- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-25
- Bylos Nr.
- TA-3-502/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00599-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dalia Višinskienė, Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, pataisos įstaiga, atsakovo atstovas) (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2020 m. liepos mėn. iki skundo teismui padavimo dienos buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 3-me sektoriuje netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovo atstovas neužtikrino jam privatumo naudojantis dušu, nes bendro naudojimo dušo patalpoje, kuria naudojosi iki penkiolikos 3-4 būrių nuteistųjų, nebuvo įrengtos pertvaros. Be to, prie dušo patalpų buvo įrengtas budėtojų postas, todėl besiprausiantį ir besirengiantį pareiškėją dušinėje galėjo stebėti kiti asmenys, tame tarpe pareigūnai, dėl to pareiškėjas negalėjo tinkamai nusiprausti. Pareigūnai į žodinius skundus dėl minėtų aplinkybių nereagavo, problemų nesprendė. Pareiškėjo teigimu, netinkamos kalinimo sąlygos jam sukėlė neturtinę žalą, kuri pasireiškė diskomfortu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais.
Atsiliepimas
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad teisės aktai nenumato įstaigai prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymas Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ nustato dušo kabinų įrengimą tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose. Reikalavimai nuteistųjų dušinėms ir būriuose įrengtoms maudymosi vietoms nereglamentuoti, todėl Pravieniškių PN-AK 3-jo sektoriaus dušinėse pertvaros neįrengtos. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas skundais į Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyrių dėl minėtų aplinkybių nesikreipė. Byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl dušų sienelių neįrengimo būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ar fizinei sveikatai, ar, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pakenkti pareiškėjui. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjo teiginiai apie jo patirtus neigiamus išgyvenimus laikyti jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo neturtinės žalos atsiradimui.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. birželio 21 d. sprendimu pareiškėjo V. M. skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Pravieniškių PN-AK 65 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
6. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl privatumo neužtikrinimo 3-jo sektoriaus 3-ojo būrio dušo patalpose, pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog Pravieniškių PN-AK 3-jo sektoriaus dušinėje nebuvo įrengtos maudymosi kabinos, minėtas aplinkybes patvirtina į bylą pateiktos dušo patalpos foto nuotraukos. Teismas nurodė, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušo patalpas atskirti pertvaromis ar įrengti atskiras persirengimo patalpas. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaras dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019).
7. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju Pravieniškių PN-AK pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis, nes neužtikrino jam minimalaus privatumo naudojantis dušu kartą per savaitę laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. kovo 8 d. (iš viso 33 savaitės, t. y. 33 kartai), dėl to pareiškėjas galėjo patirti neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų.
8. Dėl pareiškėjo nusiskundimų, susijusių su pareigūnų netinkamu elgesiu (nereagavimu į pareiškėjo nusiskundimus), teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde neįvardino konkrečių pažeidimo aplinkybių, t. y. nedetalizavo, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą. Teismas šiuo aspektu vertino, kad pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentus dėl netinkamo pareigūnų elgesio atmetė kaip nepagrįstus.
9. Spręsdamas dėl pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio pareiškėjui masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje taip pat nėra jokių kitų duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.
10. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažino, kad dėl konstatuoto pažeidimo (privatumo neužtikrinimo dušo patalpose) pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo neturtinė teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis. Teismas, atsižvelgęs į byloje konstatuoto pažeidimo pobūdį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, sprendė dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.
11. Įvertinęs nurodytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visetą ir nenustatęs, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės, ar, kad pareiškėjas skundais ar prašymais būtų kreipęsis į atsakovo atstovą dėl skunde išdėstytų aplinkybių, teismas vertino, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 65 Eur suma.
III.
12. Pareiškėjas V. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo priteisti jam 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas ne tik jo privatumas naudojantis dušu, tačiau dušinėse trūko lentynėlių, veidrodžių, muilo dozatorių. Teigia, kad ginčo laikotarpiu jis dirbo, todėl dušu galėjo naudotis kasdien po darbo, t. y. pažeidimas buvo padarytas daugiau nei 33 kartus, kaip nurodė teismas.
14. Pareiškėjas pažymi, kad pats atsakovo atstovas pripažino, jog dušinėje nebuvo įrengtos pertvaros, todėl teismas negali atleisti atsakovo atstovo nuo atsakomybės ir neturtinės žalos atsiradimo. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad dėl privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo jam buvo padaryta neturtinė žala.
15. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 21 d. sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
16. Atsakovo atstovas teigia, kad vien privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas neturėtų būti vertintinas kaip aplinkybė, sudaranti pagrindą konstatuoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam buvo bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, jog pareiškėjas būtų buvęs kalinamas kankinančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis.
17. Atsakovo atstovas nurodo, kad neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinami pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Pažymi, kad pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija jo pažeistai teisei apginti. Įvertinus pažeidimo trukmę, jo pobūdį, nesant įrodymų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl ginčo dalyko sukeltų pasekmių, taip pat nenustačius, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis ar, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors sveikatos sutrikimai, todėl nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už jo teisių pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, atlyginimo priteisimo.
19. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad Pravieniškių PN-AK administracija laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. kovo 8 d. neužtikrino pareiškėjui minimalaus privatumo naudojantis dušu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dėl konstatuoto pažeidimo pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista pareiškėjo neturtinė teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis, todėl teismas priteisė pareiškėjui 65 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
20. Pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniais skundais apskundė tiek pareiškėjas, tiek atsakovas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti jam prašomą 6 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimu priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir prašo taikyti teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimą, kaip pakankamą ir teisingą satisfakciją už pareiškėjo teisių pažeidimą.
21. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes, kurių nebuvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui, t. y. kad buvo pažeistas ne tik jo privatumas naudojantis dušu, tačiau dušinėse trūko lentynėlių, veidrodžių, muilo dozatorių. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (ABTĮ 134 str. 6 d.), šie pareiškėjo argumentai nenagrinėjami. Pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; 2018 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-100-822/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1018-662/2018; ir kt.).
23. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad apeliaciniuose skunduose nei pareiškėjas, nei atsakovas neginčija teismo nustatyto pareiškėjo privatumo naudojantis Pravieniškių PN-AK 3-ojo sektoriaus 3-ajam būriui skirtais dušais pažeidimo fakto. Byloje iš esmės keliamas ginčas dėl pareiškėjui už nustatytą jo teisių pažeidimą priteistino neturtinės žalos atlyginimo būdo (dydžio).
24. Spręsdama dėl pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo teisėjų kolegija pažymi, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą; 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją).
25. Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamoje praktikoje, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).
26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).
27. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
28. Įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėjo neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. kovo 8 d. (iš viso 33 savaitės, t. y. 33 kartai) nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtino, kad ginčo laikotarpiu jis dirbo, todėl dušu galėjo naudotis kasdien po darbo, t. y. pažeidimas buvo padarytas daugiau nei 33 kartus, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių šiuos pareiškėjo teiginius. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad Pravieniškių PN-AK 3-ojo sektoriaus 3-o būrio dušinėse nesant įrengtoms pertvaroms nebuvo užtikrintas minimalus pareiškėjo privatumas naudojantis dušu ir tokios aplinkybės jam sukėlė nepatogumus, diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti įstaigų veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).
29. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).
30. Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013).
31. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).
32. Pareiškėjas teigė, kad naudotis dušu, kuriame nėra įrengtos pertvaros, jam buvo nemalonu, jis jautėsi žeminamas, patyrė diskomfortą, gilius dvasinius išgyvenimus, negalėjo tinkamai nusiprausti, todėl nuolat jautėsi nešvarus. Besimaudydamas tokiomis sąlygomis pareiškėjas sulaukdavo pašaipų dėl tam tikrų savo kūno vietų, todėl tekdavo kuo greičiau išeiti iš dušinės. Pareiškėjas tvirtino, kad daug kartų žodžiu reiškė pretenzijas dėl situacijos dušinėje, tačiau į jo pastabas atsakovo atstovas nereagavo ir nebandė nieko pakeisti.
33. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nesutinka su atsakovo atstovo vertinimu, jog nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas nelaikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (neužtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. kovo 8 d., kas galėjo sudaryti kliūtis pasinaudoti teise ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše), pareiškėjo patirto diskomforto dydį (pareiškėjas tvirtino nuolat jautęs diskomfortą ir dėl to žodžiu skundęsis Pravieniškių PN-AK administracijai, tačiau į jo nusiskundimus nebuvo reaguojama; pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad situacija pataisos įstaigoje nėra pasikeitusi) ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (daugiau jokių pažeidimų nebuvo nustatyta; taip pat nenustatytas tiesioginis pažeidimo poveikis pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai), sprendžia, kad pareiškėjui pagrįstai priteistas 65 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.
34. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliaciniai skundai atmetami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.