Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1019-1092/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-10-08
Bylos Nr.: e2A-1019-1092/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-25-3-00316-2019-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Aurimas Brazdeikis, Erika Misiūnienė
Ieškovas: L. R.
Atsakovas: R. R.
Trečiasis asmuo: akcinė bendrovė SEB bankas

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1019-1092/2020Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00316-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Erinijos Kazlauskienės ir Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. R. apeliacinį skundą ir atsakovo R. R. patikslintą apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-95-1081/2020 pagal ieškovės L. R. patikslintą ieškinį atsakovui R. R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,

ir pagal atsakovo R. R. patikslintą priešieškinį ieškovei L. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinės kaltės, turto pripažinimo bendrąją daline nuosavybe, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama: nutraukti jos ir atsakovo R. R. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti šalių nepilnametės dukters K. R., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės; priteisti iš atsakovo 2 445 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d.; priteisti iš atsakovo 1 500 Eur būsimų dukters gydymo išlaidų; ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 0,0980 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti gyvenamąjį namą ir šiltnamį, esančius (duomenys neskelbtini), ir automobilį „Honda CR-V“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovo ieškovei 30 000 Eur kompensaciją už didesnę atsakovui tenkančią turto dalį; priteisti ieškovei iš atsakovo 771 Eur kompensaciją už sumokėtus komunalinius mokesčius ir prievolę kreditoriui; pripažinti, kad žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir šiltnamiu, esantys (duomenys neskelbtini), registruoti L. R. vardu, yra ieškovės ir atsakovo bendroji dalinė nuosavybė, kiekvienam nustatant po ½ dalį šio turto; atidalinti ieškovei priklausančią ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir šią ½ dalį priteisti atsakovui, o iš atsakovo ieškovei priteisti 2 500 Eur kompensaciją; solidarios prievolės kreditoriui akcinei bendrovei (toliau – AB) SEB bankui nekeisti ir nemodifikuoti; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas R. R. pateikė priešieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydamas: nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės L. R. kaltės; nustatyti šalių nepilnametės dukters K. R. gyvenamąją vietą su motina L. R.; priteisti iš jo dukters išlaikymui po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. sausio 30 d. iki dukters pilnametystės; nenustatyti jo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, konstatuojant, kad tėvo ir dukters bendravimas bus be apribojimų; pripažinti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas L. R. vardu, priklauso sutuoktiniams bendra daline nuosavybe lygiomis dalimis; padalyti santuokoje įgytą turtą, pripažįstant ieškovei ir atsakovui po ½ dalį nuosavybės teisių į žemės sklypą, nebaigtą statyti gyvenamąjį namą ir šiltnamį, esančius (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui automobilį „Honda CR-V“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,0980 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo ieškovei 10 450 Eur kompensaciją; priteisti atsakovui iš ieškovės 7 515 Eur kompensaciją už be atsakovo sutikimo panaudotas atsakovo uždirbtas lėšas; priteisti iš ieškovės 200 Eur turėtų išlaidų turto vertei nustatyti; įskaičius šalių mokėtinas kompensacijas, nustatyti, kad atsakovas turi sumokėti ieškovei 3 135 Eur kompensaciją; nustatyti, kad prievolės kreditoriui sąlygos nemodifikuojamos ir, kad atsakovas, ieškovei sumokėjus bankui įnašą, pusę bankui sumokėtos sumos per penkias dienas privalo kompensuoti ieškovei; priteisti iš ieškovės 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; nutraukus santuoką palikti šalims santuokines pavardes ir priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Plungės apylinkės teismas 2020 m. kovo 16 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies ir, be kita ko:

3.1. nutraukė tarp ieškovės L. R. ir atsakovo R. R. sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

3.2. nustatė nepilnametės K. R. gyvenamąją vietą su mama L. R. jos gyvenamoje vietoje;

3.3. nustatė atsakovo R. R. bendravimo su nepilnamete dukra K. R. tvarką:

3.3.1. R. R. bendrauja su nepilnamete dukra K. R., jai neprieštaraujant, kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalius nuo penktadienio 19.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., paimdamas dukrą iš L. R. gyvenamosios vietos penktadienį 19.00 val. ir tokia pačia tvarka grąžindamas dukrą į L. R. gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val.;

3.3.2. R. R. gali bendrauti su nepilnamete dukra K. ir kitu, šalių sutartu laiku, tačiau visais atvejais įsipareigoja informuoti L. R. ne vėliau kaip prieš dieną apie numatomą bendravimą.

3.4. priteisė iš atsakovo R. R. išlaikymą nepilnametei dukrai K. R. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2019 m. balandžio 1 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;

3.5. priteisė iš atsakovo R. R. 2 100 Eur išlaikymo įsiskolinimo nepilnametei dukrai K. R.;

3.6. priteisė iš atsakovo R. R. 1 500 Eur būsimų K. R. gydymo išlaidų;

3.7. vaiko išlaikymui ir būsimam gydymui priteistas lėšas uzufrukto teise pavedė tvarkyti nepilnamečio vaiko motinai L. R.;

3.8. pripažino, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji dalinė L. R. ir R. R. nuosavybė po ½ dalį;

3.9. pripažino, kad gyvenamasis namas ir šiltnamis, esantys (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė L. R. ir R. R. nuosavybė.

3.10. padalino santuokoje įgytą turtą ir priteisė L. R.:

3.10.1. ½ dalį gyvenamojo namo ir šiltnamio, esančių (duomenys neskelbtini);

3.10.2. 0,098 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

3.11. padalino santuokoje įgytą turtą ir priteisė R. R.:

3.11.1. ½ dalį gyvenamojo namo ir šiltnamio, esančių (duomenys neskelbtini);

3.11.2. automobilį „Honda CR-V“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

3.12. nustatė, kad L. R. ir R. R. prievolė kreditorei AB SEB bankui pagal 2006 m. kovo 2 d. kredito sutartį Nr. 0450618090348-53, nemodifikuojama ir išlieka solidaria prievole;

3.13. priteisė R. R. iš L. R.:

3.13.1. 2 500 Eur kompensaciją už L. R. tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį;

3.13.2. 1 525 Eur kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą;

3.13.3. 407 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3.14. priteisė L. R. iš R. R.:

3.14.1. 189,06 Eur kompensacijos už mokesčius už elektrą už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d.;

3.14.2. 22,99 Eur kompensacijos už prievolės vykdymą kreditorei už atsakovą;

3.14.3. 960 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

4.1. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, kurią grindė ieškovės neištikimybe, netinkamu požiūriu į vaikų auklėjimą, nesirūpinimu buitimi, namų aplinka. Tačiau pažymėjo, kad atsakovas ieškovės neištikimybę įrodinėjo išimtinai tik savo ir šalių sūnaus S. A. parodymais, kitų įrodymų, patvirtinančių ieškovės neištikimybę, byloje nėra. Teismas, įvertinęs tai, kad šalių sūnus S. A. dirba kartu su tėvu, tėvas suranda darbo objektus, kuriuose jie dirba kartu, pats atsakovas teigė remiantis pinigais savo pilnametį sūnų, kas patvirtina, jog atsakovo santykiai su sūnumi yra kur kas artimesni nei su ieškove, šalių sūnus iš dalies yra priklausomas nuo atsakovo finansiškai, sprendė, jog S. A. parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs ir nešališki. Atsakovas nurodė, jog apie ieškovės neištikimybę jam buvo užsiminusi ir kaimynė. Ant maišų su ieškovės drabužiais, kuriuos ikiteisminio tyrimo metu atsakovas pripažino atvežęs prie ieškovės darbovietės, yra nurodyta vyro pavardė, iš ko galima suprasti, kad atsakovas numanė ar žinojo asmenį, su kuriuo ieškovė tariamai buvo neištikima, tačiau nei kaimynės, nei to asmens apklausti teisme atsakovas neprašė. Todėl teismas vertino, kad atsakovas nemanė, jog šie asmenys gali patvirtinti ieškovės neištikimybės faktą.

4.2. Atsakovas neįrodė egzistuojant ieškovės kaltės prezumpcijos, todėl nutraukti santuoką išimtinai dėl ieškovės kaltės pagrindo nėra. Atsakovas neįrodė ir to, kad ieškovė netinkamai rūpinosi šalių vaikais ir namais, nes pats teismo posėdžio metu pripažino, kad ieškovė jam esant užsienyje rūpinosi viskuo viena, jis nei būsto išlaikymu, nei vaikų poreikių tenkinimu nesirūpino. Atsakovas, dirbdamas užsienyje, rūpinosi šeimos materialiniu aprūpinimu ir šeimos materialinių poreikių patenkinimu, bet būdamas užsienyje su vaikais bendraudavo minimaliai, prie vaikų auklėjimo taip pat prisidėdavo minimaliai, visa tai buvo palikta ieškovei. Kad ieškovė tinkamai rūpinasi šalių vaikais patvirtina ir tai, jog atsakovas neprieštarauja, kad šalių dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama. Vertinant šalių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus santykiams, pripažintina, kad viena vertus atsakovas stengėsi išsaugoti šeimą, dėl to šalys vyko į kelionę, tačiau kita vertus atsakovas netinkamomis priemonės stengėsi spręsti šeimos problemas, ką patvirtina jo dalinis kaltės pripažinimas nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, kad dar 2018 m. vasario mėnesį buvo apsistumdymas su sutuoktine dėl telefono, kad stūmė sutuoktinę, buvo išvežęs jos daiktus ir palikęs prie ieškovės darbo, kas iš dalies patvirtina ieškovės paaiškinimus apie šeimoje buvusį fizinį ir psichologinį smurtą.

4.3. Ištyręs bylos įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, teismas sprendė, jog abi šalys, siekdamos geresnės materialinės padėties ir dėl to atsakovui išvykus ir ilgą laiką dirbant užsienyje, nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti šiltus šeimos santykius, nutolo vienas nuo kito, o santykių pablogėjimo metu nesiėmė pakankamai pastangų atkurti šeimos ir išsaugoti santuokinių ryšių, todėl priežastys, dėl kurių iširo šeima, kilo iš abiejų sutuoktinių elgesio ir tai yra pagrindas santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

4.4. Atsakovui neįrodžius, jog santuoka nutrūko išimtinai dėl ieškovės kaltės, teismas atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

4.5. Teismas taip pat nustatė, kad šalių dukrai K. R. bylos nagrinėjimo metu yra 13 metų, ji mokosi (duomenys neskelbtini), lanko šokių būrelį. Išvadą teikiančiai institucijai mergaitė nurodė, kad šiuo metu praktiškai su tėvu nebendrauja, nutolo, kai tėtis dirbo užsienyje, tačiau po skyrybų bendrauti su tėvu norės. Šalys teismo posėdžio metu patvirtino, kad šiuo metu atsakovas su dukra beveik nebendrauja, atsakovo ir dukters santykiai nėra konfliktiški, tačiau nutolę, nors abi šalys ir jų nepilnametė dukra iki šiol gyvena tame pačiame gyvenamajame name. Ieškovės teigimu, ji netrukdo dukrai bendrauti su tėvu ir skatina tokį bendravimą, tačiau pats atsakovas dukra nesidomi. Atsakovas teigė, jog klausinėja dukters kaip jai sekasi, bando bendrauti, bet dukra nenori su juo bendrauti. Nurodė, jog jei būtina, sutinka, kad būtų nustatyta bendravimo tvarka.

4.6. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendė, jog atsakovas iš dalies yra kaltas dėl taip susiklosčiusių jo ir nepilnametės dukters santykių, pats yra nusišalinęs nuo bendravimo su dukterimi ir jos auklėjimo, nededa pakankamai pastangų šiems santykiams atkurti, todėl nenustačius konkrečios atsakovo bendravimo su dukterimi tvarkos, numatant tik kad atsakovas gali bendrauti su dukra be apribojimų, kyla grėsmė, jog atsakovo bendravimas su dukterimi visiškai nutrūks ir taip bus pažeista nepilnamečio vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu.

4.7. Teismas pažymėjo, kad įstatyme yra įtvirtinta ne tik atsakovo teisė, bet ir pareiga bendrauti su nepilnamete dukra, dalyvauti jos auklėjime ir atsakovas šią pareigą turi tinkamai įgyvendinti, o ne jos vengti. Todėl nepilnametei K. R. aiškiai išreiškus norą po skyrybų bendrauti su tėvu, teismo vertinimu, tai sudaro pagrindą nustatyti ieškovės pradiniame ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, kurią nustatyti ieškovė pareikalavo teismo posėdžio metu.

4.8. Teismas, vertindamas ieškovės pareikštą reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nustatė, kad K. R. gyvena su ieškove ir atsakovu tame pačiame gyvenamajame name, tačiau dukters poreikiais, jos gyvenimo sąlygomis rūpinasi ieškovė. Tuo tarpu atsakovas nors ir gyvena tame pačiame name išlaikymo dukrai pinigais, ką pats pripažino teismo posėdžio metu, nuo 2018 m. balandžio 1 d. neteikia, su dukra praktiškai nebendrauja, prie jos poreikių tenkinimo neprisideda, nėra pirkęs dukrai nei drabužių, nei kanceliarinių prekių, nei kitų reikalingų daiktų. Nors ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad per mėnesį dukters išlaikymui iš viso reikalinga 600 Eur suma, tačiau įrodymų, patvirtinančių dukters išlaikymo išlaidas, nepateikė.

4.9. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog nereikia įrodinėti, kad mokyklinio amžiaus vaikams yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

4.10. Teismas, vertindamas šalių gaunamas pajamas, nustatė, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), kur jai mokamas apie 700 Eur per mėnesį atlyginimas, taip pat ji papildomai dirba (duomenys neskelbtini), kur jai mokamas apie 300 Eur atlyginimas. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad šiuo metu jos gaunamas pajamas sudaro apie 900 Eur. Atsakovas vykdo statybos baigimo apdailos ir valymo darbų veiklą pagal verslo liudijimus. 2019 m. atsakovas dirbo vasario – rugsėjo mėnesiais, per šį laikotarpį gavo 7 093,09 Eur pajamų. Atsakovas taip pat privalo pats susimokėti valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, mokėti už verslo liudijimus, todėl vidutinės jo mėnesio pajamos sudaro apie 800-900 Eur. Byloje yra pateikti duomenys apie tai, kad atsakovui yra diagnozuoti pradiniai degeneraciniai kelio sąnario struktūrų pakitimai, tačiau duomenų, kad dėl to atsakovas nebegalėtų verstis statybos apdailos darbų atlikimu ar turėtų dirbti mažesnėmis apimtimis, byloje nėra. Be to, atsakovo profesija yra paklausi ir pakankamai gerai apmokama, todėl, teismo vertinimu, atsakovas turi galimybę uždirbti ne mažiau, o tikėtina ir daugiau nei uždirba šiuo metu. Teismas sprendė, šalių turtinė padėtis yra labai panaši, todėl abu jie lygiomis dalimis gali prisidėti prie dukters išlaikymo.

4.11. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus ir jų turtinę padėtį, atsižvelgdamas į vaiko amžių, sveikatą, būtinuosius vaiko poreikius, šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, konstatavo, kad nepilnametės dukros K. R. poreikiams tenkinti per mėnesį pakaktų 500 – 550 Eur sumos. Atsižvelgdamas į tai, kad K. R. kas mėnesį dar yra mokama 60 Eur valstybės išmoka, teismas sprendė, jog iš atsakovo nepilnametės dukters K. R. išlaikymui priteistina po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

4.12. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad nuo 2018 m. balandžio 1 d. teikė išlaikymą nepilnametei dukrai (išskyrus 2020 m. sausio 21 d. atliktą 300 Eur mokėjimą), taip pat į tai, kad atsakovas nuo 2018 m. balandžio 1 d. rūpinosi gyvenamuoju namu, kuriame gyvena nepilnametė šalių dukra, tvarkė šio namo aplinką, pirko maistą, tokiu būdu iš dalies prisidėdamas prie dukters poreikių tenkinimo, duomenų, kad šalių turtinė padėtis teisės į išlaikymą atsiradimo metu buvo kitokia nei nustatyta šioje byloje, nėra, išlaikymo įsiskolinimo suma yra paskaičiuota taikant mažesnę periodinių išmokų sumą nei yra prašomas priteisti išlaikymas į ateitį, sprendė, jog yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir priteisti 2 100 Eur išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant po 200 Eur už 12 mėnesių, iš šios sumos atėmus atsakovo sumokėtus 300 Eur.

4.13. Įvertinęs ieškovės pateiktus dokumentus, teismas konstatavo, kad šalių nepilnametei dukrai yra reikalingas ortodontinis gydymas. Šios aplinkybės atsakovas neginčija. 2019 m. rugsėjo 5 d. K. R. ortodontinio gydymo planas, kuriame yra numatyti trys gydymo etapai, ir kiekvieno etapo gydymo kaina, skaičiuojant minimalias planuojamų paslaugų kainas, yra apie 2 000 Eur, bendra gydymo plano įgyvendinimo kaina viršija 6 000 Eur. Byloje pateikti mokėjimo kvitai patvirtina, kad šiuo metu K. R. dantų gydymui ieškovė jau išleido 1 108,33 Eur. Todėl teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl būsimų vaiko gydymo išlaidų priteisimo, priteisiant iš atsakovo 1 500 Eur būsimų dukters gydymo išlaidų.

4.14. Teismas nustatė, kad šalys kartu gyventi pradėjo 1999 m. Iki santuokos sudarymo 2002 m. sausio 17 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu L. R. vardu buvo įgyti 0,0597 ha žemės sklypas, sodo pastatas ir šiltnamis, esantys (duomenys neskelbtini). Iš šalių paaiškinimų, byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad sodo pastatas buvo rekonstruotas į gyvenamąjį namą, kurio baigtumas bylos nagrinėjimo metu sudarė 72 proc. Šalys sutiko, jog abi prisidėjo prie namo rekonstrukcijos, aplinkos sutvarkymo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių nėra ginčo, jog žemės sklypą su sodo pastatu ir šiltnamiu šalys įgijo iki santuokos veikdami bendrai, o santuokos metu sodo pastatas buvo bendromis pastangomis rekonstruotas į gyvenamąjį namą, statiniai dėl rekonstrukcijos ir remonto buvo iš esmės pagerinti, darė išvadą, jog yra pagrindas tenkinti šalių reikalavimą ir iki santuokos ieškovės vardu įgytą žemės sklypą pripažinti šalių bendrąja daline nuosavybe po ½ dalį, o iki santuokos ieškovės vardu įgytą, tačiau santuokos metu iš esmės bendromis sutuoktinių jėgomis ir lėšomis pagerintą turtą – gyvenamąjį namą ir šiltnamį pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

4.15. Teismas taip pat nustatė, kad gyvenamasis namas yra pakankamai didelis, po rekonstrukcijos namas yra dviejų aukštų ir, nors kaip teigė ieškovė atskirti gyvenamojo namo patalpų, įrengti atskirus įėjimus ir virtuvę galimybių nėra, šalys iki šiol šiame name gyvena kartu su jų nepilnamete dukra. Duomenų, kad tarp šalių iki šiol kiltų konfliktai dėl naudojimosi namu, išskyrus byloje esantį nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl 2018 m. vasario mėn. kilusio konflikto, byloje nėra. Abi šalys iš esmės patvirtino, kad nors gyvena viename name, tiesiog nebendrauja ir konfliktų nekyla. Ieškovės teiginius, jog ji su dukra yra priversta gyventi viename kambaryje, nes name daugiau nėra laisvų kambarių, paneigia tiek atsakovo, tiek pačios ieškovės, tiek šalių sūnaus S. A. parodymai, kad name yra laisvas šalių sūnaus kambarys, kuriame gali gyventi šalių nepilnametė duktė, nes šalių sūnus gyvena atskirai. Teismas, įvertinęs ieškovės prašymo padalinti gyvenamąjį namą priteisiant jį atsakovui, o jai priteisiant kompensaciją motyvus, atsižvelgdamas į tai, kad nors šalys beveik dvejus metus nebegyvena santuokinio gyvenimo, jos gyvena tame pačiame name ir duomenų apie kylančius konfliktus tarp šalių nėra, net ir įvertinus galimų nesutarimų ir konfliktų riziką ateityje, sprendė, jog ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ieškovės prašomą turto padalijimo būdą. Teismas, įvertinęs atsakovo gaunamas pajamas, šiuo sprendimu priteisiamo išlaikymo šalių nepilnametei dukrai dydį, tai, kad gyvenamasis namas jau yra apsunkintas hipoteka ir šalys turi galiojantį kreditorinį įsipareigojimą bankui, kas apsunkintų atsakovo galimybes gauti paskolą kompensacijai išmokėti, konstatavo, jog priteisus atsakovui visą gyvenamąjį namą ir šiltnamį, jis neturėtų objektyvių galimybių per pusę metų išmokėti ieškovei 30 000 Eur kompensacijos, todėl toks turto padalijimo būdas neatitiktų abiejų šalių interesų. Todėl teismas sprendė, jog gyvenamasis namas ir šiltnamis, esantys (duomenys neskelbtini), dalintini tarp sutuoktinių natūra, priteisiant kiekvienam iš sutuoktinių po ½ dalį šio turto.

4.16. Teismas priteisė ieškovei 0,098 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 13 000 Eur, o atsakovui – automobilį „Honda CR-V“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 7 900 Eur.

4.17. Teismas iš atsakovo pateiktos Transporto priemonės vertinimo ataskaitos nustatė, kad atsižvelgiant į automobiliui nustatytus defektus, užfiksuotus automobilio defektacijos akte, automobilio vertė, lyginant su vidutine tokių automobilių verte, yra mažesnė 4 218 Eur, todėl galutinė automobilio vertė yra 7 900 Eur. Ieškovė su tokia turto verte nesutiko, teigdama, kad automobiliu nuo 2018 m balandžio mėnesio naudojasi atsakovas, todėl jei jis netinkamai naudojosi šiuo turtu, jam ir turi kilti neigiamos pasekmės, be to, atsakovas nepriskaičiuoja papildomo padangų komplekto, o mediacijos procese buvo sutikęs, kad automobilio vertė 13 000 Eur. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir pateiktus įrodymus, sprendė, jog atsakovo pateikta Transporto priemonės vertinimo ataskaita, atsižvelgiant į tai, kad ja yra įvertintas konkretus šalims priklausantis automobilis, yra tikslesnė nei viešai skelbiamos analogiškų automobilių rinkos kainos, nes vertinant automobilį buvo įvertinti ir jo defektai bei šių defektų šalinimo kaina. Nors ieškovė nurodė, kad defektai yra atsakovo netinkamo naudojimo pasekmė, byloje nėra to patvirtinančių įrodymų, kaip nėra ir įrodymų, kad defektai atsirado automobiliu naudojantis išimtinai atsakovui, o ne iki to, kol automobiliu naudojosi ir ieškovė. Taip pat nėra ir įrodymų apie papildomą padangų komplektą ir jų vertę, o naudoti teisme informaciją, kuri buvo gauta mediacijos procese, pagal mediacijos taisykles yra draudžiama, todėl teismas tokia informacija nesivadovavo ir sprendė, jog automobilio „Honda CR-V“ vertė yra 7 900 Eur. Priteisus šį turtą atsakovui, iš ieškovės, už jai tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį, priteistina 2 500 Eur kompensacija.

4.18. Sutuoktiniai turi vieną bendrą kreditorę AB SEB bankas, kuriai turi kreditorinį įsipareigojimą pagal 2006 m. kovo 2 d. kredito sutart, likusi negrąžinta paskolos dalis sudaro 3 772,83 Eur. Teismo vertinimu, ši šalių prievolė nemodifikuotina ir paliktina solidaria sutuoktinių prievole.

4.19. Teismas taip pat nustatė, jog atsakovas, dirbdamas užsienyje, buvo suteikęs ieškovei galimybę prisijungti prie jo banko sąskaitos per elektroninę bankininkystę ir ieškovė persivesdavo iš atsakovo sąskaitos į savo sąskaitą reikiamas lėšas, kurias naudodavo šeimos poreikiams tenkinti. Teismas, išanalizavęs šalių banko sąskaitas, įrodymus apie pervestų lėšų panaudojimą atsiskaitymams už prekes ir paslaugas, sprendė, jog iš ginčijamų ieškovės panaudotų sumų yra nepagrįsta tik dalis, kuri sudaro 3 050 Eur. Be to, iš ieškovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovė 2018 m. sausio 9 d., 2018 m. kovo 25 d. ir 2018 m. rugsėjo 11 d. pervedė į indėlio sąskaitą po 1 000 Eur, iš viso 3 000 Eur. Indėlis susigrąžintas 2018 m. spalio 31 d. – 1 000 Eur ir 2018 m. lapkričio 2 d. – 2 000 Eur. Nors ieškovė aiškino, kad indėlį kaupė ilgą laiką iš savo uždirbamų lėšų, iš sąskaitos išrašo matyti, kad į indėlio sąskaitą 3 000 Eur buvo pervesti per labai trumpą laiką, per kurį, atsižvelgiant į ieškovės pajamas, ieškovė 3 000 Eur sumos sukaupti vien iš savo lėšų negalėjo. Be to, atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad jos santuokoje uždirbtos lėšos taip pat yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, kad dalis atsakovo nurodytų lėšų, t. y. 3 050 Eur buvo panaudota ne šeimos interesams tenkinti ir būtent tokią sumą ieškovė per trumpą laiką pervedė į indėlio sąskaitą, iš kurios vėliau lėšas persivedė į savo sąskaitą ir panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, nes šalių santuoka faktiškai jau buvo nutrūkusi, sprendžia, jog ši lėšų dalis, t. y. 3 050 Eur, buvo panaudota asmeniniams ieškovės poreikiams tenkinti, todėl ji privalo kompensuoti atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 1 525 Eur kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.

4.20. Remiantis ieškovės banko sąskaitos išrašu, iš ieškovės sąskaitos laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. už elektrą AB „Lietuvos energijos tiekimas“ buvo sumokėta 378,12 Eur. Atsakovas neginčijo, jog visą šį laikotarpį už elektrą nemokėjo, todėl ieškovės reikalavimas dėl pusės už elektrą sumokėtos sumos priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 189,06 Eur kompensacijos už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. Nors ieškovė prašė kompensaciją priteisti už laikotarpį iki 2019 m. spalio 31 d., byloje esantis ieškovės sąskaitos išrašas yra tik iki 2019 m. balandžio 1 d., todėl teismas neturėjo galimybės patikrinti, ar ieškovė už šį laikotarpį kompensacijos reikalauja pagrįstai.

4.21. Pagal atsakovo ir ieškovės banko sąskaitų išrašus iš atsakovo banko sąskaitos už L. R. nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. lapkričio mėnesio mokėjimams už kreditą buvo pervesta 368,25 Eur, taigi, nurodytu laikotarpiu kreditą dengė būtent atsakovas, o ne ieškovė. Todėl teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos už sumokėtas kredito įmokas nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. lapkričio mėnesio. Iš ieškovės L. R. banko sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėnesio iki 2019 m. liepos 3 d. iš ieškovės sąskaitos kredito dengimui buvo pervesta 414,22 Eur. Ieškovė, kaip dalį solidarios prievolės už atsakovą įvykdžiusi skolininkė turi teisę reikalauti, kad atsakovas grąžintų pusę jos sumokėtų sumų, analogišką teisę turi ir atsakovas. Teismui nustačius, kad nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. lapkričio mėnesio kreditas buvo dengiamas atsakovo lėšomis ir atsakovo sumokėta ieškovei tenkanti paskolos dalis sudaro 184,12 Eur, o nuo 2018 m. gruodžio mėnesio iki 2019 m. liepos 3 d. kreditas buvo dengiamas ieškovės lėšomis ir ieškovės sumokėta atsakovui tenkanti paskolos dalis sudaro 207,11 Eur, įskaičius tarpusavyje ieškovės ir atsakovo vienas kitam mokėtinas kompensacijas už kredito dengimą, ieškovei iš atsakovo priteistina 22,99 Eur kompensacijos už prievolės kreditoriui vykdymą už atsakovą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

5. Ieškovė L. R. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimo dalį, išdėstant ją taip:

5.1. atsakovui R. R. asmeninės nuosavybės teise priteisti gyvenamąjį namą ir šiltnamį, esančius (duomenys neskelbtini), bendros 60 000,00 Eur vertės; už atitenkančią santuokoje įgyto turto dalį iš atsakovo R. R. ieškovės L. R. naudai priteisti 30 000,00 Eur dydžio kompensaciją;

5.2. atidalinti L. R. priklausančią 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir šią dalį žemės sklypo priteisti atsakovui R. R., o iš atsakovo priteisti 2 500,00 Eur kompensaciją L. R. naudai;

5.3. panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovės L. R. priteista 2 500,00 Eur piniginė kompensacija atsakovo R. R. naudai;

5.4. iš naujo paskirstyti bylos šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme;

5.5. kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas;

5.6. iš atsakovo priteisti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje teismo instancijoje.

6. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

6.1. Ieškovė pradiniu ieškiniu prašė padalijant santuokoje įgytą gyvenamąjį namą, šiltnamį bei žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), jai priteisti šiuos nekilnojamuosius daiktus, o atsakovui priteisti piniginę kompensaciją. Bylos eigoje ieškovė siūlė atsakovui šį turtą parduoti, o gautus pinigus pasidalinti lygiomis dalimis. Tokiu būdu ieškovė siekė išvengti naujų ginčų su atsakovu kilimo. Atsakovas su ieškovės siūlymais nesutiko, priešieškiniu prašė padalinti gyvenamąjį namą, šiltnamį ir žemės sklypą natūra po 1/2 dalį kiekvienam, tačiau nenurodė, kaip šalys turėtų naudotis šiuo turtu. Atsižvelgdama į tai, ieškovė patikslintu ieškiniu prašė šį turtą natūra priteisti atsakovui, o jai iš atsakovo priteisti 30 000,00 Eur kompensaciją.

6.2. Ieškovė pažymėjo, jog po atliktos rekonstrukcijos gyvenamasis namas iš esmės yra nedalus, nes jame yra viena virtuvė, viena vonia, viena šildymo sistema ir du pereinami kambariai. Siekiant įrengti tokios paskirties patalpas kiekvienai iš šalių ir įrengti atskiras šildymo sistemas, reikalingos didelės investicijos. Atsakovas savo priešieškinyje nenurodė galimybės atidalinti turtą natūra, taip pat nepateikė projekto dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo, todėl teismas neturėjo galimybės ir negalėjo padalinti šalims priklausantį turtą natūra, nustatant atitinkamas dalis, kuriomis galėtų naudotis šalys, t. y. teismas, nustatęs šalių idealiąsias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nenustatė realiųjų dalių, kurios maksimaliai turėtų atitikti idealiąsias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Tačiau abiem sutuoktiniams turtą padalyti natūra objektyviai nėra galima, o dėl konfliktiškų santykių su atsakovu ir jo nebendradarbiavimo, nenoro galutinai išspręsti klausimų, neprisidėjimo prie namo išlaikymo, paskolos bankui mokėjimo, toks turto padalijimas sudarys neišvengiamas sąlygas ateityje kilti konfliktams, o iškilusius ginčus perkelti į teismą ar ikiteisminio tyrimo institucijas.

6.3. Ieškovė negali sutikti su teismo padarytomis išvadomis, kad santuokoje įgyto automobilio rinkos vertė yra 7 900,0 Eur, o ne 13 000,00 Eur. Teismas netinkamai įvertino atsakovo pateiktą Transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 19-207-53, kurioje aiškinama apie automobilio defektus, dėl ko ginčo automobilio vertė buvo sumažinta. Taip pat teismas neįvertino nuo kada šalys pradėjo gyventi skyrium ir nebevesti bendro šeimos ūkio, kad automobiliu išimtinai naudojosi tik atsakovas. Teismas sprendimu pripažino, kad šalių santuokiniai ryšiai yra nutrūkę nuo 2018 m. balandžio 1 d. Automobilį eksploatavo vienasmeniškai atsakovas, jį išimtinai naudojo ne šeimos, o savo asmeninių poreikių tenkinimui, vyko į darbą, nors teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta. Todėl buvo teisinga įvertinti šias aplinkybes, nustatant automobilio vertę. Be to, Transporto priemonės vertinimo ataskaitoje nurodyti automobilio defektai, o jų pašalinimo kaina sudaro net 6 225,33 Eur (pavarų dėžė – 4 461,19 Eur; du bamperiai – 617,90 Eur; žibintas – 290,88 Eur; stabdžių diskai ir kaladėlės – 655,36 Eur; techninis aptarnavimas – 200,00 Eur). Vertinimo ataskaitoje ties pozicija „Duomenys apie transporto priemonę: lengvasis automobilis“ nurodyta, kad „Transporto priemonės fizinė būklė apžiūros metu: tvarkinga“. Todėl atsakovo pateikta automobilio vertinimo ataskaita turėjo būti įvertinta kritiškai, nes automobilis jo apžiūros dienai buvo tvarkingas, o teismo sprendimo dienai automobilį atsakovas naudojo savo asmeninių poreikių tenkinimui, net ir esant galbūt nustatytiems defektams (pavarų dėžė; žibintas; du bamperiai; stabdžių diskai ir kaladėlės). Be to, Transporto priemonės vertinimo ataskaitoje nurodytos naujos detalių kainos.

Atsiliepimas

7. Atsakovas R. R. atsiliepimu į ieškovės L. R. apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir patenkinti jo apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Teismas teisingai išsprendė namo padalinimo klausimą. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad negalima namo atidalinti natūra. Jis iki šiol su L. R. ir nepilnamete dukra gyvename name. Tarp šalių nekyla konfliktų, namas ir sklypas naudojamas be problemų. Be to, nei jis, nei L. R. negali namo parduoti, nes namas yra nepriduotas ir neįteisintas statybos baigtumas. Tai turi būti sprendžiama abiejų savininkų sprendimais, darbu ir lėšomis. Atsakovas pažymi, kad dėl kitų ieškovės keliamų klausimų jis pasisako savo apeliaciniame skunde.

Šalies argumentai

8. Atsakovas R. R. patikslintu apeliaciniu skundu prašo Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo pagrindo panaikinti, konstatuojant, kad santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės ir iš ieškovės atsakovo naudai priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovas patikslintu apeliaciniu skundu taip pat prašo atmesti ieškovės reikalavimus dėl 250 Eur išlaikymo vaikui priteisimo, 1 500 Eur būsimo gydymo išlaidų atlyginimo, 2 100 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, 189,06 Eur skolos už elektrą bei 22,99 Eur už kredito įmokas. Be to, atsakovas prašo priteisti jam žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o ieškovei iš atsakovo 6 500 Eur kompensaciją, sumažinant automobilio vertę dėl jo gedimo iki 7 800 Eur, nenustatyti bendravimo su vaiku tvarkos, perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Teismas neteisingai įvertino atsakovo pateiktus įrodymus, buvo neobjektyvus, nepagrįstai atmetė šalių suaugusio sūnaus parodymus, kuriuos be atsakovo, patvirtino ir N. I. bei E. R.. Teismas nepagrįstai nepripažino atsakovo kaip įrodymo šaltinio, nors Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pirmiausia faktiniai duomenys yra nustatomi pagal šalių paaiškinimus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė prieš posėdį prašė S. A. neliudyti teisme – darė poveikį sūnui.

8.2. Atsakovas prašo priteisti neturtinę žalą, nes ieškovės elgesys nepateisinamas ir žeminantis. Jis dėl šeimos ir šeimos gerovės sunkiai dirbo Norvegijoje. Norėjo užbaigti išmokėti kreditą, visiškai sutvarkyti bei įrengti namą, sutvarkyti aplinką. Norėjo, kad šeima gyventų pasiturinčiai ir jai nieko netrūktų, tačiau ieškovės lengvabūdiškas ir neatsakingas elgesys sukėlė tragiškas pasekmes.

Atsiliepimas

8.3. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu nustatyti bendravimo su dukra tvarką. Tokia tvarka beprasmė ir nereikalinga, nes ieškovė yra nuteikusi dukterį prieš atsakovą, vaikas visiškai su juo nebendrauja. Nustatyta bendravimo tvarka yra beprasmė ir perteklinė, neįvykdoma, nes jis per prievartą neketina siekti, kad dukra susitiktų su juo, jei ji to nenori. Teismas, nustatydamas tokią tvarką, nors ir ieškovė to neprašė, taip pat priteisė iš jo ieškovei bylinėjimosi išlaidų dalį, motyvuojant, kad toks ieškovės reikalavimas buvo patenkintas.

8.4. Atsakovas dėl sveikatos sutrikimų neišgali mokėti ieškovės prašomos sumos vaikui išlaikyti ir didelių piniginių lėšų ieškovės parinktam odontologui. Dėl sveikatos sutrikimų jis nebegali išvykti į užsienį ir uždirbti daugiau nei Lietuvoje. Šiuo metu jis yra bedarbis.

8.5. Atsakovas taip pat nesutinka mokėti ir įsiskolinimo už išlaikymą, už elektrą ir kredito mokėjimą, nes ieškovė ne šeimos interesams panaudojo dalį jo uždirbtų pinigų.

8.6. Teismas nemotyvuotai ieškovei priteisė 0,098 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė šį sklypą nedelsiant parduos, nors šis sklypas buvo nupirktas, panaudojant atsakovo uždirbtus Norvegijoje pinigus. Atsakovas sutiko už šį sklypą sumokėti ieškovei kompensaciją. Teismas į tai neatsižvelgė ir sklypą nepagrįstai priskyrė ieškovei.

9. Ieškovė L. R. atsiliepimu į atsakovo R. R. apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir tenkinti ieškovės apeliacinį skundą, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Atsakovas ieškovės neištikimybę grindė suaugusio sūnaus S. A. bei savo paties paaiškinimais, liudytojų N. I. bei E. R. parodymais. Tačiau jokių kitų rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės neištikimybę, nepateikė ir negalėjo pateikti, nes šios aplinkybės yra tik atsakovo prasimanymas. Šalių pilnamečio sūnaus parodymai vertintini kritiškai, nes jis buvo finansiškai priklausomas nuo tėvo, pats atsakovas patvirtino remiantis sūnų, kartu su juo dirbantis, sūnaus santykiai su atsakovu kur kas artimesni nei su ieškove. Po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo atsakovas sūnų atleido iš darbo, atsisakė toliau jį remti. Sūnus ieškovei atskleidė, kad teismo posėdžio metu davė klaidinančius teismą paaiškinimus dėl ieškovės neištikimybės, už tai atsakovas jam nupirko poilsinę kelionę ir tai sūnus yra pasirengęs paaiškinti apeliacinės instancijos teismui. Kadangi atsakovo reikalavimas šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atsakovui nėra pagrindo priteisti prašomos 3 000,00 eurų neturtinės žalos.

9.2. Teismas teisingai ir tinkamai taikė teisės normas iš atsakovo priteisdamas šalių nepilnametei dukrai išlaikymą po 250 Eur periodinių išmokų kas mėnesį. Atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad dėl sveikatos būklės nebegalėtų verstis užsiimama veikla ar turėtų dirbti mažesnėmis apimtimis. Atsakovo profesija yra paklausi ir pakankamai gerai apmokama, todėl jis turi galimybę uždirbti ne mažiau, o tikėtina ir daugiau nei uždirba šiuo metu. Be to, atsakovas klaidina teismą nurodydamas, jog šiuo metu nedirba, pajamų negauna.

9.3. Atsakovas nenurodė, kodėl skundžiamo sprendimo dalis nepilnametės dukros išlaikymo įsiskolinimo yra priimta neteisėtai, kokiais įrodymais ir argumentais grindžia reikalavimą panaikinti šią sprendimo dalį, kaip tai numatyta CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

9.4. Tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai. Ieškovė niekada nenuteikinėjo ir nenuteikinėja dukros prieš tėvą, greičiau priešingai, skatina dukrą bendrauti su atsakovu. Dėl atsakovo darbo užsienyje jų santykiai yra nutolę, tačiau ieškovė mano, jog įdėjus tiek jos, tiek atsakovo pastangų, būtų galima šį ryšį atkurti. Be to, pati dukra išvadą teikiančiai institucijai nurodė, jog nutraukus tėvų santuoką, ateityje su tėčiu bendrauti norės.

9.5. Byloje buvo pateikti rašytiniai įrodymai, kad dukrai reikalingas ortodontinis gydymas, taip pat įrodymai apie numatomą gydymo kainą. Atsakovas neginčijo, jog dukrai reikalingas ortodontinis gydymas, taip pat nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie galimas mažesnes išlaidas. Todėl nėra pagrindo naikinti šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies.

9.6. Ieškovė negali sutikti su atsakovo prašymu jam asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovei iš jo priteisti 6 500 Eur kompensaciją. Atsakovas nenurodė, per kiek laiko, kokiomis lėšomis ketina sumokėti ieškovei kompensaciją. Tuo labiau, atsakovas viso proceso metu deklaruoja savo sunkią turtinę padėtį, nurodo, jog negali teikti dukrai išlaikymo, sumokėti išlaikymo įsiskolinimo, prisidėti prie dukros ortodontinio gydymo, teikdamas apeliacinį skundą teismui, prašė jį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ieškovės L. R. ir atsakovo R. R. apeliaciniai skundai atmetami.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, byloje nenustatyta.

11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

13. Ieškovė L. R. kartu su apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į atsakovo R. R. apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2020 m. balandžio 8 d. pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, ieškovės banko sąskaitos išrašą bei R. R. atliktų darbų sąmatos nuotraukas. Ieškovės vertinimu, pateikti nauji įrodymai patvirtina jos nurodytas aplinkybes dėl ieškovės ir šalių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos pakeitimo, dėl ieškovės atliktų mokėjimų iš savo banko sąskaitos už šalių gyvenamąjį namą.

14. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pateiktų naujų įrodymų ryšį su byla, jų svarbą, taip pat į tai, kad ieškovė su šalių nepilnamete dukra pakeitė gyvenamąją vietą ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma buvo sudaryta jau po skundžiamo sprendimo priėmimo, t. y. ieškovė šio rašytinio įrodymo negalėjo pateikti anksčiau, teikiamus naujus įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

15. Atsakovas R. R. patikslintu apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovo vertinimu, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jo paties, šalių sūnaus, brolio E. R. ir sesers N. I. parodymus, dėl ko padarė klaidingą išvadą, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kalės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti atsakovui.

16. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika santuokos nutraukimo bylose, santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020, 71 punktas).

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

18. Nors CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais (vienas iš jų – neištikimybė) sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui taip pat tenka pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020, 73 punktas).

19. Nagrinėjamu atveju atsakovas R. R. pareikštu priešieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės dėl jos galbūt buvusios neištikimybės, kurią grindė iš esmės tik savo ir šalių sūnaus duotais paaiškinimais (atsakovo brolis E. R. ir sesuo N. I. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie ieškovės neištikimybę girdėję iš šalių sūnaus ir atsakovo, tačiau negalėjo patvirtinti, kad patys būtų matę ieškovę su kitu vyru esant neištikima). Pirmosios instancijos teismas minėtus įrodymus visapusiškai ištyrė ir dėl jų išsamiai pasisakė skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime. Įvertinęs tai, kad šalių sūnus S. A. dirba kartu su tėvu, tėvas suranda darbo objektus, kuriuose jie dirba kartu, pats atsakovas teigė remiantis pinigais savo pilnametį sūnų, kas patvirtina, jog atsakovo santykiai su sūnumi yra kur kas artimesni nei su ieškove, be to, šalių sūnus iš dalies yra priklausomas nuo atsakovo finansiškai, sprendė, jog S. A. parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs ir nešališki. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šių pirmosios instancijos teismo išvadų, kurias jis padarė tiesiogiai išklausęs bylos šalis ir liudytojus.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, be atsakovo ir nuo jo priklausomo šalių sūnaus paaiškinimų byloje nesant kitų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti ieškovės neištikimybę, šiuo atveju būtų neteisinga spręsti, kad išimtinai tik ieškovė netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos, pagarbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26–3.30 straipsniai). Juolab kad pirmosios instancijos teismas be galimos ieškovės neištikimybės vertino ir kitas reikšmingas aplinkybes, lėmusias santuokos nutrūkimą. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos nuomone, padarė pagrįstą išvadą, jog abi šalys, siekdamos geresnės materialinės padėties ir dėl to atsakovui išvykus ir ilgą laiką dirbant užsienyje, nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti šiltus šeimos santykius, nutolo vienas nuo kito, o santykių pablogėjimo metu nesiėmė pakankamai pastangų atkurti šeimos ir išsaugoti santuokinių ryšių, todėl priežastys, dėl kurių iširo šeima, kilo iš abiejų sutuoktinių elgesio ir tai yra pagrindas santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

21. Atmetus atsakovo prašymą šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, nebelieka pagrindo tenkinti ir atsakovo reikalavimo dėl 3 000 Eur neturtinės žalos priteisimo, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl šio atsakovo reikalavimo nepasisako.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

22. Pagal CK 3.165 straipsnio 1 dalį tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

23. Atsakovas patikslintu apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta jo bendravimo su šalių nepilnamete dukra K. R. tvarka. Atsakovo vertinimu, tokia tvarka yra beprasmė ir nereikalinga, nes ieškovė yra nuteikusi dukterį prieš jį ir vaikas visiškai su juo nebendrauja. Be to, ieškovė neprašė tokios tvarkos nustatyti. Teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus kaip nepagrįstus.

24. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Taigi, nors atsakovui pirmosios instancijos teismo nustatyta jo bendravimo su šalių nepilnamete dukra tvarka atrodo beprasmė, tačiau ji pirmiausia skirta atkurti atsakovo ryšį su dukra ir taip užtikrinti vaiko interesus. Kaip jau minėta, CK 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne tik atsakovo teisė, bet ir pareiga bendrauti su šalių nepilnamečiu vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vadinasi, atsakovas turėtų ne pasyviai laukti, kol dukra su juo panorės bendrauti, bet imtis priemonių atkurti ryšį su dukra, o bendravimo tvarkos nustatymas gali šiam tikslui pasitarnauti.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienu atveju, kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2019 m. gruodžio 5 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog neprieštarauja, kad teismas nustatytų atsakovo bendravimo su šalių nepilnamete dukra tvarką. Ieškovė išreiškė pageidavimą, kad tvarka būtų nustatyta tokia, kokios ji prašė savo pradiniame ieškinyje. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tokią ieškovės prašomą atsakovo bendravimo su šalių nepilnamete dukra tvarką ir nustatė. Todėl ją panaikinti atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pritiesimo

26. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad, visų pirma, užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

27. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011; kt.). Be to, vertinant nepilnamečių vaikų būtinuosius poreikius teismas turi teisę vadovautis, kaip orientaciniu, minimalios mėnesinės algos kriterijumi, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius. Nuo 2020 metų sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 607 Eur.

28. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių finansinę padėtį, atsižvelgdamas į vaiko amžių, sveikatą, būtinuosius vaiko poreikius, šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, taip pat į tai, kad K. R. kas mėnesį dar yra mokama 60 Eur valstybės išmoka, priteisė iš atsakovo nepilnametės dukters K. R. išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

29. Nors atsakovas iš esmės ir neginčija savo kaip tėvo pareigos išlaikyti šalių nepilnametę dukrą bei pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog šalių nepilnametės dukros K. R. poreikiams tenkinti per mėnesį pakaktų 500 – 550 Eur sumos, tačiau nurodo, jog neišgali teikti vaikui išlaikymo, nes šiuo metu jis yra bedarbis ir dėl sveikatos sutrikimų nebegali išvykti į užsienį bei uždirbti daugiau nei Lietuvoje.

30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ar išlaikymo dydžio pakeitimo, vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, su kuriuo iš tėvų vaikas lieka gyventi, nes šiam tėvui neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, susijęs su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymo dydis yra tinkamas ir adekvatus vaiko poreikiams ir šalių turtinei padėčiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo turima profesija yra patraukli, o įrodymų apie nustatytą atsakovo nedarbingumą (jo lygį) nepateikta, todėl atsakovas turi galimybę uždirbti pakankamai piniginių lėšų, kurių užtektų šalių nepilnametės dukros išlaikymui.

32. Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistais 1 500 Eur būsimų K. R. gydymo išlaidų, nurodydamas, jog ieškovė tokias išlaidas turėtų derinti su juo. Tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad jo dukrai gydymas yra nereikalingas ar galėtų būti pigesnis. Savo ruožtu šio klausimo palikimas ateityje spręsti šalims gali neatitikti geriausių vaiko interesų, nes šalys, kurių santuoka nutraukta, gali nepasiekti susitarimo ir dėl to ieškovei gali tekti dar kartą inicijuoti ginčą teisme. Todėl teisėjų kolegija atmeta ir atsakovo argumentus dėl vaikui reikalingų gydymo išlaidų.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

33. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas priteisė iš jo 2 100 Eur išlaikymo įsiskolinimo nepilnametei dukrai K. R., nes, atsakovo vertinimu, ieškovė ne šeimos interesams panaudojo dalį jo uždirbtų pinigų.

34. Pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinųjų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šalys faktiškai pradėjo gyventi skyrium nuo 2018 m. balandžio mėnesio, todėl atsakovas minėtu laikotarpiu privalėjo teikti išlaikymą savo nepilnametei dukrai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad išlaikymo atsakovas beveik neteikė. Šios faktinės aplinkybės apeliaciniame skunde atsakovas neginčija, tačiau nurodo, kad nesutinka padengti susidariusį įsiskolinimą, kadangi ieškovė, jo manymu, ne šeimos interesams panaudojo dalį jo uždirbtų pinigų. Kaip matyti iš atsakovo banko sąskaitos išrašo, ieškovė 2018 m. balandžio 2 d. – 2018 m. gruodžio 4 d. iš atsakovo banko sąskaitos persivedinėjo sau tam tikras pinigų sumas. Tačiau byloje nėra duomenų, kad jie buvo panaudoti vaiko išlaikymui. Savo ruožtu būtent skolininkui (atsakovui) nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tenka pareiga įrodyti, kad jis teikė išlaikymą. Todėl teisėjų kolegija negali minėtų ieškovės gautų pinigų vertinti kaip atsakovo teikto išlaikymo vaikui.

36. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamu aspektu nevertina anksčiau (iki 2018 m. balandžio mėn.) ieškovės gautų lėšų, nes ieškovė neprašo priteisti išlaikymo už laikotarpį iki 2018 m. balandžio mėn. Be to, išlaikymo įsiskolinimo prievolėje kreditoriumi yra ne tėvas (motina), kuris turi teisę tvarkyti vaiko turtą uzufrukto teisėmis, bet pats vaikas. Vadinasi, motinos skolos tėvui negalima įskaityti į tėvo išlaikymo skolą vaikui, nes nesutampa šių prievolių šalys.

Dėl kompensacijos už elektrą ir kredito dengimą priteisimo

37. Atsakovas R. R. taip pat ginčija skundžiamo sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovės naudai iš atsakovo 189,06 Eur kompensacijos už mokesčius už elektrą už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. bei 22,99 Eur kompensacijos už prievolės vykdymą kreditorei už atsakovą. Atsakovo nuomone, ieškovė ne šeimos interesams panaudojo dalį jo uždirbtų pinigų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jo šias sumas. Teisėjų kolegijos nuomone, anksčiau paminėti atsakovo argumentai nesudaro pagrindo keisti skundžiamą teismo sprendimą.

38. Atsakovas patikslintuose priešieškinio reikalavimuose nurodė konkrečias pinigų sumas, kurias jis laikė panaudotomis ne šeimos interesais. Dėl šių sumų pirmosios instancijos teismas pasisakė, jas išsamiai įvertino ir priteisė atsakovui 1 525 Eur kompensaciją. Apeliaciniame skunde atsakovas nenurodo, kodėl teismo priteista suma yra netinkama, nenurodo konkrečių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo atliktą vertinimą, apsiriboja abstraktaus pobūdžio teiginiais, kad teismas neįvertino N. I. skaičiavimų, nors patikslinto priešieškinio reikalavimas nebuvo suformuluotas pagal šiuos skaičiavimus. Atsakovas apskritai net nereiškia konkretaus reikalavimo padidinti pirmosios instancijos teismo priteistos 1 525 Eur kompensacijos sumą. Be to, patikslintame priešieškinyje atsakovas nekėlė reikalavimo dėl nuo 2018 m. balandžio iš jo sąskaitos paimtų piniginių lėšų panaudojimo. Vadinasi, apeliacinės instancijos teisme reikalauti įvertinti šias sumas jis nebegali.

Dėl sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo

39. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo šio principo galima tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). CK 3.123 straipsnyje išvardytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

40. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017, 51 punktas; kt.). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių veiklos pobūdžio ir asmeninio indėlio sukuriant bendrą turtą bei teisinį apibrėžtumą turtinių teisių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2008). Be to, bendrosios jungtinės nuosavybės lygių daliu prezumpcija remiasi sutuoktinių santykių pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiškumu, bendrais poreikiais bei interesais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009). Todėl, vadovaudamasis CK 3.123 straipsnio 1 dalimi, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-687/2019, 43, 44 punktai).

41. Atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į jo indelį į šeimos turto įgijimą, sukūrimą ir išlaikymą, t. y. kad šeimos finansinė gerovė buvo kuriama iš atsakovo uždirbtų pinigų užsienyje, dėl ko teismas turėjo konstatuoti, kad jam priklauso didesnė santuokoje įgyto turto dalis. Teisėjų kolegija atmeta tokius atsakovo argumentus kaip nepagrįstus.

42. Nors atsakovas teigia, kad ginčo šalių šeimos finansinė gerovė buvo kuriama iš jo darbo užmokesčio, tačiau turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Laikantis CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos, pusė atsakovo gauto darbo užmokesčio priklausė ieškovei. Todėl teisėjų kolegija nemato pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo vien dėl to, kad ginčo šalių šeimos finansinė gerovė buvo kuriama iš atsakovo darbo užmokesčio.

Dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini)

43. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad gyvenamasis namas su šiltnamiu, esantys (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė L. R. ir R. R. nuosavybė, o žemės sklypas po statiniais – bendroji dalinė L. R. ir R. R. nuosavybė po ½ dalį. Teismas skundžiamu sprendimu nusprendė padalinti gyvenamąjį namą su šiltnamiu tarp sutuoktinių natūra, priteisiant kiekvienam iš sutuoktinių po ½ dalį šio turto. Teismo vertinimu, nors šalys beveik dvejus metus nebegyvena santuokinio gyvenimo, tačiau gyvena tame pačiame name ir duomenų apie kylančius konfliktus tarp šalių nėra. Be to, atsakovas pagal savo finansinę padėtį neturėtų objektyvių galimybių per pusę metų išmokėti ieškovei 30 000 Eur kompensacijos, todėl, teismo vertinimu, kitoks padalijimo būdas neatitiktų abiejų šalių interesų.

44. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentuodama, jog po atliktos rekonstrukcijos ginčo gyvenamasis namas iš esmės yra nedalus, nes jame yra viena virtuvė, viena vonia, viena šildymo sistema ir du pereinami kambariai. Siekiant realiai padalinti namą reikėtų didelių investicijų. Atsakovas savo priešieškinyje nenurodė galimybės atidalinti turtą natūra, taip pat nepateikė projekto dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo, todėl teismas neturėjo galimybės ir negalėjo padalinti šalims priklausantį turtą natūra, nustatant atitinkamas dalis, kuriomis galėtų naudotis šalys, t. y. teismas, nustatęs šalių idealiąsias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nenustatė realiųjų dalių, kurios maksimaliai turėtų atitikti idealiąsias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Be to, ieškovės manymu, dėl konfliktiškų santykių su atsakovu ir jo nebendradarbiavimo, nenoro galutinai išspręsti klausimų, neprisidėjimo prie namo išlaikymo, paskolos bankui mokėjimo, turto padalijimas natūra sudarys neišvengiamas sąlygas ir ateityje kilti konfliktams, o iškilusius ginčus perkelti į teismą ar ikiteisminio tyrimo institucijas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės argumentai nėra pakankami, kad nagrinėjamu aspektu priimti kitokį teismo sprendimą.

45. Remiantis CK 3.127 straipsnio 3 dalimi, turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

46. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006). Nors bendrosios jungtinės nuosavybės objekto dalijimas natūra yra prioritetinis būdas, jis neturėtų būti taikomas priverstinai, kai šalys to nepageidauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020). Teisės aktuose nėra imperatyvaus reikalavimo, kad teismas, padalydamas tarp sutuoktinių jų bendrai gyvenamą namą (butą), privalomai nustatytų naudojimosi tokiu bendrąja daline nuosavybe tampančiu turtu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

47. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė teismo priteisti atsakovui nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), o jai – kompensaciją. Ieškovė nurodė, jog gyvenamojo namo nėra galimybės padalinti į du atskirus turtinius vienetus, šalių santykiai yra konfliktiški, dėl ko ieškovė 2020 m. balandžio 8 d. išsikėlė iš ginčo namo ir savo bei šalių dukros gyvenamąją vietą deklaravo pas savo tėvus. Todėl, ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas padalinti šį turtą šalims po ½ idealiąją dalį sudarys neišvengiamas sąlygas ir ateityje kilti konfliktams tarp šalių.

48. Atsakovas nesutiko su ieškovės argumentu, kad gyvenamojo namo negalima padalinti natūra, nurodydamas, jog tarp šalių nekyla konfliktų, atsakovas kartu su ieškove be jokių problemų gyvena ginčo name. Atsakovo įsitikinimu, šalys negali namo parduoti, nes jis nėra priduotas ir formaliai jo statyba nėra užbaigta, taip pat šiuo metu yra nepalanki nekilnojamojo turto rinkos situacija. Be to, šiuo metu nei jis, nei ieškovė negalėtų sumokėti piniginės kompensacijos, nes neturi pinigų.

49. Teisėjų kolegija pastebi, kad ieškovė, teigdama, jog gyvenamasis namas iš esmės yra nedalus, nepateikė teismui įrodymų, pagrįstų namo techninėmis charakteristikomis ar ypatumais, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą apie objektyvų namo nedalumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė namo nedalumą grindžia ne objektyviomis jo savybėmis, bet poreikiu investuoti lėšas, kad namą realiai padalinti šalims. Tačiau ieškovė nepateikė net preliminarių skaičiavimų, kokios investicijos būtų reikalingos namui realiai padalinti. Byloje surinkti duomenys taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad namo padalijimas negalimas dėl subjektyvių aplinkybių. Šalys paskutiniu metu gana ilgą laiką name gyveno kartu ir tarp jų konfliktų nekilo. Šiuo metu, pasak ieškovės, ji su dukra apskritai persikėlė gyventi kitur.

50. Dėl anksčiau minėtų aplinkybių šioje byloje itin aktualūs tampa kasacinio teismo išaiškinimai, kad konfliktiški santykiai savaime nėra pakankamas pagrindas nukrypti nuo turto padalijimo natūra principo. Šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą. Be to, tais atvejais, kai teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-969/2020, 63 ir 64 p.). Šiuo aspektu, be kita ko, reikšminga: 1) ar kitas bendraturtis pajėgus sumokėti kompensaciją nenukreipus jos išieškojimo į jam tenkantį po padalijimo turtą; 2) ar dėl pokyčių rinkoje nėra pagrįstų abejonių dėl turto, kaip nekilnojamojo daikto, rinkos vertės ir konkurencingumo rinkoje esminių pasikeitimų, nes tai objektyviai lemtų bendraturčio, gaunančio kompensaciją, esminį pranašumą prieš kitą bendraturtį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008).

51. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nesurinkta įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovas būtų pajėgus operatyviai sumokėti piniginę kompensaciją ieškovei. Dėl šios priežasties iš esmės vienintelis būdas, kaip jis galėtų įvykdyti pareigą sumokėti kompensaciją ieškovei, būtų namo pardavimas. Šis pardavimas turėtų priverstinio pardavimo požymių, net jei į jį ir nebūtų nukreiptas priverstinis ieškovei priteistos kompensacijos išieškojimas, nes atsakovas, tikėtina, neturėtų kitų būdų, kaip atsiskaityti su ieškove. Vadinasi, ieškovė, reikalaudama priteisti atsakovui namą, o jai – kompensaciją pinigais, siekia ne pati prisiimti (bent jau iš dalies) namo pardavimo naštą ir su tuo susijusią riziką, bet visą ją perkelti atsakovui.

52. Be to, ieškovės reikalavimo patenkinimas iš esmės reikštų turto atsakovui priteisimą prieš jo valią. Teisėjų kolegijos nuomone, toks priteisimas turėtų būti galimas tik kruopščiai laikantis proporcingumo principo ir labiau išimtiniais atvejais, pvz., kai dėl vieno iš bendraturčių nebendradarbiavimo ieškant sprendimų dėl turto naudojimosi ar realizavimo, iš esmės pažeidžiamos ar paneigiamos kito bendraturčio nuosavybės teisės. Tačiau šiuo aspektu pastebėtina, kad ekonominė ir nekilnojamojo turto rinkos situacija dėl Covid-19 pandemijos metu taikyto karantino ir naujos šios ligos bangos visoje Europoje šiuo metu yra gana neapibrėžta ir sunkiai prognozuojama. Atsakovas iš esmės sutinka, jog namas būtų abiejų šalių sutarimu parduodamas, ieškovei namo taip pat nereikia, kas leidžia manyti, kad galima rasti abejoms šalims priimtinų sprendimų. Todėl dėl visumos anksčiau išdėstytų priežasčių ir argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nepakanka argumentų, jog prieš atsakovo valią jam priteisti visą namą ir su juo susijusius objektus (šiltnamį, žemės sklypą po namu). Šalys turi prisiimti tam tikrus su bendru turtu susijusius nepatogumus ir visų pirma pabandyti pačios rasti abi šalis tenkinančius sprendimus, nesant svaraus pagrindo neperkeliant visos naštos ir rizikos vienai iš jų. Vadinasi, pirmosios instancijos teismo sprendimas ginčijamu aspektu yra pagrįstas ir teisėtas.

Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) priteisimo ir automobilio vertės

53. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovei 0,098 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 13 000 Eur, o atsakovui – automobilį „Honda CR-V“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 7 900 Eur.

54. Atsakovo R. R. vertinimu, pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai ieškovei priteisė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovo įsitikinimu, ieškovė šį sklypą nedelsiant parduos, nors šis sklypas buvo nupirktas, panaudojant atsakovo uždirbtus Norvegijoje pinigus. Atsakovas sutiko už šį sklypą sumokėti ieškovei kompensaciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl šių atsakovo argumentų nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

55. Kaip jau minėta, sutuoktinių turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vienam sutuoktiniui gali būti priteisiamas minėtas žemės sklypas, o kitam gali būti priteisiamas automobilis, ieškovei priteisė žemės sklypą, o atsakovui – automobilį. Teisėjų kolegija pažymi, jog tarp šalių nekilo ginčo, kad automobilis turėtų atitekti atsakovui. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jo galimybes sumokėti ieškovei kompensaciją, jeigu žemės sklypas būtų priteisiamas jam. Priešingai, atsakovas bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo sunkią savo finansinę padėtį, dėl kurios jis neturi galimybės teikti savo nepilnametei dukrai išlaikymo. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl priteisto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

56. Ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl nustatytos automobilio vertės. Ieškovės nuomone, teismas netinkamai įvertino byloje pateiktą Transporto priemonės vertinimo ataskaitą, kurioje nurodytos naujos automobilio detalių kainos bei pažymėta, kad „Transporto priemonės fizinė būklė apžiūros metu: tvarkinga“. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Transporto priemonės vertinimo ataskaitos duomenų patikimumu ir joje nustatyta ginčo automobilio verte.

57. Minėtoje ataskaitoje buvo įvertinti automobilio defektai ir jų šalinimo kaina. Be to, priešingai nei nurodo ieškovė, ataskaitos 8 lape pakankamai aiškiai nurodyta, kad defektų pašalinimo kaštai apskaičiuoti taikant 30 proc. nusidėvėjimą ir vietoje 2019 m. liepos 30 d. Automobilio defektacijos akte apskaičiuotos 6 225,33 Eur sumos į automobilio vertės skaičiavimus ataskaitoje įtraukta tik 4 218 Eur suma. Todėl negalima sutikti su ieškovės nuomone, jog automobiliui reikalingų detalių kaina buvo apskaičiuota pagal naujų detalių kainą. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra ir ieškovė nepateikė įrodymų, kad nustatyti automobilio defektai yra būtent atsakovo netinkamo naudojimo pasekmė, kaip nėra ir įrodymų, kad defektai atsirado automobiliu naudojantis išimtinai atsakovui, o ne iki to, kol automobiliu naudojosi ir ieškovė. Be to, aplinkybė, kad automobilio išorinė fizinė būklė apžiūros metu yra tvarkinga, nereiškia, kad automobilio mechanizmai taip pat yra tvarkingi.

58. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde konkrečiai nenurodė, kodėl automobilio vertė turėtų būti ne 7 900 Eur, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas pagal atsakovo pateiktą transporto priemonės vertinimo ataskaitą, o 7 800 Eur, kaip nurodo atsakovas apeliacinio skundo patikslinime. Dėl šios priežasties teismas šiuo aspektu plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

59. Atmetus apeliacinius skundus ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, teisėjų kolegija mano, kad keisti pirmosios instancijos teisme atliktą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą nėra pagrindo. Bylos šalys apeliaciniuose skunduose nepateikia konkrečių argumentų ir skaičiavimų, kurių pagrindu būtų galima iš esmės suabejoti pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu pagal bylos baigtį pirmosios instancijos teisme.

60. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 100 Eur, likusios 650 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas pirmosios instancijos teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi jai buvo atidėtas iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė taip pat patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti už ieškovės apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą bei pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus (advokato 2020 m. rugpjūčio 7 d. detalizuotą pažymą dėl ieškovei suteiktų paslaugų bei pinigų priėmimo kvitą). Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestas, iš jos į valstybės biudžetą priteistina 650 Eur žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas jai buvo atidėtas. Kadangi atmestas ir atsakovo apeliacinis skundas, iš atsakovo ieškovei priteistini 200 Eur atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, už jo parengimą patirtos ieškovės išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

61. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 100 Eur, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartimi buvo atleistas. Teisėjų kolegijos vertinimu, už apeliacinį skundą atsakovas iš viso turėjo sumokėti 532 Eur žyminį mokestį (75 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimą dėl ieškovės kaltės + 457 Eur nuo turtinių 20 332,05 Eur reikalavimų (3 000 (neturtinė žala) + 420 (išlaikymas: (250–215) x 12 mėnesių; CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktai) + 2 100 (išlaikymo įsiskolinimas) + 189,06 + 22,99 (mokesčiai) + 1 500 (gydymo išlaidos) + 13 000 (žemė) + 100 (automobilis)). Vadinasi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 432 Eur žyminio mokesčio, kurio mokėjimas jam buvo atidėtas.

62. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, už jo parengimą patirtos atsakovo išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei L. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš L. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 650 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai, kuris turi būti sumokėtas į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą – 5660.

Priteisti iš R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 432 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai, kuris turi būti sumokėtas į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą – 5660.

Teisėjai Aurimas BrazdeikisErinija KazlauskienėE. M.