Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN, neturtinę žalą, kurią kildina iš esmės dėl privatumo duše ir persirengimo kambaryje neužtikrinimo laikotarpiu nuo 2019-10-01 iki 2021-12-14.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojančiose Dušų įrengimą reglamentuojančios Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (galioja nuo 2017 m. birželio 8 d.; toliau – ir Normos), be kita ko, reglamentuojama, kad dušo patalpose turi būti dušo čiaupai (galvutės) 1 vnt. 1 besiprausiančiam asmeniui (Normų 13.1 p.). Detalesnio reglamentavimo (pvz., sienelių tarp dušų čiaupų privalomo įrengimo) pataisos įstaigose įrengtoms dušų patalpoms nei Normos, nei ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), nei kiti nacionaliniai teisės aktai nepateikia. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, ne kartą konstatuota, jog aplinkybė, kad teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaras dušuose, nesudaro pagrindo atleisti atsakovo nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis dušais (žr., pvz., LVAT 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018).

Atsakovas atsiliepime iš esmės neneigė, jog ginčo laikotarpiu nebuvo įrengtos matomumą ribojančios pertvaros nuteistųjų dušinėse, persirengimo kambariuose. Be kita ko, pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų taip pat nepateikė.

LVAT savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad nagrinėjant nuteistųjų (suimtųjų) bylas dėl žalos atlyginimo būtina atsižvelgti į asmenims kylančius objektyvius sunkumus renkant įrodymus apie jų kalinimo sąlygas, todėl griežtai negalima laikytis principo, kad įrodyti tam tikros aplinkybės buvimą turi asmuo, kuris ja remiasi. Iš esmės tai reiškia, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kalinimo sąlygas tenka atsakovui (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012-01-10 sprendimą A. ir kiti prieš Rusiją; LVAT 2014-04-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-114/2014 ir kt.). Kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas; žr., pvz., LVAT 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1237-756/2019, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007).

Nagrinėjamu atveju Pataisos namams teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius, jog bendrose dušinėse ginčo laikotarpiu dušų vietos buvo atskirtos sienelėmis. Atsakovės atstovas šių konkrečių aplinkybių nepaneigė, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo privatumas naudojantis dušu galėjo būti pažeistas visą skunde nurodytą ginčui aktualų laikotarpį ir pareiškėjas galėjo patirti perteklinių nepatogumų naudojantis dušu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui suteikiama teisė ne rečiau kaip kartą per savaitę praustis duše ir ginčo dėl šios galimybės pareiškėjui suteikimo byloje nėra, vertintina, kad pareiškėjo privatumo teisė naudojantis dušu galėjo būti pažeista apie 106 dienas (kartus). Toks teisės į privatumą naudojantis dušu vertinimas atitinka LVAT administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019 suformuotą praktiką (žr., LVAT 2019-12-04 nutartį). Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo neatsižvelgti į minėtoje LVAT nutartyje suformuotas nuteistųjų privatumo duše pažeidimo vertinimo taisykles.

Pertvarų būtinumo persirengimo kambaryje nei Normos, nei Eksploatavimo taisyklės, nei kiti nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja, todėl pareiškėjo argumentai dėl pertvarų persirengimo patalpose nebuvimo atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindžia patirtais moraliniais (dvasiniais) išgyvenimais.

Teismui pateiktuose dokumentuose apie pareiškėjo sveikatą, duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi į sveikatos priežiūros specialistus dėl skunde jo nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų sukeltų pasekmių jo sveikatai, nėra, tačiau, įvertinus nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, teismui nekyla abejonių, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. LVAT analogiško pobūdžio bylose yra ne kartą konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylą Nr. A143-1966/2008, administracinę bylą Nr. A 502-734/2009, administracinę bylą Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02).

Įvertinęs byloje konstatuotų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, nustatęs, kad dėl pažeidimų sukeltų nepatogumų pareiškėjas nėra kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta 8 000 Eur suma. Teismo vertinimu, dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 95 Eur, kuri priteistina iš atsakovės pareiškėjui (CK 6.250 str. 1 d.), o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti T. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 95 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.