susikalbėti.
Tarnyba atsiliepime nurodo, kad Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnai, kontroliuojantys ir vykdantys suimtųjų (nuteistųjų) telefoninius pokalbius, nesiklauso suimtųjų (nuteistųjų) telefoninių pokalbių su jų artimaisiais ir griežtai vadovaujasi nustatytų teisės aktų nuostatomis ir veikė teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat pažymi, jog teisės aktai nenustato jokių reikalavimų skambinimo patalpų įrengimui bausmės atliko vietų įstaigose.
9.1. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 43 straipsnyje įtvirtinta, kad nuteistieji turi teisę paskambinti telefonu arba naudojantis internetine telefonija, jeigu jie arba jų nurodyti asmenys gali apmokėti pokalbio išlaidas arba skambinimo išlaidas apmoka kitas abonentas. Pokalbis gali būti nutrauktas, jeigu nuteistasis pažeidžia teisingumo ministro nustatytą skambinimo tvarką.
9.2. Teisėjų kolegija pažymi, jog Įrengimo taisyklės taip pat nenustato papildomų taksofonų įrengimo reikalavimų.
Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 (toliau – ir Taisyklės), reglamentuoja ir asmenų, esančių kalėjime, skambinimo telefonu tvarką.
Taisyklių 80 punkte nustatyta, kad suimtajam leidžiama kalbėti telefonu tik laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnui įsitikinus, kad suimtasis surinko asmens, kuriam leidžiama skambinti, telefono numerį. Laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja suimtasis, numerį. Kai suimtasis arba nuteistasis skambina naudojantis interneto telefonija, pokalbio pradžioje laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas įsitikina, kad suimtasis arba nuteistasis paskambino jo nurodytam artimajam (artimiesiems) arba asmeniui, kuriam tokiu būdu paskambinti leido laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas. Asmuo (asmenys), kuriam (kuriems) skambina suimtasis ar nuteistasis, turi pateikti (parodyti) asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas turi teisę reguliariai patikrinti, ar skambinimo naudojantis interneto telefonija metu, suimtasis ar nuteistasis bendrauja tik su tuo (tais) asmeniu (asmenimis), kuriam (kuriems) jam buvo leista tokiu būdu paskambinti.
9.3. Ginčo laikotarpiu galiojusių Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 (toliau – ir Instrukcija), 10 punktas nustatė, kad įstaigose laikomų asmenų priežiūra – visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pataisos pareigūnų (dinaminę priežiūrą vykdančių pareigūnų) veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti įstaigose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę, nustatytos dienotvarkės laikymąsi. Pagal Instrukcijos 11.10 papunktį asmenų, laikomų įstaigose, priežiūra užtikrinama asmenų, laikomų įstaigose, skambinimo ir kalbėjimo telefonu ar internetine telefonija organizavimu bei kontrole.
9.4. LVAT taip pat yra nurodęs, kad nėra galimybės suteikti visišką privatumą skambintojui, nes priešingu atveju bus pažeisti apsaugos ir priežiūros principai (žr., pvz., LVAT 2019 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1840-415/2019; 2021 m. sausio 6 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. TA-26-520/2021; kt.).
9.5. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjui buvo sudarytos galimybės naudotis telefonu (taksofonu), ši pareiškėjo teisė apribota nebuvo, to neneigia ir pareiškėjas. Teismas pažymi, kad aukščiau nurodytas teisinis reguliavimas nenumato, kad kalinimo įstaigoje turi būti įrengiamos uždaros kabinos skambinimui, taip pat pareigos skambinimo metu visiškai užtikrinti nuteistojo pokalbio privatumą ir konfidencialumą.
9.6. Be to, kaip matyti iš nurodytų teisės normų, pareigūnai privalo kontroliuoti suimtųjų ir nuteistųjų pokalbius, o šių pareigų atlikimui turi būti sudaromos tinkamos sąlygos. Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnai ne tik privalo sudaryti galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skambinti telefonu, tačiau ir įpareigojami užtikrinti, jog suimtieji (nuteistieji) nepažeistų skambinimo telefonu tvarkos, t. y. neskambintų neleistinais numeriais, ir / ar asmenims, kuriems skambinti draudžia teisės aktai, todėl pareigūnai turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, kam ir kada skambina Pravieniškių 1-ajame kalėjime esantys asmenys. Toks nuteistojo stebėjimas nelaikytinas jo teisių pažeidimu, o teisės paskambinti telefonu ribojimas, jeigu jis yra numatytas įstatymu ir pagrįstas, pats savaime negali būti suprantamas, kaip teisės pažeidimas (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-146-968/2011; 2018 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-67- 754/2018).
9.7. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr., pvz., EŽTT 2005 m. spalio 6 d. sprendimą, priimtą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr., pvz., EŽTT 1967 m. liepos 11 d. sprendimą, priimtą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr.. pvz., EŽTT 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą, priimtą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).
9.8. Dėl pareiškėjo argumentų, jog, neužtikrinus jo telefoninių pokalbių privatumo, buvo pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) garantuojama asmenų teisė į privatumą, pažymėtina, jog žmogaus teisė į privatumą nėra absoliuti. Jei asmuo daro nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei, jis supranta arba turi ir gali suprasti, kad tai sukels atitinkamą valstybės institucijų reakciją, kad už jo daromą (ar padarytą) teisės pažeidimą gali būti taikomos valstybės prievartos priemonės, kuriomis bus daromas tam tikras poveikis jo elgesiui (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutarimą). Pagal Konstituciją, asmens, padariusio nusikaltimą, laisvė gali būti suvaržyta įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka; suvaržius tokio asmens laisvę, gali būti apribotos jo teisės ir laisvės, tarp jų ir teisė į privatumą; apribojimas turi būti toks, kad tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo būtų protingas santykis; apribojimai neturi peržengti protingų ribų ir paneigti apribojamos teisės esmės, priemonės turi būti pakankamos, tačiau jos neturi riboti asmens teisių bei laisvių daugiau negu yra būtina (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. ir 2001 m. spalio 2 d. nutarimus).
9.9. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo skundo (patikslinto) argumentai dėl privatumo skambinant telefonu (taksofonu) pažeidimo, neužtikrinant pokalbio konfidencialumo, yra abstraktaus ir deklaratyvaus pobūdžio. Pareiškėjas nekonkretizavo atvejų, kuomet jo teisė į privatumą buvo pažeista ir dėl to jam buvo sukelti rimti neigiami padariniai, pažeistos jo teisės ir teisėti interesai. Pareiškėjas nenurodė ir jokio konkretaus jo teisių pažeidimo, kad būtent dėl triukšmo negalėjo susikalbėti telefonu ir tokiu būdu būtų kilusios neigiamos pasekmės ar pan. Be to, byloje nepateikti įrodymai, kad pareigūnai ar kiti asmenys, klausydamiesi pareiškėjo pokalbių, rinko informaciją apie pareiškėjo privatų gyvenimą, ją skleidė kitiems asmenims, kt. (žr., pvz., LVAT 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. TA-934-822/2021; kt.).
9.10. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti atsakovės atstovės neteisėtus veiksmus minėtu aspektu.
10. Pareiškėjas dar nurodo, jog nuo 2021 m. birželio 25 d. iki 2024 m. liepos 15 d. apsipirkimas Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo parduotuvėje buvo lauke. Pareiškėjo teigimu, net esant blogam orui (sniegui ar lietui) tenka stovėti lauke ir laukti eilėje norint apsipirkti. O tai, anot pareiškėjo, yra nepakenčiama.
Tarnybos teigimu, joks teisės aktas nenumato prievolės sudaryti sąlygas nuteistiesiems apsipirkti patalpos viduje ir nedraudžia apsipirkimą vykdyti lauke.
10.1. Kaip matyti iš Tarnybos atsiliepimo, Tarnyba ir UAB (duomenys neskelbtini) 2022 m. spalio 7 d. pasirašė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu UAB (duomenys neskelbtini) Tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime esančiose parduotuvių patalpose (parduotuvėse) nuteistiesiems ir suimtiesiems teikia apiprekinimo paslaugą.
10.2. Pažymėtina, jog UAB (duomenys neskelbtini) yra juridinis asmuo, kuris vykdydamas prekybą įkalinimo įstaigose, darbą organizuoja vadovaudamasis Konstitucija, BVK, Laisvės atėmimo vietos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro bei Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus patvirtintais teisės aktais, reglamentuojančiais bausmių vykdymo atlikimo tvarką, sąlygas ir principus, Mažmeninės prekybos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 697 ir pan. Tačiau, nei minėti teisės aktai, nei joks kitas teisės aktas, nenumato prievolės sudaryti sąlygas nuteistiesiems apsipirkti patalpos viduje ir nedraudžia apsipirkimo vykdyti lauke.
10.3. Taigi, atsižvelgiant į išdėstyta, nėra teisinio pagrindo konstatuoti atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų ir šiuo aspektu.
11. Kiti pareiškėjo skundo (patikslinto) argumentai yra neaiškūs, deklaratyvūs ir nepagrįsti. Tad teismas plačiau dėl jų nepasisako.
12. Apibendrinant konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nustatyti įkalinimo įstaigos neteisėti veiksmai susiję tik su privatumo neužtikrinimu duše laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 25 d. iki 2023 m. liepos 11 d. Tad toliau vertintinos kitos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti.
13. Pareiškėjo teigimu, jis patyrė 15 000 Eur neturtinę žalą.
14. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
15. Teismas, minėta, pripažino, kad šiuo nagrinėjamu atveju nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu (neįrengiant matomumą ribojančių pertvarų tarp maudymosi vietų nuo 2021 m. birželio 25 d. iki 2022 m. spalio 14 d. ir nuo 2022 m. spalio 14 d. iki 2023 m. liepos 11 d. įrengus dušus vieną priešais kitą neužtikrinant pareiškėjo privatumo), tad akivaizdu, jog tokia situacija pareiškėjui galėjo sukelti diskomfortą ir kitus nepatogumus. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos dėl šio pažeidimo: neteisėti institucijos veiksmai neužtikrinant pareiškėjo privatumo prausiantis duše (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.250 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.247 straipsnis).
16. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2018 m. birželio 6 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018; 2017 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-4043-624/2017; 2017 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą, priimtą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).
17. Tačiau teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 138 straipsnio 6 punktas). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) savo praktikoje (žr., pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008).
18. Pareiškėjas, minėta, buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis – neužtikrinant jo privatumo naudojantis dušu, t. y. neįrengiant matomumą ribojančių pertvarų tarp maudymosi vietų nuo 2021 m. birželio 25 d. iki 2022 m. spalio 14 d. ir nuo 2022 m. spalio 14 d. iki 2023 m. liepos 11 d. teko praustis duše įrengtame vienas priešais kitą neužtikrinus privatumo, iš viso beveik 2 metus. Pareiškėjas turėjo teisę naudotis dušu ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę (Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25, 17.5 papunktis), t. y. per ginčo laikotarpį iš viso 213 kartų. Tad šioje situacijoje vien tik pažeidimo konstatavimas nebūtų tinkamas padarytos neturtinės žalos kompensavimo būdas. Taigi, spręstinas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.
19. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą ekonominę šalies situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi, neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., LVAT 2018 m. liepos 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-4468-520/2018; 2018 m. liepos 4 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1491-624/2018; 2018 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-339-662/2018; 2018 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-4070-261/2018; 2018 m. birželio 6 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018; 2018 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1294-822/2018; 2018 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-202-552/2018; 2017 m. birželio 30 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; 2017 m. vasario 24 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-930-858/2017; ir kt.).
20. LVAT ne kartą yra nurodęs, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra būtent nacionalinio teismo prerogatyva ir teismas priteisdamas konkretų neturtinės žalos dydį turi pareigą atsižvelgti į įvardytus kriterijus, į tai, kad būtent priteistina neturtinė žala kompensuotų konkretaus asmens patirtą žalą (žr., pvz., LVAT 2024 m. kovo 27 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje TA-13-520/2024; 2023 m. gegužės 31 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. TA-351-575/2023; kt.).
Teismų praktikoje paprastai laikomasi nuostatos, jog nustačius, kad nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu, nuteistiesiems priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., LVAT 2023 m. sausio 4 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. TA-62-815/2023; 2023 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. TA-3-502/2023; 2023 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. TA-250-442/2023; 2023 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. TA-281-968/2023; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. TA-274-520/2023; LVAT 2024 m. kovo 27 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje TA-13-520/2024; ir kt.).
21. Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjo nurodytus kriterijus dėl kurių jam turi būti priteistas atlyginimas už patirtą neturtinę žalą dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis dušu, jo teisių pažeidimo mastą ir trukmę (nuo 2021 m. birželio 25 d. iki 2023 m. liepos 11 d., t. y. beveik 2 metus arba ne mažiau kaip 213 kartų naudojantis dušu), tai, kad byloje nėra duomenų, jog buvo sąmoningai siekiama pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, kad sutriko pareiškėjo sveikata ar jis patyrė kitokių sunkių išgyvenimų dėl nustatyto pažeidimo, taip pat tai, jog dėl atsakovės atstovų nevedamos apskaitos negalima tiksliai nustatyti, kiek kartų realiai pareiškėjas maudėsi, t. y. kiek kartų realiai buvo pažeista teisė į privatumą bei įvertinus, tai, kad pareiškėjas be skunde (patikslintame) nurodytų aplinkybių nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (daugiau jokių pažeidimų nebuvo nustatyta; dėl padaryto pažeidimo pareiškėjui kilusių ilgalaikių neigiamų pasekmių nenustatyta, pareiškėjas dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, emocinių kančių, nepilnavertiškumo jausmo, kuriuos galėjo sukelti privatumo neužtikrinimas duše, nesikreipė į psichologą, byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas kreipėsi į Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administraciją su prašymais sudaryti jam galimybę pasinaudoti dušu taip, kad būtų užtikrintas jo privatumas, ar, jog tokio pobūdžio prašymai buvo atmesti), be to, pareiškėjas savo teises realiai pradėjo ginti ne tuo metu, kai pažeidimas buvo daromas, o po to, kai jis jau buvo pasibaigęs (t. y., kai pažeidimas jau buvo pašalintas), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuotina, jog 500 Eur suma yra proporcinga ir pakankama pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams dėl nustatyto pažeidimo kompensuoti.
Nors pareiškėjas skunde (patikslintame) prašė, kad iš atsakovės jam būtų priteistas 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau skunde (patikslintame) nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas.
22. Taigi, pareiškėjo skundas (patikslintas) patenkinamas iš dalies (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktai).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. Č. skundą (patikslintą) dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui M. Č. iš Lietuvos valstybės 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.