Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-4838-996/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-05-10
Bylos Nr.: e2-4838-996/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-00660-2022-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ieva Stanislovaitienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Gintauto transportas“
Atsakovas: A. I.
Advokatai: Giedrius Baziulis, Paulius Bružas

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-4838-996/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00660-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.5.7; 1.3.5.1; 1.3.5.3.15.1; 1.3.5.5; 1.3.5.9;3.2.6.1; 3.4.1.7 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,sekretoriaujant Onai Virmauskienei,vertėjaujant Giedriui Račkauskui, Natalijai Reut,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gintauto transportas“ atstovui advokatui Pauliui Bružui,

atsakovui A. I., jo atstovo Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos atstovui advokatui Giedriui Baziuliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gintauto transportas“ ieškinį atsakovui A. I. dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

uždaroji akcinė bendrovė „Gintauto transportas“ (toliau – ieškovė, darbdavė, įmonė) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, b. l. 1–2) A. I. (toliau – atsakovas, darbuotojas), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. DGKS-5582 darbo byloje Nr. APS-131-20062 (toliau – sprendimas), kuriuo nuspręsta išieškoti darbuotojui iš darbdavės 1 221,76 Eur (atskaičius mokesčius) dienpinigius, 933,79 Eur (atskaičius mokesčius) netesybas, ir prašydama pripažinti, kad yra pilnai atsiskaičiusi su atsakovu pagal iš 2021 m. vasario 18 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kylančius darbo santykius bei priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje (el. b. t. I, b. l. 1–2) ieškovė paaiškino, kad atsakovas įmonėje vairuotojo pareigose faktiškai dirbo nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki 2021 m. birželio 14 d., šiuo laikotarpiu jam buvo priskaičiuota 1 850,19 Eur darbo užmokesčio suma ir 1 860 Eur dienpinigių suma, išskaičiavus 540 Eur išskaitą už darbuotojo praeitus kursus, iš viso darbuotojui buvo išmokėta 3 170,19 Eur su darbo santykiais susijusi suma. Nurodė, kad kadangi su darbuotoju jo atleidimo iš darbo dieną pilnai atsiskaitė, todėl ir netesybos iš jos negali būti priteisiamos.

Papildomai ieškovė paaiškino (el. b. t. II, b. l. 84), kad atsakovas įmonėje vairuotojo pareigose faktiškai dirbo nuo 2021 m. balandžio 2 d.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad pasirašius darbo sutartį su atsakovu, atsakovas buvo apmokytas dirbti, taip pat mokymų metu važiavo kartu su kitu įmonės vairuotoju, galimai tuo metu buvo naudota jo vairuotojo kortelė, su atsakovu buvo sutarta, kad mokymosi laikas nebus atlyginamas; nors darbo sutartis buvo pasirašyta 2021 m. vasario 18 d., tačiau jos 7 punkte aiškiai nurodyta, kad darbo sutartis įsigalioja nuo pirmos darbuotojo darbo dienos, gavus nacionalinę vizą, leidimą laikinai gyventi ir kitą dieną po atvykimo į įmonę, vizą atsakovas gavo vėliau, po jos gavimo jis dar mokėsi ir tik po to ėmė dirbti savarankiškai, būtent nuo darbo funkcijų atlikimo pradžios imta laikyti, kad darbo sutartis įsigaliojo ir imtas skaičiuoti darbo užmokestis bei dienpinigiai; darbo užmokestis ir dienpinigiai darbuotojui buvo skaičiuojamas nuo 2021 m. balandžio 2 d., kai jis pradėjo dirbti, t. y. vykdyti darbo funkcijas, nes iki tol 2 savaites jis tik mokėsi pagal susitarimą su juo neatlygintinai; įmonė iš viso darbuotojui išmokėjo bankiniais pavedimais 3 219 Eur 2021 m. ir 1 031,91 Eur 2022 m., kai buvo pastebėta klaida dėl mokymų sąskaitos klaidos, iš viso įmonė darbuotojui išmokėjo bankiniais pavedimais 4 250,91 Eur; už darbuotojo mokymus įmonė yra sumokėjusi 50 Eur ir šią sumą išskaičiusi iš jam mokėtino darbo užmokesčio pagal susitarimą su darbuotoju; įmonė sutinka dar papildomai išmokėti darbuotojui jo 1 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio netesybas.

Šalies argumentai

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. I, b. l. 148–151).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį (el. b. t. I, b. l. 148–151) paaiškino, kad iš darbo įmonėje buvo atleistas 2021 m. liepos 22 d. ir darbdavė su juo neatsiskaitė. Teigė, kad vairuotojo kortelės duomenys patvirtina faktinį jo darbą darbdavės naudai nuo darbo sutarties sudarymo dienos. Nurodė, kad pasirašius 2021 m. vasario 18 d. darbo sutartį, darbdavė apie tai nedelsiant nepranešė Sodrai, todėl turi prisiimti visą neigiamą padarinių riziką. Kartu nurodė ir tai, kad su ieškove susijusioje įmonėje uždarojoje akcinėje bendrovėje „B“ Valstybinei darbo inspekcijai atlikus patikrinimą buvo nustatyta, jog ten dirbantiems darbuotojams darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose įrašyti neteisingi duomenys apie vairuotojų dirbtą darbo laiką pagal nuskaitytus tachografų asmeninių kortelių duomenis, t. y. nežymimas faktiškai dirbtas laikas, naktį dirbtas laikas.

Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose (el. b. t. II, b. l. 91–93) papildomai paaiškino, kad ieškovės transporto priemonę vairavo nuo 2021 m. kovo 20 d., nuo šios dienos jam turėjo būti skaičiuojamas darbo užmokestis ir dienpinigiai, o nuo 2021 m. kovo 17 d., kai jis atvyko į darbą, iki 2021 m. kovo 19 d. jam turėjo būti skaičiuojamas darbo užmokestis, nes nebuvo sudarytas tarp šalių susitarimas, kad pirmosios trys dienos nebus apmokamos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiškino, kad 2021 m. vasario 18 d. darbo sutartis jam buvo pristatyta (duomenys neskelbtini), tada ją ir pasirašė, jam ji buvo perduota dėl vizos darymosi, vizą gavo 2021 m. kovo 10 d., 2021 m. kovo 17 d., 18 d. atvyko į įmonę, ten vyko mokymai (instruktažas), kuriuos vedė ieškovės darbuotojas, tada pasirašė daug dokumentų lietuvių kalba, be vertimų, 2021 m. kovo 20 d. prasidėjo 2 savaičių stažuotė, sutarė, kad stažuotės metu (iki 2021 m. balandžio 5 d.) jam nebus mokamas atsiskaitymas, nuo 2021 m. balandžio 5 d. ėmė dirbti savarankiškai ir dirbo iki 2021 m. birželio 13 d.; vėliau paaiškino, kad neatsimena kaip tiksliai su darbdave sutarė dėl mokėjimo ar nemokėjimo stažuotės metu; stažuotės metu važiavo kartu su kitu ieškovės darbuotoju ir vairuodavo pasikeisdami po 4 val., į tachografą būdavo įstatomos abi kortelės, bet įjungiama to vairuotojo kortelė, kuris vairuoja; darbdavė neatsiskaitė su juo už 2,5 mėn., mokėjo jam per mažai, nes buvo sutarę, kad už 2 mėn. per dieną mokės po 50 Eur, o už 2 savaites per dieną mokės po 60 Eur, iš darbdavės gavo tik 3 219 Eur 2021 metais ir 1 031,91 Eur 2022 metais.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovo Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad jokių kursų atsakovui nebuvo, ieškovė suklastojo pateiktą į bylą viešosios įstaigos „Linavos“ mokymo centras sąskaitą, nes jis susisiekė su šia viešąja įstaiga „Linava“ ir jam žodžiu buvo nurodyta, kad ji tokios sąskaitos nebuvo išrašiusi; atsakovas buvo įdarbintas nuo 2021 m. kovo 20 d. ir iki 2021 m. balandžio 15 d. negavo darbo užmokesčio bei dienpinigių. Kito teismo posėdžio metu advokatas jau teigė, kad atsakovas buvo įdarbintas nuo 2021 m. kovo 17 d., kai atvyko į darbovietę, darbo sutarties 7 punktą aiškino kaip patvirtinantį, kad darbo sutartis įsigalioja nuo darbuotojo atvykimo į darbovietę. Nurodė, kad už 2021 m. kovo mėn. atsakovui turėjo būti sumokėti 372 Eur dienpinigiai, už 2021 m. balandžio mėn. atsakovui turėjo būti sumokėti 930 Eur dienpinigiai, už 2021 m. gegužės mėn. atsakovui turėjo būti sumokėti 961 Eur dienpinigiai, už 2021 m. birželio mėn. atsakovui turėjo būti sumokėti 403 Eur dienpinigiai, iš viso 2 666 Eur dienpinigiai; pagal Sodros duomenis atsakovui turėjo būti sumokėtas 2 071,91 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis ir papildomai nuo 2021 m. kovo 17 d. iki 2021 m. kovo 19 d. 107,66 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis, nuo 2021 m. kovo 20 d. iki 2021 m. balandžio 1 d. 1 129,44 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis, iš viso 3 309,01 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis; taigi, iš viso atsakovui turėjo būti sumokėta 5 975,01 Eur suma (2 666 Eur dienpinigiai + 3 309,01 Eur darbo užmokestis), o buvo sumokėta 4 250,91 Eur suma, todėl skirtumas turėtų atsakovui būti priteisiamas, kartu turėtų būti priteisiamos 4 482,51 Eur (atskaičius mokesčius) netesybos už 6 mėn.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ginčas kilo dėl galutinio atsiskaitymo su atleidžiamu iš darbo darbuotoju.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2021 m. vasario 18 d. ieškovė ir atsakovas sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas įmonėje buvo įdarbintas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigose už 1 170 Eur (neatskaičius mokesčių) mėnesinį darbo užmokestį, darbo sutarties 5.4 punktu šalys susitarė, kad darbuotojui bus mokama 50 procentų dienpinigių norma, apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintus dienpinigių dydžius, darbo sutarties 7 punkte nustatyta, kad darbo sutartis įsigalioja nuo pirmos darbuotojo darbo dienos, gavęs nacionalinę vizą, leidimą laikinai gyventi ir kitą dieną po atvykimo į įmonę (el. b. t. I, b. l. 4–11), 2021 m. vasario 18 d. ieškovė ir atsakovas sudarė susitarimą dėl mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo išlaidų atlyginimo, kurio 7 punkte įtvirtinta, kad darbuotojas tais atvejais, jeigu darbo sutartis tarp darbdavės ir darbuotojo nutraukiama darbdavės iniciatyva dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių, šioje sutartyje įsipareigoja ne vėliau kaip darbo sutarties nutraukimo dieną atlyginti darbdavei pagal sutarties 5 punktą, 6.1 punktą ir 6.2 punktą jos turėtas mokymų ir kitas būtinąsias komandiruotės išlaidas per paskutinius 2 jo darbo metus, susitarimo 8 punkte įtvirtinta, kad darbuotojas sutinka ir neprieštarauja, kad visos ar dalis jo neatlygintų mokymosi ir su mokymusi susijusios būtinosios komandiruotės išlaidos šios sutarties 7 punkte nurodytais atvejais būtų darbdavės išskaičiuotos iš darbuotojo darbo užmokesčio ar kitų jam priklausančių išmokų (el. b. t. I, b. l. 122–123), įmonės direktoriaus įsakymais atsakovas nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki 2021 m. birželio 13 d. imtinai buvo komandiruotas į užsienio valstybes su vilkiku gabenti krovinius į paskirties vietas, nurodant mokėti jam 50 procentų dienpinigių normą (el. b. t. I, b. l. 15–17), darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pažymėta, kad darbuotojas dirbo nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki 2021 m. birželio 14 d. imtinai (el. b. t. I, b. l. 18–26), tokia pati informacija fiksuojama Sodros duomenyse (el. b. t. I, b. l. 35–37), ieškovė už atsakovo profesinio mokymo kursus viešajai įstaigai „Linavos“ mokymo centui sumokėjo 50 Eur sumą (el. b. t. II, b. l. 86–87, 90), darbo sutartis su darbuotoju nutraukta 2021 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (el. b. t. I, b. l. 35–37, 186), darbuotojas 2021 m. spalio 8 d. kreipėsi su prašymu į Darbo ginčų komisiją dėl su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų iš darbdavės išieškojimo (el. b. t. I, b. l. 49–51), Darbo ginčų komisija sprendimu darbuotojo prašymą patenkino – nusprendė išieškoti darbuotojui iš darbdavės 1 221,76 Eur (atskaičius mokesčius) dienpinigius ir 933,79 Eur (atskaičius mokesčius) netesybas (el. b. t. I, b. l. 27–29).

Pagal DK 32 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.

Pagal DK 37 straipsnio 1 dalį, darbo sutarties šalys gali susitarti dėl darbdavio turėtų darbuotojo mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo išlaidų atlyginimo sąlygų, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių.

DK 107 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Pagal Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, (toliau – Aprašas) 2 punktą, dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje. Kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Pagal Aprašo10 punktą, komandiruotam darbuotojui grįžus iš komandiruotės, dienpinigiai perskaičiuojami ir neišmokėta dienpinigių dalis išmokama ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną.

Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Pirmiausia pažymėtina tai, kad darbo sutarties 7 punkte įtvirtinta, jog darbo sutartis įsigalioja nuo pirmos darbuotojo darbo dienos, gavus nacionalinę vizą, leidimą laikinai gyventi ir kitą dieną po atvykimo į įmonę. Vadinasi, būtent egistuojant visoms šioms keturioms sąlygoms darbo sutartis įsigalioja, o ne vienai, dviem ar trim iš jų. Taigi, atsakovas nepagrįstai aiškino, kad jo darbo sutartis įsigaliojo 2021 m. kovo 17 d. jam atvykus į įmonę, nors pats teigė, kad nuo 2021 m. kovo 17 d. tris dienas jokių darbo funkcijų nevykdė, o 2021 m. kovo 20 d. su kitu vairuotoju išvyko į mokymus, savarankiškai dirbti pradėjo tik nuo 2021 m. balandžio 5 d. Teismo posėdžio metu pats darbuotojas patvirtino, kad 2021 m. vasario 18 d. darbo sutartis jam buvo pristatyta (duomenys neskelbtini), jam ji buvo perduota dėl vizos darymosi, vizą gavo 2021 m. kovo 10 d., 2021 m. kovo 17 d., 18 d. atvyko į įmonę, ten vyko mokymai (instruktažas), 2021 m. kovo 20 d. prasidėjo 2 savaičių stažuotė, sutarė, kad stažuotės metu (iki 2021 m. balandžio 5 d.) jam nebus mokamas atsiskaitymas, nuo 2021 m. balandžio 5 d. ėmė dirbti savarankiškai ir dirbo iki 2021 m. birželio 13 d. ir už būtent šį jo darbo laikotarpį įmonė turėjo su juo atsiskaityti, tačiau to tinkamai nepadarė. Vėliau teismo posėdžio metu, pakeisdamas savo paties prieš tai duotus paaiškinimus, atsakovas jau aiškino, kad neatsimena kaip tiksliai su darbdave sutarė dėl mokėjimo ar nemokėjimo stažuotės metu. Taigi, kaip matyti, pats darbuotojas pripažįsta, kad įmonėje faktiškai dirbti – vykdyti darbo funkcijas pradėjo ne nuo darbo sutarties pasirašymo 2021 m. vasario 18 d., ne nuo vizos gavimo 2021 m. kovo 10 d., ne nuo 2021 m. kovo 17 d. atvykimo į įmonę mokymams, ne nuo 2021 m. kovo 20 d. išvykimo dviem savaitėms į mokymus su kitu vairuotoju, kurių metu laisva valia sutarė, kad mokymų metu jam nebus atliekami mokėjimai, o taip, kaip ir sutarė darbo sutartimi – jam gavus vizą, leidimą laikinai gyventi, atvykus į įmonę ir pradėjus faktiškai dirbti (esant visoms šioms keturioms sąlygoms kartu) – nors darbuotojas laiko, kad savarankiškai dirbti pradėjo nuo 2021 m. balandžio 5 d., tačiau įmonė jo faktinę darbo pradžią fiksuoja ir darbo užmokestį bei dienpinigius skaičiuoja dar anksčiau – nuo 2021 m. balandžio 2 d. (el. b. t. II, b. l. 84). Pastebėtina, kad teismo posėdžio metu pradžioje savo paaiškinimų atsakovas labai aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad su darbdave sutarė, jog mokymų įmonėje metu jam nebus mokamas joks atsiskaitymas, nes jis tuo metu mokėsi ir darbo funkcijų nevykdė, apie darbo funkcijų vykdymą nuo 2021 m. kovo 17 d. įrodymų byloje nėra, nuo 2021 m. kovo 20 d. iki 2021 m. balandžio 1 d. trukę atsakovo mokymai kartu vykstant su kitu vairuotoju taip pat nėra darbo funkcijų vykdymas, tą pripažino ir pats atsakovas, be to, patvirtino ir aplinkybę, kad sulygtos sąlygos dėl neapmokėjimo mokymų metu jį tenkino, todėl darbo sutartis ir buvo sudaryta taip, kad jos įsigaliojimas fiksuojamas nuo faktinio darbuotojo darbo pradžios, šiuo atveju nuo 2021 m. balandžio 2 d. Vėlesni atsakovo paaiškinimų keitimai teismo laikomi kaip atsakovo siekis klaidinti teismą siekiu jam palankaus teismo sprendimo. Pagal aukščiau aptartas darbo sutarties nuostatas laikoma, kad darbuotojas įmonėje dirbti pradėjo ir darbo sutartis įsigaliojo nuo 2021 m. balandžio 2 d.

Taigi, kaip nustatyta aukščiau, darbuotojas įmonėje dirbo nuo 2021 m. balandžio 2 d. iki 2021 m. birželio 14 d. imtinai, jis buvo komandiruotas į užsienio valstybes su vilkiku gabenti krovinius į paskirties vietas, nurodant mokėti jam 50 procentų dienpinigių normą, kas atitinka tiek darbo sutarties, tiek Aprašo ir DK nuostatas, aptartas aukščiau. Pastebėtina, kad dėl nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki 2021 m. birželio 14 d. įmonės skaičiuotų atsakovui dienpinigių sumų teismui abejonės nekyla, kadangi įmonė pagrindė tokius savo skaičiavimus (el. b. t. I, b. l. 15–17) ir ši suma sudaro 1 860 Eur, tačiau nuo 2021 m. balandžio 2 d. iki 2021 m. balandžio 14 d. ieškovė nurodo, kad paskaičiavo ir išmokėjo atsakovui 306 Eur dienpinigius, tačiau tokio savo skaičiavimo nepagrindė jokiais įrodymais, nors teismo buvo raginta visus savo teiginius grįsti įrodymais, tuo pagrindu buvo atidėtas ir teismo posėdis, todėl esant aplinkybei, kad darbdavė savo dienpinigių skaičiavimų laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 2 d. iki 2021 m. balandžio 14 d. nėra pagrindusi, teismas neturi pagrindo abejoti darbuotojo – silpnesniosios darbo teisinių santykių šalies teikiamais paaiškinimais dėl nurodytu laikotarpiu skaičiuotinų dienpinigių už dieną 62 Eur/50 proc., taigi, 13 d. (nuo 2021 m. balandžio 2 d. iki 2021 m. balandžio 14 d.) × 62 Eur/50 proc. sudaro 403 Eur sumą, o ne 306 Eur, kaip kad nurodė ieškovė. Pagal bylos medžiagą per visą darbo santykių laikotarpį darbuotojui turėjo būti išmokėtas 2 134,91 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis ir 2 263 Eur dienpinigiai (el. b. t. I, b. l. 12–26, t. II, b. l. 84). Darbuotojo teismo posėdžio metu įvardintos kaip žodžiu su darbdave sutartos atsiskaitymo sumos už dieną/savaitę nepagrįstos jokiais įrodymais byloje, todėl teismas vadovaujasi šalių pasirašytos darbo sutarties nuostatomis. Kartu pastebėtina ir tai, kad atsakovas nepagrįstai teigė, jog įmonė jam davė pasirašyti dokumentus tik lietuvių kalba, kadangi bylos medžiaga patvirtina, kad tiek darbo sutartis, tiek susitarimas dėl mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo išlaidų atlyginimo buvo išverstas į rusų kalbą ir darbuotojas šiuos dokumentus pasirašė (el. b. t. I, b. l. 94–102, 124–125). Įmonė pagal DK 37 straipsnio nuostatas ir susitarimą su darbuotoju (el. b. t. I, b. l. 122–123) pagrįstai išskaičiavo 50 Eur sumą už atsakovo profesinio mokymo kursus viešojoje įstaigoje „Linavos“ mokymo centre, tą patvirtina ieškovės į bylą pateikti įrodymai (el. b. t. II, b. l. 86–87, 90). Taigi, iš viso įmonė per darbo santykių laikotarpį darbuotojui turėjo išmokėti 4 347,91 Eur (4 397,91 Eur - 50 Eur), tačiau išmokėjo 4 250,91 Eur (el. b. t. I, b. l. 64, t. II, b. l. 85, 89), todėl dienpinigių nepriemoka yra 97 Eur, kuri darbuotojui priteisiama iš ieškovės.

Pagal darbo sutarties 11 punktą, šalys susitarė, kad darbdavė privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po atleidimo dienos, tokia sutarties nuostata atitinka DK nuostatas. Darbuotojas iš darbo buvo atleistas 2021 m. birželio 14 d., po to papildomi mokėjimai jam įmonės buvo daryti 2021 m. birželio 25 d., 2022 m. balandžio 19 d. ir 2022 m. gegužės 5 d. (el. b. t. I, b. l. 64, t. II, b. l. 85, 89), taigi, 2021 m. birželio 25 d. mokėjimas buvo padarytas pagal šalių susitarimą ir DK nuotatas, tačiau 2022 m. balandžio 19 d. ir 2022 m. gegužės 5 d. mokėjimai padaryti pavėluotai, nesilaikant darbo sutarties ir DK nuostatų, be to, kaip kad konstatuota teismo aukščiau, iki šiol ieškovė yra likusi skoloje darbuotojui 97 Eur dienpinigius, darbuotojo kaltė dėl vėluojamo atsiskaitymo su juo nenustatyta, priešingai, byloje nustatyta darbdavės kaltė dėl netinkamo atsiskaitymo su darbuotoju. Byloje nustatyta, jog įmonė pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl jai turi būti taikomos DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias už uždelsimo atsiskaityti laiką ji privalo darbuotojui sumokėti netesybas. Teismas pažymi, kad darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką (netesybos) teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK įtvirtintais darbo teisės principais. Tokios teismo išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012). Spręsdamas dėl netesybų dydžio teismas įvertina darbuotojo darbo įmonėje trukmę, gauto darbo užmokesčio dydį, skolos dydį, neatsiskaitymo laikotarpį, dalinių įmokų atlikimą tik ginčui pasiekus teismą, ginčo nagrinėjimo trukmę, todėl sprendžia, kad teisingas, sąžiningas, protingas ir proporcingas iš darbdavės darbuotojui priteisiamas netesybų dydis yra 1 000 Eur (atskaičius mokesčius).

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys iš dalies yra pagrįstas, todėl tenkinamas iš dalies – atsakovui iš ieškovės priteisiami 97 Eur dienpinigiai ir 1 000 Eur (atskaičius mokesčius) netesybos; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Teismo sprendimas iš esmės yra priimtas darbuotojo naudai, kadangi darbuotojas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydamas galutinio atsiskaitymo ir netesybų iš įmonės išieškojimo, galutinius mokėjimus įmonė darbuotojui padarė jau po Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo, bylai esant teisme, tuo tarpu jokio dydžio netesybų įmonė darbuotojui taip ir neišmokėjo iki pat bylos išnagrinėjimo teisme pabaigos, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį darbuotojas turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tenkinti ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrindo nėra.

Atsakovas teismo prašė iš ieškovės priteisti tiesiogiai jo atstovui Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai jį atstovavusiam advokatui sumokėtas 1 400,20 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (1 400 Eur už advokato pagalbą ir 0,20 Eur komisinį mokestį už bankinį pavedimą) (el. b. t. II, b. l. 6–19). Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jo atstovui Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai iš ieškovės 1 400,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai. Kartu pažymėtina tai, kad pagal teismų praktiką, atsakovo atstovo – profesinės sąjungos – patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra priteisiamos iš kitos šalies (žr. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-19971-996/2021, kuris buvo paliktas nepakeistas ir dar papildomai priteistos tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-407-643/2022).

Teismas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrė.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gintauto transportas“ ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti atsakovui A. I. (gim. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gintauto transportas“ (į. k. 301531868) 97 Eur (devyniasdešimt septynių eurų) dienpinigius ir 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) (atskaičius mokesčius) netesybas.

Priteisti atsakovo atstovei Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai (į. k. 300512523) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gintauto transportas“ (į. k. 301531868) 1 400,20 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų ir dvidešimties euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. DGKS-5582 darbo byloje Nr. APS-131-20062 laikyti netekusiu galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Stanislovaitienė