Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2055-936/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-09-16
Bylos Nr.: e2A-2055-936/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-11-3-00179-2024-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė, Urmila Valiukienė, Rosita Patackienė
Ieškovas: E. S.
Atsakovas: J. P.

Kategorijos

2.1.2.1Sandorio turinys, forma, jo sudarymo tvarka, teisinė sandorio registracija
2.1.2.4.1.5Sandoris, sudarytas nesilaikant įstatymų reikalaujamos sandorio formos
2.1.2.4.2.3Savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudarytas sandoris
2.6.7Restitucija
2.6.8.7Sutarčių forma ir galia
2.6.15Dovanojimas
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-2055-936/2025Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00179-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.1; 2.1.2.4.1.5; 2.1.2.4.2.3; 2.6.7; 2.6.8.7; 2.6.15; 3.2.4.11; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės ir Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliančių ieškovės E. S., atstovaujamos atstovės globėjos O. Z., ir atsakovės J. P. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės E. S., atstovaujamos globėjos O. Z., ieškinį atsakovei J. P. dėl nepagrįsto praturtėjimo, dovanojimų pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė E. S., atstovaujama globėjos O. Z., kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad atsakovė J. P. nepagrįstai ir neteisėtai gavo iš ieškovės pinigines dovanas, pripažinti šiuos dovanojimo sandorius negaliojančiais bei taikyti restituciją – įpareigoti atsakovę grąžinti dovanotas pinigines lėšas į ieškovės banko sąskaitą; 2) pripažinti, kad atsakovė, per bankomatus nusiimdama pinigines lėšas iš ieškovės banko sąskaitos, nepagrįstai praturtėjo ir savo veiksmais padarė ieškovei materialinę žalą, ir priteisti ieškovei iš atsakovės 10 039,87 Eur žalos atlyginimą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškinyje nurodė, kad I. S., miręs ieškovės E. S. sutuoktinis, ieškovės globėjos O. Z. ir atsakovės J. P. tėvas, 2012 m. rugpjūčio 17 d. sudarė testamentą, kuris buvo patvirtintas notarine tvarka. Testamente buvo nurodyta, kad visos piniginės lėšos sąskaitoje po I. S. mirties atiteks O. Z.. Ieškovė 2019 m. gruodžio 23 d. išdavė notarinį įgaliojimą O. Z.. Pasitikėdami O. Z., tėvai jai buvo patikėję saugoti asmeninius dokumentus. Sužinojusi apie tai, atsakovė paskelbė, jog tėvų dokumentai esą pamesti ir inicijavo naujų asmens dokumentų (pasų) išdavimą bei, remdamasi jais, organizavo naujų bankinių mokėjimo dokumentų išdavimą.

1.2. I. S. 2021 m. lapkričio 24 d., būdamas sunkios sveikatos būklės ir faktiškai fiziškai neveiksnus, išdavė notarinį įgaliojimą, kuriuo ieškovei E. S. suteikė teisę tvarkyti ir valdyti visas savo sąskaitas bankuose bei atlikti kitus įgaliojime nurodytus veiksmus. Dėl ligos jis pats negalėjo pasirašyti, todėl dokumentą pasirašė ieškovei ir jos globėjai nežinomas asmuo – A. S.. Vėliau paaiškėjo, kad šis asmuo yra artimas atsakovės šeimos draugas, su kuriuo ji ir jos artimieji palaiko ilgalaikius ir glaudžius ryšius.

1.3. Ieškovė E. S. sutuoktinio vardu 2022 m. sausio 28 d. prieš terminą nutraukė Šiaulių banke 2021 m. birželio 3 d. I. S. sudarytą terminuoto indėlio sutartį. Pagal 2021 m. lapkričio 24 d. notarinį įgaliojimą iš I. S. sąskaitų buvo nuolat atliekami mokestiniai pavedimai į E. S. sąskaitą AB ,,Swedbank“: 2021 m. gruodžio 10 d. pervesta 14 000 Eur, 2022 m. sausio 28 d. – 12 390,43 Eur, 2022 m. vasario 28 d. – 7 500 Eur, 2022 m. kovo 25 d. – 1 000 Eur, (duomenys neskelbtini) (I. S. mirties naktį) 1 000 Eur.

1.4. E. S. banko sąskaitoje sukauptos piniginės lėšos buvo pradėtos pervedinėti į atsakovės sąskaitas. Pažeidžiant įstatymų nustatytą piniginių lėšų dovanojimo tvarką, 2022 m. birželio 3 d. ieškovė atsakovei pervedė 50 000 Eur sumą, o 2022 m. liepos 26 d. – dar 13 449 Eur. Nuo 2022 m. balandžio 20 d. iš ieškovės sąskaitos pradėti sistemingai nuiminėti grynieji pinigai per bankomatus: tą dieną – 300 Eur, vėliau 480 Eur, 2022 m. spalio 30 d. – 600 Eur, o vėliau beveik kas mėnesį po 870 Eur. Iš viso laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 26 d. iki 2023 m. lapkričio 4 d. grynaisiais paimta 9 277 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

1.5. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. gegužės 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-61-758/2023 (pareiškimas teismui šiuo klausimu buvo paduotas dar 2022 m. liepos 20 d.) E. S. pripažinta neveiksnia tam tikrose srityse asmeninių pajamų bei išlaidų tvarkyme ir jos globėja paskirta O. Z.. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte, atliktame 2022 m. rugsėjo 9 – spalio 7 d., paminėta, jog nuo 2017 m. gegužės 25 d. yra žinoma, kad E. S. yra neorientuota laike, fiksuotas vidutinio sunkumo pažintinis defektas, degeneraciniai smegenų pokyčiai, vidutinio sunkumo kognityvinis defektas (2018 m. liepos 3 d.), būklė blogėjanti, pati savęs nesugeba aptarnauti. 2022 m. balandžio 19 d. aplinkos suvokimas jau vertintas kaip sunkus defektas.

1.6. Atsakovė, pasinaudojo sunkia I. S. sveikatos būkle ir veikdama ieškovės vardu (pagal ieškovei duotą 2021 m. lapkričio 24 d. notarinį įgaliojimą) pervedė lėšas iš jo banko sąskaitų į ieškovės E. S. sąskaitą. Vėliau šias lėšas atsakovė pervedė į savo sąskaitą kaip tariamas dovanas – 50 000 Eur ir 13 449,95 Eur. Taip pat pirko asmeninius daiktus (alkoholį, kompiuterį) už 10 039,87 Eur. Dovanų forma atsakovė gavo 63 449,95 Eur. Veiksmai buvo atlikti, kai ieškovė dėl psichinės negalios nesuprato situacijos, o nuo 2023 m. gegužės mėn. dalis lėšų buvo nuimta jau be ieškovės globėjos žinios. Iš viso paimta 73 489,82 Eur.

1.7. Pasinaudodama ieškovės psichine būkle, atsakovė darė poveikį ieškovei, siekdama ją nuteikti prieš globėją. Šios aplinkybės konstatuotos ir 2023 m. lapkričio 8 d. Panevėžio apygardos teismo nutartyje (63 – 65 p.). Tokie veiksmai kartojasi iki šiol – atsakovė aktyviai kalbina ieškovę, manipuliuoja informacija, siekdama jos palankumo.

1.8. Organizuodama lėšų pervedimus iš tėvo sąskaitų ir vėliau neteisėtai perimdama šias lėšas per tariamus dovanojimus ar grynųjų nusiėmimus atsakovė be teisinio pagrindo įgijo ieškovės turtą, t. y. nepagrįstai praturtėjo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio 1 dalis)).

1.9. Atsakovė nepagrįstai praturtėjo tiek, kiek sumažėjo ieškovės turtas – piniginės lėšos. Egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovės praturtėjimo ir ieškovės turto sumažėjimo. Ieškovė nebuvo ir nėra prisiėmusi savo turto praradimo rizikos. Tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo ir nėra jokių sutartinių santykių, kurie galėtų pagrįsti ar pateisinti ieškovės turto sumažėjimą.

Atsiliepimas

2. Atsakovė J. P. atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. I. S. įgaliojimo išdavimo metu sirgo ir dėl sveikatos būklės negalėjo pats pasirašyti įgaliojimo – jam skaudėjo ranką. Tačiau įgaliojimą tvirtinusi notarė Asta Sipavičienė prieš tai įsitikino, kad jis supranta savo veiksmų reikšmę, orientuojasi aplinkoje ir suvokia įgaliojimo esmę. Vien tai, kad I. S. dėl fizinės sveikatos negalėjo pasirašyti pats, nereiškia, kad jis buvo neveiksnus ar nesuprato, ką daro. Priešingu atveju kiekvieno asmens, kuris fiziškai negali pasirašyti ir kurio pavedimu tai padaro kitas, sudaryti sandoriai būtų laikomi negaliojančiais. Duomenų, kad I. S. įgaliojimo sudarymo metu būtų buvęs neveiksnus ar nesupratęs savo veiksmų esmės, nėra. Tokios informacijos nepateikė ir ieškovės atstovė.

2.2. A. S. buvo gerai pažįstamas tiek ieškovei E. S., tiek I. S.. Jis su ieškove E. S. susipažino darbe, vėliau bendravo ir su jos vyru I. S. – juos siejo ilgametė draugystė ir bendri pomėgiai. A.. V. buvo abiejų pasitikėjimą turintis asmuo, todėl, kai I. S. dėl sveikatos problemų negalėjo pasirašyti įgaliojimo, A. S. išreiškė I. S. valią pasirašydamas įgaliojimą. Atsakovė A. V. taip pat pažinojo, nes rūpinosi tėvais ir žinojo apie jų ryšį. Ieškovės E. S. ryšį su A. V. patvirtino ir 2023 m. balandžio 22 d. daryta nuotrauka A. V. sodyboje, kurioje matyti ieškovė ir A. S..

2.3. Iš ieškinio neaišku, kokiu konkrečiu teisiniu pagrindu remiamasi, kokių materialių teisių gynimo siekiama ir kokia yra tiesioginė žala pačiai ieškovei. Esant tokiai formuluotei, kyla neaiškumų dėl ieškinio dalyko, pagrindo. Tai, kad 2012 m. rugpjūčio 17 d. I. S. buvo sudaręs testamentą, kuriuo jam priklausančias pinigines lėšas keturiose nurodytose AB „Šiaulių banko“ sąskaitose paliko ieškovės globėjai, savaime nereiškia, kad ji paveldėjo visą jo turtą. Testamentu paliekamas tik tas turtas, kuris aiškiai nurodytas testamente. Visi kiti I. S. mirties momentu jo nuosavybėje buvę daiktai ir turtinės teisės, nesant kitų galiojančių testamentų, yra paveldėti pagal įstatymą. Dėl to I. S. palikimą paveldėjo įstatyminiai paveldėtojai – E. S., O. Z. ir J. P., kurioms 2022 m. rugpjūčio 22 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą. Ieškovės globėja nepateikė jokių duomenų nei notarui, išdavusiam paveldėjimo teisės liudijimą, nei teismui, jog I. S. mirties momentu AB „Šiaulių banke“ nurodytose sąskaitose būtų buvę piniginių lėšų.

2.4. Nėra duomenų, patvirtinančių, jog minėtus pavedimus atliko atsakovė. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad atsakovė būtų pervedusi pinigus iš ieškovės sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą. Priešingai – iš išrašo matyti, kad visi nurodyti pavedimai buvo atlikti pačios ieškovės vardu, atsakovė pervedant pinigus nedalyvavo, neįtakojo ieškovės ir nepaveikė.

2.5. Nuo 2016 m. ieškovės globėja buvo paėmusi abiejų tėvų asmens dokumentus, jų negrąžino. Dėl to 2021 m. abu tėvai kreipėsi į migracijos skyrių Visagine ir pasigamino naujus dokumentus, o 2022 m. vasario 10 d. ieškovė panaikino ieškovės globėjai išduotą 2019 m. gruodžio 23 d. notarinį įgaliojimą. Tai patvirtina, kad tiek I. S., tiek E. S. nepasitikėjo O. Z., o asmens dokumentų jai nebuvo perdavę laisva valia.

2.6. Pažymėjo, kad fizinis asmuo gali būti pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse tik teismo sprendimu. Tik nuo sprendimo įsiteisėjimo momento toks asmuo laikomas neveiksniu konkrečiose srityse ir tik tuomet jo sudaryti sandoriai gali būti laikomi negaliojančiais, jei jie sudaryti ne per globėją (įstatyminį atstovą). Ieškovė buvo pripažinta neveiksnia tam tikrose srityse tik nuo 2023 m. lapkričio 8 d., kai įsiteisėjo 2023 m. gegužės 12 d. Utenos apylinkės teismo sprendimas. Neveiksnumo duomenys įregistruoti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre 2023 m. lapkričio 9 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 75U-A-37/2022 yra grindžiamas tyrimu, atliktu 2022 m. rugsėjo 9 d. – 2022 m. spalio 7 d. laikotarpiu.

2.7. Ieškovė pervedė atsakovei 50 000 Eur 2022 m. birželio 3 d. ir 13 449,95 Eur 2022 m. liepos 26 d., t. y. dar iki jos pripažinimo neveiksnia ir iki teismo psichiatrinės ekspertizės atlikimo. Todėl teigti, kad tuo metu ieškovė nesuprato savo veiksmų reikšmės, nėra pagrindo. Be kita ko, pinigai buvo pervesti po rašytinių sutarčių sudarymo, tad laikytina, jog tai buvo sąmoningas ir pagrįstas veiksmas. Dėl to teigti, kad pavedimai buvo neteisėti ir lėšos turi būti grąžintos, nėra pagrindo.

2.8. Iš 2021 m. lapkričio 30 d. padaryto vaizdo ir garso įrašo matyti, jog ieškovės globėja pati pripažino nuo 2017 m. iki 2021 m. kiekvieną mėnesį iš tėvų – I. S. ir E. S. – sąskaitų per bankomatus nuiminėjusi po 580–870 Eur, iš viso apie 50 000 Eur. Ji nurodė šiuos pinigus laikanti namuose. Dėl šios situacijos šeima buvo susitikusi tai aptarti, o ieškovės globėja buvo paprašyta pateikti ataskaitas, kur pinigai panaudoti. Iki šiol nei ieškovė, nei atsakovė jokių paaiškinimų ar dokumentų nesulaukė. Taip pat iš 2021 m. gruodžio 10 d. ieškovės rašto matyti, kad ji prašė atsakovės saugoti jų (jos ir sutuoktinio) dokumentus bei banko generatorių, nes ieškovės globėja esą ėmė pinigus iš jų sąskaitų.

2.9. Teiginiai, kad atsakovė iš ieškovės banko sąskaitos nusiėmė grynuosius pinigus – nepagrįsti. Iš sąskaitos išrašo matyti, kad pinigus nuėmė pati ieškovė E. S., įrodymų, kad tai padarė atsakovė, nėra. Bankomato operacijos galimos tik turint banko kortelę ir PIN kodą, kuriais disponavo tik ieškovė. Iki 2023 m. lapkričio 8 d. ieškovė savarankiškai valdė savo finansus – vykdė pavedimus, pirko prekes, mokėjo už paslaugas, veikė pagal 2021 m. lapkričio 24 d. notarinį įgaliojimą kito asmens vardu. Ieškovė pripažinta neveiksnia tik nuo 2023 m. lapkričio 8 d., todėl iki tol galėjo laisvai disponuoti savo lėšomis. Be kita ko, teiginiai, kad iš atsakovės turi būti priteista ieškovės kompiuterio pirkimo kaina nepagrįsti ir nelogiški. Pažymėta, kad ieškovė dar nebūdama pripažinta neveiksnia, savo lėšomis įsigijo nešiojamąjį kompiuterį už 250 Eur. Šį kompiuterį ji naudoja iki šiol – žiūri nuotraukas, vaizdo įrašus, kartu su atsakove atlieka užduotis, skaito jai straipsnius. Iš atsakovės ieškiniu prašoma priteisti ir tariamas išlaidas už „alkoholio pirkinius“, tačiau nei ieškinyje, nei pateiktuose dokumentuose nėra nurodyta, kokį konkretų alkoholį, kada ir kas – ieškovė ar atsakovė – pirko. Taip pat nėra pagrindimo, kodėl atsakovė turėtų atlyginti tariamas ieškovės išlaidas, patirtas dar iki 2023 m. lapkričio 8 d. Ieškinyje nurodomos trys operacijos: 2022 m. lapkričio 5 d. – 11,90 Eur, 2022 ž m. lapkričio 9 d. – 11,99 Eur ir 2023 m. sausio 13 d.– 15,98 Eur, visos įvykusios parduotuvėje „Vynoteka“, atsiskaitant ieškovės banko kortele. Nėra duomenų, kad šiomis kortelės operacijomis būtų naudojusi ne pati ieškovė, o atsakovė, ir tai nebuvo įrodyta.

2.10. Iš 2023 m. balandžio 24 d. vaizdo ir garso įrašo aiškiai užfiksuota, kad pati ieškovė nesutinka, jog jos globėja būtų O. Z.. Šiame įraše taip pat girdėti, kaip ieškovės globėja mini, jog atsakovei buvo pervesta 63 000 Eur, tačiau pati ieškovė pokalbio metu pasako, kad dėl šių pinigų pretenzijų atsakovei neturi. Iš įrašo matyti, kad pretenzijas dėl pinigų reiškia ne ieškovė, o ieškovės globėja. Ieškovė yra raštu patvirtinusi, kad pinigų susigrąžinti nenori ir pretenzijų atsakovei neturi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Utenos apylinkės teismas 2025 m. kovo 31 d. sprendimu ieškovės E. S. ieškinį tenkino iš dalies: 1) pripažino ieškovės E. S. ir atsakovės J. P. 2022 m. birželio 3 d. dovanojimo sutartį dėl 50 000 Eur dovanojimo negaliojančia. Taikė restituciją įpareigojant atsakovę grąžinti ieškovei 50 000 Eur; 2) atmetė reikalavimą dėl 2022 m. liepos 26 d. dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia; 3) atmetė reikalavimą dėl 10 039,87 Eur žalos atlyginimo; 4) priteisė ieškovei iš atsakovės 2 849,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; 5) priteisė atsakovei iš ieškovės – 633,6 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; 6) priteisė valstybei iš atsakovės 469 Eur nesumokėto žyminio mokesčio; 7) priteisė valstybei iš ieškovės 221 Eur nesumokėto žyminio mokesčio.

4.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad E. S. teismo sprendimu pripažinta neveiksnia 2023 m. gegužės 12 d., kuris įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 8 d. Panevėžio apygardos teismui išnagrinėjus apeliacinį skundą ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodė, kad neveiksnaus fizinio asmens globa reiškia ir jo turto globą. Globa steigiama siekiant užtikrinti ne tik fizinio asmens asmeninių teisių įgyvendinimą ir apsaugą, sukurti jo socialinę ir dorovinę aplinką, bet ir apsaugoti jo turtinius interesus, įgyvendinti turtines teises. O. Z. paskirta ieškovės globėja ir turto administratore, taigi, vadovaujantis CK 3.238 straipsniu, globa apima ir globojamo asmens turto globą. Taigi, teismas nusprendė, kad O. Z. kaip ieškovės globėja ir turto administratorė gali teisme pareikšti ieškinį ginant globotinės turtą.

4.2. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo tai, kad 2022 m. birželio 3 d. sudarant 50 000 Eur dovanojimo sutartį, tokia turėjo būti sudaroma notarine forma. Šios formos reikalavimų nesilaikymas tokią dovanojimo sutartį daro negaliojančia (CK 1.93 straipsnio 3 dalis, 6.469 straipsnio 2 dalis).

4.3. Šioje byloje ieškovė, ieškovę atstovaujanti globėja ir atsakovė yra mama ir dukros, seserys. I. S. – miręs – ieškovės sutuoktinis, ją atstovaujančios globėjos ir atsakovės tėvas. Santykiai tarp seserų, ieškovės ir atsakovės, yra sudėtingi. Taigi atsakovė sudarydama didelės sumos sandorį, kurio vertė kelis kartus viršija įstatymo nustatytą dydį kuriam reikalinga notarinė sandorio forma, veikdama sąžiningai, apdairiai privalėjo laikytis įstatymų reikalavimų, taip užtikrindama sandorio teisėtumą, nesukeliant abejonių dėl jo tikrumo. Teismas pažymėjo ir tai, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas neužilgo prieš tai, kai buvo kreiptais į teismą dėl dovanotojos veiksnumo nustatymo. Be to, I. S. dar 2012 m. rugpjūčio 17 d. sudarė notariškai patvirtintą testamentą (notarinio registro numeris (duomenys neskelbtini)), kuriuo visas pinigines lėšas, esančias keturiose jam priklausančiose sąskaitose AB Šiaulių banke, savo mirties atveju paliko savo dukrai O. Z..

4.4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad I. S. 2021 m. lapkričio 24 d. išdavė notarinį įgaliojimą (notarinio registro numeris (duomenys neskelbtini)), kuriuo savo sutuoktinei E. S. suteikė teisę tvarkyti ir valdyti visas savo sąskaitas bankuose bei atlikti kitus įgaliojime nurodytus veiksmus. E. S., veikdama pagal minėtą įgaliojimą sutuoktinio vardu, 2022 m. sausio 28 d. prieš terminą nutraukė Šiaulių banke I. S. sudarytą terminuoto indėlio sutartį, atsisakydama banko skaičiuotinų palūkanų ir 4 794,9 Eur pervedė savo sąskaitą. Iš I. S. sąskaitų, veikiant pagal įgaliojimą, buvo atliekami mokestiniai pavedimai į E. S. sąskaitą AB „Swedbank“. Tokiu būdu 2021 m. gruodžio 10 d. buvo pervesta 14 000 Eur, 2022 m. sausio 28 d. – 12 390,43 Eur, 2022 m. vasario 28 d. – 7500 Eur, 2022 m. kovo 25 d. – 1 000 Eur, (duomenys neskelbtini) (I. S. mirties naktį) – 1 000 Eur. Tokiu būdu I. S. pagal testamentą paliktos O. Z. sąskaitos Šiaulių banke buvo ištuštintos.

4.5. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad 2022 m. birželio 3 d. sudarant sandorį atsakovė veikė išimtinai savo interesų naudai, sąmoningai siekdama nesilaikyti notarinės sandorio formos. Atsakovė nors ir tvirtina, kad pinigus gavo iš mamos teisėtai, teismui nepateikė rašytinės dovanojimo sutarties.

4.6. Teismas pažymėjo, kad civilinių santykių dalyviai turi bendrojo pobūdžio pareigą įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas elgtis protingai, pagal bonus pater familias elgesio standartus ir rūpintis savo interesų apsauga (CK 1.5 straipsnis). Asmenys, kurie įgyvendindami savo civilines teises nesilaiko įstatymų nustatytos tvarkos, prisiima riziką, kad jų interesai nebus ginami teismo, viena iš tokių situacijų – įstatymo nustatytos sandorio formos reikalavimų ignoravimas. Dėl to, 2022 m. birželio 3 d. pinigų dovanojimo sandoris, sudarytas pažeidžiant rašytinės formos ir notarinės formos imperatyvą, yra niekinis, t. y. nesukelia tų teisinių pasekmių, kurių siekė jį sudariusios šalys. Atitinkamai atsakovė įpareigotina grąžinti 50 000 Eur ieškovei (CK 6.146 straipsnis, 6.147 straipsnio 1 dalis).

4.7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė, siekdama pagrįsti 2022 m. liepos 26 d. sandorio teisėtumą, į bylą pateikė rašytinę dovanojimo sutartį. Ieškovė ją ginčydama teigė, kad sandorio sudarymo metu ieškovė (dovanotoja) dėl psichinės negalios nesuprato situacijos ir negalėjo jos įvertinti. Tačiau teismo sprendimu ieškovė neveiksnia pripažinta tik 2023 m. gegužės 12 d., o sprendimas įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 8 d., todėl tik nuo šios datos ieškovės sudaryti sandoriai galėjo būti vertinami kaip galimai neteisėti. Nors pirmosios instancijos teismas siūlė atlikti psichiatrinę ekspertizę dėl ieškovės būklės sandorio metu, abi šalys jos atsisakė. Taigi, teismas laikė, kad nei ieškovė, nei atsakovė neįrodinėjo, jog 2022 m. liepos 26 d. sudarydama sandorį ieškovė buvo neveiksni (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Kadangi nėra įrodymų, kad ieškovės valia buvo pažeista ar kad ji neturėjo tikslo padovanoti lėšas atsakovei, sandorio teisėtumas negali būti paneigtas. Vien faktas, kad nuo 2022 m. gegužės 4 d. jai buvo nustatytas nuolatinės slaugos poreikis dėl silpnaprotystės, savaime nėra pagrindas naikinti sandorį.

4.8. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad pasak ieškovės, atsakovė 2022 m. balandžio 20 d. išgrynino 300 Eur ir 480 Eur, 2022 m. spalio 30 d. – 600 Eur, o vėliau kas mėnesį po 870 Eur. Iš viso laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 26 d. iki 2023 m. lapkričio 4 d. išgrynino 9 277 Eur, o bendra išgryninta suma – 10 039,87 Eur. Reikalavimas grindžiamas tik tuo, kad tuo metu banko kortelė, kaip teigta, buvo pas atsakovę. Tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad pinigus iš bankomato išgrynino būtent atsakovė, taip pat nepaneigta, kad tai galėjo padaryti pati ieškovė, naudodamasi jai priklausančia kortele. Be to, ieškinį pateikusi O. Z. (ieškovės globėja), siekusi tapti ieškovės globėja, galėjo imtis teisinių priemonių apsaugoti ieškovės turtą.

4.9. Byloje ieškinio sumą sudarė 73 489,82 Eur. Kadangi pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinį iš dalies – dėl 50 000 Eur, t. y. 68 proc. visų reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos paskirstytos proporcingai patenkintai ir atmestai ieškinio daliai. Ieškovė prašė priteisti 3 500 Eur advokato išlaidų ir 690 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Atsakovė prašė priteisti 1 980 Eur advokato išlaidų. Visos šios išlaidos pagrįstos pateiktais dokumentais ir neviršijo Teisingumo ministro patvirtintų rekomendacijų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į proporciją, pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė 2 849,20 Eur (68 proc.), o atsakovei – 633,60 Eur (32 proc.) advokato išlaidų. Bendrą žyminį mokestį byloje sudarė 1 328 Eur. Ieškovė sumokėjo 690 Eur, o likusi suma – 638 Eur – buvo atidėta iki sprendimo priėmimo. Ši suma taip pat paskirstyta proporcingai: iš ieškovės priteisiant 221 Eur, iš atsakovės – 469 Eur.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

2. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje atmesti ieškinio reikalavimai, ir priimti naują sprendimą – pripažinti 2022 m. liepos 26 d. dovanojimo sutartį negaliojančia, priteisti 10 039,87 Eur žalos atlyginimą bei taikyti restituciją – įpareigoti atsakovę grąžinti visą ieškinyje reikalaujamą 73 488 Eur sumą į ieškovės banko sąskaitą; 2) perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir priteisti ieškovei visas jos patirtas išlaidas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu; 3) priteisti ieškovei visas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

5.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino kitą sandorį, sudarytą vos po vieno mėnesio, kaip „dovaną“ (13 449 Eur). Nors ši suma neviršija nustatytos ribos privalomai sudarant sutartį notarine forma, tačiau matyti, kad tai atlikta tikslu išskaidyti sumas. Atsakovė pateikė į bylą ir daugiau sutarčių, menamai išskaidančių net ir priteistąją sumą. Atsakovė 2024 m. gegužės 13 d. pateikė kelias ranka rašytas paskolos sutartis, kurios buvo parengtos siekiant dirbtinai išskaidyti visas dovanotas pinigų sumas į mažesnes dalis, kad būtų išvengta notarinės formos reikalavimo. Pagal įstatymą pinigų dovanojimas yra realinis sandoris – jis laikomas įvykusiu ne nuo sutarties sudarymo, o nuo faktinio pinigų perdavimo. Į bylą pateikti ieškovės banko išrašai rodo, kad realiai įvykdytas tik vienas pervedimas – 2022 m. liepos 26 d. Kitų į bylą pateiktų „dovanojimo“ raštelių datos su realiais pervedimais nesutampa, o patys pervedimai nėra pagrįsti įrodymais. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad visos šios „sutartys“ yra labai panašaus turinio, sudarytos trumpu laikotarpiu, nė viena jų neviršija 14 500 Eur ribos, tačiau pagal jas nebuvo atlikta realių mokėjimų (išskyrus vieną). Atsakovės paaiškinimai taip pat nepagrindžia jokio realaus poreikio per trumpą laiką sudaryti net penkias atskiras, bet identiškas dovanojimo sutartis.

5.2. Ieškiniu nebuvo ginčijami mokestiniai pavedimai iš mirusio tėvo I. S. sąskaitų ieškovei, jie pateikti kaip aplinkybės, iliustruojančios ginčo pinigų atsiradimą ieškovės sąskaitoje. I. S. dar 2012 m. rugpjūčio 17 d. buvo sudaręs testamentą, kuriuo visas lėšas keturiose Šiaulių banko sąskaitose paliko dukrai O. Z.. Sunkiai sirgdamas 2021 m. lapkričio 24 d. I. S. išdavė notarinį įgaliojimą ieškovei valdyti jo sąskaitas. Veikdama pagal šį įgaliojimą ieškovė 2022 m. sausio 28 d. nutraukė terminuoto indėlio sutartį ir 4 794,90 Eur pervedė į savo sąskaitą, atsisakydama palūkanų. Taip pat buvo atlikti šie pavedimai: 2021 m. gruodžio 10 d. – 14 000 Eur, 2022 m. sausio 28 d. – 12 390,43 Eur, 2022 m. vasario 28 d. – 7 500 Eur, 2022 m. kovo 25 d. – 1 000 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1 000 Eur (I. S. mirties naktį). Taigi testamentu ieškovės globėjai paliktos lėšos buvo pervestos į ieškovės sąskaitą. Nurodomos aplinkybės pateiktos siekiant įrodyti, kad ginčijami dovanojimo sandoriai buvo sudaryti ieškovei jau turint psichinės negalios požymių, o atsakovė veikė savo naudai, sąmoningai vengdama notarinės formos reikalavimo ir perimdama kontrolę tiek mamos turtui, tiek iš tėvo pervestoms lėšoms.

5.3. Ieškovės psichinė būklė pagrįsta teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertize (2022 m. rugsėjo 10 d.), kurioje nustatyta, kad ieškovė tuo metu nesiorientavo laike, nesuprato savo veiksmų reikšmės ir jų nevaldė, o turtiniuose santykiuose buvo visiškai priklausoma nuo kitų. Ši būsena buvo ne laikina, o tęstinė. Nors ieškovė yra sąmoninga, medicininiu požiūriu tai reiškia tik, kad ji nėra be sąmonės, bet tai nesusiję su gebėjimu suprasti ar vertinti situacijas. Esant tokiai ieškovės sveikatos būklei, atsakovė piktnaudžiavo savo padėtimi, bandė daryti psichologinį poveikį ieškovei ir priešinti ją su ieškovės globėja. Tai patvirtina nepasitvirtinę atsakovės skundai policijai ir socialinėms tarnyboms bei teismui, pateikti ieškovės vardu rašyti prašymai, kuriuose, be kita ko, teigiama, kad pinigus iš bankomato esą išiminėjo pati ieškovė.

5.4. Ieškovės banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad nuo 2022 m. balandžio 20 d. iki 2023 m. lapkričio 4 d. išgryninta 10 039,87 Eur. Tuo metu banko kortelė buvo pas atsakovę, o atsižvelgiant į ieškovės psichinę būklę ir visišką dezorientaciją, ji pati objektyviai negalėjo naudotis bankomatais ar išleisti tokios sumos. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė galėjo laisvai disponuoti lėšomis, nepagrįsta. Be to, tuo laikotarpiu vyko teisminiai ginčai dėl globos, sprendimas dėl globėjos įsiteisėjo tik 2023 m. lapkričio 8 d. Apie dovanotas sumas ar grynųjų išėmimą tuo metu nebuvo žinoma, todėl nebuvo nei pagrindo, nei galimybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Šalies argumentai

3. Atsakovė J. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. sprendimą ir pareiškimą palikti nenagrinėtą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Ieškovė pripažinta neveiksnia tik tam tikrose srityse, tačiau teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ji neprarado. Tačiau jos globėja, tvarkanti finansus, ieškovės vardu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia 50 000 Eur dovanojimo sutartį, sudarytą su dukra (atsakove). Apie šį kreipimąsi ieškovė nebuvo informuota. Sužinojusi apie bylą ieškovė kelis kartus per atstovą ir asmeniškai kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti procesą, vykstantį prieš jos valią, ir nurodė, kad nori, jog 50 000 Eur liktų atsakovės žinioje. Atsakovė prašė ieškinio pareiškimą palikti nenagrinėtu kaip pateiktą asmens, neturinčio įgaliojimo vesti bylą. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovės prašymus nutraukti jos vardu inicijuotą bylą prieš dukterį (atsakovę). Bylą pradėjo ieškovės kita dukra (ieškovės globėja), neturinti teisės vesti bylos teisme, tačiau šiuo metu turinti galimybę disponuoti ieškovės lėšomis. Ieškovė nebuvo pripažinta neveiksnia tokiose srityse kaip teisė reikšti ieškinius, dalyvauti bylose, pasirinkti atstovą ar sudaryti sutartį su advokatu. Tai yra išimtinė ieškovės teisė, saugoma Konstitucijos, kuria be jos sutikimo niekas kitas negali naudotis. Teismas nevertino galimybės taikyti CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pagal kurį ieškinys paliekamas nenagrinėtu, jei jį pateikė neįgaliotas asmuo. Taip pat teismas nepagrįstai išplėtė globėjos teisių ribas, nepaisydamas įsiteisėjusių teismų sprendimų bei aukštesnių teismų praktikos dėl neveiksnių asmenų teisių apsaugos.

6.2. Ieškovė pinigines lėšas atsakovei pervedė būdama veiksni – banko pavedimu ir pasirašydama dovanojimo sutartį. Tokie bankiniai pavedimai nėra atliekami notarine forma – tai asmens valiniai veiksmai, kuriais siekiama konkretaus teisinio rezultato, šiuo atveju – padovanoti pinigus kitam asmeniui. Notarinės formos reikalavimas dovanojimo sutartims skirtas apsaugoti teisinių santykių teisėtumą prieš trečiuosius asmenis ir užtikrinti sandorio aiškumą tarp pačių šalių. Tačiau praktikoje tarp artimųjų dažnai tokios formos nesilaikoma, dažniausiai dėl nežinojimo. Jei iškyla poreikis pagrįsti sandorį prieš trečiuosius asmenis, o valia dovanoti ir priimti dovaną nepasikeitė, šalys visada turi teisę sudarytą sandorį patvirtinti notarine forma.

6.3. Ginčo tarp ieškovės (dovanotojos) ir atsakovės (apdovanotosios) nėra, kaip nėra ir ginčo su mokesčių institucijomis. Sandoris sudarytas ieškovei būnant veiksniai, bankiniu pavedimu, ir jos valia dovanoti 50 000 Eur atsakovei nepasikeitė. Šiuo metu ieškovė pripažinta neveiksnia tam tikrose srityse, pati nebegali patvirtinti šio sandorio notarine forma. Tai galėtų padaryti tik ieškovės globėja, kuri, nors ir tvarko ieškovės sąskaitas, siekia priešingo tikslo – panaikinti įvykusį dovanojimo sandorį ir grąžinti lėšas atgal į ieškovės sąskaitą. Šiuo atveju turėjo būti taikyta teisės analogija, remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Atsiliepimas

4. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Pagal CK 3.238 straipsnio 2 dalį, asmens globa apima ir turto globą, o prireikus turtui valdyti gali būti paskirtas turto administratorius. Pripažinus ieškovę neveiksnia, jos globėja ir turto administratore buvo paskirta O. Z.. Kadangi administravimo rūšis sprendime nenurodyta, taikomas paprastasis administravimas (CK 4.239 straipsnis), kai administratorius atlieka visus veiksmus, reikalingus turtui išsaugoti. Be kita ko, CK 4.242 straipsnis numato, kad administratorius turi teisę (ir pagal teismų praktiką – pareigą) pareikšti ieškinius dėl administruojamo turto, todėl šioje byloje ieškinys pareikštas teisėtai ir pagrįstai.

7.2. Apeliaciniame skunde pateiktas netikslumas – teigiama, kad ieškovė 2022 m. birželio 3 d. pervedė atsakovei 50 000 Eur ir pasirašė atitinkamą rašytinę sutartį. Byloje nėra pateikta jokios rašytinės dovanojimo sutarties, patvirtinančios šį teiginį. Mokestinis pavedimas atliktas 2022 m. birželio 3 d., kurio paskirtyje įrašyta „dovana“. Taip pat nepagrįstas yra atsakovės teiginys, jog tokios didelės vertės dovanojimo situacija nėra reglamentuota įstatymo – tai netiesa.

5. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo Utenos apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. sprendimą dalyje dėl 13 449 Eur dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir 10 039,87 Eur žalos atlyginimo palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8.1. CK 6.469 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis, kai dovanojama didesnė kaip vieno tūkstančio penkių šimtų eurų suma, turi būti rašytinės formos. Minėto straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, turi būti notarinės formos. Atsakovė pateikė teismui ieškovės ir atsakovės sudarytą rašytinę 13 449 Eur dovanojimo sutartį. Sandoris įvykdytas banko pavedimu. Sutartis atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, todėl nei pagrindo atliktą mokėjimą sumuoti su kitais mokėjimais, nei vertinti jį kaip neatitinkantį įstatymo – nėra.

8.2. Kadangi ieškovės globėja tik deklaratyviai teigė, kad atsakovė turėjo ieškovės banko kortelę, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, o atsakovė kategoriškai tai neigė, nurodydama, kad ieškovės globėja visada turėjo tiek ieškovės banko kortelę, tiek asmens dokumentus, teismas pagrįstai atmetė ieškovės globėjos reikalavimą.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

8. Apeliacijos objektą sudaro Utenos miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. sprendimo, kuriuo ieškovės E. S. ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo, dovanojimų pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

9. Byloje nustatyta, kad ieškovė E. S. yra O. Z. ir J. P. motina. Ieškovės globėja O. Z. ir atsakovė J. P. yra seserys. I. S., kuris mirė (duomenys neskelbtini), buvo ieškovės sutuoktinis bei O. Z. ir J. P. tėvas.

10. Notarė Asta Sipavičienė 2012 m. rugpjūčio 17 d. patvirtino testamentą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo I. S. visas pinigines lėšas, esančias keturiose jam priklausančiose sąskaitose AB Šiaulių banke savo mirties atveju paliko dukrai O. Z. (ieškovės globėjai).

11. Notarė Asta Sipavičienė 2019 m. gruodžio 23 d. patvirtino E. S. įgaliojimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo įgaliojo O. Z. valdyti, tvarkyti, naudoti, disponuoti visomis ieškovei priklausančiomis turtinėmis teisėmis banko sąskaitų, mokėjimo kortelių, piniginių lėšų srityje ir atlikti su jomis susijusius kitus panašius veiksmus. 2022 m. vasario 10 d. ieškovės 2019 m. gruodžio 23 d. įgaliojimas išregistruotas iš registro.

12. 2021 m. lapkričio 24 d. notarė Asta Sipavičienė patvirtinto įgaliojimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo I. S. įgaliojo E. S., suteikdamas jai teisę valdyti, tvarkyti, naudoti ir disponuoti visomis jam priklausančiomis banko sąskaitomis, mokėjimo kortelėmis ir piniginėmis lėšomis su palūkanomis, esančiomis bet kuriame Lietuvos Respublikos banke ar bet kurioje kredito unijoje, pratęsti, nutraukti sutartis, gauti ir įnešti pinigus, atidaryti ir uždaryti sąskaitas, keisti sąskaitų numerius, gauti mokėjimo korteles, atblokuoti korteles, įnešti pinigus savo nuožiūra, daryti pavedimus į sąskaitas, pristatyti reikalingas pažymas, pažymėjimus, leidimus ir dokumentus, sudaryti, pratęsti, pakeisti, nutraukti sutartis su banku ar kita kredito įstaiga, taip pat disponuoti šiomis piniginėmis lėšomis, gauti grynuosius pinigus daryti mokėjimo nurodymus, pervesti lėšas iš mano sąskaitos bei atlikti visus kitus galimus veiksmus bei atlikti kitus įgaliojime nurodytus veiksmus. Įgaliojime nurodoma, kad už dėl ligos negalintį pasirašyti I. S. jo asmeniniu prašymu, išreikštu notaro akivaizdoje, pasirašė A. S.. Nebuvo nustatyta, kad I. S. būtų neveiksnus ar ribotai veiksnus tam tikrose srityse.

13. E. S., veikdama pagal 2021 m. lapkričio 24 d. įgaliojimą, 2022 m. sausio 28 d. nutraukė AB Šiaulių banke 2021 m. birželio 6 d. I. S. sudarytą terminuoto indėlio (indėlio suma 4 794,90 Eur) sutartį prieš terminą. Susitarimo dėl indėlio sutarties nutraukimo 3 punkte nurodyta, kad palūkanos už indėlį, kuris nutraukiamas prieš terminą, nemokamos.

14. Iš I. S. banko sąskaitos į ieškovės E. S. sąskaitą buvo pervestos šios piniginės sumos: 2021 m. gruodžio 10 d. – 14 000 Eur, 2022 m. sausio 28 d. – 12 390,43 Eur, 2022 m. vasario 28 d. – 7 500 Eur, 2022 m. kovo 25 d. – 1 000 Eur., (duomenys neskelbtini) – 1 000 Eur.

15. Iš ieškovės E. S. banko sąskaitos išrašų matyti, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 10 d. iš E. S. banko sąskaitos buvo išimta: per 2017 m. – 8 000 Eur; per 2018 m. – 4 610 Eur; per 2019 m. – 2 520 Eur; per 2020 m. – 3 580 Eur; per 2021 m. – 980 Eur.

16. 2022 m. birželio 3 d. iš ieškovės E. S. banko sąskaitos atsakovei J. P. pervesta 50 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta – „dovana“, taip pat 2022 m. liepos 26 d. atsakovei pervesta 13 449,95 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta – „dovana dukrai“. 2022 m. liepos 26 d. į E. S. banko sąskaitą grįžo 13 449,95 Eur indėlio suma.

17. Laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 13 d. iki 2023 m. lapkričio 10 d. iš ieškovės sąskaitos grynaisiais išimta: 2022 m. balandžio 20 d. – 300 Eur; 2022 m. gegužės 16 d. – 30 Eur; 2022 m. rugsėjo 4 d. – 20 Eur; 2022 m. rugsėjo 18 d. – 480 Eur; 2022 m. spalio 30 d. – 600 Eur; 2022 m. lapkričio 8 d. – 40 Eur; 2022 m. lapkričio 19 d. – 500 Eur; 2023 m. balandžio 27 d. – 870 Eur; 2023 m. gegužės 29 d. – 50 Eur; 2023 m. gegužės 29 d. – 800 Eur; 2023 m. gegužės 31 d. –850 Eur; 2023 m. birželio 10 d. – 870 Eur; 2023 m. liepos 29 d. – 870 Eur; 2023 m. rugpjūčio 31 d. – 870 Eur; 2023 m. rugsėjo 10 d. – 870 Eur; 2023 m. spalio 3 d. – 870 Eur; 2023 m. spalio 21 d. – 870 Eur; 2023 m. lapkričio 4 d. – 400 Eur. Byloje kilęs ginčas dėl grynųjų pinigų išėmimo laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 18 d. iki 2023 m. lapkričio 4 d. Ieškovė taip pat ginčija 2022 m. lapkričio 5 d. 11,99 Eur mokėjimą, 2022 m. lapkričio 9 d. 11,99 Eur mokėjimą ir 2023 m. sausio 13 d. 15,98 Eur mokėjimą parduotuvėje VYNOTEKA, 2023 m. balandžio 8 d. 250 Eur mokėjimą už kompiuterį.

18. Išverstoje 2021 m. gruodžio 10 d. kopijoje, nurodyta, kad: „Aš, E. S., reikalauju, kad mano pasą, vyro pasą ir generatorių pasiliktų dukra E. P., nes jauniausia dukra O. Z. iš mūsų sąskaitų ėmė pinigus <...> Aš, E. P., įpareigoju priimti pasus, kortelę, generatorių ir paisyti savo tėvų interesų, neleisdama niekam naudotis, tik mamai ir tėčiui.

19. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 75U-A-37/2022 (ekspertizė atlikta 2022 m. rugsėjo 9 d. – 2022 m. spalio 7 d.) konstatuota, kad E. S. serga įgyta silpnaprotyste – kita kraujagysline demencija, ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, išskyrus savitvarkos įgūdžių sritį, kurioje ji iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti. Ekspertizės akte nurodoma, kad apibendrinus E. S. medicininę dokumentaciją matyti, kad konsultuota gydytojo neurologo 2017 m. gegužės 25 d., nustatytas vidutinio sunkumo pažintinis defektas, atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomograma 2017 m. gegužės 25 d., gydytojo neurologo suformuluota diagnozė – kraujagyslinė demencija; padariniai po mikroinsulto; pirmo laipsnio hidrocefalija. Gydytojo psichiatro nuo 2015 m. aprašytas atminties sutrikimas, 2018 metais MMSE – 19 balų (vidutinio sunkumo kognityvinis defektas). Diagnozė - F03 Nepatikslinta demencija, F06.3 nepatikslintas organinis nuotaikos (afektinis) sutrikimas. 2022 m. balandžio 19 d. atlikus MMSE – 8 balai (sunkus defektas). Ekspertinio tyrimo metu stebimas trumpalaikės ir ilgalaikės atminties sutrikimas, demencijos sindromas, stoka kritiškumo savo sveikatos, socialinės ir teisinės padėties atžvilgiu. Pažintinių funkcijų sutrikimas. Tiriamoji visiškai nesiorientuoja laike, tačiau šiek tiek orientuojasi vietoje. Išryškėja silpnas naujos informacijos išsaugojimas atmintyje, menki kalbiniai ir konstrukciniai gebėjimai, silpni gebėjimai nuoseklia tvarka išpildyti kelias komandas apimančias instrukcijas.

Žemesnės instancijos teismas

20. Utenos apylinkės teismas 2023 m. gegužės 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-61-758/2023 E. S. pripažino neveiksnia tam tikrose srityse:

23.1. Turtinių santykių sritys:

23.1.1. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.)

23.1.2. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymų, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymo ir pan.)

23.1.3. kilnojamojo turto naudojime, valdyme disponavime juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.)

23.1.4. paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.)

23.1.5. dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.)

23.2. Asmeninių neturtinių santykių sritys:

23.2.1. sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.)

23.2.2. šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią ir pan.)

23.2.3. asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus.

Žemesnės instancijos teismas

23.2.4. darbo teisinių santykių srityje (gebėjimas sudaryti darbo sutartis atitinkančias jo galimybes, poreikius ir pan.)

23.3. Pripažino E. S. iš dalies neveiksnia savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra).

Žemesnės instancijos teismas

23.4. Paskyrė neveiksnios E. S. globėja ir turto administratore jos dukterį – pareiškėją O. Z..

21. Utenos apylinkės teismas 2023 m. gegužės 12 d. sprendime, spręsdamas dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, paminėjo, kad E. S. dėl savo psichikos būklės lengvai pasiduoda kito žmogaus įtakai ir šie pareiškimai galėjo būti įtakoti suinteresuotų seserų, bei sprendė, kad O. Z. yra atsakingesnė, reiklesnė, daugiau užsiima E. S. buitinių poreikių tenkinimu (maisto ruošimu, švara ir kt.), rūpinasi jos sveikata (perka vaistus, juos surūšiuoja vartojimui), teisine jos apsauga (kreipėsi į teismą, tuo siekdama užtikrinti jos teisinę apsaugą), kitais būtinais poreikiais.

22. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-498-544/2023 paliko Utenos apylinkės teismas 2023 m. gegužės 12 d. sprendimą nepakeistą.

23. Testamentų registro 2024 m. balandžio 5 d. išraše nurodyta, kad I. S. palikimą priėmė E. S., J. P. ir O. Z.. Notarė Ana Skupskaja 2022 m. rugpjūčio 22 d. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą E. S., O. Z. ir J. P., kurios paveldėjo I. S. turtą.

24. Atsakovė teismui pateikė: 1) 2021 m. gruodžio 25 d. sutartį, kuria E. S. dovanoja 14 000 Eur, o J. P. juos priima; 2) 2022 m. vasario 28 d. sutartį, kuria E. S. dovanoja 14 200 Eur, o J. P. juos priima; 3) 2022 m. kovo 8 d. sutartį kuria E. S. dovanoja 14 300 Eur, o J. P. juos priima; 4) 2022 m. birželio 3 d. sutartį, kuria E. S. dovanoja 7 500 Eur, o J. P. juos priima; 5) 2022 m. liepos 26 d. sutartį, kuria E. S. dovanoja 13 449,95 Eur, o J. P. juos priima.

25. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pripažino dovanojimo sutartį dėl 50 000 Eur negaliojančią ir taikė restituciją, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Ieškovė, nesutikdama su priimtu sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino dovanojimo sandorių aplinkybes, kadangi sandoriai (50 000 Eur ir 13 449,95 Eur piniginių lėšų dovanojimas) buvo tik dirbtinai išskaidyti, todėl jie turėtų būti vertinami kaip visuma, taip pat teigia, kad ieškovės psichinė būsena iš esmės buvo tokia, kad ieškovė negalėjo nei pasinaudoti banko paslaugomis, nei panaudoti nuimtų pinigų iš bankomatų, tai patvirtina Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 75U-A-37/2022. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutikdama su priimtu sprendimu teigia, kad ieškovės globėja O. Z. nėra įgaliota vesti bylos, todėl civilinė byla turėtų būti palikta nenagrinėta, bei dėl 50 000 Eur dovanojimo sutarties tarp ieškovės E. S. ir J. P. ginčo nėra, sudaryta rašytinė sutartis, šiam sandoriui prieštarauja tik ieškovės globėja, todėl vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sandoris neturėtų būti panaikintas.

Dėl procesinių prašymų

26. Byloje gautas E. S. pasirašytas prašymas dėl bylos nutraukimo, kadangi ji O. Z. nedavė teisės kreiptis į teismą jos vardu.

27. CPK 51 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus (CPK 51 straipsnio 1 dalis). Tačiau fizinių asmenų, pripažintų neveiksniais tam tikroje srityje, teises ir įstatymų saugomus interesus gina teisme jų globėjai ar rūpintojai (CPK 38 straipsnio 2 ir 4 dalys). CPK 137 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo.

Žemesnės instancijos teismas

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad E. S. yra pripažinta neveiksnia turtinių santykių srityse, nurodytose šios nutarties 23.1 punktuose, atitinkamai ji neturi teisės savarankiškai teikti prašymų, duomenų teismui, veikdama šiose srityse, todėl, byloje kilus turtiniam ginčui, tokius procesinius dokumentus atsisakytina priimti.

29. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovės pateiktą E. S. prašymą atsisakytina priimti.

Dėl globėjos ir turto administratorės teisės kreiptis į teismą neveiksnaus tam tikrose srityse pripažinto asmens vardu

30. Atsakovė apeliaciniu skundu teigia, kad ieškovė E. S. nebuvo pripažinta neveiksnia tokiose srityse, kaip veiksnumas reikšti teisme ieškinius, dalyvauti teisminiuose procesuose, pasisakyti dėl ginčo dalyko, pasirinkti ir sudaryti sutartis su advokatais ar advokatų padėjėjais dėl teisinės pagalbos, todėl globėja neturi teisės reikšti ieškinio neveiksnios pripažintos E. S. vardu, be to, pati ieškovė prašė bylą nutraukti.

31. CK 3.238 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus. Asmens globa apima ir jo turto globą, tačiau prireikus turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas turto administratorius (CK 3.238 straipsnio 2 dalis).

32. Tais atvejais, kai neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), teismas savo nutartimi paskiria turto administratorių. Turto administratoriumi gali būti skiriamas globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo. Turto administratoriui yra taikomi šio kodekso normų nustatyti globėjo ir rūpintojo veiksmų apribojimai (CK 3.245 straipsnio 1 dalis).

33. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Minėta, kad fizinių asmenų, pripažintų neveiksniais tam tikroje srityje, teises ir įstatymų saugomus interesus gina teisme jų globėjai ar rūpintojai (CPK 38 straipsnio 2 ir 4 dalys).

34. Pažymėtina, kad globėjai yra savo globotinių ir rūpintinių atstovai pagal įstatymą ir gina neveiksnių tam tikroje srityje ar ribotai veiksnių tam tikroje srityje asmenų teises ir interesus be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnio 1 dalis). Globėjas turi teisę sudaryti atstovaujamo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius toje srityje (CK 3.240 straipsnio 2 dalis). Neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas ar rūpintojas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais (CK 3.244 straipsnio 1 dalis).

35. Remiantis CK 4.239 straipsnio 1 dalimi, skiriami turto paprastasis administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti, ir turto visiškas administravimas, kai administratorius ne tik turi išsaugoti turtą, bet taip pat privalo jį gausinti, tvarkyti taip, kad jis duotų pajamų, bei naudoti tokiam tikslui, kuris yra palankiausias naudos gavėjui. Pagal to paties straipsnio 2 dalį administravimo rūšis nustatoma administravimą nustatančiame akte. Jeigu administravimą nustatančiame akte administravimo rūšis nenustatyta, laikoma, kad tai paprastasis administravimas. CK 4.240 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu. CK 4.242 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administratorius turi teisę pareikšti su turto administravimu susijusius ieškinius, taip pat įstoti į kitų asmenų pradėtą bylą, susijusią su administruojamu turtu.

36. Nagrinėjamu atveju E. S. pripažinta neveiksnia turtinių santykių srityse, tarp kurių: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymų, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymo ir pan.); kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); ir nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.). O. Z. Utenos apylinkės teismas 2023 m. gegužės 12 d. sprendimu yra paskirta ieškovės E. S. globėja ir turto administratore.

Žemesnės instancijos teismas

37. Atsižvelgiant į nurodytus teisės aktus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nepaisant to, kad ieškovė E. S., nepripažinta neveiksnia neturtinių teisių srityje – pilietinių ir politinių teisių (teisė kreiptis į viešojo administravimo institucijas, teismą, teisė balsuoti, būti išrinktam ir kt.), tačiau ji pripažinta neveiksnia turtinių teisių srityse, kuriose jos interesus būtent atstovauja globėja ir turto administratorė O. Z.. Ieškinys pareikštas ieškovės vardu dėl turto, t. y. ieškiniu siekiama panaikinti E. S. sandorius, susijusius su pinigų dovanojimu ir asmeninėje sąskaitoje esančių pinigų panaudojimu (išgryninimu), todėl O. Z., veikdama globotinės interesais, turėjo teisę kreiptis į teismą, kad būtų išsaugotas globotinės turtas.

38. Pati ieškovė E. S. pirmosios instancijos teismui teikė raštus nutraukti civilinę bylą prieš atsakovę J. P., tačiau tokie prašymai vertintini itin kritiškai, kadangi dar civilinėje byloje, sprendžiant dėl E. P. neveiksnumo tam tikrose srityse nustatymo, Utenos apylinkės teismas nustatė, kad ji dėl savo psichikos būklės lengvai pasiduoda kito žmogaus įtakai ir šie pareiškimai galėjo būti įtakoti suinteresuotų seserų. Be to, minėta, kad ieškovė savęs pati atstovauti civiliniame procese, nagrinėjamos bylos kontekste, negali, kadangi yra pripažinta neveiksnia turtinių santykių srityse. Taip pat atmestini atsakovės argumentai, kad ieškovė pati gali dalyvauti teismo procese, pasisakyti dėl ginčo dalyko, kadangi Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 75U-A-37/2022 nurodyta, kad E. S. dalyvauti teismo posėdyje nerekomenduojama, ji nesupras proceso esmės, negalės teismui pateikti objektyvių paaiškinimų, nesuvoks procesinių dokumentų.

39. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo palikti ieškinio nenagrinėto CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punkto (jeigu pareiškimą ieškovo ar pareiškėjo vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo) pagrindu, kadangi globėja ir turto administratorė O. Z. turi teisę ginti globotinės interesus teisme turtinių teisių srityse (CPK 38 straipsnio 2 ir 4 dalys, CK 3.238 straipsnio 1 dalis, 3.240 straipsnio 1 dalis, 4.242 straipsnio 4 dalis). Taigi pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu padarė pagrįstą išvadą.

Dėl 2022 m. birželio 3 d. dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu

40. Atsakovė apeliaciniu skundu teigia, kad dėl 50000 Eur dovanojimo sutarties tarp ieškovės E. S. ir J. P. ginčo nėra, sudaryta rašytinė sutartis, šiam sandoriui prieštarauja tik ieškovės globėja, todėl vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sandoris neturėtų būti panaikintas.

41. Dovanojimo sutarties atveju dovanotojas neatlygintinai perduoda apdovanojamajam turtą ar turtinę teisę nuosavybėn, o apdovanotasis išreiškia savo valią dovaną priimti. Dovanojimo sutartis yra ne tik neatlygintinė, vienašalė, bet ir realinė, laikoma sudaryta perdavus dovanojamą daiktą, o įsipareigojimas padovanoti turtą ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi (CK 6.465 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-684/2015; 2017 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-126-701-2017; 29 punktą).

42. Sandoriai, taigi ir sutartys, sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato privalomos rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis). CK 1.73 straipsnyje išvardyti sandoriai, kurie turi būti sudaryti paprasta rašytine forma, o CK 1.74 straipsnyje – sandoriai, kurie turi būti sudaryti notarine forma, taip pat nurodyta, kad tokia forma turi būti sudaromi ir kiti sandoriai, kuriems CK nustato privalomą notarinę formą. Vieni iš tokių sandorių yra dovanojimo sutartys, kurių formą reglamentuojančiame CK 6.469 straipsnyje nustatyta, kad sutartis, kai dovanojama didesnė kaip vieno tūkstančio penkių šimtų eurų suma, turi būti rašytinės formos, o nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, turi būti notarinės formos.

43. Remiantis CK 1.93 straipsnio, kuriame įtvirtintas vienas iš sandorio negaliojimo pagrindų, t. y. įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo, nuostatomis, įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (1 dalis); įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (3 dalis). Taigi sandoriai, kuriems įstatymas nustato privalomą notarinę formą ir kurie sudaryti jos nesilaikant, negalioja. Kaip minėta, dovanojimo sutartims, kuriomis dovanojama suma yra didesnė kaip 14 500 Eur, įstatymu yra keliami atitinkami formos reikalavimai, t. y. sutartys turi būti sudaromos notarinės formos. Šių formos reikalavimų nesilaikymas daro tokias dovanojimo sutartis negaliojančias (CK 1.93 straipsnio 4 dalis, 6.469 straipsnio 2 dalis). Jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės (CK 1.93 straipsnio 5 dalis). Sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja (CK 1.78 straipsnio 1 dalis).

44. Byloje nustatyta, kad iš ieškovės E. S. banko sąskaitos atsakovei J. P. 2022 m. birželio 3 d. pervesta 50 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta – „dovana“. Kadangi dovanota pinigų suma viršija 14 500 Eur, todėl turėjo būti sudaromas notarinis sandoris, tačiau ieškovė ir atsakovė tokio nebuvo sudariusios. Taip pat dėl 50 000 Eur dovanojimo 2022 m. birželio 3 d. nebuvo sudaryta ir paprastos rašytinės formos dovanojimo sutartis. Kadangi nebuvo sudaryta notarinė dovanojimo sutartis, todėl tokia sutartis laikoma negaliojančia, o šalys privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino 50 000 Eur dovanojimo sutartį negaliojančia CK 1.93 straipsnio 4 dalies pagrindu, bei taikė restituciją, įpareigojant atsakovę grąžinti 50 000 Eur į ieškovės banko sąskaitą (CK 1.80 straipsnio 2 dalis).

45. Paminėtina, kad nors atsakovė teismui pateikė duomenis, kad E. S. padovanojo J. P., o ji priėmė dovanas: 2021 m. gruodžio 25 d. – 14 000 Eur, 2022 m. vasario 28 d. – 14 200 Eur, 2022 m. kovo 8 d. – 14 300 Eur, 2022 m. birželio 3 d. – 7 500 Eur, tačiau realiai tokiomis datomis ir tokiomis sumomis joks dovanojimas neįvyko. Atsakovei 50 000 Eur pervesti vienu pavedimu tik 2022 m. birželio 3 d., o kadangi dovanojimo sutartis yra realinė, todėl laikoma sudaryta tik perdavus dovanojamą daiktą. Pateiktos sutartys tik patvirtina, kad atsakovė ir galimai ieškovė suprato, kad pervedant tokią sumą reikalingas notaro patvirtinimas, tačiau tokiomis sutartimis norėjo išskaidyti dovanojamą pinigų sumą, kad išvengtų būtinybės įforminti sandorį pas notarą. Priešingai nei teigia atsakovė apeliaciniame skunde, byloje nėra jokios rašytinės sutarties, kuri pagrįstų 50 000 Eur dovanojimo sandorį. Be to, pripažinus vienašalį sandorį dėl 50 000 Eur dovanojimo niekiniu, kadangi jis, vadovaujantis įstatymais negalioja, šalys negali niekinio sandorio patvirtinti (CK 1.78 straipsnio 1 dalis).

46. Kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas 2022 m. birželio 3 d. vienašalį dovanojimo sandorį negaliojančiu, netinkamai taikė teisės aktus, reglamentuojančius dovanojimo teisinius santykius.

Dėl 2022 m. liepos 26 d. dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu

47. Ieškovė apeliaciniu skundu teigia, kad 2022 m. liepos 26 d. atsakovei padovanoti 13 449,95 Eur, turėtų būti vertinami kartu su 2022 m. birželio 3 d. pervesta 50 000 Eur dovana, kadangi buvo siekiama tik išskaidyti realiai norėtą pervesti pinigų sumą, todėl dovanojimo sandoriai abu turėtų būti pripažinti negaliojančiais.

48. Kasacinis instancijos teismas yra nurodęs, kad siekiant išsiaiškinti dovanojimo sandorių teisėtumą turi būti tiriami ir vertinami tikrieji šalių ketinimai bei sutarčių sudarymo aplinkybės. Turi būti vertinamas laikotarpis, per kurį buvo sudaromi sandoriai, finansinės galimybės sandorių sudarymo metu, kokios aplinkybės lėmė, kad šalys sudarė ne vieną, bet kelias sutartis, kuriomis padovanojama tokia pinigų suma, kuri CK nustatyta kaip maksimali suma, kurios dovanojimo sutartys gali būti sudaromos rašytine, o ne notarine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019).

49. Paminėtina, kad sąžiningas asmuo vykdo įstatyme imperatyviai įtvirtintus teisinius reikalavimus ir sąmoningai nesiekia jų išvengti. Jeigu asmuo sąmoningai atlieka veiksmus, kuriais yra siekiama išvengti įstatyme įtvirtinto reikalavimo, tai vertybiniu požiūriu yra smerktinas elgesys. Geros moralės neatitinka ir asmens veiksmai, kuriais yra sąmoningai išskaidoma dovanotina pinigų suma vien tam, kad būtų išvengta įstatymo reikalaujamos sutarties notarinės formos laikymosi. Šie veiksmai ne visada gali būti susiję su įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo pažeidimu (tada sandoris būtų negaliojantis pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį), bet jie gali būti teismo vertinami kaip neatitinkantys viešosios tvarkos ar geros moralės, o tai sudaro pagrindą taikyti CK 1.81 straipsnį. Pažymėtina, kad pareiga būti sąžiningam nustatyta tiek ikisutartiniuose, derybiniuose, santykiuose, tiek sudarant, vykdant ir nutraukiant sutartį, tai yra vienas fundamentalių sutarčių teisės principų (CK 6.158 straipsnis).

50. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškintas šios teisės normos turinys: įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006). Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties šalių ketinimai turi labai svarbią reikšmę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015; 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018 72 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

51. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė ir atsakovė 2022 m. liepos 26 d. sudarė dovanojimo sutartį, kuria ieškovė atsakovei dovanoja 13 449,95 Eur, o J. P. juos priima. Pinigai į atsakovės banko sąskaitą pervesti 2022 m. liepos 26 d. Kadangi sudaryta rašytinė dovanojimo sutartis, padovanota lėšų suma neviršija 14 500 Eur, todėl jai notarinė forma nebuvo reikalinga.

52. Vertinant 2022 m. liepos 26 d. dovanojimo sutarties ir 2022 m. birželio 3 d. dovanojimo vienašalio sandorio sudarymo aplinkybes ir ar šie sandoriai buvo išskaidyti dirbtinai, siekiant išvengti notarinės formos, atkreiptinas dėmesys į sandorių sudarymo laikotarpį ir ieškovės galimybes vykdyti tokį sandorį. Pažymėtina, kad 50 000 Eur suma atsakovei pervesta iš esmės po to, kai iš I. S. banko sąskaitos ieškovė E. S., veikiant pagal 2021 m. lapkričio 24 d. įgaliojimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), tikėtina padedant atsakovei, persivedė pinigines lėšas į savo banko sąskaitą. Tai būtent šios ir dalis ieškovės piniginių lėšų buvo pervesta atsakovei. Paminėtina, kad apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos argumentui, kad 2022 m. birželio 3 d. sudarant sandorį atsakovė veikė išimtinai savo interesų naudai, sąmoningai siekdama nesilaikyti notarinės sandorio formos, dėl ko detaliau nepasisakytina. Tačiau 2022 m. liepos 26 d. dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybės nėra tapačios, t. y. šios piniginės lėšos pervestos ir dovanojimo sutartis sudaryta po to, kai į ieškovės banko sąskaitą buvo įskaitytos piniginės lėšos – 13 449,95 Eur indėlio suma iš sąskaitos (duomenys neskelbtini). Todėl negalima daryti išvados, kad ieškovė pervedant atsakovei 50 000 Eur, taip pat turėjo tikslą pervesti dar ir 13 449,95 Eur kaip dovaną, kadangi iš esmės šia pinigų suma ieškovė tuo metu laisvai nedisponavo. Pažymėtina, kad buvo perversta būtent tokia suma, kurią ieškovė gavo iš indėlio sąskaitos (nei didesnė, nei mažesnė). Taip pat tarp dovanojimo sandorių yra beveik dviejų mėnesių laikotarpis. Dėl nurodytų aplinkybių negalima spręsti, kad ieškovė įrodė, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti.

53. Apeliantė taip pat teigia, kad iš esmės sudarydama 2022 m. liepos 26 d. dovanojimo sutartį E. S. buvo tokios psichinės negalios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės.

54. CK 1.89 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017, 27 punktas).

55. Asmens būseną, kaip juridinį faktą, paprastai patvirtina teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu, t. y. turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015).

56. Paminėtina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamą teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 23 punktas).

57. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018, 68 punktas). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 37 punktas).

58. Nors įrodinėjimo našta, remiantis dispozityvumo ir rungimosi principais, tenka šalims, vis dėlto teismas, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi ją patikslinti arba paskirstyti (CPK 225 straipsnio 1 punktas). CPK 8 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, jog byla būtų tinkamai išnagrinėta; taigi teismas, likdamas nešališkas ir neutralus, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, vadovauja procesui, vykdo CPK nustatytus procesinius veiksmus. Kilus abejonių dėl fakto buvimo (nebuvimo), teismas turėtų patikslinti šalių naštą įrodinėti, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-1075/2023, 78 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Proceso šalių ir teismo pareigos įrodinėjimo procese sudaro darnią sistemą, todėl teismas negali remtis negatyviuoju įrodinėjimo naštos aspektu (tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta) spręsdamas kilusį ginčą vien dėl to, kad šalies pateikti įrodymai teismui nėra pakankamai aiškūs ar tikslūs, prieš tai neįvykdęs jam tenkančios išaiškinimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-823/2024).

59. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad ieškovė E. S. pripažinta neveiksnia Utenos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 8 d. Panevėžio apygardos teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-498-544/2023. Taigi 2022 m. liepos 26 d. sudarant dovanojimo sutartį ieškovė turėjo teisinį veiksnumą sudaryti tokią sutartį. Byloje pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog siūlė šalims, kad būtų paskirta teismo ekspertizė įvertinti E. S. psichinę būseną 2022 m. liepos 26 d., tačiau šalys tokios atsisakė. Ieškovė, atstovaujama globėjos, būtent nagrinėjamu atveju turėjo įrodyti, kad ieškovė sudarydama ginčijamą dovanojimo sutartį negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti, todėl ieškovei atsisakius atlikti teismo ekspertizę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje neįrodyta, jog 2022 m. liepos 26 d. ieškovė buvo neveiksni.

60. Kaip minėta, ne tik psichiatrinė ekspertizė gali patvirtinti, kad ieškovė sudarant 2022 m. liepos 26 d. dovanojimo sutartį buvo neveiksni, faktinį neveiksnumą gali patvirtinti ir kiti medicininiai įrodymai, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai dėl ieškovės psichinės būsenos, nėra pakankami konstatuoti faktui, kad ieškovė sudarant sutartį negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

61. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 75U-A-37/2022 nurodoma, kad apibendrinus E. S. medicininę dokumentaciją matyti, kad konsultuota gydytojo neurologo 2017 m. gegužės 25 d., nustatytas vidutinio sunkumo pažintinis defektas, atlikta galvos smegenų kompiuterinę tomograma 2017 m. gegužė 25 d., gydytojo neurologo suformuluota diagnozė – kraujagyslinė demencija; padariniai po mikroinsulto; pirmo laipsnio hidrocefalija. Gydytojo psichiatro nuo 2015 m. aprašytas atminties sutrikimas, 2018 metais MMSE – 19 balų (vidutinio sunkumo kognityvinis defektas). Diagnozė - F03 Nepatikslinta demencija, F06.3 nepatikslintas organinis nuotaikos (afektinis) sutrikimas. 2022 m. balandžio 19 d. atlikus MMSE – 8 balai (sunkus defektas). Nepaisant ekspertizės akte nurodytų ligų, apeliacinės instancijos teismas, nesant atliktos psichiatrinės ekspertizės, konkrečiai dėl 2022 m. liepos 26 d. dovanojimo sutarties sudarymo, kurios ieškovė, atstovaujama globėjos ir advokato, atsisakė, negali spręsti, kad ieškovė negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės padovanodama atsakovei, savo dukteriai, 13 449,95 Eur. Byloje nėra kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė 2022 m. liepos 26 d. dovanojimo sutartį sudarė nesuprasdama savo veiksmų reikšmės.

62. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas reikalavimą dėl 2022 m. liepos 26 d. dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, padarė pagrįstas išvadas, o ieškovės apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl piniginių lėšų išėmimo iš bankomato

63. Ieškovė apeliaciniu skundu teigia, kad ieškovės banko kortelę turėjo atsakovė, o ieškovės psichinė būsena iš esmės buvo tokia, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 18 d. iki 2023 m. lapkričio 4 d. negalėjo nei pasinaudoti banko paslaugomis, nei panaudoti nuimtų pinigų iš bankomatų, tai patvirtina Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 75U-A-37/2022.

64. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 18 d. iki 2023 m. lapkričio 4 d. iš ieškovės sąskaitos grynaisiais išimta: 2022 m. balandžio 20 d. – 300 Eur; 2022 m. gegužės 16 d. – 30 Eur; 2022 m. rugsėjo 4 d. – 20 Eur; 2022 m. rugsėjo 18 d. – 480 Eur; 2022 m. spalio 30 d. – 600 Eur; 2022 m. lapkričio 8 d. – 40 Eur; 2022 m. lapkričio 19 d. – 500 Eur; 2023 m. balandžio 27 d. – 870 Eur; 2023 m. gegužės 29 d. – 50 Eur; 2023 m. gegužės 29 d. – 800 Eur; 2023 m. gegužės 31 d. –850 Eur; 2023 m. birželio 10 d. – 870 Eur; 2023 m. liepos 29 d. – 870 Eur; 2023 m. rugpjūčio 31 d. – 870 Eur; 2023 m. rugsėjo 10 d. – 870 Eur; 2023 m. spalio 3 d. – 870 Eur; 2023 m. spalio 21 d. – 870 Eur; 2023 m. lapkričio 4 d. – 400 Eur. Ieškovė taip pat ginčija 2022 m. lapkričio 5 d. 11,99 Eur mokėjimą, 2022 m. lapkričio 9 d. 11,99 Eur mokėjimą ir 2023 m. sausio 13 d. 15,98 Eur mokėjimą parduotuvėje VYNOTEKA, 2023 m. balandžio 8 d. 250 Eur mokėjimą už kompiuterį.

65. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šios nutarties 58 – 61 punktuose nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, sprendžia, kad pinigų išgryninimo faktas įrodytas, tačiau byloje, išskyrus pačios ieškovės teiginius, nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad nagrinėjamu laikotarpiu E. S. banko kortelę turėjo atsakovė, kuri kategoriškai tai neigia (CPK 178 straipsnis). Paminėtina, kad byloje taip pat nustatyta, jog ir ankstesniais laikotarpiais iš ieškovės banko sąskaitos buvo nuimami grynieji pinigai, t. y. per 2017 m. – 8 000 Eur; per 2018 m. – 4 610 Eur; per 2019 m. – 2 520 Eur; per 2020 m. – 3580 Eur; per 2021 m. – 980 Eur. Taip pat matyti, kad grynaisiais buvo imama ir iš I. S. (ieškovės jau mirusio vyro) banko sąskaitos, pavyzdžiui, 2021 m. iš jo sąskaitos išimta grynaisiais pinigais 5 800 Eur, 2020 m. –7 540 Eur. Taigi, grynųjų pinigų išėmimas nebuvo neįprastas ieškovės (jos šeimos) elgesys, net jei ir tai buvo daroma su kitų asmenų (vaikų ar kt. asmenų) pagalba. Paminėtina, kad nuo Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 75U-A-37/2022 parengimo E. S. teisiškai netapo neveiksni, tai įvyko tik 2023 m. lapkričio 8 d., įsiteisėjus Utenos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. sprendimui, todėl nepaisant to, kad ekspertizės akte nurodoma, jog pati ieškovė negalėjo savimi pasirūpinti, jai buvo reikalinga kitų asmenų pagalba, nereiškia, kad tuo laikotarpiu ji laisva valia negalėjo prašyti kitų asmenų, su jos žinia, paimti pinigus nuo jos banko sąskaitos, kadangi kaip matyti iš byloje esančių sąskaitų išrašų, buvo įprasta pasiimti nemažas sumas pinigų grynaisiais. Taip pat ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad šiuos pinigus pasisavino atsakovė (CPK 178, 185 straipsniai). Ieškovė teigia, kad kompiuteris buvo pirktas be pagrindo, tačiau atsakovė pateikė fotonuotrauką, kurioje matyti ieškovė E. S. sėdinti prie kompiuterio, taigi negalima daryti išvados, kad ieškovė šiuo kompiuteriu nesinaudoja, padedama atsakovės. Vien ieškovės nuomonė, nesant kitų tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, negali pagrįsti atsakovės neteisėtų veiksmų egzistavimo.

66. Kadangi ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės 10 039,87 Eur žalos atlyginimo.

Dėl bylos baigties

67. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, taikė teisės aktus, susijusius su ginčo dalyku, ir teismų praktiką, todėl tenkindamas iš dalies ieškovės ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

68. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakius, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

69. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

70. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ir atsakovės apeliaciniai skundai atmestini, todėl bylinėjimosi išlaidos, susijusios su apeliaciniu skundu (žyminis mokestis ir išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti) šalims nepriteistinos, spręstina tik dėl išlaidų susijusių su atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimu. Atsakovė pateikė įrodymus, kad turėjo 480 Eur išlaidų už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą, ieškovė nepateikė įrodymų, kad turėjo išlaidų už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą (sąskaitoje nurodoma tik: „teisinės paslaugos pagal 2023 m. gruodžio mėn. 13 dienos atstovavimo sutartį. Teisinės konsultacijos, pirmosios instancijos teismo sprendimo analizė, galimo apeliacinio skundo paruošimas, derinimas ir pateikimas apygardos teismui per apylinkės teismą. Atstovavimas apeliacinės instancijos teisminiame procese“). Todėl ieškovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovės turėtos 480 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistinos iš ieškovės atsakovei (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

71. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi atidėjo apeliantei E. S. 529 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) šioje byloje priėmimo. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestas, todėl 529 Eur žyminis mokestis priteistinas valstybei iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Apeliacinius skundus atmesti.

Palikti Utenos miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 480,00 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš apeliantės E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 529,00 Eur (penkis šimtus dvidešimt devynis eurus 00 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Teisėjos Rūta BurdulienėRosita PatackienėUrmila Valiukienė