- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-07-20
- Bylos Nr.
- e2-5037-907/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02836-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Ieškovas
- N. T.
- Atsakovas
- F. T.
- Advokatai
- Irina Petkienė
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. T. ieškinį atsakovei F. T., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, G. R., antstoliui A. B., antstoliui A. B., antstoliui R. K., antstoliui A. L., antstoliui S. R., antstolei V. Š. ir antstoliui T. U., institucijai, teikiančiai byloje išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas N. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino ir kuriuo prašo nutraukti jo santuoką su atsakove F. T. dėl atsakovės kaltės, po santuokos nutraukimo palikti atsakovei santuokinę T.pavardę, nepriteisti ieškovui išlaikymo iš atsakovės, pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1465-914/2012 dalį, kur numatyta, kad iš atsakovės F. T. yra priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui K. T., gim. 2006m., po 72 Eur (250 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-08-01 iki vaiko pilnametystės, ir priteisti iš atsakovės F. T. išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. T., gim. 2006m., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki vaiko pilnametystės, nustatyti, kad šalių santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio, prievoles kreditoriams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, ir antstolei V. Š. pripažinti asmeninėmis ieškovo N. T. prievolėmis, o prievoles kreditoriams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, G. R., antstoliui A. B., antstoliui A. B., antstoliui R. K., antstoliui A. L., antstoliui S. R. ir antstoliui T. U. pripažinti asmeninėmis atsakovės F. T. prievolėmis (103-106 b. l.).
Ieškovas N. T. teismo posėdyje prašė ieškinį (103-106 b. l.) tenkinti. Paaiškino, kad su atsakove F. T. susituokė 2005m.. 2006m. gimė sūnus K. T.. Iš pradžių atsakovė rūpinosi šeima, tačiau netrukus jų santykiai pašlijo. Nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio jie gyvena skyriumi, nuo tada prašo taikyti sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes. Nurodė, jog jų šeima iširo dėl atsakovės kaltės. Ji nesirūpino vaiku, nenorėjo gyventi šeimoje, valkatavo, vartojo alkoholį, bendravo su asocialiais asmenimis, galiausiai buvo nuteista laisvės atėmimu. Atsakovė šiuo metu atlieka bausmę Panevėžio pataisos namuose. Nuo 2012 m. birželio su ieškovu gyvena ir yra jo išlaikomas santuokoje gimęs sūnus K. T.. Šiaulių rajono apylinkės teismas 2012-12-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1465-914/2012 patenkino jo ieškinį, nustatė K. T. gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisė iš F. T. sūnui 72 Eur (250 Lt) išlaikymą, nustatė bendravimo su sūnumi tvarką. Atsakovė išlaikymo niekada nemokėjo, todėl Vaikų išlaikymo fondas ieškovui moka išmokas sūnui. Atsakovė su vaiku nebendrauja nuo 2012 m. rugpjūčio 6 d., kai atvyko į ieškovo namus aplankyti sūnaus, net telefonu nepaskambina, neprašo sūnaus atvežti pasimatyti. Ieškovas su ja nuo tada taip pat nėra bendravęs. Taip pat buvo jam neištikima, susilaukė nuo kito vyro dukters, todėl jis turėjo nuginčyti tėvystę. Atsakovė dar turi vieną vaiką, tačiau nei vieno vaiko neaugina. Prašo nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės. Taip pat nurodė, jog per penkerius metus, praėjusius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, padidėjo sūnaus poreikiai, pasikeitė šalyje ekonominė padėtis, buvo įvestas euras, padidėjo vartojimo prekių ir paslaugų kainos, todėl prašo padidinti priteistą išlaikymo sumą. Sūnus lankė IV klasę, dabar eis į V klasę. K. vieno mėnesio būtiniausi poreikiai yra apie 300 Eur. Maistui išleidžia 100 Eur, patalynei, drabužiams ir avalynei - 80 Eur, higienos, skalbimo priemonėms ir paslaugoms – 20 Eur, vaistams, papildams ir vitaminams – 20 Eur, būsto mokesčiams apie 10 Eur, mokyklos reikmenims ir priemonėms, telefonui, laisvalaikiui – 50 Eur, nenumatytoms išlaidoms - 20 Eur. Vaikas sveikas, nebent kartais suserga peršalimo ligomis. Lankė regbį, dabar vasara, nieko nelanko, nes atostogos. Teismo prašo pakeisti teismo sprendimo dalį, priteisti iš atsakovės sūnui išlaikymą 100 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį, nuo 2017-04-01 iki sūnaus pilnametystės. Jis sūnui skirs 200 Eur, o jei reikės – ir daugiau. Jis dirba UAB „K.“, per mėnesį gauna 500 Eur į rankas. Neprašo jam priteisti iš atsakovės išlaikymą, nes išlaikymas jam nereikalingas. Abu yra darbingi. Santuokoje įgyto bendro turto neturi. Kilnojamąjį turtą pasidalijo gera valia prieš pradėdami gyventi atskirai. Bendrų kreditorių neturi. Jis turi du asmeninius kreditorius – valstybę ir antstolę V. Š., kuri vykdo priverstinį išieškojimą, prašo nustatyti, jog jiems prievoles vykdys jis asmeniškai, o kiti kreditoriai yra asmeniniai atsakovės, todėl ir prašo nustatyti, jog prievoles jiems vykdys ji asmeniškai. Sutinka, kad po santuokos nutraukimo atsakovė pasiliktų santuokinę T. pavardę.
Atsakovė F. T. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai (146 b. l.), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą iki teismo posėdžio pradžios negauta. Šiuo metu atsakovė atlieka bausmę Panevėžio pataisos namuose, Šiaulių apylinkės teismo 2017-05-04 nutartimi jai buvo išaiškinta teisė prašyti teismo nustatyta tvarka būti etapuojamai ir asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje (77, 80 b. l.), tačiau ji tokio pageidavimo neišreiškė. Atsakovė teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, liko abejinga procesui.
Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas, kuriame nurodo, kad ieškovas N. T. 2017-06-05 datai valstybės biudžetui yra skolingas 1000 Eur pagal Lietuvos institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus, atsakovė F. T. – 561,35 Eur pagal Lietuvos institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus, prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra, bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (127-132 b. l.).
Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (159-160 b. l.).
Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, atsiliepimo ir prašymų atidėti bylos nagrinėjimą iki teismo posėdžio pradžios negauta.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. R. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, atsiliepimo ir prašymų atidėti bylos nagrinėjimą iki teismo posėdžio pradžios negauta.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolis A. B. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, atsiliepimo ir prašymų atidėti bylos nagrinėjimą iki teismo posėdžio pradžios negauta.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolis A. B. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, atsiliepimo nepateikė, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (164-165 b. l.).
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolis R. K. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas, kuriame nurodo, kad antstolio R. K. kontoroje vykdomos trys vykdomosios bylos dėl skolos išieškojimo iš atsakovės F. T. valstybei, Šiaulių apskrities VPK ir išlaikymo vaikui, visos prievolės yra asmeninio pobūdžio, ieškovas N. T. už jas nėra atsakingas.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolis A. L. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, atsiliepimo nepateikė, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (162-163 b. l.).
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolis S. R. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, atsiliepimo nepateikė, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (154 b. l.).
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolė V. Š. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai, atsiliepimo nepateikė, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (161 b. l.).
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolis T. U. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, atsiliepimo ir prašymų atidėti bylos nagrinėjimą iki teismo posėdžio pradžios negauta.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje (75-76 b. l.) ir teismo posėdžio metu skyriaus atstovė nurodė, kad palaiko savo išvadą, mano, kad ieškovo prašomas priteisti išlaikymo dydis protingas ir atitinka vaiko interesus, nes vaikas paaugo, padidėjo jo poreikiai, vaiko gyvenamoji vieta ir bendravimas su vaiku nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl šioje byloje tai nesprendžiama.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
Dėl santuokos nutraukimo
Iš santuokos liudijimo matyti, kad santuoka tarp N. T. ir F. T. įregistruota 2005 m. Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. XXX (26 b. l.).
Sutuoktiniai, sudarę santuoką, įgyja CK trečioje knygoje numatytas teises ir pareigas, kurios pagal įstatymus atsiranda kaip santuokos pasekmė (CK 3.26-3.30,3.35-3.36,3.85,3.92 str.). Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl iširusios santuokos, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta sutuoktinio kaltės prezumpcija – preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sutuoktiniui, besiremiančiam aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją, tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013; 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Šios CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.); teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos turi daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; kt.).
Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad sutuoktiniai santuokinių ryšių nepalaiko, kartu negyvena ir bendro ūkio neveda jau daugiau kaip metai laiko - nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio, kai dėl atsakovės nenoro gyventi šeimoje, rūpintis šeima, vaiku šalys gyvena skyrium. Tai, kad šalys nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio gyvena skyrium, patvirtina ir įsiteisėjusiame Šiaulių apylinkės teismo 2016-02-24 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-123-949/2016 (134-136 b. l.) nustatytos aplinkybės, kurių iš naujo įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 2 p.). Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį (43-48 b. l.) matyti, kad laikotarpyje nuo santuokos sudarymo iki šiol atsakovė buvo 5 kartus teista, paskutinį kartą – Šiaulių apylinkės teismo 2015-02-20 nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 m. 8 mėn., šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose. Kaip nurodė ieškovas, dar prieš padarydama nusikalstamas veikas atsakovė nesirūpino vaiku, nenorėjo gyventi šeimoje, niekur nedirbo, valkatavo, vartojo alkoholį, negrįždavo į namus, nesirūpino buitimi, bendravo su asocialiais asmenimis. 2012 m. birželio mėnesį jam paskambino Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja ir paprašė paimti sūnų pas save gyventi arba jis bus patalpintas į globos namus, nes atsakovė vaiku nesirūpina, girtauja, neturi pastovios gyvenamosios vietos. Jis vaiką parsivežė išbadėjusį, nepraustą, nešvariais drabužiais. Jo nurodytos aplinkybės konstatuotos įsiteisėjusiu Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-12-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1465-914/2012 (7-10 b. l.), jų pakartotinai įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 2 p.) Nuo 2012 m. birželio su ieškovu gyvena ir yra jo išlaikomas santuokoje 2006m. gimęs sūnus K. T.. Šiaulių rajono apylinkės teismas 2012-12-17 sprendimu (7-10 b. l.) civilinėje byloje Nr. 2-1465-914/2012 patenkino jo ieškinį, nustatė K. T. gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisė iš atsakovės F. T. sūnui 72 Eur (250 Lt) išlaikymą, nustatė motinos bendravimo su sūnumi tvarką. Atsakovė išlaikymo vaikui niekada neteikė, todėl Vaikų išlaikymo fondas ieškovui moka išmokas sūnui (23 b. l.). Atsakovė su vaiku nebendrauja nuo 2012 m. rugpjūčio 6 d., kai atvyko į ieškovo namus aplankyti sūnaus, net telefonu nepaskambina, neprašo sūnaus atvežti pasimatyti. Ieškovas su ja nuo tada taip pat nėra bendravęs. Taip pat nurodė, jog atsakovė jam buvo neištikima, susilaukė nuo kito vyro dukters, todėl jis turėjo nuginčyti teisme tėvystę, tai patvirtina įsiteisėjęs Šiaulių apylinkės teismo 2016-02-24 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-123-949/2016 (134-136 b. l.). Prašo nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, nes ji savo gyvenimo būdo, elgesio nekeičia ir nerodo noro pasikeisti, sutuoktiniai susvetimėjo. Įvertinus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad atsakovė paliko šeimą, gyveno asocialų gyvenimą, vartojo alkoholį, buvo ieškovui neištikima, darė nusikalstamas veikas (tyčinius nusikaltimus) ir buvo už jas nuteista, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, neskambina, nerašo, niekaip nebendrauja nei su vaiku, nei su ieškovu, vaiku nesidomi, nesirūpina šeima, nuo to laiko santuokinių ryšių sutuoktiniai nebepalaiko, bendro ūkio nebeveda, gyvena atskirai, galimybės susitaikyti ieškovas nebemato. Atsakovė pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas: pažeidė lojalumo, abipusės pagarbos, moralinės paramos kitam sutuoktiniui pareigas, santuoka iširo dėl atsakovės netinkamo požiūrio į šeimą, šeimos vertybių ir gerovės nepuoselėjimo, nenoro išsaugoti šeimą ir santuoką, pagarbos ieškovui stokos, išsiskyrusio požiūrio į vertybes, bei į pareigas, tvarkant šeimos reikalus, nedėjo pastangų išsaugoti šeimą, paliko šeimą, ja nesirūpina ir jos materialiai neišlaiko jau daugiau kaip vienerius metus, buvo neištikima, nuteista ne už vieną už tyčinį nusikaltimą, dėl tokio atsakovės elgesio bendras šeimos gyvenimas tapo negalimas. Be to, šių faktų atsakovė net neginčijo ir nenuginčijo, atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje dalyvauti nepageidavo, dėl ieškovo pareikšto reikalavimo nutraukti santuoką dėl jos kaltės jokios savo pozicijos neišreiškė, procesui liko abejinga, todėl teismas mano, kad sutuoktiniams bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma, ir konstatuoja, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės (CK 3.26-3.30 str., 3.60 str., CPK 178 str., 185 str.).
Ieškovas prašė teismo palikti atsakovei santuokinę pavardę – T.. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei po santuokos nutraukimo gali būti palikta ikisantuokinė arba santuokinė pavardė, ji noro susigrąžinti ikisantuokinę pavardę neišreiškė, ieškovo prašymui neprieštaravo, todėl atsakovei, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė dėl to neišreiškė savo pozicijos, į tai, kad santuoka nutrauktina dėl atsakovės kaltės, tačiau šalys turi bendrą vaiką, po santuokos nutraukimo atsakovei paliktina santuokinė T. pavardė (LR CK 3.69 str. 1 dalis).
Byloje nesprendžiamas sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimas, nes abi šalys yra darbingos ir išlaikymo sau nei viena priteisti nereikalauja.
Dėl galimybės taikyti santuokos nutraukimo pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms nuo faktinio gyvenimo skyrium, kai santuoka nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės
Ieškovas prašo taikyti santuokos nutraukimo teisines pasekmes nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio, kai šalys pradėjo gyventi skyrium ir pripažinti, kad po minėtos datos kiekvieno iš sutuoktinių kreditoriai laikomi jų asmeniniais kreditoriais, kuriems prievoles turi įvykdyti kiekvienas iš sutuoktinių asmeniškai. Nurodė, jog bendrų kreditorių šalys neturi. Atsakovė dėl to neprieštaravo, pozicijos neišreiškė, liko abejinga procesui. Tam prieštaravimų nepareiškė ir į bylą įtraukti kreditoriai.
CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).
Teisinis reglamentavimas, suteikiantis galimybę sutuoktiniui, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, prašyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktiniams turtines pasekmes sukeltų nuo faktinio gyvenimo skyrium dienos siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto disponavimo ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Teismo sprendimas, nustatantis santuokos nutraukimo turtinių pasekmių atsiradimo momentą, turi įtakos tiek sutuoktinių tarpusavio teisėms ir pareigoms, tiek jų kreditorių teisėms, todėl gali būti priimtas tik sutuoktinio (ar abiejų sutuoktinių) prašymu bei išanalizavus ir nustačius sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium aplinkybes, taip pat įvertinus, ar šiuo prašymu nėra siekiama dirbtinai išvengti prievolių kreditoriams.
Žemesnės instancijos teismas
Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad ieškovas teigia, jog jis su atsakove nustojo vesti bendrą ūkį ir gyventi santuokinį gyvenimą nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio, kai dėl atsakovės nenoro gyventi šeimoje, rūpintis šeima, vaiku šalys gyvena skyrium. 2012 m. birželio mėnesį jam paskambino Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja ir paprašė paimti sūnų pas save gyventi arba jis bus patalpintas į globos namus, nes atsakovė vaiku nesirūpina, girtauja, neturi pastovios gyvenamosios vietos. Jis vaiką parsivežė išbadėjusį, nepraustą, nešvariais drabužiais. Jo nurodytos minėtos aplinkybės konstatuotos įsiteisėjusiu Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-12-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1465-914/2012 (7-10 b. l.), jų pakartotinai įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 2 p.) Nuo 2012 m. birželio su ieškovu gyvena ir yra jo išlaikomas santuokoje 2006m. gimęs sūnus K. T.. Nuo to laiko atsakovė sūnaus nelanko, nebendrauja, nepalaiko jokių ryšių nei su vaiku, nei su ieškovu, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atsakovė dėl to neprieštaravo, pozicijos neišreiškė, liko abejinga procesui. Tai, kad šalys nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio gyvena skyrium, patvirtina ir įsiteisėjusiame Šiaulių apylinkės teismo 2016-02-24 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-123-949/2016 (134-136 b. l.) nustatytos aplinkybės, kurių iš naujo įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 2 p.). Kitų įrodymų, patvirtinančių, jog šalys vedė bendrą gyvenimą po minėtos datos, byloje nėra, kalta dėl santuokos iširimo pripažinta atsakovė, prašymą dėl santuokos nutraukimo turtinių pasekmių atsiradimo momento byloje pareiškė ieškovas, kuris nėra pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, todėl nustatytina faktinė aplinkybė, kad šalys 2011 m. rugsėjo mėnesį liovėsi gyventi kartu ir nuo to laiko bendro ūkio netvarkė. Todėl ieškovo prašymas šioje dalyje tenkintinas, santuokos nutraukimo teisinės pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms taikytinos nuo 2011-09-01, t. y. nuo sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium.
Dėl turto padalijimo ir prievolių paskirstymo
Ieškovas nurodo, jog jis turi du asmeninius kreditorius – valstybę ir antstolę V. Š., kuri vykdo priverstinį išieškojimą, prašo nustatyti, jog jiems prievoles vykdys jis asmeniškai. Kiti kreditoriai yra asmeniniai atsakovės kreditoriai, todėl ir prašo nustatyti, jog prievoles jiems vykdys ji asmeniškai, nes skolos atsirado po 2011 m. rugsėjo mėnesio ir dėl atsakovės neteisėtų tyčinių veiksmų – nusikalstamų veikų darymo. Atsakovė dėl to pozicijos neišreiškė, kreditoriai minėtam ieškovo prašymui neprieštaravo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovės skolos kreditoriams atsirado dėl jos netinkamų veiksmų, o ne šeimos poreikiams tenkinti, su ieškovu ji to nederino, ieškovas apie tai nežinojo, apie minėtus kreditorius sužinojo tik iškėlus teisme bylą dėl santuokos nutraukimo ir apie tai jo atstovei užklausus valstybinę mokesčių inspekciją prie LR FM (90-91 b. l.), ir tik tada patikslinus ieškinį, sutuoktiniams kartu nebegyvenant. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų galėjęs daryti įtaką atsakovės veiksmams, atsiradusiai žalai ar skoloms arba gavęs naudos iš to. Minėtos prievolės atsirado praėjus reikšmingam laikui nuo sutuoktinių bendro gyvenimo pabaigos, be to, kreditoriai neįrodinėjo, kad minėtos prievolės atsirado sutuoktiniams gyvenant kartu. Nagrinėjamu atveju ieškovui pareiškus prašymą nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2011 m. rugsėjo 1 d., jis tenkintas, nes byloje pripažinta atsakovės kaltė dėl santuokos nutraukimo, konstatuota, jog sutuoktiniai buvo nustoję gyventi kartu iki nurodytos datos, o aplinkybių, rodančių, kad šalys šiuo prašymu piktnaudžiavo ar siekė išvengti prievolių, nenustatyta. Nustačius, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2011 m. rugsėjo 1 d., vėliau atsiradusios prievolės pripažintinos asmeninėmis šalių prievolėmis: prievolės kreditoriams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, ir antstolei V. Š. pripažintinos asmeninėmis ieškovo N. T. prievolėmis, o prievolės kreditoriams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, G. R., antstoliui A. B., antstoliui A. B., antstoliui R. K., antstoliui A. L., antstoliui S. R. ir antstoliui T. U. pripažintinos asmeninėmis atsakovės F. T. prievolėmis.
Abu sutuoktiniai bendrai santuokoje įgyto nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi (19-20, 67-68 b. l.), todėl nesprendžiamas ir minėto turto padalinimas.
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo
Bylos duomenys patvirtina, kad K. T. gimė 2006m., jo tėvai N. T. ir F. T. (15 b. l.). K. T. nuo 2012 m. birželio mėnesio gyvena su tėvu N. T. ir yra jo išlaikomas. Iš Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-12-17 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1465-914/2012 (7-10 b. l.) matyti, jog K. T., gim. 2006m., gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu N. T., priteistas iš F. T. nepilnamečiui vaikui K. T. 72 Eur (250 Lt) periodinis, mokamas kas mėnesį išlaikymas nuo 2012-08-01 iki vaiko pilnametystės, nustatyta F. T. bendravimo su sūnumi tvarka. Kadangi nepilnamečio vaiko K. T. gyvenamosios vietos ir bendravimo su motina tvarkos nustatymo klausimas išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, šis klausimas šioje byloje nesprendžiamas.
Ieškovas prašo pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1465-914/2012 dalį, kur numatyta, kad iš atsakovės F. T. yra priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui K. T., gim. 2006m., po 72 Eur (250 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-08-01 iki vaiko pilnametystės, ir priteisti iš atsakovės F. T. išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. T., gim. 2006m., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos - 2017 m. balandžio 1 d. iki vaiko pilnametystės, nes vaikas paaugo, padidėjo jo poreikiai, pasikeitė šalyje ekonominė padėtis, buvo įvestas euras, dėl ko padidėjo prekių ir paslaugų kainos. Nurodė, jog atsakovė išlaikymo niekada nemokėjo, todėl Vaikų išlaikymo fondas ieškovui moka išmokas sūnui.
Tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis reglamentuoja nepilnamečio vaiko išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo pagrindus, kai priteistas išlaikymas gali būti keičiamas esant svarbioms aplinkybėms, patvirtinančioms tėvų turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą, arba vaiko poreikių pasikeitimą.
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nepilnamečiui sūnui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, ieškinį motyvuodamas išaugusiais sūnaus poreikiais. Posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad sūnaus išlaikymo išlaidos išaugo, nes jis paaugo, pradėjo lankyti mokyklą, baigė pradines klases, perėjo į aukštesnes klases, todėl atsirado papildomos išlaidos mokymo reikmenims ir vaiko ugdymui. Be to, pasikeitė šalyje ekonominė padėtis, buvo įvestas euras, dėl ko padidėjo prekių ir paslaugų kainos. K. T. sveikas, kartais serga peršalimo ligomis. Sūnus baigė IV klasę, perėjo į V klasę. Lankė regbio būrelį, dabar jam atostogos. Ieškovas nurodė, kad sūnaus būtiniems poreikiams reikia skirti apie 300 Eur per mėnesį. Maistui išleidžia 100 Eur, patalynei, drabužiams ir avalynei - 80 Eur, higienos, skalbimo priemonėms ir paslaugoms – 20 Eur, vaistams, papildams ir vitaminams – 20 Eur, būsto mokesčiams apie 10 Eur, mokyklos reikmenims ir priemonėms, telefonui, laisvalaikiui – 50 Eur, nenumatytoms išlaidoms - 20 Eur. Vaikui reikalingas kompiuteris, senasis jau baigiasi, todėl reikia pirkti naują kompiuterį. Vasarą su vaiku važiuoja pailsėti į Šventąją. Vaikas gyvena pas jo tėvus bute, esančiame Šiaulių r., bute yra du kambariai, viename kambaryje yra įsikūręs vaikas. Teigė, kad moka dalį komunalinių patarnavimų išlaidų. Nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto ieškovas neturi (19, 20 b. l.), dirba UAB „K.“, per mėnesį gauna apie 500 Eur darbo užmokesčio (13-14, 16, 37-42 b. l.). Ieškovas nurodė, jog kiek gali, tiek skiria savo nepilnamečio vaiko išlaikymui. Prašo padidinti teismo sprendimu sūnui priteistą iš atsakovės išlaikymą ir priteisti iš atsakovės sūnui išlaikymą 100 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį, nuo 2017-04-01 iki sūnaus pilnametystės. Jis sūnui skirs 200 Eur, o jei reikės – ir daugiau. Atsakovė vaiko visai neremia materialiai ir niekada nerėmė, nors sveika, darbinga, tačiau niekada nedirbo, gyveno asocialų gyvenimą, darė nusikalstamas veikas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose.
Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sunki materialinė padėtis, į kurią atsakovė pateko dėl savo nerūpestingų veiksmų, gerai moralei prieštaraujančio elgesio, negali sąlygoti visišką nusišalinimą nuo pareigos išlaikyti savo sūnų vykdymo. Atsakovės neatsakingas elgesys negali būti pagrindas atleisti ją nuo būtino vaiko poreikiams užtikrinti išlaikymo teikimo.
Pažymėtina, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, sunki turtinė padėtis negali būti pagrindinis kriterijus sprendžiant išlaikymo teikimo klausimą, nes, pripažįstant šį argumentą pagrįstu, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir vienas iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų, numatytų tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (LR Konstitucijos 38, 39 straipsniai, Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Be to aplinkybė, kad atsakovas atlieka bausmę už tyčinį nusikaltimą, apskritai nėra pagrindas atleisti ar sumažinti tėvo pareigą teikti tinkamą išlaikymą savo vaikui, nes atsakovas pats pasirinko tokį gyvenimo būdą ir už tai yra atsakingas. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).
Vertindamas atsakovės galimybes teikti išlaikymą, teismas atsižvelgia į tai, kad ji yra sveika, darbingo amžiaus, galinti dirbti ir uždirbi, tačiau niekada nedirbo, tai patvirtina teismo išreikalauti duomenys iš VSDFV apie atsakovės pajamas (35-36 b. l.), šiuo metu atliekanti bausmę už tyčinį nusikaltimą, tačiau tokią padėtį sukėlė pati atsakovė savo neteisėtais tyčiniais veiksmais, jos neatsakingas elgesys negali būti pagrindas atleisti ją nuo būtino vaiko poreikiams užtikrinti išlaikymo teikimo. Atsakovė sveika, darbinga, byloje nėra jokių duomenų apie jos neįgalumą. Kad yra sveika ir darbinga, teismo posėdyje patvirtino ieškovas, atsakovė prieštaravimų, tai paneigiančių dokumentų nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovė atsiliepimo nepateikė, jos pozicija dėl pareikšto ieškinio nėra žinoma, nors apie teisminį procesą buvo tinkamai informuota nuo pat proceso pradžios. Pripažintina, kad atsakovė, būdama jauno amžiaus, sveika, darbinga, privalo teikti vaikui išlaikymą, rūpintis jo auklėjimu ir vystymųsi, bendrauti su vaiku, nes dabartinis jos elgesys neatitinka vaiko interesų. Teismas, vertindamas nepilnamečio vaiko poreikius, atsižvelgia į tai, kad ieškovas pateikė sūnaus išlaikymui reikalingų išlaidų sąmatą, ją grindė pirkinių kvitais, kelionės bilietais (168-174 b. l.). Akivaizdu, kad vaikui reikalingos piniginės lėšos maistui, aprangai, mokymosi reikmėms, ugdymui. Teismas, iš byloje pateiktų ir įvertinų įrodymų visumos daro išvadą, kad šalių sūnaus poreikiai pastoviai auga, jam reikalinga didesnė piniginių lėšų suma išlaikymui ir ieškovas deda visas pastangas, siekdamas užtikrinti sūnaus pilnavertį gyvenimą. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu priteistas išlaikymo dydis po 72 Eur (250 Lt) kas mėnesį, atsižvelgiant į vaiko amžių ir vaiko poreikius, teismo nuomone, yra akivaizdžiai per mažas, todėl reikalavimas pakeisti išlaikymo dydį yra pagrįstas.
Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir panašiai, turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir kt., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (žr., pvz: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004, kt.). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. CK 192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.).
Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio. Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; kt.).
Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė vaikui priteisto išlaikymo nemokėjo, išmokas moka Vaikų išlaikymo fondas (23 b. l.), t. y., remia valstybė. Ieškovas prašo padidinti išlaikymo dydį iki 100 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2017-04-01 iki vaiko pilnametystės. Atsakovė atsiliepimo nepateikė, savo pozicijos dėl pareikšto ieškinio neišreiškė, liko procesui abejinga, nors apie procesą yra informuota nuo pat jo pradžios. Iš teismo iniciatyva išreikalautų duomenų iš VSDFV (35-42 b. l.) matyti, kad F. T. niekada nedirbo, atlieka laisvės atėmimo bausmę (69-74 b. l.), N. T. dirba UAB „K.“, jo mėnesinės pajamos apie 500 Eur. Nei viena iš šalių neturi nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto (19,20,67,68 b. l.). Atsakovė turi dar du nepilnamečius vaikus, abi šalys turi kreditorių ir skolinių įsipareigojimų jiems. Teismas duomenų apie šalių sukauptas lėšas banko sąskaitose neturi. Sprendžiant atsakovės galimybes teikti didesnio dydžio išlaikymą sūnui K. T., turi būti įvertinta, kad ieškovas išlaiko vieną vaiką, ji – tris, ieškovas dirba, ji – ne, todėl ieškovas sutinka prie sūnaus išlaikymo prisidėti didesne dalimi, nei atsakovė. Taip pat reikia atsižvelgti į individualius vaiko poreikius ir yra akivaizdu, kad mokyklinio amžiaus vaiko poreikiai yra ženkliai didesni nei kūdikio, o vyresnio mokyklinio amžiaus vaiko poreikiai didesni nei jaunesnio mokyklinio amžiaus vaiko. Atsakovė duomenų apie tai, kad yra neįgali, nedarbinga ar turi sveikatos problemų teismui nepateikė.
Byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų ieškovo teiginius, kad jo turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės šiuo metu, kas įgalintų jam prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo didesne dalimi. Teismo nuomone, didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką ir taip tenka ieškovui, su kuriuo gyvena šalių sūnus, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų vystimuisi, auklėjimui, ugdymui, ir motina, turinti teikti išlaikymą, prie tų išlaidų neprisideda. Teismas pripažįsta, kad atsakovei nepilnamečiui sūnui išlaikyti kas mėnesį mokant po 72 Eur (250 Lt) periodinių išmokų, nebūtų užtikrintos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje pripažįstamos vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Su tuo sutinka ir Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje ir jo atstovė teismo posėdyje. Užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus yra abiejų tėvų pareiga ir perkelti sūnaus išlaikymo pareigos ieškovui, suteikiant galimybę atsakovei iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo, nėra pagrindo. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko amžių, tai, kad vaikas neturi sveikatos sutrikimų, yra sveikas, taigi atitinkamai jam nėra reikalingas ir didesnis išlaikymas nei daugumai tokio amžiaus vaikų, tai, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra jauno amžiaus, darbinga, sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų teigti, jog atsakovė nėra pajėgi teikti savo sūnui ieškovo prašomo dydžio išlaikymo, todėl esant pagrįstam ir įrodytam ieškovo reikalavimui, jis tenkintinas visiškai. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).
Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina valdyti ieškovui uzufrukto teise iki sūnaus pilnametystės (CK 3.190 str. 1 d., 3.191 str.). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovui buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (21-22 b. l.). Antrinės teisinės pagalbos išlaidos pagal pateiktą 2017-06-19 pažymą Nr. NTP-7-7446 sudaro 218,05 Eur (155 b. l.). Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovės valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 31,00 Eur žyminis mokestis už neturtinį ieškinio reikalavimą, 15,00 Eur už turtinį ieškinio reikalavimą, 5,74 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viso – 51,74 Eur bei 218,05 Eur už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 80 str., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-270 str., 307 str. 1 d., 381-385 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Nutraukti N. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ir F. T., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 2005 m. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. XXX, dėl sutuoktinės F. T. kaltės.
Po santuokos nutraukimo F. T. palikti santuokinę pavardę – T., N. T. – T..
Taikyti santuokos nutraukimo teisines pasekmes nuo 2011-09-01.
Pripažinti ieškovo N. T. asmeninėmis prievolėmis jo įsipareigojimus kreditoriams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, ir antstolei V. Š..
Pripažinti atsakovės F. T. asmeninėmis prievolėmis jos įsipareigojimus kreditoriams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, G. R., antstoliui A. B., antstoliui A. B., antstoliui R. K., antstoliui A. L., antstoliui S. R. ir antstoliui T. U..
Pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1465-914/2012 priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui K. T. dydį ir priteisti iš atsakovės F. T., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. T., gim. 2006m., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur (vieną šimtą eurų) nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki vaiko pilnametystės.
Priteisti valstybei iš atsakovės F. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 51,74 Eur (penkiasdešimt vieno euro, 74 ct) bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.
Priteisti valstybei iš atsakovės F. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 218,05 Eur (dviejų šimtų aštuoniolikos eurų, 05 ct) bylinėjimosi išlaidas (antrinės teisinės pagalbos išlaidas), pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.
Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimui įregistruoti.