Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas S. R. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 1996 m. kovo 7 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo per mažai ploto. Lukiškių TI-K nebuvo pakankamai užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) socialinės reabilitacijos programų įgyvendinimas. Pareiškėjas teigė, kad kamerose ilgą laiką buvo laikomas vienas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtuko. Pareiškėjas turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimą gryname ore. Pasivaikščiojimo kiemelių būklė buvo netinkama. Kameras buvo galima vėdinti tik per langus, būdavo drėgna. Nebuvo užtikrinamas tinkamas apšvietimas. Kamerose žiemą būdavo šalta, o vasarą – karšta, buvo pelėsių. Pareiškėjas nebuvo tinkamai aprūpinamas patalyne, rankšluosčiais, čiužiniai buvo netinkamos būklės. Sanitariniame mazge nebuvo užtikrinamas privatumas, jis įrengtas netinkamai – nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos. Kamerose buvo buitinių parazitų. Lukiškių TI-K dažnai nebūdavo šilto vandens ir nebūdavo galimybės prausti visą kūną po šiltu vandeniu. Dušų būklė buvo netinkama. Nebuvo sąlygų nemokamai skalbti drabužius ir išdžiovinti paties išskalbtus drabužius. Maistas buvo nepakankamai kaloringas ir neskanus, atšalęs, nors pareiškėjas neįgalus, jam nebuvo užtikrinamas pagerintas maistas, dalintojai maistą dalindavo be higieninių pirštinių. Nebuvo užtikrinami ilgalaikiai pasimatymai. Pareiškėjas nebuvo etapuotas į motinos laidotuves. Sulaikymo metu buvo sužeistas, todėl pareiškėjui paskirta II invalidumo grupė, tačiau neįgalumo pensija nėra mokama, pareiškėjas negauna jokių lengvatų ir privilegijų, negali nemokamai skambinti artimiesiems. Pareiškėjo sąskaita yra areštuota, antstolis nurašo visas į ją patenkančias lėšas. Lietuvoje nėra numatyta teisė nuteistajam iki gyvos galvos būti kada nors paleistam į laisvę, todėl pareiškėjui atimta teisė į viltį kada nors būti paleistam į laisvę. Dėl netinkamų laikymo sąlygų pareiškėjas nurodė patyręs dvasinių išgyvenimų, diskomfortą. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmeti. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K laikomas nuo 1996 m. kovo 7 d. iki skundo surašymo dienos (2016 m. balandžio 30 d.). Atsakovas prašė taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Atsakovas teigė, kad Lukiškių TI-K stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydamas galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Atsakovas nurodė, kad iš suimtųjų ir nuteistųjų Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja palaikyti švarą kamerose, tam jiems išduodamas reikalingas inventorius, taip pat yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiūrai ir profilaktiniams darbams atlikti. Lukiškių TI-K kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, turimus resursus. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus, tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas 1,5 m aukščio sienele. Kamerose pavojaus mygtukai yra įrengti, tačiau patys suimtieji ar nuteistieji juos dažnai sugadina. Laikomiems asmenims suteikiama teisė ne mažiau kaip 1 valandą pasivaikščioti gryname ore, tam įrengti įvairaus dydžio pasivaikščiojimo kiemeliai, kurie atitinka nustatytus reikalavimus. Suteikiama galimybe ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po šiltu vandeniu. Suimtieji (nuteistieji) tinkamai aprūpinami patalyne rankšluosčiais, sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius. Atsakovas nurodė, kad pagal galiojančius teisės aktus nuteistiems iki gyvos galvos nesuteikiama teisė į ilgalaikius pasimatymus, taip pat nesuteikiama galimybė išvykti į trumpalaikę išvyką už pataisos įstaigos ribų. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo lėšas sąskaitoje areštavo antstolė Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pareiškėjas turi teisę vieną kartą per savaitę paskambinti telefonu, tačiau teisės aktai nenumato teisės skambinti nemokamai. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos.