- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-10
- Bylos Nr.
- A-2710-629/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01523-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Milda Vainienė (pran.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- S. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. (S. R.) ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (anksčiau – Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, nuo 2019 m. balandžio 1 d. reorganizavimo būdu prijungtas prie Vilniaus pataisos namų), apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas S. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K; dabartinis pavadinimas – Vilniaus pataisos namai), 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis Lukiškių TI-K nuo 1996 m. kovo 7 d. iki skundo teismui padavimo dienos buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose teisės aktų reikalavimų. Naudojantis sanitariniais mazgais, nebuvo užtikrintas jo privatumas, nes tualetas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas žema sienele, taip pat buvo stebimas pareigūnų. Kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos, todėl nuolat jausdavosi nemalonūs kvapai. Nebuvo galimybės iškviesti budintį pareigūną pasinaudojus signalizacijos mygtuku, todėl kiekvieną kartą turėjo daužyti duris ir tikėtis, kad pareigūnas išgirs ir prieis. Nuo 2016 m. balandžio mėn. iki 2017 m. rugpjūčio 9 d. kameroje iš viso nebuvo iškvietimo mygtuko, nors kamera buvo ką tik suremontuota. Pareigūną sunku išsikviesti ir nusimaudžius duše – tenka daužyti duris 5–10 min., kol nuteistieji bus išvesti į gyvenamąsias kameras. Kalinimo pradžioje nebuvo skalbiami pareiškėjo apatiniai drabužiai, o vėliau drabužiai būdavo skalbiami tik turint skalbimui skirtą maišą. Jeigu asmuo sąskaitoje pinigų neturi, viršutiniai drabužiai buvo skalbiami tik kartą per du mėnesius, taigi kalinami asmenys buvo priversti vaikščioti su nešvariais drabužiais. Pareiškėjas turėjo pats skalbti drabužius, tačiau nebuvo sudaryta sąlygų juos išdžiovinti. Pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti po dušu du kartus per savaitę. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas teigė patyręs gilius dvasinius, psichologinius išgyvenimus, buvo pažeistas jo orumas, nuolat jautė diskomfortą, teigia tapęs konfliktišku, grubiu, sumažėjo bendravimo galimybės. Pareiškėjas papildomai prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimą, o aplinkybę, kad visuotinai nustatomi kalinimo sąlygų pažeidimai, sužinojo iš žiniasklaidos.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atstovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, taip pat pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.
4. Atsakovo atstovo administracija stengiasi kalinamiems asmenims mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybę naudotis pasivaikščiojimo kiemeliu, sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat sudaro galimybę naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Sanitarinis mazgas atitvertas nuo likusios kameros dalies ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara. Lukiškių TI-K pareigūnai turi stebėti suimtuosius ir nuteistuosius per kameros duryse esančius langelius, siekdami užtikrinti asmenų kontrolę kamerose. Už tvarką kamerose atsakingi patys suimtieji ir nuteistieji, administracija nuolat reikalauja iš jų palaikyti švarą kamerose. Visose kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos tiek maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją, tačiau suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai gadina šią signalizaciją. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę suteikiama teisė nusiprausti duše, yra įrengtos pertvaros. Lukiškių TI-K suimtųjų ir nuteistųjų drabužiai skalbiami centralizuotai, laikomi asmenys ne rečiau kaip kartą per savaitę gauna išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Suimtieji ir nuteistieji skalbimo paslauga gali pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sąskaitose yra pakankamai pinigų, o tie, kurie asmeninėje sąskaitoje pinigų neturi, gali išskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių nemokamai ne dažniau kaip kartą per mėnesį, švarkus ir paltus – vieną kartą per sezoną. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra abstraktaus pobūdžio, Lukiškių TI-K nėra įregistruota pareiškėjo prašymų, pareiškimų arba skundų dėl laikymo sąlygų.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu nutraukė administracinės bylos dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą už kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpį nuo 1996 m. kovo 7 d. iki 2016 m. balandžio 30 d., priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.
6. Teismas, išnagrinėjęs nagrinėjamos administracinės bylos bei jau išnagrinėtos administracinės bylos Nr. I-7356-790/2016 dalyko, pagrindo bei šalių tapatumą, nutraukė nagrinėjamos administracinės bylos dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą už kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpį nuo 1996 m. kovo 7 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. Dėl šios priežasties teismas paliko atsakovo atstovo prašymą dėl ieškinio senaties taikymo nenagrinėtą.
7. Teismas toliau nagrinėjo pareiškėjo reikalavimus dėl galimai netinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gegužės 2 d. (skundo teismui surašymo dienos).
8. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl jo pažeisto privatumo naudojantis tualetu, nustatė, kad kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo zona nebuvo įrengta kaip atskira kabina su durimis. Ginčo kamerose Nr. 62 ir Nr. 63 sanitarinis mazgas nuo kameros gyvenamosios dalies atitvertas 1,5 m aukščio pertvara. Šiose kamerose privatumas papildomomis priemonėmis neužtikrintas. Toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo daugiavietės kameros gyvenamosios erdvės nelaikytinas pakankamu asmens privatumui užtikrinti. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo teisė į privatumą ginčo laikotarpiu, iš viso 750 parų, buvo pažeista. Teismas nurodė, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgs į aplinkybę, jog pareiškėjas didžiąją laiko dalį kameroje buvo laikomas vienas.
9. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius dėl netinkamo kamerų įrengimo (nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės ar lentynėlės) kaip nepagrįstus ir paneigtus atsakovo atstovo pateiktais duomenimis.
10. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl neįrengto signalizacijos mygtuko, nurodė, kad pareiškėjas nedetalizavo, kuriose konkrečiai kamerose nebuvo įrengtas aliarminio iškvietimo mygtukas, nenurodė, kokiu aspektu aliarminio iškvietimo mygtuko neįrengimas sukėlė jam neturtinę žalą. Teismas nagrinėjamus pareiškėjo teiginius vertino kaip deklaratyvius ir nesudarančius pagrindo pripažinti, kad dėl aliarminio iškvietimo mygtuko neįrengimo pareiškėjas patyrė išgyvenimų, galinčių būti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
11. Teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl atskiros oro šalinimo sistemos sanitariniame mazge neįrengimo kaip nepagrįstus, nes toks reikalavimas nėra įtvirtintas galiojančiose higienos normose.
12. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo, taip pat dėl naudojimosi dušu, kaip nepagrįstus, nes Lukiškių TI-K nustatyta tvarka nagrinėjamais aspektais neprieštarauja atitinkamais laikotarpiais aktualių teisės aktų reikalavimams.
13. Teismas pareiškėjo nurodytus teiginius dėl sunkumų išsikviesti Lukiškių TI-K pareigūnus po nusimaudymo duše įvertino kaip deklaratyvaus pobūdžio ir nesudarančius pagrindo konstatuoti netinkamus ar teisės aktams prieštaraujančius Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmus.
14. Teismas, nustatydamas pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo dydį (1 000 Eur), atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą, negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamą poveikį privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų laikomas kitokiomis sąlygomis negu kiti asmenys ar kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Teismas nurodė, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo nustatytas tik vienas pažeidimas – 750 paras jis buvo kalinamas Lukiškių TI-K neužtikrinant jo privatumo naudojantis tualetu. Tačiau didžiąją laiko dalį pareiškėjas kamerose buvo laikomas vienas (nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 21 d., taip pat nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. gegužės 20 d.). Tai reiškia, kad pareiškėjo privatumas minėtais laikotarpiais galėjo būti pažeistas tik dėl pareigūnų kontrolės, jį stebint pro duryse esantį langelį, tačiau tai reikšmingai mažina nustatyto pažeidimo pobūdį.
III.
15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti jam iš atsakovo 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
16. Pareiškėjas nurodo, kad jam buvo priteista per maža neturtinės žalos atlyginimo suma, kuri visiškai nekompensuoja jo patirtų neigiamų išgyvenimų. Be to, kitose bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas už asmenų privatumo naudojantis tualetu pažeidimą yra priteisęs žymiai didesnes sumas.
17. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
18. Lukiškių TI-K nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė jokių motyvų, kodėl pareiškėjui nebūtų užtekę pripažinimo, kad jo teisės buvo pažeistos. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie jo patirtą neturtinę žalą, taip pat priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos neturtinės žalos.
Atsiliepimas
19. Atsakovo atstovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir tenkinti Lukiškių TI-K pateiktą apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
20. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas teigė patyręs dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gegužės 2 d., atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
21. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nustatė, kad ginčo laikotarpiu iš viso 750 parų nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu, todėl, atsižvelgęs į tai, jog didžiąją laiko dalį pareiškėjas kamerose buvo laikomas vienas, priteisė jam iš atsakovo 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jam buvo priteistas per mažas neturtinės žalos atlyginimas, teismai kitose bylose už tokio pobūdžio pažeidimą priteisia didesnes sumas.
23. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjas neįrodė nei patirtos neturtinės žalos, nei priežastinio ryšio tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir patirtos neturtinės žalos, todėl jam neturėjo būti priteistas joks neturtinės žalos atlyginimas. Pirmosios instancijos teismas niekaip nemotyvavo, kodėl pareiškėjui nebūtų užtekę pripažinimo, kad jo teisės buvo pažeistos.
24. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisakys dėl pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų, nes kitų pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių bei jų vertinimo jie neginčija. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, įvertinęs aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo skunde apygardos administraciniam teismui nurodytų, tačiau apeliaciniuose skunduose neginčytų aplinkybių, todėl dėl jų atskirai nepasisako.
26. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl jo pažeisto privatumo naudojantis tualetu, nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas 731 parą buvo laikomas kamerose Nr. 61 ir Nr. 62 vienas ir tik vieną parą (2017 m. gegužės 22 d.) buvo laikomi dviese (b. l. 19–20). Taigi iš esmės pareiškėjo privatumas galėjo būti pažeistas vien tik dėl to, kad jį, besinaudojantį tualetu, galėjo pamatyti užėję ar pro durų langelį pažvelgę pareigūnai, nes pačioje kameroje kitų asmenų nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. gegužės mėn. pranešime „Dėl S. R. skundo“ nurodyta, jog kamerose asmens privatumui užtikrinti yra įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse (b. l. 44). Nors gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.), tačiau manytina, jog sumažina padaryto pažeidimo sunkumo laipsnį.
27. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl šios nutarties 26 punkte nurodytų atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, t. y. neturinę žalą.
28. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliacinių skundų argumentus dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio, pažymi, kad iš administracinių teismų praktikos matyti, jog asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.
29. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose. EŽTT, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02); 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, jog ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
30. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio, nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą (pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis tualetu buvo pažeista 732 paras, iš kurių 731 parą buvo laikomas vienas, sanitarinio mazgo zonoje buvo įrengta užuolaida, kitų pažeidimų nenustatyta), į aplinkybę, kad byloje nėra jokių duomenų apie žalą pareiškėjo sveikatai, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms šiuo aspektu ir jų nekartodama, papildomai atkreipdama dėmesį, kad atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturėjo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ar pirmosios instancijos teismo priteista 1 000 Eur suma nelaikytina adekvačia kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, atitinkamai ir pareiškėjui nenurodžius jokių pagrįstų argumentų, kodėl jam priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra per maža, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, tuo tarpu pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti.
31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015 ir 2016 m. vasario 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-603-756/2016 yra priteisęs į teismą besikreipusiems asmenims didesnes atlyginimo už patirtą neturtinę žalą sumas, nei kad nagrinėjamu atveju skundžiamu sprendimu jam priteisė pirmosios instancijos teismas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, kaip jau buvo nurodyta prieš tai, pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu pareiškėjui priteista neturtinės žalos atlyginimo suma, atsižvelgus į šios nutarties 30 punkte nurodytus kriterijus, yra adekvati kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Tuo tarpu pareiškėjo nurodytose nutartyse nustatytos faktinės aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamoje byloje nustatytoms aplinkybėms (pareiškėjo nurodytose bylose asmenys kreipėsi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ne kalėjime, o policijos komisariato areštinėse, kurių kamerose nebuvo užuolaidų, vienu atveju ir pertvaros, taip pat vienu atveju kameroje buvo laikoma daugiau nei vienas asmuo). Taigi, esant skirtingoms faktinėms aplinkybėms tiek dėl padarytų pažeidimų pobūdžio, masto ir intensyvumo, tiek dėl patirtos neturtinės žalos, skiriasi ir priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos.
32. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo S. R. (S. R.) ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (anksčiau – Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.