- Teismas
- Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-16
- Bylos Nr.
- e2-95-1081/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00316-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Kristina Vorienė (pirm.)
- Ieškovas
- L. R.
- Atsakovas
- R. R.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybaprie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kretingos rajone
- Advokatai
- Romanas Lupeika, Gintaras Daugėla
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovei L. R., jos atstovui advokatui Romanui Lupeikai, atsakovui R. R., jo atstovui advokatui Gintarui Daugėlai, išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Linai Kručiuvienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovui R. R., trečiajam asmeniui akcinei bendrovei SEB bankas, išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo ir pagal atsakovo R. R. priešieškinį ieškovei L. R., trečiajam asmeniui akcinei bendrovei SEB bankas, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, turto pripažinimo bendrąją daline nuosavybe, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė L. R. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama nutraukti jos ir atsakovo R. R. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti šalių nepilnametės dukters K. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės; priteisti iš atsakovo 2400 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d.; nustatyti ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką; padalyti santuokoje įgytą turtą, priteisiant ieškovei gyvenamąjį namą ir šiltnamį, esančius (duomenys neskelbtini), priteisiant atsakovui automobilį Honda CR-V, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0980 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); priteisti atsakovui iš ieškovės 12 050 Eur kompensaciją už nelygiai padalytą turtą; nustatyti, kad solidarią prievolę kreditoriui AB SEB bankui šalys vykdys lygiomis dalimis; nutraukus santuoką palikti ieškovei jos santuokinę pavardę ir priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas R. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutiko iš dalies. Ginčą perdavus teisminei mediacijai, šalims nesusitarus dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, atsakovas pateikė priešieškinį, kurį vėliau patikslino ir patikslintu priešieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės L. R. kaltės; nustatyti šalių nepilnametės dukters K. R. gyvenamąją vietą su motina L. R.; priteisti iš jo dukters išlaikymui po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. sausio 30 d. iki dukters pilnametystės; nenustatyti jo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, konstatuojant, kad tėvo ir dukters bendravimas bus be apribojimų; pripažinti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas L. R. vardu, priklauso sutuoktiniams bendra daline nuosavybe lygiomis dalimis; padalyti santuokoje įgytą turtą, pripažįstant ieškovei ir atsakovui po ½ dalį nuosavybės teisių į žemės sklypą, nebaigtą statyti gyvenamąjį namą ir šiltnamį, esančius (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui automobilį Honda CR-V, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0980 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo ieškovei 10 450 Eur kompensaciją; priteisti atsakovui iš ieškovės 7515 Eur kompensaciją už be atsakovo sutikimo panaudotas atsakovo uždirbtas lėšas; priteisti iš ieškovės 200 Eur turėtų išlaidų turto vertei nustatyti; įskaičius šalių mokėtinas kompensacijas, nustatyti, kad atsakovas turi sumokėti ieškovei 3135 Eur kompensaciją; nustatyti, kad prievolės kreditoriui sąlygos nemodifikuojamos ir, kad atsakovas, ieškovei sumokėjus bankui įnašą, pusę bankui sumokėtos sumos per penkias dienas privalo kompensuoti ieškovei; priteisti iš ieškovės 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti; nutraukus santuoką palikti šalims santuokines pavardes ir priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė L. R. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė nutraukti jos ir atsakovo R. R. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti šalių nepilnametės dukters K. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės; priteisti iš atsakovo 2445 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d.; priteisti iš atsakovo 1500 Eur būsimų dukters gydymo išlaidų; ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 0,0980 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti gyvenamąjį namą ir šiltnamį, esančius (duomenys neskelbtini), ir automobilį Honda CR-V, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo ieškovei 30 000 Eur kompensaciją už didesnę atsakovui tenkančią turto dalį; priteisti ieškovei iš atsakovo 771 Eur kompensaciją už sumokėtus komunalinius mokesčius ir prievolę kreditoriui; pripažinti, kad žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir šiltnamiu, esantys (duomenys neskelbtini), registruoti L. R. vardu yra ieškovės ir atsakovo bendroji dalinė nuosavybė, kiekvienam nustatant po ½ dalį šio turto; atidalinti ieškovei priklausančią ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir šią ½ dalį priteisti atsakovui, o iš atsakovo ieškovei priteisti 2500 Eur kompensaciją; solidarios prievolės kreditoriui AB SEB bankas nekeisti ir nemodifikuoti; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė priimti nutartį, jog ieškovė atsiima reikalavimą dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo, priešieškinį tiek, kiek jis prieštarauja patikslintame ieškinyje keliamiems reikalavimams atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė tenkinti jo priešieškiniu ir patikslintu priešieškiniu suformuluotus reikalavimus.
Trečiasis asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) „SEB bankas“ atsiliepimuose į ieškinį ir priešieškinį nurodė, jog neprieštarauja, kad šalių turtas po santuokos nutraukimo būtų padalintas teismo nuožiūra, ir nurodė, kad vienoks ar kitoks turto padalijimas tarp šalių nereiškia, kad sutuoktinių solidarioji prievolė padalyta ir, kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, kad tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abi šalys bendrai ar bet kurį viena iš jų. Bylą prašė nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, su priešieškiniu nesutiko. Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu kartu gyventi pradėjo nuo 1999 m. pas jos tėvus. Sūnus gimė šalims nesudarius santuokos, ji norėjo dar vieno vaiko, todėl su atsakovu susituokė. 2002 m. nusipirko sodo žemės sklypą su sodo pastatu. Po 2005 m. paėmė kreditą ir pradėjo namo statybą, namą statė ir įrenginėjo bendromis lėšomis, darbu prisidėjo tiek ji, tiek atsakovas. 2015 m. namo statyba faktiškai buvo baigta, tačiau dar nebuvo trinkelių, namas vėliau buvo apklijuotas klinkerio plytelėmis. Šie darbai buvo atlikti iš atsakovo uždirbamų lėšų, atsiskaitymus atlikinėjo ji, persivesdavo iš atsakovo sąskaitos pinigų į savo sąskaitą ir juos panaudodavo reikiamiems atsiskaitymams. Toks buvo susitarimas su atsakovu. Per visą laiką atsakovas jokių pretenzijų dėl pervedamų lėšų nereiškė, pretenzijas pareiškė tik pateikdamas priešieškinį. Mano, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nesutapo jų charakteriai. Nuo 2018 m. balandžio 1 d. nebegyvena santuokinio gyvenimo, jų šeimoje buvo ir fizinio, ir psichologinio smurto, buvo net užvesta byla. Atsakovas buvo pradėjęs prieš ją smurtauti, todėl nuo 2018 m. balandžio 1 d. bendro ūkio nebeveda, vienas kitam pareigų nebeatlieka. Buvo toks atvejis, kai su dukra buvo užsidariusios miegamajame, atsakovas išdaužė durų stiklą, todėl jos su dukra persikėlė gyventi į kitą kambarį ir šiuo metu gyvena dviese viename kambaryje. Nors gyvena viename name, maisto produktus perka atskirai, valgo, gamina, tvarkosi atskirai. Nežino, kodėl atsakovas ją kaltina neištikimybe, nes neištikima nebuvo. Atsakovo nurodomų aplinkybių, kad neįleido į namus sūnaus, nes ten tariamai buvo kitas vyras, nebuvo. Sūnus šiuo metu dirba su tėvu, yra nuo jo priklausomas, jie kartu dirba pagal patentą, tačiau mano, kad sūnus negalėtų liudyti prieš ją. Mano, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės, kokia konkrečiai yra jos kaltė, nurodyti negali. Ginčo dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nėra, dukra gyvena su ja ir atsakovas tam neprieštarauja. Dėl atsakovo bendravimo su dukra visiškai neprieštarauja. Šiuo metu, nors visi gyvena tame pačiame name, dukra su tėvu visiškai nebendrauja. Mano, kad reikalinga nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką, kaip nurodyta pradiniame ieškinyje. Dukters išlaikymui prašo priteisti po 300 Eur, nes šiuo metu dukterį išlaiko viena. Po 10 Eur per dieną duoda maistui, 80-90 Eur per mėnesį drabužiams, 10 Eur telefonui, reikalingi pinigai ir higienos prekėms, išvykoms, pramogoms, vasaromis dukra vyksta į stovyklą. Dukrai diagnozuota astma, šiuo metu yra remisija, dar reikalingas ortodontinis gydymas, tam jau yra išleidusi apie 800 Eur. Kitų specialių poreikių dukra neturi. Į prašomą priteisti išlaikymo sumą įskaičiuota ir komunalinių mokesčių dalis. Atsakovas nuo 2018 m. balandžio 1 d. prie dukters išlaikymo visiškai neprisideda. Nors gyvena viename name, jos su dukra maistą ir visą kitą perka atskirai, atsakovas per tą laiką nieko nėra nupirkęs dukrai ar kaip kitaip prisidėjęs prie dukters išlaikymo. Išlaikymo įsiskolinimas yra daugiau nei 2000 Eur. Šiuo metu jos pajamos yra apie 900 Eur, ji dirba dviejuose darbuose slaugytoja, dukters išlaikymui kas mėnesį išleidžia apie 600 Eur. Kas mėnesį moka apie 60 Eur kredito įmokas, 35 Eur už elektrą, namas šildomas kietu kuru, kurio iki šiol dar užteko. Atsakovas prie namo išlaikymo visiškai neprisideda, šiuo metu jai daug padeda tėvai, brolis. Nuo 2018 m. balandžio mėnesio namu rūpinasi atsakovas, ji tvarko tik savo ir dukters kambarį, kitomis patalpomis jos nesinaudoja. Iki tol viskuo rūpinosi ji, namo išlaikymo išlaidas apmokėdavo ji iš atsakovo uždirbamų lėšų. Po 2018 m. balandžio 1 d. viską apmoka ji, teko skolintis ir iš brolio. Skolą broliui grąžino, kai jos tėvas jai 2018 m. lapkričio mėnesį padovanojo lėšų skolai broliui grąžinti. 2018 m. balandžio 1 d. turėjo indėlį, jį panaudojo sau ir dukrai išlaikyti, leido dukterį į stovyklą, kelionę. Atsakovo pajamos kol jis dirbo užsienyje buvo apie 3000 Eur, užsienyje atsakovas nebedirba nuo kovo mėnesio. Užsienyje atsakovas dirbo 5-6 metus. Sprendimas vykti dirbti į užsienį buvo atsakovo, kad gautų didesnes pajamas namo rekonstrukcijai, šeimai išlaikyti. Sutinka, kad žemės sklypas ir gyvenamasis namas priklauso jiems su atsakovu po ½ dalį, ji sutinka namą palikti atsakovui ir nori gauti kompensaciją. Nesutinka, kad namas būtų padalintas po ½ dalį, nes padaryti atskirus įėjimus, atskirti virtuvę ten neįmanoma. Mano, jog kartu su atsakovu gyventi tame pačiame name nutraukus santuoką neįmanoma. Sutinka, kad atsakovui atitektų ir automobilis bei kitas sklypas, o jai būtų priteista kompensacija. Su atsakovo reikalavimu dėl kompensacijos už jo panaudotas lėšas priteisimo nesutinka, nes visas lėšas panaudojo šeimai, turto gerinimui, pirko su vaikais granules, mokėjo už namo išlaikymą. Atsakovo lėšas naudojo šeimai, o savo darbo užmokestį, kuris tuo metu buvo apie 500 Eur, taupė, buvo padėjusi į indėlį. Indėlį kaupė gal nuo 2011 m., esant reikalui indėlyje sukauptus pinigus panaudodavo šeimai, atsakovui apie indėlį pranešusi nebuvo. Už atsakovui tenkantį turtą norėtų gauti 30 000 Eur kompensaciją. Taip pat prašo priteisti kompensaciją už komunalinius mokesčius ir sumokėtą kredito dalį už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. Kreditą bankui, jei turtas atitektų lygiomis dalimis sutinka mokėti lygiomis dalimis, jei turtas atitektų atsakovui, jis ir turėtų dengti kreditą. Išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovas su ieškiniu nesutiko, priešieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Atsakovas R. R. paaiškino, kad santykių pradžioje dvejus metus gyveno pas ieškovės tėvus, tuo metu jis dirbo Palangoje. Nebuvo patogu gyventi vienuose namuose, todėl jo iniciatyva buvo surastas pirkti sodo namelis, už kurį sumokėjo 8000 dolerių. Šis turtas buvo pirktas iš bendrų lėšų, dalį lėšų jis pats skolinosi iš brolio. Į namą įsikėlė gegužės 1 d., namelis nebuvo parengtas žiemoti, iš sukauptų lėšų pakeitė langus, įvedė vandenį, šildymą. Nenorėjo, kad sūnus augtų skurdžioj aplinkoj, todėl bendrai su ieškove sutarė, kad vienam iš jų reikia išvykti į užsienį ir uždirbti pinigų namui rekonstruoti, paversti į gyvenamąjį namą. 2004 m. gegužės 3 d. jis išvyko į Angliją. Ten praleido beveik dvejus metus, iš gaunamo uždarbio pavyko ir šeimą išlaikyti, ir sutaupyti 50 000 Lt. Grįžus namo, pradėjo namo tvarkymo darbus, jam daug padėjo brolis. Iki vėlyvo rudens pavyko padaryti sienas, uždengti stogą, viską užsandarinti. Įsidarbino Lietuvoje, nes uždirbti pinigai baigėsi, pavasarį paėmė 50 000 Lt kreditą. Tuo metu dirbo Lietuvoje, laisvu nuo darbo metu įrenginėjo namą. Gimė dukra, toliau įsirenginėjo namą. 2008 m. prasidėjus krizei, su žmona nusprendė, kad jam vėl reikia išvažiuoti. 2009 m. pavasarį išvažiavo dirbti į Švediją, kur dirbo dvejus metus. Namo grįždavo kas kelis mėnesius, bendraudavo, susiskambindavo per „Skype“. Visas sukauptas santaupas vėl panaudojo būstui, dirbo Lietuvoje iki 2012 m. kovo mėn. Buvo likę visiškai nedaug, nusprendė, kad dar reikia vykti užsidirbti, todėl išvažiavo į Norvegiją, ten praleido šešerius metus, grįždavo namo kas 2-3 mėnesius. Per tą laiką namuose įrengė gręžinį, rekonstravo katilinę, nupirko automobilį Honda CR-V, žemės sklypą Kretingsodyje. 2016 m. pradžioje pajuto, kad santykiai su žmona yra pasikeitę, paklausus žmonos, ši teigdavo, kad jis išsigalvoja. Klausdavo, gal reikia nueiti į mokyklą pas sūnaus mokytoją, bet žmona patikindavo, kad ji viską kontroliuoja. 2017 m. pabaigoje grįžus namo pasimatė pokyčiai, žmona visur su savimi nešiojosi savo telefoną, gaudavo paslaptingas žinutes, skambučius, viena iš kaimynių pasakė jam grįžti namo ir tvarkyti šeimos reikalus. Buvo paskutinė metų diena, jų dukra gulėjo ligoninėje, žmona grįžo vėlai ir paprašius pasakyti visą tiesą, prisipažino, kad turi draugą. Tada jam labai pablogėjo sveikata, jis lankėsi pas psichologus, vieną kartą pas psichologą jį vežė žmona. Jis turėjo grįžti į Norvegiją užbaigti darbus pagal sutartį, žadėjo po šešių savaičių grįžti, prašė žmonos ištrinti visas žinutes, skambučius, viską užbaigti, bet žmona to pažadėti negalėjo. Išvykus į Norvegiją, jautėsi labai blogai, jam labai padėjo sesuo, su kuria bendravo telefonu, gėrė raminamuosius, buvo „duobėje“. Neišbuvo planuotų šešių savaičių, artėjo Velykos, jis pasinaudojo ne savo lėktuvo bilietu ir grįžo namo. Namuose nieko nerado, paskambinus žmonai, ši nustebo, pasakė, kur raktas, namuose buvo netvarka. Miegamajame spintoje rado alkoholio butelių – vyno, brendžio, žmonos stalčiuje rado lubrikantų, kokių jie niekada nenaudodavo, toje pusėje, kur jis miega, rado užkištą už radiatoriaus cigarečių pakelį su žiebtuvėliu. Su broliu ir sūnumi išvažiavo švęsti Velykų pas tėvus, kažkiek nusiramino. Nuo 2016 m. visus namų reikalus tvarkė žmona, mokėdavo už elektrą, bankui, šiukšles. Jam kildavo įtarimų dėl žmonos panaudotų lėšų, klausinėjo jos, vėliau patikrinęs sužinojo, kad žmona pasakydavo išleidusi daugiau, nei išleisdavo iš tikrųjų. Grįžęs jis nuėjo pas sūnaus mokytoją, ten sužinojo, kad žmona mokykloje nesilankydavo, sūnus turėjo išeiti iš mokyklos savo noru, nes nebaigė vienuoliktos klasės dėl skolų. Sūnus jam taip pat papasakojo, kad buvo išleistas mamos švęsti draugo gimtadienio, vėlai grįžo namo, mama namuose buvo ne viena, ji turėjo miegamajame svečią. Mama jam liepė nieko tėvui nesakyti, jei nenori, kad jie išsiskirtų. Sūnus pasakė, kad apie tai papasakojo mamos mamai, o ši taip pat jam liepė tylėti. Dėl ieškovės neištikimybės apie pusę metų lankėsi pas psichologus, lankėsi pas kaimynę, kuri yra psichologė, kalbėdavo su seserimi, daug padėjo kai kurie draugai. Gėrė vaistus, kuriuos duodavo sesuo, yra pirkusi ir žmona. Mano, jog 3000 Eur yra minimali suma jo išgyvenimams atlyginti. Nori, kad namas būtų padalintas per pusę, nes neturi galimybių sumokėti kompensacijos. Į tą namą yra įdėjęs daug darbo, jis nėra visiškai įformintas registrų centre, padalijus jį per pusę, galėtų sutvarkyti dokumentus ir parduoti jį už realią kainą, pasidalinti pinigus. Mano, kad padalijus namą per pusę kol susitvarkys dokumentus ir jį parduos, gali gyventi tame name visi ir toliau, nes taip jie gyvena jau ilgą laiką, beveik dvejus metus, ir nekyla jokių konfliktų, jie nebendrauja. Yra vienas visiškai laisvas kambarys, todėl nėra būtinybės ieškovei gyventi su dukra viename kambaryje. Sklypą Kretingsodyje, kurio vertė 13000 Eur, prašo priteisti jam, nes su sūnumi turi viziją ten pastatyti namelį. Už pusę sklypo sutiktų sumokėti kompensaciją, kurią galėtų sumokėti pardavus namą. Automobilis Honda CR-V turi greičio dėžės defektą, todėl jo vertė šiuo metu yra apie 8000 Eur, jį suremontavus, vertė galėtų būti apie 10 000 Eur. Automobilio žmona nenori, todėl automobilis turėtų atitekti jam, o jis sumokėtų pusę jo vertės kompensaciją. Dėl prašomos priteisti kompensacijos už ieškovės jos pačios reikmėms panaduotus pinigus konkrečiai paaiškinti negalėjo, bet pažymėjo, jog 2015 – 2016 m. vasarą visi namo statybos darbai jau buvo užbaigti, todėl kur žmona panaudojo tuos pinigus neaišku. Visais šeimos reikalais rūpinosi žmona, visas sumas su žmona derindavo, bet vėliau matyt žmona ruošėsi skyryboms ir po truputį jo uždirbamas lėšas pervesdavo sau, įsigijo automobilį. Dalį šių sumų ieškovė galimai panaudojo šeimos poreikiams tenkinti, bet įrodymų, patvirtinančių, kur panaudotos šios lėšos neturi. Nuo 2018 m. balandžio 1 d. paskolą ir namo komunalinius mokesčius mokėjo ieškovė, sumokėti pusę šių sumų ieškovei nesutinka, nes jis pirko naują žoliapjovę. Kadangi visą laiką visus mokesčius mokėjo ieškovė, jis pasakė jai ir toliau mokėti tas išlaidas, o jis rūpinsis namo šildymu, už malkas praėjusį sezoną sumokėjo gal 400-500 Eur. Dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo su mama neprieštaravo. Mano, jog nebūtina nustatyti bendravimo tvarką su dukra, nes šiuo metu jų santykiai įtempti. Jis klausia dukters kaip jai sekasi, bet dukra nerodo jokio noro su juo bendrauti. Jis nori bendrauti su dukra, jei yra būtina, sutinka, kad būtų nustatyta bendravimo tvarka. Sutinka teikti išlaikymą dukrai po 215 Eur, nes šiuo metu jo mėnesio pajamos, atskaičius mokesčius, įrankių nuomą ir pan. yra apie 700 Eur. Iš tų pajamų jis dar prisideda prie pilnamečio sūnaus išlaikymo. Žino, kad dukrai reikalinga kažkokia dantų korekcija, tačiau žmona tokio gydymo su juo visiškai nederina. Sutiktų atlyginti dukters dantų gydymo išlaidas, bet šiuo metu sumokėti prašomos sumos neturi jokių galimybių, galėtų mokėti nebent dalimis. Dėl išlaikymo įsiskolinimo sutiko tik iš dalies, nes dvejus metus jis rūpinasi namais, užtikrina, kad namas būtų šildomas, kad būtų šiltas vanduo, būtų sutvarkyta aplinka, priperka maisto. Nuo 2018 m. balandžio 1 d. išlaikymo pinigais dukrai neteikė, nepirko dukrai nei drabužių, nei kanceliarinių prekių, visą tą daro mama. Mano, kad išlaikymo įsiskolinimo suma galėtų būti perpus mažesnė, t. y. 1220 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje liudytojas S. A. paaiškino, kad buvo toks atvejis 2016 m. liepos 1 d., važiavo į draugo gimtadienį, o kai vėlai grįžo namo, rado ten mamą su kitu vyru. Įvažiavo į kiemą su dviračiu ir per langus matė kaip iš svetainės išbėgo vyras ir pasislėpė miegamajame. Mama tvarkė svetainę, matė kaip mama padėjo kito vyro batus garaže. Norėjo tą pačią dieną pranešti tėvui, bet užmigo prie kompiuterio, o kitą rytą mama jam liepė nieko tėvui nesakyti, jei nenori, kad jie išsiskirtų, kad tai nepasikartos. Jis pats alkoholio nevartoja ir nerūko, namuose alkoholio nelaiko. Kažkada yra buvęs pokalbis su mama, kad jis nerūkytų, bet kad ji būtų paėmusi iš jo cigaretes nėra buvę, yra buvę, kai mama atėmė elektroninę cigaretę. Tėvui apie tą įvykį papasakojo prasidėjus teisminiam procesui. Mama tėvui apie savo neištikimybę pasisakė tėvui pati, jam tai papasakojo tėvas, per 2018 m. naujus metus. Dar buvo toks atvejis, kai grįžus į namus, jo niekas neįleido į namus, jis išmiegojo ūkiniame pastate, o ryte mama jam pasakė „ko tu nesibeldei?“. Mama sakė, kad buvo namuose, bet jis tuo netiki. Mano, kad tas įvykis turėjo įtakos jo gyvenimui. Tėvo būklė buvo sunki, šiuo metu jis jau taisosi. Mama prieš posėdį prašė jo neliudyti, jis nusprendė liudyti, nes taip teisingiau. Neprisimena, kad šeimoje butų buvę smurto, tėvas nėra linkęs vartoti alkoholio. Po 2018 m. naujų metų tėvai bandė išsaugoti santykius, važiavo į kelionę. Po to tėvai gyveno atskiruose kambariuose, sesuo gyveno tame pačiame kambaryje su mama.
Teismo posėdyje liudytoja V. I. paaiškino, kad yra atsakovo sesuo. Apie tai, kas vyksta brolio šeimoje, sužinojo iš brolio. Mano, kad skyrybos įvyko dėl ieškovės neištikimybės. Buvo gal savaitė iki 2018 m. Velykų, kai brolis iš Norvegijos paskambino ir pasakė, kad jam yra blogai, nes žmona jį paliko, išdavė, gyvena su kitu. Per tas Velykas brolis atvažiavo pas tėvus tik su S., papasakojo, ką grįžęs rado namuose, kad namuose buvo netvarkinga. Brolis labai sunkiai išgyveno tą situaciją, buvo sugniuždytas, žino, kad brolis lankėsi kažkur dėl psichologinės pagalbos. Kiek žino brolis su žmona ir toliau gyvena tame pačiame name, brolis prižiūri namų aplinką. Kol brolis dirbo užsienyje, viskuo rūpinosi ieškovė L., ji 2016-2018 m. gyveno iš R. Norvegijoje uždirbtų pinigų. Paaiškino, kad apie ieškovės išlaidas jį išsiaiškino peržiūrėjusi pinigų srautus šalių sąskaitoje. Nurodė, kad iš visų gautų pinigų atsakovė išskyrė mokesčius už kreditą, komunalinius mokesčius, draudimo ir kt., kurie buvo mokami iš R. uždirbtų pinigų, kitos išlaidos yra nepagrįstos ir neaišku kam išleisti kiti pinigai. Duomenų kur kitos lėšos buvo išleistos, nėra ir jų srautų paaiškinti negalima. Kaip pavyzdžius nurodė, išlaidas nekilnojamojo turto pagerinimui ir tokias kaip 3 indėliai po 1000 Eur, viso 3000 Eur, kurie buvo grąžinti į L. sąskaitą ir po to iš karto pervesti į jos brolio S. A. sąskaitą. Mano, kad 2018 m. vasarą namo statybos darbai buvo pabaigti. Brolis dažniausiai grįždavo vasarą ir per didžiąsias šventes būdavo namuose, jis grįždavo, kad užbaigtų statybos darbus. Brolio sąskaita naudojosi pati L., jai buvo duota prieiga prie atsakovo sąskaitos, turėjo jo kodų generatorių, tokiu būdu, ji naudodamasi R. pinigais rūpinosi visomis išlaidomis ir buitimi. Paaiškino, kad sūnėno S. A. psichologinė būsena sužinojus, jog mama neištikima, buvo labai bloga, jis metė sportą, atitolo nuo šeimos. Mama jam liepė slėpti jos santykius su kitu vyru ir nesakyti tėvui. Paaiškino, kad atsakovas nevartoja alkoholio, tačiau jo dvasinė ir fizinė sveikata šiuo metu yra pablogėjusi. Atsakovas šiuo metu dirba su verslo liudijimu ir atsakovo gaunamos pajamos nuo 2019 m. vasario mėn. – kovo mėn. yra nedidelės. Santaupų jokių jis neturi. Mano, kad dukra K. su atsakovu nebendrauja, nes jos elgsenai didelę įtaką daro mama. Paaiškino, kad R. pinigai buvo naudojami kreditams padengti, buvo gryninami ir naudojami vaikų išlaikymui.
Teismo posėdžio metu liudytojas E. R., paaiškino, kad atsakovas yra jo brolis. Nurodė, kad su ieškove santykiai buvo labai geri. Su broliu bendrauja artimai. Jis padėjo broliui statyti namą. 2001 m. jie įsigijo sodo namelį ir jį reikėjo rekonstruoti. Šeimos planas buvo, kad brolis važiuoja į užsienį ir uždirba pinigus, o L. lieka su vaikais ir tvarko ūkį. Didžiąją dalį darbų per atostogas grįžęs darė pats brolis. Medžiagos namo statybai buvo perkamos iš brolio uždirbtų pinigų, nes L. tuo metu dirbo medicinos seserimi. Brolis apie 9-10 mėn. per metus dirbo Norvegijoje, tuo metu jo sąskaitoje esančiais pinigais, finansų tvarkymu ir namo statybomis rūpinosi L. R.. Paaiškino, kad L. R. šiuo metu susirado kitą vyrą, todėl šeima ir subyrėjo. Brolis mėgino išsaugoti šeimą, bandė pataisyti santykius, važiavo į kelionę, tačiau susitaikyti nepavyko, L. nedėjo tam jokių pastangų ir santykių su kitu vyru nenutraukė. Mano, kad brolis alkoholio nevartoja, yra ramaus būdo, darbštus, ir agresijos požymių neturi. Paaiškino, kad šiuo metu brolio psichologinė būsena labai bloga. Jam apie žmonos neištikimybę papasakojo sūnus, kuriam mama buvo sakiusi nepasakoti tėvui apie jos santykius. Paskutiniu metu ieškovės elgesys pasikeitė, į šeimos šventes atvažiuodavo vienas R., L. nebeatvažiuodavo. Dabar namą išlaiko brolis. Mano, kad dėl pablogėjusių brolio santykių su dukterimi K. kalta ieškovė. Paaiškino, kad apie tariamos neištikimybės faktą jis žino tik iš brolio ir jo sūnaus. Patvirtino, kad ieškovė fiziškai prisidėjo prie namo statybos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad L. R., gimusios (duomenys neskelbtini), ir R. R., gimusio (duomenys neskelbtini), santuoka buvo sudaryta 2005 m. rugsėjo 30 d. Kretingos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 227. Iki santuokos sudarymo šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus S. A., santuokoje (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra K. R.. Iki santuokos sudarymo 2002 m. sausio 17 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu L. R. vardu buvo įgytas 0,0597 ha žemės sklypas, sodo pastatas ir šiltnamis, esantys (duomenys neskelbtini). Santuokoje sutuoktiniai 2017 m. sausio 12 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo 0,098 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2015 m. rugpjūčio 4 d. šalys įgijo automobilį Honda CR-V, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas L. R. vardu. Sutuoktiniai turi vieną bendrą kreditorių AB SEB bankas, kuriam turi kreditorinį įsipareigojimą pagal 2006 m. kovo 2 d. kredito sutartį Nr. 0450618090348-53. Pagal šią kredito sutartį šalims buvo suteiktas 47 000 Lt kreditas sodo pastato statybos darbams užbaigti.
Dėl sutuoktinių kaltės iširus santuokai
Ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes gyvenant santuokoje išryškėjo skirtingas požiūris į šeimą, gyvenimo vertybes, santuokines pareigas. Nurodė, jog nors gyvena vienoje gyvenamojoje vietoje, vienas kitam jau kuris laikas neatlieka pareigų, nesirūpina vienas kitu, būna konfliktinių situacijų. Nuo 2018 m. balandžio 1 d. gyvena skirtinguose kambariuose, veda atskirus ir savarankiškus gyvenimus, atsakovas nesirūpina šeima, neskiria piniginių lėšų nei dukros išlaikymui, nei maisto produktams, nei mokesčiams už komunalines paslaugas, neprisideda prie prievolės vykdymo. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas prieš ieškovę naudojo tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą, dėl to net buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Atsakovas santuoką prašė nutraukti dėl ieškovės kaltės, nes pagrindinė šeimos iširimo priežastis yra ieškovės neištikimybė, netinkamas požiūris į vaikų auklėjimą, nesirūpinimas buitimi, namų aplinka. Jis pats, siekdamas šeimai sukurti kuo geresnes gyvenimo sąlygas, stengėsi pastatyti namą, sutvarkyti jo aplinką, dėl geresnio uždarbio išvyko dirbti į Norvegiją. 2017 m. pabaigoje pradėjo iš aplinkinių girdėti, kad ieškovė turi kitą vyrą, apie tai 2018 m. pradžioje jam papasakojo ir sūnus. Siekdamas išsaugoti šeimą buvo pasiryžęs ieškovei viską atleisti, ieškovė žadėjo santykius su kitu vyru nutraukti, net buvo išvykę į užsienio turistinę kelionę, tačiau po to ieškovė vėl pradėjo susitikinėti su kitu vyru ir 2019 m. sausio 30 d. atsiuntė jam skyrybų dokumentus. Dėl šių aplinkybių santuoką prašo nutraukti būtent dėl ieškovės kaltės.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).
Nagrinėjamoje byloje ieškovės neištikimybę atsakovas įrodinėjo savo paties ir šalių pilnamečio sūnaus S. A. parodymais. Atsakovo teigimu apie ieškovės neištikimybę jam pasakiusi kaimynė, kad santykiai yra pasikeitę pastebėjo ir jis pats, o galiausiai apie tai, kad turi kitą draugą jam prisipažino pati ieškovė. Šalių sūnus S. A. papasakojo buvus atvejį, kai namuose buvo kitas vyriškis, ir mama jam liepusi nieko nesakyti tėvui. Ieškovė atsakovo teiginius apie jos neištikimybę kategoriškai neigė, taip pat neigė sūnaus S. A. paaiškinimus apie tariamai jų namuose buvusį vyriškį, teigė, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės, nes atsakovas naudojo ir fizinį, ir psichologinį smurtą.
Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2018 m. sausio mėnesį šalys dar vyko į kelionę užsienyje, tačiau po kelionės jų santykiai faktiškai nutrūko ir abu sutuoktiniai laiko, kad santuokiniai ryšiai yra nutrukę nuo 2018 m. balandžio 1 d. Iš byloje esančio 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2018 m. birželio 13 d. ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal L. R. pareiškimą dėl to, kad 2018 m. vasario 18 d. apie 23 val. sutuoktinis R. R. norėjo atimti telefoną ir jį sulaužė. Sutuoktinis ją stumdė, pargriovė, sukėlė fizinį skausmą, grasino nužudyti. Nugriuvusi susitrenkė nugarą, patyrė skausmą. 2018 m. birželio 10 d. apie 22 val. sutuoktinis ją necenzūriškai koliojo, atsuktuvu atidaręs iš vidaus uždarytas duris, įsibrovė pas ją į vonią, norėjo užsidaryti, tačiau tam sutrukdė K. R.. 2018 m. birželio 11 d. apie 22 val. R. R. grasino ją nužudyti ir pats nusižudyti. 2018 m. birželio 13 d. apie 12.30 val. R. R. atvežė ir prie darbovietės sukrovė jos daiktus, užrašęs ant jų, kad namų spynos pakeistos. Nutarime nurodyta, jog apklausiamas R. R. iš dalies prisipažino kaltu ir paaiškino, kad dėl sutuoktinės neištikimybės ne kartą ją keikė, varė iš namų, buvo, kad sukrovęs daiktus nuvežė į sutuoktinės darbovietę. Galimai 2018 m. vasario 18 d. bandė atimti iš sutuoktinės telefoną, ją stūmė, ši sėdomis nuvirto ant lovos. Telefonas sulūžo, kai sutuoktinė bandė iš jo telefoną atimti. Buvo atvejis, kad stipriau trenkus durimis, išdužo durų stiklas. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų įtariamojo R. R. kaltei pagrįsti dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nesurinkus duomenų, kad padaryta veika, numatyta BK 145 straipsnio 2 dalyje. Byloje pateiktoje fotonuotraukoje užfiksuoti du maišai, ant vieno iš jų užrašyta „L. R. namų spynos pakeistos“, ant kito „L. R. sėkmės gyvenimo kely su (nurodyta vyriška pavardė)“.
Įrodinėjimo priemonės šeimos bylose turi atitikti bendrus reikalavimus įrodymams. (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis nurodo, jog faktiniai duomenys gali būti nustatomi tame tarpe ir rašytiniais įrodymais, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.
Nagrinėjamu atveju ieškovės neištikimybė įrodinėjama išimtinai tik atsakovo ir šalių sūnaus S. A. parodymais, kitų įrodymų, patvirtinančių ieškovės neištikimybę byloje nėra. Teismas, įvertinęs tai, kad šalių sūnus S. A. dirba kartu su tėvu, tėvas suranda darbo objektus, kuriuose jie dirba kartu, pats atsakovas teigė remiantis pinigais savo pilnametį sūnų, kas patvirtina, jog atsakovo santykiai su sūnumi yra kur kas artimesni nei su ieškove, be to, šalių sūnus iš dalies yra priklausomas nuo atsakovo finansiškai, sprendžia, jog S. A. parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs ir nešališki. Atsakovas nurodė, jog apie ieškovės neištikimybę jam buvo užsiminusi ir kaimynė, buvusi ieškovės draugė, ant maišų su ieškovės drabužiais, kuriuos ikiteisminio tyrimo metu atsakovas pripažino atvežęs prie ieškovės darbovietės, yra nurodyta vyro pavardė, iš ko galima suprasti, kad atsakovas numanė ar žinojo asmenį, su kuriuo ieškovė tariamai buvo neištikima, tačiau nei kaimynės, nei to asmens apklausti teisme atsakovas neprašė. Todėl darytina išvada, jog atsakovas nemanė, kad šie asmenys gali patvirtinti ieškovės neištikimybės faktą.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog atsakovas neįrodė egzistuojant ieškovės kaltės prezumpcijos, todėl nutraukti santuoką išimtinai dėl ieškovės kaltės pagrindo nėra. Atsakovas neįrodė ir to, kad ieškovė netinkamai rūpinosi šalių vaikais ir namais, nes pats teismo posėdžio metu pripažino, kad ieškovė jam esant užsienyje rūpinosi viskuo viena, jis nei būsto išlaikymu, nei vaikų poreikių tenkinimu nesirūpino. Pripažintina, kad atsakovas, dirbdamas užsienyje rūpinosi šeimos materialiniu aprūpinimu ir šeimos materialinių poreikių patenkinimu, bet būdamas užsienyje su vaikais bendraudavo minimaliai, prie vaikų auklėjimo taip pat prisidėdavo minimaliai, visa tai buvo palikta ieškovei. Tai, kad ieškovė tinkamai rūpinasi šalių vaikais patvirtina ir tai, kad atsakovas neprieštarauja, kad šalių dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama, o tai, kad šalių sūnus turėjo išeiti iš mokyklos jos nebaigęs, negali būti siejama vien su ieškovės kalte, tai yra labiau abiejų tėvų nepakankamo auklėjimo ir domėjimosi sūnaus gyvenimu pasekmė. Vertinant šalių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus santykiams, pripažintina, kad viena vertus atsakovas stengėsi išsaugoti šeimą, dėl to šalys vyko į kelionę, tačiau kita vertus atsakovas netinkamomis priemonės stengėsi spręsti šeimos problemas, ką patvirtina jo dalinis kaltės pripažinimas nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, kad dar 2018 m. vasario mėnesį buvo apsistumdymas su sutuoktine dėl telefono, kad stūmė sutuoktinę, buvo išvežęs jos daiktus ir palikęs prie ieškovės darbo, kas iš dalies patvirtina ieškovės paaiškinimus apie šeimoje buvusį fizinį ir psichologinį smurtą.
Ištyręs bylos įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, teismas sprendžia, jog abi šalys, siekdamos geresnės materialinės padėties ir dėl to atsakovui išvykus ir ilgą laiką dirbant užsienyje, nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti šiltus šeimos santykius, nutolo vienas nuo kito, o santykių pablogėjimo metu nesiėmė pakankamai pastangų atkurti šeimos ir išsaugoti santuokinių ryšių, todėl priežastys, dėl kurių iširo šeima, kilo iš abiejų sutuoktinių elgesio ir tai yra pagrindas santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams paliktinos dabar turimos pavardės (CK 3.69 straipsnis).
Dėl kompensacijos neturtinei žalai atlyginti priteisimo
Atsakovas, prašydamas nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, t. y. jos neištikimybės, taip pat prašė priteisti jam 3000 Eur neturtinės žalos. Prašymą motyvavo tuo, kad dėl ieškovės neištikimybės jautėsi labai blogai, gėrė vaistus, lankėsi pas psichologą.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neįrodė, jog santuoka nutrūko išimtinai dėl ieškovės kaltės, ir santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pagrindo priteisti atsakovui 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nėra, todėl šis atsakovo priešieškinio reikalavimas atmestinas.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Abiejų nepilnamečio vaiko tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi vaiko interesais, atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo teismo nustatyti nepilnametės dukters K. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove. Atsakovas R. R. su šiuo ieškinio reikalavimu sutinka, jam neprieštarauja, analogišką reikalavimą pateikė ir savo priešieškinyje.
Išvadą teikianti institucija, patikrinusi ieškovės buities ir gyvenimo sąlygas, nustatė, kad K. R. gyvena su mama L. R. ir tėvu R. R. nuosavame dviejų aukštų šeimos name, kuriame yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, reikalingos nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui. Teismui pateiktoje išvadoje taip pat nurodyta, jog po skyrybų K. R. nori gyventi tik su mama, su tėvu praktiškai nebendrauja, laisvalaikį taip pat mieliau leistų su mama.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ieškovės gyvenimo aplinka yra tinkama vaikui augti ir vystytis, nepilnamečio vaiko poreikiams (poilsiui, ugdymuisi, žaidimams ir kt.) patenkinti. Ieškovė užtikrina vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, todėl įvertinus vaiko amžių, šalių santykį su vaiku ir paties vaiko išreikštą norą gyventi su mama, nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovės ieškinio ir atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl nepilnametės K. R. gyvenamosios vietos nustatymo su mama L. R., tenkintinas.
Dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), praktinis šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose.
Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).
Ieškovė pradiniu ieškiniu prašė nustatyti, kad atsakovas R. R. bendrauja su nepilnamete dukra K. R., jai neprieštaraujant, kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalius nuo penktadienio 19.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., paimdamas dukrą iš L. R. gyvenamosios vietos penktadienį 19.00 val. ir tokia pačia tvarka grąžindamas dukrą į L. R. gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val.; R. R. gali bendrauti su nepilnamete dukra K. ir kitu, šalių sutartu laiku, tačiau visais atvejais įsipareigoja informuoti L. R. ne vėliau kaip prieš dieną apie numatomą bendravimą. Atsakovas priešieškiniu prašė nenustatyti jo ir dukters K. R. bendravimo tvarkos, konstatuojant, jog tėvo ir dukters bendravimas bus be apribojimų. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, jog atsiima reikalavimą dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, jog prašo nustatyti pradiniame ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką.
Išvadą teikianti institucija teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad tikslinga nustatyti geriausiai vaiko interesus atitinkančią bendravimo tvarką, įvertinus įrodymus dėl vaiko užimtumo, poreikių ir interesų, bendravimo tvarka turėtų būti konkreti ir vykdoma realiai. Tiksli ir aiški bendravimo tvarka užkirstų galimybę šalims piktnaudžiauti savo teisėmis, išvengti nesutarimų ir konfliktų, užtikrintų vaiko teisę būti auklėjamam abiejų tėvų bei jo teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Išvadoje taip pat nurodyta, jog K. R. papasakojo, kad su tėvu praktiškai nebendrauja, teigė, kad neturi apie ką kalbėti, jie nutolo, kai tėtis dirbo užsienyje. Mergaitės teigimu po tėvų skyrybų ji norės bendrauti su tėvu dienomis. Tvirtino, jog laisvalaikį mieliau leistų su mama.
Byloje nustatyta, kad šalių dukrai K. R. šiuo metu yra 13 metų, ji mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, lanko šokių būrelį. Išvadą teikiančiai institucijai mergaitė nurodė, kad šiuo metu praktiškai su tėvu nebendrauja, nutolo, kai tėtis dirbo užsienyje, tačiau po skyrybų bendrauti su tėvu norės. Šalys teismo posėdžio metu patvirtino, kad šiuo metu atsakovas su dukra beveik nebendrauja, atsakovo ir dukters santykiai nėra konfliktiški, tačiau yra nutolę, nors abi šalys ir jų nepilnametė dukra iki šiol gyvena tame pačiame gyvenamajame name. Ieškovės teigimu ji netrukdo dukrai bendrauti su tėvu ir skatina tokį bendravimą, tačiau pats atsakovas dukra nesidomi. Atsakovas teigė, jog klausinėja dukters kaip jai sekasi, bando bendrauti, bet dukra nenori su juo bendrauti. Nurodė, jog jei būtina, sutinka, kad būtų nustatyta bendravimo tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs šalių ir jų nepilnametės dukters paaiškinimus išvadą teikiančios institucijos atstovei, tai, kad šiuo metu atsakovas su dukra praktiškai nebendrauja, jų santykiai dėl to, kad atsakovas ilgą laiką dirbo užsienyje yra nutolę ir šiuo metu, nors atsakovas jau ilgą laiką gyvena tame pačiame name su dukra, išlieka minimalūs, sprendžia, jog atsakovas iš dalies yra kaltas dėl taip susiklosčiusių jo ir nepilnametės dukters santykių, pats yra nusišalinęs nuo bendravimo su dukterimi ir jos auklėjimo ir nededa pakankamai pastangų šiems santykiams atkurti, todėl nenustačius konkrečios atsakovo bendravimo su dukterimi tvarkos, numatant tik, kad atsakovas gali bendrauti su dukra be apribojimų, kyla grėsmė, jog atsakovo bendravimas su dukterimi visiškai nutrūks ir taip bus pažeista nepilnamečio vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Teismas, pažymi, kad įstatyme yra įtvirtinta ne tik atsakovo teisė, bet ir pareiga bendrauti su nepilnamete dukra, dalyvauti jos auklėjime ir atsakovas šią pareigą turi tinkamai įgyvendinti, o ne jos vengti, todėl nepilnametei K. R. aiškiai išreiškus norą po skyrybų bendrauti su tėvu, teismo vertinimu yra pagrindas nustatyti ieškovės pradiniame ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nustatytina tokia atsakovo R. R. bendravimo su nepilnamete dukra K. R. tvarka:
1. R. R. bendrauja su nepilnamete dukra K. R., jai neprieštaraujant, kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalius nuo penktadienio 19.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., paimdamas dukrą iš L. R. gyvenamosios vietos penktadienį 19.00 val. ir tokia pačia tvarka grąžindamas dukrą į L. R. gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val.;
2. R. R. gali bendrauti su nepilnamete dukra Karolina ir kitu, šalių sutartu laiku, tačiau visais atvejais įsipareigoja informuoti L. R. ne vėliau kaip prieš dieną apie numatomą bendravimą.
Dėl išlaikymo priteisimo.
Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai K. R. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki jos pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant L. R. vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Atsakovas nesutinka su prašomo išlaikymo dydžiu, sutinka mokėti periodinį išlaikymą po 215 Eur per mėnesį.
Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas). Orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį yra CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nepilnametei K. R. šiuo metu yra 13 metų, ji mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, lanko šokių būrelį. Byloje yra duomenys, kad K. R. yra reikalingas ortodontinis dantų gydymas, tačiau dėl šio gydymo išlaidų yra reiškiamas savarankiškas reikalavimas, dėl kurio teismas pasisakys atskirai. Byloje nustatyta, kad K. R. gyvena su ieškove ir atsakovu tame pačiame gyvenamajame name, tačiau dukters poreikiais, jos gyvenimo sąlygomis rūpinasi ieškovė. Tuo tarpu atsakovas nors ir gyvena tame pačiame name išlaikymo dukrai pinigais, ką pripažino ir pats teismo posėdžio metu, nuo 2018 m. balandžio 1 d. neteikia, su dukra praktiškai nebendrauja, prie jos poreikių tenkinimo neprisideda, nėra pirkęs dukrai nei drabužių, nei kanceliarinių prekių, nei kitų reikalingų daiktų. Atsakovas nesutiko su prašomo išlaikymo dydžiu motyvuodamas tuo, kad ieškovė nepagrindė reikalaujamos išlaikymo sumos realumo, be to negali teikti tokio dydžio išlaikymo, nes šiuo metu dirba pagal verslo liudijimą tik epizodiškai, neturi pastovaus darbo.
Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad per mėnesį dukters išlaikymui iš viso reikalinga 600 Eur suma - po 10 Eur per dieną duoda maistui, 80-90 Eur per mėnesį drabužiams, 10 Eur telefonui, reikalingi pinigai ir higienos prekėms, išvykoms, pramogoms, vasaromis dukra vyksta į stovyklą. Įrodymų, patvirtinančių dukters išlaikymo išlaidas ieškovė nepateikė, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, jog nereikia įrodinėti, kad mokyklinio amžiaus vaikams yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 punktas). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), kur jai mokamas apie 700 Eur per mėnesį atlyginimas, taip pat papildomai dirba K. P. gamybinėje įmonėje, kur jai mokamas apie 300 Eur atlyginimas. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad šiuo metu jos gaunamos pajamos yra apie 900 Eur. Atsakovas vykdo statybos baigimo apdailos ir valymo darbų veiklą pagal verslo liudijimus. 2019 m. atsakovas dirbo vasario – rugsėjo mėnesiais, per šį laikotarpį gavo 7093,09 Eur pajamų. Atsakovas taip pat privalo pats susimokėti valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, mokėti už verslo liudijimus, todėl vidutinės jo mėnesio pajamos sudaro apie 800-900 Eur. Byloje yra pateikti duomenys apie tai, kad atsakovui yra diagnozuoti pradiniai degeneraciniai kelio sąnario struktūrų pakitimai, tačiau duomenų, kad dėl to atsakovas nebegalėtų verstis statybos apdailos darbų atlikimu ar turėtų dirbti mažesnėmis apimtimis, byloje nėra. Be to, atsakovo profesija yra paklausi ir pakankamai gerai apmokama, todėl teismo vertinimu atsakovas turi galimybę uždirbti ne mažiau, o tikėtina ir daugiau nei uždirba šiuo metu. Ieškovės vardu yra įregistruotas iki santuokos įgytas nekilnojamasis turtas - žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir šiltnamiu, esantys (duomenys neskelbtini), kurį šalys prašo pripažinti bendrąja nuosavybe. Ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,098 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir automobilis Honda CR-V, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad šalių turtinė padėtis yra labai panaši, todėl abu jie lygiomis dalimis gali prisidėti prie dukters išlaikymo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus ir jų turtinę padėtį, atsižvelgdamas į vaiko amžių, sveikatą, būtinuosius vaiko poreikius, šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, sprendžia, kad nepilnametės K. R. poreikiamas tenkinti per mėnesį pakaktų 500 – 550 Eur sumos. Atsižvelgiant į tai, kad K. R. kas mėnesį dar yra mokama 60 Eur valstybės išmoka, darytina išvada, jog yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkinti iš dalies ir iš atsakovo nepilnametės dukters K. R. išlaikymui priteisti po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2019 m. balandžio 1 d. iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Teismo vertinimu tokio dydžio išlaikymas šiuo metu atitinka tiek vaiko interesus ir poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir realias finansines galimybes (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina ieškovė (CK 4.185 straipsnio 1dalis, (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis).
Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai ar kitoms aplinkybėms, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytinas skubiai ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo skolos nepilnamečiui vaikui priteisimo
CK 3.200 straipsnis, numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-07-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 2445 Eur išlaikymo įsiskolinimą, kurį sudaro 1800 Eur, skaičiuojant po 200 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., ir 645 Eur, skaičiuojant po 215 Eur už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. Nurodė, kad su atsakovu nuo 2018 m. balandžio mėnesio praktiškai gyvena skyrium, atsakovas prie dukters išlaikymo neprisidėjo, todėl išlaikymo įsiskolinimas priteistinas nuo 2018 m. balandžio 1 d. Kadangi atsakovas priešieškiniu sutinka dėl išlaikymo priteisimo po 215 Eur nuo 2019 m. sausio 30 d., ieškovė už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą po 215 Eur. Atsakovas su reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nesutiko, nurodė, kad jis visiškai išlaiko namą, taip rūpinasi dukters buitimi, nes ieškovė jau keletą metų neperka pečiui kuro, netvarko namo, neprižiūri aplinkos. Jis perka maistą, kurio visada yra šaldytuve ir taip aprūpina dukrą maistu. Teismo posėdžio metu iš dalies sutiko su reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, teigdamas, jog išlaikymo įsiskolinimo suma galėtų būti perpus mažesnė, t. y. 1220 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju atsakovas iš esmės neginčija, kad išlaikymo dukrai K. R. nuo 2018 m. balandžio mėnesio pinigine išraiška neteikė, tačiau mano, kad prisidėjo prie dukters išlaikymo rūpindamasis namu, kuriame gyvena nepilnametė dukra, nupirkdamas maisto. Byloje yra pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad atsakovas 2020 m. sausio 21 d. pervedė ieškovei 300 Eur dukters išlaikymui. Ieškovė aplinkybių, kad atsakovas nuo 2018 m. balandžio mėnesio rūpinasi namu, tvarko aplinką neginčijo, nurodė, jog maisto produktus su dukryte perka atskirai.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad nuo 2018 m. balandžio 1 d. teikė išlaikymą nepilnametei dukrai, išskyrus 2020 m. sausio 21 d. atliktą 300 Eur mokėjimą, taip pat tai, kad atsakovas nuo 2018 m. balandžio 1 d. rūpinosi gyvenamuoju namu, kuriame gyvena nepilnametė šalių dukra, tvarkė šio namo aplinką, pirko maistą, tokiu būdu iš dalies prisidėdamas prie dukters poreikių tenkinimo, duomenų, kad šalių turtinė padėtis teisės į išlaikymą atsiradimo metu buvo kitokia nei nustatyta šioje byloje nėra, išlaikymo įsiskolinimo suma yra paskaičiuota taikant mažesnę periodinių išmokų sumą nei yra prašomas priteisti išlaikymas į ateitį, sprendžia, jog yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki ieškinio teismui padavimo dienos 2019 m. balandžio 1 d. ir priteisti 2100 Eur išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant po 200 Eur už 12 mėnesių, iš šios sumos atėmus atsakovo sumokėtus 300 Eur. Teismo vertinimu pagrindo priteisti išlaikymo įsiskolinimą po 215 Eur už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. vien tuo pagrindu, kad atsakovas priešieškinyje sutiko teikti tokio dydžio išlaikymą nuo 2019 m. sausio 30 d., nėra, nes byloje nėra duomenų, kad šiais mėnesiais nepilnametės šalių dukters poreikiai būtų buvę didesni, ar kad atsakovas šiais mėnesiais būtų mažiau rūpinęsis dukters gyvenamąja aplinka. Pagrindo mažinti prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimą per pusę teismo vertinimu taip pat nėra, nes nepriklausomai nuo to, kad atsakovas iš dalies prisidėjo prie dukters poreikių tenkinimo rūpindamasis gyvenamuoju namu ir jo aplinka, pagrindinė dukters poreikių tenkinimo našta teko ieškovei, kuri rūpinosi tiek dukters apranga, tiek gydymu, tiek reikiamų priemonių įsigijimu, komunalinių mokesčių mokėjimu ir pan.
Dėl būsimų vaiko gydymo išlaidų priteisimo
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo pusę, t. y. 1500 Eur būsimų dukters K. R. ortodontinio gydymo išlaidų. Nurodė, kad dukrai yra reikalingas ortodontinis gydymas, kuris kainuos virš 3000 Eur. Būsimas išlaidas pagrindžia sudarytas gydymo planas ir kvitai už jau apmokėtas paslaugas. Atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu nesutiko, nes ieškovė su juo dukters gydymo išlaidų neaptarė, dėl tokio gydymo nesitarė, be to neturi iš ko sumokėti tokios sumos.
Byloje pateiktas 2019 m. rugsėjo 5 d. K. R. ortodontinio gydymo planas, kuriame yra numatyti trys gydymo etapai, ir kiekvieno etapo gydymo kaina, skaičiuojant minimalias planuojamų paslaugų kainas, yra apie 2000 Eur, bendra gydymo plano įgyvendinimo kaina viršija 6000 Eur. Byloje pateikti mokėjimo kvitai patvirtina, kad šiuo metu K. R. dantų gydymui ieškovė jau išleido 1108,33 Eur.
CK 3.201 straipsnio 2 dalis numato, jog prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.
Nagrinėjamu atveju ieškovės pateikti dokumentai patvirtina, kad šalių nepilnametei dukrai K. R. yra reikalingas ortodontinis gydymas, šios aplinkybės neginčijo ir pats atsakovas. Pateikti dokumentai taip pat patvirtina, kad ortodontinio gydymo išlaidos gali siekti 6000 Eur, ieškovės teigimu dukters dantų gydymas kainuos virš 3000 Eur, šiuo metu už gydymą jau yra sumokėta 1108,33 Eur. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus apie būsimas ir šiuo metu jau patirtas K. R. ortodontinio gydymo išlaidas sprendžia, jog byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių šių išlaidų būtinumą ir ieškovės prašomos priteisti 1500 Eur sumos pagrįstumą, todėl ieškovės reikalavimas dėl būsimų vaiko gydymo išlaidų priteisimo tenkintinas visiškai, priteisiant iš atsakovo R. R. 1500 Eur būsimų dukters gydymo išlaidų.
Nepilnamečio vaiko gydymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina ieškovė (CK 4.185 straipsnio 1dalis, (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis).
Dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja nuosavybe
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tais atvejais, kai asmenys gyvena bendrai neįregistravę santuokos, jų santykiams dėl turto taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).
Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslą, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje taip pat įtvirtinta, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016). Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį.
Nagrinėjamu atveju iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad šalys kartu gyventi pradėjo 1999 m. Iki santuokos sudarymo 2002 m. sausio 17 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu L. R. vardu buvo įgytas 0,0597 ha žemės sklypas, sodo pastatas ir šiltnamis, esantys (duomenys neskelbtini). Iš šalių paaiškinimų, byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad L. R. vardu įgytas sodo pastatas buvo rekonstruotas į gyvenamąjį namą, kurio baigtumas šiai dienai yra 72 proc. Šalys sutiko, jog abi prisidėjo prie namo rekonstrukcijos, aplinkos sutvarkymo. Ieškovė prašė pripažinti, kad žemės sklypas, su jame esančiais statiniais – gyvenamuoju namu ir šiltnamiu, esantys (duomenys neskelbtini), registruoti L. R. vardu, yra L. R. ir R. R. bendroji dalinė nuosavybė po ½ dalį. Atsakovas prašė pripažinti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji dalinė šalių nuosavybė po ½ dalį. Koks teisinis režimas taikytinas gyvenamajam namui ir šiltnamiui atsakovas priešieškinyje nenurodė, tačiau iš reikalavimo padalinti šį turtą nutraukus santuoką po ½ dalį galima suprasti, kad atsakovas šį turtą laiko bendrąja jungtine nuosavybe.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, tai, kad tarp šalių nėra ginčo, jog žemės sklypą su sodo pastatu ir šiltnamiu šalys įgijo iki santuokos veikdami bendrai, o santuokos metu sodo pastatas buvo rekonstruotas į gyvenamąjį namą ir abi šalys pripažino, jog gyvenamąjį namą rekonstravo bendrai, sodo pastato ir šiltnamio vertė jų įsigijimo metu buvo 15 000 Lt, t. y. 4344 Eur, o šiuo metu šių statinių vertė, nurodyta šalių procesiniuose dokumentuose, yra 60 000 Eur, t. y. šie statiniai dėl rekonstrukcijos ir remonto buvo iš esmės pagerinti, daro išvadą, jog yra pagrindas tenkinti šalių reikalavimą ir iki santuokos ieškovės vardu įgytą žemės sklypą pripažinti šalių bendrąja daline nuosavybe po ½ dalį, o iki santuokos ieškovės vardu įgytą, tačiau santuokos metu iš esmės bendromis sutuoktinių jėgomis ir lėšomis pagerintą turtą – gyvenamąjį namą ir šiltnamį pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad žemės sklypas, unikalus Nr. 5634-0005-0195, esantis (duomenys neskelbtini) yra bendroji dalinė L. R. ir R. R. nuosavybė po ½ dalį, o gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė ieškovės L. R. ir atsakovo R. R. nuosavybė. Nors nei viena iš šalių reikalavimo pripažinti šį turtą bendrąja jungtine nuosavybe nereiškė, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismas šeimos bylose gali viršyti pareikštus reikalavimus, bei tai, kad abi šalys šį turtą įtraukė į santuokos metu įgyto bendro dalintino turto balansą, sprendžia, jog abi šalys pripažino šį turtą esant bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl šios aplinkybės nustatymas teismo iniciatyva, nesant dėl to šalių reikalavimo, nepažeidžia nei vienos iš šalių teisių ir teisėtų interesų.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymo
CK 3.118 straipsnio 1 dalis numato, jog dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno, ir kito asmeninis turtas. Privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).
Byloje nustatyta, kad santuokoje sutuoktiniai 2017 m. sausio 12 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo 0,098 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 2015 m. rugpjūčio 4 d. įgijo automobilį Honda CR-V, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Iki santuokos sudarymo šalys taip pat įgijo žemės sklypą su sodo pastatu ir šiltnamiu, esančius (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), šiuo teismo sprendimu pripažintas bendrąja daline sutuoktinių nuosavybe po ½ dalį. Gyvenamasis namas ir šiltnamis, esantys (duomenys neskelbtini), šiuo teismo sprendimu pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Sutuoktiniai turi vieną bendrą kreditorių AB SEB bankas, kuriam turi kreditorinį įsipareigojimą pagal 2006 m. kovo 2 d. kredito sutartį Nr. 0450618090348-53. Pagal šią kredito sutartį šalims buvo suteiktas 47 000 Lt kreditas sodo pastato statybos darbams užbaigti. Pagal byloje esančius duomenis paskolos grąžinimo terminas 2025 m. spalio 2 d., likusi negrąžinta paskolos dalis sudaro 3772,83 Eur.
Taigi sutuoktinių santuokoje įgyto dalintino turto balansą sudaro:
- 0,098 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 13 000 Eur (ginčo tarp šalių dėl šio turto vertės nėra);
- gyvenamasis namas ir šiltnamis, esantys (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 60 000 Eur (ginčo tarp šalių dėl šio turto vertės nėra);
- automobilis Honda CR-V, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio ieškovės nurodyta vertė yra 13 000 Eur, atsakovo nurodyta vertė yra 7900 Eur;
- kreditorinis įsipareigojimas AB SEB bankui, kurio likusi nesumokėta dalis sudaro 3772,83 Eur.
Daugiau nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto, bendrų ir asmeninių kreditorinių įsipareigojimų šalys neturi.
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė padalinti santuokoje įgytą turtą priteisiant jai asmeninės nuosavybės teise 0,098 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 13000 Eur vertės, priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise gyvenamąjį namą su šiltnamiu, esančius (duomenys neskelbtini), bendros 60 000 Eur vertės, ir automobilį Honda CR-V, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 13 000 Eur vertės, priteisti jai iš atsakovo 30 000 Eur kompensaciją, atidalinti ieškovei priklausančią ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovei priklausančią sklypo dalį atsakovui, iš atsakovo priteisiant ieškovei 2500 Eur kompensaciją.
Atsakovas prašė pripažinti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį ir padalinti turtą, pripažįstant, kad žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir šiltnamiu, esantys (duomenys neskelbtini), priklauso sutuoktiniams po ½ dalį, priteisti atsakovui 0,098 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 13 000 Eur vertės, ir automobilį Honda CR-V, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 7900 Eur vertės, priteisti ieškovei iš atsakovo 10 450 Eur kompensaciją.
Pagal CK 3.127 straipsnį teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, laikomasi nuoseklios pozicijos, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Tačiau praktikoje taip pat pripažįstama, kad tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2008; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011; 2015 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-248/2015; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą. Taigi, turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu ir vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai santuokos nutraukimo metu, nesant kitų minėtoje kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti šio turto padalijimo būdo netaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).
Iš šalių paaiškinimų teismo posėdžių metu nustatyta, kad gyvenamasis namas yra pakankamai didelis, po rekonstrukcijos namas yra dviejų aukštų ir, nors kaip teigė ieškovė atskirti gyvenamojo namo patalpų, įrengti atskirus įėjimus ir virtuvę galimybių nėra, šalys, nors jų santuokiniai santykiai nutrūko dar 2018 m. balandžio 1 d., iki šiol šiame name gyvena kartu su jų nepilnamete dukra. Duomenų, kad tarp šalių iki šiol kiltų konfliktai dėl naudojimosi namu, išskyrus byloje esantį nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame užfiksuota, jog tarp šalių buvo kilę konfliktai 2018 m. vasario, birželio mėnesiais, t. y. skyrybų proceso pradžioje, byloje nėra. Abi šalys iš esmės patvirtino, kad nors gyvena viename name, tiesiog nebendrauja ir konfliktų nekyla. Ieškovės teiginius, jog ji su dukra yra priversta gyventi viename kambaryje, nes name daugiau nėra laisvų kambarių, paneigia tiek atsakovo, tiek pačios ieškovės, tiek šalių sūnaus S. A. parodymai, kad name yra laisvas šalių sūnaus kambarys, kuriame gali gyventi šalių nepilnametė duktė, nes šalių sūnus gyvena atskirai. Teismas, įvertinęs ieškovės prašymo padalinti gyvenamąjį namą priteisiant jį atsakovui, o jai priteisiant kompensaciją motyvus, atsižvelgdamas į tai, kad šalys beveik dvejus metus nors nebegyvena santuokinio gyvenimo, gyvena tame pačiame name ir duomenų apie kylančius konfliktus tarp šalių nėra, net ir įvertinus galimų nesutarimų ir konfliktų riziką ateityje, sprendžia, jog ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ieškovės prašomą turto padalijimo būdą. Sprendžiant dėl turto padalijimo būdo atsižvelgtina ir į tai, kad priteisus gyvenamąjį namą ir šiltnamį atsakovui, šis turėtų sumokėti ieškovei 30 000 Eur kompensaciją, kurią kaip teigė posėdžio metu ieškovė sutiktų gauti per pusę metų. Vis dėl to teismas, įvertinęs atsakovo gaunamas pajamas, šiuo sprendimu priteisiamo išlaikymo šalių nepilnametei dukrai dydį, tai, kad gyvenamasis namas jau yra apsunkintas hipoteka ir šalys turi galiojantį kreditorinį įsipareigojimą bankui, kas apsunkintų atsakovo galimybes gauti paskolą kompensacijai išmokėti, sprendžia, jog priteisus atsakovui visą gyvenamąjį namą ir šiltnamį, jis neturėtų objektyvių galimybių per pusę metų išmokėti ieškovei 30 000 Eur kompensacijos, todėl toks turto padalijimo būdas neatitiktų abiejų šalių interesų.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, gyvenamasis namas ir šiltnamis, esantys (duomenys neskelbtini), dalintinas tarp sutuoktinių natūra, priteisiant kiekvienam iš sutuoktinių po ½ dalį šio turto. Gyvenamąjį namą ir šiltnamį padalijus šalims po ½ dalį, ieškovės reikalavimas atidalinti jai priklausančią ½ dalį žemės sklypo, ant kurio yra minėti statiniai, netenkintinas, nes žemės sklypo dalies, ant kurios yra ieškovei priklausantys statiniai, atidalijimas, priteisiant šią sklypo dalį atsakovui, yra negalimas.
Kadangi kaip minėta turto atidalijimui natūra yra teikiamas prioritetas, o likęs nepadalintas šalims priklausantis turtas gali būti padalintas tarp šalių natūra, vienam iš jų priteisiant 0,098 ha žemės sklypą, o kitam automobilį, 0,098 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 13 000 Eur (ginčo tarp šalių dėl šio turto vertės nėra) priteistinas ieškovei, o automobilis Honda CR-V, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 7900 Eur, atsakovui.
Kadangi tarp šalių kilo ginčas dėl automobilio vertės, teismas dėl to pasisako išsamiau. CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Ieškovė teigė, jog automobilio vertė yra 13 000 Eur ir šiam teiginiui pagrįsti teikė viešai skelbiamų skelbimų apie parduodamus tokius pačius automobilius kopijas, iš kurių matyti, kad vidutinė 2012 m. gamybos automobilių Honda CR-V rinkos kaina yra apie 12000 Eur. Atsakovas teigė, jog automobilio vertė yra 7900 Eur ir šiam teiginiui pagrįsti pateikė Transporto priemonės vertinimo ataskaitą. Pateiktoje automobilio vertinimo ataskaitoje nurodyta, jog atsižvelgiant į automobiliui nustatytus defektus, užfiksuotus automobilio defektacijos akte, automobilio vertė lyginant su vidutine tokių automobilių verte yra mažesnė 4218 Eur, todėl galutinė automobilio vertė yra 7900 Eur. Ieškovė su tokia turto verte nesutiko, teigdama, kad automobiliu nuo 2018 m balandžio mėnesio naudojasi atsakovas, todėl jei jis netinkamai naudojosi šiuo turtu, jam ir turi kilti neigiamos pasekmės, be to atsakovas nepriskaičiuoja papildomo padangų komplekto, o mediacijos procese buvo sutikęs, kad automobilio vertė 13 000 Eur. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir pateiktus įrodymus sprendžia, jog atsakovo pateikta Transporto priemonės vertinimo ataskaita, atsižvelgiant į tai, kad ja yra įvertintas konkretus šalims priklausantis automobilis, yra tikslesnė, nei viešai skelbiamos analogiškų automobilių rinkos kainos, nes vertinant automobilį buvo įvertinti ir jo defektai bei šių defektų šalinimo kaina. Nors ieškovė nurodė, kad defektai yra atsakovo netinkamo naudojimo pasekmė, byloje nėra to patvirtinančių įrodymų, kaip nėra ir įrodymų, kad defektai atsirado automobiliu naudojantis išimtinai atsakovui, o ne iki to, kol automobiliu naudojosi ir ieškovė. Taip pat nėra ir įrodymų apie papildomą padangų komplektą ir jų vertę, o naudoti teisme informaciją, kuri buvo gauta mediacijos procese, pagal mediacijos taisykles yra draudžiama, todėl teismas tokia informacija nesivadovauja. Atsižvelgiant į išdėstytą teismas sprendžia, jog automobilio Honda CR-V, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 7 900 Eur, todėl priteisus šį turtą atsakovui, iš ieškovės, už jai tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį priteistina 2550 Eur kompensacija.
Solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų.
Nagrinėjamu atveju sutuoktiniai turi vieną bendrą kreditorių AB SEB bankas, kuriam turi kreditorinį įsipareigojimą pagal 2006 m. kovo 2 d. kredito sutartį Nr. 0450618090348-53, likusi negrąžinta paskolos dalis sudaro 3772,83 Eur.
Atsižvelgiant į tai, kad šalių kreditorius atsiliepimuose į šalių procesinius dokumentus sutikimo prievolės modifikavimui neišreiškė, priešingai, nurodė, kad nepriklausomai nuo turto tarp šalių padalijimo būdo, jų solidarioji prievolė turi išlikti, ieškovės ir atsakovo prievolė kreditoriui AB SEB bankas nemodifikuotina ir paliktina solidaria sutuoktinių prievole.
Dėl kompensacijos už panaudotas lėšas priteisimo
CK 3.98 straipsnio 3 dalis nurodo, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. CK 3.98 straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes dėl sutuoktinio teisės į kompensaciją privalo įrodyti tas sutuoktinis, kuris reikalauja kompensacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2006).
Patikslintu priešieškiniu atsakovas prašė priteisti jam iš ieškovės 7515 Eur kompensaciją už be atsakovo sutikimo asmeniniams ieškovės tikslams panaudotas lėšas. Nurodė, jog išanalizavus banko sąskaitų išrašus paskaičiavo, jog atmetus ieškovei būtinas išlaidų sumas, be atsakovo sutikimo ji pasiėmė ir neteisėtai panaudojo šias atsakovo uždirbtas lėšas: 2016 m. spalio 16 d. 300 Eur, 20 d. – 570 Eur ir 300 Eur, 21 d. – 570 Eur; lapkričio 6 d. – 500 Eur, 14 d. – 500 Eur, 15 d. – 570 Eur, 20 d. – 570 Eur, 24 d.- 500 Eur; 2017 m. kovo mėnesį 1500 Eur ir 2000 Eur, liepos mėnesį – 2500 Eur, spalio mėnesį – 2500 Eur; 2018 m. sausio mėnesį 1200 Eur ir 950 Eur. Iš viso atsakovė panaudojo 15 030 Eur, todėl pusę šios sumos turi grąžinti atsakovui.
Iš šalių paaiškinimų teismo posėdžių metu nustatyta, kad atsakovas, dirbdamas užsienyje, buvo suteikęs ieškovei galimybę prisijungti prie jo banko sąskaitos per elektroninę bankininkystę ir ieškovė persivesdavo iš atsakovo sąskaitos į savo sąskaitą reikiamas lėšas, kurias naudodavo šeimos poreikiams tenkinti.
Iš byloje esančių šalių banko sąskaitų, atsakovo pateiktų susistemintų banko išrašų mokėjimų matyti, kad 2016 m spalio mėnesį iš atsakovo į ieškovės sąskaitą buvo pervesta iš viso 1740 Eur, 2016 m. lapkričio mėnesį – 2640 Eur. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, jog šias lėšas panaudojo nekilnojamojo turto gerinimui, tačiau įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes teismui nepateikė, neįvardijo, kokie konkretūs turto pagerinimo darbai buvo atlikti už šias lėšas. 2017 m. kovo mėnesį iš atsakovo į ieškovės sąskaitą buvo pervesta - 2500 Eur, tačiau 2017 m. kovo 21 d. ieškovė 2000 Eur pervedė I. P. (kaip abi šalys aiškino posėdžio metu už žemės sklypą (duomenys neskelbtini)). 2017 m. liepos mėnesį į ieškovės sąskaitą pervesta 2000 Eur, iki 2017 m. liepos 31 d. iš pervestų lėšų buvo išgryninta 200 Eur, 2017 m. rugpjūčio 1 d. atlikti 491,10 Eur mokėjimai Ergo Insurance SE Lietuvos filialas, 2017 m. rugpjūčio 2 d. atliktas 1219 Eur mokėjimas UAB „AP Trade“ (kaip nurodyta šalių pateiktuose dokumentuose už buitinę techniką). 2017 m. spalio mėnesį iš atsakovo į ieškovės sąskaitą pervesta 2500 Eur, iš jų 2017 m. spalio 20 d. išgryninta 550 Eur ir 2017 m. spalio 22 d. – 300 Eur, kiti mokėjimai atlikti atsiskaitant už prekes ir paslaugas (maisto, drabužių, kosmetikos parduotuvėse, knygyne ir kt.). 2018 m. sausio mėnesį iš atsakovo į ieškovės sąskaitą pervesta 2150 Eur, iš jų 2018 m. sausio 30 d. atlikti mokėjimai bendrai 931 Eur sumai Vestekspress (už šalių kelionę į užsienį).
Išanalizavus ieškovės banko sąskaitos išrašus, lėšų judėjimą, atsiskaitymus už prekes ir paslaugas matyti, kad vidutinės ieškovės išlaidos maisto produktams, vaistams, drabužiams, kurui ir kt. prekėms, mokesčiams už telefoną, elektrą, kitus komunalinius mokesčius per mėnesį sudarė 800-1000 Eur. Todėl vertinant atsakovo nurodytas lėšas, kurios jo teigimu buvo panaudotos ne šeimos poreikiams tenkinti, vertintini duomenys apie šių lėšų panaudojimą ir atsižvelgtina į įprastai ieškovės analizuojamu laikotarpiu turėtas vidutines išlaidas šeimos poreikiams tenkinti.
Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad 2016 m. spalio ir lapkričio mėnesį pervestos ir ieškovės teigimu nekilnojamojo turto pagerinimui panaudotos lėšos, bendrai 4200 Eur sumai, nėra pagrįstos jokiais įrodymais, tačiau įvertinus vidutines ieškovės mėnesio išlaidas, galima daryti išvadą, jog nepagrįstai panaudota suma sudaro 2200 Eur. 2017 m. kovo mėnesį didžioji dalis pervestų lėšų (2000 Eur) buvo panaudota atsiskaityti už žemės sklypą, iš į ieškovės sąskaitą pervestų lėšų likusi nepanaudota dalis sudaro 500 Eur, kuri buvo panaudota atsiskaitymams už prekes ir paslaugas, t. y. šeimos poreikiams tenkinti. 2017 m. liepos mėnesį iš 2000 Eur pervestų lėšų 1710,10 Eur buvo panaudota draudimui ir už buitinės technikos įsigijimą, likusi 289,90 Eur suma panaudota atsiskaitymams už prekes ir paslaugas, 200 Eur išgryninta suma tikėtina taip pat panaudota šeimos poreikiams tenkinti, nes neviršija vidutinių ieškovės mėnesio išlaidų. 2017 m. spalio mėnesį iš pervestų 2500 Eur išgryninta 850 Eur, likusi suma panaudota atsiskaitymams už prekes ir paslaugas. Ieškovė nenurodė, kur buvo panaudota 850 Eur išgrynintų lėšų, todėl atsižvelgiant į likusią sumą, panaudotą atsiskaitymams už prekes ir paslaugas, pripažintina, kad ši suma panaudota ne šeimos poreikiams tenkinti. 2018 m. sausio mėnesį iš pervestų 2150 Eur, 931 Eur sumokėta už šalių kelionę, likusi suma panaudota atsiskaitymams už prekes ir paslaugas.
Teismas, išanalizavęs šalių banko sąskaitas, įrodymus apie pervestų lėšų panaudojimą atsiskaitymams už prekes ir paslaugas, tai kad dalis atsakovo nurodytų neva nepagrįstai panaudotų lėšų iš tiesų buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti, atsiskaitant už draudimą, keliones, žemės sklypą ir t.t., sprendžia, jog iš atsakovo nurodytų sumų yra nepagrįsta tik dalis, kuri sudaro 3050 Eur.
Iš ieškovės banko sąskaitos išrašo taip pat matyti, kad ieškovė 2018 m. sausio 9 d., 2018 m. kovo 25 d. ir 2018 m. rugsėjo 11 d. pervedė į indėlio sąskaitą po 1000 Eur, iš viso 3000 Eur. Indėlis susigrąžintas 2018 m. spalio 31 d. – 1000 Eur ir 2018 m. lapkričio 2 d. – 2000 Eur. Nors ieškovė aiškino, kad indėlį kaupė ilgą laiką iš savo uždirbamų lėšų, iš sąskaitos išrašo matyti, kad į indėlio sąskaitą 3000 Eur buvo pervesti per labai trumpą laiką, per kurį, atsižvelgiant į ieškovės pajamas, ieškovė 3000 Eur sumos sukaupti vien iš savo lėšų negalėjo. Be to, atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad jos santuokoje uždirbtos lėšos taip pat yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, kad dalis atsakovo nurodytų lėšų, t. y. 3050 Eur buvo panaudota ne šeimos interesams tenkinti ir būtent tokią sumą ieškovė per trumpą laiką pervedė į indėlio sąskaitą, iš kurios vėliau lėšas persivedė į savo sąskaitą ir panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, nes šalių santuoka faktiškai jau buvo nutrūkusi, sprendžia, jog ši lėšų dalis, t. y. 3050 Eur, buvo panaudota asmeniniams ieškovės poreikiams tenkinti, todėl ji privalo kompensuoti atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atsakovui iš ieškovės priteistina 1525 Eur kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.
Dėl kompensacijos už komunalinius mokesčius ir prievolės kreditoriui vykdymą
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 332,50 Eur už sumokėtus komunalinius mokesčius už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. ir 438,50 Eur už prievolės kreditoriui AB SEB bankui vykdymą per laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. liepos 3 d. Nurodė, jog per laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. nuo ieškovės sąskaitos paslaugos teikėjui ESO buvo nurašyta 665 Eur, pusė šios sumos, t. y. 332,50 Eur turi būti priteista iš atsakovo. Taip pat nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. liepos 3 d. šalių kreditoriui iš ieškovės sąskaitos nuskaityta 877,20 Eur, todėl iš atsakovo priteistina pusė sumokėtos sumos, t. y. 438,50 Eur.
Iš byloje esančio ieškovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad iš ieškovės sąskaitos laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. už elektrą AB „Lietuvos energijos tiekimas“ buvo sumokėta 378,12 Eur. Atsakovas neginčijo, jog visą šį laikotarpį už elektrą nemokėjo, todėl ieškovės reikalavimas dėl pusės už elektrą sumokėtos sumos priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 189,06 Eur kompensacijos už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. Nors ieškovė prašė kompensaciją priteisti už laikotarpį iki 2019 m. spalio 31 d., byloje esantis ieškovės sąskaitos išrašas yra tik iki 2019 m. balandžio 1 d., todėl teismas neturi galimybės patikrinti ar ieškovė už šį laikotarpį kompensacijos reikalauja pagrįstai.
Iš byloje esančio atsakovo ir ieškovės banko sąskaitų išrašų matyti, kad iš atsakovo banko sąskaitos už L. R. laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. lapkričio mėnesio mokėjimams už kreditą buvo pervesta 368,25 Eur, todėl darytina pagrįsta išvada, kad nurodytu laikotarpiu kreditą dengė būtent atsakovas, o ne ieškovė, todėl ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos už sumokėtas kredito įmokas laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. lapkričio mėnesio atmestinas. Iš ieškovės L. R. banko sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėnesio iki 2019 m. liepos 3 d. iš ieškovės sąskaitos kredito dengimui buvo pervesta 414,22 Eur. Ieškovė, kaip dalį solidarios prievolės už atsakovą įvykdžiusi skolininkė turi teisę reikalauti, kad atsakovas grąžintų pusę jos sumokėtų sumų, analogišką teisę turi ir atsakovas. Teismui nustačius, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. lapkričio mėnesio kreditas buvo dengiamas atsakovo lėšomis ir atsakovo sumokėta ieškovei tenkanti paskolos dalis sudaro 184,12 Eur, o laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėnesio iki 2019 m. liepos 3 d. kreditas buvo dengiamas ieškovės lėšomis ir ieškovės sumokėta atsakovui tenkanti paskolos dalis sudaro 207,11 Eur, įskaičius tarpusavyje ieškovės ir atsakovo vienas kitam mokėtinas kompensacijas už kredito dengimą, ieškovei iš atsakovo priteistina 22,99 Eur kompensacijos už prievolės kreditoriui vykdymą už atsakovą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė šioje byloje už ieškinį sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio, likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimas 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo byloje. Pagal pateiktus dokumentus ieškovės išlaidos už advokato pagalbą sudaro 1100 Eur.
Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 200 Eur žyminio mokesčio, likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimas 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo byloje.
Pagal pateiktus dokumentus atsakovo išlaidos už advokato pagalbą sudaro 1633,50 Eur, išlaidos už automobilio vertės nustatymą 100 Eur, išlaidos už nekilnojamojo turto vertės nustatymą 100 Eur.
Už ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis sudaro: už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo – 75 Eur, už turtinį bendros 46271 Eur (30 000 Eur + 13 000 Eur + 771 Eur + 2500 Eur) sumos reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto ir kompensacijų priteisimo – 920 Eur ( (900 Eur + 16271 x 2 proc.) x 75 proc.). Bendra už patikslintą ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 995 Eur. Kadangi ieškovė yra sumokėjusi 100 Eur žyminį mokestį, atidėta ir nesumokėta žyminio mokesčio dalis lygi 895 Eur.
Už atsakovo priešieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis sudaro: už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo – 75 Eur, už turtinį bendros 60 915 Eur (32 500 Eur + 13 000 Eur + 7900 Eur+ 7515 Eur) sumos reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto ir kompensacijų priteisimo – 1138 Eur (( 900 Eur + 30 915 Eur x 2 proc.) x 75 proc.). Bendra už priešieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 1213 Eur. Kadangi atsakovas yra sumokėjęs 200 Eur žyminio mokesčio, atidėta ir nesumokėta žyminio mokesčio dalis lygi 1013 Eur.
Patenkinus ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, iš dalies patenkinus ieškovės reikalavimus dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui, išlaikymo įsiskolinimo ir būsimų gydymo išlaidų priteisimo, bei iš dalies patenkinus ieškinio reikalavimus dėl turto padalijimo ir kompensacijų priteisimo, laikytina, kad ieškovės ieškinys patenkintas 80 proc. Atsakovo priešieškinio dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės netenkinus, tenkinus atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, netenkinus atsakovo reikalavimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, iš dalies tenkinus reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir iš dalies tenkinus atsakovo priešieškinio reikalavimus dėl turto padalijimo ir kompensacijų priteisimo, laikytina, kad atsakovo priešieškinys patenkintas 20 proc.
Ieškinį patenkinus iš dalies (80 proc.), ieškovei iš atsakovo priteistina 80 Eur ieškovės sumokėto žyminio mokesčio ir 880 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Taip pat iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistina 716 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai, kurio mokėjimas ieškovei buvo atidėtas, o iš ieškovės proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, atėmus ieškovės sumokėtą žyminio mokesčio dalį, priteistina 79 Eur (895 Eur x 20 proc. – 100 Eur) žyminio mokesčio valstybės naudai.
Priešieškinį patenkinus iš dalies (20 proc.), atsakovui iš ieškovės priteistina 40 Eur atsakovo sumokėto žyminio mokesčio ir 367 Eur išlaidų advokato pagalbai ir turto vertinimui apmokėti. Taip pat iš ieškovės proporcingai priešieškinio patenkintų reikalavimų daliai priteistina 203 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai, o iš atsakovo proporcingai atmestų priešieškinio reikalavimų daliai, atėmus atsakovo sumokėtą žyminį mokestį, priteistina 3 Eur (1013 Eur x 20 proc. – 200 Eur) žyminio mokesčio valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 385 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti santuoką, sudarytą 2005 m. rugsėjo 30 d. Kretingos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 227, tarp L. R., a. k. (duomenys neskelbtini), ir R. R., a. k. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti jos pavardę „R.“, atsakovui jo pavardę – „R.“.
Santuoką laikyti nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos.
Nustatyti nepilnametės K. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama L. R., a. k. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamoje vietoje.
Nustatyti atsakovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamete dukra K. R., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka:
1. R. R. bendrauja su nepilnamete dukra K. R., jai neprieštaraujant, kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalius nuo penktadienio 19.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., paimdamas dukrą iš L. R. gyvenamosios vietos penktadienį 19.00 val. ir tokia pačia tvarka grąžindamas dukrą į L. R. gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val.;
2. R. R. gali bendrauti su nepilnamete dukra K. ir kitu, šalių sutartu laiku, tačiau visais atvejais įsipareigoja informuoti L. R. ne vėliau kaip prieš dieną apie numatomą bendravimą.
Priteisti iš R. R., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai K. R., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2019 m. balandžio 1 d. iki jos pilnametystės.
Išlaikymo sumą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš R. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 2100 Eur (du tūkstančius vieną šimtą eurų) išlaikymo įsiskolinimo nepilnametei dukrai K. R., gim. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš R. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) būsimų K. R. gydymo išlaidų nepilnametei dukrai K. R., gim. (duomenys neskelbtini).
Vaiko išlaikymui ir būsimam gydymui priteistas lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti nepilnamečio vaiko motinai L. R..
Pripažinti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) yra bendroji dalinė L. R., a. k. (duomenys neskelbtini), ir R. R., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybė po ½ dalį.
Pripažinti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė L. R., a. k. (duomenys neskelbtini), ir R. R., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybė.
Padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti L. R., a. k. (duomenys neskelbtini):
- ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);
- 0,098 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti R. R., a. k. (duomenys neskelbtini):
- ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);
Nustatyti, kad L. R. ir R. R. prievolė kreditoriui AB SEB bankas pagal 2006 m. kovo 2 d. kredito sutartį Nr. 0450618090348-53, nemodifikuojama ir išlieka solidaria.
- 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) kompensaciją už L. R. tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį;
- 1525 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt penkis eurus) kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą;
- 407 Eur (keturis šimtus septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
- 189,06 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis eurus 06 ct) kompensacijos už mokesčius už elektrą už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d.;
- 22,99 Eur (dvidešimt du eurus 99 ct) kompensacijos už prievolės vykdymą kreditoriui už atsakovą;
- 960 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš L. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 282 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio valstybės naudai, kuris turi būti sumokėtas į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą – 5660.
Priteisti iš R. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 719 Eur (septynis šimtus devyniolika eurų) žyminio mokesčio valstybės naudai, kuris turi būti sumokėtas į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą – 5660.
Likusias ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.
Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.