Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Ieškovas N. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino ir kuriuo prašo nutraukti jo santuoką su atsakove F. T. dėl atsakovės kaltės, po santuokos nutraukimo palikti atsakovei santuokinę T.pavardę, nepriteisti ieškovui išlaikymo iš atsakovės, pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1465-914/2012 dalį, kur numatyta, kad iš atsakovės F. T. yra priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui K. T., gim. 2006m., po 72 Eur (250 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-08-01 iki vaiko pilnametystės, ir priteisti iš atsakovės F. T. išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. T., gim. 2006m., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki vaiko pilnametystės, nustatyti, kad šalių santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio, prievoles kreditoriams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, ir antstolei V. Š. pripažinti asmeninėmis ieškovo N. T. prievolėmis, o prievoles kreditoriams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, G. R., antstoliui A. B., antstoliui A. B., antstoliui R. K., antstoliui A. L., antstoliui S. R. ir antstoliui T. U. pripažinti asmeninėmis atsakovės F. T. prievolėmis (103-106 b. l.).

Ieškovas N. T. teismo posėdyje prašė ieškinį (103-106 b. l.) tenkinti. Paaiškino, kad su atsakove F. T. susituokė 2005m.. 2006m. gimė sūnus K. T.. Iš pradžių atsakovė rūpinosi šeima, tačiau netrukus jų santykiai pašlijo. Nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio jie gyvena skyriumi, nuo tada prašo taikyti sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes. Nurodė, jog jų šeima iširo dėl atsakovės kaltės. Ji nesirūpino vaiku, nenorėjo gyventi šeimoje, valkatavo, vartojo alkoholį, bendravo su asocialiais asmenimis, galiausiai buvo nuteista laisvės atėmimu. Atsakovė šiuo metu atlieka bausmę Panevėžio pataisos namuose. Nuo 2012 m. birželio su ieškovu gyvena ir yra jo išlaikomas santuokoje gimęs sūnus K. T.. Šiaulių rajono apylinkės teismas 2012-12-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1465-914/2012 patenkino jo ieškinį, nustatė K. T. gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisė iš F. T. sūnui 72 Eur (250 Lt) išlaikymą, nustatė bendravimo su sūnumi tvarką. Atsakovė išlaikymo niekada nemokėjo, todėl Vaikų išlaikymo fondas ieškovui moka išmokas sūnui. Atsakovė su vaiku nebendrauja nuo 2012 m. rugpjūčio 6 d., kai atvyko į ieškovo namus aplankyti sūnaus, net telefonu nepaskambina, neprašo sūnaus atvežti pasimatyti. Ieškovas su ja nuo tada taip pat nėra bendravęs. Taip pat buvo jam neištikima, susilaukė nuo kito vyro dukters, todėl jis turėjo nuginčyti tėvystę. Atsakovė dar turi vieną vaiką, tačiau nei vieno vaiko neaugina. Prašo nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės. Taip pat nurodė, jog per penkerius metus, praėjusius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, padidėjo sūnaus poreikiai, pasikeitė šalyje ekonominė padėtis, buvo įvestas euras, padidėjo vartojimo prekių ir paslaugų kainos, todėl prašo padidinti priteistą išlaikymo sumą. Sūnus lankė IV klasę, dabar eis į V klasę. K. vieno mėnesio būtiniausi poreikiai yra apie 300 Eur. Maistui išleidžia 100 Eur, patalynei, drabužiams ir avalynei - 80 Eur, higienos, skalbimo priemonėms ir paslaugoms – 20 Eur, vaistams, papildams ir vitaminams – 20 Eur, būsto mokesčiams apie 10 Eur, mokyklos reikmenims ir priemonėms, telefonui, laisvalaikiui – 50 Eur, nenumatytoms išlaidoms - 20 Eur. Vaikas sveikas, nebent kartais suserga peršalimo ligomis. Lankė regbį, dabar vasara, nieko nelanko, nes atostogos. Teismo prašo pakeisti teismo sprendimo dalį, priteisti iš atsakovės sūnui išlaikymą 100 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį, nuo 2017-04-01 iki sūnaus pilnametystės. Jis sūnui skirs 200 Eur, o jei reikės – ir daugiau. Jis dirba UAB „K.“, per mėnesį gauna 500 Eur į rankas. Neprašo jam priteisti iš atsakovės išlaikymą, nes išlaikymas jam nereikalingas. Abu yra darbingi. Santuokoje įgyto bendro turto neturi. Kilnojamąjį turtą pasidalijo gera valia prieš pradėdami gyventi atskirai. Bendrų kreditorių neturi. Jis turi du asmeninius kreditorius – valstybę ir antstolę V. Š., kuri vykdo priverstinį išieškojimą, prašo nustatyti, jog jiems prievoles vykdys jis asmeniškai, o kiti kreditoriai yra asmeniniai atsakovės, todėl ir prašo nustatyti, jog prievoles jiems vykdys ji asmeniškai. Sutinka, kad po santuokos nutraukimo atsakovė pasiliktų santuokinę T. pavardę.

Atsakovė F. T. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai (146 b. l.), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą iki teismo posėdžio pradžios negauta. Šiuo metu atsakovė atlieka bausmę Panevėžio pataisos namuose, Šiaulių apylinkės teismo 2017-05-04 nutartimi jai buvo išaiškinta teisė prašyti teismo nustatyta tvarka būti etapuojamai ir asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje (77, 80 b. l.), tačiau ji tokio pageidavimo neišreiškė. Atsakovė teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, liko abejinga procesui.

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas, kuriame nurodo, kad ieškovas N. T. 2017-06-05 datai valstybės biudžetui yra skolingas 1000 Eur pagal Lietuvos institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus, atsakovė F. T. – 561,35 Eur pagal Lietuvos institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus, prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra, bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (127-132 b. l.).

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (159-160 b. l.).

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, atsiliepimo ir prašymų atidėti bylos nagrinėjimą iki teismo posėdžio pradžios negauta.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. R. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, atsiliepimo ir prašymų atidėti bylos nagrinėjimą iki teismo posėdžio pradžios negauta.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolis A. B. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, atsiliepimo ir prašymų atidėti bylos nagrinėjimą iki teismo posėdžio pradžios negauta.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolis A. B. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, atsiliepimo nepateikė, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (164-165 b. l.).

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolis R. K. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas, kuriame nurodo, kad antstolio R. K. kontoroje vykdomos trys vykdomosios bylos dėl skolos išieškojimo iš atsakovės F. T. valstybei, Šiaulių apskrities VPK ir išlaikymo vaikui, visos prievolės yra asmeninio pobūdžio, ieškovas N. T. už jas nėra atsakingas.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolis A. L. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, atsiliepimo nepateikė, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (162-163 b. l.).

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolis S. R. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, atsiliepimo nepateikė, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (154 b. l.).

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolė V. Š. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai, atsiliepimo nepateikė, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (161 b. l.).

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolis T. U. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, atsiliepimo ir prašymų atidėti bylos nagrinėjimą iki teismo posėdžio pradžios negauta.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje (75-76 b. l.) ir teismo posėdžio metu skyriaus atstovė nurodė, kad palaiko savo išvadą, mano, kad ieškovo prašomas priteisti išlaikymo dydis protingas ir atitinka vaiko interesus, nes vaikas paaugo, padidėjo jo poreikiai, vaiko gyvenamoji vieta ir bendravimas su vaiku nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl šioje byloje tai nesprendžiama.

Iš santuokos liudijimo matyti, kad santuoka tarp N. T. ir F. T. įregistruota 2005 m. Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. XXX (26 b. l.).

Sutuoktiniai, sudarę santuoką, įgyja CK trečioje knygoje numatytas teises ir pareigas, kurios pagal įstatymus atsiranda kaip santuokos pasekmė (CK 3.26-3.30,3.35-3.36,3.85,3.92 str.). Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl iširusios santuokos, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta sutuoktinio kaltės prezumpcija – preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sutuoktiniui, besiremiančiam aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją, tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013; 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Šios CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.); teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos turi daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; kt.).

Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad sutuoktiniai santuokinių ryšių nepalaiko, kartu negyvena ir bendro ūkio neveda jau daugiau kaip metai laiko - nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio, kai dėl atsakovės nenoro gyventi šeimoje, rūpintis šeima, vaiku šalys gyvena skyrium. Tai, kad šalys nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio gyvena skyrium, patvirtina ir įsiteisėjusiame Šiaulių apylinkės teismo 2016-02-24 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-123-949/2016 (134-136 b. l.) nustatytos aplinkybės, kurių iš naujo įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 2 p.). Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį (43-48 b. l.) matyti, kad laikotarpyje nuo santuokos sudarymo iki šiol atsakovė buvo 5 kartus teista, paskutinį kartą – Šiaulių apylinkės teismo 2015-02-20 nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 m. 8 mėn., šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose. Kaip nurodė ieškovas, dar prieš padarydama nusikalstamas veikas atsakovė nesirūpino vaiku, nenorėjo gyventi šeimoje, niekur nedirbo, valkatavo, vartojo alkoholį, negrįždavo į namus, nesirūpino buitimi, bendravo su asocialiais asmenimis. 2012 m. birželio mėnesį jam paskambino Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja ir paprašė paimti sūnų pas save gyventi arba jis bus patalpintas į globos namus, nes atsakovė vaiku nesirūpina, girtauja, neturi pastovios gyvenamosios vietos. Jis vaiką parsivežė išbadėjusį, nepraustą, nešvariais drabužiais. Jo nurodytos aplinkybės konstatuotos įsiteisėjusiu Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-12-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1465-914/2012 (7-10 b. l.), jų pakartotinai įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 2 p.) Nuo 2012 m. birželio su ieškovu gyvena ir yra jo išlaikomas santuokoje 2006m. gimęs sūnus K. T.. Šiaulių rajono apylinkės teismas 2012-12-17 sprendimu (7-10 b. l.) civilinėje byloje Nr. 2-1465-914/2012 patenkino jo ieškinį, nustatė K. T. gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisė iš atsakovės F. T. sūnui 72 Eur (250 Lt) išlaikymą, nustatė motinos bendravimo su sūnumi tvarką. Atsakovė išlaikymo vaikui niekada neteikė, todėl Vaikų išlaikymo fondas ieškovui moka išmokas sūnui (23 b. l.). Atsakovė su vaiku nebendrauja nuo 2012 m. rugpjūčio 6 d., kai atvyko į ieškovo namus aplankyti sūnaus, net telefonu nepaskambina, neprašo sūnaus atvežti pasimatyti. Ieškovas su ja nuo tada taip pat nėra bendravęs. Taip pat nurodė, jog atsakovė jam buvo neištikima, susilaukė nuo kito vyro dukters, todėl jis turėjo nuginčyti teisme tėvystę, tai patvirtina įsiteisėjęs Šiaulių apylinkės teismo 2016-02-24 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-123-949/2016 (134-136 b. l.). Prašo nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, nes ji savo gyvenimo būdo, elgesio nekeičia ir nerodo noro pasikeisti, sutuoktiniai susvetimėjo. Įvertinus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad atsakovė paliko šeimą, gyveno asocialų gyvenimą, vartojo alkoholį, buvo ieškovui neištikima, darė nusikalstamas veikas (tyčinius nusikaltimus) ir buvo už jas nuteista, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, neskambina, nerašo, niekaip nebendrauja nei su vaiku, nei su ieškovu, vaiku nesidomi, nesirūpina šeima, nuo to laiko santuokinių ryšių sutuoktiniai nebepalaiko, bendro ūkio nebeveda, gyvena atskirai, galimybės susitaikyti ieškovas nebemato. Atsakovė pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas: pažeidė lojalumo, abipusės pagarbos, moralinės paramos kitam sutuoktiniui pareigas, santuoka iširo dėl atsakovės netinkamo požiūrio į šeimą, šeimos vertybių ir gerovės nepuoselėjimo, nenoro išsaugoti šeimą ir santuoką, pagarbos ieškovui stokos, išsiskyrusio požiūrio į vertybes, bei į pareigas, tvarkant šeimos reikalus, nedėjo pastangų išsaugoti šeimą, paliko šeimą, ja nesirūpina ir jos materialiai neišlaiko jau daugiau kaip vienerius metus, buvo neištikima, nuteista ne už vieną už tyčinį nusikaltimą, dėl tokio atsakovės elgesio bendras šeimos gyvenimas tapo negalimas. Be to, šių faktų atsakovė net neginčijo ir nenuginčijo, atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje dalyvauti nepageidavo, dėl ieškovo pareikšto reikalavimo nutraukti santuoką dėl jos kaltės jokios savo pozicijos neišreiškė, procesui liko abejinga, todėl teismas mano, kad sutuoktiniams bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma, ir konstatuoja, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės (CK 3.26-3.30 str., 3.60 str., CPK 178 str., 185 str.).

Ieškovas prašė teismo palikti atsakovei santuokinę pavardę – T.. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei po santuokos nutraukimo gali būti palikta ikisantuokinė arba santuokinė pavardė, ji noro susigrąžinti ikisantuokinę pavardę neišreiškė, ieškovo prašymui neprieštaravo, todėl atsakovei, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė dėl to neišreiškė savo pozicijos, į tai, kad santuoka nutrauktina dėl atsakovės kaltės, tačiau šalys turi bendrą vaiką, po santuokos nutraukimo atsakovei paliktina santuokinė T. pavardė (LR CK 3.69 str. 1 dalis).

Byloje nesprendžiamas sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimas, nes abi šalys yra darbingos ir išlaikymo sau nei viena priteisti nereikalauja.

Dėl galimybės taikyti santuokos nutraukimo pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms nuo faktinio gyvenimo skyrium, kai santuoka nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės

Ieškovas prašo taikyti santuokos nutraukimo teisines pasekmes nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio, kai šalys pradėjo gyventi skyrium ir pripažinti, kad po minėtos datos kiekvieno iš sutuoktinių kreditoriai laikomi jų asmeniniais kreditoriais, kuriems prievoles turi įvykdyti kiekvienas iš sutuoktinių asmeniškai. Nurodė, jog bendrų kreditorių šalys neturi. Atsakovė dėl to neprieštaravo, pozicijos neišreiškė, liko abejinga procesui. Tam prieštaravimų nepareiškė ir į bylą įtraukti kreditoriai.

CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

Teisinis reglamentavimas, suteikiantis galimybę sutuoktiniui, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, prašyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktiniams turtines pasekmes sukeltų nuo faktinio gyvenimo skyrium dienos siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto disponavimo ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Teismo sprendimas, nustatantis santuokos nutraukimo turtinių pasekmių atsiradimo momentą, turi įtakos tiek sutuoktinių tarpusavio teisėms ir pareigoms, tiek jų kreditorių teisėms, todėl gali būti priimtas tik sutuoktinio (ar abiejų sutuoktinių) prašymu bei išanalizavus ir nustačius sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium aplinkybes, taip pat įvertinus, ar šiuo prašymu nėra siekiama dirbtinai išvengti prievolių kreditoriams.

Ieškovas nurodo, jog jis turi du asmeninius kreditorius – valstybę ir antstolę V. Š., kuri vykdo priverstinį išieškojimą, prašo nustatyti, jog jiems prievoles vykdys jis asmeniškai. Kiti kreditoriai yra asmeniniai atsakovės kreditoriai, todėl ir prašo nustatyti, jog prievoles jiems vykdys ji asmeniškai, nes skolos atsirado po 2011 m. rugsėjo mėnesio ir dėl atsakovės neteisėtų tyčinių veiksmų – nusikalstamų veikų darymo. Atsakovė dėl to pozicijos neišreiškė, kreditoriai minėtam ieškovo prašymui neprieštaravo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovės skolos kreditoriams atsirado dėl jos netinkamų veiksmų, o ne šeimos poreikiams tenkinti, su ieškovu ji to nederino, ieškovas apie tai nežinojo, apie minėtus kreditorius sužinojo tik iškėlus teisme bylą dėl santuokos nutraukimo ir apie tai jo atstovei užklausus valstybinę mokesčių inspekciją prie LR FM (90-91 b. l.), ir tik tada patikslinus ieškinį, sutuoktiniams kartu nebegyvenant. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų galėjęs daryti įtaką atsakovės veiksmams, atsiradusiai žalai ar skoloms arba gavęs naudos iš to. Minėtos prievolės atsirado praėjus reikšmingam laikui nuo sutuoktinių bendro gyvenimo pabaigos, be to, kreditoriai neįrodinėjo, kad minėtos prievolės atsirado sutuoktiniams gyvenant kartu. Nagrinėjamu atveju ieškovui pareiškus prašymą nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2011 m. rugsėjo 1 d., jis tenkintas, nes byloje pripažinta atsakovės kaltė dėl santuokos nutraukimo, konstatuota, jog sutuoktiniai buvo nustoję gyventi kartu iki nurodytos datos, o aplinkybių, rodančių, kad šalys šiuo prašymu piktnaudžiavo ar siekė išvengti prievolių, nenustatyta. Nustačius, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2011 m. rugsėjo 1 d., vėliau atsiradusios prievolės pripažintinos asmeninėmis šalių prievolėmis: prievolės kreditoriams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, ir antstolei V. Š. pripažintinos asmeninėmis ieškovo N. T. prievolėmis, o prievolės kreditoriams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, G. R., antstoliui A. B., antstoliui A. B., antstoliui R. K., antstoliui A. L., antstoliui S. R. ir antstoliui T. U. pripažintinos asmeninėmis atsakovės F. T. prievolėmis.

Abu sutuoktiniai bendrai santuokoje įgyto nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi (19-20, 67-68 b. l.), todėl nesprendžiamas ir minėto turto padalinimas.

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nepilnamečiui sūnui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, ieškinį motyvuodamas išaugusiais sūnaus poreikiais. Posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad sūnaus išlaikymo išlaidos išaugo, nes jis paaugo, pradėjo lankyti mokyklą, baigė pradines klases, perėjo į aukštesnes klases, todėl atsirado papildomos išlaidos mokymo reikmenims ir vaiko ugdymui. Be to, pasikeitė šalyje ekonominė padėtis, buvo įvestas euras, dėl ko padidėjo prekių ir paslaugų kainos. K. T. sveikas, kartais serga peršalimo ligomis. Sūnus baigė IV klasę, perėjo į V klasę. Lankė regbio būrelį, dabar jam atostogos. Ieškovas nurodė, kad sūnaus būtiniems poreikiams reikia skirti apie 300 Eur per mėnesį. Maistui išleidžia 100 Eur, patalynei, drabužiams ir avalynei - 80 Eur, higienos, skalbimo priemonėms ir paslaugoms – 20 Eur, vaistams, papildams ir vitaminams – 20 Eur, būsto mokesčiams apie 10 Eur, mokyklos reikmenims ir priemonėms, telefonui, laisvalaikiui – 50 Eur, nenumatytoms išlaidoms - 20 Eur. Vaikui reikalingas kompiuteris, senasis jau baigiasi, todėl reikia pirkti naują kompiuterį. Vasarą su vaiku važiuoja pailsėti į Šventąją. Vaikas gyvena pas jo tėvus bute, esančiame Šiaulių r., bute yra du kambariai, viename kambaryje yra įsikūręs vaikas. Teigė, kad moka dalį komunalinių patarnavimų išlaidų. Nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto ieškovas neturi (19, 20 b. l.), dirba UAB „K.“, per mėnesį gauna apie 500 Eur darbo užmokesčio (13-14, 16, 37-42 b. l.). Ieškovas nurodė, jog kiek gali, tiek skiria savo nepilnamečio vaiko išlaikymui. Prašo padidinti teismo sprendimu sūnui priteistą iš atsakovės išlaikymą ir priteisti iš atsakovės sūnui išlaikymą 100 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį, nuo 2017-04-01 iki sūnaus pilnametystės. Jis sūnui skirs 200 Eur, o jei reikės – ir daugiau. Atsakovė vaiko visai neremia materialiai ir niekada nerėmė, nors sveika, darbinga, tačiau niekada nedirbo, gyveno asocialų gyvenimą, darė nusikalstamas veikas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose.

Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sunki materialinė padėtis, į kurią atsakovė pateko dėl savo nerūpestingų veiksmų, gerai moralei prieštaraujančio elgesio, negali sąlygoti visišką nusišalinimą nuo pareigos išlaikyti savo sūnų vykdymo. Atsakovės neatsakingas elgesys negali būti pagrindas atleisti ją nuo būtino vaiko poreikiams užtikrinti išlaikymo teikimo.