- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-09
- Bylos Nr.
- e2-810-642/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Atsakovas
- U. J., A. K.
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) įgaliotam atstovui V. K., ieškovės atstovei advokato padėjėjai S. U.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams U. J. ir A. K. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) priteisti ieškovei iš atsakovės A. K. 700 Eur dėl nepagrįsto praturtėjimo; 2) priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų A. K. ir U. J. 3 479,12 Eur dėl padarytos žalos už įmonės turto neperdavimą; 3) jeigu teismas atsisakytų priteisti iš A. K. 700,00 Eur sumą dėl nepagrįsto praturtėjimo, tuomet priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų A. K. ir U. J. 4 179,12 Eur padarytos žalos dėl neperduoto įmonės turto atlyginimą; 4) priteisti ieškovei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareikštas ieškinys grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Ieškovės administratorė nustatė, kad nuo 2018 m. kovo 16 d. UAB (duomenys neskelbtini) 100 proc. akcijų savininku tapo Latvijos Respublikos pilietis T. P.. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. liepos 25 d. sprendimu akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, sudarytas tarp atsakovo U. J. ir T. P., pagal kurias visos įmonės akcijos ir jos valdymas buvo perleistas T. P., pripažino tariamaisiais sandoriais ir pažymėjo, kad tokiu būdu atsakovas U. J. ir A. K. siekia išvengti administracinės bei civilinės atsakomybės (atlyginti padarytą žalą įmonės kreditoriams). Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 13 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
2.2. Administratorė 2020 m. vasario 14 d. el. paštu bei 2020 m. vasario 17 d. registruotąja pašto siunta išsiuntė A. K. ir U. J. administratorės įsakymą perduoti įmonės dokumentus bei turtą.
2.3. Administratorė, patikrinusi įmonės dokumentus iš viešųjų registrų, nustatė, kad BUAB (duomenys neskelbtini) 2016 metų metinio balanso paaiškinamajame rašte nurodyta, jog įmonė turi piniginių lėšų kasoje – 6 092,22 Eur, o pirkėjų įsiskolinimai (gautinos sumos) įmonei sudaro 6 562,00 Eur. Taip pat viena iš kreditorių UAB „L. B.“ informavo administratorę, kad A. N. pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įteisinimo / legalizavimo organizatoriaus paslaugų suteikimo atliko 700,00 Eur avansinį mokėjimą į A. K. banko sąskaitą, nors šie pinigai turėjo būti pervesti į ieškovės banko sąskaitą. Į ieškovės banko sąskaitas A. K. 700,00 Eur negrąžino. Todėl ji be jokio pagrindo pasisavino 700,00 Eur sumą.
2.4. Buvusi įmonės direktorė A. K. ir buvęs akcininkas U. J. nesudarė įmonės balanso nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, nepateikė jokių duomenų apie įmonės turtą, taip pat duomenų apie tai, kad esamu turtu atsiskaitė su įmonės kreditoriais ar kitaip juo buvo disponuojama, nepateikė ir jo galimą realizavimą pagrindžiančių dokumentų. Kadangi paskutinis įmonės balansas ir aiškinamasis raštas sudaryti ir pateikti viešajam registrui 2016 metų, atsakovų padarytos žalos dydis nustatytinas remiantis viešuosiuose registruose fiksuotais paskutiniais duomenimis. Atsakovai tinkamai nevykdė savo pareigos perduoti turtą, kad įmonė turėjo turto, pagrįstą prielaidą leidžia daryti 2016 metų įmonės aiškinamasis raštas, pagal kurį neperduoto įmonės turto vertė 6 092,22 Eur, taip pat nebuvo grąžinta įmonei 700,00 Eur suma, gauta pagal sutartį dėl įteisinimo / legalizavimo organizatoriaus paslaugų suteikimo. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) atsakovai padarė įmonei ir jos kreditoriams 4 179,12 Eur žalą, nes būtent tokios sumos yra patvirtinti kreditiniai reikalavimai.
2.5. Atsakovas U. J. sudarytais tariamais akcijų pirkimo–pardavimo sandoriais siekė fiktyviai perleisti įmonės akcijas bei valdymą Latvijos piliečiui, tai leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad visų šių veiksmų tikslas ir buvo išvengti įmonės turto (6 092,22 Eur grynųjų pinigų kasoje) bei įmonės dokumentų perdavimo bankroto administratorei. Kadangi neteisėtų sandorių iniciatorius buvo U. J., būtent jis pagal UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų perdavimo aktą T. P. perdavė įmonės dokumentus, iš to galima daryti išvadą, kad įmonės dokumentus jis faktiškai buvo perėmęs iš A. K., todėl tikėtina, kad jis galėjo perimti ir įmonės pinigines lėšas ir jas pasisavinti. Taigi akivaizdu, kad dėl piniginių lėšų neperdavimo atsakingi abu atsakovai solidariai.
2.6. Atsakovai netinkamai organizavo ir vadovavo įmonės veiklai ir prisidėjo prie situacijos, kad BUAB (duomenys neskelbtini) neturi galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais. Dėl atsakovų neteisėto neveikimo neįmanoma nustatyti ir identifikuoti įmonės turto, nes administratorei neperduoti privalomi įmonės veiklos apskaitos dokumentai.
Atsiliepimas
3. Atsakovai U. J. ir A. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas iš lėšų, skirtų ieškovės BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administravimo išlaidoms. Atsiliepimas į ieškinį grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Atsakovai pažymi, kad 2018 m. kovo 16 d. U. J. sudarant įmonės akcijų pirkimo–pardavimo sutartis su T. P., įmonės finansinė padėtis nebuvo tokia pati, kokia buvo 2016 m. gruodžio 31 d., sudarant įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus: ieškovė jau neturėjo 6 092,22 Eur pinigų kasoje, galbūt dar turėjo įsiskolinusių pirkėjų, tačiau dėl praėjusio gana ilgo laiko tarpo atsakovai negali nurodyti, kokio tikslaus dydžio pirkėjų įsiskolinimų turėjo, jeigu jų turėjo.
3.2. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. liepos 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1365-901/2019, kurį Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-59-459/2020 paliko nepakeistą, pripažino negaliojančiomis atsakovo U. J. ir T. P. sudarytas UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo–pardavimo sutartis; taikė dvišalę restituciją – T. P. buvo įpareigotas grąžinti U. J. UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus, gautus akcijų pirkimo–pardavimo metu, atsakovui, o atsakovas U. J. įpareigotas grąžinti T. P. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pardavimo kainą – 5,00 Eur sumą. Atsakovai pažymi, kad T. P. teismo sprendimo nėra įvykdęs ir atsakovui U. J. nėra grąžinęs UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų, kuriuos atsakovas U. J. jam perdavė. Todėl atsakovai, neturėdami ieškovės dokumentų, neturėjo galimybių administratorei perduoti įmonės dokumentų, taip pat sudaryti ieškovės balanso nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis.
3.3. Atsakovai nesutinka su ieškovės argumentais, atsakovas kad U. J. yra atsakingas už įmonei padarytą žalą, nes jis ėjo ieškovės direktoriaus pareigas iki 2016 m. rugsėjo 27 d. Taigi 2018 m. kovo 16 d., kai atsakovas U. J. ir T. P. sudarė ieškovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovas U. J. nebuvo ieškovės direktoriumi ir nedisponavo ieškovės kasoje esančiomis piniginėmis lėšomis. Todėl negalėjo jų pasisavinti. Be to, 2018 m. kovo 16 d. ieškovė jau neturėjo 6 092,22 Eur pinigų kasoje, todėl nei U. J., nei A. K. 6 092,22 Eur iš ieškovės kasos nėra pasisavinę.
3.4. Atsakovų vertinimu, jų veiksmuose nėra nė vienos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, todėl ieškovės ieškinys yra nepagrįstas.
3.5. Atsakovai taip pat nesutinka su ieškovės prašymu taikyti solidariąją atsakomybę. Už įmonės apskaitos organizavimą, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Atsakovas U. J. ėjo ieškovės direktoriaus pareigas tik iki 2016 m. rugsėjo 27 d. Atsakovas U. J. taip pat nebuvo ir ieškovės buhalteris. Ta aplinkybė, kad atsakovas U. J., kaip ieškovės savininkas, pasirašė 2018 m. kovo 16 d. UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų perdavimo aktą, kuriuo ieškovės dokumentus perdavė T. P., nereiškia, jog jis buvo atsakingas už tinkamą ieškovės buhalterinės apskaitos organizavimą.
3.6. Atsakovė A. K. nėra nepagrįstai praturtėjusi 700 Eur suma už ieškovės teiktas paslaugas J. N.. Atsakovės A. K. į asmeninę banko sąskaitą 2017 m. rugpjūčio 29 d. mokėjimo nurodymu (pavedimu) iš J. N. gauti 700 Eur pagal 2017 m. rugpjūčio 28 d. sutartį (duomenys neskelbtini) dėl įteisinimo / legalizavimo organizatoriaus paslaugų suteikimo buvo panaudoti ieškovės vardu atsiskaitant už atliktus kadastro, geodezinių matavimų ir kitus darbus. Todėl ieškovė nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovės 700 Eur sumą dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokato padėjėja S. U. ieškinį palaikė visa apimtimi jame nurodytais motyvais ir teisiniais argumentais.
5. Teismo posėdyje ieškovės bankroto administratorės įgaliotas atstovas V. K. palaikė ieškinio reikalavimus ir papildomai pažymėjo, kad administratorei pavyko iš Latvijos antstolių sužinoti faktinį T. P. gyvenamosios vietos adresą – socialiniai namai už Rygos. Nuvykus šiuo adresu ir susitikus su T. P., jis paaiškino, kad Lietuvoje nėra buvęs, nieko nėra pirkęs, jokių pinigų, akcijų ar dokumentų nėra gavęs. Socialinių namų pateikta pažyma patvirtina, kad T. P. nuo 2015 m. yra socialinių namų gyventojas. Jo socialinė pensija yra 65 Eur, jis jokių lėšų daugiau neturi ir nėra turėjęs. Taigi, fiktyvus sandoris buvo sudarytas, kai T. P. buvo socialinių namų gyventojas. Administratorės atstovas mano, kad šios aplinkybės dar kartą patvirtino faktą, kad įmonės akcijų pirkimo–pardavimo sandoris buvo fiktyvus, sudarytas siekiant nuslėpti pinigines lėšas kasoje ir paslėpti arba sunaikinti įmonės dokumentus, kad bankroto administratorė negalėtų išsiaiškinti tikrosios įmonės finansinės padėties. Kaip ieškinio sumą nurodė visų įmonės patvirtintų kreditinių reikalavimų sumą, nors tikroji įmonei padaryta žala, pagal turimus duomenis, yra kur kas didesnė. Tačiau, pagal teismų praktiką, negali reikalauti didesnės sumos negu patvirtinti įmonės kreditiniai reikalavimai, nes tai būtų perteklinis reikalavimas. Prašo priteisti iš A. K. 700 Eur jos pasisavintas lėšas, kurias į jos sąskaitą už ieškovės suteiktas paslaugas pervedė A. N., nors šie pinigai turėjo būti pervesti tiesiogiai ieškovei. A. K. šių pinigų ieškovei nėra grąžinusi. Be to, A. K. ir U. J., kaip buvę ieškovės vadovai, taip pat yra atsakingi už įmonei padarytą žalą. U. J., siekdamas nuslėpti įmonės finansinę veiklą bei pasisavinti įmonės kasoje buvusius pinigus, sudarė fiktyvų akcijų pirkimo–pardavimo sandorį ir pasisavino įmonės kasoje buvusius pinigus. A. K. nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatyme nustatytos pareigos tinkamai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą ir jos netvarkė. A. K. neperdavė administratorei įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų ir įmonės turto. Administratorė negali nustatyti, kiek kurio yra kaltės, kadangi atsakovai nepateikė jokių paaiškinimų ar įrodymų. Todėl prašo įmonei padarytos žalos atlyginimo sumą priteisti solidariai iš abiejų atsakovų.
6. Atsakovai U. J. ir A. K. į teismo posėdį neatvyko. Jiems apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta. Atsakovui U. J. apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), t.y. tuo adresu, kuriuo šiam atsakovui buvo įteikti procesiniai dokumentai. Tokį atsakovo U. J. gyvenamosios vietos adresą buvo nurodžiusi ir jo atstovė advokato padėjėja R. V., teikdama atsiliepimą į ieškinį. Atsakovei A. K. apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Tokį atsakovės A. K. gyvenamosios vietos adresą buvo nurodžiusi ir jos atstovė advokato padėjėja R. V., teikdama atsiliepimą į ieškinį.
7. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnio 2 dalis), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis), rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, privalo domėtis nagrinėjamos bylos eiga, iš anksto nurodyti priežastis ir pateikti įrodymus, bei informuoti teismą apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje, veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami informuoti teismą ir kitus byloje dalyvaujančius asmenis apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 121 straipsnio 1 dalis). Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko šios pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 121 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, laikytina, kas atsakovams apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta.
8. Šalių teisę būti išklausytoms teismo posėdyje užtikrina įstatymo nuostatos dėl tinkamo šalių informavimo apie teismo posėdžio laiką ir vietą (CPK 133 straipsnis). Dalyvaujantiems byloje asmenims šaukimas ar pranešimas turi būti įteiktas įstatyme nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad jie turėtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismą ir pasirengti bylai (CPK 133 straipsnio 2 dalis). Atsakovams teismo pranešimai išsiųsti 2020 m. birželio 29 d., todėl konstatuotina, kad atsakovai, turėjo pakankamai laiko pasirengti bylos nagrinėjimui, susirasti kitą atstovą.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas privalo imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias proceso vilkinimui. Įvertinus tai, kad nepateikta duomenų, patvirtinančių atsakovų negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje aplinkybių buvimą, kad teismas galėtų spręsti dėl jų pripažinimo svarbiomis, teismas daro išvadą, kad atsakovai, būdama tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių. O bylos esmė sudaro galimybę bylą teisingai ir objektyviai išnagrinėti atsakovams asmeniškai nedalyvaujant, nes atsakovai pateikė išsamų atsiliepimą į ieškinį.
10. Proceso normos negali būti taikomos ir aiškinamos pernelyg formaliai, neatsižvelgiant į kiekvieno procesinio instituto taikymo tikslus. CPK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nors šalys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau procesui vadovauja teismas, teisėjas vienintelis gali nustatyti nuo šalių interesų nepriklausomą bylinėjimosi eigą. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas, šalims negali būti leidžiama netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d, nutartis byloje Nr. 3K-3-348/2010).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas.
Faktinės bylos aplinkybės
11. Remiantis Juridinių asmenų registrų centro duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini) įregistruota 1997 m. vasario 27 d. Atsakovas U. J. įmonės vadovu buvo nuo 2015 m. lapkričio 6 d. iki 2016 m. rugsėjo 27 d. ir įmonės vieninteliu akcininku – nuo 2015 m. lapkričio 4 d. iki 2018 m. balandžio 9 d. Atsakovė A. K. įmonės direktore buvo nuo 2016 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. balandžio 9 d. Nuo 2018 m. balandžio 9 d. kaip įmonės vienintelis akcininkas ir jos vadovas registruotas Latvijos Respublikos pilietis T. P..
12. Pagal paskutinius Juridinių asmenų registrui teiktus UAB (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentus už 2016 m. (finansinių ataskaitų sudarymo data 2017 m. gegužės 2 d., dokumentai sudaryti ir pateikti atsakovės A. K.), UAB (duomenys neskelbtini) turėjo ilgalaikio turto už 2 869 Eur, kurį sudarė nuosavas kapitalas. Įmonė 2016 metais gavo 10 770 Eur grynojo pelno. Remiantis atsakovės A. K. 2017 m. balandžio 20 d. aiškinamuoju raštu prie 2016 m. balanso, įmonė kasoje turėjo 6 092,22 Eur, ilgalaikių finansinių skolų įmonė neturėjo, jos skolos tiekėjams sudarė 1 966 Eur. Per 2016 m. bendrovės pajamas sudarė 19 187 Eur, o visas sąnaudas – 7 849,56 Eur.
13. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-231-265/2020 UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
14. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi patvirtino BUAB (duomenys neskelbtini) kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kurį tikslino 2018 m. spalio 2 d. ir 2018 m. lapkričio 2 d. nutartimis. Bendra patvirtinta BUAB (duomenys neskelbtini) kreditinių reikalavimų suma sudaro 4 179,12 Eur.
15. Kaip matyti iš UAB „L. B.“ kartu su prašymu patvirtinti jos kreditinį reikalavimą UAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje pateiktų dokumentų, A. N. 2017 m. rugpjūčio 28 d. sudarė sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) dėl įteisinimo / legalizavimo organizatoriaus paslaugų suteikimo. Pagal sutartį UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo atlikti sutartyje numatytus darbus, o A. N. – atsiskaityti su įmone už suteiktas paslaugas – 1 000 Eur + 850 Eur (projekto kaina), iš šios sumos sutarties pasirašymo dieną sumokamas 600 Eur avansas. Sutartyje ranka prirašyta, jog 700 Eur pavedimas atliktas atsakovei A. K.. Bankinio pavedimo išrašas taip pat patvirtina atliktą 700 Eur pavedimą į asmeninę A. K. banko sąskaitą. Susirašinėjimo elektroniniu paštu tarp A. N. ir UAB (duomenys neskelbtini) atstove prisistačiusio asmens N. B. kopija patvirtina, kad N. B. prašė avansą UAB (duomenys neskelbtini) pervesti į jos dukros A. K. asmeninę banko sąskaitą.
16. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. liepos 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1365-901/2019 tenkino BUAB (duomenys neskelbtini) atstovaujančios administratorės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį ir pripažino negaliojančiomis 2018 m. kovo 12 d., 2018 m. kovo 13 d., 2018 m. kovo 14 d., 2018 m. kovo 15 d. ir 2018 m. kovo 16 d. U. J. ir T. P. sudarytas UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo–pardavimo sutartis; pritaikė dvišalę restituciją – įpareigojo T. P. atsakovui U. J. grąžinti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus, gautus akcijų pirkimo–pardavimo metu, o atsakovą U. J. įpareigojo grąžinti UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pardavimo kainą – 5,00 Eur sumą, šią sumą grąžinant T. P.. Teismas taip pat pripažino negaliojančiu 2018 m. kovo 16 d. UAB (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko T. P. sprendimą dėl jo paskyrimo šios bendrovės vadovu. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-59-459/2020 paliko Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. sprendimą nepakeistą.
17. Remiantis byloje pateiktu T. P. 2020 m. birželio 16 d. paaiškinimu su vertimu į lietuvių kalbą, T. P. paaiškino, jog jis niekada nebuvo UAB (duomenys neskelbtini) akcininku ar direktoriumi, jam nebuvo perduoti nei dokumentai, nei jokie finansiniai ištekliai. Jis niekada nebuvo pasirašęs nei dokumentų, nei gavęs finansinių išteklių, dalykinių sandorių Klaipėdoje nebuvo sudaręs. T. P. paaiškinimas surašytas dalyvaujant socialinės globos namų (duomenys neskelbtini) vadovei V. M..
Dėl nepagrįsto praturtėjimo
18. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės A. K. 700 Eur dėl nepagrįsto praturtėjimo. Ieškovė nurodė, kad A. N. pagal sutartį dėl įteisinimo / legalizavimo organizatoriaus paslaugų suteikimo atliko 700,00 Eur avansinį mokėjimą į atsakovės A. K. asmeninę banko sąskaitą, nors šie pinigai turėjo būti pervesti į ieškovės banko sąskaitą. Atsakovė A. K. 700,00 Eur ieškovei negrąžino, todėl ji be jokio pagrindo pasisavino šią sumą. Atsakovai nesutinka su šiuo ieškovės reikalavimu, argumentuodami, jog šie pinigai buvo panaudoti ieškovės vardu atsiskaitant už atliktus kadastro, geodezinių matavimų ir kitus darbus.
19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.242 straipsnio 1 dalį be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Į praturtėjimo sumažėjimą, jeigu tai įvyko dėl priežasčių, už kurias nepagrįstai praturtėjęs asmuo neatsako, gali būti atsižvelgta ir atitinkamai sumažinta grąžintina suma (CK 6.242 straipsnio 2 dalis). Praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika (CK 6.242 straipsnio 3 dalis).
20. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 67 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pirmiau įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020, 28 punktas).
21. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti. Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2019 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019 18 punktą).
22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 2 d. nutartimi ieškovės BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje patvirtino UAB „L. B.“ 700 Eur finansinį reikalavimą pagal UAB „L. B.“ ir A. N. 2018 m. rugsėjo 25 d. sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip jau minėta sprendimo 15 punkte, pagal A. N. ir UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugpjūčio 28 d. sudarytą sutartį dėl įteisinimo / legalizavimo organizatoriaus paslaugų suteikimo avansinis 700 Eur mokėjimas UAB (duomenys neskelbtini) buvo atliktas bankiniu pavedimu į asmeninę atsakovės A. K. banko sąskaitą.
23. Nors atsakovai nurodo, kad į A. K. asmeninę banko sąskaitą pervesti 700 Eur buvo panaudoti ieškovės vardu atsiskaitant už atliktus kadastro, geodezinių matavimų ir kitus darbus pagal sutartį su A. N., tačiau atsakovai jokių tai pagrindžiančių duomenų ar rašytinių įrodymų (pvz., atliktų ieškovės vardu pavedimų iš atsakovės A. K. asmeninės banko sąskaitos išrašų ar pan.) nepateikė. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovė A. K. 700 Eur būtų grąžinusi ieškovei.
24. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsakovė A. K. be jokio teisinio pagrindo pasisavino ieškovei skirtus 700 Eur, dėl to atitinkamai sumažėjo ieškovės turtas ir buvo pažeisti įmonės kreditorių interesai. Todėl ieškovės BUAB (duomenys neskelbtini) ieškinio reikalavimas dėl 700 Eur priteisimo iš atsakovės A. K. tenkintinas.
Dėl įmonės valdymo organų civilinės atsakomybės
25. Ieškovė taip pat prašo priteisti solidariai iš atsakovų U. J. ir A. K. 3 479,12 Eur žalos atlyginimo dėl jų netinkamo įmonės veiklos organizavimo, vadovavimo jai bei prisidėjimo prie situacijos, kad BUAB (duomenys neskelbtini) neturi galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais.
26. Juridinis asmuo teisinį subjektiškumą įgyvendina per specialias organizacines struktūras – valdymo organą (kolegialų ir (ar) vienasmenį) ir dalyvių susirinkimą (CK 2.81 straipsnio 1 dalis, CK 2.82 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 1, 2 dalys). Bendrovės valdymo organų teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK), CK, ABĮ ir kitų įstatymų bei lydimųjų teisės aktų nuostatos, bendrovės įstatai, pareiginiai nuostatai.
27. ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys) ir kt. Šie veiklos principai įpareigoja bendrovės valdymo organus veikti išimtinai bendrovės interesais, t. y. užtikrinti stabilią, efektyvią, konkurencingą jos, kaip rinkos dalyvio, veiklą.
28. Nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, todėl bendrovės veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, be pareigų, kurias valdymo organai atlieka vykdydami konkrečias funkcijas, yra įtvirtintos fiduciarinės pareigos, t. y. veiklos principai, kurių valdymo organai turi laikytis, organizuodami kasdienę bendrovės veiklą, priimdami ir įgyvendindami įmonės veiklos sprendimus. Fiduciarinės pareigos įmonės vadovą įpareigoja elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).
29. Juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant jų kompetencijai priskirtas pareigas, jiems, be kitų atsakomybės rūšių, gali kilti civilinė atsakomybė. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jie privalo atlyginti padarytą žalą. Taigi bendrovės valdymo organų civilinę atsakomybę gali lemti tiek imperatyviai teisės aktuose nustatytų, tiek fiduciarinių pareigų įmonei, taip pat ir aptartais aspektais kreditoriams pažeidimas. Tam, kad būtų galima taikyti valdymo organų nariams civilinę atsakomybę, būtina nustatyti jų civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad valdymo organų narys atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Todėl kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas neturi įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas, o paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-526-219/2018).
30. Nagrinėjamu atveju ieškovė BUAB (duomenys neskelbtini) padarytą žalą kildina iš atsakovo U. J. sudaryto akcijų pirkimo-pardavimo sandorio, siekiant nuslėpti įmonės kasoje buvusias pinigines lėšas bei paslėpti arba sunaikinti įmonės dokumentus, kad bankroto administratorė negalėtų išsiaiškinti tikrosios įmonės finansinės padėties ir iš atsakovės A. K., kaip įmonės vadovės, jai įstatymuose nustatytos pareigos tinkamai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą nesilaikymo bei įmonės dokumentų ir turto administratorei neperdavimo.
31. Įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1365-901/2019, kuris Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-59-459/2020 paliktas nepakeistas, be kita ko, konstatuota, jog fiktyvus UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo–pardavimo sandoris tarp atsakovo U. J. ir Latvijos Respublikos piliečio T. P. buvo sudarytas ir fiktyvus vienintelio akcininko sprendimas dėl vadovo pakeitimo priimtas tam, kad atsakovui U. J. būtų sudarytos sąlygos išvengti bendrovės savininkui ir vadovui tenkančių pareigų, taip pat galinčios kilti atsakomybės tiek pačiai bendrovei, tiek jos kreditoriams. Taigi, tokie atsakovo U. J. veiksmai, siekiant išvengti jam tenkančių pareigų ir galinčios kilti atsakomybės, pripažintini neteisėtais, pažeidžiančiais tiek ieškovės, tiek jos kreditorių interesus.
32. Bendrovės vadovo pareiga rūpintis įmonės finansine atskaitomybe nustatyta ABĮ: bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas); už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas), tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir tarpinio pranešimo parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 6 punktas).
33. Pareiga rūpintis finansine atskaitomybe taip pat detalizuota ir kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose finansinę juridinių asmenų atskaitomybę. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti pirminės apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, o pagal 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Pagal BAĮ 14 straipsnio 2 dalį ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą. Pagal BAĮ 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. BAĮ 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus.
34. Taigi įmonės vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1, 2, 6 punktai), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (BAĮ 21 straipsnio 1 dalis), bankroto bylos inicijavimą laiku, bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui. Kadangi šios pareigos kyla iš juridinio asmens veiklą reglamentuojančių įstatymų, tais atvejais, kai pažeidžiamos specialiuosiuose įstatymuose nustatytos pareigos, vadovui taikoma civilinė deliktinė atsakomybė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-687/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015; 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016).
35. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga apima pareigą saugoti įmonės turtą, jį tinkamai įtraukti į apskaitą: bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima, be kita ko, pareigą tinkamai tvarkyti turto apskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).
36. Šiuo atveju atsakovė A. K., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovė, buvo atsakinga už tinkamą įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, taip pat ir už tinkamą bendrovės turto apskaitos tvarkymą, jo įtraukimą į apskaitą ir išsaugojimą. Tačiau atsakovė A. K. nuo 2017 m. netinkamai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui neteikė, jų, kaip ir įmonės turto, neperdavė ir bankroto administratorei. Tokie atsakovės A. K. veiksmai pripažintini neteisėtais.
37. Nors atsakovai teigia, kad už įmonės dokumentų ir turto neperdavimą administratorei yra atsakingas T. P., nes būtent jis neįvykdė Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. sprendimu jam paskirto įpareigojimo grąžinti atsakovui U. J. įmonės dokumentus, o įmonės finansinė padėtis galbūt nebuvo tokia pati atsakovui U. J. sudarant akcijų pirkimo–pardavimo sandorius, kokia buvo 2016 m. gruodžio 31 d., sudarant įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, tačiau teismas neturi pagrindo pritarti tokiems atsakovų argumentams.
38. Visų pirma teismas pažymi, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. sprendimu T. P. buvo įpareigotas grąžinti ne visus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus atsakovui U. J., o tik gautus akcijų pirkimo–pardavimo metu. Tačiau minėtas akcijų pirkimo–pardavimo sandoris tuo pačiu sprendimu buvo pripažintas fiktyviu, o Latvijos Respublikos pilietis T. P., kaip nustatyta šioje byloje, yra socialinės globos namų (duomenys neskelbtini) gyventojas, kuris nesilankė Lietuvoje ir jokių UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų ar turto nebuvo perėmęs iš atsakovo U. J.. Todėl atsakovai nepagrįstai bando perkelti jiems kylančią civilinę atsakomybę su įmone faktiškai nesusijusiam Latvijos Respublikos piliečiui.
39. Antra, nors atsakovai kelia klausimą dėl galbūt pasikeitusios UAB (duomenys neskelbtini) finansinės padėties, lyginant ją akcijų pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu ir įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2016 m. sudarymo metu, tačiau atsakovai šią aplinkybę pagrindžiančių rašytinių įrodymų nepateikė. Be to, tikrosios padarytos įmonei žalos masto nei bankroto administratorė, nei teismas negali nustatyti būtent dėl jau aptartų atsakovų neteisėtų veiksmų.
40. CK 6.247 straipsnyje reglamentuotas priežastinis ryšys, kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, reiškia, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas, vertindamas aplinkybių ir priežasčių visumą, turi nustatyti pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį, t. y. nustatyti, kad pažeidėjo elgesys buvo pakankama priežastis žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018).
41. Nagrinėjamu atveju atsakovas U. J., būdamas vieninteliu įmonės akcininku ir sudarydamas fiktyvų įmonės akcijų pirkimo–pardavimo sandorį, siekdamas išvengti jam tenkančių pareigų ir galinčios kilti atsakomybės, o A. K., būdama atsakinga už įmonės turtą, jo apskaitą, dokumentų išsaugojimą ir jų perdavimą administratorei, neįvykdė jiems tenkančių įmonės akcininko ir vadovo pareigų. Dėl to, jog BUAB (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentai buvo netvarkyti, paslėpti arba sunaikinti, o įmonės turtas neperduotas bankroto administratorei, įmonės turtas negali būti realizuotas bankroto procese, o iš realizavimo gautos lėšos negali būti panaudotos kreditiniams reikalavimams bei administravimo išlaidoms dengti. Atsakovams neperdavus įmonės dokumentų ir turto, įmonė ir jos kreditoriai patyrė žalą, kurią administratorė įvertino patvirtinta 4 179,12 Eur įmonės kreditorių finansinių reikalavimų suma.
Dėl solidariosios atsakovų atsakomybės
42. Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų A. K. ir U. J. 3 479,12 Eur dėl padarytos žalos už įmonės turto neperdavimą. Atsakovai nesutinka su ieškovės prašymu taikyti solidariąją atsakomybę, argumentuodami, kad atsakovas U. J. nebuvo atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, taip pat jis nebuvo įmonės buhalteris. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovo argumentais.
43. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kai žala bendrovei padaroma akcininkų ir vadovų veiksmais, svarbu nustatyti skirtingų bendrovės organų atsakomybės rūšį – ar žalą padariusiems subjektams bus taikoma solidarioji, ar dalinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-247-684/2019)
44. Solidarioji civilinė atsakomybė atsiranda iš įstatymo arba prievolės dalykui esant nedaliam (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal bendrąją civilinės atsakomybės taisyklę skolininkų daugeto atveju prievolė yra dalinė (CK 6.5 straipsnis), bet deliktinės atsakomybės atveju nustatytos išimtys: CK 6.6 straipsnio 3 dalis bei CK 6.279 straipsnio 1 dalis įtvirtina solidariosios skolininkų pareigos prezumpciją, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018, 75 punktas).
45. Vėlesnė kasacinio teismo praktika dėl kelių asmenų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo prievolės rūšies nustatymo yra nuosekli ir išplėtota. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme (bendrininkavimas plačiąja prasme apima visus skolininkų daugeto atvejus, įskaitant ir dalinės atsakomybės). Bendrininkavimo siaurąja prasme atvejai gali būti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai atsižvelgiant į šią priklausomybę galima konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-665-969/2015; 2016 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016 24 punktą; 2018 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018 77 punktą).
46. Kaip jau minėta, tiek UAB „Jusata“ akcininkas atsakovas U. J., tiek UAB (duomenys neskelbtini) direktorė A. K. savo veiksmais padarė žalos ieškovei. Todėl nagrinėjamu atveju galioja CK 6.6 straipsnio 3 dalyje ir CK 6.279 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija. Kadangi dėl atsakovų neteisėtų veiksmų administratorei nebuvo perduoti aktualūs įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai ir turtas, nėra galimybės nustatyti tikrąjį įmonei padarytos žalos mastą ir to, kiek kurio yra kaltės dėl įmonei padarytos žalos, nagrinėjamu atveju 3 479,12 Eur padarytos ieškovei žalos atlyginimas priteistinas solidariai iš abiejų atsakovų.
Dėl procesinių palūkanų
47. Ieškovė prašo priteisti ieškovei iš atsakovų 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistas sumas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
48. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 3-275-248/2015). Procesinių palūkanų įrodinėti nereikia. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovų ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistas sumas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
49. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.
50. Byloje nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 379,53 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 12,40 Eur už dokumentų vertimą iš latvių kalbos ir 367,13 Eur teisinio atstovavimo išlaidos. Ieškovė pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus (PVM sąskaitas faktūras ir bankinio pavedimo išrašus).
51. Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių nustatytų maksimalių dydžių. Todėl ieškovės prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų lygiomis dalimis tenkintinas.
Klaipėdos apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700,00 Eur (septynis šimtus eurų) sumą bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 700 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. kovo 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai solidariai iš atsakovų U. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 479,12 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus devynis eurus 12 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 3 479,12 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. kovo 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės A. K. 189,76 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis eurus 76 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo U. J. 189,77 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis eurus 77 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.