- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-17
- Bylos Nr.
- T-32-875/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Masiulis, Zigmas Kavaliauskas, Laisvydas Zederštremas
- Nuteistasis
- S. R.
- Nukentėjusysis
- O. C., H. J., Šiaulių
- Advokatai
- Modestas Švažas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Zigmo Kavaliausko, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo, sekretoriaujant Rasai Jančauskienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme nuteistajam S. R., gimusiam (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. S. R. Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 1 d. nuosprendžiu, pakeistu 1998 m. gruodžio 3 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 16 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 2, 4,9, 12 punktus (BK 105 straipsnio 2, 4, 9, 12 punktų redakcija, galiojusi iki 1997 m. balandžio 30 d.) ir paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal 16 straipsnio 2 dalį, 104 straipsnį, 105 straipsnio 8, 12 punktus, 206 straipsnį, 214 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 3 dalį, 234 straipsnio 1 dalį, 234 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 3 dalį ir paskirta mirties bausmė, ją pakeičiant laisvės atėmimu iki gyvos galvos kalėjime, su viso turto konfiskavimu.
2. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 3 d. nutartimi vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, S. R. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 8 ir 12 punktus, perkvalifikuotos pagal 2000 m. BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 8 ir 12 punktus, perkvalifikuotos pagal 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 2, 4, 9 ir 12 punktus, perkvalifikuotos pagal 2000 m. BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktus ir paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, šias bausmes subendrinus apėmimo būdu su bausmėms, paskirtomis Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 1 d. nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo 1998 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Paskirta turto konfiskavimo bausmė panaikinta.
3. Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. gruodžio 16 d. nutartimi pakeista Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 3 d. nutartis ir nuteistojo S. R. nusikalstamos veikos perkvalifikuotos iš 1961 m. BK 214 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 294 straipsnio 1 dalį ir paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė; iš 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalies į 2000 m. BK 253 straipsnio 1 dalį ir paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė; iš 1961 m. BK 234 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 253 straipsnio 2 dalį ir paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė; iš 1961 m. BK 272 straipsnio 3 dalies į 2000 m. BK 180 straipsnio 3 dalį ir paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Baudžiamoji byla pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 12 punktą, BK 105 straipsnio 12 punktą S. R. atžvilgiu nutraukta. Nuteistajam S. R. teismo nuosprendžiais paskirtas bausmes pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 8, 2, 4, 9 punktą 13 metų laisvės atėmimo bausmę, pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punktą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos paliko nepakeistas. Vadovaujantis 2000 m. BK 63 straipsniu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, liko nepakeista.
4. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atmestas nuteistojo S. R. prašymas sušvelninti jam Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-8/1998 paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos, parenkant kitą bausmės rūšį. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atmestas nuteistojo S. R. skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarties panaikinimo.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartimi atmestas Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) teikimas dėl nuteistojo S. R. perkėlimo į pataisos namus tolimesniam bausmės atlikimui.
6. 2019 m. liepos 26 d. Šiaulių tardymo izoliatorius su teikimu dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę S. R. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą. Teikime nurodyta, kad S. R. anksčiau neteistas, bausmės pradžia 1996 m. kovo 6 d., bausmės pabaiga neterminuota. Bausmė nuo 1998 m. birželio 1 d. buvo vykdoma Lukiškių TI-K. Vykdant Lukiškių TI-K laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo įstaigas planą, nuteistasis S. R. 2019 m. vasario 13 d. perkeltas į Pravieniškių pataisos namus - atvirąją koloniją, o 2019 m. gegužės 6 d. iš Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos antro sektoriaus į Šiaulių tardymo izoliatorių. Nuteistasis 2006 metais Vilniaus jaunimo ir suaugusiųjų konsultaciniame bendrojo lavinimo centre įgijo pagrindinį išsilavinimą, o 2008 - 2009 metais minėtoje įstaigoje mokėsi 12 klasėje. Asmens bylos duomenimis bei stebint nuteistojo elgesį Šiaulių TI, S. R. galima apibūdinti kaip komunikabilų, tačiau siauro akiračio asmenį. Į pasikeitusias aplinkybes reaguoja emocionaliai. Su administracijos atstovais taktiškas ir mandagus. Su kitais nuteistaisiais nekonfliktuoja, tačiau pripažįsta subkultūros egzistavimą, kuris įtakoja nuteistojo gyvenimo būdą, laikosi sanitarinių ir higienos reikalavimų, laisvalaikiu žiūri TV laidas, skaito periodinę spaudą, grožinę, mokslinę literatūrą, sportuoja. S. R. supranta ir gerbia įstatymo normas, net jeigu ir iškraipo ar sumenkina informaciją kalbėdamas apie savo nusikaltimus (šiuo metu požiūris į įstatymus ir jų laikymosi svarbą yra drastiškai pasikeitęs, tačiau kalbėdamas apie savo praeityje padarytus nusikaltimus nenori pernelyg išsiplėsti, sumenkina informaciją apie savo indėlį į juos), tačiau kaltę pripažįsta, vertina savikritiškai. Apskritai supranta, kad nors jis sutinka ne su visomis visuomenės taisyklėmis, tai nepaneigia visos visuomenės vertybių sistemos. Per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis nedirbo, nes turi 55 procentų nedarbingumą. Kaip priežastį įvardija, kad bausmės atlikimo metu administracija nesuteikė jo sveikatos būklę atitinkančio apmokamo darbo. Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 134 straipsniu buvo bandoma nuteistąjį įtraukti į nemokamus darbus, tačiau nuteistasis atsisakė juos dirbti motyvuodamas savo sveikatos būkle. Bausmės atlikimo metu nuteistasis drausmine tvarka baustas septynis kartus, šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Per visą atliktos bausmės laiką už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje veikloje S. R. 10 kartų buvo paskatintas. Nuteistasis artimųjų neturi, tačiau nėra socialiai atsiskyręs, palaiko ryšiu draugais bei buvusiais kaimynais. Šiuo metu turi draugę su kuria palaiko ryšius tris su puse metų ir galvoja apie santuoką. Nuteistasis ne vieną kartą kreipėsi į Lietuvos Respublikos prezidentą su malonės prašymais, tačiau visi jie buvo atmesti. Atvykęs į Šiaulių TI adaptavosi gerai, greitai prisitaikė prie naujos socialinės aplinkos ir laikosi nustatytų elgesio bei bendravimo taisyklių. 2019 m. birželio 18 d. buvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, kurio metu nustatyta žema rizika (38 balai) ir šie kriminogeniniai veiksniai: nusikaltimą padarė būdamas labai jauno amžiaus. Apsauginiai veiksniai: stiprūs, palaikantys socialiniai ryšiai su draugais bei drauge, geri savianalizės įgūdžiai ir aukšta motyvacija asmeniniam tobulėjimui, asmeninės atsakomybės dėl problemų atsiradimo suvokimas ir poreikis. Įstaigoje esančiais duomenimis, nuteistasis nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti įskaitas, taip pat nėra įtrauktas į asmenų, kurių priežiūra sustiprinta, sąrašą. Asmens bylos duomenimis, teismo nuosprendžiu nuteistajam buvo priteistas civilinis ieškinys, kuris yra pilnai padengtas. Pagal Šiaulių TI turto valdymo skyriaus duomenis, nuteistasis S. R. vykdomųjų raštų neturi.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teikimo netenkinti. Nurodo, kad S. R. padarė daug sunkių ir savanaudiškų nusikaltimų, nužudė tyčia du asmenis ir pasikėsino nužudyti trečią. Beveik visus nusikaltimus padarė panaudodamas šaunamąjį ginklą, dauguma nusikaltimų padaryti jo iniciatyva ir itin aktyviais nusikalstamais veiksmais, S. R. teismo pripažintas kaip itin pavojingas visuomenei, nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama. Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikime nurodyta, kad nuteistasis neturi vykdomųjų raštų, tokia informacija buvo teikiama ir Malonės komisijai 2018 m. rugpjūčio 29 d., tačiau asmens bylos 3 t. b. l. 83 yra 2018 m. gruodžio mėnesio pažyma, kad nuteistasis turi vykdomųjų dokumentų 3496,57 eurų sumai.
8. Nuteistasis prašė teikimą tenkinti, pakeisti bausmę, kadangi nusikaltimą padarė būdamas 19 metų. Padarytas nusikalstamas veikas pripažįsta, gailisi, kad jas įvykdė, bet buvo labai jaunas. Turi dešinės rankos neįgalumą, dėl to atsisakė siūlyto darbo, darbovietė patarė rašyti atsisakymą dirbti. Dėl technikos ypatumų buvo paaiškinta, kad tas darbas, kurį siūlė, jam yra netinkamas, todėl jo atsisakė. Kitus darbus dirbo. Per 24 metus atliekant bausmę buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, kartą buvo nubaustas, nes perdavė lašinius, o to negalima daryti. Motinos ir tėvo neturi, bet turi tolimesnių giminių, trejus metus draugauja su moterimi, ketina tuoktis, norėjo susituokti ir anksčiau, bet nepavyko. Su giminėmis palaiko artimus ryšius, skambina jiems, anksčiau rašydavo laiškus. 10000 litų civilinis ieškinys buvo patenkintas ir priteistas atlyginti už nukentėjusiųjų gydymą ir dėl automobilio sugadinimo. Civilinis ieškinys yra padengtas, antstolis jį vykdė ir pranešė, kad padengtas. Rankos neįgalumą turėjau iki suėmimo, jis atsirado ne jo įvykdytų nusikaltimų metu, o kai jį bandė nušauti. Sporto salėje lankosi, daro kitus pratimus, kur nereikalingi neįgalios rankos judesiai. Iš valstybės buvo priteista 3000 litų moralinė žala, ja buvo padengtas civilinis ieškinys, kitą civilinio ieškinio dalį atlygino jo mergina J. S.. Kitos moterys, pervedančios jam pinigų, yra jo draugų draugės, pažįstamos, seserys, jos padeda materialiai. A. J. yra jo draugo sūnus, jis valdo kažkokią įmonę. Kreipėsi į Malonės komisiją, jam buvo atlikti rizikos vertinimo testai, anksčiau jų nebuvo atlikęs, nes Lukiškių tardymo izoliatoriuje jie nebuvo atliekami, tik nuo 2018 m. jie pradėjo būti atliekami. Teikime nurodyta, kad turi gyvenimo tikslus, tai darbas, šeima. Ketina dirbti vadybininku, turi draugų, jie padės rasti darbą gal kokioje nors parduotuvėje, turi noro, negeria, nerūko. Fizinio darbo negali dirbti, bet gali vaikščioti. Mokėsi mūrininko profesijos, nuo 15 metų dirbo, specialybės išsilavinimo nėra įgijęs. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įgijo vidurinį išsilavinimą, išmoko anglų kalbą, mokėsi įvairiuose kursuose, kurie buvo organizuojami įkalinimo įstaigoje.
9. Nuteistojo gynėjas advokatas M. Švažas palaikė teikimą ir prašė tenkinti. Nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę jau ilgą laiko tarpą, iš teikimo ir kitų duomenų akivaizdu, kad jis labai socializuotas, mokėsi tam tikrose programose.
10. Nukentėjusioji H. J. teisme parodė, kad nepritaria bausmės pakeitimui, tegul lieka tokia bausmė, kokią skyrė bylą išnagrinėjęs teismas. Įvykis įvyko prieš 24 metus, bylos nagrinėjimo metu prašiau skirti S. R. mirties bausmę, tačiau tuo metu mirties bausmės skyrimas buvo sustabdytas, dėl to jis buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos, tegul ši bausmė ir lieka. Nuteistojo darbovietė jai atlygino patirtą žalą dėl nesaugių darbo sąlygų. Nuteistasis neatlygino jokios žalos.
11. Nukentėjusysis O. C. teisme parodė, kad dėl bausmės pakeitimo palieka spręsti teismui. Nukentėjo, nes nuteistasis šaudė troleibuse ir jį sužalojo. Žala jam nebuvo atlyginta, nepamena, ar reiškė civilinį ieškinį.
Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
12. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Iš šio teisinio reguliavimo seka, kad įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę, įvertinus įstatyme numatytas minėtas aplinkybes, pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimui, sprendžiama vertinant tiek teigiamai, tiek neigiamai pataisos proceso metu nuteistąjį charakterizuojančius duomenis ir jų santykį, nuteistojo elgesio pokyčius per tam tikrą laikotarpį, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir kitus kriterijus.
13. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. R. yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, bausmę vykdanti institucija kreipėsi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme (BVK 167¹ straipsnio 1 ir 2 dalys), tačiau vien šio formalaus pagrindo buvimas nėra pakankamas nuteistajam palankaus procesinio sprendimo priėmimui, ir būtina atsižvelgti į minėtas BK 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas aplinkybes.
14. BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
15. Nustatydama nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką kolegija visų pirma remiasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys programą. Pagal ją nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra 38 balai, kuri vertinama kaip žema nusikalstamo elgesio rizika. Kaip matyti S. R. teistas vieną kartą, nusikalto būdamas jauno amžiaus.
16. Kolegija mano, kad nuteistajam atliekant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę ir neturint galimybės laisvai daryti nusikaltimų, didelę reikšmę turi jo elgesys bausmės atlikimo vietoje ir joje padaryti pažeidimai. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis buvo baustas administracinėmis nuobaudomis 7 kartus: 1999 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu pareikštas papeikimas (paėmė žirkles ir negrąžino); 2002 m. liepos 10 d. nutarimu paskirtas papeikimas (necenzūriniais žodžiais apšaukė prižiūrėtoją); 2008 m. kovo 4 d. nutarimu paskirtas papeikimas (nesilaikė nustatytos tvarkos, nepasirašė telefoninių pokalbių apskaitos žurnale); 2011 m. vasario 11 d. nutarimu paskirtas papeikimas (rasti pornografinio turinio įrašai); 2012 m. sausio 12 d. nutarimu paskirtas 15 parų karceris (išprovokavo konfliktą ir stuktelėjo ranka į veidą); 2013 m. birželio 18 d. nutarimu paskirtas papeikimas (rėkavo pro kameros langą šaukdamas kitų nuteistųjų vardus, vartojo „žargoną“); 2016 m. spalio 28 d. nutarimu paskirtas papeikimas (bandė paimti lašinius iš kito nuteistojo). Trys nuteistojo padaryti pažeidimai yra susiję su konfliktų sukėlimu, pareigūnų reikalavimų nevykdymu ir jie, kolegijos nuomone, yra sunkiausi iš visų jo padarytų pažeidimų.
17. Nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu teigiamai charakterizuoja jam skirti 10 paskatinimų (2001 m. balandžio 9 d., 2010 m. rugpjūčio 13 d., 2015 m. gegužės 28 d., 2017 m. gruodžio 29 d. Lukiškių TI-K nutarimais pareikštos padėkos; keletą kartų suteikti papildomi pasimatymai). 2017 m. spalio 27 d. pareikšta padėka iš Krizinio nėštumo centro už megztinius, pledukus, kojines, pirštines, šalikus. 2013 m. liepos 15 d. dalyvavo mokymuose „Suaugusiųjų pilietinis ugdymas, finansinis švietimas, meninės saviraiškos ugdymas ir laisvalaikio formos“. Iš mokymosi pasiekimų pažymėjimų matyti, kad S. R. 2006 m. įgijo pagrindinį išsilavinimą bei 2009 m. mokėsi 12 klasėje. Kolegija teigiamai vertina nuteistojo bausmės atlikimo metu mokymąsi ir įgytą išsilavinimą.
18. Nagrinėjant galimybę pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme klausimą svarbi yra nuteistojo charakteristika. Lukiškių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. gruodžio 21 d. charakteristikoje nurodyta, kad nuteistasis apibūdinamas kaip komunikabilus, vengiantis konfliktų asmuo. Nepalankiose situacijose gali būti konfliktiškas, tačiau stengiasi valdyti savo jausmus ir emocijas. Su administracijos darbuotojais nuteistasis yra mandagus ir taktiškas. Tarpusavio santykiai su kitais nuteistaisiais geri. Nuteistasis pripažįsta, kad nusikalstamo pasaulio subkultūra egzistuoja, bet jos netoleruoja. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su draugais skambindamas telefonu, susirašinėja laiškais, bendrauja pasimatymų metu. Buityje tvarkingas. Neabejingas savo ateičiai. Dalyvauja organizuojamose socialinės reabilitacijos programose bei priemonėse, nuteistojo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę kalėjime vertinamas teigiamai.
19. Lukiškių TI-K psichologinės tarnybos 2018 m. gruodžio 3 d. išvadoje dėl perkėlimo į pataisos namus nurodyta, kad nuteistojo rizikos valdymą gali apsunkinti nuteistojo abejingumas resocializacijai, planų neturėjimas. Nuteistasis priešiškai ir gynybiškai reaguoja į aplinką, taip pat į siūlomas intervencines priemones. Yra motyvuotas išskirtinai tik pozityviam užimtumui be poreikio asmeniniams pokyčiams, rizikos valdymui. S. R. išlaiko negatyvias nuostatas pareigūnų atžvilgiu, o tai gali įtakoti jo netinkamą elgesį. Nuteistasis daugumoje bendrauja su nusikalsiančiais ir nesilaikančiais drausmės taisyklių asmenimis, yra lengvai neigiamai įtakojamas. S. R. sunkiai sugebantis atpažinti patiriamus sunkumus bei priimti atsakomybę už tai, kas vyksta jo gyvenime. Išvada: šiuo metu, nuteistojo S. R. smurtinio elgesio rizika būnant itin struktūruotoje aplinkoje išlieka vidutinė. Tokią riziką įtakoja, nuteistojo buvimas itin struktūruotoje aplinkoje, kur yra mažesnė tikimybė pasireikšti jo destruktyviam elgesiui. Rekomenduojamas individualaus pobūdžio intervencija, orientuotas į nuteistojo socialinių įgūdžių ugdymą bei negatyvių nuostatų keitimą. Mažiau struktūruotoje aplinkoje, egzistuoja didesnė tikimybė, jog nuteistasis lengviau pasiduos neigiamai kriminalinei įtakai. Šių duomenų kontekste, įvertinus S. R. asmens bylos medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui nagrinėjamu atveju, teisinio pagrindo šiuo metu dar nėra.
20. Kolegijos vertinimu, be kita ko yra labai svarbi ir nuteistojo darbinė motyvacija. Nors Bausmių vykdymo kodekso 167 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad nuteistieji iki gyvos galvos gali dirbti tik jei patys pageidauja, tačiau pačiam nuteistajam teigiant, kad jis pasirengęs grįžti į visuomenę, dirbti bei tapti jos pilnaverčiu nariu, turi būti aiškinamasis ir jo požiūris į darbą. Atlikdamas bausmę nuteistasis nedirbo, pasiteisindamas turimu neįgalumu. Tačiau pažymėtina, kad darbinė veikla taip pat yra ne vien tik kaip pajamų šaltinis, bet ir kaip viena iš socialinės reabilitacijos formų. Todėl darbinių įgūdžių įgijimas (atkūrimas) taip pat rodytų realų nusiteikimą grįžti į visuomenę ir paneigtų pataisos įstaigos administracijos teiginius, jog nuteistasis užsiima tik ta veikla, kuri jam įdomi ir už tai suteikia jam paskatinimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis ir iki priimant jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį niekur nedirbo, nedirba ir šiuo metu, kas rodo, jog S. R. turėdamas galimybę dirbti ir taip teigiamai koreguoti savo elgesį ir sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, to nesiekia, prioritetą teikdamas jam priimtinesnei veiklai. Be to, kaip matyti iš kalinimo vietos administracijos pateiktų duomenų, jam buvo siūloma užsiimti ir nemokamais darbais, tačiau ir šių nuteistasis atsisakė.
21. Kaip matyti iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos medžiagos S. R. atlieka laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimus, padarytus bendrininkų grupėje ir kurie yra labai sunkūs, t. y. jis buvo pripažintas kaltu už nusikalstamų veikų, sukėlusių negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, bei pasikėsinimą į žmogaus gyvybę, padarymą. Padarė eilę nusikaltimų dėl savanaudiškų paskatų, jų padarymui panaudodamas neteisėtai įgytus įvairius šaunamuosius ginklus, savo nusikaltimais sukėlė visuomenei itin didelį pavojų ir sunkias pasekmes, kas neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei. Be to, tai rodo, jog pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio nuteistajam vis tik nepavykdavo išlaikyti ilgesnį laikotarpį, bei neabejotinai atskleidžia netinkamą S. R. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti nuteistajam švelninti paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tačiau tiek, kiek jos atskleidžia S. R. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos.
22. Kaip jau minėta anksčiau, įstatymas įpareigoja teismą, svarstant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, leidžiančių nuteistajam švelninti bausmę. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai realiai užtikrinami tik atliekant bausmę, todėl ir jos atlikimo procese, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų taip pat yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nagrinėjamu atveju, atliktos bausmės dalis, atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam S. R. paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistajam sutrumpinus paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.
23. Teisėjų kolegija iš nuteistojo S. R. asmens bylos taip pat nustatė, kad jo elgesio modelis taip pat pažymėtas drausminiais nusižengimais. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad S. R. 7 kartus pažeidė nustatytas įkalinimo įstaigoje nustatytas vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimus. Nors šiuo metu nuobaudos nebegalioja, tačiau šios aplinkybės yra pakankamos, jog teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju galėtų suabejoti itin teigiama motyvacija į S. R. siekiamą švelnesnę bausmę. Be to, per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis pataisos įstaigoje nedirbo ir nepareiškė noro dirbti, bei yra atsisakęs jam siūlomo darbo.
24. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad abejonių pakankama nuteistojo pažanga kelia ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, susijusios su nuteistojo mąstymu ir elgesiu. Nors stebimi geri nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai, tačiau S. R. smurtinio elgesio rizika būnant itin struktūruotoje aplinkoje išlieka vidutinė. Mažiau struktūruotoje aplinkoje, egzistuoja didesnė tikimybė, jog nuteistasis lengviau pasiduos neigiamai kriminalinei įtakai. Nepalankiose situacijose gali būti konfliktiškas. Be to, nors nuteistojo gyvenimo stiliuje nėra nuolatinės agresijos naudojimo pavyzdžių, tačiau kalinimo įstaigoje jis yra baustas už konfliktą, kurį pats išprovokavo ir stuktelėjimą kitam žmogui ranka į veidą. Institucija nurodo, kad S. R. apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes ir nors šiuo metu jis kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį, tačiau iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad ilgą laiką nuteistasis savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažino tik iš dalies. Išvados, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nuteistajam S. R. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę šiuo metu pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, teisėjų kolegijai neleidžia daryti nuteistojo teiginiai dėl artimų jo socialinių ryšių su savo drauge ir draugais. Neabejotina, jog šis faktorius gali veikti kaip apsauginis nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau nepakankamas vertinant visumoje su kitomis nustatytomis aplinkybėmis. Analogiškos praktikos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse Nr. 1S-191-616/2019, 1S-197-616/2019, 1S-179-487/2019 ir kt.
25. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, kad nors ir stebima nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu (teigiamas požiūris į nustatytas bausmės atlikimo vietos taisykles, jo užimtumas, pasiektas išsilavinimas, santykiai su draugais, jo teigiama charakteristika), tačiau šiuo metu ji nesudaro pagrindo spręsti, jog pakeitus nuteistajam S. R. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, bus pasiekti bausmės tikslai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimo dėl nuteistajam S. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,
nutaria:
netenkinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimo dėl nuteistajam S. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Ši nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.