- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-20
- Bylos Nr.
- 1S-179-487/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė, Ernesta Montvidienė, Justas Namavičius
- Nuteistasis
- V. B.
- Advokatai
- Ričardas Girdziušas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ernestos Montvidienės ir Justo Namavičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. B. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties, kuria netenkintas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2000 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 11 d.) 16 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 4 dalį, 18 straipsnio 4 dalį, 105 straipsnio 8 punktą, 206 straipsnį, 278 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 42 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu iki gyvos galvos, bausmę paskiriant atlikti kalėjime; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties.
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. sausio 24 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2000 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio dalis dėl V. B. išteisinimo ir V. B. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Pritaikius BK 42 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bausmę paskiriant atlikti kalėjime.
3. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio 17 d. nutartimi nusikalstamos veikos perkvalifikuotos iš 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalies, 272 straipsnio 3 dalies, 271 straipsnio 4 dalies, 18 straipsnio 4 dalies, 105 straipsnio 8 punkto, 278 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 6 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 187 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, už šias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu su paskirtomis bausmėmis pagal 1961 m. BK 206 straipsnį, 300 straipsnio 1 dalį, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime.
4. Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. vasario 4 d. nutartimi, pakeitus Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio 17 d. nutartį, V. B. nusikalstama veika iš 1961 m. BK 18 straipsnio 4 dalies ir BK 105 straipsnio 8 punkto perkvalifikuota į 2000 m. BK 24 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, paskiriant jam laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Šią bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsniu, taikant bausmių apėmimo būdą subendrinus su bausmėmis, nutartimi paskirtomis pagal 2000 m. BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, ir bausmėmis, nuosprendžiu paskirtomis pagal 1961 m. BK 206 straipsnį, 300 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime. Kita nutarties dalis palikta nepakeista. V. B. bausmę atlieka nuo 1999 m. kovo 18 d.
5. Kauno apygardos teisme gautas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Teikime nurodoma, kad nuteistasis į Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Antrąjį sektorių atvyko 2016 m. vasario 5 d. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo. Adaptacijos laikotarpiu nuteistasis sugebėjo tinkamai prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos, pataisos namuose stengiasi neišsiskirti, vengia destruktyvių grupių, laikosi savo vertybinių nuostatų. Nuteistojo bendravimo įgūdžiai geri, valios savybės išugdytos, savivertės jausmas vidutinis. Bendraujant su pataisos įstaigos administracija nuteistasis išlieka tolerantiškas, mandagus ir pagarbus, nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų. Teikime nurodoma, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laiką 10 kartų pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, 5 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, galiojančių nuobaudų neturi. Už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose skatintas 12 kartų. Pataisos namuose nuteistasis nesimokė, Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d. iki 2014 m. rugsėjo 9 d. dirbo skalbykloje darbininku, šiuo metu požiūris į darbą neapibrėžtas. 2018 m. vasario 22 d. nuteistasis atsisakė pataisos administracijos pasiūlyto mokamo darbo, šiuo metu nuteistasis yra pensinio amžiaus. Individualiame socialinės reabilitacijos plane, sudarytame 2016 m. vasario 9 d., nuteistajam buvo numatyta pareiga laikytis nustatytų vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų, tačiau per plano vykdymo laikotarpį nuteistasis 1 kartą pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, už ką buvo baustas drausmine nuobauda. Atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, jam nustatyta vidutinė rizika (51 balas) ir nuo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo nuteistojo rizika sumažėjo 2 balais (buvo 53 balai).
Žemesnės instancijos teismas
6. Kauno apygardos teismas skundžiama 2019 m. liepos 11 d. nutartimi netenkino Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimo dėl V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Teismas nutartyje nurodė, kad nors ir stebima nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu, tačiau šiuo metu ji nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai.
II. Skundo argumentai ir prašymai
7. Nuteistojo V. B. gynėjas advokatas R. Girdziušas skunde prašo skundžiamą Kauno apygardos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: tenkinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimą V. B. paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
7.1. Gynėjas cituoja BK 51 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 51 straipsnio 4 dalį ir nurodo, jog iš baudžiamojo įstatymo formulavimo seka, kad teismas, svarstydamas galimybę laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme, turi nustatyti du esminius pagrindus – formalųjį ir materialųjį. Formalusis pagrindas atsiranda tada, kada yra atlikta tam tikra minimali laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalis, o materialus – kada galima konstatuoti, jog nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu, žalos atlyginimas ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad atliktos bausmės poveikis nuteistajam yra toks, jog galima padaryti išvadą, kad, nustačius laisvės atėmimo bausmės terminą, bausmės tikslai bus pasiekti be nuteistojo kalinimo iki gyvos galvos.
7.2. Gynėjo nuomone, V. B. atveju yra abu bausmės pakeitimo pagrindai. Pažymi, kad nutartyje minima socialinio tyrimo išvada surašyta 2019 m. gegužės 31 d., t. y. nepraėjus nė dviem mėnesiams po to, kai atsirado įstatyminė galimybė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuotu laisvės atėmimu, kad iki to laiko nebuvo apčiuopiamos vilties sulaukti bausmės pakeitimo, kaip nebuvo ir prasmės, ką nors daryti ar deklaruoti apie teigiamus pokyčius. Žemesnės instancijos teismas nenurodė motyvų, kuo vadovaudamasis nusprendė, kad penkeri metai ar ilgesnis laiko tarpas nedarys jokios įtakos nuteistojo elgesiui. Gynėjo nuomone, suvokimas, jog bausmė kada nors bus atlikta, būtų itin svarbi paskata keisti elgesį ar vertybines nuostatas. Teismo liko neįvertinta, jog iki BK 51 straipsnio pakeitimo įsigaliojimo nuteistasis iš viso neturėjo jokio stimulo ką nors keisti.
7.3. Skunde teigiama, kad apygardos teismas selektyviai įvertino administracijos teikime išdėstytus faktus ir nutartyje rėmėsi tik tais, kurie lyg ir leido netenkinti pataisos įstaigos prašymo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Gynėjo nuomone, dešimt vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimų, už kuriuos buvo paskirtos tik penkios drausminės nuobaudos, nublanksta prieš dvylika paskatinimų, tuo labiau, kad šiuo metu V. B. galiojančių nuobaudų neturi. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad V. B. , nors ir kalinamas iki gyvos galvos, perkeltas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, rodė akivaizdžią pažangą. Pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotu laisvės atėmimu ir nustačius konkretų terminą, atsirastų tikslas elgtis dar geriau, kaip tai yra minima ir Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendime. Iki minėto sprendimo V. B. buvo kankinamas virš dvidešimt metų, nes iš jo buvo atimta bet kokia viltis prieš mirtį būti paleistam į laisvę. Dėl šių priežasčių galimai nuo 2016 m. vasario 9 d. vidutinio lygio rizika sumažėjo tik dviem balais.
7.4. Gynėjas nurodo, kad jo žiniomis nuteistojo elgesys ryškiai keičiasi į gerąją pusę. Jo nuomone, akivaizdu, kad valstybė su nuteistuoju elgėsi neteisingai, nes jis visą laiką aiškiai nežinojo, kokiomis sąlygomis ir kada galės kreiptis dėl jam paskirtos bausmės sušvelninimo, todėl vargu ar normalu reikšti jam pretenzijas dėl to, kad jis ne visada laikėsi bausmės atlikimo taisyklių. Gi laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimas terminuotu laisvės atėmimu galėtų būti ir tam tikra kompensacija už valstybės padarytus ir EŽTT konstatuotus nuteistojo teisių pažeidimus.
7.5. Skunde cituojamas EŽTT sprendimas byloje M. ir kiti prieš Lietuvą, kurio pagrindu ir buvo atlikti BK 51 straipsnio pakeitimai, o iki to laiko V. B. buvo laikomas sąlygomis, prilygstančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje minimam kankinimui.
7.6. Gynėjas pažymi, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimas rodo, jog ši institucija, atlikusi įstatyme išvardintus veiksmus (BVK 167¹ straipsnis), padarė išvadą, kad yra konkrečios prielaidos V. B. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Dėl to, jeigu teismas būtų vertinęs ne atskiras teikime esančias detales, bet jo visumą, būtų nusprendęs, kad galima švelninti V. B. skirtąją bausmę ir nustatyti įstatyme numatytą terminą, kurio metu toliau koreguoti nuteistojo elgesį. Gynėjas mano, kad toks terminas neturėtų būti maksimalus, įvertinus jo ginamojo amžių, antraip laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimas terminuotu laisvės atėmimu netektų prasmės.
7.7. Skunde nesutinkama ir su teismo argumentu dėl neapibrėžto nuteistojo požiūrio į darbą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad V. B. pagal SODROS tinklapyje esančią senatvės pensijos amžiaus skaičiuoklę yra pensininkas nuo 2017 m. rugpjūčio 6 d. Dėl šių priežasčių 2018 m. vasario 22 d. nuteistojo atsisakymas nuo darbo negali turėti jokios principinės reikšmės. Iš teikimo ir asmens bylos matyti, kad jis anksčiau dirbo. Dėl šių priežasčių sprendimas atmesti pataisos įstaigos teikimą yra nepagrįstas.
8. Nuteistojo V. B. paaiškinime nurodoma, kad jis niekada neatsisakė darbo ir jo nevengė. Jis visada ir iš karto sutikdavo dirbti, kai tik buvo pasiūlomas darbas Lukiškių kalėjime. Pažymi, kad dirbo trejus metus, iki kol jam suėjo 60 metų ir buvo pakeistas jaunu darbuotoju, šiuo laikotarpiu buvo skatintas už nepriekaištingą darbą. Prašė kito darbo, bet daugiau nebuvo laisvų vietų. 2016 m. vasario 5 d. atvyko į Pravieniškių pataisos namus ir iš karto pateikė prašymą-sutikimą dirbti. Pakartotinį prašymą pateikė 2017 m. gegužės 11 d. į valstybinę įmonę „M. a.“, tačiau gavo atsakymą, kad nėra laisvų vietų. 2018 m. sausio 8 d. skelbimų lentoje buvo skelbimas, kad ieškomas darbuotojas 0,5 etato bibliotekoje, todėl parašė prašymą, tačiau gavo žodinį atsakymą, jog nuteistieji iki gyvos galvos negali dirbti, kur yra sąlytis su kitais nuteistaisiais, nes turi būti izoliuotas, saugomas apsaugos. Teigia, kad 2018 m. vasario 22 d. gavo administracijos pasiūlymą dirbti mokamą darbą ir jis sutiko jį dirbti, bet padirbęs suprato, jog jis per sunkus dėl jo pensinio amžiaus. Sprendimo 9 pastraipoje nurodoma, kad jis yra naudojęs alkoholinius gėrimus, tačiau byloje yra duomenys, jog, patikrinus jo girtumą, buvo nustatytos vos 0.2 promilės. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad visos nuobaudos yra lengvo pobūdžio ir panaikintos anksčiau laiko. Per paskutinį laikotarpį gavo 5 diplomus, kuriuos prideda.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
9. Nuteistojo V. B. gynėjo advokato R. Girdziušo skundas atmetamas.
10. Išanalizavusi pateiktą bylos medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus bei nuteistojo gynėjo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiama Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, tinkamai aiškino ir taikė BK nuostatas, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.
11. Pagal BK 51 straipsnį, nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. <...> Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Iš šio teisinio reguliavimo seka, kad įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę, įvertinus įstatyme numatytų minėtų aplinkybių visumą, spręsti dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Kartu pažymėtina, kad šis BK 51 straipsnyje numatytas institutas nėra išimtinis, taikomas tik nustačius tik itin nepriekaištingą nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimui, sprendžiama vertinant tiek teigiamai, tiek neigiamai pataisos proceso metu nuteistąjį charakterizuojančius duomenis ir jų santykį, nuteistojo elgesio pokyčius per tam tikrą laikotarpį, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir kitus kriterijus.
12. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį bei pateikė bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, bausmę vykdanti institucija atliko nuteistojo socialinį tyrimą ir kreipėsi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme (BVK 167¹ straipsnio 1 ir 2 dalys). Tačiau vien šio formalaus pagrindo buvimas nėra pakankamas nuteistajam palankaus procesinio sprendimo priėmimui, būtina atsižvelgti į minėtas BK 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas aplinkybes.
12.1. Byloje esančioje 2019 m. gegužės 31 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 62-2068, surašytoje atlikus vertinimą pagal OASys metodiką, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra 51 balas, kuri vertinama kaip vidutinė (vidutinė nusikalstamo elgesio rizika yra nuo 41 iki 99 balų). Iš šių 51 balų 20 balų sudaro statinių kriminogeninių svertinių taškų suma, šie balai nėra kintantys ir jų nuteistasis negali sumažinti. Tačiau nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu dar sudaro gana aukštas dinaminių balų skaičius (31 balas). Byloje taip pat yra ir 2016 m. vasario 19 d. socialinio tyrimo išvada, iš kurios matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką tuo metu sudarė dinaminių balų skaičius (33 balai). Taigi nuteistasis V. B. per minėtą laikotarpį savo nusikalstamo elgesio riziką sumažino tik 2 balais, kas nerodo didelio nuteistojo noro taisytis. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad 2016 m. vasario 19 d. išvadoje išskirti šeši kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus ir teisės pažeidimų analizė (20 taškų), išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (4 taškų), lėšų tvarkymas ir pajamos (1 taškas), mąstymas ir elgesys (8 taškai), nuostatos (5 taškai). Kaip matyti 2019 m. gegužės 31 d. socialinio tyrimo išvadoje padidėjo kriminogeninių veiksnių skaičius iki septynių, t. y. be jau minėtų atsirado dar vienas - piktnaudžiavimas alkoholiu (2 taškai).
12.2. Priešingai negu teigia gynėjas, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimą, būtina vertinti visą jo bausmės atlikimo laikotarpį, o ne tik laikotarpį po Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo priėmimo bei įstatymo leidėjo sudarytos realios galimybės pakeisti paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Iš asmens bylos duomenų matyti, kad nuteistasis V. B. padarė 11 vidaus tvarkos pažeidimų (1999 m. spalio 26 d. pasivaikščiojimo metu kalbėjosi su kitu įkalintuoju (asmens byla t. 1, b. l. 66), 2000 m. rugsėjo 14 d. nevykdė teisėtų konvojaus nurodymų (asmens byla t. 1, b. l. 152), 2002 m. spalio 23 d. pas jį rasti kvepalai (asmens byla t. 1, b. l. 223), 2003 m. liepos 14 d. kratos metu rastos kortos (asmens byla t. 2, b. l. 1), 2003 m. rugsėjo 2 d. kameroje rastas mobilaus ryšio telefonas ir 4 SIM kortelės (asmens byla t. 2, b. l. 10), 2004 m. kovo 5 d. davė naudotis kompiuteriu kitam nuteistajam (t. 2, b. l. 31), 2005 m. gruodžio 13 d. bandė maisto dalintojui perduoti maišelį su saldainiais (asmens byla t. 2, b. l. 95), 2008 m. vasario 13 d. kratos metu rastas mobilaus ryšio telefonas (asmens byla t. 3, b. l. 7), 2014 m. rugsėjo 9 d. perdavė kitam asmeniui 3 kg skalbimo miltelių (asmens byla t. 4, b. l. 86), 2016 m. rugpjūčio 22 d. kratos metu rastas mobilaus ryšio telefonas ir SIM kortelė (asmens byla t. 4, b. l. 143), 2018 m. spalio 31 d. buvo apsvaigęs nuo alkoholio (asmens byla t. 4, b. l. 184)), už penkis iš jų buvo nubaustas nuobaudomis; paskutinis iš pažeidimų padarytas 2018 m. spalio 31 d. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus vidaus tvarkos pažeidimus, daroma išvada, kad nuteistasis nelinkęs laikytis nustatytų bausmės atlikimo taisyklių ir tai rodo jo netinkamą požiūrį į nustatytas ir priimtinas elgesio taisykles ar jų laikymąsi. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į įkalinimo įstaigų pateiktas charakteristikas laikotarpiu nuo 2001 m. iki 2017 m., iš kurių matyti, kad nuteistasis V. B. elgesys tik nuo 2012 m. buvo pradėtas vertinti teigiamai, tačiau 2017 m. gruodžio 19 d. charakteristikoje Nr. 62-5978 nurodyta, kad jo elgesys vėl vertinamas patenkinamai, nes išlieka priklausomas nuo referentinės grupės normų ir ne visada griežtai laikosi rėžimo reikalavimų (asmens byla t. 1, b. l. 203, 222, 231; t. 2, b. l. 56, 68, 130-131, 179; t. 3, b. l. 32, 60, 128, 166; t. 4, b. l. 16, 27, 44, 56, 80, 115, 164). Atsižvelgiama ir į tai, kad V. B. nuolatos dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, nemažai kartų skatintas ir jam skiriamos padėkos, pagyrimai ir diplomai, tačiau nuteistasis vis dar tinkamai nesilaiko nustatytų bausmės atlikimo taisyklių ir tai rodo jo netinkamą požiūrį į nustatytų ir priimtinų elgesio taisyklių laikymąsi, o tuo pačiu neigiamai charakterizuoja nuteistąjį.
12.3. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2009 m. charakteristikoje nurodoma, jog V. B. savo kaltę pripažino (t. 3, b. l. 60), o iki to laiko jos nepripažino. Pravieniškių PN-AK teikime taip pat nurodoma, kad nuteistasis šiuo metu kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta, įvardija, jog nusikalstamo elgesio motyvacija – finansinė nauda, tačiau pokalbio metu itin vengia kalbėti ir analizuoti nusikaltimo situaciją, ją sąlygojusias aplinkybes bei savo nusikalstamo elgesio pasekmes kitiems (b. l. 2). Iš to daroma išvada, kad nuteistasis, nors ir pripažįsta savo kaltę, tinkamai nevertina jos padarytos žalos kitiems asmenims ir visuomenei.
12.4. Gynėjas teisingai nurodo, kad V. B. pagal SODROS tinklapyje esančią senatvės pensijos amžiaus skaičiuoklę 2017 m. rugpjūčio 6 d. yra sulaukęs pensinio amžiaus, tačiau ši aplinkybė neturi reikšmės, vertinant jo požiūrį į darbą. Pažymima, kad nuteistasis, turėdamas galimybę dirbti ir dirbdamas, teigiamai koreguotų savo elgesį ir sumažintų nusikalstamo elgesio riziką, nes darbinė veikla yra viena iš socialinės reabilitacijos formų, rodančių asmens realų nusiteikimą ir pasiruošimą grįžti į visuomenę. Be to, iš asmens bylos duomenų matyti, kad V. B. Lukiškių TI-K dirbo nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d. iki 2014 m. rugsėjo 9 d. (asmens byla t. 4, b. l. 8), iš šios darbo vietos atleistas, nes padarė BVK 110 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimų pažeidimą, daugiau niekur nedirbo, todėl iš tiesų jo požiūris į darbą nėra apibrėžtas, nors realios pastangos ir siekis turėti darbinius santykius galėtų turėti teigiamos įtakos ir nuteistojo charakteristikai.
13. Baudžiamasis įstatymas numato, kad, sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, taip pat atsižvelgiama ir į tai, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Iš bylos matyti, kad teismas iš nuteistojo solidariai su kitais nuteistaisiais priteisė didelės apimties civilinį ieškinį, tačiau pataisos įstaiga vykdomųjų dokumentų jo vardu nėra gavusi ir neturi informacijos apie ieškinio atlyginimą. Taigi, kategoriškos išvados, kad nuteistasis atlygino nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą, negalima daryti. Be to, byloje nėra duomenų, kad nuteistasis yra įsipareigojęs ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Teisėjų kolegija vertina ir tai, kad, kaip nustatyta, nusikalstama veika buvo padaryta iš savanaudiškų paskatų, pagrobiant antikvarines vertybes, kurios visos dar iki šiol nerastos ir negrąžintos teisėtiems savininkams.
14. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, nes apygardos teismo įvertintų ir apeliacinės instancijos teismo dar kartą aptartų aplinkybių visuma šiuo metu nesudaro pagrindo spręsti, jog, pakeitus V. B. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, bus pasiekti bausmės tikslai. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo V. B. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.