- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-08
- Bylos Nr.
- 1S-191-616/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernesta Montvidienė, Justas Namavičius, Jūratė Varanauskaitė
- Nuteistasis
- J. M.
Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Justo Namavičiaus ir Jūratės Varanauskaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. M. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 5 d. nutarties, kuria Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus teikimas netenkintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. J. M. nuteistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1993 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 234 straipsnio 1 dalį, BK 250 straipsnio 1 dalį, BK 105 straipsnio 8, 10 punktą, ir jam paskirta mirties bausmė sušaudant. Lietuvos Respublikos Prezidento 1995 m. balandžio 13 d. dekretu Nr. 613, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 23 punktu, J. M. suteikta malonė, pakeičiant mirties bausmę laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. gegužės 31 d. nutartimi nusikalstama veika, kvalifikuota pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 8, 10 punktą perkvalifikuota į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 9, 10 punktą; pagal 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalį į 2000 m. BK 253 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, šias bausmes ir bausmę, paskirtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1993 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 250 straipsnio 1 dalį, subendrinus, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Laisvės atėmimo bausmės pradžia ‑ 1993 m. sausio 11 d.
Šalies argumentai
2. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorius teikimu kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl nuteistajam J. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 5 d. nutartimi Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus teikimo netenkino. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors pastaruoju metu yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių – jis yra skatinamas, nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, į kitas nutartyje paminėtas aplinkybes, apygardos teismo nuomone, šiuo metu dar nėra pagrindo nuteistajam J. M. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis J. M. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartį ir tenkinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą bausmę. Atsižvelgti į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 1993 metų, ir 20 metų bausmės atlikimo laikas buvo 2013 metai, tačiau įstatymas, pagal kurį gali kreiptis prašant bausmės keitimo, įsigaliojo tik 2019 metais, prašo jam skiriamą terminuotos bausmės laiką skaičiuoti nuo 2013 metų.
5. Apeliantas skunde nurodo, kad BK 51 straipsnio 2 dalyje nurodyti aiškūs kriterijai, kuriais remdamasis teismas priima sprendimą tenkinti arba atmesti teikimą. Tačiau, anot apelianto, apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, ėmėsi nagrinėti nuteistojo baudžiamosios bylos aplinkybes. Tai, pasak nuteistojo, yra prieš 26 metus padaryto nusikaltimo, už kurį J. M. jau paskirta bausmė, pakartotinis vertinimas. Apygardos teismas, atmesdamas skundą, atsižvelgė į tai, kad nužudymas buvo padarytas dėl savanaudiškų paskatų, ryšium su nukentėjusiojo valstybinės pareigos vykdymu, taip pat vertino nuteistajam paskirtos bausmės sunkumą, kad iš pradžių buvo paskirta mirties bausmė, t. y. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tas aplinkybes, kurių BK 51 straipsnis nenumato. Nuteistasis nurodo, kad ir kiek laiko praeitų, nusikaltimo sunkumas ir jo pasekmės nepasikeis, tai negali būti naujai vertinamas dalykas, nes nuteistasis už šią padarytą nusikalstamą veiką jau atlieka bausmę. Apelianto nuomone, jei visa taip bus vertinama iš naujo, tai niekada nebus galimybės keisti bausmės į terminuotą bausmę, kad ir ką nuteistasis darytų, kaip besikeistų, nes jo padarytas nusikaltimas visada išliks kaip sunkus.
6. Apeliantas teigia, kad jis Lietuvos Aukščiausiame Teisme buvo nuteistas mirties bausme be teisės į apeliaciją, kas prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamai praktikai ir laikytina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimu.
7. Nuteistojo J. M. nuomone, nagrinėjant bausmės pakeitimo klausimą, svarbiausias elementas yra nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu vertinimas. Nuteistojo J. M. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (55 balai pagal OASys metodiką). Tačiau nuteistasis, žinodamas šiuos nusikalstamo elgesio rizikos balus, vis tiek nežino kuri šių balų dalis, kokie punktai ir veiksmai mažina arba didina nusikalstamo elgesio riziką. Iš 55 nustatytų balų 35 balai yra dinaminiai, kuriuos savo pastangomis nuteistasis gali realiai sumažinti, tačiau J. M. vis tiek nežino kaip gali tai padaryti, kadangi nežino ir jam nėra išaiškinta nuo ko priklauso šių balų kitimas.
8. Pasak apelianto, nors pagal OASys testą jis yra įvertintas 55 balais, bet taip ir nepavyko sužinoti, iš kokių konkrečių kriterijų, punktų, susideda šių balų visuma. Pravieniškių pataisos namuose-atviroje kolonijoje atliekant OASys rizikos vertinimą nuteistasis J. M. su psichologe bendravo ne daugiau dešimties minučių. Psichologė paaiškino, kad išvada bus rašoma iš turimos asmens bylos medžiagos, o nuteistajam užduoti klausimai buvo bendro pobūdžio, tokie kaip: kada jis gimęs, jo išsilavinimas, specialybės, šeimyninė padėtis ir pan. Tokie faktai paprastai yra nekintantys gyvenimo eigoje. Nuteistajam kitokio pobūdžio klausimų, kurie apibūdintų jo asmenybę bausmės atlimo metu, nebuvo užduota, todėl nuteistasis nesutinka su atlikto vertinimo išvada. Taip pat apeliantas nesutinka su išvados kokybe dėl didelės pataisos įstaigos personalo kaitos ir didelių socialinių darbuotojų darbo krūviu. Nuteistojo nuomone, OASys testas jam buvo atliktas paviršutiniškai, nurodant ne koks nuteistasis yra dabar, bet koks buvo prieš 26 metus, net nekreipiant dėmesio į paskatinimų – 29 ir pažeidimų – 3 santykį, kuris aiškiai parodo nuteistojo elgesį, keitimąsi į gerąją pusę.
Šalies argumentai
9. Apeliantas teigia, kad OASys metodika buvo pradėta taikyti 2012 m. birželio 25 d. Nuteistasis, sužinojęs apie tai, kreipėsi ir į Lukiškių TI-K direktorių su prašymu, kad būtų atliktas jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, kurį norėjo pridėti prie malonės prašymo. Tačiau tuo metu dirbęs socialinis darbuotojas J. M. paaiškino, kadangi šiuo metu galiojantys įstatymai nuteistiesiems iki gyvos galvos nenumato nei lygtinio paleidimo taikymo, nei bausmės keitimo, todėl nėra pagrindo atlikti nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, netikslinga eikvoti finansinius ir žmogiškuosius išteklius. Nuteistasis, žinodamas tokią administracijos nuostatą, kad nuteistiems iki gyvos galvos nėra tikslinga atlikinėti OASys vertinimo, 2016 m. vasari 15 d. šio testo atsisakė, kadangi per šį laikotarpį taip ir nebuvo pasikeitę įstatymai, kurie keistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Toks įstatymas buvo priimtas 2019 m. kovo 21 d. Atsisakymas atlikti OASys testą buvo ne J. M. asmeninis piktybinis veiksmas, o toks veiksmas buvo įtakotas Lukiškių TI-K administracijos išaiškinimo.
10. Apeliantas nesutinka su apygardos teismo motyvu apie J. M. neigiamą požiūrį į darbą, kadangi jis vos atvykęs į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją nesikreipė dėl darbo. Apelianto nuomone, teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad J. M. Lukiškėse dirbo apie 12 metų, nuo 2002 m. iki 2013 m., tai sudaro beveik pusė kalinimo laiko iš daugiau kaip 26 kalinimo metų. Nuteistasis, atvykęs į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, iš karto pasirašė sutikimą dirbti gamyboje. Be to, 2019 m. birželio 17 d., dar iki teismo posėdžio, nuteistasis VĮ „Mūsų amatai“ registruotu laišku išsiuntė prašymą, kad jam suteiktų darbą. Nuteistųjų įdarbinimu pataisos įstaigose užsiima tik VĮ „Mūsų amatai“. Taip pat pataisos įstaiga negali užtikrinti kiekvienam nuteistajam darbą dėl darbo vietų trūkumo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad nuteistojo požiūris į darbą yra neigiamas.
11. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo motyvu, kad nuteistasis santykinai yra atlikęs tik kiek daugiau nei įstatymo numatytą 20 metų laisvės atėmimo bausmės terminą. Anot nuteistojo, BVK 167¹ straipsnis aiškiai reglamentuoja, kad atlikus ne mažiau kaip 20 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę nuteistasis gali kreiptis į teismą, kad bausmė būtų pakeista į terminuoto laisvės atėmimo bausmę. J. M. bausmę atlieka jau 27 metus, tai atitinka BVK 167¹ straipsnio nurodytas sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. M. skundas atmetamas.
12. BVK 167¹ straipsnyje nurodyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Bausmę vykdanti institucija, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nuteistojo prašymą, atlieka nuteistojo socialinį tyrimą ir ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo nuteistojo prašymo gavimo dienos kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
13. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.
14. Įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis.
15. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis J. M. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytus formalius kriterijus – atliko dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, pateikė bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, bausmę vykdanti institucija atliko nuteistojo socialinį tyrimą ir kreipėsi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Tačiau vien šių formalų kriterijų, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Privaloma įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.
16. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nors J. M. bausmės atlikimo metu dirbo iki 2013 metų (šiuo metu nedirba), dalyvavo ir dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, buvo dvidešimt devynis kartus skatintas, kas rodo J. M. elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau nuteistasis taip pat per visą bausmės atlikimo laiką buvo tris kartus pažeidęs vidaus tvarkos taisykles ir du kartus baustas drausmine tvarka, ir nors šiuo metu nuobaudos negalioja, tačiau tai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo. Tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Nors neabejotinai su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metus susiję aspektas yra svarbūs vertinant BK 51 straipsnio 2 dalies taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius.
17. J. M. anksčiau teistas du kartus, o šiuo metu bausmę atlieka ne tik už nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, bet ir labai sunkų nusikaltimą – nužudymą dėl savanaudiškų paskatų (J. M. buvo pasamdytas už pinigus ir automobilį nužudyti nukentėjusįjį), ryšium su nukentėjusiojo valstybinės pareigos vykdymu. Tokio pobūdžio nusikaltimas atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu J. M. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama.
18. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra 55 balai pagal OASys metodiką rodo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Iš jų 20 balų rizikos sudaro statiniai duomenys, kurie nesikeis (informacija apie teisės pažeidimus), kiti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį (35 balai) sudaro dinaminiai veiksmai, kuriuos nuteistasis savo pastangomis gali realiai sumažinti. Nuteistojo J. M. nusikalstamo elgesio rizikos pokyčio nustatyti negalima, kadangi nuteistajam anksčiau nebuvo atliekamas OASys testas, J. M. nusikalstamo rizikos vertinamo buvo atsisakęs. Socialinio tyrimo išvadoje nurodomi nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai (lengvai įtakojamas aplinkinių); mąstymas ir elgesys (netinkamų elgesio strategijų naudojimas siekiant materialinės gerovės). Šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika netgi nėra artima žemai, OASys metodikos rezultatas 15 balų viršija žemos nusikalstamo elgesio rizikos ribą, todėl negalima daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
19. Apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nors yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių – jis yra skatinamas, pastaruoju metu nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, į kitas visas anksčiau paminėtas aplinkybes, šiuo metu dar nėra pagrindo nuteistajam J. M. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme.
20. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nuteistojo J. M. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo J. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.