- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-14
- Bylos Nr.
- e2S-2760-1012/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03328-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Jakutytė-Sungailienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „G. transportas“
- Atsakovas
- K. A.
- Kategorijos
- 3.2.8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.14.6pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „G. transportas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „G. transportas“ ieškinį atsakovui K. A. dėl darbo ginčo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „G. transportas“ kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti, kad UAB „G. transportas“ yra pilnai atsiskaičiusi su K. A. pagal darbo sutartį ir priteisti iš K. A. ieškovės naudai 4 590 Eur žalą.
2. 2023 m. rugpjūčio 22 d. atsakovas pateikė prašymą (DOK-132078) dėl įpareigojimo ieškovei sumokėti 1 400 Eur dydžio užstatą galimam bylinėjimosi išlaidų atlyginimui bei prašo ieškovei užstato nesumokėjus, palikti ieškinį nenagrinėtu. Prašyme nurodė:
2.1. Ieškovė savo inicijuotose bylose galimai klastoja banko pavedimus ir kitus dokumentus bei ieškovė neįvykdo priverstinių antstolio reikalavimų, nes neturi tam lėšų, kas vėl patvirtina, kad ieškovė ieškinius, įskaitant ieškinį nagrinėjamoje byloje, teikia tik piktnaudžiaudama procesu.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino – nustatė ieškovei 7 dienų terminą nuo šios nutarties gavimo dienos įmokėti į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 1 400 Eur sumą galimų atsakovo bylinėjimosi išlaidų šioje byloje užtikrinimui.
4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 19 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartį panaikino ir užstato sumokėjimo klausimą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 27 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino – nustatė ieškovei 7 dienų terminą nuo šios nutarties gavimo dienos įmokėti į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 1 400 Eur sumą galimų atsakovo bylinėjimosi išlaidų šioje byloje užtikrinimui.
6. Pirmosios instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, jog ieškovė savo teisę į teisminė gynybą paduodama ieškinį teismui yra realizavusi ne kartą inicijuodama panašaus pobūdžio civilines bylas, t. y. įrodinėdama jog ji yra visiškai atsiskaičiusi su savo darbuotojais. Pastebėtina, jog nors ir kai kurie ieškovės ieškiniai iš dalies buvo tenkinti, tačiau visais atvejais teismas sprendimuose konstatavo, jog su darbuotojais nebuvo pilnai atsiskaityta, priešingai nei ieškovė UAB „G. transportas“ nurodė ieškiniuose. Šiai faktinei aplinkybei pagrįsti teismas vadovaujasi įsiteisėjusiais Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimais civilinėse bylose Nr. e2-19367-1125/2021, e2-4838-996/2022, e2-4841-996/2022, e2-3737-1171/2023, taip pat, kaip netiesioginiais įrodymais neįsiteisėjusiais teismo sprendimais bylose Nr. e2-7645-1171/2023 bei Nr. e2-15202-1171/2023. Be to, civilinė byla Nr.e2-15201-1159/2023 pagal ieškovės UAB „G. transportas“ ieškinį buvo palikta nenagrinėta, ieškovei neatvykus į teismo posėdį ir neinformavus apie neatvykimo priežastis. Nutartis pastarojoje byloje taip pat yra įsiteisėjusi. Teismo vertinimu, akivaizdu, jog faktinė aplinkybė, kad su darbuotojais nėra pilnai atsiskaityta jo atleidimo dieną darbdaviui objektyviai yra žinoma, o nepagrįstas kreipimasis į teismą, siekiant tai užginčyti, yra akivaizdus piktnaudžiavimas procesu, kaip ir bylos iškėlimas, o po to sekantis pasyvus elgesys nedalyvaujant procese ir neinformuojant teismo apie nedalyvavimo priežastis.
7. Teismas taip pat pažymėjo, kad antstolių Gintauto Puodžiuko ir Aurelijos Puodžiukienės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0173/22/01024, pagal 2022 m. birželio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-4838-996/2022 dėl 1400,20 Eur ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko UAB „G. transportas“, išieškotojui Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai. Antstolės Aurelijos Puodžiukienės 2022 m. vasario 28 d. pažymoje Nr. S-23-173-2915 nurodyta, kad „patikrinus kitas skolininkės mokumo galimybes, nustatyta, kad skolininkė UAB „G. transportas“ pati skolų nemoka. Lietuvos bankuose, esančios sąskaitos yra areštuotos, tačiau šiai dienai piniginių lėšų jose nėra, judėjimai nevyksta“.
8. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes bei tai, jog ieškinio atmetimo atveju bylinėjimosi išlaidas turėtų atlyginti ieškovė, taip pat įvertinęs galimų atsakovo bylinėjimosi išlaidų dydį, sprendė, jog atsakovo prašymas tenkinamas ir ieškovei nustatytinas terminas įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 1 400 Eur dydžio užstatą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. nutartį ir atsakovo prašymą dėl įpareigojimo sumokėti užstatą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Įstatymo leidėjas ir kasacinis teismas piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis sieja konkrečiai su to proceso eiga, o ne šalies laimėtomis ar pralaimėtomis bylomis kituose teismo procesuose. Jokių konkrečių įrodymų ar aplinkybių, kad šiame procese ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis teismas ginčijamoje nutartyje nenurodė.
9.2. Teismo išankstinė nuostata, kad asmuo pralaimėjęs ankstesniuose ginčuose ir vėlesniuose ginčuose yra neteisus, yra nesuderinama su teisingumo ir protingumo kriterijais ir rodo teismo išankstinį šališkumą dar net nepradėjus nagrinėti bylos iš esmės.
Žemesnės instancijos teismas
9.3. Teismas nurodė, kad ankstesni ieškovės ieškiniai buvo tenkinami iš dalies, o tai reiškia ne ką kitą, o tik tai, kad ieškovė kažkuriose situacijose buvo teisi ir teismo keliu apgynė savo teises.
9.4. Teismo įpareigojimas sumokėti papildomą pinigų sumą, kai ieškovė jau sumokėjo žyminį mokestį, nurodant, kad ieškinys bus paliktas nenagrinėtu, yra ieškovės konstitucinės teisės į teisminę gynybą pažeidimas.
Atsiliepimas
10. Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti, atmesti ieškovės atskirąjį skundą bei pranešti prokurorui apie ieškovės galimą dokumentų – akcinės bendrovės (toliau – AB) Swedbank mokėjimo pavedimų suklastojimą ir jų panaudojimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnis). Atsiliepime nurodė:
10.1. Ieškovė savo inicijuotose bylose galimai klastoja banko pavedimus ir kitus dokumentus.
10.2. Pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovė priverstinių antstolio reikalavimų neįvykdo, nes neturi tam lėšų, kas vėl patvirtina, kad ieškovė ieškinius, įskaitant ieškinį nagrinėjamoje byloje, teikia tik piktnaudžiaudama procesu.
10.3. Pateiktais ieškiniais ieškovė vilkina teisėtų DGK sprendimų vykdymą – piktnaudžiauja procesu.
Šalies argumentai
10.4. Ieškovės atstovas, teikdamas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų kitoje Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-7645-1171/2023, kartu su prašymu pateikė AB Swedbank mokėjimo pavedimus, kuriuose nurodoma, kad ieškovė tariamai pervedė atstovui atsiskaitymą už teisines paslaugas. Iš paminėtų AB Swedbank mokėjimo pavedimų nustatyta, kad jie suklastoti, tai preliminariai patvirtino ir AB Swedbank darbuotojas telefonu (pvz., ties BANKO ATSTOVO PAREIGOS, VARDAS, PAVARDĖ, PARAŠAS yra nurodoma „2023041200000000“, nors vietoje „0“ turi būti skaičiai).
10.5. Atsakovas yra trečiosios šalies pilietis, bendrauti su juo sudėtinga, be to šiuo metu yra išaugęs darbo krūvis, todėl praleistas terminas atsiliepimui į atskirąjį skundą pateikti. Kadangi terminas praleistas nežymiai ir jo praleidimas neturėtų užkirsti kelią apsiginti nuo nepagrįsto atskirojo skundo, prašoma atnaujinti terminą atsiliepimui į skundą pateikti ir teikiamą atsiliepimą priimti.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. nutarties, kuria ieškovė buvo įpareigota sumokėti 1 400 Eur užstatą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl užstato galimoms bylinėjimosi išlaidoms padengti nustatymo sąlygų
14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 27 d. nutartimi konstatavo, kad įvertinus atsakovo prašymo motyvus, kitas bylas, kuriose dalyvavo/dalyvauja ieškovė, ieškovės turtinę padėtį (skolinius įsipareigojimus), galimų atsakovo bylinėjimosi išlaidų dydį, darytina išvada, jog išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškovė gali neatlyginti iš jos priteistų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, teismas įpareigojo ieškovę sumokėti 1 400 Eur dydžio užstatą atsakovo galimoms bylinėjimosi išlaidoms padengti.
15. Ieškovė nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi ir atskirajame skunde iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis siejo ne su ieškovės procesiniu elgesiu nagrinėjamoje byloje, bet su kitomis laimėtomis ar pralaimėtomis ieškovės bylomis. Taigi ieškovė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia pozicija, jog teismas neturėjo pagrindo konstatuoti atsakovo nurodomų ieškovės piktnaudžiavimo veiksmų.
16. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 95 straipsnio 3 dalį, kai yra pagrindas manyti, kad ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Tokiu atveju teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl užstato reikalingumo, taip apsaugant kitus bylos dalyvius nuo nepagrįsto bylinėjimosi, kartu užtikrinant teisminio proceso operatyvumą, koncentruotą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą.
17. CPK 95 straipsnio 3 dalies normai taikyti teismų praktikoje išskiriamos dvi būtinosios sąlygos: 1) atsiradęs pagrindas manyti, kad procesinį dokumentą pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti jam suteiktomis procesinėmis teisėmis; 2) procesinėmis teisėmis galintis piktnaudžiauti asmuo, išnagrinėjus bylą, gali neatlyginti kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-181-178/2018 ir kt.). Taigi, byloje turi būti įrodyta CPK 95 straipsnio 3 dalies taikymui būtinų sąlygų visuma. Minėtos įstatymo nuostatos paskirtis yra apsaugoti byloje dalyvaujančių asmenų teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą esant tikimybei, kad asmuo gali piktybiškai vengti jas atlyginti arba esant duomenų, jog asmuo piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą, dėl ko byloje dalyvaujantys asmenys gali patirti bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1366-407/2019).
18. Kasacinis teismas, aiškindamas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis turinį, yra nurodęs, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais ir reiškia ne tik byloje dalyvaujančio asmens veiksmus nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą ar kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis), tačiau ir naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis taip pat apibūdinamas kaip objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais; piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).
19. Analizuojamu atveju atsakovas savo prašymą dėl užstato bylinėjimosi išlaidoms atlyginti nustatymo grindė tuo, kad, pirma, ieškovė savo inicijuotose bylose galimai klastoja banko pavedimus ir kitus dokumentus; antra, ieškovė priverstinių antstolio reikalavimų neįvykdo, nes neturi tam lėšų, kas patvirtina, kad ieškovė ieškinius, įskaitant ieškinį nagrinėjamoje byloje, teikia tik piktnaudžiaudama procesu. Šiems teiginiams pagrįsti atsakovas pateikė ieškovės mokėjimų dokumentus ir antstolio pažymą (DOK-132078). Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas minėtą atsakovo prašymą, rėmėsi atsakovo nurodytais argumentais, pateiktais dokumentais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenimis apie kitas ieškovės bylas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytus duomenis, su atsakovo pozicija sutiko ir įpareigojo ieškovę sumokėti 1 400 Eur užstatą galimoms atsakovo bylinėjimosi išlaidoms užtikrinti.
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir LITEKO duomenis CPK 95 straipsnio 3 dalyje nurodytų būtinųjų sąlygų aspektais, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada.
21. Pirmiausiai pažymėtina, kad siekiant nustatyti, ar asmuo veikė piktnaudžiaudamas suteikta teise, gali būti vertintini ne tik konkrečiame procese asmens atlikti veiksmai, bet ir asmenį apibūdinančios aplinkybės, jo veiksmų motyvacija ir kt.; duomenys apie tai gali būti ne tik nagrinėjamoje byloje, bet ir kitose bylose, kuriose dalyvauja asmuo, kurio veiksmai, manoma, gali būti įvertinti kaip piktnaudžiavimas procesu; juos gali žinoti baudą skiriantis pareigūnas ar teisėjas arba juos į bylą gali pateikti kiti proceso dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-406/2007). Remiantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, naudodamasis LITEKO duomenimis nustatė, kad ieškovė savo teisę į teisminę gynybą paduodama ieškinį teismui yra realizavusi ne kartą inicijuodama panašaus pobūdžio civilines bylas. Be to, nors kai kurie ieškovės ieškiniai iš dalies buvo tenkinti, tačiau visais atvejais teismas sprendimuose konstatavo, jog su darbuotojais nebuvo pilnai atsiskaityta, priešingai nei ieškovė nurodė ieškiniuose. Tokiai išvadai pagrįsti, pirmosios instancijos teismas vadovavosi (ne)įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Apeliacinės instancijos teismui patikrinus LITEKO duomenis apie ieškovės inicijuotas darbo ginčų bylas, nustatyta, jog dauguma jų baigiasi ieškovei nepalankia rezultatu – ieškiniai yra atmetami, dalis ieškinių tenkinami iš dalies arba juos atsisakoma priimti. Taip pat iš bylos kortelių nustatyta, kad duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad ieškovė yra anksčiau piktnaudžiavusi procesinėmis teisėmis – nėra. Pažymėtina, kad nors kitose darbo ginčų bylose ieškovės reikalavimai buvo netenkinti, tačiau jie reiškiami skirtingiems asmenims, kurie kreipėsi su pareiškimu į DGK. Tokiu atveju, nesant tokių duomenų apie ieškovės netinkamą procesinį elgesį kitose bylose, vien aplinkybė, jog ieškovė siekia perkelti darbo ginčo bylų nagrinėjimą į teismą skųsdama DGK sprendimus, nesudaro pagrindo tokio ieškovės elgesio laikyti piktnaudžiavimu procesu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negalima spręsti, kad kitose bylose ar nagrinėjamoje byloje ieškovė savo teisėmis naudojasi ne pagal paskirtį, siekia kitai proceso šaliai sąmoningai sukelti esminės žalos. Atsakovas nepateikė duomenų, kad minėtose kitose civilinėse bylose būtų nustatytas ieškovės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo argumentas, jog civilinė byla Nr.e2-15201-1159/2023 pagal ieškovės ieškinį buvo palikta nenagrinėta, ieškovei neatvykus į teismo posėdį ir neinformavus apie neatvykimo priežastis, pagal LITEKO duomenis tėra vienkartinis atvejis ir tai nepaneigia anksčiau išdėstytos apeliacinės instancijos teismo pozicijos.
23. Taigi, pirmosios instancijos teismas, neturėdamas duomenų apie jau pasireiškusį ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pernelyg išplėtė CPK 95 straipsnio 3 dalies taikymo ribas. Vien tai, kad ieškovė, nesutikdama su DGK sprendimais, gina savo teises teisme, ir nesant duomenų, kad kreipimasis neatitinka civilinio proceso reikalavimų, negali būti vertinama kaip ieškovės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, nes, sutiktina su ieškovės atskirojo skundo argumentu – toks vertinimas pažeistų ieškovės teisę į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnis).
24. Antra, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad ieškovės atžvilgiu vykdomas priverstinis išieškojimas, jos banko sąskaitos areštuotos, ieškovė nemoka skolų, yra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovui galbūt palankaus teismo sprendimo atveju jo bylinėjimosi išlaidų išieškojimas iš ieškovės gali būti apsunkintas. Kita vertus, įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo tikslui pasiekti CPK nustatytos priverstinio vykdymo priemonės. Dėl to vien tai, kad ieškovės finansinė padėtis yra sudėtinga, nėra pagrindas taikyti CPK 95 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą institutą. Šiame kontekste pažymėtina, kad asmens sunkti finansinė būklė ir jo nemokumas, savaime niekaip nepagrindžia galimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir negali būti sąlyga nustatyti pareigą sumokėti užstatą kitos šalies galimoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Priešingas aiškinimas lemtų nepagrįstą teisės kreiptis į teismą suvaržymą ir asmenų procesinio lygiateisiškumo principo pažeidimą (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1152-912/2022 ir kt.).
25. Visa tai įvertinęs, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad atsakovas nenurodė aplinkybių, kurios šiuo metu leistų daryti išvadą apie galimą ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje buvo neįrodyta CPK 95 straipsnio 3 dalies taikymui būtinų sąlygų visuma.
26. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010)
Dėl atsakovo prašymo kreiptis į prokuratūrą
27. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą formuluoja prašymą teismui kreiptis į prokuratūrą dėl galimo ieškovės bankinių dokumentų klastojimo. Šią poziciją atsakovas grindžia tuo, jog ieškovės atstovas, teikdamas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų kitoje Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-7645-1171/2023, kartu su prašymu pateikė AB Swedbank mokėjimo pavedimus, kuriuose nurodoma, kad ieškovė tariamai pervedė atstovui atsiskaitymą už teisines paslaugas. Pasak atsakovo, paminėti AB Swedbank mokėjimo pavedimai suklastoti, ką preliminariai patvirtino ir AB Swedbank darbuotojas telefonu (pvz., ties BANKO ATSTOVO PAREIGOS, VARDAS, PAVARDĖ, PARAŠAS yra nurodoma „2023041200000000“, nors vietoje „0“ turi būti skaičiai). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, nenustatė duomenų apie galimai atliktas nusikalstamas veikas, nes vien atsakovo deklaratyviai nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti apie esamus nusikalstamų veikų požymius. Tokį vertinimą patvirtina ir tai, jog atsakovas dar 2023 m. rugsėjo 19 d. atsiliepime į atskirąjį skundą formulavo atitinkamą prašymą dėl kreipimosi į prokuratūrą, kuris Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartimi buvo atmestas. Minėtoje nutartyje atsakovui taip pat buvo išaiškinta, jog jam manant, kad ieškovės ar jo atstovo tam tikri veiksmai turi nusikalstamos veikos požymių, jis turi teisę savo iniciatyva kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl nusikalstamos veikos tyrimo pradėjimo. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, atsakovas nepateikė duomenų, jog kreipėsi į prokuratūra dėl ieškovės veiksmų įvertinimo, tačiau pakartotinai teikia atitinkamą prašymą. Tokiu atveju, apeliacinės instancijos teismas laikosi nuomonės, jog atsakovo prašymas grindžiamas deklaratyviomis aplinkybėmis ir yra atmetamas.
Dėl procesinės bylos baigties
28. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas ieškovę įmokėti užstatą galimų atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, netinkamai taikė CPK 95 straipsnio 3 dalies normas, reglamentuojančias šio instituto taikymą, dėl to ši skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – CPK 95 straipsnio 3 dalyje nurodytas užstatas ieškovės atžvilgiu netaikomas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
apeliantės atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo K. A. prašymą įpareigoti ieškovę sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui atmesti.