Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. (S. R.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas S. R. teismui pateikė skundą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 50 000 Eur žalai atlyginti (b. l. 1–14).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui už kalinimo sąlygas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikotarpiu nuo 1996-03-07 iki 2018-05-02 (skundo teismui padavimo dienos).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo) atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Pažymėtina, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje privalo tikrinti, ar nėra procesinės prielaidos, kuriai esant ginčo nagrinėjimas teisme yra negalimas, t. y. teismas privalo tikrinti, ar teisme nėra išnagrinėtas ginčas, tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1194-14).

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-7356-790/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01938-2016-3), 2016-11-30 sprendimu pareiškėjo skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K, dėl neturtinės žalos atlyginimo laikotarpiu nuo 1996-03-07 iki 2016-04-30 patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 50 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2017-11-15 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3001-858/2017 pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-11-30 sprendimą ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taigi sprendimas įsiteisėjo 2017-11-15. Pažymėtina, kad nurodytoje administracinėje byloje pareiškėjas kėlė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kurią kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 1996-03-07 iki 2016-04-30 atlyginimo, įskaitant ir sąlygas dėl pareigūnų iškvietimo mygtuko, netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, drabužių skalbimo bei džiovinimo, teisės nusiprausti po šiltu vandeniu duše pažeidimo. Nustačius nagrinėjamos bylos bei jau išnagrinėtos administracinės bylos Nr. I-7356-790/2016 dalyko, pagrindo bei šalių tapatumą, teismas konstatuoja, kad nagrinėjama administracinė byla Nr. I-2935-281/2018 apimtyje dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą už kalinimo laikotarpį Lukiškių TI-K nuo 1996-03-07 iki 2016-04-30 nutrauktina. Todėl teismas toliau nagrinės pareiškėjo reikalavimus dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2016-05-01 iki 2018-05-02 (skundo teismui surašymo dienos).

Pažymėtina, kad nutraukus administracinę bylą dėl reikalavimo priteisti neturtinę už kalinimo laikotarpį Lukiškių TI-K nuo 1996-03-07 iki 2016-04-30, atsakovės atstovo prašymas dėl ieškinio senaties taikymo nenagrinėtinas.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, 871/02).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas reiškia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Kadangi analizuojamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.

Pareiškėjas nurodė, jog naudojantis sanitariniais mazgais pareiškėjui nebuvo užtikrinamas privatumas, kadangi tualetas nuo gyvenamosios kameros buvo atskirtas tik žema sienele.

Nuo 2015-11-01 įsigaliojo Higienos norma HN 134:2015, kuri nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus ir vadovaujantis suformuota administracinių bylų praktika tokio pobūdžio bylose (žr. 2017-07-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt., taip pat EŽTT 2015-03-10 sprendimą byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.), konstatuotina, kad nors Lukiškių TI-K kamerose įrengtų sanitarinių mazgų atskyrimas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio sienele nepažeidžia reikalavimų, įtvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 papunktyje, visgi toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo daugiavietės kameros gyvenamosios erdvės nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos.

Pažymėtina, kad kalinimo sąlygos, kai asmeniui neužtikrinamas privatumas naudojantis tualetu, net ir nesant asmens teisės į tam tikrą laisvės atėmimo vietos, kurioje jis laikomas, plotą pažeidimo, vis tiek lemia Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr. 2015-12-08 sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 70065/13)). Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teisė į privatumą ginčo laikotarpiu, iš viso 750 parų, buvo pažeista. Papildomai pastebėtina, kad teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgs į aplinkybę, kad pareiškėjas didžiąją laiko dalį kameroje buvo laikomas vienas.

Pareiškėjas teigė, kad kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės). Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad kamerose nebuvo veidrodžio ir tualeto reikmenų spintelės, nustatė, jog pagal Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime pateiktus duomenis (b. l. 43-45), patalpos įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose be kito inventoriaus yra ir spintelės (1 spintelė dviems asmenims), lentyna (1 vienetas patalpai), viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai). Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.7-14.8 papunkčius, kameroje turi būti įrengta viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, taip pat spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti;. Nors Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punkte reglamentuotas kamerų įrengimas, tačiau juose nenurodyta, kad kameroje turi būti veidrodis. Pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių kamerose numatytas minimalus baldų kiekis: metalinės lovos (1 vnt. 1 asmeniui), spintelės (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), stalas (1 vnt.), suolas arba kėdė, arba taburetė (1 sėdima vieta 1 asmeniui), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui), viršutinių drabužių pakaba (ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui), šiukšlių dėžė (1 vnt.), veidrodis (1 vnt.). Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime (b. l. 43–45) nurodyta, jog įkalinimo įstaigos administracija, siekdama pagerinti suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sąlygas, visose kamerose buvo įrengusi veidrodžius. Pažymėjo, kad dėl pačių nuteistųjų netinkamo elgesio kamerose esanti įranga ir baldai yra gadinami. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nekonkretizavo problemos dėl veidrodžių įrengimo, teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo nurodytais teiginiais, todėl šių aplinkybių kontekste teismas daro išvadą, kad kamerų įrengimas teisės aktų reikalavimus atitiko.

Pareiškėjo teigimu, jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku iškviesti budintį pareigūną.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakyme Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 punkte nustatyta, kad kameroje privalo būti vidinio ryšio sistema (aliarminis iškvietimas). Pareiškėjas skunde nedetalizavo, kuriose konkrečiai kamerose nebuvo įrengtas aliarminis iškvietimas ir nenurodė, kokiu aspektu aliarminio iškvietimo neįrengimas sukėlė jam neturtinę žalą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios galėjo išvengti pasinaudodamas aliarminiu iškvietimu ar dėl to patyrė kitokių nepatogumų. Atsakovo atstovas paaiškino, kad gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją, tačiau suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai gadina šią signalizaciją. Tuo tarpu pareiškėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo Lukiškių TI-K metu vertė pasinaudoti aliarminiu iškvietimu, jis dėl šių aplinkybių su skundais ar prašymais į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė, todėl pareiškėjo teiginiai, jog jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku vertintini kaip deklaratyvūs ir nėra pagrindo pripažinti, kad dėl aliarminio iškvietimo neįrengimo pareiškėjas patyrė išgyvenimus, galinčius būti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nebuvo atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos, todėl pareiškėjas nuolat jausdavo nemalonius kvapus.

Vertinant pareiškėjo argumentus dėl atskiros vėdinimo sistemos sanitariniame mazge, pažymėtina, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 atskiros oro šalinimo sistemos įrengimo sanitariniame mazge nenustato. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktą, gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Aplinkybę, kad visos kameros vėdinamos natūraliai, per langus taip pat nurodyta ir Lukiškių TI-K Ūkio skyrius pranešime (b. l. 43–44). Todėl matyti, kad kamerose buvusi ventiliacija atitiko HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, o pareiškėjui buvo sudaryta galimybė tinkamai vėdinti patalpas ir išvengti kamerose vyravusio netinkamo kvapo. Taigi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nenustato reikalavimo įrengti atskirą oro šalinimo sistemą, taip pat tokio įpareigojimo nenumato ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo nusiskundimai dėl atskiros oro šalinimo sistemos sanitariniame mazge atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas teigia, jog kalinimo pradžioje nebuvo skalbiami apatiniai drabužiai, o vėliau drabužiai būdavo skalbiami tik turint skalbimui skirtą maišą. Teigia, kad pareiškėjas pats savarankiškai turėjo plautis rūbus, tačiau sąlygų juos išdžiovinti taip pat nebuvo.

Teismas pažymi, kad atskira drabužių džiovinimo paslauga nuteistiesiems ar suimtiesiems nėra numatyta, teisės aktai reglamentuoja, kad tai sudėtinė drabužių ir patalynės skalbimo dalis. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos 134:2015 40 punktu, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Pažymėtina, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktą, nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius, ne rečiau kaip kartą per savaitę, Pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2016-05-30 įsakymu Nr. 1-144 patvirtintą Suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašą, suimtasis ar nuteistasis, asmeninių viršutinių drabužių teikiama skalbimo paslauga gali pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sąskaitose yra pakankamas pinigų likutis apmokėti už suteiktą skalbimo paslaugą. Neturintys asmeninėje sąskaitoje pinigų, gali išsiskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių (kelnes, marškinius ar palaidinę, džemperį ar megztinį) nemokamai, bet ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį, o švarkus, striukes ar paltus – vieną kartą per sezoną.

Byloje esančiame Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime (b. l. 43-45) nurodoma, jog iki 2016-06-01 asmeniniai skalbiniai į skalbyklą buvo priimami vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. 1-103, o suimtieji ir nuteistieji asmeninių viršutinių drabužių teikiama skalbimo paslauga galėjo pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę, jeigu jų asmeninėse sąskaitose buvo pakankamas likutis pinigų apmokėti skalbimo ar cheminio valymo paslaugą. Neturintiems asmeninėje sąskaitoje pinigų, viršutiniai drabužiai kartą per 2 mėnesius buvo skalbiami nemokamai. Lukiškių TI-K patalynė, asmeninė patalynė ir asmeniniai apatiniai drabužiai buvo skalbiami nemokamai kartą per savaitę. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems ir nuteistiesiems grąžinami jau sausi. Pranešime pažymima, jog nuo 2016-06-01 asmeniniai skalbiniai suimtųjų (nuteistųjų) į skalbyklą priimami vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2016-05-30 patvirtintu įsakymu Nr. 1-144, vadovaujantis kuriuo, asmeninių viršutinių drabužių teikiama skalbimo paslauga suimtieji (nuteistieji) gali pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sąskaitose yra pakankamas pinigų likutis apmokėti už suteiktų skalbimo paslauga, o neturintys asmeninėje sąskaitoje pinigų, gali išskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių (kelnes, marškinius ar palaidinę, bliuzoną ar megztinį) nemokamai, bet ne dažniau kaip 1 karta per mėnesį, o švarkus, striukes ar paltus viena karta per sezoną. Taigi matyti, kad pagal iki 2016-06-01 galiojantį teisinį reglamentavimą, asmeninėje sąskaitoje neturint pinigų viršutiniai drabužiai kartą per 2 mėnesius buvo skalbiami nemokamai, o po 2016-06-01 teisės aktų pasikeitimo, tokia nemokama paslauga tiekiama ne dažniau kaip 1 karta per mėnesį. Pažymėtina, jog tokia Lukiškių TI-K drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarka neprieštarauja atitinkamais laikotarpiais aktualių teisės aktų reikalavimams, todėl pareiškėjo argumentai šiais aspektais atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog jam nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti po dušu du kartus per savaitę.

Vadovaujantis HN 134:2015 44 punktu, laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Byloje pateikto Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime (b. l. 43-45) nurodoma, jog Lukiškių TI-K dušo patalpų įrengimas Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus atitinka. Suimtiesiems ir nuteistiesiems sudaroma galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Lukiškių TI-K direktoriaus 2016-09-30 įsakymu Nr. 1-264 patvirtintu tvarkos aprašu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta, jog suimtieji dušu gali naudotis iki 15 min. Duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti po dušu vieną kartą per savaitę, nėra. Įvertinus minėtus pareiškėjo argumentus, konstatuotina, jog pareiškėjui galimybė nusiprausti po dušu vieną kartą per savaitę buvo sudaryta, o teisės aktai nenumato pareiškėjo teisės praustis po dušu daugiau nei vieną kartą per savaitę. Todėl nurodyti pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas taip pat skundžiasi aplinkybe, kad Lukiškių TI-K pareigūnus sunku išsikviesti po nusimaudymo dušo patalpoje, tenka daužyti 5-10 min. į duris, kol nuteistieji yra išvedami į gyvenamąsias kameras. Teismas tokius pareiškėjo argumentus vertina kaip deklaratyvaus pobūdžio ir nesudarančius pagrindo konstatuoti netinkamus ar teisės aktams prieštaraujančius Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmus. Pažymėtina, kad pareiškėjas nekonkretizavo aprašomų aplinkybių, t. y. nenurodė kada konkrečiai jis susidūrė su sunkumais, siekiant išsikviesti pareigūną, tam, kad būtų išleistas iš dušo patalpos. Pareiškėjas nenurodė koks konkretus pareigūnas galimai atsisakė išleisti pareiškėją iš dušo patalpos ar kitaip netinkamai bendravo, ar atliko kitus teisės aktams prieštaraujančius veiksmus. Tokios aplinkybės nesudaro pagrindo perkelti visos įrodinėjimo naštos Lukiškių TI-K administracijai. Todėl bendro pobūdžio, nedetalizuoti pareiškėjo teiginiai atmestini kaip neįrodyti ir nepagrįsti jokiais faktiniais bylos duomenimis.

Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K 50 000 Eur žalai atlyginti. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą, negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamą poveikį privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo. Taip pat nėra duomenų, kad jis būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovė būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje analogiško pobūdžio bylose (2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015) taip pat yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą būdo ir (ar) dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikšmingas bendro pobūdžio aplinkybes, kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus. Akcentuotina, jog neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008).

Pastebėtina, kad vertinant neturtinės žalos atlyginimo būdą ir dydį, privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu, vienais atvejais leidžia pažeidimą tik pripažinti, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-05-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1310-525/2017), kitais atvejais – sudaro pagrindą spręsti, jog pažeidimo pripažinimas nėra tinkama satisfakcija ir turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017).

Teismas pažymi, kad pareiškėjas buvo kalinamas Lukiškių TI-K pažeidžiant privatumą naudojantis sanitariniais mazgais iš viso 750 paras. Kitų kalinimo sąlygų pažeidimų nenustatyta. Tačiau vertinant laikotarpį, kuriuo pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, t. y. 750 paros, toks laikotarpis laikytinas pakankamai ilgu ir sudarančiu pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Priteistinam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui, nagrinėjamu atveju taip pat aktuali aplinkybė, kad pareiškėjas didžiąją laiko dalį kameroje buvo laikomas vienas, nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2016-05-01 iki 2017-05-21 buvo vienintelis kameroje kalinamas asmuo, taip pat buvo laikomas vienas visus metus nuo 2017-05-23 iki 2018-05-20. Tai lemia, kad pareiškėjo privatumas laikotarpiais, kai pareiškėjas buvo laikomas vienas, galėjo būti pažeistas tik dėl pareigūnų kontrolės stebint pareiškėja pro duryse esantį langeli, tačiau tai reikšmingai mažina nustatyto pažeidimo pobūdį. Taigi atsižvelgiant į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2018-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-771-756/2018, 2018-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1348-602/2018, 2018-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1062/2018), į tai, kad pareiškėjas be skunde nurodytų aplinkybių nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, ypač į aplinkybę, kad pareiškėjas buvo kalinamas kameroje vienas, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjui priteistinas 1 000 Eur neturtinės žalos dydis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendė:

Nutraukti administracinę byla Nr. I-2935-281/2018 dalyje dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą už kalinimo laikotarpį Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 1996-03-07 iki 2016-04-30.

Priteisti pareiškėjui S. R. (S. R.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.