Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-52-368/2025

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-03-19
Bylos Nr.: e2A-52-368/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-10751-2023-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Birutė Simonaitienė, Rasa Bartašienė
Ieškovas: I. C.
Atsakovas: T. Š.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-52-368/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10751-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.4; 3.1.7.6; 3.1.15; 3.2.4.4; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 19 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo) ir Birutės Simonaitienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. C. ieškinį atsakovei T. Š. dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. C. ieškiniu prašė:

1.1. Pripažinti, jog atsakovė T. Š., 2023 m. gegužės 19 d. per „Tamo“ elektroninę sistemą išsiųsdama laišką „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos mokytojams ir administracijai, kuriame rašė: „Rašau prašydama pagalbos, kad U. mama nusiramintų ir neprašytų savo dukros reikalauti A. telefono dėl įsitikinimo, kad ten nieko nėra, jokio klipo, nuotraukų ar dar kažko. Tai yra asmeninis daiktas. Ir kad nereikalautų įrašinėti balsą mano dukros į U. telefoną, vėl kad mano dukra balsu žadėtų, įtikinėtų kad kažką darė ar ne. Prašau administracijos pagalbos, nes jau čia tikras psichologinis spaudimas prieš mano dukrą, mūsų šeimą. U. mama tegu pateikia įrodymų, kad mano A. negražiai elgėsi prieš U.....Jau tai per toli nuėjo“ paskleidė apie ieškovę I. C. tikrovės neatitinkančią informaciją ir tokiu būdu pažeidė ieškovės I. C. garbę bei orumą;

1.2. Įpareigoti atsakovę T. Š. nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną dieną, nuo priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, paneigti ieškovės garbę ir orumą žeminančią paskleistą informaciją tokiu pačiu sklaidos kanalu, kokiu ji buvo paskleista, t. y. parašyti laišką per elektroninę „Tamo“ sistemą Ugdymo įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ mokytojoms ir administracijai, nurodant tokį tekstą, be jokių papildymų ar komentarų: „Aš, T. Š., viešai pranešu, kad 2023 m. gegužės 19 d. per „Tamo“ elektroninę sistemą mokytojoms ir administracijai skirtame laiške mano išsakyta ir paskleista informacija apie mano dukros A. Š. klasiokės U. G. mamą I. C.: „Rašau prašydama pagalbos, kad U. mama nusiramintų ir neprašytų savo dukros reikalauti A. telefono dėl įsitikinimo, kad ten nieko nėra, jokio klipo, nuotraukų ar dar kažko. Tai yra asmeninis daiktas. Ir kad nereikalautų įrašinėti balsą mano dukros į U. telefoną, vėl kad mano dukra balsu žadėtų, įtikinėtų kad kažką darė ar ne. Prašau administracijos pagalbos, nes jau čia tikras psichologinis spaudimas prieš mano dukrą, mūsų šeimą. U. mama tegu pateikia įrodymų, kad mano A. negražiai elgėsi prieš U.....Jau tai per toli nuėjo“, yra tikrovės neatitinkanti ir dėl jos paskleidimo, aš, T. Š., nuoširdžiai atsiprašau I. C..“;

1.3. Ieškovės I. C. naudai iš atsakovės T. Š. priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovės dukra U. G. su atsakovės dukra A. Š. mokosi toje pačioje ugdymo įstaigoje „(duomenys neskelbtini)“. Ugdymo įstaigoje (duomenys neskelbtini) pamokoje buvo paskirta užduotis atlikti projektą, nufilmuojant vaizdo įrašą, kuriame matytųsi moksleivių veido atvaizdai. Ieškovės ir atsakovės dukros projektą atliko kartu, vaizdo įrašą filmavo ir montavo atsakovės dukra, todėl įrašą turėjo tik ji. Kadangi ieškovės dukra vaizdo įrašo, filmuoto ugdymo įstaigoje paskirtai užduočiai atlikti, neturėjo, o vaizdo įraše pagrinde buvo tik ieškovės dukros atvaizdas, ieškovės dukra paprašė atsakovės dukros atsiųsti jai mergaičių kartu nufilmuotą vaizdo įrašą, tačiau atsakovės dukra atsisakė tai padaryti. Atsakovės dukrai atsisakius nusiųsti vaizdo įrašą ieškovė pati kreipėsi į atsakovę, kad atsakovė pasidalintu abiejų dukrų nufilmuotu vaizdo įrašu, tačiau iš atsakovės vaizdo įrašo gauti nepavyko, todėl ieškovė vaizdo įrašą gavo iš mokytojų.

3. Praėjus keletui dienų po to, kai ieškovė prašė atsiųsti vaizdo įrašą, atsakovės dukra internetinėje erdvėje „Snapchat“ programėlėje paviešino asmeninį abiejų mergaičių susirašinėjimą iš „Viber“ programėlės su įžeidžiančiu prierašu. Apie šias žinutes sužinojo ir klasiokai, dėl ko prieš ieškovės dukrą prasidėjo patyčios. Ieškovė ne kartą prašė atsakovės, kad atsakovės dukra ištrintų visas ieškovės dukros nuotraukas ir vaizdo įrašus iš savo mobiliojo telefono, siūlė susitikti pasikalbėti ir išspręsti kilusias problemas tarp dukrų, tačiau atsakovė nesutiko, pradėjo ieškovei skambinėti, rašyti žinutes, siųsti įžeidžiančias balso įrašo žinutes. Nepaisant to, kad ieškovė, norėdama apsaugoti savo dukrą nuo patyčių mokykloje, geranoriškai kreipėsi į atsakovę, kad atsakovė padėtų išspręsti dėl atsakovės dukros elgesio kilusias problemas, atsakovė savo dukros pasakojimus interpretavo savaip ir viešai, 2023 m. gegužės 19 d. išsiųsdama elektroninį laišką per ugdymo įstaigos „Tamo“ elektroninę sistemą mokyklos mokytojams ir administracijai, paskleidė ieškovės asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją, kuri neatitinka tikrovės. Po šio elektroninio laiško išsiuntimo, atsakovė skambino ieškovei ir atsiprašė, pripažino, kad savo dukros pasakojimus interpretavo neteisingai. Ieškovė, tos pačios dienos vakarą perskaičiusi atsakovės elektroninį laišką, jai parašė atsakymą, kuriame prašė parašyti viešą atsiprašymą dėl apie ieškovę paskleistos asmens garbę ir orumą žeminančios informacijos, kuri neatitinka tikrovės. 2023 m. gegužės 22 d. įvykusio ieškovės su atsakove susitikimo metu atsakovė nesitvardė, ant ieškovės šaukė bei atsisakė parašyti viešą atsiprašymą dėl paskleistos apie ieškovę asmens garbę ir orumą žeminančios informacijos.

4. Ieškovė dirba ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ir kartu bendradarbiauja su ugdymo įstaiga, kurią lanko šalių dukros. Atsakovei paskleidus apie ieškovę garbę ir orumą žeminančią informaciją, kuri neatitinka tikrovės, nukentėjo ieškovės reputacija ugdymo įstaigoje, ieškovės dukra patyrė ir iki šiol patiria patyčias mokykloje. Dėl šių priežasčių ieškovė patyrė itin stiprius neigiamus vidinius išgyvenimus bei nerimą dėl savo nepilnametės dukters psichologinės būsenos, pažeminimą prieš visą ugdymo įstaigos administraciją, mokytojus bei mokinių tėvus. Tai vertintina kaip ieškovės ir jos dukros dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patirta neturtine žala, kurią vertina 1 000 Eur.

Šalies argumentai

5. Ieškovė dublike papildomai nurodė, kad ieškovės balso įrašo žinutėse nėra jokių įžeidinėjimų ar nepagarbaus elgesio. Ieškovė tik gynė savo dukros interesus ir norėjo užkirsti kelią tolesniam tyčiojimuisi iš jos mokykloje, kuris kilo dėl atsakovės dukros veiksmų.

Atsiliepimas

6. Atsakovė T. Š. atsiliepime į ieškinį prašė ieškovės I. C. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovės I. C. atsakovės T. Š. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė aktyviai dalyvavo šalių dukrų kūrybinio darbo atlikimo procese. Klipe filmavosi abi mergaitės. Ieškovė informaciją pateikė taip, tarsi ji turėjo pagrindą baimintis, jog vaizdo įrašas, kuriame yra tik ieškovės dukros atvaizdas, bus neteisėtai paviešintas ir tai lėmė ieškovės norą gauti vaizdo klipo kopiją, o vėliau reikalavimą jį ištrinti ir niekur neviešinti. Paaiškino, kad klipą buvo bandoma siųsti ieškovei ir jos dukrai, tačiau, nepavykus to padaryti, ieškovei klipą nusiuntė (duomenys neskelbtini) mokytoja. Po kelių dienų atsakovė vėlai vakare per Messenger pokalbių programą gavo eilę trumpųjų pranešimų ir balso žinučių iš ieškovės su reikalavimu pašalinti iš dukros telefono visas ieškovės dukros nuotraukas, vaizdo medžiagą ir bet kokią kitą informaciją, teigdama, kad atsakovės dukra paviešino kažkokį asmeninį susirašinėjimą. Atsakovei paprašius ieškovės pateikti įrodymus apie asmeninio mergaičių susirašinėjimo paviešinimą, pastaroji jokių įrodymų nepateikė.

7. Atsakovė parašė ieškovei, kad jokių ieškovės dukros nuotraukų, vaizdo įrašų neturi ir neketina jų viešinti, paprašė palikti jų šeimą ramybėje. Ieškovė toliau reikalavo (per programėlę rašė balso žinutes, trumpąsias žinutes) įrodymų (telefono ekranų nuotraukų). Atsakovės vertinimu, toks ieškovės reikalavimas neteisėtas, nes reikštų asmeninės atsakovės dukros informacijos atskleidimą, todėl atsisakė vykdyti ieškovės reikalavimus. Po kelių dienų atsakovei paskambino mokyklos pavaduotoja ir pranešė, kad į ją kreipėsi ieškovė su reikalavimu įpareigoti atsakovę parašyti viešą pasižadėjimą apie tai, kad vaizdo klipas nebus niekur niekada viešinamas. Atsakovė, nenorėdama tęsti kilusio konflikto, geranoriškai sutiko su mokyklos pavaduotojos prašymu įvykdyti ieškovės reikalavimą, todėl 2023 m. gegužės 17 d. per elektroninį dienyną „Tamo“ parašė mokyklos administracijai, klasės auklėtojai ir ieškovei elektroninį laišką, kuriuo pažadėjo, kad vaizdo klipas nebus viešinamas, pažymėdama, kad net tokių ketinimų niekuomet nebuvo. Nepaisant pasižadėjimo, po kelių dienų atsakovės dukra pasiskundė, kad ieškovės dukra reikalauja iš jos įrodymų, jog A. telefone nėra jokių U. nuotraukų, vaizdo medžiagos, kurioje būtų užfiksuota U. ir pan. Dėl tokio elgesio, atitinkančio psichologinio smurto požymius, atsakovė kreipėsi į klasės auklėtojas ir mokyklos administraciją su pagalbos prašymu padėti išspręsti kilusį ginčą ir apginti jos nepilnametę dukrą, parašė ginčo laišką, kuriame išdėstė savo pagrįstas baimes dėl pažeidžiamų dukros teisių ir interesų. Buvo organizuotas šalių ir mokyklos atsakingų asmenų susitikimas, kurio metu atsakovė dar kartą patvirtino, kad A. telefone nėra vaizdo įrašo bei jokių kitų U. atvaizdų ar pan., o ieškovė buvo įpareigota daugiau neberašyti atsakovei ir nereikalauti jokių įrodymų. Pažymi, kad nei viename iš atsakovės surašytame ginčo elektroniniame laiške pateiktų pasisakymų atsakovė ieškovės nepažemino, neįžeidė, nesumenkino, nevartojo neetiškų ar užgaulių žodžių ar jų junginių. Atsakovė kreipėsi ne į pašalinius asmenius, o tuos pačius, kurie pačios ieškovės buvo įtraukti į tarp šalių kilusį konfliktą. Atsakovės teigimu, ieškovės teiginiai dėl neturtinės žalos yra deklaratyvūs, nepagrįsti įrodymais. Ieškovės ir atsakovės konfliktas vyko kaip dviejų mokinių mamų santykių aiškinimasis.

8. Atsakovė triplike pažymėjo, kad mokyklos veiklą reglamentuojantys teisės aktai ir vidiniai progimnazijos teisės aktai pagrindžia, kad atsakovė, kreipdamasi į klasės auklėtojas ir mokyklos administraciją su prašymu apginti jos nepilnametę dukrą, elgėsi teisėtai ir sąžiningai. Buvo kreiptasi būtent į tuos asmenis, kurie pagal savo profesiją, pareiginius nuostatus bei jiems įstatymo pavestas funkcijas yra įgalioti padėti mokiniui, jį apsaugoti ir užtikrinti jo saugią aplinką jam būnant mokykloje, todėl toks pagalbos kreipimasis į atsakingus profesijos atstovus negali būti pripažintas viešinimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.24 straipsnio prasme.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. sprendimu teismas ieškinį atmetė; priteisė atsakovei T. Š. iš ieškovės I. C. 1 580 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

10. Teismas spręsdamas dėl ginčo aplinkybių, atsižvelgė į Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (toliau – Švietimo įstatymas) 2 straipsnio 13 dalies, 27 dalis 35 dalies, 43 straipsnio 3 dalies 47 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, (duomenys neskelbtini) klasės auklėtojo pareigybės aprašymu, patvirtintu Progimnazijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. V-168 (toliau – Auklėtojo pareigybės aprašymas), 16 punktu, (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo ugdymui pareigybės aprašymo, patvirtinto Progimnazijos direktoriaus 2021 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. V-94 (toliau – Direktoriaus pavaduotojo ugdymui pareigybės aprašymas), 7.6. punktas, 10.11 punktu, (duomenys neskelbtini) mokinio elgesio taisykles (toliau – Mokinio elgesio taisyklės), kuriose nurodyta, kad mokinys ištikus mokinio ugdymosi, elgesio ar kitiems sunkumams / iššūkiams mokykloje, prireikus kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) privalo kreiptis į: klasės auklėtoją / mokytoją, pagalbos mokiniui specialistus, progimnazijos administraciją. Sprendė, kad atsakovė, rašydama laišką (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojoms J. Z. (direktoriaus pavaduotoja pagrindiniam ugdymui) ir R. Š. (direktoriaus pavaduotoja, taip pat viena iš šalių dukrų klasės auklėtojų), tokiu būdu kreipėsi į asmenis, jos nuomone, galinčius sureguliuoti kilusią konfliktinę situaciją.

11. Teismas vertino, atsakovė laiške J. Z. bei R. Š. išreiškė susiklosčiusios situacijos vertinimą taip, kaip ji ją suprato iš savo dukros žodžių, taip pat remdamasi savo asmenine patirtimi, bendraujant su ieškove. Šalių paaiškinimai, į bylą pateiktos šalių susirašinėjimo ištraukos, garso žinutės patvirtina, kad ieškovė ne kartą rašė, siuntė žinutes atsakovei, reikalaudama įrodymų, kad pastarosios dukros telefone neliko nieko, susijusio su ieškovės dukra. Padarė išvadą, jog atsakovė turėjo pagrindą manyti, kad, nepavykus rasti sutarimo jai ir ieškovei, panašūs prašymai / reikalavimai mokykloje ieškovės dukros buvo išsakomi atsakovės dukrai.

12. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo manyti, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai. Pažymėjo, kad žinutę siuntė ugdymo įstaigos, kurioje, atsakovės manymu, jos dukra patyrė netinkamą kito vaiko elgesį, atstovėms – vienai iš klasės auklėtojų bei administracijos atstovei, atsakingai už pagrindinės mokyklos klases. Siųsdama žinutę kaip gavėją nurodė ir pačią I. C., sudarydama galimybę I. C. pareikšti savo poziciją. Teismas vertino, jog tai patvirtina, kad atsakovės tikslas buvo situaciją išsiaiškinti tarp suaugusių asmenų, mokinių tėvų (padedant ugdymo įstaigos atstovams) ir konfliktą užbaigti. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė rašytose / siųstose balso žinutėse atsakovei, teikdama paaiškinimus teismo posėdžių metu įvardino mokyklą bei klasės auklėtoją kaip asmenis / instituciją, įgalintą padėti šalims susiklosčiusioje situacijoje. Teismas akcentavo, kad liudytojomis teisme apklaustos R. Š. bei V. A., perskaičiusios ginčo pranešimą „Tamo“ sistemoje, patvirtino, kad jį vertintų kaip kreipimąsi pagalbos, prašymą padėti išspręsti situaciją.

13. Teismas padarė išvadą, kad abi šalys, pernelyg emocianaliai reaguodamos ir įsitraukusios į tarp jų vaikų susiklosčiusią situaciją, nepagarbiai bendravo viena su kita, taip pat išreikšdamos neigiamą nuomonę / kritiką apie viena kitą, viena kitos šeimą, vaikus, jų auklėjimo būdus, vėliau savo konfliktą perkėlė į susirašinėjimą „Tamo“ dienyne, įtraukdamos ir mokyklos administraciją. Be to, abi šalys į mergaičių auklėtojas / administraciją kreipėsi ne tik laiškais, bet ir skambučiais. Teismas akcentavo, kad atsakovė buvo kreipimosi į mokyklos administraciją iniciatorė, taip pat į ugdymo įstaigos administraciją su prašymais dėl susiklosčiusios situacijos, kreipėsi ir ieškovė.

14. Teismas atsižvelgęs, kad (duomenys neskelbtini) ir mokinio tėvų 2023 m. gegužės 23 d. susitikime vyko šalių susitikimas, dalyvaujant progimnazijos atstovei J. Z., konstatavo, jpg aplinkybė, kad susirinkime dalyvavo abi mamos, patvirtina, jog jos abi manė / sutiko, kad mokyklos administracija yra subjektas, galintis padėti sureguliuoti situaciją.

15. Teismas įvertinęs byloje esantį ieškovės dukros susirašinėjimą su klasioke (ieškinio priedas Nr. 6), pažymėjo, kad ieškovės dukra vaikų klausinėja / renka informaciją (užduoda klausimą, kas ką sakė, padėkoja už atsakymą), ar atsakovė / jos dukra, ką nors kalba apie ieškovę. Taip pat teismas įvertinęs atsakovės pateiktą susirašinėjimą, pažymėjo, kad atsakovė klausinėjo dukros klasės draugės mamos, ar apie jos dukrą teikiama informacija yra tiesa. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad abi šalys veikė, iš esmės remdamosi iš savo dukrų, jų aplinkos gaunama informacija. Teismas sprendė, kad atsakovė, išsiųsdama ginčo pranešimą, elgėsi sąžiningai, neperžengė savo teisų gynimo ribų ir tai negali būti vertinama kaip ieškovės asmens garbės ir orumo pažeidimas, ir atsižvelgęs į tai ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16. Apeliaciniu skundu ieškovė I. C. prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-650-496/2024 visa apimtimi ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; ieškovės I. C. naudai iš atsakovės T. Š. priteisti visas ieškovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Skundžiamas teismo sprendimas yra netinkamai motyvuotas. Sprendimo dalyje pirmosios instancijos teismas išvis nenagrinėjo ir nepateikė argumentų, motyvų ar išvadų apie asmens garbės ir orumo gynimo institutą, teisės aktuose ar teismų praktikoje įtvirtintas sąlygas, kurioms esant reikalavimai dėl asmens garbės ir orumo gynimo tenkinami, neanalizavo bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių asmens garbės ir orumo gynimo sąlygų buvimo aspektu. Taip pat sprendime nėra pateikta argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės pateiktus įrodymus byloje. Teismas sprendime net nepaminėjo nė vienos CK normos, kurioje įtvirtintas asmens garbės ir orumo gynimas. Sprendime pateikiamos ginčui neaktualių teisės aktų nuostatų apie Ugdymo įstaigos ir/ar jos darbuotojų funkcijas citatos. Pažymi, kad teismas po aprašomosios sprendimo dalies, neanalizavęs atsakovės paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos apie ieškovę turinio, šios informacijos teisingumo ir jos įtakos ieškovės asmens garbei ir/ar orumui, sprendimo motyvuojamojoje dalyje pateikė kasacinio teismo nutarties citatą dėl suformuotos taisyklės, kuomet ieškinys dėl garbės ir orumo gynimo turi būti atmetamas, nesant teisės pažeidimo – žinių paskleidimo.

16.2. Vertina, kad teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimus, t. y. teismo procesinio sprendimo netinkamas motyvavimas, nesirėmimas ginčui aktualiomis teisės normomis, nepateikiant išvadų ar motyvų dėl tokių normų taikymo konkretaus byloje nagrinėto ginčo atveju, laikytinus esminiu procesinės teisės normų pažeidimu, kuris nulėmė neteisingą šios civilinės bylos išnagrinėjimą. Kadangi teismas sprendime neanalizavo ir nepateikė jokių motyvų ar laiške atsakovės paskleista informacija atitinka kasacinio teismo praktikoje nustatytas sąlygas, mano, kad yra pagrindas sprendimą panaikinti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 1 dalį.

16.3. Atkreipia dėmesį, kad preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai (CK 2.24 straipsnio 1 dalis). Pažymi, kad teismas sprendime neišaiškino nė vieno iš kasacinio teismo praktikoje apibrėžtų kriterijų dėl asmens garbės ir orumo pažeidimo nustatymo. Teismas nenustatė ir neįvertino nei vienos iš CK 2.24 straipsnyje nustatytų sąlygų: 1) ar atsakovė savo veiksmais, t. y. parašydama laišką, paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją; 2) ar atsakovės paskleista tikrovės neatitinkanti informacija yra apie ieškovę; 3) ar atsakovės paskleista informacija apie ieškovę neatitinka tikrovės; 4) ar atsakovės paskleistos žinios žemina ieškovės garbę ir orumą. Teismas turėjo nustatyti bei sprendime aiškiai motyvuoti, ar atsakovės laiške išsiųsta informacija apie ieškovę atitinka ar neatitinka įstatyme bei kasacinio teismo praktikoje apibrėžtų kriterijų viseto, kad asmens garbė ir orumas galėtų būti ginami pagal CK 2.24 straipsnį.

16.4. Akcentuoja, jog kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018, 31 punktas). Pažymi, kad atsakovės paskleisti teiginiai, kurie, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, neatitinka tikrovės, tapo žinomi tretiesiems asmenims, nes laiškas buvo išsiųstas direktoriaus pavaduotojai J. Z. ir antrajai mergaičių mokytojai, bei taip pat direktorės pavaduotojai R. Š., todėl yra laikomi paskleistais ir atitinka aukščiau cituojamoje kasacinio teismo praktikoje apibrėžiamą „žinių paskleidimo“ sąlygą. Tačiau, teismas sprendime šios aplinkybės, sudarančios vieną iš CK 2.24 straipsnyje nustatytų sąlygų, nevertino ir dėl to nieko nepasisakė.

16.5. Pažymi, kad paskleistos žinios yra būtent apie ieškovę, kadangi atsakovė laiške aiškiai pamini savo dukros A. klasiokę U. ir jos mamą (ieškovę), todėl antroji sąlyga taip pat yra išpildoma. Teismas sprendime šios aplinkybės taip pat nevertino. Vertina, jog nesant duomenų, patvirtinančių paskleistos žinios tikrumą, laikytina, kad atsakovė šios aplinkybės neįrodė. Atsakovei nepaneigus šios sąlygos buvimo, teismas sprendime privalėjo konstatuoti, kad ši sąlyga yra nustatyta ir egzistuoja.

16.6. Nė vienas iš atsakovės pateiktų įrodymų byloje neįrodė, jog laiške paskleista informacija apie ieškovę yra teisinga, t. y. atitinka tikrovę. Priešingai, pateikta susirašinėjimo su dukra kopija patvirtino, kaip buvo pripažinusi atsakovė, kad vienas iš paskleistų teiginių laiške yra tikrovės neatitinkanti informacija. Atsakovė nepateikė nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad laiške paskleista informacija, jog ieškovė prašo savo dukros reikalauti atsakovės dukros telefono dėl įsitikinimo kad ten nieko nėra, jokio klipo, nuotraukų ar dar kažko, atitinka tikrovę. Dėl antros atsakovės laiške paskleistos žinios, kad ieškovės dukra nereikalautų įrašinėti atsakovės dukros balso į ieškovės dukros telefoną, jog atsakovės dukra balsu žadėtų, įtikinėtų kad kažką darė ar ne, atsakovė procesiniuose dokumentuose pripažino, kad suklydo ir laiške parašė tikrovės neatitinkančią informaciją. Atsakovė nepateikė byloje įrodymų, kurie pagrįstų laiške nurodytus faktus, dėl to neįvykdė pareigos pateikti įrodymus, todėl atsakovei turėjo kilti neigiami padariniai –ieškinio patenkinimas. Šiuo atveju, sprendimu visi neigiami padariniai dėl atsakovės įrodinėjimo pareigos nevykdymo perkelti ieškovei, nes ieškinys buvo atmestas visa apimtimi.

16.7. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovės paskleista informacija, kuri neatitinka tikrovės neabejotinai pažeidė ieškovės neturtines teises – garbę ir orumą. Atsakovė paskleidė tikrovės neatitinkanti informaciją, kad ieškovė prašo savo dukros reikalauti iš atsakovės dukros parodyti jos telefone esančią asmeninę informaciją bei reikalauja, kad dukra įrašytų atsakovės dukros pasižadėjimą „kažko“ nedaryti, ieškovę apibūdina neigiamai, kaip netinkamai auklėjančią savo vaiką bei skatinančią nepilnametę dukrą atlikti teisei ir/ar moralei priešingus veiksmus, taip pat apibūdina ieškovę kaip netinkamai besielgiančią viešajame gyvenime su nepilnamečiais vaikais, rodančią blogą pavyzdį savo dukrai. Akcentuoja, kad ieškovė dirba ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ir kartu bendradarbiauja su ugdymo įstaiga, kurioje mokėsi ieškovės ir atsakovės dukros, todėl dėl atsakovės apie ieškovę paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos nukentėjo ieškovės reputacija ugdymo įstaigoje, pasitikėjimas ja. Ieškovė nebeturi tokio ryšio su ugdymo įstaigos administracija, kokį buvo sukūrusi per (duomenys neskelbtini) metų darbo prieš visą ginčą ir laiško išsiuntimą. Iki atsakovės laiško, ieškovė bendradarbiaudama su ugdymo įstaiga vesdavo socialines pamokas mokykloje, tačiau po atsakovės laiške paskleistos tikrovės neatitinkančios, ieškovės asmens garbę bei orumą žeminančios informacijos, šis bendradarbiavimas buvo nutrauktas.

16.8. Vertina, kadangi atsakovės paskleista tikrovės neatitinkanti informacija atitinka visas keturias kasacinio teismo praktikoje nustatytas garbės ir orumo gynimo sąlygas, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, jog buvo pažeisti ieškovės asmens garbė ir orumas ir įpareigoti atsakovę paneigti paskleistus duomenis, žeminančius ieškovės garbę bei orumą.

16.9. Teismas sprendime apskritai neanalizavo asmens garbės ir orumo instituto sąlygų ir dėl to motyvuojamojoje sprendimo dalyje nepateikė nė vieno motyvo ar atsakovės laišku paskleista tikrovės neatitinkanti informacija atitinka asmens garbės ir orumo pažeidimą ar neatitinka. Yra įsitikinusi, kad teismas sprendime netinkamai aiškino CK 2.24 straipsnyje įtvirtintą normą, todėl sprendimas turi būti panaikintas.

16.10. Kaip jau minėta, atsakovė dar iki ieškinio teismui padavimo bei bylos nagrinėjimo metu ne kartą pripažino, kad vienas iš paskleistų teiginių apie ieškovę (antrasis byloje įrodinėjamas neteisingas teiginys), jog ieškovė reikalavo įrašyti atsakovės dukros A. balsą ir pasižadėjimą kažko nedaryti, iš tikrųjų yra tikrovės neatitinkantis faktas. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė kartu su tripliku pateikė ir dukros A. rašytas žinutes, kurios patvirtina, kad ieškovės dukra U. neįrašinėjo ir neketino įrašinėti atsakovės dukters balso, o atvirkščiai – įrašinėti ieškovės dukters balsą ketino atsakovės dukra A.

16.11. Pažymi, jog, nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu tiek teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu ne kartą patvirtino ir pripažino, kad dukros A. pasakojimus interpretavo neteisingai ir vienas iš paskleistų teiginių apie ieškovę iš tikrųjų yra tikrovės neatitinkantis faktas, teismas sprendime dėl to nepasisakė. Be to, nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu vienareikšmiškai pripažino dalį ieškovės ieškinio faktinio pagrindo, teismas netaikė supaprastinto bylos nagrinėjimo (toje dalyje, kurioje ieškinys pripažintas) ir teismo sprendimo priėmimo tvarkos, neišdėstė sutrumpintų ieškinio tenkinimo motyvų.

16.12. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė atsisakė paneigti tikrovės neatitinkančią ir asmens garbę bei orumą žeminančią informaciją, išplatinant viešą atsiprašymą tuo pačiu sklaidos kanalu, todėl materialinė subjektinė teisė, dėl kurios gynimo ieškovė kreipėsi į teismą, išliko pažeista. Mano, kad teismui neatlikus įstatyme įtvirtintų procesinių veiksmų buvo neteisingai išspręsta byla, kadangi teismas nepaisydamas fakto, jog atsakovė pripažindama, jog vienas iš paskleistų teiginių apie ieškovę yra tikrovės neatitinkantis faktas, iš esmės pripažino dalį ieškinio bylos nagrinėjimo metu, ieškovės ieškinio netenkino visa apimtimi. Atsižvelgiant į tai, teismui pažeidus procesinės teisės normas, byla buvo išspręsta neteisingai, todėl sprendimas turi būti panaikintas.

16.13. Pažymi, kad teismas sprendimą atmesti ieškovės ieškinį iš esmės priėmė remiantis vienintele sprendime cituojama kasacinio teismo praktikoje suformuota taisykle, jog: „sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas ... <...>... (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-337/2012).“ Yra įsitikinusi, kad mokykla nėra laikoma valstybine institucija. Mokykloje nedirba valstybės tarnautojai, nes mokytojai ir mokyklos administracija dirba pagal sutartis. Be kita ko, mokytojai ir mokyklos administracija nėra valstybės įgalioti profesijos atstovai, kadangi pagrindinė mokytojo funkcija yra ugdyti mokinius pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programas. Akcentuoja, jog tiek mokytojai, tiek vietiniu lygmeniu sudaryta ugdymo įstaigos administracija, nėra valstybės tarnautojas (pareigūnas) ir/ar tokios profesijos atstovai, kurie yra įgalioti valstybės vykdyti tam tikrą profesinę veiklą, todėl šio ginčo atveju negalėjo būti taikoma sprendime cituojamoje kasacinio teismo nutartyje suformuota teisės aiškinimo taisyklė.

16.14. Atkreipia dėmesį, kad iš sprendime pateiktų ištraukų iš pareigybių aprašymų matyti, jog tik prie klasės auklėtojo veiklos sričių yra numatyta, kad jis įtraukia tėvus į klasės problemų sprendimą. Tai reiškia, kad pats klasės auklėtojas įtraukia tėvus spręsti klasės problemas tarp mokinių, bet ne tarp mokinių tėvų. Direktoriaus pavaduotojų pareigybės aprašymuose nėra numatyta, kad direktoriaus pavaduotojų pareiga būtų spręsti tarp mokinių tėvų iškilusius konfliktus/problemas.

16.15. Pažymi, jog laiškas buvo išsiųstas direktoriaus pavaduotojoms J. Z. ir R. Š., kuri taip pat buvo ieškovės ir atsakovės dukrų antroji auklėtoja. Nė viena iš šių pavaduotojų nebuvo šalių dukrų pagrindine auklėtoja. Akcentuoja, kad atsakovė nesikreipė nei į auklėtoją V., nei į gerovės komisiją, o laišką per „Tamo“ dienyną išsiuntė pavaduotojoms R. Š. ir J. Z. Atkreipia dėmesį, jog atsakovė kreipdamasi net nenurodė, jog yra reikalinga pagalba sprendžiant konfliktą, o tiesiogiai apkaltino ieškovę ir paskleidė tikrovės neatitinkančią žinią tretiesiems asmenims.

16.16. Vertina, kad sprendime cituojama kasacinio teismo praktika negali būti taikoma ne tik dėl to, jog atsakovė kreipėsi ne į kompetentingą valstybės instituciją (pareigūną), ar į valstybės įgaliotą vykdyti tam tikrą profesinę veiklą asmenį, tačiau ir dėl to, jog ankstesni teismų sprendimai, kuriuose buvo sukurtas precedentas, yra sukurti savo faktinėmis aplinkybėmis skirtingose bylose. Sprendime cituojamos kasacinės bylos ratio decidendi nesutampa su šios civilinės bylos pagrindu. Be to, minėtoje kasacinio teismo praktikoje valstybės institucijoms (pareigūnams) prilyginti rajono savivaldybės meras ir rajono savivaldybės švietimo skyriaus vedėjas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo primininkas bei policijos pareigūnai, tačiau ne mokytojai (auklėtojai) ir/ar mokyklos pavaduotojai.

16.17. Nesutinka su teismo sprendime padaryta išvada, neva bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė ne kartą rašė, siuntė žinutes atsakovei, reikalaudama įrodymų, kad pastarosios dukros telefone neliko nieko, susijusio su ieškovės dukra ir atsakovė turėjo pagrindą manyti, kad, nepavykus rasti sutarimo jai ir ieškovei, panašūs prašymai / reikalavimai mokykloje ieškovės dukros buvo išsakomi atsakovės dukrai.

16.18. Vertina, jog teismas išvadą, kad „atsakovė turėjo pagrindą manyti, kad dukros pasakojimai yra tiesa“ padarė vadovaudamasis spėliojimais ir prielaidomis, ką atsakovė dėl vienokio ar kitokio ieškovės prašymo susirašinėjimo metu turėjo pagrindą manyti, nesiremiant jokiais byloje surinktais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, teismas priimdamas sprendimą neturėjo jokio pagrindo taikyti kasacinio teismo praktikoje suformuotą taisyklę, taikomą asmeniui sąžiningai kreipiantis į valstybės pareigūnus, kadangi: 1) atsakovė nesikreipė į tinkamus subjektus, t. y. nesikreipė į valstybės pareigūnus; 2) atsakovės kreipimasis per se nebuvo sąžiningas, o teismas sprendime tinkamai neatskleidė ir byloje surinktais įrodymais nemotyvavo kaip pasireiškė tariamas atsakovės sąžiningumas; 3) laiškas negalėtų būti laikomas pagalbos prašymu išspręsti situaciją mokykloje, kadangi juo tiesiog buvo paskleista tikrovės neatitinkanti ir ieškovę žeminanti informacija, taip pat nukentėjo ieškovės ir jos dukros reputacija ugdymo įstaigos bendruomenės akyse, prieš ieškovės dukrą kurį laiką buvo vykdomos patyčios būtent dėl atsakovės ir atsakovės dukros kaltės.

16.19. Atkreipia dėmesį, kad teismas sprendimą motyvuoja ir ugdymo įstaigos ir mokinio tėvų susitikimo 2023 m. gegužės 23 d. protokolu, bei pripažįsta, jog aptariami įrodymai nėra susiję su ginčo dalyku. Ieškovė niekada neneigė, kad konfliktus išspręsti bandė su mokyklos administracija, tačiau tai neturi nieko bendro su tuo, jog atsakovė mokyklos administracijai parašė laišką su tikrovės neatitinkančia ir ieškovės asmens garbę bei orumą žeminančia informacija, o nesikreipė prašydama pagalbos išspręsti kilusius nesutarimus. Akcentuoja, kad parašymas apie kitą asmenį tikrovės neatitinkančių faktų/kaltinimų, kurie žemina asmens garbę ir orumą tai nėra pagalbos iš ugdymo įstaigos administracijos prašymas išspręsti kilusius nesutarimus.

Atsiliepimas

17. Atsakovė T. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės I. C. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą; priteisti iš ieškovės I. C. visas atsakovės T. Š. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamame sprendime pateikti aiškūs ir išsamūs tokio procesinio veiksmo motyvai – atsakovė, išsiųsdama ginčo pranešimą, elgėsi sąžiningai, neperžengė savo teisų gynimo ribų ir tai negali būti vertinama kaip ieškovės asmens garbės ir orumo pažeidimas, nes atsakovė kreipėsi į asmenis, įgaliotus sureguliuoti kilusią konfliktinę situaciją (sprendimo 11–17 punktai). Sprendime yra konstatuota, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, t. y. nebuvo nustatytas informacijos paskleidimo faktas. Teismo sprendime yra išsamiai motyvuota (tiek bylos faktinėmis aplinkybėmis, tiek galiojančiomis teisės normomis), jog atsakovės kreipimasis į kompetentingą instituciją ir specialistus – mokyklos administraciją ir klasės auklėtojas, kurie pagal turimus įgaliojimus turėjo padėti išspręsti kilusį konfliktą ir užtikrinti saugią aplinką mokiniams, negali būti laikomas viešinimu CK 2.24 straipsnio prasme. Vertina, kad teismas motyvuojamosios dalies 11–17 punktuose yra padaryta motyvuota ir teisėta išvada, jog nagrinėjamojoje byloje nebuvo žinių paskleidimo fakto. Nesant teisės pažeidimo – žinių paskleidimo, t. y. nesant pirmos būtinos CK 2.24 taikymo sąlygos, teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai neanalizavo atsakovės paskleistos informacijos apie ieškovę turinio, šios informacijos teisingumo ir jos įtakos ieškovės asmens garbei ir/ar orumui. Ieškovė, kritikuodama sprendimo motyvus, jų dėstymo logiką, nepateikė argumentų, kurie paneigtų sprendimo išvadų teisingumą. Ieškovė klaidina, kad teismas neanalizavo asmens garbės ir orumo gybimo instituto, teisės aktuose ar teismų praktikoje įtvirtintų sąlygų.

17.2. Pagal teismų formuojamą praktiką sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Nagrinėjamu atveju dėl dviejų paauglių mokykloje kilusio konflikto, atsakovės dukros patirto neteisėto poveikio reikalaujant patikrinti jos telefoną ir jame esančią informaciją, atsakovė kreipėsi į kompetentingą instituciją ir specialistus – mokyklos administraciją ir klasės auklėtojas, kurie pagal turimus įgaliojimus turėjo padėti išspręsti kilusį konfliktą ir užtikrinti saugią aplinką mokiniams. Todėl sprendime yra teisėtai, motyvuotai ir pagrįstai konstatuota, kad ginčo laiško išsiuntimas negali būti laikomas informacijos viešinimu. Atitinkamai, nesant pirmos būtinos CK 2.24 straipsnio taikymo sąlygos, teismas neturėjo pareigos analizuoti kitų minėtos teisės normos sąlygų buvimo ar nebuvimą. Atkreipia dėmesį, jog vien tai, kad ieškovės netenkina sprendimo išvada, jog nebuvo informacijos/žinių/nuomonės paskleidimo fakto, nereiškia, kad teismas neanalizavo asmens garbės ir orumo gybimo instituto. Priešingai, iš teismo motyvų matyti, kad ieškinys buvo atmestas dėl to, jog nebuvo neteisėtų veiksmų – žinių paskleidimo, t. y. nesant pirmos būtinos CK 2.24 straipsnio taikymo sąlygos, atitinkamai kitų CK 2.24 straipsnyje įtvirtintų sąlygų buvimas neturi teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui. Apibendrina, jog nenustačius žinių paskleidimo fakto, nėra teisinio pagrindo nustatinėti žinių pobūdžio (žeminančios, atitinkančios tikrovę), nes asmens garbės ir orumo pažeidimas yra atitinkamo pobūdžio žinių paskleidimas.

17.3. Nesutinka su ieškovės argumentais, kad kreipimasis į klasės auklėtoją ir mokyklos administracijos atstovą (direktoriaus pavaduotoją) negali būti prilyginamas kreipimuisi į įgaliotus profesijos atstovus, jog mokykla nėra laikoma valstybine institucija, o mokytojai ir mokyklos administracija nėra valstybės įgalioti profesijos atstovai. Pažymi, kad atsakovė kreipėsi į klasės auklėtoją ir mokyklos direktorės pavaduotoja, į kurias pagalbos apsaugoti savo nepilnametę dukrą nuo patiriamo psichologinio smurto ir neteisėtų reikalavimų, pažeidžiančių dukters asmeninio gyvenimo privatumą, yra valstybės įgalioti profesijos atstovai, kurie galiojančių teisės aktų nuostatomis yra įpareigoti užtikrinti kiekvieno mokinio saugų mokymosi procesą.

17.4. Pažymi, kad atsiliepimo į apeliaciniame skunde 33–40, 42–44 punktuose pacituoti mokyklos veiklą reglamentuojantys teisės aktai ir vidiniai ugdymo įstaigos teisės aktai pagrindžia, kad atsakovė kreipdamasi į klasės auklėtojas ir mokyklos administraciją su prašymu apginti jos nepilnametę dukrą elgėsi teisėtai ir sąžiningai. Buvo kreiptasi būtent į tuos asmenis, kurie pagal savo profesiją, pareiginius nuostatus bei jiems įstatymo pavestas funkcijas yra įgalioti padėti mokiniui, jį apsaugoti ir užtikrinti jo saugią aplinką jam būnant mokykloje. Atitinkamai toks pagalbos kreipimasis į atsakingus profesijos atstovus negali būti pripažintas viešinimu CK 2.24 straipsnio prasme.

17.5. Atkreipia dėmesį, kad iš elektroninio laiško formuluotės matyti, kad atsakovė siekė tik apsaugoti savo dukrą nuo neteisėtų ieškovės ir jos dukros reikalavimų ir daromo poveikio, apsaugoti dukros asmeninį gyvenimą. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad mokyklos atsakingi darbuotojai vertino ir aiškinosi šalių ginčo aplinkybes, sprendė pagal kompetenciją susiklosčiusią situaciją. Tai įrodo, kad buvo kreiptasi į įgaliotus mokyklos atstovus, kurie yra atsakingi už mokinių saugumą mokykloje. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė kreipėsi į tuos pačius asmenis, kurie pačios ieškovės buvo įtraukti į kilusį konfliktą – ieškovės iniciatyva mokyklos administracijos atstovai buvo įtraukti į šalių ginčą, kuomet dar iki atsakovės ginčo laiško išsiuntimo, ieškovė per ugdymo įstaigos administracijos atstovus, klasės auklėtojas apkaltino atsakovę ir jos dukrą galimu vaizdo klipo paviešinimu ir pareikalavo, kad atsakovė parašytų viešą pasižadėjimą, jog mergaičių kurtas vaizdo klipas niekur nebus viešinamas.

17.6. Pažymi, kad teismas sprendime visiškai pagrįstai konstatavo, kad atsakovė ginčo laišku kreipdamasi į klasės auklėtoją ir direktoriaus pavaduotoją elgėsi sąžiningai, nes: ginčo laišką atsakovė siuntė ugdymo įstaigos, kurioje, atsakovės dukra patyrė netinkamą kito vaiko elgesį, atstovėms; atsakovė žinutę siuntė tik vienai iš klasės auklėtojų bei administracijos atstovei, atsakingai už pagrindinės mokyklos klases; taip pat atsakovė kaip gavėją nurodė ir pačią ieškovę, kas patvirtina, kad atsakovės tikslas buvo situaciją išsiaiškinti tarp suaugusių asmenų, mokinių tėvų (padedant ugdymo įstaigos atstovams) ir konfliktą užbaigti. Atsakovė į mokyklos atsakingus asmenis kreipėsi turėdama pakankamą faktinį pagrindą, pagalbos kreipimosi tekstą išdėstė sąžiningai, etiškai, neįžeidžiant bei nežeminant. Vien iš elektroninio laiško formuluotės matyti, kad atsakovė siekė tik apsaugoti savo dukrą nuo neteisėtų Ieškovės ir jos dukros reikalavimų ir daromo poveikio, apsaugoti dukros asmeninį gyvenimą. Pati ieškovė tiek rašydama / siųsdama balso žinutes atsakovei, tiek teikdama paaiškinimus teismo posėdžių metu kaip asmenis / instituciją, įgalintą padėti šalims susiklosčiusioje situacijoje, įvardino mokyklą bei klasės auklėtoją. Pažymi, kad tą pačią dieną, kada išsiųstas ginčo laiškas, į jį atsakydama ieškovė, pranešimą siųsdama jau 4 gavėjams, nurodė, kad atsakovės išsiųstas ginčo laiškas yra šmeižiančio pobūdžio, kaltino atsakovę persekiojimu, grasinimais ir pan. Šalių paaiškinimai, į bylą pateiktos šalių susirašinėjimo ištraukos, garso žinutės patvirtina, kad ieškovė ne kartą rašė, siuntė žinutes atsakovei, reikalaudama įrodymų, kad pastarosios dukros telefone neliko nieko, susijusio su ieškovės dukra. Teigia, kad atsakovė turėjo pagrindą manyti, kad, nepavykus rasti sutarimo jai ir ieškovei, panašūs prašymai / reikalavimai mokykloje ieškovės dukros buvo išsakomi atsakovės dukrai. Akcentuoja, kad duodama paaiškinimus teisme ieškovė patvirtino, kad jos dukra atsakovės dukros klausė dėl pastarosios telefone su ja likusios susijusios informacijos, tačiau tai nebuvo reikalavimas. Tai, kad atsakovė ginčo pranešime tokį prašymą įvardino kitais žodžiais, nesudaro to pagrindo vertinti kaip ieškovės garbės ir orumo įžeidimo.

17.7. Pasinaudojimas įstatyme įtvirtinta teise kreiptis į atsakingus mokyklos darbuotojos dėl pažeidžiamų nepilnametės dukros teisių ir interesų negali būti pripažįstamas neteisėtu veikimu CK 2.24 straipsnio prasme, neįrodo atsakovės piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo, todėl atsakovės kreipimosi į mokyklos administraciją tekstas nelaikytinas informacijos paskleidimu neapibrėžtam asmenų ratui ir tokia informacija neatitinka žinių paskleidimo fakto kriterijaus.

Šalies argumentai

17.8. Pažymi, kad ieškovė apeliaciniu skundu melagingai nurodo, kad atsakovė iš dalies pripažino ieškinio reikalavimas, todėl pirmosios instancijos teismas, negalėjo pilnai atmesti ieškinio. Pabrėžia, kad atsakovė visą laiką laikėsi nuoseklios pozicijos, jog neatliko jokių neteisėtų veiksmų bei ieškinio nei iš dalies, nei pilnai niekuomet nepripažino. Mano, kad paaiškėjusios klaidos pripažinimas nėra tapatus ieškinio dalies pripažinimui, nes niekuomet nebuvo pripažintas žinių paskleidimo faktas ir kreipimosi į mokyklos administraciją neteisėtumo faktas. Pagrindas prašyti pagalbos objektyviai egzistavo – iš atsakovės ir jos dukros buvo reikalaujama pateikti atsakovė dukros telefoną, t. y. atsakovės dukra patyrė psichologinį spaudimą ir sulaukė neteisėtų reikalavimų.

17.9. Nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Akcentuoja, kad teismo sprendimo išvada, jog klasės auklėtoja ir mokyklos administracijos atstovai yra valstybės įgalioti profesijos atstovai yra pagrįsta tiek bylos faktinėmis aplinkybėmis, tiek galiojančiomis teisės normomis reglamentuojančiomis, mokytojų veiklą bei pareigas. Aplinkybė, jog ieškovė nesutinka su šiais sprendimo motyvais, nesuteikia pagrindo spręsti, jog buvo pažeistos įrodinėjimo procesą reglamentuojančios teisės normos. Ieškovė klaidina apeliacinės instancijos teismą, jog pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir netyrė, ar atsakovės kreipimasis buvo sąžiningas. Priešingai sprendimo 19, 20, 21, 25, 26 punktuose yra išsamiai pasisakyta dėl atsakovės kreipimosi ginčo laišku į klasės auklėtoją ir direktoriaus pavaduotoją sąžiningumo.

17.10. Nesutinka su ieškovės argumentais, kad ginčo laišku atsakovė neprašė jokios pagalbos, o tik parašė apie ieškovę šmeižiančią informaciją. Atkreipia dėmesį, kad iš laiško turinio matyti, kad jis prasideda, pagalbos prašymu („Rašau prašydama pagalbos”) imtis veiksmų ir apsaugoti atsakovės nepilnametę dukrą nuo sistemingų neteisėtų ieškovės ir ieškovės dukros reikalavimų patikrinti jos asmeninį telefoną.

17.11. Priešingai nei teigia atsakovė, teisme sprendime atsakovės ir ieškovės tarpusavio bendravimas balso žinutėmis nebuvo vertintas kažkurios vienos šalies naudai ar ne naudai. Vertina, kad sprendime padaryta išvada, jog ieškovė ne kartą asmeniškai atsakovės reikalavo pateikti dukros telefono ekrano nuotraukas, kad ieškovė galėtų įsitikinti, kad ten neliko jokios su ieškovės dukra susijusios informacijos yra objektyvi, atitinkanti bylos medžiagą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė T. Š. 2023 m. gegužės 19 d. per „Tamo“ elektroninę sistemą (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus pavaduotojoms ugdymui R. Š. bei J. Z., ir ieškovei I. C. išsiuntė laišką (toliau – Laiškas), kuriame rašė „Rašau prašydama pagalbos, kad U. mama nusiramintų ir neprašytų savo dukros reikalauti A. telefono dėl įsitikinimo, kad ten nieko nėra, jokio klipo, nuotraukų ar dar kažko. Tai yra asmeninis daiktas. Ir kad nereikalautų įrašinėti balsą mano dukros į U. telefoną, vėl kad mano dukra balsu žadėtų, įtikinėtų kad kažką darė ar ne. Prašau administracijos pagalbos, nes jau čia tikras psichologinis spaudimas prieš mano dukrą, mūsų šeimą. U. mama tegu pateikia įrodymų, kad mano A. negražiai elgėsi prieš U.....Jau tai per toli nuėjo“.

Dėl precendento taikymo

20. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai rėmėsi kaip precedentu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004; 2006 m. balandžio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006, 2012 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2012 suformuluota taisykle, jog sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas.

21. Pažymėtina, kad Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taigi, pagrindinis kriterijus, lemiantis jau išnagrinėtoje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo kaip precedento taikymą, yra esminės faktinės bylos aplinkybės, kurių buvimas lemia teisinių santykių kvalifikavimą ir atitinkamų teisės normų taikymą. Teismui konkrečioje nagrinėjamoje byloje nenustačius esminių jos faktinių aplinkybių, kitoje byloje priimto teismo sprendimo kaip precedento taikymas yra negalimas, nes tai neatitiktų teismo precedento taikymo sąlygų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020 61 punktą; 2021 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-611/2021 58 punktą). Tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas), t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2022 62 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

22. Minėtose kasacinio teismo nutartyse, skirtingai nei nagrinėjamoje byloje, nebuvo aktualūs fakto ir teisės klausimai susiję su mokinio tėvų kreipimosi į mokyklą dėl pagalbos sprendžiant kilusį konfliktą tarp mokykloje besimokančių mokinių tėvų, kai į jį yra įtraukti ir patys vaikai, tačiau yra aktualios minėtose kasacinio teismo nutartyse suformuluotos bendro pobūdžio teisės aiškinimo taisyklės, nustatančios, jog sąžiningas asmens kreipimasis į kompetentingą valstybės instituciją dėl pažeistų teisių ir interesų gynimo, nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2012 ir kt. pateiktų išaiškinimų nevertino kaip turinčių precedento galią nagrinėjamoje byloje, o į juos atsižvelgė tik tiek, kiek jie reikšmingi sprendžiant, ar kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo, gali būti vertinamas kaip asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas.

24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004; 2006 m. balandžio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006, 2012 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2012 suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje ir minėtose kasacinio teismo bylose esminių panašumų turi teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluotos atitinkamos taisyklės (visais atvejais buvo kreiptais į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių gynimo), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į nurodytoje teismų praktikoje suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles.

Dėl asmens garbės ir orumo gynimo

25. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenustatė ir neįvertino nei vienos iš CK 2.24 straipsnyje nustatytų sąlygų. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog atsakovės paskleisti teiginiai neatitinka tikrovės ir tapo žinomi tretiesiems asmenims, nes laiškas buvo išsiųstas direktoriaus pavaduotojai J. Z. ir antrajai mergaičių mokytojai, kuri taip pat yra direktorės pavaduotoja, R. Š., atitinka kasacinio teismo praktikoje apibrėžiamą „žinių paskleidimo“ sąlygą. Be to, paskleistos žinios yra būtent apie ieškovę, kadangi atsakovė laiške pamini savo dukros A. klasiokę U. ir jos mamą (ieškovę), todėl antroji sąlyga taip pat yra išpildoma. Atsakovei nepaneigė, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, todėl teismas sprendime privalėjo konstatuoti, kad ši sąlyga yra nustatyta ir egzistuoja.

26. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Konstitucijos 22 straipsnyje nustatyta, jog įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą.

27. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas, dalykinė reputacija pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, sprendžiant reikalavimus dėl asmens garbės ir orumo gynimo, pirmiausia turi būti nustatytas žinių paskleidimo faktas, t. y. byloje turi būti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 35 punktas).

28. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti, taip pat dalykinė reputacija gali būti pažeista ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 36 punktas).

29. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiu teiginiu yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, 25 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 39 punktas).

30. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo teksto kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Nuomonę ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 27 punktą; 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020 32 punktą).

31. Kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Faktui, kad paskleista žinia yra apie ieškovą, nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstą, aplinkiniai atpažintų asmenį, kaip susijusį su paskleista žinia. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013).

32. Nustačius, kad egzistuoja visi nurodyti elementai, būtini civilinei atsakomybei pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį kilti, atsižvelgiant į ieškovo (-ų) pasirinktą jų pažeistų teisių gynimo būdą, spręstina dėl neturtinės žalos atlyginimo, esant tokiam ieškinio reikalavimui, ir nustatytinų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų (CK 6.250 straipsnis).

33. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad neegzistuoja pirmoji sąlyga būtina civilinei atsakomybei pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį kilti, nes nebuvo nustatyta, jog atsakovė kreipdamasi į mokyklos administraciją paskleidė žinią. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama sprendime padarė išvadą, kad atsakovė kreipėsi Laišku į mokyklos administraciją ir klasės auklėtoją prašydama pagalbos susidariusioje situacijoje.

34. Apeliantė teigia, kad atsakovė neturėjo pagrindo kreiptis pagalbos į klasės auklėtoją ir mokyklos pavaduotojas, kuriu viena buvo antroji klasės auklėtoja, nes konfliktas kilo ne tarp vaikų, o tarp mergaičių mamų, o mokykla neturi kompetencijos spręsti konfliktų kilusių tarp tėvų. Taip pat apeliantė teigia, kad mokykla nėra laikoma valstybine institucija – mokykloje nedirba valstybės tarnautojai, mokytojai ir mokyklos administracija nėra valstybės įgalioti profesijos atstovai, todėl šio ginčo atveju teismas negali remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-337/2012 suformuluotu išaiškinimu, jog „sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas“.

35. Švietimo įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. liepos 1 d.) 2 straipsnio 12 dalis nurodyta, kad mokykla – juridinis asmuo, valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka, kurio pagrindinė veikla yra formalusis arba (ir) neformalusis švietimas. Mokyklos bendruomenė – mokyklos mokytojai, mokiniai, jų tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kiti asmenys, vienijami mokymo santykių ir bendrų švietimo tikslų (Švietimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalis). Švietimas – ugdymas ir išsilavinimo teikimas, savišvieta; taip pat mokinių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų), švietimo įstaigų, mokytojų ir kitų švietimo teikėjų, švietimo pagalbos specialistų veiklų visuma (Švietimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalis). Valstybinė ir savivaldybės mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga. Ji savo veikloje vadovaujasi atitinkamai šiuo ir Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu arba Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu (Švietimo įstatymo 43 straipsnio 1 dalis). Mokykla privalo, be kita ko, sukurti ir palaikyti sveiką ir saugią aplinką, sudarančią palankias galimybes ugdyti ir mokytis (Švietimo įstatymo 43 straipsnio 19 dalies 2 punktas). Mokinys be kita ko, turi teisę mokytis savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje (Švietimo įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Tėvai, be kita ko, privalo sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo sąlygas, gerbti vaiko asmenybę, apsaugoti jį nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo, užtikrinti, kad vaiko sveikata būtų patikrinta laiku (Švietimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 2 punktas); bendradarbiauti su mokyklos vadovu, kitu švietimo teikėju, mokytojais, kitais specialistais, teikiančiais specialiąją, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę pagalbą, sveikatos priežiūrą, sprendžiant vaiko ugdymosi klausimus ir vykdyti jų rekomendacijas (Švietimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 3 punktas),

36. Apibendrinant minėtas Švietimo įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad mokykla yra juridinis asmuo, turintis kompetenciją teikti pagalbą mokiniams ir jų tėvams, sprendžiant klausimus susijusius su vaikų ugdymu, su saugios aplinkos mokiniui sukūrimu, o tėvai turi pareigą bendradarbiauti su mokykla, sprendžiant vaikų ugdymo klausimus, tame tarpe ir vaikų teisės mokytis savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad, priešingai nei teigia apeliantė, mokykla yra valstybinė institucija, turinti kompetenciją spręsti klausimus, susijusius su besimokančių mokykloje vaikų saugios aplinkos užtikrinimu, dėl jų pažeistų teisių gynimo, bei teikti pagalbą mokykloje besimokančių vaikų tėvams, susijusią su saugios vaikui ugdymo aplinkos kūrimu, o tėvai turi teisę kreiptis į mokyklą gauti tokio pobūdžio pagalbos.

37. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje teigiama, kad duomenys yra paskleisti kreipimesi (pareiškime, skunde) į valstybės (savivaldybės) pareigūnus dėl jų kompetencijai priskirtų klausimų sprendimo, turi aiškintis, ar kreipimasis (pareiškimas, skundas) buvo paskleistas tretiesiems (nesusijusiems su skundo tyrimu) asmenims. Tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomas pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006).

38. Apeliantė skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovė pagrįstai kreipėsi su Laišku į klasės auklėtoją ir pavaduotojas dėl ginčui aktualios konfliktinės situacijos ir toks kreipimasis nelaikytinas informacijos paskleidimu tretiesiems (nesusijusiems su styrimu) asmenims.

39. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2018 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. V-561 patvirtinto Pedagogų etikos kodekse (toliau – Pedagogų etikos kodeksas) nustatyti pagrindiniai elgesio ir veiklos principai, kuriais savo veikloje vadovaujasi pedagogai, kurių vienas – pagarbos principas. Vadovaudamasis šiuo principu pedagogas pripažįsta, kad bendravimas su mokiniais, jų tėvais (globėjais, rūpintojais), kitais šeimos ir įstaigos bendruomenės nariais grindžiamas asmens orumo ir nelygstamos vertės pripažinimu bei pasitikėjimu, taip kuriant saugią, atvirą, savivertę ir kūrybiškumą skatinančią atmosferą (Pedagogų etikos kodekso 3 punktas). Vadovaudamasis atidos ir solidarumo principu, žmogiško solidarumo nuostatomis pedagogas bendrauja su mokiniais, jų tėvais (globėjais, rūpintojais), kitais mokinio šeimos nariais, kolegomis ir bendruomene siekdamas geros mokinių savijautos, savo empatija ir veiksmais įrodydamas suprantąs mokinio (mokinių) emocinę būseną (Pedagogų etikos kodekso 8 punktas).

40. Klasės auklėtojo pareigybės aprašyme numatyta, kad klasės auklėtojas yra atsakingas už tarpasmeninių mokinių santykių kūrimą ir koregavimą (19.1 punktas.). Klasės auklėtojo pareiga – koordinuoti klasės ugdomąjį procesą per šias pedagoginės veiklos sritis: darbą su mokiniais, toje klasėje dirbančiais mokytojais, su progimnazijos administracija, psichologu, socialiniu pedagogu bei kitais darbuotojais, progimnazijos savivaldos institucijomis, su tėvais ir kt. socialiniais partneriais (Klasės auklėtojo pareigybės aprašymo 16 punktas). Tarp klasės auklėtojo veiklos sričių įvardinta ir tai, kad jis organizuoja du kartus per metus klasės tėvų susirinkimus, įtraukia tėvus į klasės problemų sprendimą, ekskursijų, popamokinių renginių organizavimą.

41. Pagal Direktoriaus pavaduotojo ugdymui pareigybės aprašymą, direktoriaus pavaduotojas ugdymui yra atsakingas už mokinių saugumo, smurto ir patyčių prevencijos ir intervencijos organizavimą bei lygių galimybių užtikrinimą (7.6. punktas), komunikuoja su mokinių tėvais įvairiais bendradarbiavimo klausimais, inicijuoja tėvų ir visos bendruomenės poreikius atitinkančius švietėjiškus ir edukacinius renginius (10.11 punktas).

42. (duomenys neskelbtini) mokinio elgesio taisyklėse taip pat numatyta, kad mokinys ištikus mokinio ugdymosi, elgesio ar kitiems sunkumams / iššūkiams mokykloje, prireikus kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) privalo kreiptis į: klasės auklėtoją / mokytoją, pagalbos mokiniui specialistus, progimnazijos administraciją.

43. Apibendrinant Klasės auklėtojo ir Direktoriaus pavaduotojo ugdymui pareigybės aprašymuose nustatytas pareigas minėtiems specialistams, darytina išvada, kad klasės auklėtojas ir direktoriaus pavaduotojas ugdymui turi pareigą bendrauti su mokinių tėvais, bendradarbiauti su tėvais išskilus mokinio ugdymo, elgesio ar kitiems sunkumams / iššūkiams mokykloje ir privalo reaguoti į kiekvieną pranešimą apie bet kokias smurto apraiškas ugdymo įstaigoje.

44. Teisėjų kolegija įvertinusi Laiško turinį sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovė kreipdamasi į direktorės pavaduotojas ugdymui, kurių viena buvo ir antroji klasės auklėtoja, prašė padėti susidariusioje situacijoje, t. y. prašė padėti apsaugoti savo dukrą A., kad 1) U. mama (apeliantė) nebeprašytų savo dukros, jog ji reikalautų A. telefono, norėdama įsitikinti, kad „ten nieko nėra, jokio klipo, nuotraukų ar dar kažko“ ir 2) nereikalautų, įrašinėti atsakovės dukters A. balsą į U. telefoną, kad dukra balsu žadėtų, įtikinėtų, kad kažką darė ar ne. Taip pat Laiške išsakė situacijos įvertinimą: „Prašau administracijos pagalbos, nes jau čia tikras psichologinis spaudimas prieš mano dukrą, mūsų šeimą“. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė kreipėsi į asmenis, jos nuomone, galinčius sureguliuoti kilusią konfliktinę situaciją.

45. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog konfliktas kilo dėl sukurto vaizdo įrašo atliekant (duomenys neskelbtini) mokytojos užduotį dėl to, jog atsakovė, t. y. A. mama, neatsiuntė apeliantei dukros A. nufilmuoto ir sumontuoto vaizdo klipo, kuriame nufilmuota, vaizdo įraše vaidinusi apeliantės dukra U., bei dėl to, kad apeliantės įsitikinimu minėtas vaizdo įrašas buvo paviešintas. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovė pagrįstai laišku dėl pagalbos kreipėsi į asmenis, kurie pagal savo kompetenciją bei jiems pavestas funkcijas yra įgalioti padėti mokiniui ir užtikrinti saugią aplinką jam būnat mokykloje. Atsižvelgiant į tai, Laiško išsiuntimas direktoriaus pavaduotojoms ugdymui, nelaikytinas duomenų paskleidimu. Tai, kad laišką atsakovė išsiuntė ir pačiai apeliantei, taip pat nelaikytina duomenų paskleidimu, nes apeliantei situacija buvo žinoma, o Laišką jai atsakovė išsiuntė, kad būtų žinoma apie kreipimąsi pagalbos į mokyklos administraciją.

46. Iš Laiško turinio ir atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė, siųsdama Laišką turėjo tikslą, kad ugdymo įstaigos atstovės padėtų išsiaiškinti situaciją tarp mergaičių mamų ir konfliktas būtų užbaigtas. Laiško tekstas yra išdėstytas etiškai, jame nėra pavartotų apeliantę įžeidžiančių ar žeminančių žodžių. Šiuo Laišku atsakovė siekė, apsaugoti savo dukrą, nuo jos vertinimu, neteisėtų apeliantės ir jos dukters reikalavimų, siekdama apsaugoti savo dukters asmeninį gyvenimą ir teisę į saugią aplinką mokykloje. Pirmosios instancijos teisme liudytojomis apklaustos direktorės pavaduotojos ugdymui R. Š. bei V. A. patvirtino, kad perskaičiusios Laišką „Tamo“ sistemoje, jį vertintų kaip kreipimąsi pagalbos, prašymą padėti išspręsti situaciją.

47. Vertinant, ar asmuo kreipdamasis su pareiškimu į teisėsaugos institucijas dėl kito asmens galimo netinkamo elgesio sąžiningai naudojosi tokia savo teise, reikia nustatyti, ar tikrasis kreipimosi tikslas buvo siekti išaiškinti galimą netinkamą elgesį, ar vien tik sąmoningai siekti pakenkti tam tikram asmeniui jį apkaltinus be jokio pagrindo; taip pat svarbu nustatyti subjektyvias besikreipiančio asmens galimybes vertinti netinkamą elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2012).

48. Iš byloje esančių šalių susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis ir balso pranešimų nustatyta, kad apeliantė kreipėsi į atsakovę žinutėmis, reikalaudama įrodymų, kad atsakovės dukters A. telefone neliko nieko, susijusio su apeliantės dukra U. Apeliantė 2023 m. gegužės 17 d. siuntė atsakovei balso žinutę „Labas vakaras, laukčiau patvirtinimo ar kažkokio tai, ar... ar nuotraukytės... ar... ar... ar ...printscreen ’o, kad mano vaiko atvaizdas ir video yra pašalinti iš jūsų dukros telefono, nes, nu nepykit, nepasitikiu”. Tą pačią dieną apeliantė atsiuntė atsakovei trumpąsias žinutes reikalaudama įrodymų apie tai, kad atsakovės dukros telefone neliko apeliantės dukters nuotraukų ar kitos informacijos, susijusios su apeliantės dukra: „kaip jau minėjau konfliktų nenoriu, noriu gauti tokį video, kuris atsidarytų ir užtikrinimą kad jūsų dukros telefone nebeliko mano vaiko nuotraukų ir video”. Iš atsakovės žinučių apeliantei nustatyta, kad atsakovė išreiškė poziciją, kad apeliantė neturi teisės reikalauti tokios informacijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė turėjo pagrindą manyti, kad, nepavykus konflikto išspęsti ir susitarti su apeliante, panašius prašymus, reikalavimus mokykloje apeliantės dukra U. išsakys atsakovės dukrai A. Juo labiau, kad teismo posėdyje duodama paaiškinimus apeliantė patvirtino, kad jos dukra klausė atsakovės dukters dėl pastarosios telefone likusių duomenų susijusių su ja.

49. Svarbi aplinkybė sprendžiant dėl atsakovės sąžiningumo, tai, jog byloje nėra jokių duomenų, kad ginčui aktualus vaizdo klipas buvo įkeltas į viešą erdvę ir išplatintas kitiems asmenims. Kaip patvirtina atsakovė ir tai matyti iš jos SMS žinučių siųstų apeliantei, jog atsakovei nepavyko apeliantei atsiųsti ginčui aktualaus vaizdo klipo. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad apeliantei ginčo vaizdo klipą, jos prašymu atsiuntė (duomenys neskelbtini) mokytoja. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovės dukra per socialinius tinklus ar kitaip būtų rašiusi apeliantės dukrą įžeidžiančias žinutes, kaip teigia apeliantė.

50. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė sąžiningai Laišku kreipėsi pagalbos į mokyklos atstoves dėl jos vertinimu netinkamo apeliantės elgesio, kadangi atsakovės kreipimosi tikslas buvo, padedant klasės auklėtojai ir mokyklos administracijai išsiaiškinti su apeliante dėl kilusio konflikto, į kurį buvo įtrauktos šalių dukros. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė Laišku kreipdamasi į mokyklos atstoves būtų siekusi pakenkti apeliantei, ar be pagrindo būtų nurodžiusi, jog apeliantė reikalauja įrodymų, jog atsakovės dukters telefone nėra likę duomenų apie apeliantės dukrą.

51. Tai, kad vėliau po to, kai Laiškas buvo išsiųstas, atsakovė išsiaiškino, jog ieškovės dukra U. neįrašinėjo atsakovės dukters A. balso (žr. tripliko 3 priedas), o Laiške atsakovė buvo išreiškusi prašymą padėti, kad apeliantė nereikalautų, jog apeliantės dukra įrašinėtų savo telefonu atsakovės dukters žodinį pasižadėjimą, jog kažką darė ar nedarė, įvertinus tai, kad tarp šalių buvo gilus konfliktas, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad atsakovė suklydo sąžiningai, juo labiau, kad atsakovė pripažino suklydusi, nes neteisingai įvertino dukters paaiškinimus. Atsižvelgiant į tai, šis prašymas nurodytas atsakovės Laiške mokyklos atstovėms, taip pat nelaikytinas nesąžiningu pagalbos prašymu.

52. Pagal teismų formuojamą praktiką sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Nustačius, kad asmuo, siekdamas apginti savo teises ar teisėtus interesus, turėjo pagrindą kreiptis į kompetentingą valstybės instituciją (pareigūną), ieškinys dėl garbės ir orumo gynimo turi būti atmetamas, nesant teisės pažeidimo – žinių paskleidimo. Tais atvejais, kai teismas nustato, kad toks kreipimasis yra nesąžiningas (melagingas) ir asmuo, įgyvendindamas savo teises bei laisves, peržengia šių teisių įgyvendinimo ribas ir pažeidžia kitų asmenų teises bei laisves, nukentėjusio asmens teisės yra ginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2012).

53. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sistemiškai aiškinant anksčiau nurodytą kasacinio teismo praktiką CK 2.24 straipsnio taikymo kontekste, darytina išvada, kad atsakovė sąžiningai kreipėsi Laišku į (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojas ugdymui J. Z. ir R. Š., kuri yra ir antroji šalių dukrų klasės auklėtoja, dėl jos manymu pažeistų nepilnametės dukters, kuri mokosi šioje mokykloje, pažeistų teisių gynimo ir šis kreipimasis nelaikytinas apeliantės garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovė siekdama apginti savo nepilnametės dukters teisę į privatumą ir saugia aplinką mokykloje, turėjo pagrindą kreiptis į (duomenys neskelbtini) administraciją ir klasės auklėtoją, pagrįstai ieškovės (apeliantės) I. C. ieškinį atsakovei dėl garbės ir orumo gynimo atmetė.

54. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatęs pirmosios sąlygos – žinių paskleidimo, būtinos sprendžiant dėl asmens ir garbės gynimo, pagrįstai nevertino, kitų būtinųjų sąlygų.

Dėl ieškinio pripažinimo

55. Apeliantė skunde teigia, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu pripažino dalį ieškovės ieškinio faktinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė supaprastinto bylos nagrinėjimo toje dalyje, kurioje atsakovė ieškinį pripažino, tokiu būdu pažeidė teismo sprendimo priėmimo tvarką, neišdėstė sutrumpintų ieškinio tenkinimo motyvų.

56. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Vienas iš nurodytų principų –dispozityvumo principas lemia proceso šalies – atsakovo – teisę pripažinti ieškinį (CPK 140 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio pripažinimas yra ieškovo reikalavimo pagrįstumo besąlygiškas pripažinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2003). Ieškovui pripažinus ieškinį, tarp bylos šalių nebelieka ginčo, kurio nagrinėjimui yra skirtos rungimosi principu pagrįstos ieškinio teisenos taisyklės. Dėl šios priežasties, kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 140 straipsnio 2 dalis) ir surašyti sutrumpintus teismo sprendimo motyvus, nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

57. Nagrinėjamoje byloje atsakovė pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad po to, kai kreipėsi Laišku į mokyklos administraciją ir klasės auklėtoją, praėjus kuriam laikui suprato, kad Laiške nurodyta dalis informacijos yra klaidinga, iš karto dėl to atsiprašė ieškovės. Tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų pripažinusi, jog iš dalies pripažįsta ieškinį. Kaip matyti iš atsakovės procesinių dokumentų ir duotų paaiškinimu pirmosios instancijos teisme, atsakovė laikėsi nuoseklios pozicijos, jog neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir ieškinio nei iš dalies, nei pilnai niekuomet nepripažino. Teisėjų kolegija pažymi, tai, kad atsakovė pripažino paaiškėjusią klaidą, jog apeliantė nereikalavo, kad jos dukra telefonu įrašytų apeliantė dukters pripažinimą, jog jos telefone neliko duomenų apie apeliantės dukrą, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė pripažino dalį ieškinio reikalavimų, nes atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepripažino, jog ji neteisėtai kreipėsi į mokyklos administraciją bei nepripažino žinių paskleidimo fakto. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišdėstė sutrumpintų ieškinio tenkinimo motyvų bei šioje dalyje ieškinio netenkino.

Dėl sprendimo motyvavimo ir įrodymų vertinimo

58. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra netinkamai motyvuotas ir netinkamai atliktas įrodymų vertinimas.

59. Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra svarbi, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

60. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017 25 punktą).

61. Kita vertus, aplinkybė, kad teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Tiek EŽTT jurisprudencijoje, tiek kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. de H. prieš Nyderlandų Karalystę, peticijos Nr. 288; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 40 punktas). Toks aiškinimas gali būti grindžiamas tuo, kad dalis byloje nurodytų argumentų gali būti nesusiję su byloje keliamu ginču, neturėti esminės reikšmės priimant sprendimą dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Tuo atveju, jeigu teismas įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė ir nurodė visas bylai teisingai išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes, identifikavo ir įvertino esminius byloje keliamus klausimus bei į juos argumentuotai atsakė, pateikė motyvuotus argumentus dėl byloje nagrinėjamo ginčo išsprendimo, tai vien tai, kad bylai išnagrinėti esminės reikšmės neturinčios aplinkybės ar įrodymai nebuvo išsamiai aptarti teismo sprendime, paprastai nelemia šio sprendimo neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-701/2023, 24 punktas).

62. Teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai nei apeliantė teigia apeliaciniame skunde, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime pateikti išsamūs motyvai ir bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė ieškovės ieškinį.

63. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad vien ta aplinkybė, jog byloje dalyvaujantis asmuo nesutinka su teismų nurodytais motyvais, neteikia pagrindo spręsti, jog skundžiami teismų procesiniai sprendimai yra nemotyvuoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3- 121-313/2020 25punktą).

64. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų ir atitinkamai – absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

65. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

66. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą). Vien tai, kad kasatorius nesutinka su įrodymų vertinimu ir juos vertina kitaip, nei vertino teismas, nėra pagrindas konstatuoti, kad įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-403/2023 54 punktą).

67. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ir netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes. Apeliantės argumentai buvo įvertinti bendrame byloje surinktų įrodymų kontekste, o skundžiami faktai nustatyti išsamiai išanalizavus visus byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, todėl nėra pagrindo panaikinti teisingą teismo sprendimą. Apeliantė, kvestionuodamas teismo sprendimo motyvų išsamumą ir įrodymų tyrimą, apeliaciniame skunde iš esmės motyvuoja dėl tų aplinkybių, kurios neatitinka jos procesinės pozicijos. Vien tai, kad teismas priėmė šaliai nepalankų teismo sprendimą ar tai, kad šalis turėjo asmeninį lūkestį dėl išsamesnių paaiškinimų dėl tam tikrų aplinkybių, ar kitokio įrodymo vertinimo, kuris sutaptų su apeliantės įrodymų vertinimu, kad teismo motyvai yra netinkami, neargumentuoti ir neišsamūs, atitinkamai nereiškia, kad būtini įrodymai byloje nėra ištirti ar netinkamai ištirti, o sprendimas netinkamai motyvuotas.

68. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą ir nusprendęs, kad atsakovė įrodė, kad ji turėjo pakankamą faktinį pagrindą kreiptis pagalbos į mokyklos administraciją ir klasės auklėtoją dėl jos nepilnametės dukters teisių pažeidimų ir šiuo kreipimusi nebuvo siekta sumenkinti, įžeisti apeliantės ar kitaip specialiai jai pakenkti, teisėjų kolegijos vertinimu, tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, ir nenukrypo nuo nurodytos kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo bei tinkamai motyvavo sprendimą.

69. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

70. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

71. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlygintinos.

72. Atsakovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

73. Spręsdamas dėl ieškovui atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, atsakovų atstovo darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį.

74. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovei iš apeliantės priteistinos 800 Eur bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei T. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), iš ieškovės I. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėjai Rasa BartašienėEgidijus MockevičiusBirutė Simonaitienė