Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų K. K., Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eduardo Maškevičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. B. ir K. K. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2022 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo

R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį ir paskirta 300 MGL, t. y. 15 000 eurų (penkiolikos tūkstančių eurų), bauda, ir BK 300 straipsnio 1 dalį ir paskirta 150 MGL, t. y. 7 500 eurų (septynių tūkstančių penkių šimtų eurų), bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos taikant dalinį bausmių sudėjimą ir paskirta galutinė bausmė – 350 MGL, t. y. 17 500 eurų (septyniolikos tūkstančių penkių šimtų eurų), bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2020 m. spalio 2 d. 8 val. 16 min. iki 2020 m. spalio 2 d. 17 val. 4 min., t. y. viena para, ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, konfiskuotini R. B. priklausantys 800 eurų (aštuoni šimtai eurų), saugomi STT Biudžeto ir finansų skyriuje (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 14 d. kvitas Nr. (duomenys neskelbtini).

K. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir paskirta 200 MGL, t. y. 10 000 eurų (dešimties tūkstančių eurų), bauda, ir BK 300 straipsnio 1 dalį 100 MGL, t. y. 5 000 eurų (penkių tūkstančių eurų), bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos taikant dalinį bausmių sudėjimą ir paskirta galutinė bausmė – 250 MGL, t. y. 12 500 eurų (dvylikos tūkstančių penkių šimtų eurų) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2020 m. spalio 2 d. 6 val. 43 min. iki 2020 m. spalio 2 d. 12 val. 5 min., t. y. viena para, ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti bei veikdamas bendrininkų grupe su K. K. davė kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojui prilyginto asmens neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:

1.1. R. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2020 m. kovo 23 d. pasirašytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Užsakovas), į. k. (duomenys neskelbtini) Pagrindinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Tiekėjas) įsipareigojo statybos rangos darbų sutartimi atlikti darbus, adresu (duomenys neskelbtini) (Pagrindinės sutarties vertė – 322 498 Eur be PVM ir PVM 67 724, 58 Eur), taip pat pagal 2020 m. kovo 23 d. /19 pasirašytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Užsakovas) Pagrindinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Tiekėjas) įsipareigojo statybos rangos darbų sutartimi atlikti darbus, adresu (duomenys neskelbtini) (Pagrindinės sutarties vertė – 173 010,26 Eur be PVM ir PVM 36 322,15 Eur), remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. kovo 27 d. direktoriaus įsakymu „Dėl atsakingo asmens paskyrimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. kovo 23 d. save paskyręs atsakingu statybos vadovu objekte – daugiabutis gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), ir 2020 m. kovo 26 d. įsakymu „Dėl atsakingo asmens paskyrimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. kovo 19 d. save paskyręs atsakingu statybos vadovu objekte – daugiabutis gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), privalėdamas vadovautis Pagrindinės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) 5.1 punkto nuostatomis, jog Akte Tiekėjas turi nurodyti darbų pavadinimą, Užsakytų darbų sąraše įvardytų faktiškai atliktų darbų kiekius bei jų vertę, taip pat, vadovautis Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra, 2016 m. gruodžio 2 d. patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-848, kurio 36.20 punkto nuostatos įpareigoja būti atsakingu už parengimą ir pateikimą statinio statybos techniniam prižiūrėtojui pasirašyti ar vizuoti (statytojo (užsakovo) nustatyta tvarka) atliktų darbų aktus ir, jam reikalaujant, patikrinti, ar aktuose nurodytų darbų kiekiai atitinka faktinius, tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti bei veikdamas bendrininkų grupe su K. K. davė kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojui prilyginto asmens neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y.:

1.2. 2020 m. birželio 1 d., apie 11 val. 30 min. statybiniame vagonėlyje prie statybos objekto (duomenys neskelbtini), pokalbio metu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrųjų reikalų ir aplinkosaugos specialistu P. G., kuriam remiantis direktoriaus K. A. 2020 m. vasario 18 d. įsakymu „Dėl daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos projekto įgyvendinimo administravimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) pavesta atlikti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos projekto įgyvendinimą ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo priežiūrą, tiesiogiai jam (P. G.) už pageidaujamą valstybės tarnautojui prilyginto asmens neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, pasiūlė 6 000 eurų kyšį (1 proc. nuo abiejų objektų bendros sutarties sumos, siekiančios 599 554,99 Eur su PVM), kad jis (P. G.) ateityje atliktų darbų aktais priims daugiabučio namo (objekto), adresu (duomenys neskelbtini), ir daugiabučio namo (objekto), adresu (duomenys neskelbtini), atliktus atnaujinimo (modernizavimo) darbus, kuriuose bus nurodyti ne faktiškai atlikti statybos rangos darbai, o nupirkti Pagrindine sutartimi projektiniai darbų kiekiai. R. B., pasiūlęs kyšį, išdėstė jo perdavimo sąlygas, jog kiekvieną kartą pasirašydami daugiabučio namo (objekto), adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) atliktų darbų akto formas ir statybos rangos atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus (energinį efektyvumą didinančios priemonės), taip pat statybos rangos atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus (kitos priemonės), Tiekėjas juose nurodys (deklaruos) ne faktinius, o Pagrindinės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedo Nr. 2/Nr. 4 ir Pagrindinės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedo Nr. 2/Nr. 4 Techninės specifikacijos ir užsakytų darbų sąrašuose nupirktus projektinius darbų kiekius. R. B. pažadėjo, kad nuo kiekvieną kartą pasirašytoje atliktų darbų akto formoje, taip pat statybos rangos atliktų darbų priėmimo perdavimo akte apskaičiuotos sumos už atliktus darbus ir pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Tiekėjo) UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūrai, į. k. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – (duomenys neskelbtini) (Paskolos davėjas) per UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Užsakovą) pateiktos ir apmokėtos PVM sąskaitos faktūros už atliktus atnaujinimo (modernizavimo) darbus sumos perduos jis arba K. K. jam (P. G.) kyšio dalį, sudarančią 1 proc., iš viso 6 000 eurų per sutarčių vykdymo laikotarpį.

1.3. R. B., toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2020 m. birželio 16 d., apie 11 val. 38 min., statybiniame vagonėlyje prie statybos objekto (duomenys neskelbtini), pokalbio metu su P. G. susitarė ir pažadėjo perduoti, o P. G. turėdamas teismo leidimą atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus ( iš jų ir priimti kyšį) pažadėjo priimti tiesiogiai iš jo (R. B.) ar pastarojo bendrininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos vadovo K. K. pasiūlyto dydžio kyšį –6 000 eurų už pageidaujamą valstybės tarnautojui prilyginto asmens neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus R. B. 2020 m. birželio 1 d. išdėstytomis ir 2020 m. birželio 16 d. pakartotinai patvirtintomis kyšio perdavimo sąlygomis.

1.4. K. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), gamybos vadovu, pagal 2020 m. kovo 23 d. pasirašytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Užsakovas), į. k. (duomenys neskelbtini), Pagrindinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Tiekėjas) įsipareigojo statybos rangos darbų sutartimi atlikti darbus, adresu (duomenys neskelbtini) (Pagrindinės sutarties vertė – 322 498 Eur be PVM ir PVM 67 724, 58 Eur), taip pat pagal 2020 m. kovo 23 d. /19 pasirašytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Užsakovas) Pagrindinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Tiekėjas) įsipareigojo statybos rangos darbų sutartimi atlikti darbus, adresu (duomenys neskelbtini) (Pagrindinės sutarties vertė –173 010,26 Eur be PVM ir PVM 36 322,15 Eur), vadovaujantis 2018 m. kovo 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. B. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintomis gamybos vadovo pareiginių nuostatų Nr. 2, 2.11. punkto reikalavimais būdamas atsakingu už atliktų darbų apskaitos vedimą, 2.12. punkto reikalavimais būdamas atsakingu už laiku ir teisingą atitinkamų darbo procese reikalingų buhalterinių dokumentų užpildymą, 2.13 punkto būdamas atsakingu už atliktų darbų aktų ruošimą, eidamas šias ir nuo 2020 m. kovo 30 d. statybos vadovo asistento pareigas statybos objektuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), ir žinodamas apie įmonės direktoriaus R. B. 2020 m. birželio 1 d. susitarimą su P. G. dėl kyšio – 6 000 eurų – perdavimo jam (P. G.) sąlygas, t. y., kad ateityje pasirašydami daugiabučio namo (objekto), adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) atliktų darbų akto formas ir statybos rangos atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus (energinį efektyvumą didinančios priemonės), taip pat statybos rangos atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus (kitos priemonės) Tiekėjas juose nurodys (deklaruos) ne faktinius, o Pagrindinės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedo Nr. 2/Nr. 4 ir Pagrindinės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedo Nr. 2/Nr. 4 Techninės specifikacijos ir užsakytų darbų sąrašuose nupirktus projektinius darbų kiekius, K. K., būdamas pavaldus ir veikdamas bendrininkų grupe su R. B., kuris tęsdamas savo nusikalstamą veiką bendrais veiksmais įgyvendinant nusikalstamą sumanymą perdavė K. K. P. G. skirtą sutarto ir pažadėto kyšio dalį, sudarančią 800 Eur, o K. K. 2020 m. rugpjūčio 5 d., apie 10 val. 13 min., statybiniame vagonėlyje prie statybos objekto (duomenys neskelbtini), tiesiogiai perdavė P. G. sutarto ir pažadėto kyšio dalį, sudarančią 800 eurų. Tokiu būdu R. B. ir K. K. veikdami bendrininkų grupe davė kyšį už pageidaujamą valstybės tarnautojui prilyginto asmens neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. objekto, adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 30 d. pasirašytas aiškiai tikrovės neatitinkančio atliktų darbų akto formas Nr. 2 (4 egzemplioriai), 2020 m. birželio 30 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktus Nr. 2 (energinį efektyvumą didinančios priemonės) (4 egzemplioriai), taip pat 2020 m. birželio 30 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 2 (kitos priemonės) (4 egzemplioriai), ir už pageidaujamą valstybės tarnautojui prilyginto asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už 2020 m. gegužės 29 d. ir 2020 m. birželio 30 d. tikrus dokumentus: 2020 m. gegužės 29 d. atliktų darbų akto formas Nr. 1 (4 egzemplioriai), 2020 m. gegužės 29 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktus Nr. 1 (energinį efektyvumą didinančios priemonės) (4 egzemplioriai), taip pat 2020 m. gegužės 29 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktus Nr. 1 (kitos priemonės) (4 egzemplioriai) objektui, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat objektui (duomenys neskelbtini), taip pat 2020 m. birželio 30 d. atliktų darbų akto formas Nr. 2 (4 egzemplioriai), 2020 m. birželio 30 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktus Nr. 2 (energinį efektyvumą didinančios priemonės) (4 egzemplioriai), 2020 m. birželio 30 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 2 (kitos priemonės) (4 egzemplioriai) objektui, adresu (duomenys neskelbtini).

2. Be to, R. B. ir K. K. veikdami bendrininkų grupe suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, o būtent:

2.1. R. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, o K. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos vadovu, pagal 2020 m. kovo 23 d. pasirašytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Užsakovas) Pagrindinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Tiekėjas) įsipareigojo statybos rangos darbų sutartimi atlikti darbus, adresu (duomenys neskelbtini) (Pagrindinės sutarties vertė – 322 498 Eur be PVM ir PVM 67 724, 58 Eur), taip pat pagal 2020 m. balandžio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytą Pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Tiekėjas), į. k. (duomenys neskelbtini), dėl statinio statybos techninės priežiūros adresu (duomenys neskelbtini). R. B., remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. kovo 27 d. direktoriaus įsakymu „Dėl atsakingo asmens paskyrimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. kovo 23 d. save paskyręs atsakingu statybos vadovu objekte, daugiabutis gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), privalo vadovautis Pagrindinės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 5.1 punkto nuostatomis, jog Akte Tiekėjas turi nurodyti darbų pavadinimą, Užsakytų darbų sąraše įvardytų faktiškai atliktų darbų kiekius bei jų vertę, taip pat, vadovautis Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra, 2016 m. gruodžio 2 d. patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-848, kurio 36.20 p. nuostatos įpareigoja būti atsakingu už parengimą ir pateikimą statinio statybos techniniam prižiūrėtojui pasirašyti ar vizuoti (statytojo (užsakovo) nustatyta tvarka) atliktų darbų aktus ir, jam reikalaujant, patikrinti, ar aktuose nurodytų darbų kiekiai atitinka faktinius, o K. K. vadovaujantis 2018 m. kovo 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. B. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų gamybos vadovo pareiginių nuostatų Nr. 2, 2.11. punkto reikalavimais būdamas atsakingas už atliktų darbų apskaitos vedimą, 2.12. punkto reikalavimais būdamas atsakingas už laiku ir teisingą atitinkamų darbo procese reikalingų buhalterinių dokumentų užpildymą, 2.13 punkto reikalavimais būdamas atsakingas už atliktų darbų aktų ruošimą, eidamas šias ir nuo 2020 m. kovo 30 d. statybos vadovo asistento pareigas statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini), R. B. ir K. K. veikdami bendrininkų grupe laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 19 d. iki 2020 m. liepos 10 d. suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo.

2.2. Vykdant nusikalstamą sumanymą, K. K. su P. G., turinčiu teismo leidimą atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus ( iš jų ir klastoti tikrus dokumentus) 2020 m. birželio 19 d., apie 13 val. 8 min., atliko objekto (duomenys neskelbtini), pastatų cokolių įgilinamosios į gruntą dalies šiltinimo iš išorės (Pagrindinės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedo Nr. 2/Nr. 4 Techninės specifikacijos ir užsakytų darbų sąraše esančių darbų pozicija Nr. 1.13.2.) atliktų darbų faktinius matavimus ir skaičiavimus, tuomet laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 19 d. iki 2020 m. liepos 10 d. K. K. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorei B. Ž. tikrovės neatitinkančius duomenis apie faktiškai atliktus darbus, kuri, nesupratusi K. K. ir R. B. nusikalstamų veiksmų pobūdžio ir esmės, (duomenys neskelbtini), įmonės kompiuteriu parengė 2020 m. birželio 30 d. data daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbų (duomenys neskelbtini) atliktų darbų akto formą Nr. 2, 2020 m. birželio 30 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 2 (energinį efektyvumą didinančios priemonės), taip pat 2020 m. birželio 30 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 2 (kitos priemonės) ir:

1) 2020 m. birželio 30 d. data daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbų (duomenys neskelbtini) atliktų darbų akto formoje Nr. 2 atliktų darbų pozicijoje Nr. 1.11.7. „Sutapdintų stogų šiltinimas, keičiant esamą dangą termoizoliacinėmis plokštėmis, įrengiant ritininę (bituminę arba sintetinę) dangą. Termoizoliacinis sluoksnis - putų polistirolas + mineralinė vata. Termoizoliacinių sluoksnių šilumos perdavimo koeficientas -0,16>U?0,10W/(m2?K)“ nurodė aiškiai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad atlikta darbų nuo statybos pradžios įskaitant ataskaitinį laikotarpį 550 m² (33 126,50 Eur be PVM), t. y. 50 m² daugiau nei faktiškai atlikta, atitinkamai statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 2 (energinį efektyvumą didinančios priemonės) atliktų darbų pozicija Nr. 6 „Sutapdinto (plokščio) stogo šiltinimas, stogo dangos įrengimas“ nurodė jam (R. B.) ir K. K. aiškiai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad atlikta darbų nuo statybos pradžios įskaitant ataskaitinį laikotarpį 76,46 proc. (35 850,30 Eur be PVM), t. y. 6,42 proc. (3 011,50 Eur be PVM, 3 643,92 Eur su PVM) daugiau nei faktiškai atlikta;

2) 2020 m. birželio 30 d. data daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbų (duomenys neskelbtini) atliktų darbų akto formoje Nr. 2 atliktų darbų pozicijoje Nr. 1.13.2. „Pastatų cokolių įgilinamosios į gruntą dalies šiltinimas iš išorės termoizoliacinėmis plokštėmis ir perdengimas drenažine membrana. Termoizoliacinis sluoksnis – ekstrukdinis putų polistirenas. Termoizoliacinių sluoksnių šilumos perdavimo koeficientas – U<0,36W/(m2?K)“ nurodė aiškiai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad atlikta darbų nuo statybos pradžios įskaitant ataskaitinį laikotarpį 172 m² (9 800,56 (Eur be PVM), t. y. 30 m² daugiau nei faktiškai atlikta, atitinkamai statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 2 (energinį efektyvumą didinančios priemonės) atliktų darbų pozicija Nr. 8 „Cokolio šiltinimas, įskaitant cokolio konstrukcijos defektų pašalinimą, elektros, dujų ar kitų sistemų ar įrengimų nuo šiltinamos sienos (cokolio) atitraukimą“ nurodė jam (R. B.) ir K. K. aiškiai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad atlikta darbų nuo statybos pradžios įskaitant ataskaitinį laikotarpį 65,47 proc. (15 330,16 Eur be PVM), t. y. 7,30 proc. (1 709,40 Eur be PVM, 2 068,37 Eur su PVM) daugiau nei faktiškai atlikta;

3) 2020 m. birželio 30 d. data daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbų (duomenys neskelbtini) atliktų darbų akto formoje Nr. 2 atliktų darbų pozicijoje Nr. 2.25.3 p. „Pastato buitinio nuotakyno rūsio vamzdynų keitimas, kai vamzdžių skersmuo 110 mm“ nurodė aiškiai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad atlikta darbų nuo statybos pradžios įskaitant ataskaitinį laikotarpį 46 m (1 560,32 Eur be PVM), t. y. 10 m daugiau nei faktiškai atlikta, atitinkamai statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akte (kitos priemonės) Nr. 2 atliktų darbų pozicijoje Nr. 2 „Buitinių nuotekų sistemos atnaujinimas ar keitimas“ nurodė jam (R. B.) ir K. K. aiškiai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad atlikta darbų nuo statybos pradžios įskaitant ataskaitinį laikotarpį – 71,80 proc. (3 678,34 Eur be PVM), t. y. 6,62 proc. (339,20 Eur be PVM, 410,43 Eur su PVM) daugiau nei faktiškai atlikta.

2.3. Po to B. Ž. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku atspausdino ir ne vėliau kaip 2020 m. liepos 10 d. perdavė R. B. pasirašyti šiuos pastarajam žinomus tikrovės neatitinkančius dokumentus, t. y. 2020 m. birželio 30 d. atliktų darbų akto formą Nr. 2 (4 egzemplioriai), 2020 m. birželio 30 d. statybos rangos priėmimo ir perdavimo aktą (energinį efektyvumą didinančios priemonės) Nr. 2 (4 egzemplioriai) ir 2020 m. birželio 30 d. statybos rangos priėmimo ir perdavimo aktą (kitos priemonės) Nr. 2 (4 egzemplioriai). Jis (R. B.) paminėtus aiškiai suklastotus dokumentus pasirašė savo parašu, patvirtinęs vardiniu „R. B.“ ir įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudais, ir perdavė K. K.. Po to K. K. ne vėliau kaip 2020 m. liepos 10 d. objekte (duomenys neskelbtini), perdavė pasirašyti P. G., turinčiam leidimą atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus ( iš jų ir disponuoti suklastotu dokumentu), o šis ne vėliau kaip 2020 m. liepos 10 d. (duomenys neskelbtini), perdavė pasirašyti Statybos techninės priežiūros inžinieriui E. Š. (Tiekėjas), nesuprantančiam R. B. ir K. K. nusikalstamų veiksmų esmės ir pobūdžio. Tokiu būdu Užsakovui (P. G.), Tiekėjui (R. B.) ir statinio statybos techninės priežiūros Tiekėjui (E. Š.) pasirašius 2020 m. birželio 30 d. atliktų darbų akto formą Nr. 2 (4 egzemplioriai), 2020 m. birželio 30 d. statybos rangos priėmimo ir perdavimo aktą (energinį efektyvumą didinančios priemonės) Nr. 2 (4 egzemplioriai) ir 2020 m. birželio 30 d. statybos rangos priėmimo ir perdavimo aktą (kitos priemonės) Nr. 2 (4 egzemplioriai), R. B., veikdamas bendrininkų grupe su K. K., deklaravo aiškiai tikrovės neatitinkančius duomenis apie atliktus statybos rangos darbų kiekius objekte (duomenys neskelbtini), t. y. K. K. pateikė įrašyti aiškiai tikrovės neatitinkančius duomenis į tikrus dokumentus, o R. B. šiuos dokumentus su aiškiai netikrais duomenimis pasirašė ir taip suklastojo tikrus dokumentus.

2.4. Po to, veikiant pagal direktoriaus R. B. nustatytą įmonėje tvarką, šie suklastoti dokumentai buvo perduoti buhalterei V. V., kuri nesupratusi R. B. ir K. K. nusikalstamų veiksmų esmės ir pobūdžio, per „e-sąskaita“ 2020 m. liepos 2 d. 12 val. 52 min. pateikė 2020 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (23 902, 46 Eur su PVM) UAB (duomenys neskelbtini) per Užsakovą UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėti ir įsiregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje „Pardavimo operacijos“, pagal kurią (duomenys neskelbtini) 2020 m. liepos 31 d. į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė pinigus – 23 902, 46 Eur su PVM, iš kurių 5 060,10 Eur be PVM (6 122,72 Eur su PVM) gavo suklastotų dokumentų pagrindu, t. y. R. B. ir K. K. tokiu būdu 2020 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. birželio 30 d. atliktų darbų akto formą Nr. 2, 2020 m. birželio 30 d. statybos rangos priėmimo ir perdavimo aktą (energinį efektyvumą didinančios priemonės) Nr. 2 ir 2020 m. birželio 30 d. statybos rangos priėmimo ir perdavimo aktą (kitos priemonės) Nr. 2 panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. R. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2022 m. birželio 22 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nusprendus palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą, prašo paskirti mažesnę baudą.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 straipsnio l punktas), tikrindamas bei vertindamas byloje surinktus duomenis ir darydamas išvadą, jog R. B. davė kyšį ir suklastojo dokumentus, tai darė pažeisdamas BPK nustatytus įrodymų tikrinimo ir vertinimo reikalavimus, įtvirtintus BPK 20 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to reikalaujama, išsamiai ir visapusiškai neaprašydamas įrodymų vertinimo, veikų kvalifikavimo, nesilaikė ir taip pažeidė BPK 305 straipsnio l dalies 2 punkto reikalavimus, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais ne tik grindžiamos (motyvuojamos) teismo išvados, bet ir taip pat turi būti nurodyti aiškūs bei nedviprasmiški argumentai bei motyvai, kuriais remdamasis teismas atmeta ar atsisako priimti kitus įrodymus.

3.2. Pažymima, kad nuosprendis iš esmės grindžiamas liudytojo P. G. subjektyviais parodymais, kuriems teismas teikė per didelę reikšmę, nekreipiant dėmesio į bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktus kaltinamųjų gynybos argumentus, taip pat rašytinius duomenis, kurie, apelianto manymu, pagrindžia, jog kaltinamieji aktyviais P. G. veiksmais buvo provokuojami duoti kyšį. Teismas neanalizavo ir nevertino Pagrindinės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (Tiekėjas), įsipareigojo statybos rangos darbų sutartimi atlikti darbus, adresu (duomenys neskelbtini) (Pagrindinės sutarties vertė – 322 498 eurų be PVM ir 67 724, 58 eurų PVM) (toliau­ – Pagrindinė sutartis), sudarymo bei vykdymo faktinių aplinkybių. Nevertino Pagrindinėje sutartyje bei kituose teisės aktuose nustatytų šalių teisių ir pareigų, o šiuo atveju būtent liudytojo P. G. elgesio bei veiksmų sudarius Pagrindinę sutartį, dėl to kaltinamieji apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteisti be kaltės, P. G. peržengiant suteiktų teisių ribas Pagrindinės sutarties priežiūroje aktyviais veiksmais provokuojant duoti kyšį.

3.3. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teisinančius duomenis, tai yra į pinigų – 800 eurų – perdavimo faktines aplinkybes, P. G. aktyvų vaidmenį, sietiną su piktybišku vengimu pasirašyti atliktų darbų aktus, taip sąmoningai darant žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui R. B. bei darbų priežiūrą vykdžiusiam K. K.. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad Pagrindinės sutarties UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo pasirašyti, nes neturėjo patvirtinimo dėl Pagrindinės sutarties finansavimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrųjų reikalų ir aplinkos apsaugos specialistas P. G., kuris UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2020 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtas atsakingu už daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos projekto įgyvendinimo ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo priežiūrą, neturėjo tinkamos kvalifikacijos ir teisės atlikinėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų faktinius kiekių matavimus. Tokia teisė pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2020 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta statybos inžinieriui E. Š., kuris pasirašydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų statybos darbų aktus, juos pirmiau suderinus su P. G., atlikusiu atliktų darbų faktinių kiekių matavimus ir jų apimtis. Be to, neatsižvelgta į B. Ž. nuoseklius parodymus.

3.4. Pažymima, kad Pagrindinės sutarties 3.1. punktu buvo nustatyta kaina – vertė 322 498 eurų Eur be PVM ir 67 724, 58 eurų PVM, kaina UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikus statybos darbus (duomenys neskelbtini), nebuvo viršyta. Pagrindinės sutarties 4.6. punktu nustatyta, kad iki darbų pradžios tiekėjas privalo parengti visus darbų atlikimui reikalingus dokumentus (lokalines sąmatas, kuriose numatytos sumos pagrindžia ir atitinka Pagrindinėje sutartyje numatytų darbų kainą ar kitus reikalingus dokumentus) ir tinkamai pasirengti darbų atlikimui. Pagrindinės sutarties atliktų darbų perdavimo ir priėmimo bei apmokėjimo tvarkoje nustatytos apmokėjimo sąlygos, iš jų ir tarpiniai atliktų darbų perdavimai ir priėmimai už atliktus darbus, kurios, kaip to reikalavo Pagrindinė sutartis, būtent P. G. aktyviais sąmoningais veiksmais nebuvo vykdomos, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) tik 2020 m. birželio 16 d. kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl finansavimo sutarties sudarymo ir tik 2020 m. liepos 9 d. su (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi Pagrindinė sutartis sudaryta UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturint pasirašytos finansavimo sutarties dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo), tai patvirtina, jog P. G. sąmoningai vengė pasirašyti jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamus atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktus bei sąskaitas. Nors bylos nagrinėjimo teisme metu P. G. teigė, kad jam nebuvo žinoma, jog pradėjus vykdyti Pagrindinę sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi pasirašytos su (duomenys neskelbtini) finansavimo sutarties, tačiau tokie jo teiginiai paneigti bylos medžiaga, nes jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ėjo bendrųjų reikalų ir aplinkos apsaugos specialisto pareigas. Akivaizdu, jog P. G. žinojo, jog, pradėjus vykdyti Pagrindinę sutartį, kaip to reikalavo Pagrindinės sutarties sąlygos, susijusios su mokėjimu už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus, tinkamai negalės būti vykdomos tam tikrą laiko tarpą. Taigi, peržengdamas jam suteiktų teisių ribas, aktyviai ieškojo dingsties, kad nebūtų pasirašomi atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktai. Todėl K. K. provokuotas duoti kyšį P. G.. Atkreipiamas dėmesys, kad P. G. pirmam pasirašius atliktų statybos darbų priėmimo ir perdavimo aktus, aktai pasirašymui būdavo teikiami statybos inžinieriui E. Š., kuris, kaip atestuotas specialistas, buvo paskirtas prižiūrėti (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomus statybos darbus ir būtent jo pareiga buvo vertinti, ar atliktų darbų kiekiai ir apimtys atitinka faktinius duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamuose atliktų statybos darbų priėmimo ir perdavimo aktuose.

3.5. Be to, nurodoma, kad nepagrįsta teismo išvada, kad būtent R. B. ir K. K. iniciatyva atlikti darbai buvo aktuojami procentine išraiška. Iš B. Ž. ir P. G. 2020 m. rugsėjo 23 d. ir 2020 m. rugsėjo 24 d. elektroninio susirašinėjimo medžiagos matyti, kad P. G. reikalauja, kad atlikti darbai turi būti teikiami procentine, o ne, kaip to reikalavo Pagrindinė sutartis, kiekybine išraiška. Taip pat pažymima, kad P. G. itin tiksliai vykdė atliekamų statybos darbų priežiūrą. Iš 2020 m. birželio 19 d. garso įrašo nustatyta, jog, kai P. G. kartu su K. K. atlieka atliktų darbų kiekų matavimus (duomenys neskelbtini), ir įvardija atliktų darbų kiekius, kuriuos žymi K. K. atkartodamas P. G. pasakomus skaičius. Bylos nagrinėjimo metu P. G. ne kartą teigė, kad jis turi patirties statybos priežiūros darbų vykdyme, turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, tačiau būdamas atsakingas už Pagrindinės sutarties vykdymo priežiūrą tariamai sutiko, kad R. B. iniciatyva atlikti statybos darbai būtų aktuojami procentine išraiška. Tokie P. G. bylos nagrinėjimo metu duoti melagingi parodymai teismo turėjo būti vertinami kritiškai, nes nurodyti faktiniai duomenys, tai yra B. Ž. parodymai, į bylą teikti dokumentai bei nurodytos objektyvios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad būtent paties P. G. iniciatyva atlikti darbai turėjo būti aktuojami procentine, o ne kiekybine išraiška.

3.6. Pažymima, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 76 punktą statinio statybos techninė priežiūra yra statytojo (užsakovo) organizuojama statinio statybos priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties sąlygas, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Statinio statybos techninis prižiūrėtojas – architektas ar statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas statytojui (užsakovui), vadovauja statinio statybos techninei priežiūrai, atlieka statinio statybos (bendrųjų statybos darbų) bendrosios techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoja specialiąją statinio statybos priežiūrą, jos vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę (įstatymo 78 punktas). Statybos techninis reglamentas STR 1.06.0l:2016 reglamentuoja atsakingo už statybos techninę priežiūrą veiksmus. Taigi Statybos įstatyme bei STR 1.06.01:2016 įtvirtintas funkcijas iš esmės faktiškai vykdė P. G., neturintis tam reikiamos kvalifikacijos, kaip numatyta 2020 m. balandžio 8 d. Pirkimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytoje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos techninės priežiūros skyriaus vadovo E. Š.. Be to, Statybos įstatymo 14 straipsnis pakankamai išsamiai reglamentuoja statytojo (užsakovo) pareigas ir teisės, kurių, kaip buvo nustatyta bylos nagrinėjimo metu, P. G. nesilaikė. Dėl to nepasisakyta skundžiamame nuosprendyje.

3.7. Teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu padaryta baudžiamojo proceso pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas išimtinai vadovavosi P. G. parodymais, kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas net aštuonis kartus. Pažymima ir tai, jog ikiteisminio tyrimo metu P. G. duoti parodymai nebuvo tikrinami kitomis leistinomis BPK įtvirtintomis priemonėmis, kurios objektyviai patvirtintų, kad R. B. ir K. K. klastojo atliktų darbų aktus, juose nurodydami tariamai netinkamus darbų kiekius. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų buvusi padaryta žala ar bent kėsintasi padaryti žalą, išimtinai vadovautasi P. G. subjektyviais paaiškinimais, kurie, kaip minėta, tyrimo metu nebuvo tikrinami kitomis įstatymų leistinomis priemonėmis. Bylos nagrinėjimo metu objektyviai nebuvo aiškintasi, kada ir kokia apimtimi yra faktiškai atlikti darbai, kaip ir kokiu būdu apskaičiuojami atliktų darbų kiekiai tiek faktine, tiek procentine išraiška. Nurodytos aplinkybės pagrįstai kelia abejonių tyrimo objektyvumu ir nešališkumu. Be to, pažymėtina, kad tyrimas turi būti pradedamas tik priėmus pareiškimą, o ne kaip buvo šiuo atveju, kai tyrimas pradėtas po trijų dienų, t. y. 2020 m. birželio 8 d. Tik tada BPK nustatyta tvarka renkami įrodymai ir atliekami procesiniai veiksmai. Šiuo atveju pirma specialistė 2020 m. birželio 5 d. surašė pareiškimą, tada specialistė (2020 m. birželio 5 d. apžiūros protokolas) apžiūri USB atmintuką „Beta“. Po to liudytojas P. G. 2020 m. birželio 18 d. pagal žodinį prašymą BPK nustatyta tvarka pateikia įrašymo įrenginį, kuris, jį apžiūrėjus remiantis 2020 m. birželio 18 d. nutarimu, grąžintas P. G.. Neaišku, kodėl byloje yra USB atmintukas „Beta“ su pokalbio turiniu, t. y. kokiu procesiniu veiksmu jis buvo pridėtas prie bylos. Be to, neaišku, kodėl jis nebuvo pateiktas procesinių veiksmų atlikimo dieną, t. y. 2020 m. birželio 5 d.

3.8. Taip pat nurodoma, kad nepaneigta, jog P. G. būdamas valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui, netinkamai vykdė jam priskirtas funkcijas. Ikiteisminio tyrimo metu nesiimta veiksmų aiškintis, kokiomis patikrintomis priemonėmis bei prietaisais P. G., neturėdamas reikiamos kvalifikacijos, atlikinėjo atliktų statybos darbų kiekių matavimus, kuriuos kartu su K. K. aptarinėjo 2020 m. birželio 19 d., tai buvo fiksuota garso įrašu. Tai patvirtino ir pats P. G., duodamas paaiškinimus teismui. Tokios aplinkybės patvirtina tikimybę, kad būtent P. G., viršydamas suteiktus įgaliojimus, neteisėtai vykdamas statybos darbų techninę priežiūrą, ignoruojant E. Š., kuris UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2020 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas atsakingu asmeniu už atliekamų statybos darbų techninę priežiūrą (duomenys neskelbtini), klaidino specialiųjų tyrimų tarnybos specialistę, jog 2020 m. birželio 30 d. data statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 2 pozicijoje Nr. l .11.7. ,,Sutapdintų stogų šiltinimas, keičiant esamą dangą termoizoliacinėmis plokštėmis, įrengiant ritininę (bituminę arba sintetinę) dangą“ buvo nurodyta 50 m² daugiau nei faktiškai atlikta, 2020 m. birželio 30 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 2 (energinį efektyvumą didinančios priemonės) atliktų darbų pozicija Nr. 8 „Cokolio šiltinimas, įskaitant cokolio konstrukcijos defektų pašalinimą, elektros, dujų ar kitų sistemų ar įrengimų nuo šiltinamos sienos (cokolio) atitraukimą“ buvo nurodyta 30 m² daugiau nei faktiškai atlikta, 2020 m. birželio 30 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 2 darbų pozicijoje Nr. 2.25.3 p. ,,Pastato buitinio nuotakyno rūsio vamzdynų keitimas, kai vamzdžių skersmuo 110 mm“ nurodė 10 m daugiau nei faktiškai atlikta. Pažymėtina, jog nebuvo nustatyta, ar 2020 m. birželio 30 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 2 nurodyti tariamai didesni kiekiai iš tikro neatitiko faktinių kiekių, nebuvo sugretinti tiek su techniniu darbo projektu, tiek su technine specifikacija.

3.9. Teigiama, kad nėra duomenų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl tariamo atliktų statybos darbų priėmimo ir perdavimo akto Nr. 2 klastojimo patyrė žalą. Kadangi didelė reikšmė suteikta tik liudytojo P. G. parodymams, todėl padaryta nepagrįsta išvada, jog 2020 m. birželio 30 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 2 pozicijoje Nr. 1.11.7. ,,Sutapdintų stogų šiltinimas, keičiant esamą dangą termoizoliacinėmis plokštėmis, įrengiant ritininę (bituminę arba sintetinę) dangą“, buvo nurodyta 50 m² daugiau nei faktiškai atlikta, 2020 m. birželio 30 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 2 (energinį efektyvumą didinančios priemonės) atliktų darbų pozicija Nr. 8 „Cokolio šiltinimas, įskaitant cokolio konstrukcijos defektų pašalinimą, elektros, dujų ar kitų sistemų ar įrengimų nuo šiltinamos sienos (cokolio) atitraukimą“ buvo nurodyta 30 m² daugiau nei faktiškai atlikta, 2020 m. birželio 30 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 2 darbų pozicijoje Nr. 2.25.3 p. ,,Pastato buitinio nuotakyno rūsio vamzdynų keitimas, kai vamzdžių skersmuo 110 mm“ nurodė 10 m daugiau nei faktiškai atlikta.

3.10. Pažymima, kad norint inkriminuoti kyšio provokaciją, svarbu nustatyti ne tik valstybės tarnautojo tyčią kyšininkauti, bet ir potencialaus kyšio davėjo suvokimą, kad pareigūnas siekia gauti pasiūlymą dėl jam nepriklausančio neteisėto atlygio. Byloje nustatyta, kad P. G. specialiu garso įrašymo įrenginiu 2020 m. birželio 1 d. įrašė pokalbį su R. B.. Po to dėl jam tariamai R. B. iniciatyva siūlomo kyšio 2020 m. birželio 5 d. kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą. Tikėtina, kad P. G. dar iki 2020 m. birželio 1 d. veikė peržengdamas jam suteiktų įgaliojimų ribas prižiūrint Pagrindinę sutartį ir jam įtaką darė Specialiųjų tyrimų tarnyba. Be to, specialistė J. G. su P. G. bendravo kaip gerai pažįstami asmenys, todėl galima daryti prielaidą, kad P. G. veikė galbūt Specialiųjų tyrimų tarnybos įtakos pagrindu, siekdamas asmeninių paskatų. P. G. Pagrindinės sutarties pagrindu buvo atsakingas už dokumentų pateikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei, kuri gavusi dokumentus juos teikdavo (duomenys neskelbtini), todėl akivaizdu, kad tik nuo jo valios priklausė, kada dokumentai bus pateikti buhalterei ir atliktas mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus statybos darbus. Tai patvirtina, jog P. G. iki 2020 m. birželio 1 d. provokavo duoti kyšį. K. K. buvo teigiama, kad jis iš tokio gaunamo atlyginimo pragyventi negali ir pan. B. Ž. duodama paaiškinimus teismui nurodė, jog K. K. jai girdint, jam grįžus iš Šilalės garsiai išsakė, kad P. G. reikalauja kyšio. K. K. nurodė, kad P. G. „kabinėjosi“ prie statybos darbų, nesirašė atliktų darbų aktų, o kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, jų pasirašyti ir negalėjo, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ prasidėjus statybos darbams neturėjo pasirašytos su UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra finansavimo sutarties, kuri sudaryta tik 2020 m. birželio 16 d., o pirmas mokėjimas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus statybos darbus atliktas tik 2020 m. liepos 31 d.

3.11. Nurodoma, kad vertinant P. G. veiksmus, kai, neturėdamas reikiamo išsilavinimo, iš esmės faktiškai vykdė statybos priežiūros darbus, tai yra aktyviai vykdė E. Š. funkcijas, taip siekdamas priversti manyti R. B., kad būtina duoti piniginį atlygį už teisėtą veikimą, akivaizdžiai sudarė prielaidas tiek K. K., tiek R. B., kuris iš K. K. gaudavo informaciją apie vykdomus statybos darbus ir jų perdavimus, jog P. G. netiesiogiai reikalauja piniginio atlygio, dėl to, aktyviais veiksmais paveiktas P. G., R. B. 2020 m. birželio l d. pasiūlė piniginį atlygį P. G., kad netrukdytų dirbti. Atlygis pasiūlytas ne dėl to, kad P. G. fiksuotų didesnius atliktų statybos darbų kiekius, taip siekiant pasisavinti pinigus ar statybines medžiagas. Priešingai, nustatyta, kad pagal projektinius sprendinius objekte (duomenys neskelbtini), panaudotų medžiagų kiekiai atitinka, taip pat atitinka ir faktiniai apmokėjimai už atliktus statybos darbus, kurie nebuvo patikrinti kitomis BPK leistinomis priemonėmis. R. B. buvo išprovokuotas duoti kyšį ir tokie veiksmai negali būti inkriminuojami kaip nusikalstama veika.

3.12. Be to, teigiama, kad bendrovei laiku negaunant mokėjimų už atliktus statybos darbus, kaip tai nustatė Pagrindinė sutartis, įmonė patiria didelius nuostolius, o tai gali sąlygoti bendrovės nemokumą. Pažymima, kad buvo kilusi grėsmė, jog dėl neteisėtų P. G. veiksmų vykdant statybos priežiūros funkcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirs žalą, nes negalės laiku mokėti darbo užmokesčio darbuotojams, atsiskaityti su tiekėjais už statybines medžiagas ir pan.

3.13. Taip pat pažymima, kad R. B. pagal bylos duomenis iš esmės veikė juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais, tačiau juridinis asmuo BK 20 straipsnio pagrindu nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Pinigai už tariamai tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymą į aktą Nr. 2 buvo sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne nuteistiesiems.

3.14. Nurodoma, kad teismas skyrė per akivaizdžiai griežtą bausmę. Nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos skiriant bausmę. R. B. buvo teisiamas pirmą kartą, tariamai padarytomis nusikalstamomis veikomis žala nebuvo padaryta, pretenzijų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikta, veikos, apelianto manymu, padarytos darant įtaką P. G., todėl teismas skirdamas piniginę bausmę turėjo atsižvelgti į nurodytas aplinkybes ir skirti baudas, artimas minimumui, tai yra už veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, 100 MGL dydžio baudą, už veiką, numatytą BK 300 straipsnio l dalyje, 50 MGL dydžio baudą, taikyti BK 63 straipsnio l dalį, 4 dalį ir paskirtas bausmes subendrindamas taikant dalinį bausmių sudėjimą, galutinę bausmę paskiriant mažesnę, nei paskyrė skundžiamu nuosprendžiu.

4. Nuteistasis K. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2022 m. birželio 22 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nusprendus palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą, prašo paskirti mažesnę baudą.

4.1. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas vertindamas byloje surinktus duomenis ir darydamas išvadą, jog K. K. davė kyšį ir suklastojo dokumentus, pažeidė BPK nustatytus įrodymų tikrinimo ir vertinimo reikalavimus, įtvirtintus BPK 20 straipsnyje. Neišsamus bylos faktinių aplinkybių nagrinėjimo bei įrodymų vertinimas yra esminis pažeidimas, dėl kurio buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas apkaltinamasis nuosprendis. Pirmosios instancijos teismas, aprašydamas įrodymų vertinimą, veikų kvalifikavimą, nesilaikė ir taip pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimą, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais ne tik grindžiamos (motyvuojamos) teismo išvados. Taip pat turi būti nurodyti aiškūs motyvai, kuriais remdamasis teismas atmeta ar atsisako priimti kitus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų tyrimą ir juos vertindamas, nepašalino esminių prieštaravimų, t. y. būtent netyrė ir nevertino aplinkybių, susijusių su Pagrindinės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Tiekėjas), įsipareigojo statybos rangos darbų sutartimi atlikti darbus, adresu (duomenys neskelbtini) (Pagrindinės sutarties vertė – 322 498 Eur be PVM ir PVM 67 724, 58 Eur), sudarymo bei vykdymu, nevertino Pagrindinėje sutartyje bei kituose teisės aktuose nustatytų šalių teisių ir pareigų, liudytojo P. G. elgesio bei veiksmų sudarius Pagrindinę sutartį, kurio iš esmės duotų parodymų pagrindu kaltinamieji nuteisti, P. G. aktyviais veiksmais provokuojant duoti kyšį.

4.2. Taip pat nurodoma, kad teismas vadovavosi asmens, neturinčio reikiamos kvalifikacijos, paaiškinimais apie tariamą atliktų darbų didesnio kiekio fiksavimą. Nevertinta tai, jog 2020 m. birželio 30 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 2 pozicijoje Nr. 1.11.7. ,,Sutapdintų stogų šiltinimas, keičiant esamą dangą termoizoliacinėmis plokštėmis, įrengiant ritininę (bituminę arba sintetinę) dangą“ nurodyta 50 m² daugiau atliktų darbų nei faktiškai atlikta, 2020 m. birželio 30 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 2 (energinį efektyvumą didinančios priemonės) atliktų darbų pozicija Nr. 8 „Cokolio šiltinimas, įskaitant cokolio konstrukcijos defektų pašalinimą, elektros, dujų ar kitų sistemų ar įrengimų nuo šiltinamos sienos (cokolio) atitraukimą“ nurodyta 30 m² daugiau atliktų darbų nei faktiškai atlikta, 2020 m. birželio 30 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 2 darbų pozicijoje Nr. 2.25.3 p. ,,Pastato buitinio nuotakyno rūsio vamzdynų keitimas, kai vamzdžių skersmuo 11 O mm“ nurodyta 10 m daugiau atliktų darbų nei faktiškai atlikta. Nevertino aplinkybių, susijusių su minėtuose atliktų darbų aktuose atliktais pataisymais, kurie atlikti būtent paties P. G. iniciatyva. Pažymima, kad Pagrindinės sutarties tinkamą įgyvendinimą turėjo užtikrinti E. Š., kuris UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2020 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas objektui, adresu (duomenys neskelbtini). Kaip buvo numatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei Statybos techniniuose reglamentuose, tik su E. Š. suderinus atliktų statybos darbų priėmimo ir perdavimo aktus ir juos pasirašius, atliktų statybos darbų priėmimo ir perdavimo aktai turėjo būti teikiami Pagrindinę sutartį prižiūrinčiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrųjų reikalų ir aplinkos apsaugos specialistui P. G., kuris UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2020 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas atsakingu už daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos projekto įgyvendinimo ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo priežiūrą. Pažymima, kad nustatyta, jog tik pirma su P. G. suderinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų statybos darbų priėmimo ir perdavimo aktus ir juose nurodytus statybos darbų kiekius, aktai pasirašyti buvo teikiami E. Š., kuris į statybos objektą, adresu (duomenys neskelbtini), atvykdavo kartą ar du per savaitę ar dvi savaites, netikrindavo P. G. atliktų statybos darbų kiekių, tik pasirašydavo aktus jau esant P. G. parašui.

4.3. Apeliaciniame skunde teigiama, jog būtent P. G. siekė, jog atliktų darbų pasirašymas būtų sąmoningai vilkinamas. Pagal Pagrindinę sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo finansinių galimybių sutartyje nustatyta tvarka ir terminais mokėti už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus statybos darbus, nes Pagrindinės sutarties pasirašymo metu nebuvo pasirašyta finansavimo sutartis dėl daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo), kuri su UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra dėl finansavimo sutarties sudarymo pasirašyta tik 2020 m. liepos 9 d. Nors P. G. teismui ir neigė, jog žinojo, kad dar negautas finansavimas, tačiau tokie jo teiginiai turi būti vertinami kritiškai, nes būdamas atsakingas už Pagrindinės sutarties priežiūrą bei valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, tai yra dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijoje, turėjo ir galėjo žinoti, jog finansavimas Pagrindinės sutarties sudarymo dieną negautas, be to, būtent jis buvo atsakingas už atliktų statybos darbų savalaikį apmokėjimą, nes būtent jam buvo nustatyta pareiga atliktų statybos darbų aktus su sąskaitomis pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei Kristinai Bartašiutei. Buhalterė duodama paaiškinimus teismui patvirtino, kad dokumentus, t. y. atliktų statybos darbų priėmimo ir perdavimo aktus, jai teikdavo tik P. G.. Kaip matyti iš Pagrindinės sutarties priedo Nr. 2 (techninės specifikacija ir Užsakytų darbų sąrašas), jog atliktų darbų akto formoje Nr. 2 atliktų darbų pozicijoje Nr. 1.13.2, atliktų darbų pozicijoje Nr. 1.11.7, atliktų darbų pozicijoje Nr. 2.25.3 nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad atlikta 46 m darbų nuo statybos pradžios įskaitant ataskaitinį laikotarpį, tačiau su Pagrindine sutartimi byloje nepateiktas 16.3. punktu nurodytas priedas – Techninis darbo projektas / techninis ir darbo projektas su statyba leidžiančiu dokumentu, iš kurio būtų buvusi galimybė nuspręsti, ar nurodyti Techniniame darbo projekte kiekiai sutampa su Pagrindinės sutarties priedu Nr. 2 – Technine specifikacija ir Užsakytų darbų sąrašu. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu nebuvo vertinamas pats Techninis darbo projektas bei jo parengimo aplinkybės, nors P. G., duodamas paaiškinimus teismui, siekė pagrįsti, kad jį turi įsivertinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau, pagal Statybos įstatymo nuostatas, tokios pareigos rangovui nėra numatyta.

4.4. Pažymima, kad bylos nagrinėjimo teisme metu P. G. teigė, kad nors Pagrindinės sutarties sąlygos įpareigojo atliktų darbų aktus teikti pagal faktiškai atliktus darbus, o ne procentine išraiška (sutarties 5.2, 5.3 punktai), tačiau dėl tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo atlikti darbai buvo aktuojami procentine išraiška. Tokius jo parodymus paneigia aplinkybės. Nesutinkama su tuo, kad P. G., būdamas Pagrindinės sutarties vykdymą prižiūrintis valstybės tarnautojas, būtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimu pritaręs atliktų statybos darbų aktavimui procentine išraiška. Kaip matyti iš į bylą pateiktos elektroninio susirašinėjimo tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorės B. Ž. ir P. G. medžiagos, P. G. reikalauja atliktų statybos darbų aktavimo procentine išraiška. Nurodytas aplinkybes teisme patvirtino apklausta B. Ž.. Skundžiamame nuosprendyje nėra motyvų, kodėl P. G. parodymams buvo teikiama didesnė reikšmė nei kitų liudytojų ar kaltinamųjų parodymams, iš jų ir B. Ž.. Anksčiau nurodytos bei aptartos faktinės aplinkybės pagrindžia tai, kad P. G. savo aktyviais ir neteisėtais veiksmais sudarė pakankamas prielaidas K. K. suvokti, kad būtų duodamas kyšis. P. G. provokuojamu elgesiu per K. K. reikalavo duoti jam kyšį už pageidaujamą teisėtą veikimą, dėl to K. K. kreipėsi į R. B. aptardamas P. G. veiksmus bei išsakytas užuominas. 2020 m. birželio 1 d. R. B., atvykęs į statybos objektą, adresu (duomenys neskelbtini), dėl P. G. sukurtos situacijos nevalingai pasiūlė kyšį P. G. jį perduodamas per K. K..

4.5. Pažymima, kad P. G. atlikti faktiniai atliktų darbų kiekių matavimai nėra patvirtinti kitais objektyviais duomenimis, kurie nekeltų abejonių, kad P. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrųjų reikalų ir aplinkos apsaugos specialistu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2020 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtas atsakingu už daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos projekto įgyvendinimo ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo priežiūrą, tinkamai nustatė, kad K. K. 2020 m. birželio 30 d. atliktų darbų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 2 pozicijoje Nr. 1.11.7, pozicijoje Nr. 8, pozicijoje Nr. 2.25.3 nurodė didesnius kiekius nei faktiškai buvo atlikta. Be to, bylos nagrinėjimo metu buvo pateikta statybos darbų adresu (duomenys neskelbtini), žurnalo kopija, kurios turinys atitiko 2020 m. birželio 30 d. atliktų darbų priėmimo ir perdavimo akto Nr. 2 pozicijas Nr. 1.11.7, Nr. 8, Nr. 2.25.3. Pažymima, kad statybos darbų žurnalas yra neatsiejamas nuo statybos darbų dokumentacijos. Statybos darbų žurnale P. G. atlikti tariami nustatyti netikslumai 2020 m. birželio 30 d. atliktų darbų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 2 nebuvo pažymėti ar kitaip fiksuoti Statybos darbų žurnale. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tik P. G. parodymais ir jo teiktais dokumentais.

4.6. Teigiama, kad teismas nepagrįstai nevertino, iš kokių darbų etapų nurodyti darbai susideda, nes į bylą nepateikti jokie projektiniai sprendiniai, nurodyti Pagrindinės sutarties prieduose. Pagal atliktų darbų poziciją Nr. 1.11.7, ją sudaro keletas atliktų darbų etapų: esamos dangos nuėmimas ir paruošimas naujai dangai, naujos dangos padengimas, stogo kraštų apskardinimas ir pan. Nenustatyta, kokia apimtimi 2020 m. birželio 30 d. P. G. atliekant atliktų statybos darbų – stogo dangos įrengimo – matavimus, buvo atlikti darbai ir kada nurodyti darbai buvo užbaigti, tai yra atitinkantys Pagrindinės sutarties techninę specifikaciją bei techninį darbo projektą. Neaišku, kaip P. G. vertino atliktų statybos darbų kiekius. Analogiškai nesiaiškinta dėl atliktų darbų priėmimo ir perdavimo akto Nr. 2 pozicijų Nr. 8, Nr. 2.25.3.

4.7. Teigiama, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neįvykdė pareigos nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, nuo kurių priklauso tinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir teisingos bausmės paskyrimas. Nurodoma, kad P. G. 2020 m. birželio 30 d. atliktų darbų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 2 pozicijose Nr. 1.11.7, Nr. 8, Nr. 2.25.3. nurodytus kiekius tikslina 2020 m. rugsėjo 30 d. atliktų darbų akto forma Nr. 5. Patikslinimai atlikti K. K. ir R. B. 2020 m. spalio 2 d. paleidus iš laikino sulaikymo ir, kaip R. B. nurodė, P. G. pareikalavus. Bylos medžiaga nustatyta, tą patvirtino ir P. G., jog apmokėjimas už atliktus statybos darbus buvo atliekamas P. G. pasirašius ant atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktų, taip pat ant sąskaitų ir juos pateikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei, tai patvirtina aplinkybes, kad būtent nuo P. G. priklausė mokėjimai už atliktus statybos darbus pagal Pagrindinę sutartį, todėl nebuvo jokio pagrindo netikėti R. B. parodymais, duotais teisme. Tai rodo, jog būtent P. G. iniciatyva UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko pataisymus atliktų priėmimo ir perdavimo darbų akte Nr. 5, kurie buvo įrašyti 2020 m. birželio 30 d. atliktų darbų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 2 pozicijose Nr. 1.11.7, Nr. 8, Nr. 2.25.3, kaip tariamai neatitinkantys tikrovės. Pažymima, kad R. B. apie galutinį įtarimą pranešta 2021 m. kovo 17 d., K. K. 2021 m. kovo 19 d., o 2020-09-30 atliktų darbų priėmimo ir perdavimo akto forma Nr. 5 bei Nr. 6 su kitais lydinčiais dokumentais P. G. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos specialistei pateikė 2020 m. lapkričio 5 d., t. y. praėjus mėnesiui nuo 2020 m. spalio 2 d. pirminio pranešimo apie įtarimą. Matyti, kad P. G. duodavo parodymus ir po to buvo atliekami procesiniai veiksmai, praėjus tam tikram laikui P. G. teikė į bylą duomenis, kuriais siekė pagrįsti įtarimus K. K. ir R. B.. Tie duomenys nepatvirtinti kitais objektyviais ir abejonių nekeliančias būdais, todėl teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl nuteistųjų kaltės.

4.8. Teigiama, kad K. K. buvo išprovokuotas duoti kyšį. Nurodoma, kad sudarius Pagrindinę sutartį, kurios vykdymui, kol nebuvo sudaryta finansavimo sutartis, buvo kilusi grėsmė dėl atsiskaitymų UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus statybos darbus, už ką buvo atsakingas P. G., kuris sąmoningai atsisakinėjo pasirašyti atliktų statybos darbų priėmimo ir perdavimo aktus, peržengdamas jam suteiktų įgaliojimų ribas, kurie neaptarti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintose UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrųjų reikalų ir aplinkosaugos specialisto pareiginiuose nuostatose. R. B. aptarus kyšio sąlygas, 2020 m. rugpjūčio 8 d. K. K. perdavė 800 Eur P. G.. Aplinkybių visuma jam leido daryti išvadą, kad P. G. reikalavo kyšio. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad P. G. negalėjo nurodyti savo veiksmų, susijusių su Pagrindinės sutarties priežiūra, pagrįstumo.

4.9. Pažymima, kad objektyvių duomenų, kad būtų padaryta ar kilusi reali žala UAB „(duomenys neskelbtini)“, nėra. Kitų duomenų, patvirtinančių, jog 2020 m. birželio 30 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 2 pozicijoje Nr. 1.11.7 ,,Sutapdintų stogų šiltinimas, keičiant esamą dangą termoizoliacinėmis plokštėmis, įrengiant ritininę (bituminę arba sintetinę) dangą“, buvo nurodyta 50 m² daugiau nei faktiškai atlikta; pozicijoje Nr. 8 „Cokolio šiltinimas, įskaitant cokolio konstrukcijos defektų pašalinimą, elektros, dujų ar kitų sistemų ar įrengimų nuo šiltinamos sienos (cokolio) atitraukimą“ buvo nurodyta 30 m² daugiau nei faktiškai atlikta; pozicijoje Nr. 2.25.3 p. ,,Pastato buitinio nuotakyno rūsio vamzdynų keitimas, kai vamzdžių skersmuo 110 mm“ nurodė 10 m daugiau nei faktiškai atlikta, kitais abejonių nekeliančiais duomenimis nepatvirtinta, išskyrus P. G. pertekliniu būdu sureikšmintais parodymais, todėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažino K. K. kaltu pagal BK 300 straipsnio l dalį.

4.10. Be to, nurodoma, kad teismas skirdamas 12 500 eurų dydžio baudą tinkamai neįvertino visų bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Skiriant bausmę turi būti atkreipiamas dėmesys į tai, kaip bausmė paveiks kaltininką, jo turtinę padėtį. Nurodoma, kad K. K. yra neteistas, jo veiksmais žala nepadaryta, pretenzijų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ negauta, todėl turėjo būti skirtos baudos, artimos minimumui.

5. Atsiliepimo į apeliacinius skundus negauta.

6. Teismo posėdžio metu nuteistojo R. B. gynėjas advokatas Irmantas Balčiūnas prašė pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – R. B. išteisinti, nuteistojo K. K. gynėjas advokatas Vilmantas Ančiukaitis prašė pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – K. K. išteisinti.

7. Teismo posėdžio metu prokuroras Donatas Blinstrubis prašė apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistųjų R. B. ir K. K. apeliaciniai skundai atmestini.

8. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nuteistieji prašo juos išteisinti, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nusprendus palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą, prašo skirti mažesnes baudas. Apeliaciniais skundais ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir jo pagrindu padarytos išvados dėl R. B. ir K. K. kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, nuteistojo R. B. ir nuteistojo K. K. apeliacinių skundų argumentus, taip pat atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad Tauragės apylinkės teismas pagrįstai R. B. ir K. K. pripažino kaltais, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje.

10. Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės, kurių privalo laikytis teismai, nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Pagal šias nuostatas teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vadinasi, įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

11. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. B. ir K. K. kaltais, padarius nusikalstamas veikas BK 227 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, pagrindiniais nuteistųjų kaltę pagrindžiančiais įrodymais pripažino liudytojų P. G., K. A., E. Š., K. B., J. G. parodymus, liudytojo P. G., UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus, Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro dokumentus, (duomenys neskelbtini) dokumentus, liudytojo P. G. pateiktą garso įrašą ir įrašus padarytus slaptų veiksmų metu, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu padarytus garso įrašus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kratų metu paimtų dokumentų ir kompiuterio duomenis.

12. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei skunduose teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas pripažindamas R. B. ir K. K. kaltais pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių nuostatų. Visi duomenys, kuriais teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus, nei vienam neteikdamas išskirtinės reikšmės, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia R. B. ir K. K. kaltę.

13. Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Taigi papirkimas objektyviai pasireiškia bent vieno iš alternatyvių veiksmų padarymu: kyšio pasiūlymu, pažadu jį duoti, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu. Kyšį žadama, siūloma duoti ar jis duodamas už pageidaujamą valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) teisėtą arba neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius. Pažymėtina, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių-psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-526/2011, 2K-406/2011). Papirkimas siekiant neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) veikimo (neveikimo) yra tada, kai kyšis pasiūlomas, pažadamas, susitariamas duoti ar duodamas už tai, kad valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo) atliktų (neatliktų) neteisėtus veiksmus ir, taip neteisėtai veikdamas (neveikdamas), patenkintų papirkėjo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2013, 2K-349/2010).

14. Pasiūlymas ar pažadas duoti kyšį gali pasireikšti nurodant valstybės tarnautojui (jam prilygintam asmeniui) ar tarpininkui konkretų kyšio dydį, jo perdavimo būdą, laiką ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-332-693/2018, 2K-277/2012) arba gali būti abstraktus, išreikštas nekonkretizuojant aplinkybių. Kyšis gali būti siūlomas įvairiais būdais – žodžiu, raštu, veiksmu, siekiant informuoti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį apie papirkėjo ketinimus atsilyginti už atitinkamą veikimą ar neveikimą (praeityje ar ateityje) vykdant įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-541/2014, 2K-277/2012, 2K-429/2011) arba už išimtinę padėtį ar šio asmens palankumą.

15. Kyšis laikomas duotu, kai papirkėjas jį perduoda (tiesiogiai ar netiesiogiai) valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, ar trečiajam asmeniui siekdamas konkretaus valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimo ar neveikimo jo naudai arba išimtinės padėties ar šio asmens palankumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-332-693/2018). Kyšio davimo būdas – atviras ar užmaskuotas, taip pat tai, kada jis buvo duodamas – prieš pageidaujamų veiksmų atlikimą (ar neatlikimą) ar po jų, veikai kvalifikuoti reikšmės neturi. Tam reikšmės neturi ir tai, ar davus kyšį buvo pasiektas pageidaujamas rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2011, 2K-332-693/2018).

16. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį būtina nustatyti ne tik objektyvią papirkimo veiksmų išraišką, bet ir tiesioginę tyčią papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį. Papirkimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. papirkėjas suvokia, kad kyšiu siekia valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens konkretaus veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus arba išimtinės padėties ar šio asmens palankumo, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2021, 2K-88-303/2020, 2K-276-693/2018, 2K-439-788/2016, 2K-506-788/2015, 2K-260/2014, 2K-83/2014, 2K-540/2013). Taikant baudžiamąją atsakomybę už papirkimą būtina nustatyti, jog siūlant, žadant, susitariant duoti ar duodant kyšį valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) siekiama paveikti, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi taip, kaip to pageidauja papirkėjas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2021, 2K-276-693/2018, 2K-439-788/2016, 2K-260/2014).

17. Liudytojas P. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. birželio 5 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos skyrių dėl bandymo jį papirkti. Nurodė, kad dirbo UAB “ (duomenys neskelbtini)” bendrųjų reikalų ir aplinkosaugos specialistu ir jam pagal įsakymą buvo paskirtas daugiabučių namų renovacijos rangos sutarčių vykdymą ir priežiūrą Šilalės mieste. Po pirkimų prasidėjo bendravimas su rangovu UAB „(duomenys neskelbtini)”, darbų vadovas buvo R. B., kartu dalyvaudavo ir K. K.. Pagal viešųjų pirkimo įstatymą, esant fiksuotų įkainių sutarčiai aktuojami tik faktiškai atlikti darbai. Prie rangos sutarties buvo priedas, aktavimo forma. Pirma aktavimo forma buvo, kad aktuojami faktiškai atlikti darbai, o akto prieraše yra, kad užaktavus faktiškai atliktus darbus, perversti į procentinę išraišką. Nurodė, kad rangovas R. B. norėjo atliktus darbus aktuoti tik kaip procentine išraiška, bet jis buvo prieš. Tada apsižodžiavo. 2020-06-01 apie 11.30 val. kai jam siūlė kyšį ir kai tai fiksavo, jie nuėjo į statybos vagonėlį, ten jam buvo pasiūlytas kyšis, atlygis, už tam tikrus priimtus veiksmus, kaip suprato, kad aktuoti procentine išraiška, aktuoti kai kuriuos galimai neatliktus darbus, kurie ir nebūtų buvę atlikti, tai yra aktuoti darbus didesne apimti. Jam pasiūlyta nauda už tai – 6 000 eurų kyšis. Pasiūlė vieną procentą nuo bendros aktavimo sumos nuo abiejų namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Sudėjus abiejų namų pirkimo vertę, gaunasi apie 600 000 eurų. Pasiūlytas vienas procentas turėjo būti mokamas pasirašius aktus, kiekvieną kartą atnešant nuo tam tikros sumos vieną procentą. Tai fiksavo savo įrašymo priemone, savo iniciatyva. Pažymėjo, kad tą dieną kai jam buvo pasiūlytas kyšis, jis nieko nepasirašė. Kai kreipėsi į STT, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, gauta teismo sankcija atlikti jam nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Antro susitikimo metu jis pasiūlymą priėmė teismo sankcijos ribose. Kai pasirašė pirmą suklastotą aktą, agentūra pravedė rangovui pinigus. Tada K. K., atėjęs į statybos vagonėlį esantį šalia (duomenys neskelbtini), atnešė jam sutartą kyšį ir pasakė, kad tai procentas nuo tos aktuotos sumos.

18. Nors nuteistieji teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo P. G. parodymais, tačiau pažymėtina, kad P. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu davė nuoseklius parodymus, esminių prieštaravimų nėra. Jo parodymai neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Tokiu būdu spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas įvykio aplinkybes, neturėjo pagrindo nesiremti liudytojo duotais parodymais.

19. Be to, pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pats kyšio davimo faktas nėra ginčijamas. Nuteistasis R. B. savo kaltės nepripažino, nuteistasis K. K. savo kaltę pripažino iš dalies, tačiau abu nuteistieji neginčija, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ Bendrųjų reikalų ir aplinkosaugos specialistui P. G. duotas 800 Eur kyšis.

20. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad pats liudytojas P. G. provokavo duoti kyšį. Šis argumentas grindžiamas tuo, kad P. G. Pagrindinės sutarties pagrindu buvo atsakingas už dokumentų pateikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei, kuri gavusi dokumentus juos teikdavo (duomenys neskelbtini), todėl tik nuo jo valios priklausė, kada dokumentai bus pateikti buhalterei ir atliktas mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus statybos darbus. Tačiau su šiuo argumentu negalima sutikti. Pažymėtina, kad be liudytojo P. G. parodymų, nuteistųjų kaltę pagrindžia ir kiti byloje esantys duomenys.

21. Iš 2020 m. birželio 5 d. apžiūros protokolo matyti, kad atlikta liudytojo P. G. prie pareiškimo pateikto USB atmintuko „Beta“ su garso įrašu apžiūra, ir nustatyta, kad R. B. pasakė: „Eik, K., iš čia“ ir po to pokalbio metu pasakė P. G.: „Kas liečia tik tai kas liečia kiekius, tai jeigu tu nuo tų kiekių ten išeina kažkas tai lieka, tai gal būtų ir tau, ir man gerai. <...> tyliai ramiai šnekam, viskas. Tokia, pavyzdžiui, yra aktavimas, tarkim, aš tau duodu ten kažkokį procentą ir visą kitą. Nuo kiekvieno aktavimo gauni kažkokią ten dalį. Kažkokį procentą. Ir man tada, aš trumpai ir aiškiai, daugiau čia nevažiuoji, K. ten tas, Eduardas mano susitvarkys. O darbai vyks. <...> Ir nuo kiekvieno aktavimo, aš atnešu aktus, pasižiūriu, klaidų nėra, visa kita, pasirašei, gavau pinigus, karoče, gaunu pinigus, tą pačią dieną gauni gauni tu tą, pavyzdžiui, tą procentą ar kažką tai. E, ir nuo tų visų pinigų. Bet tik tai tiek, kad, nu, kiekių nekoreguosi paprasčiausiai. <...>P. sakyk tiesiai šviesiai čia. <..>, aš čia pats nevažiuoju, vienintelis, kas gali žinoti, tai K. ir aš, ir tu. Daugiau niekas nežinos. Ir paprasčiausiai, kad tik būtų tau ir man gerai. Ten, žinai, nu, mes šnekėjom, aš puikiai suprantu, kad, nu, iš tų tenai iš tų, žinai, atlyginimų ten nepragyvensi, tai visi visi žmonės, visi supranta. Aš irgi ten, žinai, gal buvau tenai kažko tai visa kita, kai aš dirbau, tai normalu yra, nu, gyvent tai reikia, vogti neisi. <...> Kalbam tiesiai šviesiai, karočė, kad man paskui nereikėtų. <...> Tai sakyk, kiek nori? Penkšim eurų, šimtą eurų? De. Tūkstantį? Du? Sakyk. Tiesiai šviesiai“. P. G. paklausus ką jis siūlantis, R. B. pasakė „Aš siūlau nuo aktavimo, tarkim, procentą duot. Tinka? Aktuojies penkiasdešim tūkstančių gauni tenai penkis šimtus eurų, aktuojies šimtą tūkstančių gauni ten štuką eurų. Per tuos du namus, tu pažiūrėk, nu, susidarys kažkokia suma. <...> Yra per tuos du namus yra šeši šimtai tūkstančių. Tau šešios štukos į kišenę. Aš nemanau, kad tai yra blogai. O tu. Aš neprašau, kad tu man padėtum dėl to, kad, žinai, medžiagų pakeitimo, ar kažko tai. Paprasčiausia dėl tų kiekių, nes nuo kiekio, supranti, aš nuo medžiagų kainos pataupau, žinai, nes, nu, vis tiek kai dėliosis, nuo darbininkų neuždirbu nieko, aš uždirbu nuo nuo medžiagų, skolos, einu jeigu kiekį kažkokį. Nes man pirmą kartą, bet, žinai, matuotis, kad, e, renovacija ir matuotis, nematuoja. Ir tau nereikės matuotis, turi projektą, turi kiekius i viskas, nu“ (t. 6, b. l. 175-182). Pažymėtina, kad 2020 m. birželio 9 d. nutartimi P. G. buvo leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Iš 2020 m. birželio 23 d. slaptų veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad R. B. P. G. klausia „A girdi, pagalvojai?“ gavęs atsakymą „Nu, gerai“ tęsia pokalbį ir sako :“Sutarėm, tada nuo kiekvieno aktavimo gaunu pinigus, gerai. Arba aš pats atvažiuoju, arba K., kiti daugiau nieks nežinos <...> Tu žinosi vis tiek kada pinigai pervesti“. Iš 2020 m. rugpjūčio 27 d. slaptų veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad P. G. su K. K. 2020 m. rugpjūčio 5 d., apie 10.13 val. užėjo į statybos objekto vagonėlį, esantį (duomenys neskelbtini), kur K. K. paduoda R. B. perduotą kyšio objektą - pinigus sumoje 800 eurų (t. 6, b. l. 83-84). Taigi nustatyta, kad R. B. siūlo kyšį P. G. siekdamas, kad P. G. kiekvieną kartą pasirašydamas daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) atliktų darbų akto formas ir statybos rangos atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, taip pat statybos rangos atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, juose nurodys ne faktinius, o Pagrindinės sutarties Techninės specifikacijos ir užsakytų darbų sąrašuose nupirktus projektinius darbų kiekius. K. K. R. B. siūlytą kyšį 2020 m. rugpjūčio 5 d. davė P. G.. Nors nuteistieji teigė, kad buvo provokuojami duoti kyšį, tačiau nagrinėjamu atveju, darytina išvada, jog būtent R. B. buvo naudinga aktuose nurodyti ne faktinius, o Pagrindinės sutarties Techninės specifikacijos ir užsakytų darbų sąrašuose nupirktus projektinius darbų kiekius, kadangi tokiu būdu buvo galima uždirbti nuo nepanaudotų medžiagų.

22. Apeliantų teiginiai, kad P. G. provokavo duoti kyšį laikytini gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad tai, jog P. G. provokavo duoti kyšį paneigia byloje nustatytos aplinkybės. Nustatyta, kad pagal 2020 m. kovo 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą Pagrindinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašyti aiškiai tikrovės neatitinkantys dokumentai: 2020 m. birželio 30 d. atliktų darbų akto forma Nr. 2, 2020 m. birželio 30 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktas Nr. 2 (energinį efektyvumą didinančios priemonės), taip pat 2020 m. birželio 30 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktas Nr. 2 (kitos priemonės). Tuo tarpu, 2020 m. gegužės 20 d. pasirašytose aktuose tikrovės neatitinkančių duomenų nėra. Be to, liudytoja J. G. parodė, kad R. B. prie savo advokato pareiškė, kad P. G. niekada nereikalavo kyšio. Tai paneigia apeliaciniuose skunduose išdėstytas aplinkybes dėl to, kad nuteistieji buvo išprovokuoti, kad buvo trukdoma atlikti tam tikrus darbus, gauti finansavimą už atliktus darbus, taigi pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir atmetė šiuos argumentus kaip nepagrįstus.

23. Apeliaciniuose skunduose pažymima, kad P. G. reikalavo, kad aktai būtų pildomi procentine, o ne kiekybine išraiška kaip numatyta Pagrindinėje sutartyje. Tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba raštu Nr. 4S-(1.25) išaiškino, jog, vadovaujantis Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 35 punktu, kai sutartyje yra nustatyta fiksuoto įkainio (su peržiūra) sutartis, pirkimo vykdytojas moka tiekėjui už faktiškai atliktus darbus (t. 1, b. l. 160). Be to (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (4)-B2-5443 išaiškino, jog vykdant rangos sutartį aktuojami kaip baigti turėtų būti tik faktiškai atlikti daiktai bei rangovas privalo priduoti ir aktuoti tik faktiškai atliktus darbus (t. 1, b. l. 161). Liudytojas P. G. taip pat patvirtino, kad turėjo būti aktuojami faktiškai atlikti darbai, Nurodė, kad užaktavus faktiškai atliktus darbus, juos paversdavo į procentinę išraišką, kai R. B. norėjo aktuoti tik kaip procentinę išraiška. Taigi aktuoti privaloma faktiškai atliktus darbus. Be to, iš atliktų darbų akto formos Nr. 2 (duomenys neskelbtini), statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akto Nr. 2 (efektyvumą didinančios priemonės) (kitos priemonės) (duomenys neskelbtini), iš kurių 2020-06-30 atliktų darbų akto formoje Nr. 2: darbų pozicija 1.11.7. „Sutapdintų stogų šiltinimas, keičiant esamą dangą termoizoliacinėmis plokštėmis, įrengiant ritininę (bituminę arba sintetinę) dangą. Termoizoliacinis sluoksnis- putų polistirolas-mineralinė vata. Termoizoliacinių sluoksnių šilumos perdavimo koeficientas -0,16>U?0,10W/(m2?K) grafoje „atlikta darbų nuo statybos pradžios įskaitant ataskaitinį laikotarpį“ nurodė 550 m2 (33 126,50 Eur be PVM), grafoje „atlikta darbų per ataskaitinį laikotarpį“ nurodė 150 m2 (9034,50 Eur be PVM), grafoje „atlikta darbų nuo statybos pradžios iki ataskaitinio laikotarpio“ nurodė 400 m² (24092,00 Eur be PVM); atitinkamai 2020-06-30 statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 2 (energinį efektyvumą didinančios priemonės) atliktų darbų pozicija Nr. 6 „Sutapdinto (plokščio) stogo šiltinimas, stogo dangos įrengimas“ grafoje „atlikta darbų nuo statybos pradžios įskaitant ataskaitinį laikotarpį“ nurodė 76,46 % (35 850,30 Eur be PVM), grafoje „atlikta darbų per ataskaitinį laikotarpį“ nurodė 21,78% (10 211,70 Eur be PVM), grafoje „atlikta darbų nuo statybos darbų pradžios iki ataskaitinio laikotarpio“ nurodė 54,68 % (25 638,60 Eur be PVM). Atliktų darbų akto forma Nr. 2, darbų pozicija 1.13.2. „Pastatų cokolių įgilinamosios į gruntą dalies šiltinimas iš išorės termoizoliacinėmis plokštėmis ir perdengimas drenažine membrana. Termoizoliacinių sluoksnių šilumos perdavimo koeficientas – U<0,36W/(m-2K)“ grafoje „atlikta darbų nuo statybos pradžios įskaitant ataskaitinį laikotarpį“ nurodė 172 m² (9800,56 Eur be PVM), grafoje „atlikta darbų per ataskaitinį laikotarpį“ nurodė - 92 m² (5242,16 Eur be PVM), grafoje „atlikta darbų nuo statybos pradžios iki ataskaitinio laikotarpio“ nurodė 80 m2 (4558,40 Eur be PVM); atitinkamai statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 2 (energinį efektyvumą didinančios priemonės) atliktų darbų pozicija Nr. 8 „Cokolio šiltinimas, įskaitant cokolio konstrukcijos defektų pašalinimą, elektros, dujų ar kitų sistemų ar įrengimų nuo šiltinamos sienos (cokolio) atitraukimą“ grafoje „atlikta darbų nuo statybos pradžios įskaitant ataskaitinį laikotarpį“ nurodė 65,47 % (15 330,16 Eur be PVM), grafoje „atlikta darbų per ataskaitinį laikotarpį“ nurodė 32,72% (7661,36 Eur be PVM ), grafoje „atlikta darbų nuo statybos darbų pradžios iki ataskaitinio laikotarpio“ nurodė 32,75 (7668,80 Eur be PVM). Atliktų darbų akto forma Nr. 2, darbų pozicija Nr. 2.25.3 „Pastato buitinio nuotakyno rūsio vamzdynų keitimas, kai vamzdžių skersmuo 110mm“ grafoje „atlikta darbų nuo statybos pradžios įskaitant ataskaitinį laikotarpį“ nurodė 46 m (1 560,32 Eur be PVM), grafoje „atlikta darbų per ataskaitinį laikotarpį“ nurodė 16 m (542,72 Eur be PVM), grafoje „atlikta darbų nuo statybos pradžios iki ataskaitinio laikotarpio“ nurodė 30 m (1017,60 Eur be PVM); atitinkamai 2020-06-30 statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akte (kitos priemonės) Nr. 2 atliktų darbų pozicijoje Nr. 2 „Buitinių nuotekų sistemos atnaujinimas ar keitimas“ grafoje „atlikta darbų nuo statybos pradžios įskaitant ataskaitinį laikotarpį“ nurodė 71,80 % (3678,34 Eur be PM), grafoje „atlikta darbų nuo statybos pradžios iki ataskaitinio laikotarpio 38,10 % (1951,62 Eur be PVM), grafoje „atlikta darbų per ataskaitinį laikotarpį“ nurodė 33,71% (1726,72 Eur be PVM) (t. 2, b. l. 63-66). Taigi matyti, kad atliktų darbų akto formose, statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akte fiksuota tiek kiekybine, tiek procentine išraiška. Pažymėtina, kad nurodytas atliktų darbų akto formas, statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą pasirašė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrųjų reikalų ir aplinkos apsaugos specialistas P. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. B..

24. Be to, nuteistieji teigia, kad P. G. neturėjo tinkamos kvalifikacijos ir teisės atlikinėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų faktinius kiekių matavimus. Apygardos teismas sutikti su šiuo argumentu negali. Iš Bendrųjų reikalų ir aplinkos apsaugos specialisto pareiginiu nuostatų, kurie buvo pateikti 2021 m. vasario 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu Nr. 1-72(1.9E) 5.3. punkto nustatyta, kad P. G. turėjo teisę kontroliuoti įvykdytų darbų priėmimo-perdavimo aktų teisingumą (t. 2, b. l. 136-141). Be to, liudytojas K. A., jis 2020 metais užėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, parodė, kad jo įsakymu P. G. buvo pavesta (duomenys neskelbtini) namo ir (duomenys neskelbtini) namų priežiūra su renovacija atliekant visas funkcijas, t. y. tiek aktavimus, tiek prižiūrėjimą, kaip vyksta darbai, kokia kokybė, vykdoma kartu su techniniu prižiūrėtoju. Nurodė, kad P. G. turėjo teisę atlikti matavimus, kaip darbuotojas dirbantis įmonėje, atstovaujantis gyventojų interesus, privalėjo užtikrinti, kad būtų nustatyti faktiniai kiekiai. Be to, pažymėjo, kad įmonėje yra meterologiškai patikrintas lazerinis matavimo prietaisas ir P. G. turėjo šilumos tinklų prietaisą. Nuteistųjų teiginiai dėl P. G. kvalifikacijos ir teisės neturėjimo atlikti matavimus atmetami kaip nepagrįsti.

25. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. Svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas įrodyti, patvirtinti juridinę reikšmę turinčius faktus. Tikro dokumento suklastojimas yra tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2009, 2K-7-35/2011, 2K-4-689/2019). Dokumentu teismų praktikoje laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2006, 2K-7-200/2008, 2K-290/2008, 2K-7-175-303/2015, 2K-241-976/2020 ir kt.). BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo tvarką, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Apie padarytos veikos pavojingumą turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-263/2010, 2K-22-303/2021, 2K-145-495/2021 ir kt.).

26. Pažymėtina, kad Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų įkėlimo į e-sąskaitą išklotinė/suvestinė, patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. B. įkėlė (įvedė) į e-sąskaita 2020 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (23 902,46 Eur; (duomenys neskelbtini) (suvestinės eilės numeris 9-10) (t.2, b. l. 165-168). Kadangi iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad K. K. pateikė įrašyti žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis į tikrus dokumentus, o R. B. šiuos dokumentus su žinomai netikrais duomenimis pasirašė, jis taip suklastojo tikrus dokumentus. Šie suklastoti dokumentai buvo perduoti per „e-sąskaita“, t. y. 2020 m. liepos 2 d. pateikė 2020 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (23 902, 46 Eur su PVM) (duomenys neskelbtini) per Užsakovą UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėti ir įsiregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje „Pardavimo operacijos“, pagal kurią (duomenys neskelbtini) 2020 m. liepos 31 d. į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė pinigines lėšas 23 902, 46 Eur su PVM, iš kurių 5 060,10 Eur be PVM (6 122,72 Eur su PVM) gavo suklastotų dokumentų pagrindu, t. y. R. B. ir K. K. tokiu būdu 2020-06-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020-06-30 atliktų darbų akto formą Nr. 2, 2020-06-30 statybos rangos priėmimo ir perdavimo aktą (energinį efektyvumą didinančios priemonės) Nr. 2 ir 2020-06-30 statybos rangos priėmimo ir perdavimo aktą (kitos priemonės) Nr. 2 panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje.

27. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Tai iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, nurodyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų (dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas) ir subjektyviųjų (bendra tyčia, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu ar kitais asmenimis, ir susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu) požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), nurodyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-599-976/2015, 2K-7-70-895/2018, 2K-345-511/2018, 2K-278-303/2020). Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Pabrėžtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Taigi teismų praktikoje nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytą pavojingos veikos požymį (kasacinės nutartys Nr. 2K–605/2007, 2K-211/2008 ir kt.).

28. Iš 2020 m. lapkričio 26 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad 2020 m. birželio 11 d., d. pokalbio tarp R. B. ir K. K. metu K. K. informuoja, jog baigė matuoti atliktus darbus su P. G., susitarė susiderinti aktą pagal praeito mėnesio aktą ir informavo „nu, kaip ir, sakė, normaliai bus“, 2020 m. birželio 23 d. pokalbio metu R. B. klausia kaip sutaręs su P. G. aktuoti stogo darbus, o K. K. pasako „ne, viskas gerai su stogu. Yra šimta pem kvadratų <..> aktuoja šimtą pem. Ir lieka.. <...> šimtas penkiasdešimt“. Iš to, kas išdėstyta matyti, kad R. B. ir K. K. derino veiksmus. Kaip jau byloje nustatyta, būtent R. B. pasiūlė kyšį, o K. K. jį davė UAB „(duomenys neskelbtini)“ Bendrųjų reikalų ir aplinkosaugos specialistui P. G.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistieji nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupėje.

29. Apeliaciniame skunde R. B. akcentuoja, jog buvo pažeistos baudžiamojo proceso normos. Nurodo, kad tyrimas turi būti pradedamas tik priėmus pareiškimą, o šiuo atveju, tyrimas pradėtas tik po trijų dienų, t. y. 2020 m. birželio 8 d. Kaip matyti, BPK 169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą apie padarytą nusikalstamą veiką arba pats nustatęs nusikalstamos veikos požymius, prokuroras tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą. Iš 2020 m. birželio 5 d. protokolo-pareiškimo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Bendrųjų reikalų ir aplinkosaugos specialistas P. G. pranešė apie tai, jog 2020 m. birželio 1 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. B., kartu esant ir darbų vykdytojui K. K., kabėjosi apie statybos darbų aktavimą. Nurodė, kad apie 11 val. 30 min. statybiniame vagonėlyje adresu (duomenys neskelbtini), išėjus K. K., jam R. B. pasiūlė kyšį - 6000 Eur, už priduodamų atliktų darbų akto pasirašymą, nurodant projektinius, o ne faktiškai atliktus darbų kiekius. Iš 2020 m. birželio 8 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2020 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdyba pradėjo ikiteisminį tyrimą. Kaip matyti, ikiteisminis tyrimas pradėtas tuo pat, t. y. tą pačią dieną gavus pareiškėjo pranešimą, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

30. Skunduose pažymima, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų buvusi padarytą žala. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek BK 227 straipsnyje, tiek BK 300 straipsnyje numatytos nusikaltimų sudėtys yra formalios, todėl nusikalstamos veikos laikomos baigtos nuo bet kurių iš minėtuose straipsniuose nurodytų alternatyvių veikų padarymo momento. Todėl sprendžiant dėl nuteistųjų R. B. ir K. K. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, vertinti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta žala, nėra jokio teisinio pagrindo.

31. Nuteistasis R. B. teigia, kad turėjo būti sprendžiama dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamosios atsakomybės. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas galima tik tuo atveju, jei yra konstatuota, kad nusikalstama veika yra padaryta juridinio asmens naudai arba interesais (BK 20 straipsnio 2, 3 dalys). Juridinis asmuo gali atsakyti ir už kontroliuojamo arba jam atstovaujančio kito juridinio asmens padarytas nusikalstamas veikas, jeigu jos padarytos pirmiau nurodyto juridinio asmens naudai (BK 20 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju nenustatyta, kad nusikalstamas veikas R. B. ir K. K. padarė juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ar interesais. Papirkdami UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrųjų reikalų ir aplinkos apsaugos specialistą P. G. ir klastodami dokumentus, nuteistieji neabejotinai siekė, jog būtų nurodyti ne faktiškai atlikti statybos rangos darbai, o nupirkti Pagrindine sutartimi projektiniai darbų kiekiai. Tačiau nėra duomenų, jog būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo naudos dėl nepanaudotų statybinių medžiagų. Taigi spręsti dėl juridinio asmens, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamosios atsakomybės nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.

32. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad nors apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja pagal apeliacinio skundo ribas, Europos Žmogaus Teisių Teismas šiuo aspektu ne kartą yra pažymėjęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje H. v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo praktikoje nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (nutartyje) išdėstytos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo esmės neturi būti suprantamos kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, bet turi būti atsakyta į apeliacinio skundo prašymus ar esminius argumentus.

33. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose naujos aplinkybės, faktai ar duomenys, kurie nebuvo žinomi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir liko šio teismo neištirti ir neįvertinti, nėra nurodyti. Skundai iš esmės yra paremti apeliantų subjektyviu įsitikinimu, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus, faktinę situaciją vertino neteisingai, keliamos tos pačios versijos, kurios buvo iškeltos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, įrodymų vertinimo klaidų ar kitų esminių BPK pažeidimų nenustatė. Todėl, sutinkant su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritariant apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl R. B. ir K. K. kaltės, byloje surinktų įrodymų vertinimo ir nuteistojo iškeltos versijos atmetimo motyvai iš naujo nekartojami.

34. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. B. ir K. K. pripažino kaltais dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 227 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nėra jokio teisinio pagrindo keisti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2022 m. birželio 22 d. nuosprendžio apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais.

Dėl paskirtų bausmių

35. Pažymėtina, kad kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kuria būtų pasiekti jos tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta neteisinga – aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

36. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

37. BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. BK 47 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai numato, jog bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais ir už nesunkų nusikaltimą nustatoma bauda 50 iki 2 000 MGL dydžio, už apysunkį nusikaltimą – nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio.

38. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam R. B. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį buvo paskirta 300 MGL, t. y. 15 000 eurų bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirta 150 MGL, t. y. 7 500 eurų bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos taikant dalinį bausmių sudėjimą ir paskirta galutinė bausmė – 350 MGL, t. y. 17 500 eurų bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnį, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2020 m. spalio 2 d., 8 val. 16 min. iki 2020 m. spalio 2 d., 17 val. 4 min., vieną parą ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai. K. K. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį buvo paskirta 200 MGL, t. y. 10 000 eurų bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 100 MGL, t. y. 5 000 eurų bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos taikant dalinį bausmių sudėjimą ir paskirta galutinė bausmė – 250 MGL t. y. 12 500 eurų bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2020 m. spalio 2 d., 6 val. 43 min. iki 2020 m. spalio 2 d., 12 val. 5 min., vieną parą ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

39. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, jog nuteistieji padarė po vieną nesunkų ir apysunkį tyčinius nusikaltimus. Nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuteistieji iš esmės yra charakterizuojami teigiamai, anksčiau neteisti, dirbantys. Įvertinta ir tai, kad nusikaltimų iniciatorius nagrinėjamoje byloje buvo R. B., K. K. jam pavaldus darbuotojas. Todėl R. B. pavojingumas pagrįstai pripažintas didesniu. Atsižvelgta ir į kitas charakterizuojančias aplinkybes, t. y. į tai, kad R. B. per paskutinius penkis metus administracine tvarka baustas keturis kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, K. K. per paskutinius penkis metus administracine tvarka baustas vieną kartą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Įvertino ir tai, kad sumokėtas 800 eurų kyšis statybų sektoriuje nėra didelis.

40. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo skundžiamame nuosprendyje išdėstytų aplinkybių vertinti kitaip ir tokiu būdu sušvelninti R. B. ir K. K. paskirtų bausmių. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nuteistieji charakterizuojami teigiamai, ir į tai, kad jų atsakomybę sunkinančia aplinkybė pripažinta, jog nusikalstamos veikos buvo padarytos veikiant bendrininkų grupe, pagrįstai skyrė mažesnes bausmes nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis. Be to, skirdamas baudos dydžius, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad R. B. buvo iniciatorius, o K. K. jo pavaldus darbuotojas. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, už padarytą nusikalstamą veiką nuteistiesiems paskirtos bausmės tiek savo rūšimi (bauda), tiek dydžiu neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, padės įgyvendinti bausmės tikslus bei negali būti vertinamos kaip aiškiai per griežtos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo K. K. ir nuteistojo R. B. apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjos Kristina Kakurinė Dalia Kursevičienė Eduardas Maškevičius