Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-05-06 · Civilinė byla Nr. e2A-596-981/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2025-05-06Vilniaus apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2025-06-18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  3. KasacijaNutartis · 2025-07-09Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. KasacijaNutartis · 2025-07-24Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  5. KasacijaNutartis · 2025-08-05Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-05-06
Bylos Nr.
e2A-596-981/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13301-2023-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Dalia Trumpulienė, Asta Jakutytė-Sungailienė
Atsakovas
R. K.
Ieškovas
K. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-596-981/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13301-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.7; 2.3.2.8; 3.1.7.1.3; 3.3.1.19.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės – Sungailienės, Dalios Trumpulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Sigitos Zubavičiūtės – Montvilienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. K. (R. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. K. patikslintą ieškinį atsakovui R. K. (R. K.) ir atsakovo R. K. (R. K.) patikslintą priešieškinį ieškovei K. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus – Z. K., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – akcinė bendrovė „Swedbank“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė K. K. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. K. (toliau – ir atsakovas), kurį patikslinusi, prašė: 1) nutraukti tarp ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką ir nustatyti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko K. K. (toliau – ir dukra, nepilnametis vaikas) gyvenamąją vietą su ieškove; 3) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarką; 4) priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui 600 EUR per mėnesį iki vaiko pilnametystės; 5) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti iki santuokos turėtą pavardę – „(duomenys neskelbtini)“; 6) dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: (i) lengvąjį automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 13 000 EUR vertės; (ii) ½ lėšų, likusių po automobilio BMW X4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pardavimo, iš viso 5 000 EUR; 7) dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: (i) nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 232 200 EUR vertės; (ii) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 15 200 EUR vertės; (iii) lengvąjį automobilį BMW 318D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą ieškovės vardu, 8 000 EUR vertės; (iv) statybines medžiagas, kurių bendra vertė 8 294,51 EUR: šviestuvus (2 vnt.), kurių bendra vertė 6 460 EUR ir ½ lėšų, likusių po automobilio BMW X4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pardavimo, iš viso 5 000 EUR; 8) priteisti ieškovei finansinio įsipareigojimo kreditorei AB „Swedbank“ pagal paskolos sutartį vykdymą, nepasibaigusios prievolės kreditoriui nemodifikuoti, paliekant šalis solidariai atsakingas prieš kreditorę AB „Swedbank“ pagal sudarytą paskolos sutartį; 9) priteisti iš ieškovės ½ finansinio įsipareigojimo kreditorės Z. K. naudai, iš viso 2 500 EUR; 10) priteisti iš atsakovo ½ finansinio įsipareigojimo kreditorės Z. K. naudai, iš viso 2 500 EUR; 11) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 87 077,25 EUR dydžio piniginę kompensaciją už ieškovei natūra tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį, įpareigojant ieškovę šią kompensaciją išmokėti per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 12) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 90 500 EUR dydžio piniginę kompensaciją už ne šeimos poreikiams panaudotas santuokines pinigines lėšas; 13) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 25 700 EUR dydžio piniginę kompensaciją už ieškovės panaudotas asmenines lėšas dalintino turto nebaigto statyti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini)) statybai ir įrengimui; 14) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai kompensaciją už atsakovo sumokėtas kredito palūkanas, iš viso 3 452 EUR; 15) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad šalys 2013 m. balandžio 27 d. sudarė santuoką, kuri iširo dėl atsakovo kaltės, dėl jo nelojalaus, nepagarbaus elgesio, asmeninių ir šeimos interesų supriešinimo, nesirūpinimo šeimos interesais. Atsakovas šeimai neskiria dėmesio, rūpinasi tik savimi, nesirūpina vaiku ir namų ūkiu. Toks atsakovo elgesys yra sąlygotas nesaikingo alkoholio vartojimo. Dėl šių priežasčių nuolat kildavo ginčų ir pykčių šeimoje, tačiau atsakovas į prašymus keisti savo elgesį nereagavo, tapo agresyvus, pradėjo nepagarbiai elgtis su ieškove, ją žeminti ir skaudinti. Ieškovė, neapsikentusi atsakovo elgesio ir siekdama apsaugoti mažametės dukros interesus, paprašė atsakovo išsikelti iš ieškovės motinos namų, kur šalys kartu gyveno, ką jis padarė 2023 m. kovo 1 d., ir nuo to laiko šalys kartu nebegyvena. Ieškovė taip pat nurodė, kad šalys 2022 m. ūkio būdu pradėjo statytis namą ant ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, prie kurio išlaidų dengimo ir atsiskaitymo su rangovais ir tiekėjais nuo išsikraustymo iš namų atsakovas neprisidėjo, palikdamas šią naštą tik ieškovei. Atsakovas sutuoktinio pareigas pažeidė ir dėl to, kad buvo neištikimas su K. S.. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad sutuoktiniai turi nepilnametį vaiką – dukrą K. K., gimusią (duomenys neskelbtini), kuri nuo 2023 m. kovo 1 d. geranorišku šaliu susitarimu gyvena kartu su ieškove, netrukdomai bendrauja su atsakovu jų sutartu laiku. Ieškovės nurodė, kad dukros išlaikymui iš atsakovo priteistina 600 EUR dydžio suma, kuri būtų pakankama visiems dukros poreikiams patenkinti.

3. Ieškovė nurodė, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas: nebaigtas statyti pastatas – gyvenamasis namas (faktinis baigtumas vertės nustatymo dieną 90 proc.), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 232 200 EUR; žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 15 200 EUR, transporto priemonės: lengvasis automobilis Audi A6, kuriuo disponuoja atsakovas ir kurio preliminari vertė yra 13 000 EUR; lengvasis automobilis BMW 318D, kuriuo disponuoja ieškovė ir kurio vertė – 8 000 EUR. Ieškovė nurodė, kad 2024 m. spalio 16 d. sudarė lengvojo automobilio BMW X4, kuris šalims priklausė jungtinės nuosavybės teise ir buvo įgytas šalims gyvenant kartu, pardavimo sutartį, pagal kurią šią transporto priemonę pardavė už 20 000 EUR. Pardavusi šį lengvąjį automobilį, už dalį gautų lėšų (už 8 000 EUR) ieškovė įgijo kitą automobilį – BMW 318D. Pusė už parduotą transporto priemonę gautų pajamų, iš viso 10 000 EUR, kaip kompensacija priteistina iš ieškovės atsakovo naudai. Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso kitas kilnojamasis turtas: statybinės medžiagos, įsigytos už kreditorės AB „Swedbank“ išduotą paskolą: dekoratyvinės vidaus apdailos plytelės, kurių bendra vertė yra 8 294,51 EUR, ir šviestuvai (2 vnt.), kurių bendra vertė yra 6 460 EUR. Bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklauso turto už 295 154,51 EUR.

4. Šalys santuokos metu taip pat įgijo solidarią prievolę kreditorei AB „Swedbank“, kuri pagal šalių sudarytą kredito sutartį Nr. 22-066011-FA įsipareigojo suteikti 170 000 EUR kreditą gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybai ir aplinkos sutvarkymui. Atsižvelgiant į tai, kad pagal paskolos sutartį atliktas įkeitimas apsunkina teises ne tik į šalių statomą namą, bet ir į ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė įsipareigoja perimti įsipareigojimus pagal paskolos sutartį asmeniškai. Šalys santuokoje taip pat įgijo solidarią prievolę kreditorei Z. K., kuri už šalis apmokėjo 5 000 EUR dydžio sąskaitą už rangos darbus. Šalys šios skolos kreditorei nėra grąžinusios, kiekviena šalis privalo lygiomis dalimis skolą šiai kreditorei grąžinti, todėl tiek iš ieškovės, tiek iš atsakovo šiai kreditorei yra priteistina po 2 500 EUR. Kitų bendrų prievolių, kurios turėtų būti vykdomos solidariai, ieškovės žiniomis, šalys neturi.

5. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, jog šalims bendra jungtine nuosavybe priklausantis nebaigtas statyti gyvenamasis namas statomas ant ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, derybų dėl santuokos nutraukimo metu atsakovas neprieštaravo, kad šis turtas atitektų ieškovės nuosavybėn, ieškovė viena dengia visus įsipareigojimus, susijusius su šio turto kūrimu (apmoka tiekėjų ir rangovų sąskaitas), atsakovas atsisako šias sąskaitas dengti lygiomis dalimis, ieškovė šiame turte ketina gyventi kartu su dukra, atsakovas neturėtų finansinių galimybių išmokėti ieškovei kompensacijos už jam tenkantį didesnės vertės turtą (išpirkti žemės sklypą), nes santaupų ir (ar) kito asmeninio turto, kurį galėtų parduoti, neturi, prašo šį turtą priteisti jai. Ieškovė taip pat prašo priteisti jai natūra žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kadangi šiame žemės sklype vykdo žemės ūkio veiklą – augina šparagus. Šia veikla atsakovas neužsiima, tokia veikla jo niekada nedomino.

Šalies argumentai

6. Ieškovė nurodė, kad santuokoje įgyto šalių turto rinkos vertė yra 295 154,51 EUR, kuri mažintina 85 000 EUR įsipareigojimo kreditorei AB „Swedbank“ suma ir 5 000 EUR įsipareigojimo kreditorei Z. K. suma. Ieškovės skaičiavimu, bendra dalintino turto vertė, atskaičius įsipareigojimus, yra 205 154,51 EUR, kiekvienam sutuoktiniui tenkanti dalintino turto vertė, atskaičius įsipareigojimus, yra 102 577,25 EUR. Dalijant santuokoje įgytą turtą ieškovei tenkanti turto vertė natūra, atskaičius įsipareigojimus, yra 188 654,51 EUR, o atsakovui – 16 500 EUR. Todėl iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 86 077,25 EUR piniginė kompensacija už ieškovei natūra tenkančią didesnę santuokinio turto dalį.

7. Ieškovė taip pat nurodė, kad šalys 2022 m. spalio 19 d. pardavė šalims bendra jungtine nuosavybe priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 181 000 EUR. Pirkimo - pardavimo sutartyje nustatyta, kad parduodamo asmeninės nuosavybės teise atsakovui priklausančio žemės sklypo pardavimo kaina – 40 000 EUR, parduodamo buto, priklausančio ieškovei ir atsakovui jungtinės nuosavybės teise, pardavimo kaina yra 181 000 EUR. Atsakovas 2022 m. spalio 19 d. pirkimo - pardavimo sutartimi patvirtino, kad 33 150 EUR sumą jis gavo iki turto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, nors atsakovo banko sąskaitų išrašai to nepatvirtina. Kaip paaiškėjo iš į bylą pateiktų atsakovo banko sąskaitų išrašų, 2022 m. lapkričio 11 d. pirkėjo kreditorius „Bigbank AS“ filialas pervedė 187 850 EUR sumą į atsakovo banko sąskaitą. Atsakovas beveik visą gautą sumą, iš viso 167 700 EUR, per šešias dienas nuo pinigų gavimo dienos pervedė savo broliui B. K. (B. K.), paskirtyje nurodydamas „sąskaitos papildymas“, ir šių pinigų niekada neatgavo. Vadinasi, atsakovas ne tik nuslėpė 33 150 EUR sumą, kurią turėjo gauti iš savo brolio iki pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, bet ir be jokio teisėto pagrindo perleido 167 700 EUR sumą šeimos lėšų (iš viso išvaistyta 200 850 EUR). Iš turto pirkimo - pardavimo sutarties matyti, kad parduoto buto, priklausiusio ieškovei ir atsakovui jungtinės nuosavybės teise, pardavimo kaina buvo 181 000 EUR, taigi šių bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausiusių lėšų ½ dalis priklauso ieškovei, todėl jai iš atsakovo priteistina kompensacija lygi 90 500 EUR. Kadangi trūko bendrų šalių lėšų namo statybai, ieškovė buvo priversta parduoti dalį savo turimo asmeninio turto. Ieškovė 2021 m. sausio 12 d. pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusius žemės sklypus, o gautas lėšas (54 000 EUR) panaudojo namo statybai, apmokėdama įvairias sąskaitas rangovams. Asmeninės ieškovės lėšos, panaudotos statant namą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir dalijamas santuokos pabaigoje, turi būti kompensuojamos, todėl atsakovas privalo kompensuoti ieškovei pusę jos panaudotų asmeninių lėšų, iš viso 27 000 EUR. Atsakovas nuo faktinio šeimos iširimo ir gyvenimo skyrium dengė palūkanas pagal kredito sutartį ir iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos turėjo būti sumokėjęs kreditoriui 6 904 EUR, todėl pusė atsakovo sumokėtų palūkanų kreditoriui, iš viso – 3 452 EUR, ieškovė turi būti kompensuota atsakovui.

Atsiliepimas

8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Swedbank“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad AB „Swedbank“, ieškovė ir atsakovas 2022 m. lapkričio 4 d. sudarė kredito sutartį Nr. 22-066011-FA, remiantis kuria AB „Swedbank“ suteikė kreditą. Tinkamas įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymas yra užtikrintas žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), įkeitimu. Kredito šalims pageidaujant keisti su AB „Swedbank“ sudarytos kredito sutarties sąlygas, turėtų būti AB „Swedbank“ pateiktas atitinkamas prašymas bei prašymo vertinimui reikiami dokumentai. Kadangi šiuo konkrečiu atveju nėra kreditoriaus priimto ir galiojančio sprendimo dėl prievolės modifikavimo, AB „Swedbank“ prieštarauja ieškinio reikalavimams dėl solidarios prievolės modifikavimo į asmeninę ieškovės prievolę.

9. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, Z. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsiliepimas

10. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį – priešieškinį, kuriuo prašė: 1) nutraukti šalių (duomenys neskelbtini) sudaryta? santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl ieškovės kaltės, ieškovės prašymą nustatyti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atmesti kaip nepagrįstą; 2) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei jos pasirinktą pavardę; 3) tenkinti ieškovės prašymą ir nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vieta? su ieškove; 4) nustatyti bendravimo tvarką su dukra pagal ieškovės pasiūlymą; 5) ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 600 EUR išlaikymą dukrai kas mėnesį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 360 EUR kas mėnesį iki vaiko pilnametystės; 6) ieškinio reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo tenkinti iš dalies – turtą padalyti lygiomis dalimis pagal atsakovo pasiūlymą ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: (i) lengvąjį automobili? Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); (ii) ½ dalį nebaigto statyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); (iii) ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti? adresu (duomenys neskelbtini); (iv) ½ dalį statybinių-apdailos medžiagų, o būtent: ½ dalį plytelių, išmatavimai 1,20 x 2,40, turimas kiekis – 20,16 m²; ½ dalį plytelių Terra Crea Corda, išmatavimai 60x60, turimas kiekis – 51,84 m²; ½ dalį plytelių Terra Crea Calce, išmatavimai 60x60, turimas kiekis – 7,56 m²; ½ dalį plytelių Tera Crea Calce, išmatavimai 80x80, turimas kiekis – 2,56 m²; ½ dalį plytelių The Room SAN PE6 12 RM, turimas kiekis – 28,80 m²; ½ dalį plytelių Terra Crea Corda, išmatavimai 60x60, turimas kiekis –7,56 m²; ½ dalį plytelių FORM Cement Nat, išmatavimai 60x120, turimas kiekis – 5,76 m²; 7) ieškovės reikalavimą tenkinti ir priteisti iš ieškovės atsakovo naudai ½ dalį piniginių lėšų, gautų pardavus automobilį BMW X4, – 6 000 EUR; 8) ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: (i) lengvąjį automobili? BMW 318D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); (ii) ½ dalį nebaigto statyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); (iii) ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini); (iv) ½ dalį statybinių-apdailos medžiagų, būtent: ½ dalį plytelių, išmatavimai 1,20 x 2,40, turimas kiekis – 20,16 m²; ½ dalį plytelių „Tera Crea Corda“, išmatavimai 60x60, turimas kiekis – 51,84 m²; ½ dalį plytelių „Terra Crea Calce“, išmatavimai 60x60, turimas kiekis – 7,56 m²; ½ dalį plytelių „Tera Crea Calce“, išmatavimai 80x80, turimas kiekis – 2,56 m²; ½ dalį plytelių „The Room SAN PE6 12 RM“, turimas kiekis – 28,80 m²; ½ dalį plytelių „Terra Crea Corda“, išmatavimai 60x60, turimas kiekis – 7,56 m²; ½ dalį plytelių „FORM Cement Nat“, išmatavimai 60x120, turimas kiekis –5,76 m²; tris šviestuvus: sietyną „Portugal“ – išmatavimai: 150 x 70, H-48 cm; sietyną „Portugal“ – išmatavimai: D-65, H-70 cm; sietyną „Portugal“ – išmatavimai: D-60, H-32 cm; 9) ieškovės reikalavimą priteisti jos naudai 90 500 EUR kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą atmesti kaip nepagrįstą; 10) atlikus šalių priešinių reikalavimų dėl kompensacijų priteisimo įskaitymą atsakovo naudai iš ieškovės priteisti 45 096,02 EUR kompensaciją už atsakovo asmeninių lėšų panaudojimą dalintinam turtui sukurti, asmeninių bei bendrų lėšų panaudojimą ieškovės asmeniniam turtui pagerinti, nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. sumokėtoms įmokoms pagal kredito sutartį kompensuoti;11) nustatyti, kad prievolė AB „Swedbank“ pagal 2013 m. spalio 14 d. sudarytą Kredito sutartį Nr. 22-066011-FA išlieka solidari, tačiau ieškovė ir atsakovas turi pareigą kiekvieną mėnesį mokėti po ½ dalį eilinės kredito su palūkanomis įmokos bei kitų su kredito sutarties aptarnavimu susijusių (draudimo ir pan.) įmokų; 12) ieškovės reikalavimą priteisti iš jos Z. K. naudai 2 500 EUR tenkinti; 13) ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo Z. K. naudai 2 500 EUR atmesti, nes tokio reikalavimo Z. K. nereiškia; 14) priteisti atsakovo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir grąžinti žyminio mokesčio permoką.

11. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį – priešieškinyje nurodė, kad nesutinka su ieškovės teiginiais dėl santuokos iširimo priežasčių. Atsakovo vertinimu, ieškovei svarbiausia yra ne šeima ir šeimos santykių išsaugojimas, o pinigai ir maksimalus savo materialinio intereso patenkinimas. Ieškovė teigia, kad po išsikraustymo atsakovas neprisideda prie namo statybos išlaidų, tačiau pačios ieškovės prašymu teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė atsakovui vykdyti namo statybos užbaigimo darbus. Šalių paimto kredito gyvenamojo namo statybai kasmėnesinė įmoka nuskaičiuojama iš atsakovo sąskaitos, pradelstų mokėjimų nėra, ieškovė pinigų kredito įmokai nė karto nedavė, tačiau vis tiek teigia, jog atsakovas neprisideda. Ieškovė pripažino, kad yra nupirkti šviestuvai bei vidaus apdailos plyteles. Ieškovė melagingai kaltina atsakovą girtavimu ir vaiko palikimu trečiųjų asmenų priežiūrai.

12. Pasisakydamas dėl neištikimybės atsakovas paaiškino, kad K. S. yra atsakovo sesers draugė, kurios dukra yra atsakovo dukters bei atsakovo sesers sūnaus klasiokė. Pažymėjo, kad pati ieškovė dukrą, nederinusi su atsakovu, daugybę kartų paliko svetimų, jokiais giminystės ryšiais nesusijusių asmenų priežiūrai. Ieškovė nenurodė jokių faktinių aplinkybių ir įrodymų, pagrindžiančių atsakovo neištikimybę su K. S. ar kita moterimi. Atsakovas pažymėjo, kad ir iki santuokos, ir po santuokos sudarymo šalių santykiai buvo normalūs, nekonfliktiški, tačiau likus maždaug pusei metų iki tos dienos, kai atsakovas buvo išvytas iš namų, ieškovė labai pasikeitė ir nebeskyrė dėmesio šeimos gyvenimui, susvetimėjo, atsisakydavo intymių santykių. Tik išvytas iš namų jis suprato, kad ieškovė per visą jų bendro gyvenimo laiką iš esmės nesilaikė abipusiai pagarbaus elgesio ir psichologiškai smurtavo prieš atsakovą, juo naudojosi kaip „bankomatu“. Atsakovas įtaria, kad ieškovės seksualiniai poreikiai yra orientuoti į tą pačią lytį ir šeima iširo ne dėl atsakovo kaltų veiksmų, o dėl ieškovės seksualinio potraukio kitai moteriai. Atsakovas laikosi pozicijos, kad buvo klaidinamas ir apgautas nuo pat santuokos sudarymo momento, todėl prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės.

13. Atsakovas neprieštarauja ieškovės reikalavimui nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ieškove bei ieškovės pasiūlytai atsakovo bendravimo su dukra tvarkai. Atsakovas su ieškovės reikalavimu priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui iki jos pilnametystės po 600 EUR / mėn. periodinėmis išmokomis sutinka iš dalies. Atsakovas nurodė, kad šiuo metu yra bedarbis, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių spręsti, kad vaikui reikalingas 1 200 EUR dydžio išlaikymas per mėnesį, be to, tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovė gauna vaiko pinigus (96 EUR / mėn.), todėl nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas šia suma. Tokiu būdu tėvams tenkanti išlaikymo naštos suma, atėmus vaiko pinigus, yra 1 104 EUR. Ieškovė reikalauja, kad atsakovas padengtų didesnę dalį šios sumos – 600 EUR, o ieškovės dalis būtų 504 EUR, o tai neatitinka proporcingumo tėvų turtinei padėčiai principo. Bylos duomenimis, ieškovės pajamos per mėnesį yra 1 900 EUR, o atsakovo pajamos yra dvigubai mažesnės – 835 EUR. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, kurio vidutinė rinkos vertė yra 272 000 EUR, bei žemės sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė – 104 100 EUR. Atsakovas sutiko vaiko išlaikymui mokėti 360 EUR dydžio sumą per mėnesį.

Atsiliepimas

14. Atsakovas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog santuokos metu įgyto turto dalys yra lygios ir dalintinos po ½ dalį kiekvienam, tačiau tarp šalių yra ginčas dėl padalijimo būdo ir dėl turto vertės. Ieškovė siūlė nebaigtą statyti gyvenamąjį namą bei žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), priteisti jos asmeninėn nuosavybėn, o atsakovo naudai išmokėti kompensaciją, tačiau atsakovas nesutiko visą nekilnojamąjį turtą natūra atiduoti ieškovei ir už tai gauti kompensaciją, kadangi atsakovo indėlis kuriant bendrą turtą yra daug didesnis nei ieškovės. Aplinkybė, kad statomas gyvenamasis namas yra ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame sklype, situacijos taip pat nekeičia ir reikšmės neturi. Priešingai nei teigia ieškovė, dalintiname žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), šparagai neauga, sklype želia nešienaujama pieva. Tiek nebaigtas statyti gyvenamasis namas, tiek žemės sklypas yra dalūs objektai, todėl ieškovės siūlomas padalijimo būdas yra nepriimtinas ir nesąžiningas. Ieškovė nepateikė svarių argumentų, kodėl nekilnojamasis turtas turėtų būti padalytas jį visą perduodant ieškovei, o atsakovui išmokant kompensaciją. Todėl reikalavimas netenkintinas, nes yra nesąžiningas atsakovo atžvilgiu ir dėl to, kad dėl turimų skolinių įsipareigojimų AB „Swedbank“ atsakovas patenka į daug blogesnę finansinę padėtį, jo skola kreditorei niekur nedingsta ir todėl atsakovas neturi jokios galimybės įsigyti būsto, kuriame galėtų gyventi.

15. Ieškovės reikalavimą priteisti jos naudai natūra vidaus apdailos plyteles, 8 294,51 EUR vertės, atsakovas prašo tenkinti iš dalies ir apdailos plyteles šalims padalyti natūra pagal atsakovo pasiūlymą, kadangi atsakovui reikės pabaigti apdailos darbus name, kurių negalėjo užbaigti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovas pateikė skaičiavimus, iš kurių matyti, kad turtą padalijus jo siūlomu būdu, ieškovė už jai atitenkančią didesnę turto dalį atsakovui turėtų išmokėti 2 519,50 EUR kompensaciją. Atsakovas pažymėjo, kad tuo atveju, jei turtas būtų dalijamas ieškovės pasiūlytu būdu, kompensacijos suma atsakovui už jam tenkančią mažesnę turto dalį būtų ne 87 077,25 EUR, kaip nurodė ieškovė, o 118 828,42 EUR.

Atsiliepimas

16. Atsakovas taip pat nesutiko su ieškovės reikalavimu dėl kompensacijos priteisimo už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė prašo kompensacijos už turtą, kurio niekuomet neturėjo, tačiau nusprendė praturtėti svetima sąskaita. Nei ieškovė, nei atsakovas į butą, esanti? adresu (duomenys neskelbtini), nėra investavę nei cento, todėl negali turėti jokio teisėto lūkesčio į pinigus, gautus už turto pardavimą. Dar iki santuokos sudarymo 2012 m. rugsėjo 4 d. dovanojimo sutartimi atsakovo tėvai padovanojo atsakovui žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei tuo pačiu adresu esantį pastatą - gyvenamąjį namą, kurio nusidėvėjimas – 77 proc. 2008 metais gautas statybos leidimas namo griovimui ir dvibučio namo statybai. Po santuokos sudarymo atsakovas pasiūlė ieškovei statytis gyvenamąjį namą minėtu adresu. Iš pradžių ieškovė sutiko, tačiau po kažkurio laiko persigalvojo. Šalia minėto žemės sklypo sklypą ir namą turi atsakovo brolis, kuris nusprendė pats tame sklype pastatyti dvibutį namą. Kadangi sklypas ir statybos leidimas buvo atsakovo vardu, visos medžiagos buvo perkamos jo vardu, tačiau pinigus pirkimams davė ir mokėjimus atliko jo brolis. Per laikotarpį nuo 2020 iki 2022 metų atsakovo brolis medžiagų ir darbų apmokėjimui atsakovui pervedė 43 271 EUR ir iš viso išleido 183 141,74 EUR. Nors dvibutis gyvenamasis namas ir buvo registruotas šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, tačiau faktiškai jis buvo pastatytas tik už atsakovo brolio lėšas, todėl faktiškai buvo jo nuosavybė. Butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), atsakovas padovanojo broliui, o butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), buvo nuspręsta parduoti, kadangi pinigų užbaigti statybas, sutvarkyti gerbūvį ir nupirkti sklypą iš atsakovo jo broliui nepakako – buvo reikalingas būsto kreditas. Dėl šios priežasties su atsakovo broliu buvo pasirašyta buto pirkimo–pardavimo sutartis, butas parduotas atsakovo broliui, o už butą gauti pinigai – 181 000 EUR, buvo jam grąžinti atgal į sąskaitą. Tokiu būdu atsakovo brolis kompensavo buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), statybai išleistus 183 141,74 EUR bei atsiskaitė su atsakovu už jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, atsakovas ieškovės reikalavimą priteisti jos naudai 90 500 EUR kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

17. Atsakovas nurodė, kad jo motina Z. K. jam yra padovanojusi 52 500 EUR sumą, o už sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), yra gavęs 40 000 EUR, kurie taip pat yra jo asmeninės lėšos. Iš viso – 92 500 EUR. Dalis lėšų (46 802 EUR) buvo pervesti ieškovei atsiskaityti su meistrais už statybos darbus ir medžiagas, dalį lėšų atsakovas išleido namo statybos darbams ir medžiagoms apmokėti mokėdamas grynais pinigais ir pavedimais, dalis lėšų (12 200 EUR) buvo panaudotos ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiam sklypui pagerinti. Atsakovas paaiškino, jog ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kuriame šalys bendru sutarimu statosi gyvenamąjį namą. Šio sklypo reljefas buvo netinkamas gyvenamojo namo statybai, todėl reikėjo atvežti papildomą kiekį žemių bei jas išlyginti. Šis darbas buvo atliekamas atsakovo iniciatyva ir atsakovo lėšomis. Atsakovo teigimu, iš viso asmeninio ieškovės žemės sklypo pagerinimui išleista 12 200 EUR asmeninių atsakovo lėšų, o likusi sumos dalis – 80 300 EUR (92 500 EUR - 12 200 EUR) – namo statyboms. Todėl atsakovo naudai priteistina 40 150 EUR (80 300 EUR / 2) kompensacija už jo asmeninių lėšų panaudojimą bendram turtui sukurti ir 12 200 EUR kompensacija už jo asmeninių lėšų panaudojimą ieškovės asmeniniam turtui pagerinti.

18. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise taip pat priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris 2020 m. gegužės mėnesį, padedant atsakovui bendromis lėšomis buvo pagerintas – buvo atliktas kapitalinis buto remontas, nupirkti nauji baltai, įranga bei santechnika. Remontas kainavo 26 163,54 EUR, todėl iš ieškovės atsakovo naudai priteistina kompensacija už asmeninio ieškovės turto pagerinimą bendromis lėšomis, kuri yra 13 081,77 EUR (26 163,54 EUR / 2). Atsakovas taip pat nurodė, kad per laikotarpį nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. yra sumokėjęs 8 289,50 EUR įmokų pagal būsto kredito sutartį, todėl pusę šios sumos (4 144,75 EUR) ieškovė turi kompensuoti atsakovui.

19. Atsižvelgdamas į šalių reikalavimų priešinį pobūdį, atsakovas prašė taikyti tarpusavio reikalavimų įskaitymą ir ieškovės reikalaujamą kompensaciją įskaityti į atsakovo reikalaujamą kompensaciją bei atlikus priešinių reikalavimų įskaitymą atsakovo naudai priteisti 45 096,02 EUR kompensaciją. Tuo atveju, jei teismas nuspręstų nekilnojamąjį turtą padalyti ieškovės pasiūlytu būdu, atsakovui priklausytų 161 404,94 EUR kompensacija, kurios ieškovė nebūtų pajėgi sumokėti, todėl turtas turi būti padalytas atsakovo pasiūlytu būdu.

Atsiliepimas

20. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad su atsakovo patikslintu priešieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad atsakovo nurodytos aplinkybės dėl sutuoktinio kaltės yra neteisingos, santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, tvirtino, kad 360 EUR per mėnesį suma vaiko išlaikymui nepatenkins jo poreikių. Atsiliepime pažymėjo, kad šalys 2022 m. ūkio būdu pradėjo statytis namą, tačiau šalims 2023 m. pradžioje nusprendus santuoką nutraukti, atsakovas neprisidėjo prie namo statybos, t. y. nuo 2023 m. kovo 1 d. atsisakė mokėti rangovams ir tiekėjams, nors mokėjimo terminai buvo suėję. Vėliau atsakovas, mediacijos metu sužinojęs, kad ieškovė siekia natūra prisiteisti namą, 2023 m. rugpjūčio mėn. pradėjo savavališkus, su ieškove nesuderintus statomo namo vidaus apdailos darbus, kas lėmė ieškovės interesų pažeidimą, kuris buvo sustabdytas pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Be to, atsakovas nurodė, kad kredito įmokos buvo nuskaitomos iš jo sąskaitos, tačiau atsakovas kredito įmokas dengė iš bendrų šeimos pajamų.

21. Atsakovo į bylą pateiktoje konsultacijoje nurodyta, kad nagrinėjamas turtas sudaro užbaigtą visumą ir kad išskyrimas yra sąlyginis ir galioja tik traktuojant turtą kaip nedalomą visumą, tačiau atsakovas nepateikė turto vertinimo ataskaitos ir jam nepriklauso žemės sklypas, ant kurio yra statomas namas, todėl šiuo turtu jis ir negalėtų laisvai disponuoti. Ieškovė į bylą pateikė nekilnojamojo turto vertinimo eksperto parengtą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kurioje nustatyta ne labiausiai tikėtina (galima), o tikroji turto rinkos vertė. Ieškovė aiškiai išreiškė savo poziciją, kad būtent ieškovė šiame turte ketina gyventi kartu su dukra, be to, priešinga situacija yra objektyviai neįmanoma, nes atsakovas neturi finansinių galimybių išmokėti ieškovei kompensacijos už jam tenkantį didesnės vertės turtą natūra bei išpirkti iš ieškovės žemės sklypą. Gyvenamąjį namą dalijant atsakovo pasiūlytu būdu, namą tektų atidalinti, nustatyti turto naudojimosi tvarką, reikalauti servitutų, kas neabejotinai sukeltų naujus teisinius ginčus tarp šalių. Tokiu būdu būtų iš esmės pažeisti ieškovės interesai, nes ieškovei būtų sudarytos realios kliūtys disponuoti savo turtu, įskaitant jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, o savo dalies žemės sklypo ieškovė nesutinka atsakovui nei parduoti, nei nuomoti. Ieškovės motina patvirtino, kad tuo atveju, jeigu teismas patenkintų ieškinį dėl statomo namo priteisimo natūra ieškovei, o atsakovui būtų priteista kompensacija pinigais, ieškovei bus padovanotas ieškovės motinai priklausantis turtas iš turimo turto sąrašo arba padovanotos lėšos, gautos pardavus tokį turtą, ir tokiu būdu ieškovė nedelsdama atsiskaitys su atsakovu. Pažymėjo, jog atsakovas 2024 m. spalio 1 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad sutiktų dėl turto padalijimo būdo natūra statomą namą priteisiant ieškovei, jeigu jam būtų išmokėta kompensacija pinigais.

22. Pažymėjo, kad atsakovo argumentai dėl žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priteisimo, kad ieškovė nebeaugina šparagų, todėl šis turtas turi būti padalytas lygiomis dalimis, nėra teisingi, nes šiais metais ieškovė šios veiklos nevykdė dėl to, kad vyksta skyrybos, ji patiria daug įtampos, nerimo ir išlaidų, turi rūpintis vaiko poreikiais. Tačiau aplinkybių, kad šiame sklype ieškovė vykdė šparagų auginimo veiklą ir iš to gaudavo pajamų, atsakovas neneigė. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad šiame žemės sklype vykdė ir ateityje ketina vykdyti veiklą ir gauti iš to pajamų, o atsakovo tokia veikla niekada nedomino, mano, kad tenkinti ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą dėl šio turto padalijimo būdo natūra ieškovei, o atsakovui priteisiant kompensaciją pinigais, turi daugiau prasmės ir labiau atitinka šalių interesus. Atsakovas, nesutikdamas su tokiu padalijimo būdu, niekaip nepagrindė savo reikalavimo, nenurodė jokių argumentų dėl jo ryšio ar sąsajų su šiuo turtu, poreikio šį turtą valdyti, galbūt jame vykdyti kitą veiklą ir pan. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad pardavusi jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą galėtų ne tik išmokėti atsakovui kompensaciją už jam tekusią mažesnę turto dalį natūra, bet ir visiškai atsiskaityti su kreditore AB „Swedbank“.

23. Atsakovas taip pat nepagrįstai nurodo, kad už sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), jis yra gavęs 40 000 EUR, kurie yra jo asmeninės lėšos, kadangi byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad atsakovas šias lėšas iš tiesų yra gavęs. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad atsakovo motinos dovanotos lėšos buvo tik 29 000 EUR ir jos buvo panaudotos atsakovo kartu su jo brolio statomo dvibučio namo išlaidoms dengti, todėl nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad jis naudojo asmenines lėšas bendram su ieškove turtui sukurti ir ieškovės asmeninio turto pagerinimui. Atsakovo nurodyti pervedimai ieškovei statomo namo darbams apmokėti buvo atlikti iš bendrų šeimos lėšų ir banko paskolos. Ieškovė taip pat nesutiko su atsakovo argumentais, kad atsakovas mokėjo už ieškovei priklausančio buto remonto darbus ir buto įrengimą. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad remontas buvo atliekamas iš bendrų lėšų, kad šalys tokiomis lėšomis tuo metu disponavo. Ieškovės teigimu, bendrų lėšų remontuoti ieškovės asmeninį butą tuo metu šalys neturėjo, buto remontas nuo pat pradžių buvo tik ieškovės ir jos sesers sumanymas, kuri organizavo ir finansavo buto remontą. Atsakovas procesiniuose dokumentuose iš turimų buto nuotraukų surašė tariamai jo padaryto remonto aprašymą, tačiau iš tikrųjų jis prisidėjo savo darbu visiškai simboliškai, išveždamas šiukšles kartu su ieškovės sesers vyru ir kartu atlikdamas dalį griovimo darbų. Ieškovė nesutinka su atsakovo reikalavimą priteisti jos asmeninio žemės sklypo reljefui lyginti patirtas išlaidas, nes atsakovas į bylą nepateikė nė vieno įrodymo, kad būtų tokias išlaidas patyręs.

24. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Swedbank“ atsiliepimo į priešieškinį nepateikė.

Atsiliepimas

25. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, Z. K., pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad savo poziciją išdėstė 2024 m. kovo 27 d. pareiškime įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, kuriuo pareiškė savarankišką reikalavimą priteisti iš ieškovės trečiojo asmens naudai 2 500 EUR skolą. Trečiasis asmuo nurodė, kad ir ieškovė, ir atsakovas pripažįsta, jog trečiasis asmuo Z. K. yra už juos atsiskaičiusi su UAB „Adams LT“. Paaiškino, kad reikalavimo dėl 2 500 EUR sumos priteisimo iš atsakovo nereiškia, kadangi jis yra jos sūnus ir su juo susitars, kaip išspręsti šį klausimą kitais būdais, o ieškovė trečiajam asmeniui Z. K. yra svetimas, kraujo ryšiais nesusijęs asmuo, todėl atsiskaitymo klausimas turi būti išspręstas santuokos nutraukimo byloje.

26. Ieškovė atsiliepime į trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, Z. K. pareiškimą nurodė, kad galutinę poziciją dėl pareiškėjos pareikšto reikalavimo suformuos pareiškėjai teismui patvirtinus, jog atsakovas skolos jai anksčiau negrąžino. Atsakovas ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Swedbank“ atsiliepimo į trečiojo asmens Z. K. pareiškimą nepateikė.

27. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą byloje dėl ieškinio reikalavimų, kurioje nurodė, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis, turėtų patenkinti nepilnamečio vaiko poreikius bei neturėtų būti mažesnis nei orientaciniu kriterijumi laikomas minimalus išlaikymo dydis, o tikslesnio dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Atsižvelgiant į vaiko interesus ir į tėvo ne tik teisę, o ir pareigą bendrauti su nepilnamečiu vaiku, Tarnybos nuomone, ieškovės siūloma bendravimo tvarka iš esmės atitinka geriausius vaiko interesus. Tarnyba taip pat pateikė išvadą dėl priešieškinio reikalavimų, kurioje palaikė išvadą dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymą.

28. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, Z. K. 2024 m. kovo 27 d. pateikė pareiškimą įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, kuriuo pareiškė savarankišką reikalavimą priteisti iš ieškovės trečiojo asmens naudai 2 500 EUR skolą. Trečiasis asmuo nurodė, kad ir ieškovė, ir atsakovas pripažįsta, jog trečiasis asmuo Z. K. yra už juos atsiskaičiusi su UAB „Adams LT“. Paaiškino, kad reikalavimo dėl 2 500 EUR sumos priteisimo iš atsakovo nereiškia, kadangi jis yra jos sūnus ir su juo susitars, kaip išspręsti šį klausimą kitais būdais, o ieškovė trečiajam asmeniui Z. K. yra svetimas, kraujo ryšiais nesusijęs asmuo, todėl atsiskaitymo klausimas turi būti išspręstas santuokos nutraukimo byloje.

Atsiliepimas

29. Ieškovė atsiliepime į trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, Z. K. pareiškimą nurodė, kad galutinę poziciją dėl pareiškėjos pareikšto reikalavimo suformuos pareiškėjai teismui patvirtinus, jog atsakovas skolos jai anksčiau negrąžino.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

30. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: 1) nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei grąžino ikisantuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui paliko pavardę „(duomenys neskelbtini)“; 3) nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; 4) nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; 5) priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 360 EUR kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės ir paskyrė ieškovę nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 6) priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise: (i) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); (ii) ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); (iii) lengvąjį automobilį BMW 318D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); (iv) statybines medžiagas: plyteles, išmatavimai 1,20 x 2,40, turimas kiekis – 20,16 m²; plyteles „Tera Crea Corda“, išmatavimai 60x60, turimas kiekis – 51,84 m²; plyteles „Terra Crea Calce“, išmatavimai 60x60, turimas kiekis – 7,56 m²; plyteles „Tera Crea Calce“, išmatavimai 80x80, turimas kiekis – 2,56 m²; plyteles „The Room SAN PE6 12 RM“, turimas kiekis – 28,80 m²; plyteles „Terra Crea Corda“, išmatavimai 60x60, turimas kiekis – 7,56 m²; plyteles „FORM Cement Nat“, išmatavimai 60x120, turimas kiekis –5,76 m²; (v) tris šviestuvus: sietyną „Portugal“, išmatavimai: 150 x 70, H-48 cm; sietyną „Portugal“, išmatavimai: D-65, H-70 cm; sietyną „Portugal“, išmatavimai: D-60, H-32 cm; (i) 6 000 EUR piniginių lėšų, gautų pardavus automobilį BMW X4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir įsigijus automobilį BMW 318D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 7) priteisė atsakovui nuosavybės teise: (i) ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); (ii) lengvąjį automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); (iii) 6 000 EUR piniginių lėšų, gautų pardavus automobilį BMW X4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir įsigijus automobilį BMW 318D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 8) priteisė atsakovui iš ieškovės 79 389 EUR piniginę kompensaciją už ieškovei natūra tenkančią didesnę bendro turto dalį; 9) priteisė ieškovei iš atsakovo 27 000 EUR kompensaciją už asmeninių lėšų panaudojimą bendram turtui sukurti; 10) priteisė atsakovui iš ieškovės 9 330 EUR kompensaciją už asmeninių lėšų panaudojimą bendram turtui sukurti; 11) priteisė atsakovui iš ieškovės 4 144,75 EUR kompensaciją už sumokėtas būsto kredito palūkanas; 12) pripažino, kad šalių kreditinį įsipareigojimą AB „Swedbank“ iki visiško prievolės įvykdymo toliau iš savo asmeninių lėšų vykdo ieškovė; 13) pripažino, kad šalių 5 000 EUR prievolė trečiajam asmeniui Z. K. yra solidari ieškovės ir atsakovo prievolė; 14) kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė; 15) priteisė ieškovei iš atsakovo 3 815,75 EUR bylinėjimosi išlaidų; 16) priteisė iš šalių valstybės naudai žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas taip pat patenkino trečiojo asmens Z. K. savarankišką reikalavimą – priteisė iš ieškovės 2 500 EUR skolos.

31. Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, padarė išvadą, kad nė vienos iš šalių pozicija, nei byloje esantys įrodymai nepatvirtina išskirtinai vienos kurios nors šalies kaltės dėl santuokos iširimo, bei nustatė, kad šalims gyvenant santuokoje trūko moralinės paramos vienas kitam, įsiklausymo į vienas kito poreikius ir nuomonę, todėl konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, įvertinęs, kad dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su juo nėra ginčo, šioje dalyje patvirtino ieškovės reikalavimus. Pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, teismas pažymėjo, kad atsakovo pasiūlytas 360 EUR per mėnesį dydžio išlaikymas yra proporcingas vaiko poreikiams, ir ieškovei neįrodžius didesnių vaiko poreikių, priteisė 360 EUR per mėnesį dydžio išlaikymą iš atsakovo.

32. Teismas, pasisakydamas dėl santuokoje dalintino turto, nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto ir jos sutaria, kad ieškovei atitektų lengvasis automobilis BMW 318D (8 000 EUR vertės), atsakovui atitektų lengvasis automobilis Audi A6, abiem šalims po lygiai būtų padalytos 12 000 EUR lėšų, gautos po automobilio BMW X4 pardavimo. Teismas nurodė, kad automobilio Audi A6 vertė nustatytina pagal atsakovo pateiktus duomenis, kuri yra 11 400 EUR (su PVM).

33. Teismas konstatavo, kad šalys nesutarė dėl nebaigto statyti gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), padalijimo būdo ir vertės. Teismas nurodė, kad nors pagal kasacinio teismo praktiką turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad gyvenamasis namas yra statomas ant ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, jis nėra baigtas statyti, šalys jame negyvena, be to, atsakovas teismo posėdžio metu sutiko, kad namas būtų priteistas ieškovei jam priteisiant kompensaciją, nusprendė priteisti namą ieškovei atsakovui priteisiant piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę bendro turto dalį. Pasisakydamas dėl namo vertės teismas pažymėjo, kad iš esmės skiriasi šalių pateiktų dokumentų pobūdis ir jų įrodomoji galia: ieškovė pateikė turto vertintojo išvadą, o atsakovas – konsultaciją dėl labiausiai tikėtinos nekilnojamojo turto vertės, todėl nusprendė, jog nagrinėjamu atveju didesnę įrodomąją galią turi ieškovės pateikta išvada.

34. Teismas sutiko su ieškovės reikalavimu, kad bendras turtas – statybinės medžiagos (apdailos plytelės ir trys šviestuvai) taip pat turėtų būti priteisti jai, kadangi jai priteisiamas natūra nebaigtas statyti gyvenamasis namas, kurio įrengimui ir buvo įgytas šis turtas. Dalindamas žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė pagrindo netaikyti bendrosios turto padalijimo taisyklės, pagal kurią bendras turtas dalijamas natūra, todėl šalims priteisė po ½ dalį šio sklypo. Teismas nustatė, kad šalys turi solidarius skolinius įsipareigojimus: AB „Swedbank“ – 84 776,68 EUR ir Z. K. – 5 000 EUR.

35. Teismas nurodė, kad šalių dalijamo turto vertė yra 293 554,51 EUR, iš jų atėmus bendrus įsipareigojimus, kiekvienai šaliai priklauso po 101 888,92 EUR turto. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei priteisiamo turto vertė yra 181 277,83 EUR, o atsakovui – 22 500 EUR, teismas atsakovui priteisė 79 389 EUR kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę bendro turto dalį. Taip pat teismas patenkino ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo 27 000 EUR kompensaciją už gyvenamojo namo statybai panaudotas asmenines lėšas, atsakovui pripažinus šį reikalavimą.

36. Teismas nesutiko su ieškovės reikalavimu priteisti iš atsakovo 90 500 EUR kompensaciją už šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio turto – 181 000 EUR piniginių lėšų, gautų pardavus šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), panaudojimą ne šeimos poreikiams tenkinti, nes ieškovė neįrodė, jog šios lėšos yra šalių nuosavybė ir jos buvo panaudotos ne šeimos poreikiams tenkinti.

37. Pirmosios instancijos teismas iš dalies nesutiko su atsakovo reikalavimu priteisti 40 150 EUR kompensaciją už asmeninių lėšų panaudojimą bendram turtui sukurti ir 12 200 EUR kompensaciją už jo asmeninių lėšų panaudojimą ieškovės asmeniniam turtui – žemės sklypui, pagerinti. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nėra pateikęs į bylą jokių patikimų įrodymų, jog turėjo 40 000 EUR asmeninių lėšų, taip pat atsakovas neįrodė, kad savo motinos Z. K. dovanotas lėšas pervedė ieškovei namo statybos finansavimui. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad jis patyrė 18 660 EUR išlaidų, susijusių su gyvenamojo namo statyba, tačiau pažymėjo, kad lėšos, panaudotos ieškovės žemės sklypo formavimui, priskirtinos išlaidoms, susijusioms su bendro turto (gyvenamojo namo) kūrimu, o ne ieškovės asmeninės nuosavybės pagerinimu.

38. Pirmosios instancijos teismas nesutiko atsakovui priteisti 23 283,05 EUR sumos, kurią, atsakovo vertinimu, jis turėjo asmeninės nuosavybės teise ir išleido bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio namo statyboms, kadangi atsakovas neįrodė, jog būtent šias lėšas panaudojo statyboms finansuoti. Teismas atmetė ir atsakovo reikalavimą priteisti iš ieškovės 13 081,77 EUR kompensaciją už asmeninio ieškovės buto pagerinimą bendromis lėšomis. Teismas nustatė, kad butas buvo pagerintas ne bendromis, o ieškovės sesers lėšomis, todėl sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog buto remontui ir atnaujinimui buvo panaudotas bendras sutuoktinių turtas. Atsakovui teismas buvo priteista 4 144,75 EUR kompensaciją už atsakovo sumokėtas būsto kredito palūkanas, kadangi dėl to tarp šalių nekilo ginčas.

39. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nebaigtas statyti gyvenamasis namas po santuokos nutraukimo natūra priteisiamas ieškovei, sprendė, jog šalių vidiniuose tarpusavio santykiuose likusią skolos kreditorei AB „Swedbank“ dalį turi mokėti ieškovė, o prievolė išlieka solidari. Teismas patenkino kreditorės Z. K. reikalavimą priteisti iš ieškovės 2 500 EUR skolos, o ieškovės reikalavimą dėl atsakovo skolos dalies atmetė, nes kreditorė tokio reikalavimo nereiškia, o ieškovė neturi teisės atstovauti trečiojo asmens interesus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

40. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimo dalį, kuria padalintas šalių turtas, priteistos kompensacijos ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, bei priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

40.1. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas gyvenamąjį namą ieškovei, o atsakovui kompensaciją, nepagrįstai nukrypo nuo teisės aktuose ir teismų praktikoje įtvirtinto prioritetinio turto padalijimo natūra principo. Teismas tik formaliai argumentavo tokį savo sprendimą, tačiau nenustatė pakankamai rimto pagrindo nukrypti nuo minėto principo. Pažymėjo, kad atsakovas nėra išreiškęs sutikimo su viso namo priteisimu ieškovei. Atsakovas nurodė, kad namą padalinus šalims lygiomis dalimis, taip pat dalintinos ir ieškovei priteistos statybinės medžiagos.

40.2. Atsakovas pažymėjo, kad dėl namo priteisimo natūra jam kilo neigiamos pasekmės: jis liko be gyvenamojo būsto, o ieškovė turi du nekilnojamojo turto objektus; jis negali gauti naujos paskolos, kadangi lieka įsipareigojęs kreditorei AB „Swedbank“; jis turi nuomotis būstą, dėl ko sumažėja jo galimybės užtikrinti vaiko interesus; teismas neįvertino ieškovės galimybių sumokėti atsakovui kompensaciją.

40.3. Teismas, nustatydamas namo vertę, nepagrįstai vadovavosi tik ieškovės pateikta vertinimo ataskaitą, o atsakovo pateiktą konsultaciją atmetė. Teismas nepaaiškino, kodėl atsakovo konsultacija negali būti vertinama kaip įrodymas, o ieškovės pateiktas vertinimas prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatai, kad turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios nuosavybės pabaigoje. Atsakovo vertinimu, teismas neįvertino ieškovės pateiktos ataskaitos netikslumo, trūkumų, kadangi joje yra pateiktos tik prielaidos, nėra nurodyti kadastrinį matavimą atlikęs asmuo, ji parengta visai kitu (įkeitimo) tikslu.

Žemesnės instancijos teismas

40.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog asmeninės nuosavybės teise turėjo 92 500 EUR, kurie buvo išleisti bendrajai nuosavybei įgyti ir ieškovės asmeniniam turtui pagerinti. Teismas netinkamai vertino įrodymus, juos atmetė, nors ieškovė nepateikė juos paneigiančių duomenų ir taip pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Teismas taip pat padarė nepagrįstą išvadą, jog 12 200 EUR buvo panaudoti gyvenamojo namo statyboms, o ne ieškovės asmeninio žemės sklypo pagerinimui.

40.5. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą pasisakydamas dėl buto remontui skirtų lėšų, kadangi bendroji jungtinė nuosavybė yra preziumuojama, todėl ne atsakovas turėjo įrodyti, kad remontui buvo naudojamas bendras sutuoktinių turtas, o ieškovė turėjo šią prezumpciją nuginčyti. Be to, teismas kritiškai neįvertino liudytojos parodymų, kadangi jie yra prieštaringi, o liudytoja yra ieškovės sesuo ir galėjo būti šališka, ji nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos nurodomas aplinkybes.

40.6. Teismas, priteisdamas papildomą žyminio mokesčio sumą, ją apskaičiavo neteisingai, kadangi buvo remiamasi ne ginčo dalyku, o ginčo objektu. Teismas netinkamai įvertino, kad žyminis mokestis skaičiuotinas pagal dalinamo turto vertę, kadangi nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl neturtinio reikalavimo – turto padalijimo būdo (nekilnojamojo turto ir statybinių medžiagų), dėl kai kurių klausimų ginčas net nekilo (automobilių), taip pat žyminiu mokesčiu negali būti apmokestinamas prašymas atmesti ieškovės kompensacijos reikalavimą. Nurodė, kad atsakovas reiškė vieną reikalavimą – priteisti 45 096,02 EUR kompensaciją iš ieškovės, tačiau teismas nepagrįstai nurodė, kad žyminis mokestis skaičiuotinas nuo 246 214,28 EUR sumos. Įvertinus visas aplinkybes, už nurodytus reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis sudarė 1 068 EUR, todėl atsakovui, atsižvelgiant į tai, kad jis buvo sumokėjęs 1 234 EUR žyminio mokesčio, grąžintina 166 EUR žyminio mokesčio permoka.

Atsiliepimas

41. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

41.1. Apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai teigiama, kad teismas netinkamai taikė teisės normas ir teismų praktiką dalindamas tarp šalių turtą, kadangi teismas dėl šių reikalavimų pasisakė ne formaliais, o tinkamais teisiniais argumentais, įvertindamas byloje nustatytas aplinkybes. Atsakovas nenurodė, kurie teismo argumentai yra nemotyvuoti ir formalūs, nepagrindė savo skundo argumentų. Ieškovės vertinimu, teismas tinkamai pritaikė teisinį reguliavimą priteisdamas gyvenamąjį namą ir statybines medžiagas ieškovei natūra, o atsakovui – kompensaciją.

41.2. Pažymėjo, kad nors pirmosios instancijos teismas sprendime neįvertino, tačiau šalys negalėtų namo pasidalinti lygiomis dalimis ir dėl jų ypač konfliktiškų tarpusavio santykių, o tai ateityje neabejotinai sukeltų naujų ginčų. Be to, padalijant turtą lygiomis dalimis tektų investuoti daug lėšų ir laiko į nebaigto namo atidalijimą, projektavimą ir statybos darbus, kas pažeistų ne tik šalių, bet ir jų vaiko interesus.

Žemesnės instancijos teismas

41.3. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai pažymėjo, kad ieškovės pateiktoje nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje yra pateikta išvada dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės, o atsakovo pateikta konsultacija yra tik dėl labiausiai tikėtinos (galimos) nekilnojamojo turto rinkos vertės, todėl iš esmės skiriasi pateiktų dokumentų pobūdis ir jų įrodomoji galia. Pažymėjo, kad konsultacija dėl labiausiai tikėtinos (galimos) nekilnojamojo turto rinkos vertės neteikia jokios išvados dėl vertės, tik nurodo, kokios galėtų būti tokio turto vertės. Įrodomoji aptariamų dokumentų galia skiriasi ir dėl to, nes ieškovės pateikta vertinimo ataskaita parengta kvalifikuoto turto vertintojo – licencijuoto nekilnojamojo turto eksperto, o atsakovo rašytinis įrodymas parengtas nekilnojamojo turto agentūros, kuri neturi nei kvalifikacijos, nei licencijos, nei ekspertų, kurie turi teisę teikti išvadas apie nekilnojamojo turto vertę.

41.4. Atsakovas neįrodė aplinkybės, kad turėjo 92 500 EUR sumą ir kad ją panaudojo ieškovės asmeniniams ar bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad atsakovas už asmeninio žemės sklypo pardavimą gavo 40 000 EUR. Atsakovas šių lėšų gavimą įrodinėjo pateikdamas pirkimo - pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį, pagal kurias jis turėjo gauti 40 000 EUR, tačiau byloje esantys atsakovo banko sąskaitų išrašai to nepatvirtino, nors atsakovo brolis nurodė, kad šią sumą pervedė atsakovui. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą dėl kompensacijos už asmeninių lėšų panaudojimą bendro turto sukūrimui. Atsakovas taip pat neįrodė ir kitų jo asmeninių lėšų panaudojimo gyvenamojo namo statyboms, nes tam buvo naudojamos bendros sutuoktinių lėšos. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovui jo motinos dovanotos lėšos buvo panaudotos jo su broliu statomam dvibučiui namui statyti.

41.5. Pažymėjo, kad atsakovas nepagrindė reikalavimo priteisti kompensaciją už bendromis lėšomis pagerintą ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog butas buvo remontuojamas bendromis lėšomis, nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, kad remontas buvo finansuojamas ieškovės sesers. Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas dėl bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos, kadangi šalys neįgijo jokio naujo turto, o pagerinimai buvo atlikti ne bendromis lėšomis.

Šalies argumentai

41.6. Ieškovė nurodė, kad byloje buvo nagrinėjamas turtinis reikalavimas, kadangi buvo sprendžiamas klausimas dėl turto priteisimo, todėl atsakovas nurodė netinkamą priešieškinio sumą. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, apskaičiavo tikslią priešieškinio sumą ir iš atsakovo priteisė nesumokėto žyminio mokesčio dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

42. Apeliacinės instancijos teismą saisto šalių nustatytos pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo apskundimo ribos, todėl jis peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik pagal apeliacinio skundo ribas, kartu ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Taigi apeliacinis procesas yra pakartotinis bylos nagrinėjimas neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 straipsnis).

43. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl paduotų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos faktinių bei teisinių argumentų.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

44. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimu nutraukė ieškovės K. K. ir atsakovo R. K. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatė jų nepilnamečio vaiko K. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, nustatė atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, priteisė iš atsakovo vaikui išlaikymą po 360 EUR kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę.

45. Skundžiamu sprendimu teismas taip pat padalino šalių santuokoje įgytą turtą ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė: 1) gyvenamąjį namą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 2) ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 3) lengvąjį automobilį BMW 318D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); 4) statybines medžiagas: plyteles, išmatavimai 1,20 x 2,40, turimas kiekis – 20,16 m²; plyteles „Tera Crea Corda“, išmatavimai 60x60, turimas kiekis – 51,84 m²; plyteles „Terra Crea Calce“, išmatavimai 60x60, turimas kiekis – 7,56 m²; plyteles „Tera Crea Calce“, išmatavimai 80x80, turimas kiekis – 2,56 m²; plyteles „The Room SAN PE6 12 RM“, turimas kiekis – 28,80 m²; plyteles „Terra Crea Corda“, išmatavimai 60x60, turimas kiekis – 7,56 m²; plyteles „FORM Cement Nat“, išmatavimai 60x120, turimas kiekis – 5,76 m²; tris šviestuvus: sietyną „Portugal“, išmatavimai: 150 x 70, H- 48 cm; sietyną „Portugal“, išmatavimai: D-65, H-70 cm; sietyną „Portugal“, išmatavimai: D-60, H-32 cm; 5) 6 000 EUR piniginių lėšų, gautų pardavus automobilį BMW X4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir įsigijus automobilį BMW 318D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 6) priteisė ieškovei iš atsakovo 27 000 EUR kompensaciją už asmeninių lėšų panaudojimą bendram turtui sukurti; 7) priteisė ieškovei iš atsakovo 3 815,75 EUR bylinėjimosi išlaidų.

46. Atsakovui skundžiamu sprendimu teismas asmeninės nuosavybės teise priteisė: 1) ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 2) lengvąjį automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 6 000 EUR piniginių lėšų, gautų pardavus automobilį BMW X4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir įsigijus automobilį BMW 318D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 4) priteisė atsakovui iš ieškovės 79 389 EUR piniginę kompensaciją už ieškovei natūra tenkančią didesnę bendro turto dalį, 9 330 EUR kompensaciją už asmeninių lėšų panaudojimą bendram turtui sukurti ir 4 144,75 EUR kompensaciją už sumokėtas būsto kredito palūkanas.

47. Teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad: 1) šalių kreditinis įsipareigojimas AB „Swedbank“ pagal 2022 m. lapkričio 4 d. kredito sutartį Nr. 22-066011-FA yra solidari ieškovės ir atsakovo prievolė, vidiniuose šalių tarpusavio santykiuose nustatydamas, kad po šalių santuokos nutraukimo visus įsipareigojimus kreditorei AB „Swedbank“ iki visiško prievolės įvykdymo toliau iš savo asmeninių lėšų vykdo ieškovė; 2) šalių 5 000 EUR prievolė trečiajam asmeniui Z. K. yra solidari ieškovės ir atsakovo prievolė ir trečiajam asmeniui Z. K. priteisė iš ieškovės 2 500 EUR skolos.

48. Teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš šalių valstybės naudai trūkstamą dalį žyminio mokesčio pagal ieškinį ir priešieškinį ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir iš ieškovės valstybės naudai priteisė 706,58 EUR žyminio mokesčio, iš atsakovo – 832,62 EUR žyminio mokesčio.

49. Atsakovas, nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti: šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį vienbutį gyvenamąjį namą ir statybines medžiagas padalinti natūra lygiomis dalimis, nesutinka su teismo išvada dėl šio gyvenamojo namo rinkos vertės ir atsakovo investuotų lėšų į šeimos bei ieškovės asmeninį turtą, atitinkamai su šalių solidariosios prievolės bankui vykdymo tvarka ir teismo papildomai priteistu žyminiu mokesčiu nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė kasacinio teismo praktikos dėl santuokinio turto padalijimo būdo, netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles nustatydamas santuokinio turto vertę, panaudotų atsakovo asmeninių lėšų santuokiniam turtui sukurti ir ieškovės asmeniniam turtui pagerinti dydį, ir netinkamai taikė žyminio mokesčio apskaičiavimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

50. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimo, kuriuo nutraukta šalių santuoka ir išspręsti su santuokos nutraukimo susiję klausimai, dalies dėl santuokoje įgyto turto vertės ir padalijimo būdo, atsakovui priteistos kompensacijos dydžio už jam tenkančią mažesnę santuokoje įgyto turto dalį bei nustatyto ir (ne)priteisto atsakovo į santuokinį bei ieškovės asmeninį turtą investuotų asmeninių lėšų dydžio, iš atsakovo papildomai teismo sprendimu priteisto žyminio mokesčio, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl santuokoje įgyto turto (vienbučio gyvenamojo namo ir statybinių medžiagų) padalijimo

51. Apeliaciniame skunde atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nebaigto statyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo būdu tvirtindamas, kad teismas nenustatė pakankamai rimto pagrindo nukrypti nuo prioritetinio turto padalijimo natūra principo, todėl nutraukdamas santuoką nepagrįstai ieškovei priteisė namą ir statybines medžiagas, o atsakovui – piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį.

52. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, o toks turto padalijimo būdas vertinamas kaip labiausiai atitinkantis ir apsaugantis savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam, kad natūra padalijimas yra nepriimtinas ar negalimas, gali būti taikomi ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiai, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018; kt.). Pažymėtina ir tai, kad spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo teismas visų pirma turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015), kurių nėra griežtai saistomas tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir kitas svarbias aplinkybes, parenka konkrečioje situacijoje optimaliausią santuokinio turto padalijimo būdą. Be to, teismas, priimdamas sprendimą dėl turto padalijimo būdo, turi užtikrinti, kad šalių ginčas būtų išspręstas galutinai ir šalims dėl tokio padalinto turto naudojimo ir valdymo nekiltų teisinių ginčų ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016 19 punktas; kt.).

53. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus bei skundžiamo sprendimo turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės sudaro pakankamai rimtą pagrindą spręsti, jog šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio namo padalijimas natūra yra nepriimtinas dėl teismo sprendimu konstatuotų šalių itin konfliktiškų santykių ir esamoje situacijoje negalimas, nes ginčo gyvenamasis namas, kuris nėra baigtas statyti (šalys jame niekada negyveno), yra vienbutis, statomas ant ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo šeimos (individualiems) poreikiams tenkinti (name gyvens ieškovė su šalių dukra), todėl reikalautų didelių finansinių išteklių, kurių atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė neturintis (yra bedarbis, neturi santaupų), ir konstrukcinių sprendinių namo pritaikymui dviem šeimoms gyventi (namo atidalijimui – išplanavimui pakeisti, sienų bendroms patalpoms atitverti, atskirų įėjimų, laiptų įrengimui), ir iš esmės apribotų ne tik atsakovo galimybes disponuoti savo namo dalimi (CK 6.394 straipsnio 3 dalis), bet ir ieškovės galimybes disponuoti jai tenkančia namo dalimi bei jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, juolab kad ieškovė turi galimybę išmokėti atsakovui kompensaciją (tokios galimybės atsakovas nurodė neturintis), nes turi kitą asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą (naujai įrengtą butą (duomenys neskelbtini)) ir kitų galimybių atsiskaityti su atsakovu (ieškovės motina, turinti daug nekilnojamojo turto Vilniuje, raštu patvirtino teismui padėsianti savo dukrai atsiskaityti su atsakovu). Teisėjų kolegija, išklausiusi 2024 m. spalio 1 d. teismo posėdžio garso įrašą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas nėra suinteresuotas po skyrybų gyventi tame pačiame name, nes aiškiai nurodė, jog sutiktų su viso namo priteisimu ieškovei su sąlyga, kad jam būtų priteista jo norimo dydžio piniginė kompensacija, o tai reiškia, kad priteisti namą natūra iš esmės prašo tik dėl to, kad atsakovo netenkina ieškovės pasiūlyta piniginė kompensacija.

54. Esamoje situacijoje padalinus ginčo namą ir statybines medžiagas natūra, kaip to prašo apeliantas, kad šalys galėtų užbaigti namo statybas, dėl įtemptų šalių santykių tai sąlygotų naujus šalių ginčus, kas iš esmės prieštarauja šalių nepilnamečio vaiko interesams, galimai įtakotų ir namo statybos (ne)užbaigimą. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ginčo gyvenamąjį namą natūra priteisti ieškovei, atsakovui priteisiant piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę bendro turto dalį, ir pritaria teismo išvadai, kad toks šalių santuokoje įgyto turto – nebaigto statyti gyvenamojo namo ir statybinių medžiagų bei šviestuvų – padalijimas iš esmės atitinka abiejų šalių ir jų nepilnamečio vaiko interesus, bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto vertės

55. Bylos duomenys patvirtina, kad šalims nepavyko rasti kompromiso dėl nebaigto statyti gyvenamojo namo vertės: ieškovė, nurodydama 232 200 EUR šio turto vertę, remiasi nekilnojamojo turto vertintojo 2023 m. balandžio 4 d. parengta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. NTA-23-04-0837(10)V; atsakovas, nurodydamas 293 900 EUR šio turto vertę, remiasi UAB „Apus turtas“ 2024 m. liepos 2 d. parengta Konsultacija dėl labiausiai tikėtinos (galimos) nekilnojamojo turto rinkos kainos Nr. 24/439 NT K. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog skiriasi šalių pateiktų dokumentų pobūdis ir jų įrodomoji galia, nustatė, kad byloje įrodyta ginčo gyvenamojo namo vertė yra 232 200 EUR.

56. Apeliaciniame skunde atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nustatyta nebaigto statyti ginčo gyvenamojo namo verte, tvirtina, kad nustatydamas namo vertę teismas nepagrįstai vadovavosi prielaidomis pagrįsta ir teisės aktų reikalavimų neatitinkančia ieškovės pateikta vertinimo ataskaita, taip pažeisdamas CK 3.119 straipsnio nuostatą, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, nes atsakovo teismui pateikta Konsultacija dėl labiausiai tikėtinos (galimos) nekilnojamojo turto rinkos kainos Nr. 24/439 NT K yra naujesnė, todėl būtent ji atitinka CK 3.119 straipsnio reikalavimus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

57. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-916/2024).

58. Nagrinėjamu atveju apeliantas, akcentuodamas jo teismui pateiktos Konsultacijos dėl labiausiai tikėtinos (galimos) nekilnojamojo turto rinkos kainos Nr. 24/439 NT K aktualumą laiko aspektu, neatsižvelgia į tai, kad ginčo namo rinkos vertė ir labiausiai tikėtina (galima) rinkos kaina nėra tas pats, nes be tinkamai atlikto turto vertinimo gali kilti rizika nustatyti per didelę ar per mažą nekilnojamojo daikto kainą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad skiriasi šalių teismui pateiktų dokumentų pobūdis ginčo namo vertei nustatyti ir atitinkamai jų įrodomoji galia. Ieškovės pateiktoje nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje yra pateikta išvada dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės, kurioje vertinimo dienai, esant faktiniam 90 procentų ginčo namo baigtumui (ne 61 proc., kaip nurodo apeliantas), kvalifikuoto turto vertintojo – nekilnojamojo turto eksperto yra nustatyta konkretaus turto vertė, o atsakovo pateiktoje konsultacijoje – tik nekilnojamojo turto agentūros prognozuojama tikėtina (galima) nekilnojamojo turto rinkos kaina.

59. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnyje nustatyta, kad turto vertinimo ataskaita, kurią pasirašo tik ją sudaręs turto vertintojas (šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalis), yra laikoma teisinga ir kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Nekilnojamojo turto vertinimo 2023 m. balandžio 4 d ataskaita Nr. NTA-23-04-0837(10)V yra galiojanti ir turi oficialaus rašytinio įrodymo įrodomąją galią (CPK 197 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-98-687/2017, 27 punktas), todėl apelianto argumentai dėl ataskaitos nepagrįstumo ir neatitikties teisės aktų reikalavimams atmestini.

60. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šalių pateiktų rašytinių įrodymų pobūdį, turinį ir įrodomąją galią ir pagrįstai konstatavo, kad pats atsakovas nebuvo byloje suinteresuotas kitokios nei nustatyta turto vertės nustatymu ir neįvykdė jam tenkančios įrodinėjimo pareigos (CPK 12, 178 straipsniai), nes siekdamas paneigti ieškovės pateiktus įrodymus dėl turto vertės, turėjo galimybę pateikti nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą ar prašyti teismo skirti ekspertizę ginčo namo vertei nustatyti ir šia teise nepasinaudojo. Išdėstytų aplinkybių kontekste tai, kad atsakovo pateikta konsultacija atlikta vėliau nei ieškovės pateikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, ginčo turto vertei nustatyti nėra pakankamas pagrindas vadovautis atsakovo nurodyta 293 900 EUR tikėtina nekilnojamojo turto rinkos kaina.

61. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju abi šalys buvo atstovaujamos profesionalių teisininkų, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl turto padalijimo, neturėjo pareigos veikti aktyviai ir ex officio remtis CPK 376 straipsnyje nurodytomis teisėmis, tarp jų ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, viršyti šalių pareikštus reikalavimus ar taikyti alternatyvius sutuoktinių teisių gynimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-421/2015), ir priešieškinio reikalavimų dėl ginčo vertės (ne)pagrįstumui nustatyti rėmėsi bendromis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taikylėmis, grindžiamomis rungimosi principu, pagal kurį kiekvienai šaliai tenka pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 178 straipsnis).

62. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kurie, kaip minėta, nagrinėjamu atveju neaktualūs, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012; kt.). Įvertinus pirmiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 3.119 straipsnį ir pagrįstai konstatavęs, kad iš esmės skiriasi šalių pateiktų dokumentų, kuriais šios grindžia ginčo namo vertę, pobūdis ir įrodomoji galia, nustatė kad byloje įrodyta ginčo gyvenamojo namo vertė yra 232 200 EUR.

Dėl kompensacijų už asmeninių lėšų panaudojimą bendram turtui įgyti (sukurti) ir kito sutuoktinio asmeninio turto pagerinimą (ne)priteisimo

63. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas netenkino dalies atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimų dėl 40 150 EUR kompensacijos už atsakovo asmeninių lėšų panaudojimą bendro turto sukūrimui bei pagerinimui (gyvenamojo namo statybai ir įrengimui) ir dėl 12 200 EUR kompensacijos už asmeninių lėšų, panaudotų ieškovės žemės sklypo pagerinimui priteisimo. Apeliaciniame skunde atsakovas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų kontekste teigdamas, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas neįrodė asmeninės nuosavybės teise turėjus 92 500 EUR ir juos išleidus bendrajai nuosavybei įgyti ir ieškovės asmeniniam turtui pagerinti.

64. Pagal CK 3.98 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis turi teisę į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės vieno sutuoktinio lėšos. Siekiant nustatyti, ar yra pagrindas taikyti CK 3.98 straipsnio 2 dalį, turi būti įvertintos šios aplinkybės: ar vienas iš sutuoktinių, ar jie abu iki sukuriant bendrąją jungtinę nuosavybę turėjo asmeninio turto (sprendžiant, ar sutuoktinis turėjo asmeninio turto, lėšų, kurios galėjo būti panaudotos kuriant bendrosios jungtinės nuosavybės objektą, turi būti atsižvelgiama į CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus); ar sutuoktinių turėtas asmeninis turtas buvo panaudotas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę (tai gali būti akivaizdus faktas, pavyzdžiui, asmenine nuosavybe turėto buto išmainymas į didesnį, įgyjamą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, arba faktas, nustatomas ištyrus aplinkybių visumą, pavyzdžiui, kokiu tikslu buvo naudojamos sutuoktinių turėtos asmeninės lėšos); kokio dydžio asmeninės investicijos buvo padarytos kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę ir pan. Nustatymas, ar sutuoktinis savo asmeninėmis (ar(ir) bendromis) lėšomis ar darbu prisideda prie bendrosios jungtinės nuosavybės objekto sukūrimo, yra svarbus siekiant atkurti sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyrą ir neleisti vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-969/2016).

65. Šios nutarties 57 punkte pateiktas kasacinio teismo išaiškinimas dėl Lietuvos civiliniame procese taikomo pagrįsto įsitikinimo standarto, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų vertinimo pabrėžiama, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktą; 2024 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-55-403/2024 37 punktą).

66. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Nagrinėjamoje byloje atsakovas įrodinėjo, jog turėjo 40 000 EUR asmeninių lėšų pardavęs broliui žemės sklypą (duomenys neskelbtini), bei panaudojo 52 500 EUR motinos Z. K. dovanotų lėšų siekdamas įrodyti, kad 12 200 EUR asmeninių lėšų panaudojo ieškovės asmeninio turto (žemės sklypo) pagerinimui, likusią 80 300 EUR sumą (92 500 EUR – 12 200 EUR) panaudojo ginčo namo statyboms, t. y. atsakovas byloje turėjo įrodyti, kad jis turėjo 92 500 EUR asmeninių lėšų ir jas visas panaudojo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turtui įgyti ir ieškovės asmeninio turto pagerinimui. Atsakovas tvirtino, kad dalį šių lėšų (46 802 EUR) jis pervedė ieškovei, kad atsiskaitytų su meistrais už statybos darbus ir medžiagas, dalį lėšų išleido namo statybos darbams ir medžiagoms apmokėti mokėdamas grynais pinigais ir pavedimais, o dalį lėšų (12 200 EUR), kaip jau minėta, panaudojo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo reljefui išlyginti, kad šis būtų tinkamas namo statybai.

67. Įvertinusi nagrinėjamas faktines aplinkybes nutartyje aptarto teisinio reguliavimo kontekste teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas nėra pateikęs į bylą patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovas iš tiesų turėjo 40 000 EUR asmeninių lėšų savo broliui B. K. pardavęs jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nes: (i) minėtą žemės sklypą atsakovas savo broliui B. K. perleido 2022 m. spalio 19 d. pirkimo - pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartimi, pagal kurią už 181 000 EUR sumą pardavė broliui butą, esantį (duomenys neskelbtini) (el. b. 5 t., b. l. 239–250), ir gautą sumą pagal susitarimą su broliu iš karto jam grąžino kaip tikrajam šio buto statytojui. Kitaip tariant, faktiškai už butą atsakovas jokių piniginių lėšų iš brolio negavo; (ii) atsakovo brolis B. K. liudydamas teisme nurodė, jog žemės sklypo kainą (40 000 EUR) broliui išmokėjo į banko sąskaitą pavedimu, kaip yra nurodyta notarinėje sutartyje, tačiau atsakovo banko sąskaitų išrašai nepatvirtina, kad atsakovas iš brolio būtų gavęs 40 000 EUR sumą. Aptartų aplinkybių kontekste apelianto argumentai, jog notarinės sutarties, kaip oficialaus rašytinio įrodymo, turinčio didesnę įrodomąją galią, pakanka įrodyti asmeninių lėšų turėjimą (CPK 197 straipsnio 2 dalis), banko sąskaitose nesant duomenų apie 40 000 EUR piniginių lėšų iš brolio gavimą, atmestini kaip nepagrįsti, nes visas lėšas, kurias atsakovo gavo iš brolio, jis per keletą dienų jam pervedė (grąžino).

68. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neįrodė, jog 46 802 EUR pavedimai ieškovei (el. b. 1 t., b. l. 121–131) buvo atlikti būtent iš asmeninių atsakovo lėšų, nes: (i) visi atsakovo pavedimai ieškovei atlikti nuo 2022 m. lapkričio 11 d. iki 2023 m. vasario 27 d., t. y. tuo laikotarpiu, kai į atsakovo banko sąskaitą jau buvo išmokėta šalims suteikta paskola namo statybai, nuo atsakovo motinos Z. K. dovanojimo sandorių (2020 m. gruodžio 22 d., 2021 m. sausio 4 d., 2021 m. gegužės 28 d., 2021 m. lapkričio 4 d., 2022 m. kovo 28 d., 2022 m. gegužės 3 d.; el. b. 1 t., b. l. 113–120) praėjus nuo 6 mėnesių iki 2 metų; (ii) atsakovas nepateikė teismui išsamios ginčo laikotarpio banko sąskaitos įplaukų ir išlaidų analizės, kuri pagrįstų, kad ieškovei nuo 2022 m. lapkričio 11 d. buvo pervestos būtent atsakovui motinos dovanotos, o ne banko suteiktos paskolos lėšos (CPK 12, 178 straipsnis).

69. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai atsisakė įtraukti į bendrą kompensacijų balansą ir priteisti jo naudai 12 200 EUR kompensaciją už ieškovės asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pagerinimą. Tačiau įvertinus atsakovo į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad minėto žemės sklypo lygio suformavimo, žvyro ir skaldos į sklypą atvežimo, namo pamatų įrengimo ir kiti namo statybos darbai buvo atliekami iki šalims buvo išmokėtas kreditas, pirmiau nurodytų atsakovo motinos Z. K. dovanojimo sandorių laikotarpiu (el. b. 2 t., b. l. 154–160), pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas įrodė, jog iš asmeninių lėšų patyrė 18 660 EUR išlaidų, susijusių su bendro turto sukūrimu – gyvenamojo namo statyba – ir priteisė atsakovui 9 330 EUR kompensacija už asmeninių lėšų panaudojimą bendram turtui sukurti (18 660 EUR / 2 = 9 330 EUR) (CK 3.98 straipsnio 2 dalis). Įvertinus tai, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo tvarkomieji (paruošiamieji) darbai buvo atlikti būtent bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam gyvenamajam namui pastatyti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad išlaidos, susijusios su sklypo tvarkymu, priskirtinos su bendro turto (gyvenamojo namo) kūrimu susijusioms išlaidoms ir neturi būti vertinamos atskirai kaip ieškovės asmeninio turto pagerinimo išlaidos.

70. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytus argumentus, susijusius su kompensacijų už asmeninių lėšų panaudojimą bendram turtui – namui – sukurti (pastatyti) ir ieškovės asmeninio turto pagerinimui, konstatuoja, jog atsakovo į bylą pateikti banko sąskaitos išrašai nepatvirtina, kad atsakovas būtų turėjęs 92 500 EUR asmeninių lėšų, juolab kad iš atsakovo pateiktų sąskaitų ir mokėjimo kvitų už rangos darbus bei statybos prekes nėra galimybės nustatyti, ar mokėjimus pagal juos atsakovas atliko šalių turtui sukurti. Tokie įrodymai neatitinka įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-1075/2018 37 punktą), nes atsakovas, teikdamas teismui paaiškinimus, nurodė, kad visus su broliu statomo dvibučio namo (duomenys neskelbtini), susijusius pirkimus atliko savo vardu, o iš atsakovo pateiktų banko sąskaitų išrašų, patvirtinančių 2021 – 2023 metais atliktus mokėjimus bendrai 23 283,05 EUR sumai (el. b. 2 t., b. l. 161–183), nenustatytinas ryšys su šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio namo statybomis, todėl nėra aišku, kurio turto sukūrimui (šalių bendro turto ar atsakovo su broliu statomo namo) jie buvo skirti.

71. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CK 3.98 straipsnio 1–3 dalyse nurodytas aplinkybes dėl sutuoktinio teisės į kompensaciją privalo įrodyti tas sutuoktinis, kuris reikalauja kompensacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2006). Nagrinėjamu atveju atsakovui neįrodžius, kad konkretūs mokėjimai buvo atlikti būtent iš asmeninių (dovanotų), o ne bendrų lėšų (pvz., kredito, darbo užmokesčio), pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies tenkino atsakovo reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo.

Dėl kompensacijos už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą bendromis sutuoktinių lėšomis (ne)priteisimo

72. Formuodamas teismų praktiką dėl CK 3.90 straipsnio 1 dalies taikymo, kasacinis teismas yra nurodęs, jog byloje nustatęs turto pagerinimo, bet ne esminio, atlikto santuokos metu, faktą, teismas turi spręsti kompensacijos priteisimo klausimą. Tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į turto bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-449-687/2018, 32 punktas, 2023 birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-186-1120-2023, 67 punktas).

73. Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip neįrodytą atsakovo pareikštą reikalavimą priteisti iš ieškovės 13 081,77 EUR kompensaciją už asmeninės nuosavybės teise priklausančio ieškovės buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą bendromis sutuoktinių lėšomis konstatavęs, kad atsakovas nepateikė byloje įrodymų, kurie patvirtintų, kad ginčo buto remontui buvo panaudotos 26 163,54 EUR dydžio bendros sutuoktinių lėšos (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, nes atsakovo į bylą pateikti įrodymai – šio buto nuotraukos, iš kurių galima palyginti buto būklę prieš ir po remonto bei remonto metu (el. b. 8 t., b. l. 132–142) ir atsakovo prašymu paskirtos teismo ekspertizės išvados, kad bute (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. gegužės mėn. iki 2021 m. gegužės mėn. atliktų remonto darbų vertė yra 26 163,54 EUR su PVM (el. b. 8 t., b. l. 37–63), nepatvirtina, kad buto remontas buvo atliktas bendromis sutuoktinių lėšomis, ir dėl to atsakovui priklausytų piniginė kompensacija.

74. Ieškovės byloje nurodytas aplinkybes, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto remontą organizavo ir finansavo sesuo B. G., teismo posėdyje patvirtino liudytoja apklausta B. G., kuri nurodė, kad sesers buto remontą darė kartu su savo vyru ūkio būdu iš savo lėšų, nes tuo metu ieškovė remontui pinigų neturėjo, į bylą pateikti remonto darbų dokumentai yra ieškovės sesers B. G. vardu (el. b. 2 t., b. l. 83–109; el. b. 6 t., b. l. 29–56). Byloje nėra įrodymų, kurie paneigtų aplinkybę, kad ieškovės buto remontas buvo atliktas sesers lėšomis, todėl vertinti šios liudytojos parodymus kaip nepatikimus pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo (CPK 185 straipsnis). Šalių paaiškinimai, liudytojos parodymai patvirtina, kad atsakovas prie remonto darbų prisidėjo atlikdamas griovimo darbus ir organizuodamas šiukšlių išvežimą, t. y. talkindamas atliekant remonto darbus, jokių dokumentų, susijusių su ieškovės buto remonto atlikimu (sutarties, darbų sąmatų, užsakymų, mokėjimo dokumentų ir pan.), atsakovas teismui nepateikė, remonto darbų kainos nežinojo, prašė byloje skirti teismo ekspertizę šiai kainai nustatyti.

75. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas, prašydamas priteisti iš ieškovės kompensaciją už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto pagerinimą, nepaneigė ieškovės įrodymais pagrįstos aplinkybės, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buvo remontą atliko ir jį finansavo ieškovės sesuo savo lėšomis (CPK 12, 178 straipsniai), todėl ieškovė šiuo atveju neturi pareigos mokėti atsakovui jo prašomos priteisti 13 081,77 EUR kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą (CK 3.98 straipsnio 3 dalis), šioje dalyje pirmosios instancijos teismas patikslintą priešieškinį pagrįstai atmetė kaip neįrodytą.

Dėl finansinių įsipareigojimų vykdymo

76. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių solidariųjų prievolių, yra išaiškinęs, jog nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/2018, 59 punktas).

77. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nebaigtas statyti gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo natūra priteisiamas ieškovei, dalijant sutuoktinių bendrą turtą šio turto (namo) vertė buvo sumažinta solidariosios prievolės (skolos) suma, teisingai nustatė šalių prievolės vykdymo tvarką, kad išoriniuose santykiuose su AB „Swedbank“ šalys yra solidarieji skolininkai, o vidiniuose tarpusavio santykiuose likusią skolos kreditorei dalį turi mokėti ieškovė, teisingai išaiškindamas, kad tokios prievolės vykdymo tvarkos nustatymas reiškia, jog tuo atveju, jei trečiasis asmuo AB „Swedbank“, turinti teisę nukreipti išieškojimą į bet kurį iš solidarių skolininkų, išsiieškotų skolą iš atsakovo, šis turėtų teisę regreso tvarka pareikšti atgręžtinius reikalavimus dėl išieškotų sumų priteisimo iš ieškovės.

Dėl už priešieškinį mokėtino žyminio mokesčio

78. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas už priešieškinį mokėtiną žyminį mokestį, nepagrįstai rėmėsi ne ginčo dalyku, o ginčo objektu, todėl neteisingai nustatė žyminio mokesčio dydį ir nepagrįstai, atmesdamas jo prašymą dėl žyminio mokesčio permokos grąžinimo, iš atsakovo papildomai priteisė 832,62 EUR žyminio mokesčio. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu.

79. Kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad CPK 80 straipsnio 1 dalies nuostata – imperatyvioji. Joje vartojama formuluotė „turtiniuose ginčuose“ yra aiški, tiksli, nedviprasmiška, todėl visų pirma ji aiškintina lingvistiškai (verbališkai). Aiškinant formuluotę „turtiniuose ginčuose“ reikšminga ir tai, kad mokestis nustatytas ne turtui kaip objektui, bet turtui, dėl kurio teisme reiškiamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas reikalavimas. Ginčas dėl turto apmokestinamas tik tada, kai dėl turto kreipiamasi į teismą, įgyvendinant CPK 5 straipsnyje nustatytą teisę kreiptis teisminės gynybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012).

80. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo už priešieškinį mokėtino žyminio mokesčio dydį, vadovavosi kasacinio teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Visi kiti neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, kvalifikuojami kaip reikalavimai dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą žyminis mokestis byloje dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo yra skaičiuojamas nuo ieškinio sumos, kuri nustatoma pagal prašomo priteisti turto rinkos vertę (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 9 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-916/2019 27, 28 punktai).

81. Nagrinėjamoje byloje atsakovas patikslintame priešieškinyje prašė jam priteisti: turtą (1/2 dalį nekilnojamojo turto ir kilnojamąjį turtą (1/2 dalį vidaus apdailų plytelių, lengvąjį automobilį Audi A6) ir pinigines lėšas), kurio bendra vertė – 174 118,26 EUR, 2 519,50 EUR kompensaciją už tenkančią mažesnę santuokoje įgyto turto dalį, 69 576,52 EUR kompensaciją už atsakovo asmeninių lėšų panaudojimą dalintinam turtui sukurti, asmeninių bei bendrų lėšų panaudojimą ieškovės asmeniniam turtui pagerinti bei nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. sumokėtoms įmokoms pagal kredito sutartį kompensuoti. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad patikslinto priešieškinio sumą yra 246 214,28 EUR (174 118,26 EUR + 69 576,52 EUR + 2 519,50 EUR), ir teisingai nurodė, kad žyminio mokesčio suma už turtinius priešieškinio reikalavimus, įvertinus tai, kad priešieškinis pareikštas elektroninio ryšio priemonėmis, yra 2 822 EUR (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), atitinkamai už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės – 107 EUR (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 82 straipsnis), iš viso už priešieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma yra 2 929 EUR (2 822 EUR + 107 EUR).

82. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas byloje yra sumokėjęs 1 543 EUR žyminio mokesčio, į kurio sumą įeina 56 EUR žyminis mokestis už reikalavimą dėl 2 500 EUR skolos kreditorei Z. K. priteisimo, teisingai nustatė atsakovo už priešieškinį mokėtiną žyminį mokestį 1 442 EUR (2 929 EUR - 1 487 EUR = 1 442 EUR) ir pagrįstai proporcingai patenkintų ir atmestų priešieškinio reikalavimų daliai valstybei galutiniu procesiniu sprendimu priteisė iš atsakovo žyminio mokesčio nepriemoką – 735,42 EUR mokėtino žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

83. Patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, teisėtumą ir pagrįstumą, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, iš esmės pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, dėl bylos esmės tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, reglamentuojančias santuokoje įgyto turto vertės nustatymą ir jo padalijimą, kompensacijų už asmeninių lėšų panaudojimą bendram turtui įgyti (sukurti) ir kito sutuoktinio asmeninio turto pagerinimą priteisimą, kompensacijos už asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą bendromis sutuoktinių lėšomis priteisimą, solidariųjų sutuoktinių finansinių įsipareigojimų nutraukiant santuoką vykdymą, žyminio mokesčio bylose dėl santuokos nutraukimo priteisimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.

84. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; kt.). Pasisakius dėl esminių apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentų, kiti nurodyti šiuose procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

85. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas iš esmės patenkintas (nors ir nesutapo bylinėjimosi išlaidų skaičiavimai, tačiau argumentai, jog pirmosios instancijos teismas jas paskirstė neteisingai, buvo pagrįsti), o atsakovės apeliacinis skundas atmestas, atsakovės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, o ieškovei iš apeliantės priteistinas išlaidų advokato pagalbai atlyginimas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

86. Ieškovė nurodė ir pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 800 EUR išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas, o ieškovės patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų dydžių, ieškovei iš atsakovo priteistinas 1 800 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

87. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl apeliacinio skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo R. K. (R. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1413-1167/2024, palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo R. K. (R. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 800 EUR (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Asta Jakutytė – SungailienėDalia TrumpulienėSigita Zubavičiūtė – Montvilienė