- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-14
- Bylos Nr.
- 1S-197-616/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Justas Namavičius, Ernesta Montvidienė, Jūratė Varanauskaitė
- Nuteistasis
- R. P.
- Advokatai
- Andrejus Vavilovas
Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Justo Namavičiaus ir Jūratės Varanauskaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. P. gynėjo advokato Andrejaus Vavilovo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 16 d. nutarties, kuria Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus teikimas netenkintas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. P. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su D. A., iš anksto pasiskirstę vaidmenimis, 1998 m. balandžio 23 d., turėdami tikslą nužudyti L. L. ir užvaldyti jai patikėtą saugojimui turtą, apie 17.30 val. apgaule išviliojo ją su mažamečiais vaikais – M. ir S. L. iš namų. Automobiliu „VW Golf“ D. A. nuvežė L. L. su vaikais prie R. P. priklausančio garažo, esančio (duomenys neskelbtini), nuvedė ją į šį garažą, kur jau laukė R. P., ir ten pirmas D. A. sudavė alkūne L. L. į veido sritį, po to abu kartu tyčia sudavė ne mažiau kaip 5 kartus rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydami jai poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, dešiniame skruoste, dešinėje blauzdoje, kaktoje, kairio momens ir nugaros minkštuosiuose audiniuose bei smilkininiame raumenyje, odos nubrozdinimus ir minkštųjų audinių kraujosruvas galvos smegeninėje ir veido dalyse. R. P. ir D. A. reikalavo iš L. L. 25 000 JAV dolerių, tai darė grasindami susidoroti su jos mažamečiais vaikais, ir tokiu būdu gavo iš jos 2 000 JAV dolerių. Gavus šiuos pinigus, tą pačią dieną, apie 23 val., abiem nuteistiesiems turint vieningą tikslą ir tyčią, R. P. paduodamas D. A. nešaunamąjį ginklą ‑ kardą, liepė šiam išvežti mažamečius M. L., gimusį (duomenys neskelbtini) ir S. L., gimusią (duomenys neskelbtini), kuo toliau į mišką ir ten juos žinotinai palikti be pagalbos, pavojingoje gyvybei padėtyje. Vykdant šį paliepimą, D. A. savo automobiliu išvežė mažamečius vaikus – M. L. ir S. L. į mišką, esantį už (duomenys neskelbtini), už aštuonių kilometrų nuo minėto garažo. Tokiu būdu sudarant pavojingą vaikų gyvybei padėtį, žinotinai paliko be pagalbos vaikus, esančius pavojingoje gyvybei padėtyje, atsižvelgiant į laiko, vietovės, meteorologines sąlygas, ir dėl mažametystės negalinčius imtis savisaugos priemonių. Po to, R. P. ir D. A., tęsdami savo nusikalstamus veiksmus L. L. atžvilgiu, abu nuteistieji, turėdami vieningą tyčią ir tikslą, surišo ir laikė L. L. surištą tame pačiame garaže iki 1998 m. balandžio 24 d. ryto, tuo sukeldami jai dideles kančias ir skausmą. To paties ryto 5 val., siekiant nužudyti L. L., R. P., D. A. iš anksto įsigytu ir paruoštu 16 000 voltų galingumo elektrošoku, L. L. žalojo kaklo srityje, tuo padarė jai technines elektros poveikio žymes kakle. Po to abu nuteistieji bendrai smaugė L. L. elektros laidu bei rankomis, tuo padarydami stranguliacinę vagą kakle, kraujosruvas kaklo ir liežuvio raumenyse, pažandžio liaukoje, kaklo limfmazgiuose ir dešinės jungo venos aplinkiniuose audiniuose, poliežuvio kaulo ir skydinės kremzlės dešinio viršutinio rago lūžimus, dėl ko L. L. suspaudus kaklą, nukentėjusioji nuo uždusimo mirė. Po to, R. P. ir D. A., siekdami paslėpti nusikaltimą, automobiliu „Ford Scorpio“ L. L. lavoną nuvežė į (duomenys neskelbtini) mišką, kur nuėmė nuo jos auksinius papuošalus: keturis žiedus 980 litų vertės, auksinę grandinėlę su pakabuku 500 litų vertės, laikrodį 60 litų vertės, auksinius auskarus 200 litų vertės, auksinę apyrankę, juos užvaldė, nurengė drabužius, nuavė batus, įmetus L. L. lavoną į iškastą duobę, abu pasikeisdami sudavė ne mažiau kaip 13 smūgių kastuvu į galvą, kitas kūno vietas, tuo padarydami trylika muštinių žaizdų veide bei dešiniame petyje, žandikaulių alveolinių ataugų lūžimus su dantų išnirimu, ir lavoną užkasė. Šiais paminėtais bendrais veiksmais, R. P. kartu su D. A. itin žiauriai, dėl savanaudiškų paskatų, tyčia nužudė L. L., ir taip pat sudarė pavojingą gyvybei padėtį mažamečiams M. ir S. L., po ko juos žinotinai paliko esančius pavojingoje gyvybei padėtyje ir negalinčius imtis savisaugos priemonių, be pagalbos.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu R. P. buvo pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 5 ir 8 punktus, 128 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsniu, nuteistas subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su viso jo turto konfiskavimu.
3. Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartimi nuteistojo R. P. veika, numatyta 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 5 ir 8 punktuose, buvo perkvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus, veika, numatyta 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 128 straipsnio 2 dalyje, – pagal BK 144 straipsnį, nekeičiant pagal šiuos straipsnius Kauno apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu R. P. paskirtų bausmių ir galutinės subendrintos bausmės.
Šalies argumentai
4. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorius teikimu kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl nuteistajam R. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
5. Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 16 d. nutartimi Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus teikimo netenkino. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė išvada, kad šiuo metu nėra teisinio pagrindo R. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimui, pakeičiant ją terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Šalies argumentai
6. Nuteistojo R. P. gynėjas advokatas A. Vavilovas skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartį ir tenkinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimą dėl R. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į penkerių metų terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
7. Apeliantas skunde nurodo, kad apygardos teismas, vertindamas tai, kad R. P. 4 kartus pažeidė vidaus tvarkos ir režimo taisykles bei už tai buvo baustas 3 kartus, nepasisakė, jog paskutinis pažeidimas įvykdytas prieš 10 metų, t. y. 2009 metais, nuo to laiko R. P. buvo vien tik skatinamas. Tai yra labai reikšminga aplinkybė, nes pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ‑ BVK) 143 straipsnio 9 dalį, jeigu nuteistajam per vienerius metus, o nepilnamečiui nuteistajam per šešis mėnesius nuo nuobaudos atlikimo dienos nepaskiriama nauja nuobauda, jis laikomas neturinčiu nuobaudų. Taigi teisiškai vertinant R. P. laikomas nebaustu, o jei vertinti šias nuobaudas kaip R. P. charakterizuojančias aplinkybes, tai tik patvirtina, kad R. P. jau 10 metų elgiasi nepriekaištingai, o vertinant visumą, jog R. P. per tą patį laikotarpį buvo skatintas net 19 kartų, darytina priešinga nei teismas padarė išvada, kad R. P. elgesio korekcija į teigiamą pusę yra žymi.
8. Apeliantas teigia, kad bausmės atlikimo vietoje nėra sudarytos pakankamos sąlygos dirbti visiems nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, kadangi šiems asmenims taikomas specialus režimas (pvz., draudimas būti kartu su kitomis bausmėmis nuteistais asmenimis). R. P. reguliariai siekia įsidarbinti rašydamas prašymus priimti jį į darbą. Tik nuo vienintelio darbdavio UAB „Mūsų amatai“ sprendimų priklauso, ar bus įdarbintas nuteistasis, ar ne.
9. Skunde nesutinkama su teismo išvada dėl R. P. netinkamo požiūrio į darbą, kad jis nebuvo įdarbintas dėl jo motyvacijos stokos, kadangi, anot gynėjo, visa bylos medžiaga rodo priešingą vaizdą. R. P. reguliariai prašosi priimamas į darbą, o UAB „Mūsų amatai“ pastoviai atrašo, kad šiuo metu darbo neturi. Todėl teismo motyvas, kad R. P. neįdarbina dėl nuteistojo motyvacijos stokos, yra nepagrįstas. Tik įdarbinus asmenį galima konstatuoti, jog asmuo yra arba nėra motyvuotas dirbti, o nepriėmus į darbą nėra galimybės daryti tokios išvados. Pataisos įstaigos administracijos teikime nurodyta, kad R. P. nuostatos į darbą yra teigiamos. Teismas laikė R. P. meninę veiklą kaip jo pramogą, tačiau, anot apelianto, toks vertinimas netikslus. R. P. tapo ne tik savo malonumui, bet jo darbai buvo eksponuojami ir parodose. Tokia asmens veikla laisvėje būtų labai teigiamai vertinama ir galėtų būti R. P. pragyvenimo šaltiniu.
Šalies argumentai
10. Apeliantas nurodo, kad teismas vertino R. P. mąstymo ir elgesio ypatybes bei priėjo išvados, kad R. P. savybės: yra gynybiškas, manipuliatyvus, įžvalgus, priklausomas nuo referentinės grupės, impulsyvus, leidžia abejoti R. P. pažanga. Gynėjo nuomone, šios išvados padarytos remiantis teikime surašytomis nuteistojo savybėmis, tačiau susipažinus su visa asmens byla, nėra aišku, kokiu būdu šios savybės buvo nustatytos. Todėl teikime išdėstytą informaciją teismas turėjo nagrinėti bendrame kontekste su visa kita bylos medžiaga, o ne iš atskirų fragmentų. Tokios savybės kaip gynybiškumas, manipuliatyvumas, įžvalgumas savaime nėra kažkokios išskirtinės ir yra būdingos daugumai žmonių, kai kurios kaip įžvalgumas iš viso laikytinos kaip labai teigiamos. Tai, kad asmuo yra priklausomas nuo referentinės grupės, rodo tik jo dabartinę padėtį ir nepriklauso nuo pačio nuteistojo, todėl šios aplinkybės laikyti kažkokia neigiama ar teigiama, ar iš viso charakterizuojančia asmenį, yra nepagrįsta. Aplinkybė, kad R. P. yra impulsyvus yra nepagrįsta, priešingai, R. P. charakteristikose nurodyta, kad nuteistasis sugeba kontroliuoti savo elgesį ir laikytis nustatytų draudimų. Charakteristikose, rašytose nuo 2000 m., nurodoma, kad R. P. charakteryje dominuoja melancholiškas, flegmatiškas tipas, tai kardinaliai prieštarauja padarytai išvadai, jog R. P. yra impulsyvus. Byloje taip pat nėra jokių, kitų įrodymų, kad R. P., atlikdamas bausmę, būtų kada nors pasielgęs nepagalvotai ‑ impulsyviai. Apeliantas pažymi, kad charakteristikos buvo rašytos ne psichologų ar tokių žinių turinčių asmenų, bet įkalinimo įstaigos pareigūnų, todėl galimi tam tikri neatitikimai ar klaidos. Tačiau R. P. tyrė ir profesionalus psichologas bei davė savo įvertinimą. Iš 2008 m. gegužės 28 d. psichologinės išvados Nr. 55-62, darytos Lukiškių TI-K psichologinės tarnybos, matyti, kad R. P. žino pareigas, vykdo jas dalykiškai, yra patikimas ir atsidavęs bendruomenės narys, gyvenime turi aiškius tikslus ir jų siekia, skaudžiai išgyvena įvykdytą nusikaltimą, dėl kurio nuoširdžiai gailisi, turi pareigos jausmą ir savigarbą bei turi pakankamų vidinių rezervų siekių įgyvendinimui. Anot apelianto, tokie duomenys charakterizuoja nuteistąjį labai teigiamai, rodo jo charakterio brandą, atgailą dėl padaryto nusikaltimo, galimybę įsilieti į visuomenę, nekeliant jai grėsmės. Iš 2018 m. spalio 10 d. charakteristikos matyti, kad nuteistasis labai sėkmingai dalyvauja socialinės reabilitacijos programoje ir pastebimi pozityvūs vertybinių bei moralinių nuostatų pokyčiai. Pasak gynėjo, visos šios aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, kad R. P. nėra pavojingas visuomenei ir, jog jo tolimesnė izoliacija yra perteklinė.
11. Apeliantas pažymi, kad teismas neturėjo jokio pagrindo neigiamai charakterizuoti R. P. kaip vengiantį vykdyti finansinius įsipareigojimus, kadangi teikimo dienai R. P. neturėjo jokių finansinių įsipareigojimų. BK 51 straipsnis numato kaip vieną iš sąlygų, kad žala padaryta nukentėjusiems turi būti atlyginta arba turi būti susitarta dėl jos atlyginimo, siekiant pakeisti neterminuotą įkalinimo bausmę į terminuotą. Šiuo atveju žala atlyginta pilnai, o įstatymas nenumato pareigos būtent nuteistajam ją atlyginti, priešingai numato alternatyvą, kad galima susitarti dėl žalos atlyginimo. Todėl nesvarbu ar pats nuteistasis atlygino žalą, ar jo artimieji, svarbu, kad sąlyga dėl žalos atlyginimo šiuo atveju būtų įvykdyta, tuo labiau, kaip jau minėta aukščiau, nuteistasis ne visuomet gali įsidarbinti ir pats atlyginti žalą būdamas įkalinimo įstaigoje.
Šalies argumentai
12. Apeliantas teigia, kad R. P. siekė ne tik dirbti, bet ir mokytis, tačiau kaip matyti iš VšĮ „Elektrėnų profesinio mokymo centras“ rašto Nr. 6V-19, tokių galimybių įkalinti iki gyvos asmenys neturi. Tačiau ši aplinkybė rodo pozityvų asmens požiūrį į savęs tobulinimą ir gebėjimą prisitaikyti visuomenėje.
13. Anot apelianto, teismas laikė labai svarbia aplinkybe, kad R. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo pirmojo vertinimo yra sumažėjusi tik 7 balais, tačiau toks vertinimas pats savaime neturi jokio prasmės, kadangi reikia vertinti konkrečius veiksnius, kurie leidžia daryti vienokią ar kitokią išvadą dėl asmens pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados kriminogeniniais veiksmais yra laikoma tai, kad R. P. nedirba ir nesimoko, nesilaikė įstaigos vidaus tvarkos, ne visuomet pasirenka tinkamus elgesio modelius. R. P., atlikdamas įkalinimo bausmę, aktyviai tapė bei tobulino savo įgūdžius šioje srityje, ir nors tai darė neformaliai, savarankiškai, tačiau tai rodo asmens norą tobulėti bei tai, jog asmuo gali turėti legalų užsiėmimą laisvėje, kuris užtikrintų pragyvenimo šaltinį. Galimybė įsidarbinti nepriklauso vien nuo R. P. valios.
14. Pasak apelianto, R. P. priskirtas kriminogeninis veiksnys, kad jis ne visuomet pasirenka tinkamus elgesio modelius, nėra pagrįstas jokiais tyrimais ir neatsispindi kokiose nors užfiksuotose aplinkybėse ar įvykiuose, todėl yra aiškiai nepagrįstas. Priešingai, tai, kad asmuo 10 metų pavyzdingai laikosi drausmės, rodo, jog nuteistojo elgesys pilnai atitinka visus jam keliamus reikalavimus, o tai, kad R. P. per tą patį laiką yra 19 kartų skatintas, rodo, jog jis yra pilnai pasitaisęs. Apelianto manymu, teismas, iš viso nepasisakydamas apie bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį R. P., pažeidė imperatyvias BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracija, kuri betarpiškai bendrauja ir jau 11 metų vykdo R. P. bausmės atlikimo priežiūrą, savo teikime nurodė, jog R. P. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymu ir nenusikals.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. P. gynėjo advokato A. Vavilovo skundas atmetamas.
15. BVK 167¹ straipsnyje nurodyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Bausmę vykdanti institucija, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nuteistojo prašymą, atlieka nuteistojo socialinį tyrimą ir ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo nuteistojo prašymo gavimo dienos kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
16. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.
17. Įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis.
18. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis R. P. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalų kriterijų – atliko dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės. Tačiau vien šio formalaus kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Privaloma įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.
19. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nors R. P. dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, seminaruose, sporto varžybose, buvo devyniolika kartų skatintas, kas rodo R. P. elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau nuteistasis taip pat per visą bausmės atlikimo laiką buvo keturis kartus pažeidęs vidaus tvarkos taisykles ir tris kartus baustas drausmine tvarka, ir nors šiuo metu nuobaudos negalioja, tačiau tai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo. Tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Nors neabejotinai su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metus susiję aspektas yra svarbūs vertinant BK 51 straipsnio 2 dalies taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius.
20. Nors R. P. anksčiau neteistas, tačiau šiuo metu bausmę atlieka ne tik už nesunkų nusikaltimą, bet ir labai sunkų iš anksto suplanuotą, veikiant kartu su bendrininku, nusikaltimą – itin žiaurų nužudymą dėl savanaudiškų paskatų (R. P. kartu su bendrininku, turėdami tikslą užvaldyti nukentėjusiosios turtą ir ją nužudyti, apgaule išviliojo nukentėjusiąją su jos dviem mažamečiais vaikais iš namų, juos nuvežė į garažą, kur reikalaudami iš nukentėjusiosios pinigų, jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą ir grasino susidoroti su nukentėjusiosios mažamečiais vaikais, laikė nukentėjusiąją surišta, kankino ją elektrošoku, o vėliau pasmaugė; prieš užkasdami nukentėjusiosios lavoną miške, sudavė ne mažiau kaip 13 smūgių kastuvu į galvą ir kitas kūno vietas, kad niekas negalėtų atpažinti lavono; abu nukentėjusiosios mažamečius vaikus (trijų ir septynerių metų) paliko miške be pagalbos). Tokio pobūdžio nusikaltimas atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu R. P. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama.
21. Nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą be specialybės, iki suėmimo oficialiai niekur nedirbo. Nuteistasis sutiko dirbti pataisos įstaigoje, ne kartą kreipėsi dėl įdarbinimo į VĮ „Mūsų amatai“, tačiau nebuvo įdarbintas dėl objektyvių priežasčių ‑ darbo vietų trūkumo ir dėl to, kad pataisos įstaigos administracija negali parinkti nuteitajam darbo, kurį jis galėtų dirbti nepažeidžiant nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, izoliuoto laikymo pataisos įstaigoje reikalavimų. Vėlesnėse nuteistojo charakteristikose nurodoma, kad R. P. nebuvo įdarbintas dėl motyvacijos darbui stokos (pvz., 2016-06-07, 2018-10-10 charakteristikose). Taip pat nuteistasis vieną kartą 2014-01-23 kreipėsi į VšĮ „Elektrėnų profesinio mokymo centras“ dėl galimybės mokytis, bet nebuvo priimtas dėl jau suformuluotų grupių. Daugiau R. P. dėl mokslų nesikreipė. Nuteistasis R. P., turėdamas tik vidurinį išsilavinimą ir neįgijęs jokios specialybės laisvėje, nesimokė ir pataisos namuose, savo laisvalaikį leisdavo ir leidžia tapydamas.
22. Iš nuteistojo priteisti civiliniai ieškiniai yra atlyginti ne paties R. P., nuteistasis pats nedėjo jokių realių pastangų jų atlyginimui, jie buvo atlyginti R. P. artimųjų.
23. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra 45 balai pagal OASys metodiką rodo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Iš jų 20 balų rizikos sudaro statiniai duomenys, kurie nesikeis (informacija apie teisės pažeidimus), kiti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį (25 balai) sudaro dinaminiai veiksmai, kuriuos nuteistasis savo pastangomis gali realiai sumažinti. Nors nuo pirmojo vertinimo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 7 balais (nuo 52 iki 45 balų), tačiau ji vis dar išlieka vidutinė. Socialinio tyrimo išvadoje nurodomi nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (nedirba, nesimoko); gyvenimo stilius ir draugai (nesilaikė įstaigos tvarkos); mąstymas ir elgesys (ne visuomet pasirenka tinkamus elgesio modelius). Šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, OASys metodikos rezultatas 5 balais viršija žemos nusikalstamo elgesio rizikos ribą, todėl negalima daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat negalima daryti vienareikšmės išvados, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu jau pasiekti, jog atliktos bausmės dalis padarė pakankamą poveikį nuteistajam.
24. Nors yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių – jis palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, yra skatinamas, pastaruoju metu nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, į kitas visas anksčiau paminėtas aplinkybes, šiuo metu dar nėra pagrindo nuteistajam R. P. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
25. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nuteistojo R. P. gynėjo advokato A. Vavilovo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. P. gynėjo advokato Andrejaus Vavilovo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.