Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2258-562/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-11-24
Bylos Nr.: e2A-2258-562/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-00933-2022-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė, Rosita Patackienė, Jadvyga Mardosevič
Atsakovas: R. J.
Ieškovas: A. U.

Kategorijos

2.6.29.1Bendrosios paskolos sutarties nuostatos

Civilinė byla Nr. e2A-2258-562/2022Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00933-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1.; 2.6.29.4 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. lapkričio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič ir Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. U. ieškinį atsakovui R. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. U. (toliau – ieškovas) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R. J. (toliau – atsakovas) 16 823,44 Eur skolos, 4 205,86 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovas nurodė, kad atsakovas 2013 m. vasario 7 d. išrašė neprotestuotiną vekselį, kuriuo patvirtino, jog gavo iš ieškovo 58 088 Lt, įsipareigojo minėtą sumą grąžinti iki 2013 m. balandžio 7 d., tačiau įsipareigojimo neįvykdė.

3. 2022 m. balandžio 12 d. preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai.

Atsiliepimas

4. Atsakovas pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad su ieškovu susipažino gerokai anksčiau nei prieš dvidešimt metų. Atsakovas ieškovą pažinojo kaip advokatą, teikusį teisines paslaugas tiek atsakovui, tuo metu vykdžiusiam individualią veiklą, tiek ir vėliau atsakovo vadovautiems juridiniams asmenims. Kadangi ieškovas teikė teisines paslaugas atsakovui, tarp bylos šalių susiklostė dideliu pasitikėjimu grįsti tarpusavio santykiai. 2008 - 2009 m. keletą kartų atsakovas iš ieškovo buvo pasiskolinęs po 2 000 Lt ir šiuos pinigus sutartais terminais (iki 2010 m.) grąžino. Teisines paslaugas ieškovas teikė atsakovui iki 2009 metų. Vėliau atsakovas su ieškovu bendravo kaip bičiuliai ir vienas kitam teikdavo patarimus gyvenamųjų namų statybos bei saulės elektrinių įrengimo ir eksploatavimo klausimais (ieškovas tuo metu statė gyvenamuosius namus ir turėjo įsirengęs saulės elektrinę, o atsakovas vadovavo įmonei, kuri atlikinėjo statybos rangos darbus). Maždaug 2013 metų pradžioje vienam iš atsakovo vykdytų verslo projektų dviejų mėnesių laikotarpiui atsakovui buvo reikalinga 54 800 Lt dydžio pinigų suma. Apie tai, eilinio susitikimo su ieškovu jo advokatų kontoroje metu, atsakovas visiškai atsitiktinai užsiminė ieškovui. Ieškovas pasisiūlė paskolinti atsakovui šią pinigų sumą grynaisiais pinigais. Kartu ieškovas paprašė už du mėnesius naudojimosi paskolos sumą laikotarpį sumokėti papildomai 6 procentų nuo paskolos sumos dydžio pinigų sumą (3 288 Lt) bei visai šiai pinigų sumai pareikalavo atsakovo išrašyti ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Atsakovas su tuo sutiko ir būdamas ieškovo advokato kontoroje užpildė ir pasirašė ieškovo pateiktą paprastojo vekselio formą. Kuomet vekselis buvo užpildytas bei pasirašytas, ieškovas atidarė jo kontoroje buvusį seifą ir iš seifo ištraukęs grynuosius pinigus ėmėsi juos skaičiuoti. Ieškovui suskaičiavus iš seifo išimtus grynuosius pinigus, ieškovas nusistebėdamas pareiškė atsakovui, kad seife nėra visos sutartos paskolinti atsakovui pinigų sumos (kiek atsakovas pamena ieškovas suskaičiavo apie 35 000 – 40 000 Lt). Kadangi ieškovas neturėjo visos sutartos paskolinti atsakovui pinigų sumos, o atsakovas vekselį jau buvo išrašęs visai paskolos sumai ir papildomai atsakovo ieškovui mokėtinai vienkartinei pinigų sumai už naudojimąsi paskolos suma, ieškovo siūlymu, buvo nuspręstą neišrašinėti naujo vekselio ir sutarta, kad visą paskolos sumą atsakovas užvažiuos į ieškovo advokatų kontorą paimti po savaitės. Kadangi atsakovas visiškai pasitikėjo ieškovu, atsakovo pasirašytas vekselis liko pas ieškovą. Pasikeitus aplinkybėms (išnykus būtinybei skolintis), atsakovas paskambinęs ieškovui telefonu, informavo jį apie tai, kad poreikis skolintis iš ieškovo sutartą pinigų sumą išnyko. Pokalbio metu buvo sutarta, jog atsakovo išrašytą vekselį ieškovas tiesiog sunaikins. Vėliau vieno iš pokalbių metu ieškovas lyg tarp kito atsakovui užsiminė apie atsakovo surašyto vekselio nesunaikinimą. Atsakovui tai tapo didele staigmena, tačiau atsakovas niekuomet nesitikėjo, kad ieškovas teisinėmis priemonėmis sieks vekselio realizavimo ir taip bandys nepagrįstai ir neteisėtai gauti iš atsakovo vekselyje nurodytą pinigų sumą. Tik gavęs procesinius dokumentus atsakovas suprato, jog tapo ieškovo gudriai suregzto plano pasipelnyti atsakovo sąskaita dalimi. Atsakovas teigė, kad iš ieškovo niekuomet nėra ir nebuvo gavęs teismui pateiktame vekselyje nurodytos pinigų sumos. Tokį teiginį netiesiogiai patvirtina vekselyje nurodytos pinigų sumos dydis (būtent 58 088 Lt dydžio pinigų suma), jei ir būtų paskolinta (perduota atsakovui) pinigų suma, būtų skolinama bent jau iki šimtų litų suapvalinta pinigų suma pvz. 58 100 Lt, tačiau jokiais būdais nei dešimtimis ir net vienetais litų išreikšta pinigų suma. Ieškovas neįrodo pinigų perdavimo fakto. Ieškovas kreipėsi dėl skolos priteisimo po ilgo laiko, vekselis nebuvo realizuotas Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir parastųjų vekselių įstatymo numatyta ne ginčo tvarka, ieškovas tyčia inicijavo ieškinio nagrinėjimą dokumentinio proceso tvarka, taip siekdamas išvengti žodinio bylos nagrinėjimo teisme ir tikėdamasis suklaidinti teismą dėl ginčo esmės.

5. Ieškovas atsiliepime į prieštaravimus nurodė, kad prieštaravimų argumentai ir teiginiai yra nenuoseklūs ir prieštaraujantys vienas kitam, kas tik patvirtina jo nesąžiningumą bei, kas ypač svarbu, netgi kardinaliai prieštarauja paties atsakovo R. J. ankstesnei pozicijai, išdėstytai 2022 m. balandžio 15 d. elektroniniu paštu atsiųstame laiške ieškovo atstovui tik gavus teismo procesinius dokumentus. Ieškovas pažymėjo, vekselio išdavimo metu šalių santykiai buvo ne bičiuliški, kaip bandoma teigti prieštaravimuose, bet grynai dalykiški, versliški ir pagrįsti abipusiu pasitikėjimu, todėl ieškovas ir ryžosi paskolinti minėtą pinigų sumą atsakovui. 2013 m. pradžioje atsakovas kreipėsi į ieškovą su prašymu paskolinti pinigus, tačiau visiškai ne 54 800 Lt, kaip bandoma teigti prieštaravimuose, bet daug didesnę sumą. Bendravimas tarp šalių vyko pokalbiais telefonu. Iš pradžių atsakovas prašė ieškovo paskolinti 70 000 Lt, vėliau - bent 60 000 Lt bent 12 mėnesių terminui. Kadangi ieškovas planavo pinigus, kuriuos paskolino atsakovui, panaudoti po 2 mėnesių kitiems tikslams, o atsakovas sudarė patikimo ir pakankamai pasiturinčiai gyvenančio solidaus verslininko įspūdį, ieškovas sutiko paskolinti atsakovui būtent tokią sumą, kurią ieškovas turėjo 2013 m. vasario 7 d. grynaisiais pinigais, t. y. būtent 58 088 Lt sumą, kuri ir buvo tiksliai nurodyta atsakovo surašytame vekselyje. Atsakovas visą minėtą pinigų sumą grynaisiais pinigais iš ieškovo gavo vekselio pasirašymo dieną ieškovo patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini) , pinigus perskaičiavo kelis kartus, ir tik tada savo ranka surašė ir pasirašė 2013 m. vasario 7 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, bei su šiais pinigais išvyko iš patalpų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus regiono apylinkės tesimas 2022 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5321-892/2022 preliminarų sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė iš atsakovo papildomai 2 139,28 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai.

7. Pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad tarp bylos šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, kurios pagrindu atsakovas 2013 m. vasario 7 d. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2013 m. balandžio 7 d. sumokėti ieškovui A. U. 58 088 Lt sumą, t.y. 16 823,44 Eur. Atsakovas savo prievolės tinkamai neįvykdė, vekselio laiku neapmokėjo, nebendradarbiavo, nereagavo į ieškovo advokato siųstas pretenzijas, liko skolingas ieškovui 16 823,44 Eur sumą. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų tinkamai atsiskaitęs su ieškovu (CPK 178 straipsnis).

8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, jog ieškovas ragino atsakovą sumokėti skolą, tačiau tai padaryta nebuvo. Todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 16 823,44 Eur skola ir 4 205,86 Eur palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 8 d. iki 2022 m. balandžio 7 d. (1826 dienos x 5 proc.)(CK 6.38 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.870 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-695/2016).

9. Pirmosios instancijos teismas, palikdamas preliminarų sprendimą nepakeistą, nurodė, kad atsakovas teismo posėdyje pripažino, jog jis išrašė vekselį, kurio originalą turi ieškovas, tuo tarpu atsakovas jokio reikalavimo pripažinti vekselį negaliojančiu neteikė.

10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, nurodė, kad byloje esantis 2013 m. vasario 7 d. vekselis, kuriuo atsakovas besąlygiškai įsipareigojo sumokėti jame nurodytą 58 088 Lt (16 823,44 Eur) sumą, yra pasirašytas paties atsakovo, dokumente nėra apsiribojama vien tik atsakovo parašu, pats atsakovas įrašė tiek mokėtiną sumą, tiek vekselio išrašymo vietą, savo rekvizitus. Nors vekselyje pinigų perdavimo faktas aiškiai ir nėra užfiksuotas, tačiau nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad atsakovas, būdamas patyręs verslininkas, pats surašė vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti 58 088 Lt (16 823,44 Eur) sumą, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog tokio turinio dokumento asmuo nebūtų surašęs, faktiškai negavęs nurodytos sumos, nes bet kuris vidutiniškai protingas ir apdairus asmuo (bonus pater familias) asmuo neįsipareigotų pareikalavus besąlygiškai grąžinti sumos, kurios jis nėra gavęs (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 185 straipsnis). Atsakovas patvirtino, kad vekselio išrašymo metu ir iki jo išrašymo vykdė ne vieną verslą, todėl pakankamai pagrįsta manyti, jog buvo protingas ir apdairus asmuo bei galėjo suprasti, kad vekselyje nurodytas įsipareigojimas turės būti vykdomas. Atsakovas paaiškino, kad šalis ilgą laiką siejo dalykiniai, pasitikėjimo santykiai, tačiau šeimomis jie nebendravo. Dėl šių teismo nustatytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pripažino neįtikinamais atsakovo argumentus, kad visiškai pasitikėdamas ieškovu jis atidavė vekselį, nors pinigų negavo, ir iš susiklosčiusios situacijos pasijuokė. Taip pat pirmosios instancijos teismas laikė neįtikinamais ir atsakovo argumentus, jog paaiškėjus, kad ieškovas nurodytos sumos neturi, buvo sudėtinga perrašyti vekselį mažesnei sumai ar jį sunaikinti ir vėliau išrašyti kitą vekselį tuo metu, kai pinigai faktiškai bus perduoti.

11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas lietuvių kalbą moka ir supranta, vekselis yra jo paties surašytas, jo turinys yra paprastas ir aiškus, be sudėtingų gramatinių konstrukcijų, todėl atsakovui negalėjo būti nesuprantamas vekseliu prisiimamas įsipareigojimas sumokėti (grąžinti) ieškovui vekselyje nurodytą sumą.

12. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Liteko duomenys patvirtina, kad iki išrašydamas vekselį, pagal kurį yra pateiktas reikalavimas šioje byloje, atsakovas pats yra ne kartęs buvęs kreditoriumi išrašytų vekselių pagrindu dėl ko yra pagrįsta manyti, jog įpareigojimas pagal vekselį jam buvo suprantamas.

13. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, šiuo atveju įsitikinimą, kad atsakovui tikrai buvo perduotas paskolos dalykas – pinigai, sustiprina ir kitas byloje esantis netiesioginis rašytinis įrodymas - atsakovo elektroninis laiškas, tai yra 2022 m. balandžio 15 d. atsakymas į ieškovo pretenziją, kuriame atsakovas rašo „Sveiki, D., dėl mano skolos A. areštavote D. sąskaitas<...>. Prašau nurodyti detaliai, kokį raštą Jums atsiųsti, kad areštas nuo nurodytų lėšų būtų nuimtas“. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog minėtas laiškas tiesiogiai nepatvirtina pinigų pagal vekselį perdavimo, tačiau jį galima laikyti netiesioginiu įrodymu, kartu su byloje esančiu atsakovo pasirašytu vekseliu pakankamai patvirtinantį egzistuojantį skolinį įsipareigojimą pagal išrašytą vekselį, nes tuo atveju, jei pinigai pagal vekselį, kaip teigia atsakovas, nebuvo perduoti ir įsiskolinimas neegzistuoja, ši aplinkybė būtų nurodyta laiške aiškiai pasisakant dėl skolinio reikalavimo nepagrįstumo (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 185 straipsnis).

14. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovo teiginiais, kad paskolos sumos dydis pagrindžia paskolos fakto nebuvimą, nes vekselyje nurodyta suma nėra suapvalinta iki šimto vienetų. Akcentavo aplinkybę, jog atsakovas pats patvirtino teismo posėdyje aplinkybę, jog atsakovui buvo reikalingi pinigai ir jis prašė suteikti paskolą. Pirmosios instancijos teismo vertimu, nagrinėjamu atveju mažiau įtikinimai yra argumentai, kad atsakovas, būdamas protingas ir apdairus asmuo, išrašė vekselį pinigų sumai, kuri jam nebuvo perduota ir iš situacijos pasijuokė, nei tai, jog negalėjo būti skolinama iki lito vienetų nurodyta suma.

15. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad netgi pripažįstant atsakovo argumentus, jog šalys buvo sutarusios dėl mažesnės, 54 800 Eur sandorio sumos, o vekselyje yra nurodyta didesnė suma yra su palūkanomis, pagrįstus, nebūtų pagrindo netenkinti reikalavimo dėl 16 823,44 Eur skolos priteisimo, nes suėjus prievolės įvykdymo terminui atsakovas privalo ją vykdyti (grąžinti skolą ir sumokėti palūkanas).

16. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovo prašymą pripažinti ieškovo elgesį, kai pastarasis tyčia inicijavo ieškinio nagrinėjimą būtent dokumentinio proceso tvarka akivaizdžiu piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, pabrėžė, kad aplinkybė, jog ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka ar nepasinaudojo ĮPVĮ numatyta procedūra, neturi įtakos materialiam reikalavimo pagrįstumui.

17. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos surinktų įrodymų visumą, padarė išvadą, kad ieškovo pateikti reikalavimai pripažintini pagrįstais, todėl tenkintini iš atsakovo ieškovui priteisiant 16 823,44 Eur skolą, 4 205,86 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. balandžio 12 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos 281,58 Eur žyminio mokesčio ir 2 277,22 Eur advokato teisinių paslaugų išlaidų, iš viso - 2 558,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, bei 2139,28 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai už atsiliepimą į prieštaravimus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. galutinį sprendimą bei 2022 m. balandžio 12 d. preliminarų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-4219-892/2022 ir priimti naują sprendimą t. y. ieškovo ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 1 379,40 Eur dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Apeliantas pažymi, kad abejones ieškovo paaiškinimų patikimumu sustiprina ieškovo atstovo atsisakymas pripažinti atsakovo prieštaravimuose dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo nurodytą faktą, jog iki surašant vekselį ieškovas ilgą laiką buvo atsakovo bei jo valdomų įmonių atstovu (advokatu), teikė atsakovui teisines paslaugas kaip advokatas. Atsakovo atstovui uždavus ieškovo atstovui klausimą apie bylos šalių santykius iki vekselio surašymo, ieškovo atstovas nurodė negalintis patvirtinti teismui, jog ieškovą ir atsakovą siejo ilgamečiai advokato ir kliento teisiniai santykiai. Tačiau atsakydamas į atsakovo atstovo klausimą apie tai ar ieškovo atstovas pats asmeniškai pažįsta atsakovą, ieškovo atstovas pripažino, jog atsakovą pažįsta 15 metų (nuo 2007 metų ir dar gerokai prieš vekselio surašymo datą), o susipažino su juo advokatų biure, kuriame kartu dirbo su Ieškovu.

18.2. Taip pat pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškovo paaiškinimus privalėjo atsižvelgti ir į tai, kad ieškovo atstovas teismui negalėjo paaiškinti iš kokios veiklos buvo gautos ieškovo pajamos įvardintos ieškovo teismui pateiktoje 2012 metų ieškovo metinėje gyventojų pajamų mokesčių deklaracijoje (iš paskolų teikimo ar ne), taip pat kaip ir negalėjo teismui nurodyti ar prieš išrašant vekselį ieškovui buvo žinoma, jog daliai atsakovo valdytų bendrovių buvo iškeltos bankroto bylos.

18.3. Apelianto nuomone, byloje surinktų įrodymų viseto vertinimą teismas privalėjo pradėti būtent nuo ieškovo paaiškinimų vertinimo, vėliau vertinti atsakovo paaiškinimus bei kitus byloje esančius įrodymus ir tik tokia seka įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą daryti įstatymais pagrįstas išvadas apie ieškovo reikalavimo pagrįstumą / nepagrįstumą. Pirmosios instancijos teismo pasirinktas ir sprendimo motyvuojamoje dalyje aprašytas selektyvus įrodymų vertinimas, nutylint nedetalius ir nenuoseklius ieškovo paaiškinimus bei nepateikiant jų vertinimo, nėra laikytinas tinkamu. Daro prielaidą, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo paaiškinimus pripažino patikimu įrodymu ir juo, kartu su kitais sprendimo motyvuojamoje dalyje įvardintais įrodymais grindė sprendimą, teismo išvados dėl vekselio surašymo, jo perdavimo atsakovui negavus vekselyje nurodytos pinigų sumos iš ieškovo, vekselio neperrašymo ieškovo turėtai paskolinti mažesnei pinigų sumai bei vekselio nesunaikinimo nėra pagrįstos.

18.4. Apeliantas nurodo, nors ir netiesiogiai ieškovui pripažinus tarp bylos šalių egzistavus ilgamečius advokato ir kliento teisinius santykius, būtų pagrįsta, teigti, kad bylos šalis iki vekselio surašymo siejo dideliu pasitikėjimu grįsti dalykiniai santykiai. Todėl teismo sprendime įvardinta atsakovo kaip verslininko ir ieškovo, teisiniuose ginčuose kilusiuose iš atsakovui kitų asmenų išrašytų vekselių, patirtys neturėjo esminės reikšmės, o teismo taikytas bonus pater familias elgesio standartas, įprastai naudotinas vertinant asmens elgesį tipinėje situacijoje, kuomet šalių iki nagrinėjamo teisinio santykio nesiejo ilgamečiai pasitikėjimu grįsti santykiai, šiuo atveju teismo neturėjo būti taikomas. Nors teismas ginčo santykyje ir vertino atsakovą kaip verslininką turintį patirties teisiniuose ginčuose, kylančiuose iš vekselių, tačiau ieškovui pripažinus faktą, jog ieškovas yra profesionalus teisininkas, besiverčiantis advokato veikla ir žinantis ĮPVĮ nuostatas, ši ieškovo išskirtinė savybė teismo nebuvo vertinta ir sprendime tiesiog nutylėta.

18.5. Apeliantas nurodo, kad ieškovas būdamas profesionalus teisininkas negavęs iš atsakovo vekselio įvykdymo, nebejotinai būtų realizavęs vekselį ĮPVĮ numatyta ne ginčo tvarka. Kitu atveju sunku suvokti kokiu tikslu tariamos paskolos suteikimas atsakovui buvo įformintas vekseliu, o ne paskolos sutartimi ar skolos rašteliu, juose pažyminti pinigų perdavimo atsakovui faktą. Pažymi, jog atsakovo paaiškinimas apie vekselio nepateikimą ĮPVĮ numatyta tvarka išieškojimui ne ginčo tvarka (ieškovas nenorėjo pakenkti atsakovo kaip verslininko dalykininkei reputacijai) nėra įtikinimas ir teismo turėtų būti vertinamas kaip ieškovo siekis nuslėpti tikrąsias vekselio išrašymo aplinkybes. Taip pat atkreipia dėmesį, kad su ieškiniu dėl skolos pagal vekselį priteisimo į teismą ieškovas kreipėsi net po 9 metų ir per visą šį laikotarpį, būdamas profesionalus teisininkas, nė karto nepateikė atsakovui pretenzijos dėl vėlavimo įvykdyti vekseliu prisiimtą įsipareigojimą, nereikalavo atsakovo perrašyti vekselio nurodant kitą vekselio įvykdymo datą.

Žemesnės instancijos teismas

18.6. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 15 d. siųstą el. laišką vertino kaip netiesioginį įrodymą, patvirtinantį vekselyje nurodytos pinigų sumos perdavimą atsakovui. Tokia teismo išvada neatitinka atsakovo paaiškinimų ir negalima nagrinėjant minimą el. laišką lingvistiniu, semantiniu bei loginiu požiūriais. Nurodo, kad teismo išvada dėl 2022 m. balandžio 15 d. atsakovo ieškovo atstovui rašyto el. laiško įrodomosios vertės tėra grįsta tik teismo prielaida ir spėjimu bei prieštarauja el. laiško turiniui ir atsakovo teismui teismo posėdžio metu asmeniškai pateiktiems paaiškinimams. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vien tik vekselio originalo buvimas pas ieškovą ir minimas el. laiškas pakankamai patvirtina atsakovo skolinio įsipareigojo pagal vekselį egzistavimą. Tokia akivaizdžiai klaidinga teismo išvada grįstas sprendimas laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu.

Šalies argumentai

18.7. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos analogiškose bylose. Apelianto nuomone, jog sprendime dėstomos teismo išvados apie vekselyje nurodytos pinigų sumos perdavimą atsakovui prieštarauja sprendimo 8 punkte cituotai kasacinio teismo praktikai, in concreto pirmosios instancijos teismas nustatinėdamas vekselyje nurodytos pinigų sumos perdavimo atsakovui faktą rėmėsi tik pažodiniu vekselio teksto aiškinimu, taip pažeisdamas sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuotas CK 6.193-6.195 straipsniuose.

18.8. Nurodo, kad kliento ir advokato santykiai visuomet grindžiami pirmiausia tarpusavio pasitikėjimu. Tokie ilgamečiai santykiai sukuria besąlygišką kliento pasitikėjimą advokatu. Apelianto nuomone, jog teismui pripažinus egzistavus ilgamečius bylos šalių kaip advokato ir kliento teisinius santykius, vekselio užpildymo ir pasirašymo prieš pinigų perdavimą aspektus teismas privalėjo vertinti atsižvelgdamas į iki Vekselio surašymo bei pasirašymo tarp bylos šalių buvusius tarpusavio santykius. Taip pat teismas privalėjo vertinti ieškovo elgesį po vekselio pasirašymo ir jame numatyto vekselio apmokėjimo termino pabaigos.

18.9. Apeliantas pažymi, kad visuomenėje įprasta praktika teikiant paskolas dešimtimis tūkstančių piniginių vienetų (bet kuria valiuta) teikiamą paskolos sumą apvalinti bent jau iki šimtų piniginių vienetų. Tik išimtinais atvejais paskolos sumos apvalinamos iki dešimčių ar juolab vienetų piniginių vienetų. Tokia įprastinė paskolų teikimo praktika laikytina papročiu. Deja, pirmosios instancijos teismas šiuo papročiu nesirėmė ir deklaratyviai sprendė, jog vekselyje nurodyta paskolos suma galėjo būti perduota atsakovui ją apvalinant dešimčių ir vienetų litų tikslumu. Visuomenėje taip pat nėra įprasta, kad paskolos davėjas paskolos gavėjui suteiktų paskolai visus tuo metų jo turėtus pinigus. Tačiau ir šį nusistovėjusį paprotį pirmosios instancijos teismas ignoravo.

18.10. Apeliantas nurodo, kad susipažinus su sprendimo motyvais ir gavus 2022 m. birželio 3 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1515-656/2021, panaikinančia pirmosios instancijos teismo šioje byloje priimta nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui bei su ja susipažinus, atsakovui kilo abejonių dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos objektyvumo sprendžiant bylininkų ginčą.

Žemesnės instancijos teismas

18.11. Atkreipia dėmesį ir į pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų priėmimo spartą šioje byloje bei teismo apsisprendimą ieškovo ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Išsprendus ieškovo ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas tą pačią dieną preliminariu sprendimu patenkino ieškovo ieškinį ir nutartimi taikė atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones. Toks teismo procesinis elgesys (procesinių sprendimų priėmimo sparta) nėra įprastas, bet pats savaime nekeltų diskusijos dėl galimo teismo šališkumo. Tačiau tokį teismo procesinį elgesį vertinant kartu su, atsakovo manymu, teismo neteisėtu apsisprendimu ieškovo ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka atsakovui kelia susirūpinamą dėl galimo teismo šališkumo.

18.12. Pažymi, kas spręsdamas klausimą dėl ieškinio nagrinėjimo dokumentinio proceso tvarka teismas neabejotinai žinojo sprendimo 8 punkte cituojamą kasacinio teismo praktiką bei suvokė, jog vekselis yra praradęs viešojo patikimumo savybę ir ieškovas privalo įrodyti paskolos santykių tarp bylos šalių egzistavimą, inter alia paskolos dalyko perdavimo atsakovui faktą. Rašytinių įrodymų, pagrindžiančių vekselyje nurodytos pinigų sumos perdavimą atsakovui ieškovas kartu su ieškiniu teismui nepateikė. CPK 424 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę ieškovo prašymu išspręsti ieškinio reikalavimus (atsirandančius iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.), kilnojamojo daikto vertybinių popierių priteisimo ar reikalavimus iš nekilnojamojo daikto nuomos sutarčių dėl nuomininko iškeldinimo, dokumentinio proceso tvarka, tačiau tik tuo atveju jei visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais. Nagrinėjamu atveju kartu su ieškiniu ieškovo pateiktas vekselis savaime nepagrindžia paskolos dalyko perdavimo atsakovui fakto ir ši aplinkybė reiškiant ieškinį dokumentinio proceso tvarka nebuvo ieškovo pagrįsta leistinu rašytiniu įrodymu. Apelianto nuomone, kad pirmosios instancijos teismo apsisprendimas nagrinėti ieškinį dokumentinio proceso tvarka buvo neteisėtas, o teismo priimtas preliminarus sprendimas, sudarantis galimybę ieškovui išvengti tiesioginės akistatos su atsakovu teismo posėdyje, kartu su nepagrįsta bei neteisėta teismo nutartimi taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones buvo panaudoti kaip spaudimo priemonė atsakovui, sukuriant iliuziją esą atsakovas neturi teisinių galimybių apsiginti nuo nepagrįsto ir neteisėto ieškovo (praktikuojančio advokato) reikalavimo. Atsakovo manymu, teismo procesinis elgesys, keliantis proceso dalyviams pagrįstų abejonių dėl teismo objektyvumo, neturėtų būti toleruojamas.

18.13. Apeliantas pažymi, kad sprendimo motyvuojamosios dalies 11 punkte pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Liteko duomenys patvirtina, kad iki išrašydamas vekselį atsakovas pats yra ne kartą buvęs kreditoriumi išrašytų vekselių pagrindu. Iš tiesių ieškovas savo procesiniuose dokumentuose paminėjo keletą teismų procesinių sprendimų, priimtų civilinėse bylose, kuriose ieškovas dalyvavo ieškovo procesiniu statusu, teikdamas, jog ieškovas turi vekselių išrašymo bei jų realizavimo patirties. Apeliantas nurodo, jog teismas CPK 179 straipsnio 3 dalies pagrindu tiesiog patikrino ieškovo nurodytų teismų procesinių sprendimų egzistavimą Liteko duomenų bazėje, bet sprendime in concreto tokių duomenų neįvardino. Apeliantui nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas Liteko duomenų bazėje nepatikrino ir atsakovo procesiniuose dokumentuose bei teikiant betarpiškai paaiškinimus teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, jog ieškovas būdamas advokatu ilgą laiką iki vekselio išrašymo teikė atsakovui ir jo vadovautoms bendrovėms teisines paslaugas, įskaitant ir atstovavimą teismuose.

Atsiliepimas

19. Ieškovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimo išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

19.1. Ieškovas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas savo reikalavimą dėl vekselyje nurodytos mokėjimo prievolės įvykdymo grindė tarp šalių susiklosčiusiais paskolos teisiniais santykiais. Atsakovas, veikdamas per savo atstovą, su tuo nesutiko.

19.2. Ieškovas nurodo, kad šioje byloje nagrinėjamu atveju atsakovo pasirašytas vekselis per se (pats vienas) negali būti pripažintas paskolos rašteliu ar kitu skolos dokumentu, nes jame nėra duomenų, rodančių, jog šalis siejo paskolos santykiai ir atsakovui buvo perduotas paskolos dalykas. Nors atsakovas pirmosios instancijos teismui nurodė, kad šalių nesieja paskolos teisiniai santykiai, tačiau logiškai nepaaiškino savo teiginių (gynybinės versijos), kaip antai, kaip ir dėl kokių priežasčių surašė ir pasirašė vekselį net neva tai negavęs pinigų, kodėl paliko pasirašytą vekselį ieškovui, net negavęs iš jo pinigų, kodėl neperrašė vekselio jo įvardintai mažesnei sumai, kodėl negavęs pinigų negrįžo atsiimti vekselio iš ieškovo, kodėl po savaitės neva tai išnykus poreikiui skolintis negrįžo pas ieškovą pasiimti vekselio, kodėl gavęs iš ieškovo atstovo pretenziją dėl skolos apmokėjimo, neišreiškė jokio aiškaus nesutikimo dėl jam pareikšto skolinio reikalavimo nepagrįstumo, kodėl nereiškė jokio reikalavimo pripažinti vekselį negaliojančiu. Ištyręs ir įvertinęs bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismas dėl toliau nurodomų motyvų tenkino jo ieškinį.

19.3. Ieškovo manymu, apeliantas ir jo atstovas nagrinėjamu atveju nepagrįstai suabsoliutina ir vieną iš paskolos sutarties elementų – paskolos dalyko – pinigų perdavimą vekselio pasirašymo metu, tačiau neatsižvelgia į apelianto įsipareigojimą vekseliu grąžinti skolą. Pažymi, kad išanalizavus byloje pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas padarė pagristą išvadą, jog ieškovas pagrindė pinigų 58088 Lt (16823,44 Eur) eurų perdavimo faktą ir atsakovo įsipareigojimą grąžinti paskolintus pinigus iki vekselyje nurodyto termino, o atsakovas neįrodė, kad pagal pačio 2013.

19.4. Ieškovas nurodo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovas ar jo atstovas būtų pasinaudoję savo procesine teise reikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai. Priešingai, išklausius pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašus nustatyta, jog atsakovas ir jo atstovas profesionalus teisininkas advokatas teismo posėdyje nagrinėjant bylą nereiškė nušalinimo bylą nagrinėjusiai teisėjai, nurodė ja pasitikintys.

19.5. Ieškovo atstovo nurodo, atsakovas, įrodinėdamas galimą teismo šališkumą, nepateikė jokių kitų duomenų, pagrindžiančių, kad bylą išnagrinėjęs teisėjas galbūt elgėsi tendencingai, buvo suinteresuotas bylos baigtimi, turėjo susidaręs išankstinę nuomonę ir pan., o procesinių veiksmų atlikimas ar procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar jo nušalinimo pagrindas. Pažymėtina, jog šalys procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti (CPK 42 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnis), todėl teismo nešališkumo klausimas negali būti naudojamas kaip apeliacinio skundo argumentas dėl nepalankaus teismo sprendimo.

19.6. Ieškovo nuomone, kad įvertinus apeliacinės instancijos teismo 2022 m. birželio 3 d. nutartį ir 2022 m. balandžio 12 d. pirmosios instancijos nutartį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir panaikinimo klausimais šioje byloje nėra jokio pagrindo įžvelgti kokių nors teismo šališkumo apraiškų.

19.7. Ieškovas pažymi, jog dokumentinis procesas numato tam tikrų bylų kategorijų supaprastintą ir paspartintą nagrinėjimą, kuris sutaupo dalyvaujančių byloje asmenų išlaidas ir laiką. Ieškovas šioje byloje pasirinko būtent dokumentinį procesą savo teisei į atsakovo skolos grąžinimą apginti. Ieškovo reikalavimas grindžiamas leistinu rašytiniu įrodymu t. y. 2013 m. vasario 7 d. atsakovo išrašytu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu (originalu). Dokumentinis procesas – supaprastinto proceso forma, kuria siekiama užtikrinti greitesnį ginčų nagrinėjimą, be to, yra mokama ženkliai mažesnė žyminio mokesčio suma negu ginčą nagrinėjant ieškininės teisenos tvarka. Taigi, ieškovo pasirinkimas ginti savo teises naudojantis dokumentiniu procesu šioje byloje yra absoliučiai pagrįstas, logiškas ir teisingas pasirinkimas, nereiškiantis ir net negalintis kelti jokių abejonių teismo šališkumu šioje byloje.

19.8. Nurodo, kad atsakovui pirmosios instancijos teisme pateikus šioje byloje prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo, jam buvo užtikrinta teisė atsiliepti ir buvo užtikrinta teisė būti išklausytam. Pažymi, jog pats atsakovas 2022 m. balandžio 6 d. reg. paštu gavęs 2022 m. kovo 25 d. ieškovo atstovo pretenziją dėl skolos apmokėjimo, į ją niekaip nesureagavo, iš viso ignoravo ir jokio atsakymo ieškovo atstovui į pretenziją nepateikė, suvokdamas, kad tokiu atveju, ieškovas bus priverstas ginti savo teises kreipdamasis į teismą su ieškiniu pasinaudodamas jam tinkamiausiu ir optimaliausiu procesu (dokumentiniu procesu).

19.9. Ieškovas nurodo, kad apelianto atstovo keliamos abejonės dėl teismo šališkumo, analizuojant ir savo poziciją grindžiant teismo procesinių veiksmų ir sprendimų priėmimo terminų laikymųsi, neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Ieškovas, nusprendęs ginti savo pažeistas teises teisme būtent dokumentinio proceso tvarka, prieš tai suteikdamas atsakovui galimybę užbaigti ginčą taikiai ikiteisminėje ginčo stadijoje, elgėsi sąžiningai, teisėtai ir tikrai nepiktnaudžiavo jokiomis procesinėmis teisėmis, o pirmosios instancijos teismas per įstatymo nustatytą 3 darbo dienų terminą išsprendęs laikinųjų apsaugos priemonių klausimą tikrai negali būti laikomas šališku dėl šios aplinkybės. Tuo tarpu konstatuotina priešinga aplinkybė, kad pats apeliantas, 2022 m. balandžio 15 d. savo el. laiške ieškovo atstovui pripažinęs savo skolos ieškovui egzistavimą, vėliau 2022 m. gegužės 6 d. jo advokato parengtuose prieštaravimuose kardinaliai pateikė poziciją ir pradėjo neigti paskolos pinigų gavimą 2013 m. vasario 7 d., taip elgdamasis itin nesąžiningai, mėgindamas nuslėpti nuo teismo tiesą, apsunkinti teismui galimybę teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylą ir, matyt, tikėdamasis išvengti paskolos Ieškovui grąžinimo.

19.10. Pažymi, kad apelianto atstovas, sudaręs su apeliantu teisinių paslaugų sutartį dėl jo atstovavimo šioje byloje, ir parengęs atsakovo prieštaravimus dėl teismo priimto preliminaraus sprendimo šioje byloje, turėjo teisę juose pateikti raštišką prašymą teismui pripažinti ieškovo dalyvavimą būtinu ir tokį savo prašymą tinkamai pagrįsti, jeigu atsakovui tikrai būtų aktualus būtent ieškovo tiesioginis dalyvavimas teismo posėdyje, ar atsakovas ir jo atstovas tikrai būtų suinteresuoti užduoti klausimus tiesiogiai ieškovui šioje byloje aktualiais klausimais.

19.11. Ieškovo nuomone, apelianto akcentuojamos 9 metų senumo faktinės aplinkybės, kaipo pvz. kokiomis kupiūromis atsakovui buvo perduoti pinigai, neturi jokios įrodomosios teisinės reikšmės šioje byloje, o visas kitas faktines aplinkybes, kaip antai kas inicijavo paskolos sumos suteikimo įforminą vekseliu ir atspausdino vekselio formą kompiuteriu, kurioje vietoje ieškovas laikė atsakovui perduotą pinigų sumą, išsamiai papasakojo ir pats apeliantas, tad pačiam apeliantui šias aplinkybes patvirtinus, ieškovo atstovo, tiesiogiai nedalyvavusio surašant vekselį ir perduodant pinigus apeliantui, žodiniai paaiškinimai negali būti laikomi tik abstrakčiais, nes pateikti teismui būtent remiantis ieškovo nurodytų ir apelianto patvirtintų aplinkybių pagrindu.

19.12. Nurodo, jog visiškai nelogiškas apelianto atstovo mėginimas dirbtinai sukurti ir įžvelgti prieštaravimus ir jais grįsti savo poziciją, o būtent, kad ieškovo atstovas pažįsta atsakovą 15 metų, tačiau negalintis patvirtinti teismui, jog ieškovą ir atsakovą siejo ilgamečiai advokato ir kliento teisiniai santykiai. Pažymi, jog ir apelianto atstovui turėtų būti aišku ir akivaizdu, jeigu ieškovą kaip advokatą ir atsakovą bei jo vadovautas bendroves kaip klientus siejo kokie nors teisiniai atstovavimo santykiai tarp advokato ir jo kliento, jie yra konfidencialūs ir negali būti žinomi ieškovo atstovui šioje byloje, tačiau tai nereiškia ir net negali reikšti kokio nors prieštaravimo šioje byloje.

19.13. Ieškovo nuomone, kad teismas tinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus. Apelianto atstovas apeliaciniame skunde tiesiog nurodo kitokį t. y. ypač subjektyvų įrodymų ir bylos aplinkybių vertinimą, paremtą iš esmės paties atsakovo atstovo sugalvota gynybine versija, tačiau nepateikia tiesioginių ir neginčijamų įrodymų dėl pinigų perdavimo atsakovui fakto nebuvimo, ieškovo pateiktuose teismui dokumentuose neatsispindi informacija apie skolos teisinių santykių tarp šalių neegzistavimą. Pažymi, jog apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė cituotą kasacinio teismo įrodymų tyrimo ir vertinimo praktiką, yra teisiškai nepagrįsti.

19.14. Pažymi, kad ieškovo atstovo pateikta teismui ieškovo 2012 m. metinė pajamų deklaracija, pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai, aiškiai patvirtina, jog ieškovas vien 2012 metais gavo kelis kartus daugiau pajamų, negu 2013 m. vasario 7 d. paskolino atsakovui, ir buvo pilnai finansiškai pajėgus paskolinti minėta pinigų sumą. Visos ieškovo pajamos yra uždirbtos teisėtai, deklaruotos Valstybinei mokesčių inspekcijai, sumokėti visi privalomi mokesčiai. Joks teisės aktas nenumato reikalavimo ar pareigos kreditoriui aiškinti skolininkui ar jo advokatui iš kokios būtent veiklos ir kokiu būdu šios teisėtos pajamos buvo uždirbtos, todėl apelianto atstovo argumentas apie ieškovo atstovo negalėjimą paaiškinti iš kokios konkrečios veiklos buvo gautos ieškovo pajamos įvardintos ieškovo teismui pateiktoje 2012 metų ieškovo metinėje gyventojų pajamų mokesčių deklaracijoje, yra mažų mažiausiai nelogiškas ir absoliučiai nepagrįstas šios bylos ginčo kontekste.

19.15. Taip pat pažymi, kad byloje net nėra ginčo, jog apeliantas pats savo ranka surašė vekselio tekstą ir jį pasirašė, turėjo užtektinai laiko susipažinti su vekselyje nurodytomis paties užpildytomis sąlygomis, puikiai suprato ir mokėjo lietuvių kalbą, turėjo didelę paskolų suteikimo fiziniams asmenims patirtį, buvo kelių stambių bendrovių vadovas ir bendra akcininkas, suprato vekselio pasirašymo ir palikimo ieškovui reikšmę, po vekselio pasirašymo ir pinigų gavimo iš ieškovo jokio priekaišto, nesutikimo dėl paskolos grąžinimo ar pretenzijos ieškovui niekada nereiškė, todėl akivaizdu, kad ir atsakovo elgesys ne tik vekselio sudarymo metu, bet ir po vekselio sudarymo vienareikšmiškai byloja apie atsakovo prisiimtą skolinį įsipareigojimą ieškovui.

19.16. Nurodo, kad žmonės kasdieną skolinasi pinigus ir paskolų sutartyse ir vekseliuose nurodomos sumos niekada nėra suapvalinamos iki šimtų piniginių vienetų. Jeigu žmogus skolinasi pagal paskolos sutartį pinigus, už kuriuos planuoja pirkti pvz. butą, automobilį, mobilųjį telefoną, dulkių siurblį ir kt., tai ir skolinasi tokią sumą, kurią planuoja išleisti tokiam pirkiniui, ir joks buto, automobilio, mobilaus telefono ar dulkių siurblio pardavėjas niekada pardavimo kainos juk nesumažina (nesuapvalina) iki šimtų piniginių vienetų.

19.17. Ieškovas pažymi, jog analizuojant apelianto atstovo apeliaciniame skunde dėstomus teiginius dėl 2022 m. balandžio 15 d. atsakovo ieškovo atstovui siųsto el. laiško turinio, pats apeliantas visus savo teiginius aiškina taip, tarsi atsakovas jau būtų gavęs visus teismo procesinius dokumentus, būtų sudaręs teisinių paslaugų sutartį su advokatu, ir būtų supratęs, kad visus argumentus dėl ieškinio pagrįstumo / nepagrįstumo jis turės pareikšti teismui vėliau advokato parengtuose ir pateiktuose prieštaravimuose, tačiau tai šiuo atveju neatitinka 2022 m. balandžio 15 d. faktinių aplinkybių. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas, atsiliepdamas į reg. paštu gautą iš ieškovo atstovo pretenziją dėl skolos apmokėjimo, savo atsakymą el. pašte pradeda žodžiais „Dėl mano skolos A.“, ir nenurodo, jog tokios skolos neegzistuotų, ar kad tokią skolą atsakovas būtų grąžinęs, ar iš viso niekada negavęs, kas, ieškovo supratimu, aiškiai patvirtina faktą, kad atsakovas 2022 m. balandžio 15 d. net neginčijo tos faktinės aplinkybės, jog yra skolingas ieškovui vekselyje nurodytą pinigų sumą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos esmės.

20. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

21. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

22. Nagrinėjamos apeliacijos objektą sudaro skundžiamas sprendimas, kuriuo pirmosios instancijos teismas preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.

23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vertybinis popierius, kaip civilinių teisių objektas, – tai dokumentas, patvirtinantis jį išleidusio asmens (emitento) įsipareigojimus šio dokumento turėtojui. Piniginis vertybinis popierius suteikia teisę gauti jame nurodytą pinigų sumą (čekis, vekselis, obligacija) (CK 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis). Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog vekselis – vertybinis popierius, kuris išrašomas šio įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. Vekselis gali būti įsakomasis arba paprastasis. Paprastasis vekselis – vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą (ĮPVĮ 2 straipsnio 4 dalis). Vekselis gali būti įsakomasis (trata) arba paprastasis (solo vekselis) (CK 1.105 straipsnio 2 dalis). Paprastuoju vekseliu (solo) jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą (CK 1.105 straipsnio 4 dalis).

24. ĮPVĮ 77 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog paprastajame vekselyje turi būti: 1) žodžiai „paprastasis vekselis“ tekste ta kalba, kuria vekselis išrašytas; 2) besąlyginis įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą; 3) mokėjimo terminas; 4) mokėjimo vieta; 5) pavadinimas ar vardas, pavardė asmens, kuriam arba kurio įsakymu turi būti sumokėta; 6) išrašymo vieta ir data; 7) išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) parašas; 8) tais atvejais, kai paprastąjį vekselį išrašantis ūkio subjektas netvarko apskaitos pagal supaprastintos apskaitos taisykles, – tai patvirtinanti informacija. Paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles (ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas teisės normas bei į nagrinėjamą bylą pateiktą 2013 m. vasario 7 d. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, konstatuoja, jog išduotas paprastas neprotestuotinas vekselis 58 088 Lt sumai, t. y. 16 823,44 Eur, pagal kurį atsakovas įsipareigoja ne vėliau kaip iki 2013 m. balandžio 7 d. sumokėti ieškovui A. U. 58 088 Lt sumą, t. y. 16 823,44 Eur bei vekselis patvirtintas atsakovo parašu, atitinka ĮPVĮ 77 straipsnio 1 dalyje išvardytus rekvizitus, tačiau notaro jis nepatvirtintas, kaip tai numatyta ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalyje.

25. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti); taip pat gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013).

26. Paprastajam vekseliui taikomos šios ĮPVĮ nuostatos dėl apmokėjimo ir reikalavimų neapmokėjus vekselio: vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas (ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalis); apmokėjęs vekselį, mokėtojas gali reikalauti, kad jam būtų atiduotas vekselio turėtojo pakvituotas vekselis (ĮPVĮ 41 straipsnio 1 dalis); vekselio turėtojas negali atsisakyti priimti vekselio sumos dalies įmokos (ĮPVĮ 41 straipsnio 2 dalis); sumokėjęs sumos dalį, vekselio mokėtojas gali reikalauti, kad tai būtų pažymėta vekselyje ir jam būtų išduotas pakvitavimas (ĮPVĮ 41 straipsnio 3 dalis); vekselio neakceptavimas arba neapmokėjimas turi būti patvirtintas oficialiu aktu (protestas dėl atsisakymo akceptuoti arba apmokėti). Vekselius protestuoja notarai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (ĮPVĮ 46 straipsnio 1 dalis); vekselio turėtojas privalo pranešti indosantui, iš kurio jis gavo vekselį, ir vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, per keturias darbo dienas po protesto, o kai vekselyje įrašyta sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“, – per tiek pat laiko po vekselio pateikimo akceptuoti arba apmokėti (ĮPVĮ 47 straipsnio 1 dalis). ĮPVĮ 47 straipsnyje nurodytu laiku nepranešęs asmuo savo teisių nepraranda. Jis atsako už žalą, padarytą dėl savo kaltės, tačiau žalos atlyginamoji suma negali viršyti vekselio sumos (47 straipsnio 6 dalis).

27. Įvertinus minėtas įstatymo nuostatas, susijusias su paprastojo vekselio apmokėjimu ir reikalavimais neapmokėjus vekselio, spręstina, jog vekselio turėtojui ĮPVĮ 40 straipsnyje nustatytais terminais nepateikusiam apmokėti paprastojo neprotestuotino vekselio reikalavimo teisė vekselio davėjui išlieka (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 79 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai, 80 straipsnio 1 dalis). Tokias išvadas patvirtina ir kasacinio teismo priimtos nutartys ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011; 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-706/2016). Kasacinis teismas patvirtino, kad abstrakti prievolė pagal vekselį nenustoja galioti tuo atveju, kai sueina jo pateikimo notarui vykdyti terminas. Aplinkybė, kad vekselio gavėjas neįgyvendino vekselio ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal įstatymus nėra pagrindas pasibaigti jame nurodytai vekselio davėjo pareigai sumokėti pinigus. Tokiu atveju vekselio gavėjas gali tikėtis, kad vekselio davėjo įsipareigojimas nors ir nebus įvykdytas supaprastinta tvarka, nurodyta ĮPVĮ, tačiau galės būti įvykdytas savanoriška vekselio davėjo valia arba priverstine tvarka, kreipiantis į teismą dėl skolos išieškojimo pagal vekselį kaip atsiskaitymo dokumentą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-687/2018).

28. Atsižvelgdamas į nurodytą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šios bylos atveju ta aplinkybė, jog vekselio gavėjas ieškovas nepasinaudojo vekseliu, kaip vertybiniu popieriumi, suteikiančiu teisę supaprastinta tvarka gauti prievolės įvykdymą be teismo (išduodant vykdomąjį įrašą pagal ĮPVĮ), nepanaikina vekselio turėtojo (ieškovo) reikalavimo teisės vekselio davėjui, t.y. atsakovui.

29. Įstatyme nustatytas reikalavimas, kad paprastajame vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą, reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio, t. y. nesusijusi teisiniu ryšiu su jos atsiradimo pagrindu. Dėl to abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2013). Kasacinio teismo išaiškinta, kad dėl vekselio, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2014). Vekselio abstraktumas pasireiškia vekselio gavėjui pareiškus reikalavimą jį apmokėti – šis reikalavimas vykdomas neįrodinėjant ir nevertinant vekseliu įtvirtintos prievolės pagrįstumo.

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat pažymėta, jog vekselio abstraktumas nėra absoliutus. Vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad jis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, pagal vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, t. y. tiesioginių santykių, iš kurių kilusiu pagrindu vekselis buvo išrašytas, dalyvių susitarimą dėl pagrindinės prievolės pasibaigimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys egzistuoja, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu ir šis ryšys gali būti reikšmingas tiesioginiams vekselių teisinių santykių subjektams. Kartu akcentuotina, jog kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad pripažinimas, jog atitinkamas dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010).

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tuo atveju, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, jog nėra tokio teisinio santykio atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013). Tuo atveju, kai vekselio davėjas teigia, kad pagal paskolos sutartį, buvusią prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, jis negavo pinigų ar daiktų ar gavo jų mažiau, būtent jis, o ne vekselio turėtojas turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-65-916/2018).

32. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju ieškovui A. U. (vekselio gavėjui) pareiškus ieškinį dėl skolos pagal vekselius priteisimo, atsakovui (vekselio davėjui) R. J. kyla pareiga pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba, kad tas pagrindas negalioja. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas, ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, ieškovas (vekselio turėtojas) A. U. neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo pagrįstumo. Nagrinėjamoje byloje būtent atsakovas R. J. turi pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba, jog vekselyje nurodyta didesnė / mažesnė pinigų suma negu buvo iš tikrųjų perduota atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013; 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015).

33. Apeliantas apeliaciniame skunde iš esmės nurodo, kad atsakovo pasirašytas vekselis per se (pats vienas) negali būti pripažintas paskolos rašteliu ar kitu skolos dokumentu, nes jame nėra duomenų, rodančių, kad šalis siejo paskolos santykiai ir atsakovui buvo perduotas paskolos dalykas.

34. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. vasario 7 d. buvo išduotas paprastas neprotestuotinas vekselis 58 088 Lt sumai, t. y. 16 823,44 Eur, pagal kurį atsakovas įsipareigoja ne vėliau kaip iki 2013 m. balandžio 7 d. sumokėti ieškovui 58 088 Lt sumą, t. y. 16 823,44 Eur; vekselis patvirtintas atsakovo parašu. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas kvalifikavo šalių santykius kaip paskolos teisinius santykius, nepaneigia iš esmės teisingos pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovas turėjo pareigą sumokėti ieškovui 58 088 Lt (16 823,44 Eur) sumą vekselyje nurodytu terminu, nes tokią prievolę jis besąlygiškai prisiėmė, pasirašydamas minėtą dokumentą, kurio galiojimo neginčijo.

35. Apeliantas apeliaciniame skunde iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino 2022 m. balandžio 15 d. atsakovo ieškovo atstovui siųstą el. laišką kaip netiesioginį įrodymą, patvirtinantį vekselyje nurodytos pinigų sumos perdavimą atsakovui. Pasak apelianto, tokia teismo išvada neatitinka atsakovo paaiškinimų ir negalima nagrinėjant minimą el. laišką lingvistiniu, semantiniu bei loginiu požiūriais. Apeliantas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovas el. laišką pavadino „pretenzija dėl skolos apmokėjimo“.

36. Tiesėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą dėstomais argumentais, kad atsakovas atsiliepdamas į registruotu paštu gautą iš ieškovo atstovo pretenziją dėl skolos apmokėjimo, savo atsakymą el. pašte pradeda žodžiais „Dėl mano skolos A.“, ir nenurodo, kad tokios skolos neegzistuotų, ar tokią skolą atsakovas būtų grąžinęs, ar iš viso niekada negavęs. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas lietuvių kalbą moka ir supranta, vekselis yra jo paties surašytas, jo turinys yra paprastas ir aiškus, be sudėtingų gramatinių konstrukcijų, todėl atsakovui negalėjo būti nesuprantamas vekseliu prisiimamas įsipareigojimas sumokėti (grąžinti) ieškovui vekselyje nurodytą sumą.

37. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl ieškovo finansinių galimybių paskolinti atsakovui vekselyje nurodytą pinigų sumą. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas kartu su atsiliepimu į atsakovo prieštaravimus pateikė teismui savo 2012 m. metinę pajamų deklaraciją, pateiktą Valstybinei mokesčių inspekcijai, iš kurios aiškiai matyti, kad ieškovas vien 2012 metais gavo kelis kartus daugiau pajamų, negu 2013 m. vasario 7 d. paskolino atsakovui, taigi jis tikrai turėjo finansines galimybes paskolinti atsakovui vekselyje nurodytą pinigų sumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog minėti apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs ir neįrodyti. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog vekselis buvo pasirašytas per klaidą. Minėta, kad atsakovo pasirašytame vekselyje esant aiškiai išreikštai jo valiai besąlygiškai įvykdyti savo prievoles, jam tenka pareiga įrodyti, kad ginčijami teisiniai santykiai tarp šalių iš esmės neegzistuoja ar yra pasibaigę, ir šios įrodinėjimo pareigos, tenkančios atsakovui, nėra teisinio pagrindo perkelti ieškovui.

Dėl teismo šališkumo.

38. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą buvo šališkas. Išsprendus ieškovo ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas tą pačią dieną preliminariu sprendimu patenkino ieškovo ieškinį ir nutartimi taikė atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones. Toks teismo procesinis elgesys (procesinių sprendimų priėmimo sparta) nėra įprastas, bet pats savaime nekeltų diskusijos dėl galimo teismo šališkumo. Tačiau tokį teismo procesinį elgesį vertinant kartu su, atsakovo manymu, teismo neteisėtu apsisprendimu ieškovo ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka atsakovui kelia susirūpinamą dėl galimo teismo šališkumo. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.

39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020 išsamiai aptarta Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl teisėjo nešališkumo, kuris turi būti įvertinamas dviem aspektais: pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgtina į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą, tuo tarpu, vadovaujantis objektyviuoju testu, vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73).

40. Taikant subjektyvųjį teisėjo nešališkumo testą yra laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos, kuri reiškia, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 43; 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, par. 119; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 94).

41. Objektyvusis teisėjo nešališkumo testas yra laikomas svarbia papildoma garantija, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose bylose gali būti sudėtinga pateikti įrodymus, paneigiančius teisėjo subjektyviojo nešališkumo prezumpciją (EŽTT 1996 m. birželio 10 d. sprendimas byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 22399/93, par. 32). Taikant objektyvųjį teisėjo nešališkumo testą reikia nustatyti, ar, be teisėjo elgesio, yra kitų patikrinamų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Taikant šį testą didelė reikšmė suteikiama suinteresuoto asmens požiūriui, objektyvaus stebėtojo nuogąstavimams. Tai, kaip situacija atrodo, turi tam tikros svarbos arba, kitaip tariant, „teisingumas ne tik turi būti įvykdytas, jis taip pat turi atrodyti įvykdytas“ (EŽTT 1984 m. spalio 26 d. sprendimas byloje De Cubber prieš Belgiją, peticijos Nr. 9186/80 par. 26; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 98). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims. Šiuo atžvilgiu net įtarimas gali turėti tam tikrą reikšmę, todėl kiekvienas teisėjas, dėl kurio šališkumo gali kilti teisėtų (pagrįstų) abejonių, turi nusišalinti (EŽTT 1998 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Castillo Algar prieš Ispaniją, peticijos Nr. 28194/95, par. 45).

42. Juo labiau nešališkumo principo (ne)įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102-222/2016). Nors minėti išaiškinimai pateikti nagrinėjant baudžiamąsias bylas, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, jie aktualūs ir nagrinėjamoje byloje. Procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija bei proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022).

43. Taigi, vien apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes išsprendus ieškovo ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas tą pačią dieną preliminariu sprendimu patenkino ieškovo ieškinį ir nutartimi taikė atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo šališkumo. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo suinteresuotumą išspręsti bylą palankiai vienai iš šalių ar apie proceso organizavimą taip, kad procesą stebinčiam ar jame dalyvaujančiam asmeniui galėtų susidaryti įspūdis, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai.

44. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir teisėtai bei pagrįstai, tinkamai motyvuodamas sprendimą, preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas jį tinkamai ir išsamiai motyvavus bei nepažeidus įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių.

Dėl procesinės bylos baigties.

45. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

46. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

47. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes bei taikęs ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

48. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos ture?tas byline?jimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir bu?tu? atleista nuo byline?jimosi išlaidu? moke?jimo i? valstybe?s biudžeta?.

49. Prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pateikė ieškovas, nurodydamas, kad turėjo 1810,16 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą apeliaciniame procese bei pateikė duomenis, patvirtinančius šių išlaidų apmokėjimą.

50. Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas iš antrosios šalies priteisia išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus, teikiant konsultacijas; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijų 8 punkte nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2022 m. I ketvirtis vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 1 729,90. Pagal Rekomendacijų 8.11. punkto nuostatas už atsiliepimą į apeliacinį skundą numatytas 1,3 koeficientas, todėl maksimalios išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 2 248, 87 Eur (1729, 90 Eur x 1,3).

51. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovo prašoma priteisti 1 810,16 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl šis ieškovo prašymas tenkinamas t. y. iš priteisia iš atsakovo 1810,16 Eur bylinėjimo išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme ieškovo naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1810,16 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dešimt eurų 16 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Teisėjos Rūta BurdulienėJadvyga MardosevičRosita Patackienė