Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

2. Apeliantas R. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovo priešieškinyje ir patikslintame priešieškinyje pareikštus reikalavimus. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė dokumentą, patvirtinantį 100 EUR žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą ir prašo atleisti jį nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, nes šiuo metu dėl visiems žinomo karantino laikotarpio visiškai negauna pajamų iš savo (duomenys neskelbtini) veiklos, yra pašlijusi jo sveikata.

4. Atskiruoju skundu apeliantas (atsakovas) R. R. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutarties dalį, kuria teismas neatleido nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dalies ir klausimą išspęsti iš esmės atleidžiant apeliantą R. R. nuo žyminio mokesčio dalies paduodant apeliacinį skundą ir įskaitant 100 EUR žyminio mokesčio sumokėjimą. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

4.1. Apeliantas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria apeliantas nėra atleistas nuo žyminio mokesčio. Dėl procesinio lygiateisiškumo nurodo, kad teisminio proceso metu jautė teismo palankumą ieškovei, be to ieškovę atleido nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Pažymi, kad santaupų susimokėti likusią žyminio mokesčio dalį neturi, dėl ligos negali pilnaverčiai dirbti (duomenys neskelbtini) darbo ir dėl šiuo metu paskelbto karantino atsižvelgiant į apelianto profesiją dirbti jis neturi galimybės. Nurodo, kad teismui pateikti įrodymai apie ligą, sunkią materialinę padėtį, tačiau teismas į šiuos duomenis neatsižvelgė. Teigia, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog apeliantas 2020 m. balandžio 23 d. turėjo 870 EUR pajamų ir 455 EUR išlaidų dirbant pagal verslo liudijimą, iš kurių papildomai atskaičiuoti mokėtini mokesčiai.

Dėl atskirojo skundo argumentų.

5. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį ir spręsdamas apelianto prašymo dėl žyminio mokesčio dalies atleidimo pagrįstumo klausimą netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes dėl apelianto turtinės ir sveikatos padėties. Iš esmės nurodo, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog apeliantas turi sveikatos problemų, apelianto pajamos atsižvelgiant į jo profesiją karantino metu sumažėjo, neteko užsakymų, be to sumokėjo dalį mokėtino žyminio mokesčio.

6. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 5 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, taikė proceso teisės normas nagrinėdamas apelianto prašymo dėl žyminio mokesčio dalies atleidimo pagrįstumo klausimą.

7. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos teisės, nustatyta ir CPK 5 straipsnyje. Tačiau kartu teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato konkrečią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-366-236/2016; 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-256-236/2016).

8. Vienas iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo elementų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 83, 84 straipsniai). Žyminio mokesčio institutu įstatymų leidėjas siekia keleto viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams pateikti, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan., be to, užtikrinti visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų turtinę, procesinę ar kitokią padėtį, vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-228-196/2016).

9. CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kartu minėtoje normoje pažymima, kad prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Teismas taiko atleidimą nuo dalies žyminio mokesčio, jei nustato, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiajam. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, ta yra būtinybę atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-433-196/2018).

10. Nagrinėjamu byloje atveju pirmosios instancijos teismas nutarė, kad nėra pagrindo apeliantą atleisti nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ir įpareigojo ją sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą iš esmės nurodant, kad apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo blogą sveikatos būklę ir įrodymų, jog šiuo metu apeliantas nedirba. Pažymėjo, kad dėl paskelbto karantino apelianto galimybės vykdyti (duomenys neskelbtini) veiklą ir gauti iš jos pajamų šiuo metu yra apribotos, tačiau šios aplinkybės yra laikinos ir duomenų, kad ateityje apeliantas taip pat negalės vykdyti veiklos ir gauti iš jos pajamų nėra. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus su pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas šalies prašymą atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, teismas turi įvertinti įrodymų, atspindinčių šalies turtinę padėtį visumą, tai yra prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan. bei kitas bylos aplinkybes, ir tik tuomet spręsti, ar asmuo gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-128/2014).

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į bylą pateiktų įrodymų visuma patvirtina blogą apelianto turtinę padėtį. Kaip matyti apeliantas verčiasi statybos veikla - vykdo (duomenys neskelbtini) darbų veiklą pagal verslo liudijimus. Kaip matyti apelianto turtinė padėtis yra pasikeitusi, nors 2019 m. apeliantas dirbo vasario – rugsėjo mėnesiais ir jo vidutines mėnesio pajamas sudarė apie 800-900 EUR, tačiau šiuo metu apelianto pajamos, pagal gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, apskaitos žurnalą yra apie 450 EUR. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas turi sveikatos sutrikimų – kartu su priešieškiniu pateikti apelianto įrodymai patvirtina nustatyta diagnozę dėl (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas yra solidariai atsakingas kreditoriui akcinei bendrovei SEB bankas, kuriam turi kreditorinį įsipareigojimą pagal 2006 m. kovo 2 d. kredito sutartį Nr. 0450618090348-53, likusi negrąžinta paskolos dalis sudaro 3772,83 EUR, į šalių nepilnamečio vaikui skirtina išlaikymo sumą, darytina išvada, kad apelianto turtinė padėtis ir sveikatos stovis šiuo metu nėra geri. Apeliacinės teismas pažymi, kad apeliantas yra sumokėjęs dalį žyminio mokesčio (100 EUR).

13. Kita vertus aplinkybė, kad asmenį atstovauja advokatas pagal susitarimą, nepatvirtina to asmens turtinės padėties. Pagal susitarimą už advokato pagalbą asmuo gali apmokėti pasiskolintomis lėšomis, gali apmokėti ir ne pats asmuo, bet jo prašymu kiti asmenys, galimas ir kliento susitarimas su advokatu, kad bus mokama ateityje (pvz. sėkmės mokestis ar mokėjimo atidėjimas). Todėl teismai, vertindami byloje dalyvaujančio asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, tai yra jo turtinę padėtį, neturėtų vadovautis prielaidomis apie sumokėtą pagal susitarimą už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, vertinti, kad susitarimo su advokatu dėl teisinės pagalbos teikimo sudarymas įrodo, kad asmens turtinė padėtis yra gera ir jis turi galimybę sumokėti žyminį mokestį.

14. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atleisti apeliantą nuo likusios likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl šiuo atveju yra pagrindas Plungės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta atmesti apelianto prašymą dėl atleidimo nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo bei nustatytas apeliantui 7 dienų terminas apeliacinio skundo trūkumams dalyje dėl žyminio mokesčio sumokėjimo pašalinti, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti apelianto R. R. prašymą dėl jo atleidimo nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo paduodat apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).