Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

vertėjaujant vertėjams Giedriui Račkauskui, Anai Rastenienei, Olgai Gumuliauskienei, Evelinai Kulik,

dalyvaujant ieškovei J. L., ieškovės atstovams advokatei Audronei Rimienei ir advokatui Tomui Jaugelavičiui, atsakovui R. L., atsakovo atstovei advokato padėjėjai Dianai Liutvinskaitei Tamulei.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui R. L. ir pagal atsakovo R. L. priešieškinį ieškovei J. L. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme (toliau – ir teismas) ieškovė J. L. pareiškė ieškinį atsakovui R. L. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, kurį patikslinusi (DOK-178456) prašė: 1) panaikinti šalių (duomenys neskelbtini) bažnytinės santuokos, apskaitytos (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, apskaitos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo R. L. kaltės; 2) po santuokos įrašo panaikinimo šalims palikti jų turimas pavardes: ieškovei – L., atsakovui – L.; 3) nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškove bei nustatyti ieškovės siūlomą vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką; 4) nuo 2024 metų sausio 1 dienos iš atsakovo priteisti kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 5 dienos mokamą 350,00 Eur dydžio periodinę išmoką sūnaus išlaikymui iki jis sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir nustatant, kad išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra ieškovė; 5) iš atsakovo priteisti sūnaus išlaikymo įsiskolinimą už 2023 metus (nuo 2023-01-01 iki 2023-12-31) – 3 835,00 Eur; 6) iš atsakovo priteisti ieškovei 5 000,00 Eur dydžio neturtinę žalą; 7) iš atsakovo priteisti ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies

42. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas sutuoktinio atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

43. Ieškovo vertinimu, santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsakovė įrodinėjo, kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau kito sutuoktinio kaltę įrodinėjančiam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 36 punktas; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016;).

44. Vadinasi sprendžiant kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra svarbu nustatyti ir faktinį santuokos iširimo momentą, nes vadovaujantis teismų praktika, teisiškai reikšmingos yra (tik) tos aplinkybės, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo, o aplinkybės, kurios atsirado jau santuokai faktiškai iširus, teisinės reikšmės neturi (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2121-467/2015).

46. Šiuo atveju ieškovė atsakovo kaltę įrodinėjo remdamasi CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl atsakovo vartoto jos atžvilgiu smurto, už kurį jis yra pripažintas kaltu įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apygardos teismo nagrinėtos baudžiamosios Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, jog įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui) už tai, kad smurtaudamas 2023 m. balandžio 27 d. ir 2023 m. birželio 30 d. nežymiai sužalojo savo šeimos narę – ieškovę. Iš dalies tenkintas nukentėjusiosios J. L. civilinis ieškinys ir priteista jos naudai 1 200,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tačiau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, abu atsakovo smurto atvejai prieš atsakovę įvyko jau po to, kai šalių santuoka faktiškai buvo iširusi. Todėl sprendžiant kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, nebegali būti vadovaujamasi į bylą pateiktais įrodymais apie tai, kokie šalių santykiai susiklostė jau po faktinio santuokos iširimo.

47. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų naudojęs prieš ieškovę smurtą ir iki 2023 metų sausio mėnesio. Pažymėtina, kad jau minėtame 2024 m. sausio 15 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte (FL. 2, e. b. l. 148) nurodyta, kad ieškovė paaiškinusi Tarnybos specialistei, jog atsakovas 2023 m. birželio 30 d. smurtavo ne vienintelį kartą, smurtavo ir anksčiau – balandžio 27 d. Taip pat specialistei ieškovė paminėjo, kad 2022 metų rudenį atsakovas galimai smurtavo ir prieš vaiką, nes ji išgirdo garsą, labai panašų į pliaukštelėjimą per vaiko užpakaliuką, po ko vaikas pradėjo dar labiau verkti. Tačiau pasakodama apie atsakovo smurto atvejus, ieškovė nepaminėjo, kad atsakovas ir prieš ją būtų smurtavęs iki nurodytos bendro gyvenimo pabaigos datos. Taip pat nėra byloje duomenų, kad atsakovas būtų vartojęs smurtą sūnaus atžvilgiu. Teikdama paaiškinimus teismo posėdžio metu ieškovė taip pat paminėjo tik du atsakovo smurto atvejus. Ieškovė teigė, kad santuoka iširo dėl to, kad ne kartą buvo atsakovo sumušta, vieną kartą jam atleido, tačiau niekas nepasikeitė. Šie teiginiai taip pat patvirtina, kad atsakovas prieš ieškovę du kartus panaudojo fizinį smurtą, ir už šiuos smurto atvejus, įvykusius jau šalims gyvenant skyrium – po 2023 metų sausio mėnesio, buvo nuteistas apkaltinamuoju nusprendžiu.

48. Byloje nepateikta ir jokių duomenų pagrįsti ieškovės teiginiams, jog atsakovas buvo jai neištikimas. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pati ieškovė, teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti nei kas, nei kada jai sakė apie ieškovo neištikimybės faktus, negalėjo nurodyti kitos moters, su kuria atsakovas buvo jai neištikimas, todėl vien atsakovės samprotavimai ir prielaidos dėl ieškovo neištikimybės, vertintini tik kaip ieškovės nepagrįsta pozicija. Pažymėtina, kad civilinės bylos nagrinėjamos, laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, aplinkybės, kad atsakovas buvo neištikimas savo sutuoktinei, nepagrindžia byloje esantys įrodymai, todėl pripažintina, kad aplinkybė dėl santuokinio neištikimybės neįrodyta (CPK 178 straipsnis).

49. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

50. Nagrinėjamu atveju abi šalys teigė, kad jų santykiai sudarius santuoką buvo geri, tačiau santuokos iširimo priežastis nurodė skirtingas, neigė viena kitos nurodytas aplinkybes apie kito sutuoktinio elgesį ir tarpusavio santykius. Ieškovė atsakovo kaltę be jau aptarto fizinio smurto, įrodinėjo ir vartojamu psichologiniu smurtu bei gimus vaikui nesirūpinimu juo ir šeima, pagalbos ieškovei neteikimu. Atsakovas įrodinėjo priešingai nei ieškovė, kad jis gimus vaikui padėjo ieškovei, rūpinosi vaiku, tačiau pati ieškovė po sūnaus gimimo pasikeitė, tapo grubi, keldavo konfliktus, nepagarbiai pradėjo elgti su atsakovu, reikalavo, kad kartu negyventų atsakovo dukra iš pirmos santuokos. Teismo vertinimu, iš byloje esančių duomenų galima spręsti, kad šalių konfliktas, įvykęs pasitinkant Naujuosius 2023 metus, po kurio šalių bendras gyvenimas baigėsi, buvo prieš tai jų susiformavusių tarpusavio santykių pasekmė.

54. Bylos duomenimis atsakovo dukra su šalimis kartu pradėjo gyventi nuo 2022 metų rugsėjo mėnesio, dėl šios aplinkybės ginčų nekilo. Tuo metu šalių sūnui buvo trys mėnesiai. Tiek ieškovės kviesti liudytojai K. M. bei B. M., tiek atsakovo motina S. L. vieningai teigė, kad šalių santykiai ir pašlijo praėjus trims – šešiems mėnesiams po vaiko gimimo, tačiau šis laikas sutampa ir su atsakovo dukters B. atsikraustymu gyventi su šalimis. Todėl remiantis atsakovo, liudytojos S. L. parodymais bei nepilnametės B. L. nurodytomis aplinkybėmis, labiau tikėtina, kad būtent atsakovo dukters gyvenimo kartu ieškovė netoleravo, o tai iššaukdavo šeimoje konfliktus, kurie, sutuoktiniams nesprendžiant problemos aštrėjo, peraugdami į nepagarbų vienas kito atžvilgiu elgesį, nenorą stengtis, konfliktų kilimą.

55. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

56. Papildomai paminėtina, kad kritiškai vertintinos ir ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ji iš atsakovo patyrė psichologinį smurtą, kuris pasireiškė grasinimu iš jos atimti vaiką, motyvuojant, kad jis turi tokią patirtį iš pirmosios santuokos, kai atėmė dukrą iš buvusios sutuoktinės. Atsakovas tokius grasinimus kategoriškai neigė, akcentavo, kad ieškovei buvo puikiai žinoma, kad dukros gyvenamoji vieta su juo buvo nustatyta dėl vaiko motinos asocialaus gyvenimo būdo. Pati ieškovė nurodė, kad turi socialinį išsilavinimą, dirba su vaikais, turi kompetenciją spręsti vaiko problemas, todėl atsižvelgiant į ieškovės išsilavinimą ir turimą gyvenimišką patirtį, labiau tikėtina, kad šie teiginiai apie minimus atsakovo išsakytus grasinimus nukreipti neigiamai nuomonei apie atsakovą modeliuoti.

57. Sprendžiant kaltės dėl santuokos iširimo priežastis turi būti atsižvelgta ir į sutuoktinių pastangas išsaugoti santuoką iki jos faktinio iširimo. Ieškovas nurodė, kad jis siūlė ieškovei kreiptis į šeimos psichologą, tačiau atsakovė atsisakė, atitinkamai ieškovė teigė, kad jos pastangas išsaugoti šeimą patvirtina atsakovo pakvietimas į vaiko krikštynas. Tačiau tokie pavieniai šalių veiksmai nepripažintini nei pakankamais šeimoje kilusių problemų pašalinimui bei darnių santuokinių ryšių atkūrimui. Beje, pastebėtina, kad vaiko krikštynos vyko jau šalims nebegyvenant bendro gyvenimo, jos buvo organizuotos vaikui, ir jose atsakovas dalyvavo vaiko interesais.

58. Vadovaujantis išdėstytu, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti įstatyme įtvirtintą santuokos iširimo priežasčių prezumpciją (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), tai yra neįrodė atsakovo neištikimybės fakto, o jos atžvilgiu vartoto smurto atvejai nustatyti jau po faktinio santuokos iširimo, šalims nebegyvenant bendro gyvenimo. Taip pat byloje nebuvo pateikta pakankamai įrodymų, kad dėl santuokos iširimo kaltas būtų tik vienas sutuoktinis (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad šalių santuoka iširo dėl nesutaikomų prieštaravimų, lojalumo vienas kitam stokos, nenoro stengtis, kad šeima būtų išsaugota, prarasto tarpusavio pasitikėjimo ir abiejų sutuoktinių bendro gyvenimo perspektyvos nematymo, todėl santuokos apskaitos įrašas panaikintinas dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos priteisimo.

59. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos iširimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šiuo atveju nustačius, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai ir santuokos apskaitos įrašą panaikinus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės reikalavimas dėl 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo netenkintas.

Dėl pavardžių ir tarpusavio išlaikymo po santuokos nutraukimo

60. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Panaikinus santuokos apskaitos įrašą ieškovė prašė palikti jai turimą pavardę ,,L.“, atsakovas jokių prieštaravimų dėl to nereiškė, todėl teismas ieškovei palieka turimą pavardę „L.“, taip pat atsakovui palieka prigimtinę pavardę „L.“.

61. Ieškovė ir atsakovas reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo nekėlė. Teismui nenustačius, kad kuriam nors vienam sutuoktiniui būtų ženkliau reikalingas išlaikymas po santuokos nutraukimo, šalims vienam iš kito išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

64. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, teismo įvertinamos kiekvieno iš tėvų pastangos bei galimybės užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygos. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas nustato vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas.

65. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus duomenis bei įrodymus, Tarnybos išvadą, taip pat į šalių nepilnamečio vaiko faktinę gyvenamąją vietą su ieškove, abiejų tėvų gyvenamąsias sąlygas, nesant duomenų, kad ieškovė blogai vykdytų motinos pareigas, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkinamas ir nepilnamečio D. L. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove J. L..

66. Vaiko gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, turėtų būti išspręstas ir jo bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu atsakovu klausimas. Tačiau nagrinėjamoje byloje 2025 m. kovo 21 d. nutartimi teismas patvirtino šalių sudarytą 2025 m. kovo 18 d. taikos sutartį dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir civilinę bylą pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui R. L. ir pagal atsakovo R. L. priešieškinį ieškovei J. L. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo nutraukė.

Dėl nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo

68. Atsakovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teikdamas paaiškinimus nesutiko su ieškovės prašomu priteisti vaikui išlaikymo dydžiu, vertino, kad ieškovė per dideles sumas skiria vaiko maistui, drabužiams, higienos priemonėms, nes jis nuo 2,5 metų amžiaus viena augina dukrą iš pirmos santuokos ir žino realius vaiko poreikius. Teigė, kad iš pateiktų ieškovės pirkinių kvitų matyti, kad pirktos ir prekės mergaitėms, per dideli nurodyti maisto, drabužių, vitaminų bei žaislų kiekiai. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė nurodė turinti tik vieną sąskaitą ir vieną banko kortelę, tačiau iš pirkinių kvitų matyti, jog buvo atsiskaitoma keturiomis skirtingomis banko kortelėmis. Pažymėjo, kad atsakovas turi dar vieną išlaikytinę dukrą, jo gaunamos pajamos į rankas sudaro tik 1 000 – 1 100 Eur per mėnesį, o ieškovė gauna ir vaiko išmoką, kuria mažintinas vaikui reikalingo išlaikymo dydis. Todėl, atsakovo vertinimu, vaiko išlaikymui pakankama suma yra apie 496,00 Eur per mėnesį, o iš jo priteistina 250,00 Eur išlaikymo vaikui suma būtų protinga ir pagrįsta.

69. Pažymėtina, kad vaikų išlaikymas – išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis, pirmiausia, priklauso nuo tėvų susitarimo (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis), ir tik esant ginčui dėl išlaikymo pareigos vykdymo ar išlaikymo dydžio yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį (CK 3.194 straipsnis). Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

70. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.182 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

71. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

72. Nagrinėjamu atveju remiantis Valstybinio socialinio draudimo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SODRA) duomenimis ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamos yra apie 1 980,05 – 2 287,92 Eur, atskaičius mokesčiu apie 1 255,01 – 1 411,1 Eur. Atsakovas Sodros duomenimis dirba (duomenys neskelbtini), jo pajamos per mėnesį sudaro apie 2 681,70 – 2 958,00 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius 1 629,00 – 1 789,59 Eur. Remiantis VĮ ,,Regitra“ duomenimis šalys asmeninės nuosavybės teise valdo po vieną automobilį, o pagal VĮ ,,Registrų centras“ duomenis bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalys valdė butą adresu (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau bylos nagrinėjimo metu jį pardavė ir atsiskaitė su kreditoriumi, grąžindami buto įsigijimui suteiktą paskolą pagal 2022 m. kovo 8 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kito nekilnojamojo turto nei bendrąją jungtine, nei asmeninės nuosavybės teise šalys neturi, taip pat neturi asmeninių ar bendrų įsipareigojimų kreditoriams. Nors atsakovo pajamos yra šiek tiek didesnės nei ieškovės, tačiau jis turi pareigą išlaikyti dar vieną vaiką – dukrą B. L., gimusią (duomenys neskelbtini), kurio motina yra mirusi (Fl. 1, e. b. l. 165-166). Atsakovo dukrai mokama našlaičio pašalpa mirus motinai 248,46 Eur ir 122,52 universali išmoka, tokio pat dydžio išmoka mokama ir šalių sūnui. Apibendrinus išdėstytą, vertintina, kad šalių turtinė padėtis yra panaši.

73. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, jog orientacinis vaiko būtinųjų mėnesio poreikių dydžio kriterijus yra minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nuo 2025 m. sausio 1 d. MMA dydis yra 1 038,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. 709), atskaičius mokesčius – 777,39 Eur. Be to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis gali būti mažinamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinas tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Šiuo metu vienam vaikui mokama 122,50 Eur universalioji vaiko išmoka. Beje, kasacinis teismas plėtodamas praktiką taip pat pasisakė, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai neturėtų būti mažinamas išmokų suma tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius, tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas). Todėl, esant panašiai tėvų turtinei padėčiai, prie vaiko išlaikymo jie turėtų prisidėti lygiomis dalimis – suapvalinus po 389,00 (777,93 Eur / 2), o atėmus universaliąją vaiko išmoką – suapvalinus po 328,00 Eur (777,93 Eur – 122,50 Eur / 2).

74. Kaip minėta, tėvų turtinės padėties kriterijus kasacinio teismo praktikoje vertinamas kartu su CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintu proporcingumu tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties, kuris reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis 2025 m. pirmą ketvirtį sudarė 2 025,00 Eur neatskaičius mokesčių ir 1 277,80 Eur atskaičius mokesčius (https://osp.stat.gov.lt/covid19-statistika/covid19-itaka-darbo-rinkai/darbo-uzmokestis). Iš duomenų apie šalių gaunamas pajamas matyti, kad abiejų šalių gaunamos pajamos viršija statistinį vidutinį darbo užmokestį. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš ieškovo 350,00 Eur sumą, kuri tik 22,00 Eur viršija pusę MMA dydžio sumos, atskaičius vaikui mokamos universalios išmokos sumos. Tačiau byloje nesant duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių būtų nepajėgus teikti vaikui reikalingą išlaikymą, visa vaikui mokama universali išmoka iš vaiko išlaikymui skirtinos sumos neatskaitytina, nesant pagrindo jos dydžiu kompensuoti tėvo išlaikymo pareigą.

75. Atsakovo argumentas, kad jis turi išlaikyti dar ir dukrą iš pirmos santuokos nesudaro pagrindo mažinti prašomo priteisti išlaikymo, kuris, kaip minėta, iš esmės atitinka teismų praktikoje pripažįstamą minimaliems poreikiams patenkinti reikalingą sumą. Atitinkamai nesudaro pagrindo iš atsakovo priteistino išlaikymo vaikui mažinimui ir aplinkybė, kad atsakovas serga hipotireoze bei mikčioja. Įvertinus atsakovo gaunamas pajamas, nenustatyta, kad jis nebūtų pajėgus teikti sūnui ieškovės prašomo priteisti dydžio išlaikymo. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku, priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams ??( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006).

76. Sutiktina su atsakovu, kad ieškovės pateikti parduotuvių pirkimo čekiai nėra informatyvūs ir patys savaime neįrodo, kad visos patirtos išlaidos buvo skirtos išimtinai šalių vaiko poreikiams. Teismų praktikoje pateikiami aiškinimai, kad pirkimo kvitai nėra informatyvūs ir paprastai vertintini kaip įrodymai, parodantys kainų lygį šalyje, tačiau ne kaip konkrečius vaiko poreikius pagrindžiantys įrodymai (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-607-794/2022). Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovės prašoma priteisti vaikui išlaikymo suma neviršija teismų praktikoje orientaciniu pripažįstamu išlaikymo dydžio, kuris siejamas tik su minimalių vaiko poreikių patenkinimu. Paminėtina, kad plėtodamas praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo klausimais, kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Todėl nagrinėjamoje byloje, ieškovė sutikdama, kad iš atsakovo būtų priteista minimaliems vaikų poreikiams tenkinti reikalinga išlaikymo suma, iš viso neturėjo pareigos pagrįsti prašomo išlaikymo dydžio įrodymo sampratą atitinkančiais faktiniais duomenimis.

77. Kasacinis teismas pažymi, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, sutuoktinio pajamų laikinu sumažėjimu, išvykimu ir pan., o juo labiau išlaikymo tiekėjo nerūpestingumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 29 punktas; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, 21 punktas).

78. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteistinas periodinis išlaikymas po 350,00 Eur kasmėnesinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. gruodžio 15 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą sumokant iki einamojo mėnesio už kurį mokamas išlaikymas 5 dienos, pavedant išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei (CK 3.185 straipsnis, 3.208 straipsnis). Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

79. Teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo

80. CPK 3.200 straipsnyje yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retrospektyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių.

81. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teismas turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės - tiek vaiko poreikiai, tiek kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis bei būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir kiekvieno iš tėvų turtinei padėčiai, tiek tai kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu ir nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retrospektyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.

82. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė iš atsakovo priteisti išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą nuo 2023 m. sausio 1 d., kai pasibaigė šalių bendras gyvenimas iki 2023 m. gruodžio 31 d., skaičiuojant po 330,00 Eur per mėnesį ir atėmus atsakovo pervestą 125,00 Eur sumą, iš viso 3 835,00 Eur. Tačiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškinys teismui įteiktas 2023 m. gruodžio 15 d. ir nuo šios datos vaikui priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, išlaikymo įsiskolinimo terminas gali būti skaičiuojamas iki ieškinio įteikimo dienos – 2023 m. gruodžio 14 d.

83. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Paminėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinųjų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

84. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. šalių bendras gyvenimas pasibaigė, jie pradėjo gyventi atskirus gyvenimus apsigyvenę skirtinguose kambariuose – ieškovei su vaiku miegamajame, o atsakovui svetainėje. Nuo 2023 m. birželio 30 d. atsakovas išsikėlė ir iš bendro šalių buto. Atsakovas sutiko, kad išlaikymo įsiskolinimas būtų skaičiuojamas po 200,00 Eur per mėnesį nuo 2023 m. birželio 30 d. Nurodė, kad iki šios datos jis vaikui išlaikymą teikė, pirkdamas drabužius, maistą ir žaislus. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Šiuo atveju atsakovas byloje pateikti duomenis, kad per laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 birželio 30 d. pervedė ieškovei 216,22 Eur sumą (Fl. 2, e. b. l. 7). Ieškovė teigė, kad nurodytą sumą atsakovas pervedė jai kaip skolą už nupirktą čiužinį. Atsakovas šios aplinkybės neginčijo. Be to, atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad aptariamu laikotarpiu būtų pirkęs vaikui žaislus, drabužius bei maistą. Tačiau abi šalys pripažino, kad 2023 m. rugpjūčio 21 d. atsakovas pervedė ieškovei sūnaus išlaikymui 125,00 Eur, taip pat šalys teigė, kad buvo susitarusios dėl bendra jungtine nuosavybe priklausančiam butui reikalingų išlaidų apmokėjimo, t. y. jog atsakovas mokės kredito grąžinimo įmokas, administravimo mokesčius UAB ,,Šilėja“ bei už Telia internetą, o ieškovė apmokės kitus komunalinius mokesčius. Nors atsakovas teigė, kad jam išsikrausčius iš buto šis susitarimas neteko prasmės, tačiau pripažino, kad ieškovės apie susitarimo dėl mokėjimų nutraukimo neinformavo, be to pats ir toliau vykdė kredito grąžinimo įmokų mokėjimą bei dalies komunalinių mokesčių mokėjimą, atitinkamai ieškovė ir toliau mokėjo visus kitus komunalinius mokesčius. Tarp šalių nekilo ginčo, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos vienas mokėjo kredito grąžinimo įmokas, iš viso 6 466,05 Eur, taip pat laikotarpiu iki 2023 m. birželio 30 d. ir 2023 m. liepos 17 d. sumokėjo 185,44 Eur administravimo mokesčio (Fl. 7, e. b. l. 113). Ieškovė per nurodytą laikotarpį sumokėjo 2 010,72 Eur kitas buto išlaikymo išlaidas (Fl. 7, e. b. l. 53-54). Vertintina, kad esant šalių susitarimui dėl buto išlaidų apmokėjimo, atsakovas prie vaiko išlaikymo prisidėjo apmokėdamas vaikui tenkančių komunalinių išlaidų dalį.

85. Ieškovė neįrodinėjo, kad vaiko išlaikymui laikotarpi per kurį skaičiuojamas įsiskolinimas, buvo reikalinga didesnė nei orientacinio dydžio minimaliems poreikiams tenkinti teismų praktikoje pripažįstama suma. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta minimali mėnesio alga 2023 metais buvo 840,00 Eur, o atskaičius mokesčius 633,00 Eur. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovas prisidėjo prie vaiko išlaikymo pagal susitarimą su ieškove mokėdamas buto išlaidų dalį, taip pat įvertinus, kad iki 2023 m. birželio 30 d. buto išlaikymo išlaidos vidutiniškai sudarė apie 200,00 Eur per mėnesį, ir gyvenant 4 asmenims, šalių sūnui tenkanti šių išlaidų dalis sudarė apie 25,00 Eur, o nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. buto išlaikymo išlaidos sudarė apie 150 Eur, o šalių sūnaus dalis, skaičiuojant išlaidas trims asmenims (atsakovo dukrai tenkanti dalis jai negyvenant bute neskaičiuojama) sudarė apie 50,00 Eur per mėnesį, taip pat atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovės pajamos už skaičiuojamo įsiskolinimo laikotarpį buvo žymiai mažesnės nei atsakovo – nuo 2023 m. sausio 1 d. ji gaudavo 696,48 Eur vaiko priežiūros išmoką, o nuo 2023 metų birželio – rugpjūčio mėnesiais tik 397,93 (Fl. 1, e. b. l. 118-123), tačiau jo sumokėta už ieškovę kredito įmokų dalis didesnė nei ieškovės sumokėtų komunalinių mokesčių suma už nurodytą laikotarpį, būtų protinga ir sąžininga išlaikymo dydį sumažinti vaikui mokėtos universaliosios išmokos dydžiu, kuri 2023 metais sudarė 85,75 Eur sumą, ir likusią išlaikymo sumą padalyti šalims lygiomis dalimis, tokiu atveju kiekvienam iš tėvų tenkanti minimali būtinųjų poreikių patenkinimui skiriama vaikui suma sudarytų 274,00 Eur (633,00 Eur - 85,75 Eur : 2 = 273,625).

86. Nustačius, kad atsakovui tenkanti vaiko išlaikymo suma laikotarpiu, per kurį skaičiuotinas įsiskolinimas, sudarė 274,00 Eur per mėnesį, bendra įsiskolinimo suma už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d iki 2023 m. gruodžio 14 d. yra 3 012,74 Eur (274,00 Eur x 11 mėn. + (274,00 Eur : 31 d. x 11 d.) – 125 Eur).

Dėl sutuoktinių turtinių klausimų ir kompensacijos išmokėjimo

87. Vienas iš santuokos nutraukimo padarinių – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Todėl teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo bei kreditorinių įsipareigojimų vykdymo nutraukus santuoką klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis). Kadangi sutuoktiniai neturi bendra jungtine nuosavybe esančio kilnojamojo ar nekilnojamojo registruotino turto, neturi asmeninių ar bendrų kreditorinių įsipareigojimų, sutuoktinių turto ir prievolių padalijimo klausimas nespręstinas. Kaip jau minėta, ieškovė pradiniu ieškiniu (CBP-18493), be kita ko, taip pat prašė padalyti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe turimą butą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), šį butą priteisiant ieškovei, o šalių kreditorinį įsipareigojimą AB SEB bankui pagal 2022 m. kovo 8 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) palikti solidaria prievole, tarpusavio santykiuose nustatant, kad prievolė visiškai atsiskaityti su AB SEB banku tenka ieškovei. Atsakovas pradiniu priešieškiniu (DOK- 39298) nurodomą butą prašė padalyti natūra po ½ dalį kiekvienai šaliai, taip pat numatyti kad lygiomis dalimis – po ½ dalį, šalys vykdys ir kreditorinius įsipareigojimus AB SEB bankui. Tačiau bylos nagrinėjimo metu šalys minimą butą pardavė ir visiškai atsiskaitė su kreditoriumi. 2024 m. gruodžio 12 d. teisme gautas trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų AB SEB banko atstovės advokatės Kristinos Balevičienės prašymas (DOK-186479) pašalinti AB SEB banką iš bylos dalyvių, nes kad bankas nebėra šalių kreditorius, nes 2024 m. rugpjūčio 29 d. šalys visiškai su kreditoriumi atsiskaitė. 2024 m. gruodžio 19 d. teismo nutartimi bankas pašalintas iš trečiųjų asmenų.

88. Taip pat atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 2 145,25 Eur kompensaciją už jo už ieškovę įvykdytą pareigą mokėti kredito grąžinimo įmokas AB SEB bankui pagal 2022 m. kovo 8 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. bei 2024 m. rugpjūčio 28 d. Tarp šalių nekilo ginčo, kad atsakovas per nurodytą laikotarpį sumokėjo 4 290,49 Eur kredito grąžinimo įmokų, o ieškovė nurodytu laikotarpiu kredito grąžinimo įmokų nemokėjo.

90. CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra pateikęs išaiškinimus, kad taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Prašymą taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį pareiškiantis sutuoktinis paprastai siekia turtinės naudos (išvengti jo įgyto turto dalijimo ir (arba) kito sutuoktinio prisiimtų prievolių bendrumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Šiuo atveju, atsakovas neprašė taikyti santuokos nutraukimo pasekmių nuo šakių gyvenimo skyrium pradžios. Teismo posėdžio metu atsakovui ir jo atstovei buvo užduotas klausimas – ar jie teiks prašymą taikyti ankstesnes santuokos nutraukimo pasekmes. Beje, kaip jau minėta, abi šalys patvirtino, kad tarpusavyje buvo susitarusios, jog atsakovas mokės kredito grąžinimo įmokas, administravimo mokesčius UAB ,,Šilėja“ bei už Telia internetą, o ieškovė apmokės kitas buto išlaikymo išlaidas. Duomenų, kad toks susitarimas iki ieškinio pateikimo teismui dienos būtų nutrauktas nepateikta.

91. Pažymėtina, kad ieškovė įrodinėjo, jog toks susitarimas buvo sudarytas atsižvelgiant į aplinkybę, jog ji aptariamu laikotarpiu prižiūrėjo vaiką ir jos gaunamos pajamos buvo labai mažos. Jau minėta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nuo 2023 m. sausio 1 d. ieškovė gaudavo 696,48 Eur vaiko priežiūros išmoką, o nuo 2023 metų birželio – rugpjūčio mėnesiais tik 397,93 (Fl. 1, e. b. l. 118-123). CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką. Atsakovas nepateikė jokių duomenų šios prezumpcijos paneigimui, todėl vertintina, kad nurodytu susitarimu mokant kredito grąžinimo įmokas, buvo prisidėta prie vaiką auginančios sutuoktinės išlaikymo.

92. Paminėtina, kad remiantis šalių pateiktomis išlaidų buto išlaikymui ir kredito mokėjimui lentelėmis, nuo bylos iškėlimo teisme atsakovas nurodė sumokėjęs kredito grąžinimo įmokas tik už 2024 m. sausio mėnesį 533,76 Eur ir rugpjūčio mėnesį 554,17 Eur, iš viso 1 087,93 Eur (Fl. 7, e. b. l. 113), o ieškovė nurodė sumokėjusi 1 432,72 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino, kad lentelėje už 2024 metų gegužės mėnesį 3,31 Eur mažintina sumokėto draudimo įmoka. Taip pat atsakovas prašė išminusuoti draudimo įmokas už 2024 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius, iš viso 26,39 Eur, nes mokėjimo nurodymuose nurodyti ne šalių draudimo sutarties kodai. Ieškovė paaiškino, kad tokiais kodais buvo paprašyta apmokėti paskutines draudimo įmokas parduodant butą. Teismo vertinimu, nurodyta draudimo įmokų suma neturi teisinio reikšmingumo sprendžiant šalių tarpusavio įsiskolinimo klausimų po bylos iškėlimo, nes ir išminusavus nurodomas sumas, ieškovės sumokėtų buto išlaikymo išlaidų suma, kurias ji prašė įskaityti į jos mokėtinų kredito grąžinimo įmokų sumą, yra žymiai didesnė nei atsakovo sumokėtų kredito grąžinimo įmokų suma po bylos iškėlimo.

93. Atsakovo teiginiai, kad jis nuo 2023 m. liepos 1 d. bute negyveno, todėl neturėjo mokėti buto išlaikymo išlaidų vertintini kritiškai. Visuotinai žinoma, kad tiek buto draudimo, tiek šildymo, administravimo, atliekų išvežimo, interneto ar televizijos paslaugų teikimo išlaidos yra mokamos nepriklausomai nuo to ar asmuo bute gyvena ar ne. Įprastai tik už elektros energijos, kašto ir šalto vandens tiekimą yra skaičiuojami mokesčiai pagal skaitiklių rodmenis ir jų didis priklauso nuo faktiškai suvartotų elektros energijos ir vandens kiekių, pridedant ir abonentinį mokestį. Iš ieškovės pateiktos buto išlaikymo išlaidų lentelės matyti, kad pastarųjų paslaugų išlaidų dydžiai yra minimalūs, kai kuriais mėnesiais mokesčiai už suvartotą elektrą ir vandenė nesiekia 1,00 Eur sumos, ir tai patvirtina ieškovės teiginius, kad nuo bylos iškėlimo ji bute taip pat mažai gyveno. Be to, abi šalys pripažino, kad nuo 2024 metų liepos mėnesio, susitarus butą parduoti, juo galėjo naudotis abu paeiliui suderintomis dienomis.

94. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, atsakovo prašymas priteisti iš ieškovės 2 145,25 Eur kompensaciją už jo už ieškovę įvykdytą pareigą mokėti kredito grąžinimo įmokas AB SEB bankui pagal 2022 m. kovo 8 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. bei 2024 m. rugpjūčio 28 d., netenkinamas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

57. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo R. L. priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui D. L., po 330,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. gruodžio15 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos, išlaikymo sumas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovę priteisto nepilnamečiam vaikui laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nepilnamečiui vaikui yra vykdoma skubiai, teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

58. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

59. Patikslintą Ieškinį ir patikslintą priešieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai teismo patenkintų ir atmestų viena kitai pareikštų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 79 straipsnis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

60. Už ieškovės patikslintą ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudarė 109,00 Eur už reikalavimą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir su tuo susijusius reikalavimus (nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo) bei 113,00 Eur už reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, iš viso 222,00 Eur. Pateikdama ieškinį ieškovė sumokėjo 400,00 Eur žyminį mokestį, todėl ieškovei grąžintina 178,00 Eur žyminio mokesčio suma. Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 300,00 Eur žyminį mokestį. Už reikalimą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir susijusius reikalavimus turėjo sumokėti 109,00 Eur žyminį mokestį ir 48,00 Eur žyminį mokestį už reikalavimą priteisti kompensaciją, iš viso 157,00 Eur. Todėl atsakovui grąžintina 143,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio suma (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

61. Už reikalavimą priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą ieškovė atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Kadangi ieškovės reikalavimai dalyje dėl periodinio išlaikymo patenkinti, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 95,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo (350,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) bei 68,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (3 012,74 Eur x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis). Iš viso už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 163,00 Eur suma. Tačiau į atsakovo mokėtiną sumą įskaičius jam grąžintiną 143,00 Eur permokėto žyminio mokesčio sumą, iš atsakovo valstybei priteistina 20,00 Eur žyminio mokesčio suma.

62. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai buvo patenkinti iš dalies – 63,09 proc. (reikalavimas dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl atsakovo kaltės tenkintas 50 proc. + reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas 100 proc. + reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 100 proc. + reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo šalims sudarius taikos sutartį patenkintas 50 proc. + reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkintas 78,55 proc.+ reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas – 0 proc. / 6 = 74,25 proc.).

63. Atsakovo priešieškinis patenkintas 50 proc. (reikalavimas dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl atsakovo kaltės tenkintas 100 proc. + reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo šalims sudarius taikos sutartį patenkintas 50 proc. + reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo patenkintas – 0 proc. / 3 = 74,25 proc.).

64. Ieškovės patikslintas ieškinys buvo patenkintas 63,09 proc., atmestas 36,91 proc.; atsakovo priešieškinis patenkintas 50 proc. ir atmestas 50 proc. Tokiu atveju bendrai byloje ieškovės reikalavimai patenkinti – 56,55 proc. (( 63,09 proc. + 50 proc.)/2), o atsakovo – 43,45 proc. ((36,91 proc. + 50 proc.)/2).

65. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės kaip nustatyta 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

66. Ieškovė pateikė įrodymus, kad teisinei advokato Tomo Jaugelavičiaus pagalbai apmokėti patyrė 2 200,00 Eur išlaidas (Fl. 5, b. l. 27-34) ir advokatės Audronės Rimienės pagalbai apmokėti patyrė 4 200 Eur (Fl. 7, b. l. 153-155), iš viso 6 400,00 Eur. Taip pat ieškovė 300,00 Eur sumokėjo už turto vertinimą (Fl. 3, e. b. l. 34) ir 21,87 Eur už pažymos vertimą (Fl. 3, e. b. l. 40). Bendra ieškovės išlaidų, įskaitant ir negrąžintiną 222,00 Eur žyminio mokesčio sumą yra 6 943,87 Eur. Ieškovės reikalavimus patenkinus 56,55 proc., jos naudai iš atsakovo priteistina 3 926,76 Eur (6 943,87 Eur x 56,55 proc.) bylinėjimosi išlaidų suma.

67. Atsakovas pateikė įrodymus, kad advokato pagalbai apmokėti patyrė 4 926,00 Eur išlaidas (Fl. 7, b. l. 30-34 ir 150-152). Bendra atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma su 157,00 Eur žyminiu mokesčiu yra 5 083,00 Eur. Atsakovo reikalavimus patenkinus 43,45 proc., atsakovo naudai iš ieškovės priteistina 2 208,56 Eur ( 5 083,00 Eur x 43,45 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

68. Ieškovės naudai iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 3 926,76 Eur, atsakovo naudai iš ieškovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 2 208,56 Eur. Todėl atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1 718,2 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

69. Bylos nagrinėjimo metu teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, byloje sudaro 8,64 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog šią sumą paskirsčius šalims pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, kiekvienai iš tenkanti išlaidų dalis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), šios išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti ieškovės J. L. (iki santuokos sudarymo – M.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijoje ir (duomenys neskelbtini) apskaitytos Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, apskaitos akto įrašą (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti santuokinę pavardę – „L.“, R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti pavardę – „L.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina (ieškove) J. L., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) nuo 2023 m. gruodžio 15 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas sumokant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio, už kurį mokamas išlaikymas 5 dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 3 012,74 Eur (tris tūkstančius dvylika eurų 74 ct) už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 14 d.

Paskirti ieškovę J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Priteisti iš atsakovo R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 718,2 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniolika eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 20,00 Eur (dvidešimt eurų) žyminio mokesčio išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Grąžinti ieškovei J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) sumokėtą 178,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus) žyminį mokestį (mokėjimo užduoties kodas: ZM58292). Išaiškinti, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, suinteresuotų asmenų prašymu, žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo sprendimu.

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui ir Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.