- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-09
- Bylos Nr.
- e2S-1494-967/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14207-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gintauto transportas“
- Atsakovas
- D. L.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gintauto transportas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gintauto transportas“ ieškinį atsakovui D. L. dėl darbo ginčo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-19367-1125/2021 ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gintauto transportas“ (toliau – ieškovė, UAB „Gintauto transportas“) ieškinį pareikštą atsakovui D. L. (toliau ir – atsakovas) tenkino iš dalies ir, be kita ko, ieškovei iš atsakovo priteisė 3 300 Eur baudą, 242,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, o atsakovui iš ieškovės – 4 191,20 Eur likusią neišmokėto darbo užmokesčio ir dienpinigių sumą bei 550 Eur netesybas.
2. Teismas 2022 m. sausio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-4431-1125/2022 pakeitė pradinį kreditorių – atsakovą D. L. į naująją kreditorę uždarąją akcinę bendrovę „Juris LT“ (toliau – UAB „Juris LT“), vykdant priverstinį skolos išieškojimą dėl 4 191,20 Eur likusio neišmokėto darbo užmokesčio ir dienpinigių sumos, 550 Eur netesybų, iš viso: 4 741,20 Eur, iš UAB „Gintauto transportas“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. e2-19367-1125/2021.
3. Teismas 2022 m. balandžio 12 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl 3 300 Eur baudos ir 242,20 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš atsakovo D. L. ieškovės UAB „Gintauto transportas“ naudai.
4. 2022 m. balandžio 29 d. gautas ieškovės prašymas ištaisyti 2022 m. balandžio 12 d. išduotą vykdomąjį raštą atsakove nurodant UAB „Juris LT“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-19367-1125/2021 ieškovės prašymo dėl rašymo apsirikimo ištaisymo netenkino.
6. Teismas nustatė, jog 2021 m. gruodžio 1 d. reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovas D. L. perleido UAB „Juris LT“ reikalavimo teisę ieškovės UAB „Gintauto transportas“ atžvilgiu. Remiantis reikalavimo perleidimo sutarties 3 dalies (i) punktu, reikalavimo teisę sudaro – 4 741,20 Eur bendra skola, delspinigiai nuo neapmokėtos sumos, palūkanos ir kitos su reikalavimo teisės įgyvendinimu susijusios išlaidos.
7. Teismas vertino, kad reikalavimo perleidimas ir skolos perkėlimas yra du atskiri asmenų pasikeitimo prievolėje institutai, kurie skiriasi savo sąlygomis, todėl savaime šių dviejų institutų sutapties neatsiranda. Pažymėjo ir tai, kad, jeigu prievolė yra dvišalė, t. y. prievolės kreditorius yra ir skolininkas, tai reikalavimo teisės perleidimas reiškia ir skolos perkėlimą, tačiau tokiais atvejais, kaip minėta, reikia kitos šalies sutikimo ir reikalavimo teisė gali būti perleista tik laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.115-122 straipsnių reikalavimų.
8. Teismas konstatavo, kad UAB „Juris LT“ perėjo pagrindinė prievolė dėl 4 741,20 Eur skolos ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės (teisė į palūkanas, netesybas ir panašiai) ir jų pagrindu atsirandančios pareigos (CK 6.101 straipsnio 1 ir 2 dalys), duomenų, kad UAB „Juris LT“ buvo perkeltas ir skolos reikalavimas, nėra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai
9. Ieškovė UAB „Gintauto transportas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-19367-1125/2021 ir perduoti klausimą dėl klaidos ištaisymo vykdomajame dokumente nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
10. Teismas neatsižvelgė į tai, kad galimas tik universalus procesinių teisių perėmimas, t. y. viena šalis pakeičiama kita su visomis jos teisėmis ir pareigomis, o tai reiškia, jog UAB „Juris LT“, kaip proceso šalis, yra perėmusi ne tik visas buvusias proceso šalies (atsakovo D. L.) teises, bet ir pareigas. Tokiu būdu vykdomasis raštas byloje turėjo būti išduotas nurodant skolininku UAB „Juris LT“, o ne atsakovą D. L.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismo 2021 m. spalio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-19367-1125/2021 sprendimu buvo nuspręsta priteisti pinigines sumas už atitinkamai neišmokėtą darbo užmokestį, dienpinigius, netesybas ne tik iš ieškovės atsakovui, bet ir iš paties atsakovo ieškovei, t. y. teismas ieškovei priteisė 3 300 Eur žalos atlyginimą ir 242,20 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės manymu, atsakovas, bandydamas pagudrauti ir vengdamas priešpriešinių piniginių prievolių įskaitymo vykdymo procese ir žinodamas, kad pagal ieškovės reikalavimą iš kitų lėšų ar turto atsiskaityti negalės, perleido savo reikalavimo teisę naujajai kreditorei – UAB „Juris LT“. Taigi, vien kreditorės pagal šį teismo sprendimą teisių perėmimas neperimant skolininko pagal tą patį teismo sprendimą pareigų, akivaizdžiai pažeistų UAB „Gintauto transportas“ teises, nes UAB „Gintauto transportas“ negalėtų išieškoti jai priteistos sumos iš naujosios atsakovės, o D. L. yra nemokus ir be jam priteistos teismo sprendimu sumos neturi jokio turto ar pajamų Lietuvos Respublikoje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
10. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl rašymo apsirikimo ištaisymo, teisingumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar teismas tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės nuostatas, reglamentuojančias šalies pakeitimą vykdymo procese.
11. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad reikalavimo perleidimas ir skolos perkėlimas yra du atskiri asmenų pasikeitimo prievolėje institutai, kurie skiriasi savo sąlygomis, todėl savaime šių dviejų institutų sutapties neatsiranda, tačiau, jeigu prievolė yra dvišalė, t. y. prievolės kreditorius yra ir skolininkas, tai reikalavimo teisės perleidimas reiškia ir skolos perkėlimą, tačiau tokiais atvejais, kaip minėta, reikia kitos šalies sutikimo ir reikalavimo teisė gali būti perleista tik laikantis CK 6.115-122 straipsnių reikalavimų. Tokiu būdu, UAB „Juris LT“ perėjo pagrindinė prievolė dėl 4 741,20 Eur skolos ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės (teisė į palūkanas, netesybas ir panašiai) ir jų pagrindu atsirandančios pareigos (CK 6.101 straipsnio 1 ir 2 dalys), tačiau duomenų, kad UAB „Juris LT“ buvo perkeltas ir skolos reikalavimas, pirmosios instancijos teismas nenustatė.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
12. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 1 d. reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovas D. L. perleido UAB „Juris LT“ reikalavimo teisę ieškovės UAB „Gintauto transportas“ atžvilgiu. Remiantis reikalavimo perleidimo sutarties 3 dalies (i) punktu, reikalavimo teisę sudaro – 4 741,20 Eur bendra skola, delspinigiai nuo neapmokėtos sumos, palūkanos ir kitos su reikalavimo teisės įgyvendinimu susijusios išlaidos.
Dėl materialiosios teisės normų ir teismų praktikos taikymo
13. Kaip minėta, apeliantė, teigdama, jog teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, iš esmės teigia, kad reikalavimo perkėlimo sutartis laikytina taip pat ir skolos perkėlimo sutartimi, todėl vykdomasis raštas byloje turėjo būti išduotas nurodant skolininkę UAB „Juris LT“, o ne atsakovą D. L. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais.
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad reikalavimo perleidimas ir skolos perkėlimas yra du atskiri asmenų pasikeitimo prievolėje institutai, kurie skiriasi savo sąlygomis, todėl savaime jų sutaptis neatsiranda. Reikalavimo teisės perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, apibrėžiamas kaip dviejų šalių susitarimas (sutartis), kurios pagrindu viena šalis (pradinis kreditorius) perleidžia kitai šaliai (naujajam kreditoriui) savo reikalavimo teisę į skolininką, o naujasis kreditorius perima šią reikalavimo teisę tokiomis sąlygomis, kurios nepažeidžia skolininko teisių ir labiau nesuvaržo jo prievolės. Kai pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius perduoda savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius, kuris yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Taigi dėl paminėto kilus ginčui, visų pirma reikia nustatyti, ar pradinis kreditorius turėjo teisę, dėl kurios sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ir ar ši jo teisė galiojo sutarties sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-723/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, minėta, byloje nėra ginčo dėl to, kad pradinis kreditorius, tai yra D. L. (atsakovas), turėjo reikalavimo teisę į UAB „Gintauto transportas“ (ieškovę) 4 741,20 Eur bendrai skolai, ir pati apeliantė neneigia, jog ši teisė reikalavimo perleidimo sutarties metu buvo galiojanti.
15. Tuo tarpu skolos perkėlimas yra atskira asmenų pasikeitimo prievolėje rūšis. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šį civilinės teisės institutą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo bei taikymo, yra konstatavęs, kad skolos perkėlimas suprantamas kaip prievolės pasyviosios šalies – skolininko – pakeitimas kitu asmeniu, skolos perkėlimo atveju pradinė prievolė išlieka, tik skola pagal prievolę perkeliama trečiajam asmeniui – naujajam skolininkui, skolos perkėlimo iniciatyva gali kilti tiek iš skolininko, tiek iš kreditoriaus, tiek iš trečiojo asmens (CK 6.116 straipsnis), tačiau bet kuriuo atveju skolos perkėlimas galimas tik esant kreditoriaus sutikimui. Pažymėtina, kad sutarčių laisvės principas leidžia šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, jei tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).
16. Teismas pažymi, kad prireikus įstatymas nedraudžia šalims susitarti dėl reikalavimo perleidimo ir skolos perkėlimo tuo pačiu metu, laikantis CK 6.101-6.103, 6.115-6.122 straipsnių nuostatų, o tam tikrais atvejais, jeigu prievolė yra dvišalė, t. y. prievolės kreditorius yra ir skolininkas, tai reikalavimo teisės perleidimas reiškia ir skolos perkėlimą, todėl reikalingas kitos šalies sutikimas. Tačiau nagrinėjamu atveju, visų pirma, kaip minėta, D. L. (atsakovas bei pradinis kreditorius) ir UAB „Juris LT“ (naujoji kreditorė) 2021 m. gruodžio 1 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį dėl 4 741,20 Eur bendros skolos, delspinigių nuo neapmokėtos sumos, palūkanų ir kitų su reikalavimo teisės įgyvendinimu susijusių išlaidų. Šiame sandoryje nėra jokios sąlygos, leidžiančios spręsti, jog naujoji kreditorė – UAB „Juris LT“, įgyja pareigą apmokėti pradinio kreditoriaus D. L. skolas, ir atitinkamai apeliantė UAB „Gintauto transportas“ teisę reikalauti skolos apmokėjimo iš naujosios kreditorės. Taigi, tarp šalių nebuvo susitarta, kad kokias nors pareigas dėl atsakovo skolos perima UAB „Juris LT“ ir atitinkamai reikalavimo teises į UAB „Juris LT“ įgyja UAB „Gintauto transportas“ (ieškovė bei kreditorė). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė apeliaciniame skunde pabrėžtinai nurodė, kad galimas tik universalus procesinių teisių perėmimas, t. y. viena šalis pakeičiama kita su visomis jos teisėmis ir pareigomis, o tai reiškia, jog UAB „Juris LT“, kaip proceso šalis, yra perėmusi ne tik visas buvusias proceso šalies (atsakovo D. L.) teises, bet ir pareigas. Tuo tarpu teismas pažymi, kad reikalavimo perleidimo sutartimi tik pasikeitė šios skolininkės (apeliantės) kreditorius. Taigi, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju UAB „Juris LT“ perėjo pagrindinė prievolė dėl 4 741,20 Eur skolos ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės (teisė į palūkanas, netesybas ir panašiai) ir jų pagrindu atsirandančios pareigos (CK 6.101 straipsnio 1 ir 2 dalys), tačiau duomenų, kad UAB „Juris LT“ buvo perkeltas ir skolos reikalavimas, byloje nenustatyta.
17. Pažymėtina ir tai, kad byloje taip pat nėra duomenų, kad UAB „Gintauto transportas“ būtų prieštaravusi 2021 m. gruodžio 1 d. reikalavimo perleidimo sutarties sudarymui.
18. Konstatavus, kad apeliantė nepaneigė teismo išvados, jog šiuo atveju nėra pagrindo UAB „Gintauto transportas“ laikyti kreditore UAB „Juris LT“ atžvilgiu, teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Juris LT“, kaip proceso šalis, yra perėmusi ne tik visas buvusias proceso šalies (atsakovo D. L.) teises, bet ir pareigas, tokiu būdu vykdomasis raštas byloje turėjo būti išduotas nurodant skolininku UAB „Juris LT“, o ne atsakovą D. L.
19. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
20. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gintauto transportas“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-19367-1125/2021 palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.