Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Gintauto transportas“ atstovas advokatas Paulius Bružas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Pažymėjo, kad ginčas byloje yra tik dėl to, kas turi kompensuoti išlaidas už darbuotojo mokymus ir sumokėtą baudą. Nurodė, kad darbuotojas naudojosi darbdavio pinigais, bet nakvojo automobilyje, o ne viešbučiuose, dėl to ir buvo gavęs nuobaudą. Pažymėjo, kad darbdavys nedavė jokių nurodymų pažeisti reikalavimus, neturėjo galimybės per nuotolį kontroliuoti. Akcentavo, kad pagal 2020 m. liepos 3 d. susitarimą darbuotojas turėjo grąžinti už vidinius mokymus 1 600 Eur dydžio išlaidas. Paaiškino, kad tai nebuvo išoriniai mokymai ir sumą nustatė darbdavys. Išlaidos pasireiškė tuo, kad atėjusį naują darbuotoją turėjo apmokyti didesnę patirtį turintys darbuotojai, o tai reikalauja ir laiko sąnaudų, nes darbuotojas atitraukiamas nuo tiesioginių pareigų, bet atlyginimas jam mokamas.

16. Teismo posėdžio metu atsakovas D. L. nurodė, kad visada nakvodavo automobilyje. Žinojo, kad turi būti nakvojama ne automobilyje, bet darbdavys nurodinėjo pažeidinėt įstatymus, aiškino kaip sumažinti baudos dydį. Pinigai apmokėti baudą buvo pervesti į kortelę priskirtą prie automobilio. Grįžus iš reiso darbuotojas sužinojo, kad yra kaltas ir skolingas darbdaviui 836 Eur. Darbdavys pareikalavo pasirašyti paruoštą skolos raštelį, tai sumai kuri reikalinga įskaityti skolą. Kadangi pinigų grįžti namo neturėjo, atsakovas pasirašė skolos raštelį. Pagal šį raštelį Baltarusijos teismas priteisė 2 337 Eur įmonės direktoriui, todėl nesutinka, kad dabar įmonė prašo papildomai pinigų. Teigė, kad darbdavys iš pradžių žadėjo, kad 95 kodą padarys už 500 Eur, o dabar prašo 1 600 Eur už mokymus. Pažymėjo kad su Darbo ginčų komisijos sprendimu sutinka, tačiau su ieškinio reikalavimais nesutinka. Nemano, kad važiavimas su kitu vairuotoju yra pripažintini mokymais.

Žemesnės instancijos teismas

17. Pareikštu ieškiniu ieškovė UAB „Gintauto transportas“ prašo panaikinti Darbo ginčų komisijos 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. DGKS-1625 darbo byloje Nr. APS-131-5601.

18. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir DK) 231 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Ginčo šalis, pareiškusi ieškinį teisme, vadinama ieškovu, o kita šalis – atsakovu.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu po darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, priėmimo bent viena iš ginčo šalių per įstatyme nustatytą terminą pareiškia teisme ieškinį dėl darbo ginčo išnagrinėjimo, tai darbo ginčų komisijos sprendimas lieka neįsiteisėjęs, netampa privalomas ir neįgyja vykdomojo dokumento statuso (nekalbant apie atvejus, kai sprendimas ar jo dalis turi būti įvykdyti skubiai) bei pagal įstatymą netenka galios, kai įsiteisėja teismo sprendimas. Tokiu atveju individualų darbo ginčą dėl teisės iš esmės išsprendžia teismas savo priimamu procesiniu dokumentu – sprendimu, o darbo ginčo išnagrinėjimas darbo ginčų komisijoje reiškia, kad buvo įgyvendinta įstatyme įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgijimo sąlyga. DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nesuteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019).

20. Kasacinio teismo nurodyta, kad, priimdamas sprendimą civilinėje individualaus darbo ginčo dėl teisės byloje, pirmosios instancijos teismas turi įvertinti įrodymus, nustatyti aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, buvimą arba nebuvimą, nuspręsti dėl taikytinos teisės ir ginčo išsprendimo iš esmės (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Sprendimas priimamas ir materialiosios teisės normos taikomos pagal teismo nustatytas civilinės bylos nagrinėjimo metu, taigi ir sprendimo priėmimo metu, egzistuojančias faktines aplinkybes, o ne tas aplinkybes, kurios buvo ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje. Išspręsdamas ginčą, teismas šalių materialiąsias teises ir pareigas (pavyzdžiui, priteisiamą sumą, kt.) nustato teismo sprendimo momentu, t. y. sprendimo priėmimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019).

21. Teismų praktikoje išaiškinta, kad reikalavimas panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą nenagrinėtinas teisme, todėl dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. DGKS-1625, byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-172-910/2021).

Dėl darbdavio atsiskaitymo su darbuotoju dydžio.

22. DK 231 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus.

23. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas D. L. 2020 m. gegužės 22 d. ir 2020 m. rugpjūčio 3 d. darbo sutarčių Nr. 0030 pagrindu nuo 2020 m. liepos 3 d. dirbo UAB „Gintauto transportas“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (darbo sutarties 1.1. ir 1.2. punktai), darbo sutartimi sulygtas darbo užmokestis – 1 010 Eur, o nuo 2021 m. sausio 1 d. – 1 170 Eur (darbo sutarties priedas Nr. 1). Darbuotojui nustatyta suminė darbo laiko apskaita. 2021 m. kovo 19 d. atsakovas buvo atleistas iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį (darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių; įsakymas Nr. 2021/03/19).

24. Pažymėtina, kad iš darbo ginčų komisijos teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad, remiantis 2021 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus išvados (toliau – VDI išvada) 1 punktu, inspekcija atlieka tyrimą dėl atsakovo nelegalaus darbo laikotarpiu iki 2020 m. liepos 3 d., tačiau byloje nėra duomenų apie atlikto tyrimo rezultatus, todėl nagrinėjamos bylos kontekste toliau bus vertinamas atsakovo įmonėje dirbtas laikotarpis nuo 2020 m. liepos 3 d. iki 2021 m. kovo 19 d.

25. Byloje ginčas kilo dėl to, kad pasak darbdavės, UAB „Gintauto transportas“ su darbuotoju yra tinkamai atsiskaičiusi, pagal darbdavės skaičiavimus pagal pateikiamus buhalterinius dokumentus iš viso buvo apskaičiuota 11 553,71 Eur (5 785,71 Eur darbo užmokesčio, 5 768,00 Eur dienpinigių) suma, viso sumokėta 14 009 Eur (8 409 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių, 1 600 Eur už darbuotojo mokymus, 4 000 Eur už baudą), taigi permoka sudaro 2 455,29 Eur ir šią sumą ieškovė prašo priteisti iš atsakovo. Teismas pažymi, kad dėl aritmetinių skaičiavimų ginčo byloje nėra, tačiau ginčas kilęs dėl to, kas turi apmokėti išlaidas patirtas už atsakovo mokymus, taip pat kompensuoti baudos sumokėjimą, taigi ginčo suma nagrinėjamu atveju yra 5 600 Eur.

26. Darbdavio pareiga mokėti darbuotojui už jo atliktą darbą darbo užmokestį įtvirtinta DK 32 straipsnio 1 dalyje. DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

27. DK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, – kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

28. Nustatyta, taip pat byloje nėra ginčo, kad darbuotojo prašymais D. L. buvo išleistas neapmokamų atostogų laikotarpiais nuo 2020 m. spalio 26 d. iki 2020 m. spalio 31 d.; nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d.; nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 3 d.; nuo 2021 m. vasario 20 d. iki 2021 m. kovo 31 d.

29. Iš pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų (2021 m. kovo 23 d. pažyma apie uždarbį, atlyginimo žiniaraščių, darbo laiko apskaitos žiniaraščių, banko sąskaitos išrašų) matyti, kad už 2020 m. liepos mėn. atsakovui buvo priskaičiuota 1 110,33 Eur, iš kurių 964,09 Eur etatinis atlyginimas, 85,12 Eur už darbą švenčių dienomis, 61,12 Eur kiti priskaitymai (išmokėtina suma – 749,25 Eur); už 2020 m. rugpjūčio mėn. – 1 172,95 Eur, iš kurių 1 100 Eur etatinis atlyginimas, 72,95 Eur kiti priskaitymai (išmokėtina suma – 791,51 Eur); už 2020 m. rugsėjo mėn. – 1 187,81 Eur, iš kurių 1 150 Eur etatinis atlyginimas, 37,87 Eur kiti priskaitymai (išmokėtina suma – 801,54 Eur); už 2020 m. spalio – 1 045,63 Eur, iš kurių 950 Eur etatinis atlyginimas, 95,63 Eur kiti priskaitymai (išmokėtina suma – 705,59 Eur); 2020 m. lapkričio mėn. – atsakovas nedirbo (vadovaujantis atsakovo pasirašytu 2019 m. gruodžio 31 d. prašymu jam buvo suteiktos nemokamos atostogos todėl darbo užmokestis nebuvo priskaičiuotas); 2020 m. gruodžio mėn. – 1 109,74 Eur, iš kurių 1 047,62 Eur etatinis atlyginimas, 62,12 Eur kiti priskaitymai (išmokėtina suma – 748,85 Eur); už 2021 m. sausio mėn. – 1 465,79 Eur , iš kurių 1 345,50 Eur etatinis atlyginimas, 120,29 Eur kiti priskaitymai (išmokėtina suma – 989,11 Eur); už 2021 m. vasario mėn. – 1 228,15 Eur, iš kurių 1 046,84 Eur etatinis atlyginimas, 27,12 Eur kiti priskaitymai (išmokėtina suma – 828,76 Eur); už 2021 m. kovo mėn. – 253,56 Eur dydžio kompensacija už nepanaudotas atostogas (išmokėtina suma – 171,10 Eur) (vadovaujantis atsakovo pasirašytu 2021 m. vasario 19 d. prašymu jam buvo suteiktos nemokamos atostogos todėl darbo užmokestis nebuvo priskaičiuotas); visas atsakovui išmokėtinas darbo užmokestis sudaro 5 785,71 Eur.

30. Pažymėtina, kad remiantis darbo laiko žiniaraščiais už laikotarpį nuo 2020 m. liepos iki 2021 m. vasario mėnesį bei transporto priemonių stebėjimo ir valdymo sistemos Fleethand duomenimis, taip pat 2021 m. gegužės 27 d. VDI išvados 5 punktu, inspekcijai atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose neįrašytas darbo laikas naktį 2021 m. vasario 12 d. (2.28 val.), vasario 15 d. (3.15 val.), vasario 16 d. (1,04 val.), vasario 19 d. (0,37 val.), taip pat, kad nepaskaičiuotas darbo užmokestis už darbą švenčių dieną 2020 m. gruodžio 24 d. ir už darbą naktį 2021 m. vasario mėnesį.

31. Šios darbo bylos ypatumas yra tas, kad, ieškovas buvo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas. Toks darbo funkcijų pobūdis reiškia, kad ieškovo darbo ir poilsio laiko ypatumams, kurie yra reikšmingi ieškovo materialiesiems subjektiniams reikalavimams išspręsti, nustatyti taikytinas specialusis teisės aktas, į kurį nukreipia paties DK 121 straipsnis, – Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumai ekonominės veiklos srityse (toliau Darbo ir laiko ypatumai).

32. Darbo ir poilsio laiko ypatumų 10 ir 11 punktai nurodo, jog, naktinis darbas kelių transporto įmonėse yra bet kuris darbas nakties laiku – nuo 00.00 val. iki 07.00 val. Kai atliekamas naktinis darbas, kasdienis darbo laikas negali viršyti 10 valandų per kiekvieną 24 valandų laikotarpį (14.4 punktas). Už darbą naktį mokama pagal DK 144 straipsnį, kompensacija (didesnis apmokėjimas, papildomas poilsio laikas ir kita) už nakties darbą gali būti skiriama pagal kolektyvines sutartis, darbdavių ir darbuotojų susitarimus, jeigu tai nekelia grėsmės kelių eismo saugai (14.5 punktas). Reglamento 561/2006 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto ūkio subjektas nemoka samdomiems arba jai perduotiems vairuotojams jokių mokėjimų, netgi premijų ar priedų prie atlyginimo už nuvažiuotą atstumą ir (arba) vežamų krovinių kiekį, jei šių mokėjimų pobūdis kelia grėsmę saugiam eismui keliuose ir (arba) skatina pažeisti šį reglamentą.

33. Pirmiau išdėstytos nuostatos patvirtina, jog naktinis krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo, kaip mobiliojo kelių transporto priemonės darbuotojo, darbas nėra draudžiamas, tačiau transporto priemonės vairuotojas ne visais darbo naktį atvejais turi teisę reikalauti atitinkamų mokėjimų už tokį darbą – tokio darbuotojo teisė gauti tam tikras išmokas (Darbo ir poilsio laiko ypatumų 14.5 punkto prasme – kompensaciją, Reglamento 561/2006 10 straipsnio 1 dalies prasme – bet kokias išmokas) ribojama (tiksliau – netgi paneigiama) tais atvejais, jeigu transporto priemonės vairavimas naktį kelia grėsmę saugiam eismui keliuose.

34. Krovinių vežimo transporto priemonės vairavimas naktį, priklausomai tiek nuo objektyvių veiksnių (pvz., oro sąlygų, kelių būklės, transporto priemonių srauto ir pan.), tiek nuo subjektyvių veiksnių (pvz., vairuotojo sveikatos būklės, savijautos, jo vairavimo įgūdžių ir pan.), gali kelti grėsmę saugiam eismui keliuose, kita vertus, nėra pagrindo laikyti, kad toks darbas visais atvejais pats savaime, be papildomų rizikos veiksnių, kelia nurodytą grėsmę. Tokią grėsmę keliančiu paprastai laikytinas vairuotojo darbas, atliekamas pažeidžiant imperatyvius darbo ir poilsio laiko trukmės reikalavimus. Taigi, darbdavys, jeigu jis Darbo ir poilsio laiko ypatumų 14.5 punkto ir Reglamento 561/2006 10 straipsnio 1 dalies prasme atsisako mokėti darbuotojui – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojui – už nakties darbą, turi pareigą įrodyti, jog tokio darbuotojo darbas naktį kėlė grėsmę saugiam eismui keliuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019).

35. Reglamento 561/2006 12 straipsnyje nustatyta, kad transporto ūkio subjektas taip organizuoja 1 dalyje minėtų vairuotojų darbą, kad vairuotojai galėtų laikytis Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 ir šio reglamento II skyriaus nuostatų. Transporto ūkio subjektas suteikia vairuotojui išsamius nurodymus ir atlieka reguliarius patikrinimus, kad užtikrintų Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 ir šio reglamento II skyriaus nuostatų laikymąsi.

36. Dėl darbo švenčių dienomis pažymėtina, kad bendroji taisyklė yra ta, kad paprastai šiomis dienomis nedirbama (DK 123 straipsnis). Švenčių dieną dirbama tik su darbuotojo sutikimu, išskyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais (DK 123 straipsnio 2 dalis).

37. Teismo nuomone, šio ginčo atveju, darbdaviui nepagrindus, kad konkrečiu laikotarpiu už kurį yra pagrindas priteisti darbuotojui sumas už naktinį darbą bei darbą švenčių dienomis, darbuotojas netinkamai vykdė darbo funkcijas, nesilaikė darbdavio grafiko, yra pagrindas išvadai, jog darbdavys nepagrįstai neapmokėjo už darbuotojo darbą švenčių dieną (2020 m. gruodžio 24 d.) ir už darbą naktį 2021 m. vasario mėnesį.

38. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – aprašas) 2 punkte nustatyta, kad apraše vartojama sąvoka „vidutinis darbo užmokestis“ suprantama kaip vidutinis tarnybinis atlyginimas pagal Žvalgybos įstatymo 64 straipsnio 7 dalį, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, vidutinis valandinis darbo užmokestis ir vidutinis darbo užmokestis už darbo dieną (toliau – vidutinis dieninis darbo užmokestis). Aprašo 5.1 papunktyje nurodyta, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, laikomasi šių nuostatų – skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Remiantis aprašo 5.4 ir 5.5 punktais, darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas aprašo 3.1–3.5 papunkčiuose, o vidutinis valandinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius).

39. Taigi, įvertinęs bylos rašytinę medžiagą, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad atsakovas už 2021 m. vasario mėn. ieškovo darbą naktį, t. y. 7 val. 24 min., turėjo sumokėti ieškovui 107,51 Eur (1 228,15 Eur darbo užmokestis / 126,80 val. (119,40+7,40 val.) = 9,69 Eur valandinis atlyginimas x 1,5 karto = 14,53 Eur x 7,40 (7 val. 24 min.), o už darbą švenčių dieną (2020 m. gruodžio 24 d.) – 159,82 Eur (1 109,74 Eur darbo užmokestis/ 130,54 val. = 8,50 Eur valandinis atlyginimas x 2 karto = 17,00 Eur x 9,40 val.); iš viso darbuotojui už darbą naktį ir švenčių dieną neprimokėta 267,33 Eur.

40. Be to, vadovaujantis DK 107 straipsnio 2 ir 3 dalimis, darbuotojo komandiruotės metu paliekamas jo darbo užmokestis bei mokami dienpinigiai. Dienpinigių mokėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 nutarimu Nr. 523 patvirtintas „Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašas“. Šio aprašo 2 punkte numatyta, kad dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje. Šalių sudarytoje 2020 m. rugpjūčio 3 d. darbo sutartyje buvo sulygta, kad darbdavys mokės 50 proc. dydžio dienpinigius (sutarties 5.4 punktas).

41. Byloje pateikti ieškovės direktoriaus įsakymai, kuriais atsakovas 2020 – 2021 metais buvo siunčiamas į komandiruotes tikslu nugabenti krovinį į paskirtą vietą: 1) laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 3 d. iki 2020 m. liepos 31 d. (buvimo užsienyje trukmė iš viso 29 dienos, išmokėta dienpinigių suma iš viso 859 Eur); 2) laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. (buvimo užsienyje trukmė iš viso 31 dienos, išmokėta dienpinigių suma iš viso 943 Eur); 3) laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. (buvimo užsienyje trukmė iš viso 30 dienos, išmokėta dienpinigių suma iš viso 896 Eur); 4) laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. spalio 24 d. (buvimo užsienyje trukmė iš viso 24 dienos, išmokėta dienpinigių suma iš viso 740 Eur); 5) laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (buvimo užsienyje trukmė iš viso 28 dienos, išmokėta dienpinigių suma iš viso 873 Eur); 6) laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. (buvimo užsienyje trukmė iš viso 31 dienos, išmokėta dienpinigių suma iš viso 924 Eur); 7) laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. vasario 19 d. (buvimo užsienyje trukmė iš viso 18 dienos, išmokėta dienpinigių suma iš viso 533 Eur); iš viso atsakovas komandiruotėse praleido 191 dienas, už komandiruotėse būtą laiką priskaičiuota 5 768 Eur dienpinigių.

42. Apibendrinant, pagal pateiktus duomenis matyti, taip pat šalys neginčija, jog atsakovui už visą jo darbo pas ieškovę laikotarpį buvo apskaičiuota 11 553,71 Eur, atskaičius mokesčius, darbo užmokesčio ir dienpinigių (5 785,71 Eur + 5 768 Eur). Iš byloje esančių ieškovės ir atsakovo pateiktų banko sąskaitos išrašų nustatyta, kad iš viso atsakovui į jo banko sąskaitą buvo pervesta 8 409 Eur: 2 500 Eur pagal Paysera sąskaitos išrašą ir 5 609 Eur pagal SEB banko išrašą, taip pat 300 Eur 2020 m. gruodžio 4 d. nurodymu iš direktoriaus A. K. banko sąskaitos (mokėjimo paskirtis sąskaitos papildymas).