- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-08
- Bylos Nr.
- TA-934-822/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01919-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- S. R.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų ( buvęs Lukiškių tardymo izoliatorius - kalėjimas)
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. (S. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. R. (S. R.) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas S. R. (S. R.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad netinkamomis kalinimo sąlygomis buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) (nuo 2019 m. balandžio 1 d. po reorganizacijos – Vilniaus PN) nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2019 m. vasario 13 d. Buvo pažeisti kamerų įrengimo reikalavimai, kadangi nebuvo įrengta aliarminio iškvietimo sistema. Esant būtinumui, išsikviesti pareigūną galėjo tik belsdamas į duris, todėl turėjo ilgai laukti, taip pat buvo triukšmaujama nakties metu. Dėl neįrengtos iškvietimo sistemos patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto. Nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d. Lukiškių TI-K buvo įrengti nauji taksofonai ir pasikeitė paslaugų tiekėjas. Pareiškėjui nebuvo paaiškinta, kaip naudotis naujomis tiekėjo kortelėmis, todėl negalėjo bendrauti su artimaisiais, dėl ko patyrė išgyvenimus, nepatogumus ir stresą. Nebuvo užtikrintas pokalbių privatumas, kadangi Lukiškių TI-K taksofonai buvo mažoje patalpoje ir buvo įrengti vienas šalia kito. Kameroje buvo netinkama ventiliacija, langas atsidarinėjo tik iš dalies. Tualetas nebuvo visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto, taip pat nebuvo įrengta atskira oro šalinimo sistema, todėl tvyrojo nemalonus kvapas. Pareiškėjui dėl per mažo oro kiekio ir ventiliacijos nebuvimo skaudėjo galvą, prastai miegodavo. Per visą kalinimo laikotarpį nebuvo suteikta galimybė maistą laikyti tinkamoje temperatūroje. Dušuose nebuvo užtikrintas privatumas, kadangi buvo matomas kitų nuteistųjų bei pareigūnų. Trūko veiklos už kameros ribų, užimtumo ir socialinės reabilitacijos. Užimtumo programai vykdyti skirta patalpa buvo įrengta palėpėje, kuri buvo maža, joje nebuvo ventiliacijos, į patalpą negalėjo patekti natūrali dienos šviesa ir grynas oras, nebuvo lango. Patalpoje nebuvo tualeto, vandens tiekimo sistemos, iškvietimo mygtuko. Įrengtas prastas dirbtinis apšvietimas, patalpa buvo purvina, jos niekas netvarkydavo, todėl tvyrojo nemalonus kvapas. Dėl laikymo šioje patalpoje buvo pažemintas pareiškėjo orumas.
3. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2935-281/2018 priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutarčiai, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistu, pareiškėjas 2019 m. gegužės 23 d. kreipėsi į Vilniaus PN direktorių, prašydamas išmokėti priteistos neturtinės žalos į nurodytą sąskaitą, esančią Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – Šiaulių TI), nurodė savo vardą ir pavardę bei teismo sprendimą, kurio pagrindu priteista minėta suma. 2019 m. gegužės 30 d. pareiškėjas iš Vilniaus PN gavo atsakymą, kad jo prašymas tolesniam vykdymui persiųstas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. Teisingumo ministerija, atsakydama į jo 2019 m. rugsėjo 11 d. ir 13 d. prašymus, nurodė, kad pareiškėjo prašymas dėl priteistos žalos išmokėjimo buvo gautas 2019 m. rugsėjo 13 d., o teismo sprendimas bus įvykdytas iki 2019 m. gruodžio 13 d. Dėl Vilniaus PN įstatymų nustatyta tvarka ilgą laiką nevykdant teismo sprendimo, jis negalėjo pasisamdyti advokato, kuris pareiškėją atstovautų 2019 m. rugsėjo 17 d. Šiaulių apygardos teisme vykusioje byloje, kurioje jis siekė jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės sušvelninimo, o dėl susiklosčiusios situacijos teismas jo prašymo netenkino. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas patyrė išgyvenimus, nepatogumus ir stresą.
4. Pareiškėjas prašė netaikyti trejų metų senaties termino ir skundo aplinkybes vertinti už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2019 m. vasario 13 d.
Atsiliepimas
5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime prašė skundą atmesti, skundo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.
6. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl tariamai jam padarytų pažeidimų už laikotarpį, kurį praleido Lukiškių TI-K, t. y. nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2019 m. vasario 13 d., jo skundo pateikimo data – 2020 m. gegužės 14 d. Pareiškėjas jau yra kreipęsis į teismą su skundu dėl neturtinės žalos, kuri kilo dėl netinkamų kalinimo sąlygų iki 2018 m. gegužės 20 d. ir jo skundas buvo patenkintas iš dalies.
7. Atsakovo atstovas paaiškino, kad pareiškėjas nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 12 d. buvo laikomas kameroje Nr. 62, o 2019 m. vasario 13 d. išvežtas į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją (toliau – ir Pravieniškių PN-AK). Pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose buvo įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros posto budintį prižiūrėtoją, tačiau neretai signalizacijos mygtukus piktybiškai sugadina patys nuteistieji. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Teisės aktai nenumato, jog nuteistųjų bendravimas telefonu su artimaisiais turi būti konfidencialus. Pareigūnai privalo stebėti nuteistąjį, besinaudojantį teise paskambinti ir nustačius pažeidimą, jo pokalbį nutraukti. Nuteistajam leidžiama paskambinti telefonu, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Lukiškių TI-K laikomi asmenys turi teisę vieną kartą per savaitę iki 15 minučių praustis duše. Dušų įrengimas atitinka nustatytus reikalavimus: nuteistųjų privatumui užtikrinti dušinėse įrengtos 1,6 m aukščio pertvaros. Pareiškėjas, būdamas Lukiškių TI-K, pagal prašymus bei vadovaujantis išvedimo į mankštos kambarį tvarka, turėjo galimybę eilės tvarka lankytis mankštos kambaryje. Po mankštos suimtieji ir nuteistieji visada vedami į dušą. Pareiškėjo teisė pasinaudoti dušu buvo užtikrinta tinkamai, laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimu. Visose kamerose buvo įrengtos lentynos, tinkančios maisto produktams laikyti, o teisės aktai nenumato pareigos aprūpinti nuteistuosius (suimtuosius) šaldytuvais. Lukiškių TI-K buvo vykdomos įvairios programos ir taikytos priemonės siekiant socialinės reabilitacijos. Dalyvavimas tokiose veiklose yra paremtas savanoriškumo principu. Ginčo laikotarpiu nebuvo gauta iš pareiškėjo prašymų dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, nesant pareiškėjo valios išraiškos, pastarajam suteikti šios teisės negalėjo. Tarptautiniai ir nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja minimalaus laisvo ploto standarto socialinės reabilitacijos patalpose, prižiūrėtojų iškvietimo sistemos ir sanitarinio mazgo įrengimo, taip pat nėra numatyti specialus reikalavimai socialinės reabilitacijos patalpų vėdinimui. Šios patalpos buvo tvarkomos nuteistųjų pagal nemokamų darbų grafiką ir šildymo sezono metu visose patalpose buvo palaikoma optimali temperatūra.
8. Atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad Vilniaus PN administracija, gavusi teismo sprendimą Nr. I-2935-281/2018, raštu Nr. 42-1798 informavo pareiškėją apie neturtinės žalos išmokėjimo tvarką. Gavusi pareiškėjo 2019 m. gegužės 23 d. rašytinį prašymą dėl neturtinės žalos išmokėjimo, Vilniaus PN administracija šį prašymą persiuntė vykdyti Teisingumo ministerijai. Praėjus daugiau nei metams nuo pareiškimo išsiuntimo dienos, nustatyti aplinkybės, kodėl Teisingumo ministerija gavo pareiškėjo prašymą tik 2019 m. rugsėjo 13 d., nėra galimybės.
9. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimo departamentas) atsiliepime prašė skundą atmesti, skundo reikalavimui taikyti senaties terminą.
10. Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodė, kad pareiškėjas su skundais dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K į Kalėjimo departamentą nesikreipė, todėl negali pasisakyti apie pareiškėjo skunde minimas aplinkybes bei teiginius, nes atskirai apie kiekvieną nuteistąjį informacijos nekaupia ir nesaugo.
II.
11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 6 d. sprendimu bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš negalėjimo pasinaudoti iškvietimo mygtuku, dušu ir privatumo jame neužtikrinimo laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2019 m. vasario 13 d., paliko nenagrinėtą, bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš netinkamos vėdinimo sistemos laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gegužės 2 d., nutraukė, likusią skundo dalį atmetė.
12. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintas valstybės atsakomybės sąlygas, nuostatas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino taikymą ir atnaujinimą, nustatė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2019 m. vasario 13 d., skundą teismui išsiuntė 2020 m. birželio 1 d., todėl sprendė, kad pareiškėjas praleido terminą reikšti reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, patirtą nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. bei nėra senaties termino atnaujinimo pagrindų, todėl atsakovo atstovo prašymu pritaikęs ieškinio senatį reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, patirtą nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2017 m. gegužės 31 d., atmetė ir vertino skundo reikalavimo pagrįstumą už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2019 m. vasario 13 d.
13. Teismas Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – ir Liteko) duomenimis nustatęs, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje bei nagrinėtose administracinėse bylose Nr. I-2935-281/2018 ir Nr. I1-718-764/2020 (vyksta apeliacinis procesas, administracinė byla Nr. A-4513-415/2020) ginčas kilęs tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, pareiškėjo skundo dalį, kildinant neturtinės žalos atsiradimą dėl to, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K negalėjo pasinaudoti iškvietimo mygtuku, neturėjo galimybės pasinaudoti dušu ir privatumo jame neužtikrinimo laikotarpiais nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2019 m. vasario 13 d., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 straipsnio 4 punktu, paliko nenagrinėta ir dėl netinkamos vėdinimo sistemos laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gegužės 2 d., vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 2 punktu, nutraukė.
14. Teismas, vadovaudamasis Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymo Nr. V-124 (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2019 m. kovo 5 d.) (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 papunkčiu, pagal kurį vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m, apžvelgęs Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimus dėl vienam asmeniui tenkančios ploto normos Konvencijos 3 straipsnio kontekste, įvertinęs kamerų, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kameroje buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiškėjui teko nuo 3,95 kv. m iki 7,90 kv. m gyvenamojo ploto, todėl darė išvadą, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas kameroje nepažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimų.
15. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 102 straipsnio 1–3 dalimis, Taisyklių 124 punktu, akcentavo, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuteistųjų skambinimo telefonu tvarką, numatyti tam tikri šios teisės apribojimai, susiję su ypatingu nuteistųjų teisiniu statusu, be kita ko, nustatyta maksimali telefoninių pokalbių trukmė ir skaičius, galimybė kontroliuoti, su kuo telefonu bendrauja nuteistasis, registruojant jo skambučius nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelėje, ir pažymint joje asmens, kuriam skambinama, telefono numerį, vardą ir pavardę. Be to, pareigūnams yra suteikta galimybė nutraukti telefoninį pokalbį tuo atveju, jeigu nuteistasis nesilaiko teisės aktuose nustatytos skambinimo tvarkos.
16. Teismas atkreipė dėmesį, kad teisės aktai nenustato jokių reikalavimų skambinimo patalpos įrengimui, todėl pačioms pataisos įstaigoms yra palikta diskrecijos teisė nuspręsti, kaip ši patalpa turi būti įrengta. Teismas vertino, kad Lukiškių TI-K buvo tinkamai įgyvendinęs pareigą sudaryti sąlygas naudotis skambučio teise. Be to, pareiškėjas jokių duomenų, kad būtų kreipęsis į kalinimo įstaigos administraciją dėl to, jog negalėjo pasinaudoti skambinimo teise, nepateikė. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas yra stebimas pareigūnų ir taip pažeidžiamas jo privatumas, negali būti vertinama kaip jo teisių ar teisės aktų pažeidimas.
17. Teismas, akcentuodamas Lietuvos higienos normos 134:2015 17 ir 39 punktuose nustatytus reikalavimus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste nurodė, kad nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į įstaigos administraciją ar kitas kompetentingas institucijas su prašymais, pareiškimais ar skundais dėl galimai netinkamų sąlygų. Teismas skundo argumentus dėl netinkamos ventiliacijos kameroje bei laisvalaikio organizavimo ir socialinės reabilitacijos patalpų reikalavimų neatitikimo vertino kaip abstrakčius. Teismas vertino, kad pareiškėjas neįrodė, jog buvo laikomas netinkamomis sąlygomis.
18. Teismas Liteko duomenimis nustatė, kad baudžiamojoje byloje Nr. T-32-875/2019 pareiškėjas prašė bausmės pakeitimo. Šioje byloje pareiškėją atstovavo advokatas. Teismas pažymėjo, kad abstraktus argumentas, jog pareiškėjo teikimas dėl bausmės pakeitimo buvo atmestas dėl Vilniaus PN veiksmų, padarytos žalos fakto, Vilniaus PN neteisėtų veiksmų neįrodo. Teismo sprendimas yra įvykdytas ir pareiškėjui priteista 1 000 Eur neturtinė žala. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad atsakovo atstovas savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidęs pareiškėjo teises ar teisėtus interesus.
19. Teismas, įvertinęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 4.8 punkte nustatytus reikalavimus, pažymėjo, kad taisyklėse nėra reglamentuojama konkreti spintelių ar lentynų tvirtinimo vieta gyvenamojoje kameroje ir tai, kad spintelės ar lentynos maisto produktams laikyti privalo būti uždaros. Tuo pačiu teisės aktuose nėra įtvirtinta pataisos įstaigos administracijos pareiga aprūpinti nuteistuosius (suimtuosius) šaldytuvais ir uždaro tipo spintelėmis.
20. Teismas pabrėžė, kad skunde nekonkretizuojama kokių socialinės reabilitacijos programų pareiškėjui trūko ir kada buvo atsisakyta suteikti galimybę dalyvauti juose. Teismas iš bylos nustatė, kad pareiškėjui kaip ir kiekvienam suimtajam ar nuteistajam buvo sudarytos sąlygos naudotis socialinės reabilitacijos programomis ir specialistų teikiama pagalba. Pažymėjo, kad norint dalyvauti visuomeninėje arba kitoje naudingoje veikloje, asmuo turi išreikšti pageidavimą žodžiu ar raštu, kreiptis į būrio viršininką. Šiuo atveju nėra duomenų, kad pareiškėjas teikė prašymą ir jis buvo netenkintas.
21. Teismas, nenustatęs visų būtinų sąlygų valstybės atsakomybei kilti, priėjo prie išvados, kad skundas yra nepagrįstas.
III.
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti jam iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto analogiškus, jo skunde išdėstytiems, argumentus dėl Vilniaus PN neveikimo, neužtikrinant jam teisės gauti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2935-281/2018 jam priteistą sumą laiku, dėl ko patyrė neturtinę žalą.
24. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jo teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą buvo pažeista, nes ją ribojo pareigūnų kontrolė telefoninių pokalbių metu ir mažos telefoniniams skambučiams skirtos patalpos. Šių patalpų fotonuotraukos išreikalautinos iš atsakovo atstovo.
25. Dėl jam tekusios ploto normos pareiškėjas akcentuoja, kad pagal Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau – ir CPT) pateikiamus standartus kalinamam asmeniui turi būti užtikrintas bent 4 kv. m plotas dvivietėse ar daugiavietėse kamerose arba 6 kv. m vienutėse, todėl jo atžvilgiu konstatuotinas ploto normos pažeidimas.
Šalies argumentai
26. Pareiškėjas pakartoja skunde nurodytus argumentus dėl netinkamos kameros ventiliacijos, oro šalinimo sistemos nebuvimo ir dėl to patirtų nepatogumų. Akcentuoja, kad vėdinimas per langą buvo apsunkintas dėl grotų buvimo. Šiai aplinkybei pagrįsti tikslinga iš atsakovo atstovo išreikalauti langų fotonuotraukas ir reikalauti, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atliktų patikrinimą dėl vedinimo kameroje tinkamumo.
27. Pasak pareiškėjo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste, esant dušo patalpose 1,6 m pertvaroms bei tiek vyriškos, tiek moteriškos lyties pareigūnams stebint pareiškėją besinaudojanti dušu pro dušo patalpos duryse įrengtą langą, nesant duomenų apie jo priklausymą didelės rizikos grupei dėl polinkio į kitų asmenų užpuolimą, savęs žalojimą, bandymą nusižudyti ir pan., dėl ko pareiškėjui turi būti taikyta griežta kontrolė, pareiškėjui privatumas naudojantis dušu bei persirengimo patalpose nebuvo užtikrintas, o tai yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Taip pat nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti dušu po sporto ir sporto metu tualetu, pasinaudoti dušu daugiau nei vieną kartą per savaitę.
28. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jam trūko veiklos už kameros ribų, nebuvo užtikrintas užimtumas ir socialinė reabilitacija ir šias aplinkybes, pareiškėjo teigimu, pagrįstų iš atsakovo atstovo išreikalautini įrodymai. Pareiškėjo atžvilgiu buvo vykdoma pozityvaus užimtumo programa, tačiau patalpoje, kuri neatitiko higienos normų reikalavimų, joje nebuvo tualeto, pareigūnų iškvietimo sistemos. Šiai aplinkybei pagrįsti tikslinga iš atsakovo atstovo išreikalauti šios patalpos fotonuotraukas.
29. Pareiškėjas akcentuoja, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos laikyti maistą tinkamoje temperatūroje.
Šalies argumentai
30. Pareiškėjas prašo skundo reikalavimams netaikyti trejų metų ieškinio senaties termino, nes daromi pažeidimai buvo tęstinio pobūdžio.
31. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad turi teisę į žalos atlyginimo priteisimą, nes dėl tyčinių tęstinių atsakovo atstovo pažeidimų patyrė neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje.
Atsiliepimas
32. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
33. Atsakovo atstovas akcentuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra abstraktus. Būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai turėjo tiesioginės įtakos pareiškėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Teikdamas apeliacinį skundą pareiškėjas nepateikia naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita.
Atsiliepimas
34. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
35. Trečiasis suinteresuotas asmuo vertina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo, o pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K (nuo 2019 m. balandžio 1 d. po reorganizacijos – Vilniaus PN) nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2019 m. vasario 13 d.
Žemesnės instancijos teismas
37. Pirmosios instancijos teismas bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš negalėjimo pasinaudoti iškvietimo mygtuku, dušu ir privatumo jame neužtikrinimo laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2019 m. vasario 13 d., paliko nenagrinėtą, bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš netinkamos vėdinimo sistemos laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gegužės 2 d., nutraukė, skundo reikalavimui už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. taikė ieškinio senatį, o skundo reikalavimą už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2019 m. vasario 13 d. atmetė kaip nepagrįstą.
38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu tuo aspektu, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ieškinio senaties reikalavimui dėl skunde nurodytų tęstinių pažeidimų, taip pat dėsto argumentus dėl patirtos neturtinės žalos dėl laiku jam neišmokėtos teismo sprendimu priteistos sumos, privatumo neužtikrinimo telefoninių pokalbių metu, neužtikrintos ploto normos, netinkamos kameros ventiliacijos, vėdinimo, privatumo neužtikrinimo naudojantis dušu, nesuteiktos galimybės pasinaudoti dušu daugiau nei vieną kartą per savaitę, užimtumo neužtikrinimo ir sąlygų, nesudarytos galimybės laikyti maistą tinkamoje temperatūroje.
39. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad skunde įvardinti pažeidimai buvo tęstinio pobūdžio, todėl senaties terminas netaikytinas.
41. Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo, taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Tai reiškia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per trejų metų terminą gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas reikalavimą teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1920-502/2017; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2726-520/2020 ir kt.).
42. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamos kategorijos bylose paprastai vertinama, kad pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013; 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013).
43. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. birželio 1 d. kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2019 m. vasario 13 d., todėl pirmosios instancijos teismo pagrįstai konstatuota, kad reikalavimui už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. yra pasibaigęs senaties terminas.
44. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, lėmusių senaties termino praleidimą, taip pat atitinkamai nepateikė ir jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjas savo teisių pažeidimą patyrė kiekvieną dieną daugiau nei 3 metus, taigi turėjo suprasti, kad jo teisės yra pažeidžiamos, bei jas atitinkamai ginti kreipdamasis į teismą. Byloje nėra jokių duomenų, to nenurodo ir pareiškėjas, kad buvo apribotos jo galimybės gauti informaciją apie jo teises ir pareigas, rašyti ir teiki skundus ar prašymus. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks skundo atmetimo pagrindas yra savarankiškas ir pakankamas netenkinti skundo reikalavimų už minėtą laikotarpį nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2017 m. gegužės 31 d.
45. Pareiškėjo nuomone, skunde nurodytiems aplinkybėms pagrįsti tikslinga išreikalauti iš atsakovo atstovo įrodymus. Visų pirma, pažymėtina, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojamų įrodymų loginį ryšį su byloje įrodinėtinais dalykais, sprendžia, kad skundo apibrėžtose ribose į bylą yra pateikta pakankamai duomenų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti.
46. Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ilgą laiką nevykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2935-281/2018, t. y. neišmokant jam priteistos sumos, kuri pareiškėjo skundo argumentais pasireiškė tuo, kad jis dėl to negalėjo pasisamdyti advokato, kuris jį atstovautų byloje dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės sušvelninimo, paneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad pareiškėjo, kurį atstovavo advokatas, prašymu, buvo išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. T-32-875/2019 dėl bausmės pakeitimo, taip pat tai, kad teismo sprendimas yra įvykdytas ir pareiškėjui priteista 1 000 Eur neturtinė žala.
47. Aptariamu aspektu pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti padarytą žalą.
48. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad buvo pažeista jo teisė į pokalbių telefonu privatumą. Pareiškėjo teigimu, jo pokalbiai telefonu buvo kontroliuojami pareigūnų bei buvo vykdomi mažoje patalpoje.
49. Pagal ginčui aktualios Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 6 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra – visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Tokią priežiūrą sudaro, be kita ko, asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose (7.1 p.). Laisvės atėmimo vietų pareigūnai turi imtis tokių priemonių, kad būtų užtikrinta tiesioginė ir nuolatinė suimtųjų bei nuteistųjų priežiūra.
50. Suimtųjų bei nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu tvarką reglamentavo Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 1-340 patvirtintas Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu tvarkos aprašas, kurio 4 punkte nustatyta, kad skambinimo tvarką kontroliuoja Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros, Socialinės reabilitacijos, įskaitos bei Kriminalinės žvalgybos skyrių pareigūnai ir darbuotojai. Šio aprašo 32 ir 33 punktai numato, jog pareigūnas, organizuojantis suimtųjų ir nuteistųjų skambinimą ir kalbėjimą telefonu, turi teisę pats surinkti abonento numerį, kuriam pageidauja skambinti suimtasis ar nuteistasis, o taip pat, esant skambinimo ir kalbėjimo telefonu suteikimo ir organizavimo tvarkos pažeidimams, pareigūnas turi teisę suimtojo ar nuteistojo skambinimą ir kalbėjimą telefonu nutraukti arba neleisti jam įvykti.
51. Taigi, laisvės atėmimo vietos pareigūnams teisės aktai nustato pareigą užtikrinti skambinančiųjų priežiūrą ir kontrolę pokalbių metu. Sutiktina, kad tokia kontrolė gali apriboti asmenų privatumą, sukelti tam tikrų neigiamų patyrimų, tačiau tam tikri suimtųjų ir nuteistųjų asmenų privatumo bei kitokio pobūdžio apribojimai bei su tuo susiję neigiami išgyvenimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su kalinimo esme ir tikslais, bei saugaus bausmės vykdymo užtikrinimu, kol tai asmeniui nesukelia itin rimtų neigiamų padarinių, galėjusių nulemti neturtinės žalos kilimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nekonkretizavo ir neindividualizavo, nenurodė konkrečių atvejų, kad vykdoma jo skambučių kontrolė sudarytų prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį.
52. Pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo argumentai dėl privatumo skambinant telefonu pažeidimo nuo kitų asmenų, esant netinkamam atitvėrimui, yra abstraktaus ir deklaratyvaus pobūdžio. Pažymėtina, kad Taisyklėse nėra numatytas telefoninių pokalbių patalpų įrengimas. Pareiškėjas nekonkretizavo atvejų, kuomet jo teisė į privatumą buvo pažeista ir dėl to buvo sukelti rimti neigiami padariniai, pažeistos jo teisės ir teisėti interesai. Byloje nepateikti įrodymai, kad pareigūnai ar kiti nuteistieji, klausydamiesi pareiškėjo pokalbių, rinko informaciją apie pareiškėjo privatų gyvenimą, ją skleidė kitiems asmenims ar pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados šiuo aspektu yra pagrįstos teisės aktais ir byloje surinktų įrodymų tinkamu įvertinimu.
53. Atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl taikytinos ploto normos, nes EŽTT savo praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)) paaiškino ir apibendrino pagrindinius principus dėl kalinimo įstaigų perpildymo, t. y. kad pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT pažymėjo, kad kiti standartai, formuojami tokių tarptautinių institucijų, kaip Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau – ir CPT), arba nacionalinėje teisėje nustatyti standartai nėra lemiamas argumentas, vertinant pažeidimą Konvencijos 3 straipsnio prasme, kadangi būtina atsižvelgti į visas kiekvienos bylos aplinkybes, o tokios tarptautinės institucijos, kaip CPT, nagrinėjamoje srityje formuoja bendrus standartus, siekdamos pažeidimų prevencijos, be to, ir nacionaliniai standartai labai skiriasi ir yra skirti nustatyti tinkamo apgyvendinimo bendruosius reikalavimus toje konkrečioje penitenciarinių įstaigų sistemoje.
54. Pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K metu vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus nustatė Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktas, kuris įtvirtino, kad vienam asmeniui, laikomam tardymo izoliatoriaus kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu, pagrįstai vadovavosi būtent Įsakyme Nr. V-124 nustatytu teisiniu reguliavimu.
55. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojamo kamerų bei užimtumo ir socialinės reabilitacijos programai vykdyti skirtos patalpos neatitikimo higienos normų reikalavimams teisėjų kolegija, akcentuoja, kad vertinant higienos sąlygas, analizuojami pareiškėjo paaiškinimai ir byloje pateikiami duomenys (visuomenės sveikatos centrų patikrinimo aktai, kitų institucijų dokumentai, kuriuose fiksuojami tokio pobūdžio faktai), galintys patvirtinti arba paneigti higienos normų užtikrinimą pareiškėjui ginčo laikotarpiu (dažniausiai visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai). Nesant duomenų, pavirtinančių tokio pobūdžio pažeidimus, taip pat pareiškėjui savo teiginių dėl kamerų neatitikimo higienos normų reikalavimams nedetalizavus, nenurodžius jokių šiuos teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, pareiškėjo teiginiai dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų atmetami kaip nepagrįsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-836-662/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017). Tokiais atvejais įvertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiškėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų skundėsi įkalinimo įstaigos administracijai, kreipėsi dėl to į visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017, 2017 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1133-525/2017). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas būtų teikęs skundus kalinimo įstaigos administracijai dėl patalpų neatitikimo higienos normų reikalavimams, kreipėsi dėl to į visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją, todėl pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo aspektu negali būti konstatuoti neteisėti atsakovo atstovo veiksmai, nėra.
56. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia patyręs neturtinę žalą dėl naudojimo dušu (privatumo, dažnumo), tačiau dėl šio ginčo dalyko ir pagrindo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, t. y. galutinė 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-628-415/2021, kuria buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I1-718-764/2020. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną (2021 m. sausio 6 d.) nebuvo priimtas galutinis sprendimas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ABTĮ 105 straipsnio 4 punktu, kuris įpareigoja skundą palikti nenagrinėtą, jei yra nustatyta, kad teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
57. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jam trūko veiklos už kameros ribų, nebuvo užtikrintas užimtumas ir socialinė reabilitacija. Tačiau šie pareiškėjo argumentai yra abstraktūs, pareiškėjas nedetalizavo, kokių socialinių jo poreikių įkalinimo įstaiga nepatenkino, ko konkrečiai pareiškėjas pageidavo, kokių socialinės reabilitacijos ar užimtumo programų trūko ir kada jam buvo atsisakyta suteikti galimybę dalyvauti jose. Be to, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad jo atžvilgiu buvo vykdoma pozityvaus užimtumo programa, tačiau netinkamoje patalpoje, sudaro pagrindą kritiškai vertinti minėtus pareiškėjo nusiskundimus ir sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo teisės aptariamu aspektu nebuvo pažeistos.
58. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės neginčija, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 4.8 punkte nustatytas reikalavimas aprūpinti kamerą spintele arba lentyna maisto produktams laikyti buvo įvykdytas. Pareiškėjo argumentas dėl kalinimo įstaigos pareigos užtikrinti maisto laikymą kameroje tinkamoje temperatūroje pirmosios instancijos teismo atmestas pagrįstai, nes teisės aktuose nėra įtvirtinta kalinimo įstaigos pareiga aprūpinti kameras šaldytuvais.
59. Byloje nenustatyti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai (neveikimas), todėl valstybei nekyla turtinė prievolė pagal CK 6.271 straipsnį atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą.
60. Atsižvelgdama į nustatytas šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo S. R. (S. R.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.