- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-05
- Bylos Nr.
- TA-274-520/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03428-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Artūras Drigotas (pirm.), Laimutis Alechnavičius
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
- Pareiškėjas
- T. V.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teisių ir pareigų perėmėja), apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (teisių ir pareigų perėmėja – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas T. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas teigė, kad nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d. jis buvo laikomas Pravieniškių PN-AK netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis, nes, naudojantis dušu ir persirengimo kambariu, nebuvo užtikrintas jo privatumas. Dušo patalpomis vienu metu naudodavosi ne mažiau nei 15 asmenų, bet tarp dušo ragelių ir persirengimo kambaryje nebuvo jokių pertvarų. Pareiškėjas, jausdamasis nemaloniai ir siekdamas išvengti patyčių, konfliktų, norėdavo kuo greičiau išeiti iš patalpų, todėl tinkamai nenusiprausdavo (nuolat jautėsi nešvarus, nuo jo sklisdavo nemalonus kvapas ir jis dėl to sulaukdavo pašaipų), apsivilkdavo drabužius nenusišluostęs. Jis daug kartų žodžiu teikė siūlymus, pretenzijas dėl to, bet į juos nebuvo reaguojama.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.
4. Atsakovo vertinimu, dušo patalpų įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus, o teisės aktuose neįtvirtinta prievolė dušinėse įrengti matomumą ribojančias pertvaras. Be to, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vien privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas neturėtų būti vertinamas kaip aplinkybė, sudaranti pagrindą konstatuoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą. Nors pareiškėjas dėl naudojimosi dušu be pertvarų galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, bet tai nesudaro pagrindo priteisti jam kompensaciją pinigais.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo T. V. skundą, t. y. priteisė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Pravieniškių PN-AK, 95 Eur neturtinei žalai atlyginti.
6. Teismas nurodė teismų praktiką, kurioje akcentuota, jog aplinkybė, kad teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaras dušuose, nesudaro pagrindo atleisti atsakovą nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis dušais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019). Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju atsakovas neneigė, jog nuteistųjų dušinėse, persirengimo kambariuose ginčo laikotarpiu nebuvo įrengtos matomumą ribojančios pertvaros, ir nepateikė pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjo privatumas naudojantis dušu galėjo būti pažeistas visą ginčui aktualų laikotarpį ir pareiškėjas, naudodamasis dušu, galėjo patirti perteklinių nepatogumų. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui buvo suteikiama teisė ne rečiau nei kartą per savaitę praustis duše, ir vertino, kad jo privatumas naudojantis dušu galėjo būti pažeistas apie 106 dienas (kartus). Tačiau teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato pertvarų būtinumo persirengimo kambaryje, todėl pareiškėjo nusiskundimai šiuo aspektu atmestini.
7. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos, nustatė, jog nėra duomenų apie pareiškėjo pasikreipimus į sveikatos priežiūros specialistus dėl skunde nurodytų netinkamų bausmės atlikimo sąlygų sukeltų pasekmių jo sveikatai. Teismui nekilo abejonių, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Teismas, įvertinęs konstatuotų pažeidimų pobūdį ir trukmę, nustatęs, kad dėl pažeidimų sukeltų nepatogumų pareiškėjas nėra kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją, priėjo prie išvados, jog pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 95 Eur.
III.
8. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Pravieniškių PN-AK, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą, t. y. pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, ir atmesti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.
Atsiliepimas
9. Atsakovas nurodo, kad vadovaujantis teismų praktika, vien privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas neturėtų būti vertinamas kaip aplinkybė, sudaranti pagrindą konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Įvertinus pažeidimo trukmę ir pobūdį, nesant įrodymų apie pareiškėjo pasikreipimus į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl nurodytų pažeidimų sukeltų pasekmių, taip pat nenustačius, kad atsakovas sąmoningai siekė pažeminti jo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis arba kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jam atsirado kokie nors sveikatos surikimai, pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjui T. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK (teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos kalėjimų tarnyba) priteistas 95 Eur neturtinės žalos atlyginimas dėl to, kad Pravieniškių PN-AK dušinėse nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d. nebuvo įrengtos matomumą ribojančios pertvaros, pagrįstumas ir teisėtumas.
11. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti. Atsakovo teigimu, pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimas yra pakankama bei teisinga satisfakcija už jo teisių pažeidimą, o vien privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas neturėtų būti vertinamas kaip aplinkybė, sudaranti pagrindą konstatuoti Konvencijos pažeidimą.
12. Byloje nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK teises ir pareigas nuo 2023 m. sausio 1 d. perėmė Lietuvos kalėjimų tarnyba, todėl konstatuotina, jog nagrinėjamas apeliacinis skundas, paduotas Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.
13. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
14. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, akcentuoja, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13); kt.).
15. EŽTT formuojamoje praktikoje, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12)).
16. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; kt.); aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą (žr., pvz., 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021; kt.); naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, pažeidžiamas asmenų privatumas (žr., pvz., 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021; kt.).
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK nebuvo įrengtos matomumą ribojančios pertvaros nuteistųjų dušinėse, t. y. buvo pažeistas pareiškėjo privatumas, naudojantis dušu.
18. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
19. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).
20. Atsižvelgus į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį ir jo trukmę, į kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjui pagrįstai priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (95 Eur).
21. Teismų praktikoje nustačius tai, kad Pravieniškių PN-AK nebuvo įrengtos pertvaros nuteistųjų dušinėse, nuteistiesiems priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-250-442/2023; 2023 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-281-968/2023; kt.).
22. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teisių ir pareigų perėmėja), apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.