Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-07-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-114-316/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2021-05-11Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-07-01Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-01
Bylos Nr.
AN2-114-316/2021
Teisminio proceso Nr.
4-23-3-00026-2021-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą, paskiriant švelnesnę nuobaudą arba nusprendžiant neskirti adm.nuobaudos.
Teisėjas
Boleslovas Kalainis (pirm.)
Pažeidėjas
D. B.
Institucija
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-114-316/2021Teisminio proceso Nr. 4-23-3-00026-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.1;1.5.3;2.1;21.11.10; 21.11.11. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 1 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. gegužės 11 d. nutarties.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2021 m. sausio 26 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) pareigūno nutarimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) D. B. pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį paskirta 800 Eur bauda, už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 31 d., 18 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), nesilaikė paskelbtų karantino sąlygų, t. y. nesant būtinybei buvo išvykęs iš savivaldybės, kurioje yra registruotas ir gyveno, lankėsi kitoje savivaldybės teritorijoje, t. y. buvo išsinuomojęs kaimo turizmo sodybos (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją patalpą, tokiais savo veiksmais D. B. sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai.

Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas D. B. nutarimą apskundė Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams. Skundžiama 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi teismas D. B. skundą atmetė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui D. B. prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir motyvuota teismo nutartimi kreiptis į LR Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės Nutarimo atitikties Konstitucijos 22 ir 32 straipsniams, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos įstatymui (toliau – ŽULPKĮ) ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymui (toliau – TPĮ). Netenkinus punkte nurodyto prašymo, skundžiamą nutartį panaikinti, o administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Nurodo, kad teismas skundžiama nutartimi priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą dėl jo (D. B.) prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į LR Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės Nutarimo atitikties Konstitucijos 22 ir 32 straipsniams, o taip pat ŽULPKĮ ir TPĮ, todėl šioje administracinio nusižengimo byloje buvo taikomas teisės aktas, akivaizdžiai prieštaraujantis Konstitucijai ir įstatymams.

Skunde pažymi, kad teismas visiškai nepasisakė dėl jo skundo argumentų, kad, vadovaujantis ŽULPKĮ 2 straipsnio 21 dalimi ir 20 straipsnio 1-4 dalimis, teritorijų karantinas gali būti nustatomas tiktoje(-ose) teritorijoje(-ose), kuri(-los) įstatymo yra paskelbtos užkrėstomis teritorijomis, o Lietuvos Respublikos teritorija niekada nebuvo ir iki šiol nėra paskelbta užkrėsta teritorija. Antra, teismas visiškai nepasisakė dėl jo argumentų, kad, vadovaujantis TPĮ 15 straipsnio 1 dalimi, nebuvo atliktas privalomas Vyriausybės Nutarimo projektu numatomu teisinio reguliavimo poveikio vertinimas. Trečia, teismas visiškai nepasisakė dėl jo skundo argumentų, kad, vadovaujantis ŽULPKĮ 2 straipsnio 2 ir 34 dalimis ir kt., karantininių užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę nustato tarptautinės teisės aktai, o vienas iš tokių teisės aktų, nurodytai ŽULKPĮ, yra Lietuvos Respublikos Seimo 2008-01-18 įstatymu Nr. X-1430 ratifikuotos Tarptautinės sveikatos priežiūros taisyklės, kurios nustato, kad karantino režimo priemonės gali būti taikomos tik ligonių ir asmenų, kurie yra įtariami, kad serga, atžvilgiu. Ketvirta, teismas visiškai nepasisakė dėl jo skundo argumentų, kad ŽULPKĮ kontekste tie asmenys, kurie neprivalo būti hospitalizuojami ir/ar izoliuojami, nėra laikomi pavojingas asmenimis, o tai yra dar vienas argumentas, paneigiantis karantino režimo priemonių taikymo absoliučiai visiems asmenims proporcingumą ir teisėtumą. Penkta, teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad Vyriausybė administraciniais norminiais aktais turi teisę riboti asmenų konstitucines teises ir laisves.

D. B. nuomone, teismas priėmė teisiškai nepagrįstą, administracinių nusižengimų kodekse įtvirtintoms proceso teisės normos prieštaraujančią skundžiamą nutartį.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad nors jam surašytu administracinio nusižengimo protokolu ir Institucijos nutarimu buvo inkriminuotas Vyriausybės Nutarimo 2.1.8.3. punkto pažeidimas, bylą pirmąja instancija nagrinėjęs teismas savo nuožiūra nusprendė, kad surinkti įrodymai patvirtina, kad jis nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d nutarimo Nr. 1226 “Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.7. ir 2.1.8.3 p. numatyto ribojimo judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tarp savivaldybių. Todėl bylą pagal jo skundą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi nusprendė, kad jis neva tai padarė Vyriausybės Nutarimo 2.1.7. punkto pažeidimą, nors toks pažeidimas jam nebuvo ir nėra inkriminuotas nei administracinio nusižengimo protokole, nei Institucijos 2021-01-26 Nutarime. Taip pat skundžiama nutartimi padarė išvadą, kad Institucijos 2021-01-26 nutarime nurodytas Vyriausybės Nutarimo 2.1.8.3. punktas nustatė ribojimą judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tarp savivaldybių, nors Vyriausybės Nutarimo 2.1.8.3. punktas, kurio pažeidimas ir yra inkriminuotas D. B., net nenustato draudimo ar ribojimo judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tarp savivaldybių. Pažymi, kad ANI 567 straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Tai reiškia, kad ne jis turi įrodinėti, kad jis nepadarė administracinio nusižengimo, o bylą tiriantis pareigūnas turi įrodyti, kad D. B. padarė pažeidimą, t. y. bylą tyrusi institucija privalėjo surinkti įtikinamus ir patikimus įrodymus, kad jis neturėjo teisinio pagrindo atvykti į (duomenys neskelbtini) savivaldybę nė dėl vienos iš priežasčių, kurios nurodytos Vyriausybės nutarime.

D. B. nuomone, jeigu administracinio nusižengimo byloje yna įrodoma, kad pirmiau minėtų teisės aktų buvo padarytas, tačiau administracinio nusižengimo byloje nėra įrodymų, kurie patvirtina, kad toks pažeidimas sukėlė pavojų išplisti užkrečiamai ligai, padaryta veika pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį negali būti kvalifikuojama, kadangi byloje nėra nustatytas ir įrodytas vienas iš veikai pagal šią teisės normą kvalifikuoti privalomų administracinio nusižengimo požymių – padaryta veika sukėlė pavojų išplisti užkrečiamajai ligai. Kitaip tariant, asmuo, kuris neserga Užkrečiamąja liga, kuris nėra įtariamas, kad serga Užkrečiamąja liga, o taip pat asmuo, kuris nėra pripažintas turėjęs sąlytį su sergančiuoju Užkrečiamąja liga (ir dėl to privalo izoliuotis), ŽULPKĮ kontekste yra laikomas nepavojingu asmeniu (nuo jo negali užsikrėsti kiti asmenys), todėl asmenys, kuriuos įstatymas laiko nepavojingais asmenimis, objektyviai negali kelti pavojaus išplisti užkrečiamai ligai.

Pažymi, kad skundžiamą nutartį šioje byloje ir teismo procesinį sprendimą kitoje administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) surašė vienas ir tas pats asmuo, nors abi šias bylas turėjo nagrinėti skirtingi teisėjai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo D. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. gegužės 11 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nurodo, kad nesutinka su D. B. skundu, nes paskelbto Lietuvos Respublikoje karantino metu apeliantas nevykdymas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ reikalavimų ir nesant būtinybės išvykęs iš savivaldybės, kurioje registruotas ir gyvena, atvykdamas į poilsiavietę (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, kur išsinuomojo (duomenys neskelbtini), jis įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje ir jam pagrįstai skirta administracinė nuobauda. Pažymi, jog D. B. prisipažino, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybėje jokių darbinių santykių neturėjo, su šeima atvyko tik todėl, kad patiko aplinka.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad D. B. mano, jog buvo nepagrįstai nubaustas dėl karantino taisyklių pažeidimo, teigia, jog Vyriausybės Nutarimas, Lietuvos Respublikos Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kiek tai susiję su asmenų Lietuvos Respublikoje judėjimo apribojimais. Taigi, skundžiama nutartis patikrinama apeliacinio skundo apibrėžtose ribose.

Dėl prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, įvertinęs pažeidimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą dėl karantino metu paskelbtų judėjimo ribojimų tarp šalies savivaldybių, neturi jokio pagrindo abejoti dėl Lietuvos Respublikos Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės bei Vyriausybės Nutarimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą nėra.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 32 straipsnio nuostatas pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje, gali laisvai išvykti iš Lietuvos, ir šios teisės negali būti varžomos kitaip, kaip tik įstatymu, ir jeigu tai būtina valstybės saugumui, žmonių sveikatai apsaugoti, taip pat vykdant teisingumą. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog pagal Lietuvos Respublikos Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 21 straipsnio 1 dalį karantino tikslas – nustatyti specialias asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo sąlygas, apribojimus ir tvarką bei ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas ir taip riboti užkrečiamųjų ligų plitimą. To paties Įstatymo straipsnio 11 dalies 2 punkto b papunktyje nustatyta, kad karantino metu šioje dalyje ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka gali būti laikinai apribota asmens judėjimo laisvė ir nustatyti šie ūkinės veiklos apribojimai: visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar keliose savivaldybėse dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų paskelbto karantino metu Vyriausybė gali nustatyti šias teritorijų karantino režimo priemones, susijusias su asmens judėjimo laisvės ribojimu – riboti arba laikinai uždrausti gyventojų išvykimą už jų gyvenamosios vietos savivaldybės ribų ir judėjimą joje bei ne Lietuvos Respublikos piliečių atvykimą į Lietuvos Respublikos teritoriją. Pažymėtina, kad D. B. inkriminuojamo nusižengimo metu Vyriausybė, įgyvendindama Įstatymo 21 straipsnio 11 dalies nuostatas ir atsižvelgdama į nepalankią epideminę COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situaciją Lietuvos Respublikos teritorijoje, sveikatos apsaugos ministro teikimą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2020 m. lapkričio 4 d. pasiūlymą, nutarė (priėmė Nutarimą Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (TAR, 2020-11-05, Nr. 2020-23062; 2021-05-28, Nr. 2021-11862) paskelbus karantiną Lietuvos Respublikoje uždrausti Lietuvoje esantiems asmenims palikti gyvenamąją vietą, išskyrus tame pačiame Vyriausybės Nutarime numatytas išimtis.

Kaip matyti iš nurodytos teisės aktų analizės, Vyriausybė, nuspręsdama įvesti judėjimo apribojimus Lietuvos Respublikoje, D. B. inkriminuojamo nusižengimo laikotarpiu laikėsi teisės aktų hierarchijos, judėjimo apribojimus šalyje įvedė griežtai laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimo, jog asmenų judėjimas šalyje gali būti apribojamas tik įstatymu (tai šiuo atveju numatė minėtos Įstatymo 21 straipsnio 11 dalies nuostatos) ir tik dėl to, jog tai buvo būtina žmonių sveikatai apsaugoti. Taigi, esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas neturi jokio pagrindo abejoti skunde nurodomų teisės aktų konstitucingumu ir dėl to kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą.

Dėl įrodymų vertinimo ir D. B. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK45 straipsnio 4 dalyje

Pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį administracinė atsakomybė kyla už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą, sukėlusį pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

Nagrinėjamu atveju D. B. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį patrauktas dėl to, kad jis nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ paskelbtų karantino sąlygų, tai yra, nesant būtinybei, išvyko iš savivaldybės, kurioje yra registruotas, ir gyveno, lankėsi kitos savivaldybės teritorijoje, tokiais savo veiksmais sukeldamas pavojų išplisti ligai COVID-19.

Apygardos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo kvalifikavimui aktualius faktinius ir teisinius aspektus, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai patikimų įrodymų, jog D. B. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartimi pagrįstai atmestas jo skundas ir paliktas galioti Institucijos 2021 m. sausio 26 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo D. B. nubaustas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį.

Patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, būtų nesilaikęs įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinęs netinkamai, šališkai ar vienpusiškai, nevertinęs įrodymų visumos. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad joje visi byloje esantys įrodymai yra aptarti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos duomenis, daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, ar pripažinti, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių apygardos teismas neturi jokio pagrindo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėdamas D. B. administracinio nusižengimo bylą, apylinkės teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, įvertino 2020 m. gruodžio 30 d. administracinio nusižengimo protokolą, kuriame nurodytos visos administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės (administracinio nusižengimo b. l. 1-2), Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos 2021 m. sausio 1 d. tarnybinį pranešimą (b. l. 6-7), D. K. apklausos protokolą (b. l. 8-9), PRĮR pranešimą (b. l. 10-12), iš kurių buvo galima matyti, kad 2020 m. gruodžio 31 d. 15 val. 38 m. gavus telefoninį pranešimą apie tai, kad poilsiavietėje (duomenys neskelbtini) yra nesilaikoma karantino sąlygų, pilna poilsiautojų ir yra nuomojamos patalpos, (duomenys neskelbtini), buvo iškviesti policijos pareigūnai. Jie aiškindamiesi aplinkybes, nustatė, kad atvykus į kaimo turizmo sodybą (duomenys neskelbtini), buvo rastos trys (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo apgyvendintos šeimos, tame tarpe ir D. B. šeima. Surašant administracinio nusižengimo protokolą D. B. paaiškino, su pažeidimu nesutinka, nes išvyko iš savo savivaldybės dėl darbo priežasčių, turi pagrindžiamą dokumentą tokioms kelionėms, yra krepšinio agentas, atstovauja keturis krepšininkus (duomenys neskelbtini), taip pat turi bendrų projektų ir sutarčių pagrindžiamus darbo santykius su klubu. Su šeima vyko dėl pagausėjusios šeimos ir sūnaus atostogų, todėl žmonai būtų per sunku likti vienai (administracinio nusižengimo b. l. 1). Buvo pagrįstai įvertinta, tai, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą (2020-12-31) D. B. jokių savo teiginius, kad turėjo teisę palikti savo gyvenamąją vietą nei judėjimą tarp savivaldybių pagrindžiančių įrodymų nepateikė, nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad į kitą savivaldybę nei deklaruota jo gyvenamoji vieta, vyko komandiruotės, darbo tikslais ir pateikdamas skundą pirmosios instancijos teismui – taip pat šių duomenų nepateikė. Tik 2021 m. balandžio 9 d. pirmosios instancijos teismui pateikė nevalstybine kalba surašytą dokumentą (administracinio nusižengimo b. l. 20), o 2021 balandžio 14 d. šio dokumento vertimą (administracinio nusižengimo b. l. 29). Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, tai, kad pridėtas dokumentas, kurio surašymo data 2020 m. gruodžio 28 d., neva tai patvirtinantis, jog D. B. yra profesionalus krepšinio agentas ir darbo tikslais privalo keliauti po Lietuvą bei (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. gruodžio 28 d. iki 2021 m. sausio 1 d., nebuvo pateiktas pareigūnams 2020 m. gruodžio 31 d. atvykusiems pagal iškvietimą patikrinti pranešimo apie asmenų apgyvendinimą kaimo turizmo sodyboje (duomenys neskelbtini), nei surašant administracinio nusižengimo protokolą nei teikiant teismui skundą, pagrįstai pirmosios instancijos teismui kėlė pagrįstas abejones dėl tokio turinio dokumento egzistavimo, D. B. keliavimo iš vienos savivaldybės į kitą, kai tai buvo draudžiama, išskyrus nutarime nurodytus atvejus, laikotarpiu. Atkreiptinas dėmesys, jog pridėtas dokumentas niekaip nepateisina D. B. atvykimo į (duomenys neskelbtini) dar ir dėl to, kad atvykimas ir apsigyvenimas su šeima (duomenys neskelbtini) esančioje kaimo turizmo sodyboje, teismo nuomone, nesietinas su pareiškėjo kaip krepšinio agento darbu, nes nepateikta įrodymų patvirtinančių, kad toje sodyboje jis atliko kokias nors darbines funkcijas. Dėl šių aplinkybių D. B. pateiktas dokumentas pagrįstai nelaikytinas jo judėjimą tarp savivaldybių pateisinančiu dokumentu.

Apeliantas yra neteisus nesutikdamas su tuo, jog jis sukėlė pavojų išplisti Covid-19 ligai. Pažymėtina, jog pažeidimo kvalifikavimui visiškai nesvarbu ar pažeidėjas pats sirgo ar ne užkrečiama liga. Dotuoju atveju toks faktas, kad nebuvo laikytasi nusižengimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ reikalavimų ir nesant būtinybės apeliantui išvykus iš savivaldybės, kurioje registruotas ir gyvena, atvykdamas į poilsiavietę (duomenys neskelbtini), kur išsinuomojo (duomenys neskelbtini), jis įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje ir jam pagrįstai skirta administracinė nuobauda.

Apygardos teismo vertinimu, surinktų ir ištirtų įrodymų teisėtumas bei patikimumas abejonių nekelia. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo priimtam procesiniam sprendimui, nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. B. naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamą Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. gegužės 11 d. nutartį, teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei D. B., kuris savaip pateikia įvykio aplinkybių interpretaciją bei subjektyvų sau palankų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė apylinkės teismas.

Dėl D. B. administracinės atsakomybės

Asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017). Apygardos teismo vertinimu, D. B. už jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, buvo paskirta akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga administracinė nuobauda – bauda.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą yra numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo 500 Eur iki 1500 Eur. Institucija D. B. 2021 m. sausio 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskyrė 800 Eur dydžio bauda. Kaip matyti iš bylos duomenų, byloje nebuvo nustatyta nei D. B. atsakomybę lengvinančių, nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Vertinant padaryto administracinio nusižengimo pobūdį matyti, kad byloje nėra jokių duomenų, jog D. B. jam inkriminuotą karantino taisyklių pažeidimą būtų įvykdęs piktybiškai, administracinio nusižengimo padarymo metu D. B. namelyje (duomenys neskelbtini) buvo apsistojęs tik su savo šeima, kitų asmenų toje pačioje patalpoje nebuvo, sodyboje esančiame namelyje kiti asmenys negyveno, kitos (duomenys neskelbtini) yra nutolusios viena nuo kitos nuo 30 m iki 1 km (administracinio nusižengimo b. l. 1-8). Iš D. B. paaiškinimų ir apeliacinio skundo argumentų matyti, jog jis iš esmės pripažįsta pažeidimo padarymo aplinkybes, tačiau nesutinka su teisiniu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarime Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ nurodytų judėjimo apribojimo išimčių vertinimu ir taikymu, tačiau tai jokiu būdu negali sudaryti pagrindo skirti asmeniui griežtesnės nuobaudos nei paprastai yra skiriama bylose dėl ANK 45 straipsnio 4 dalies pažeidimų (paprastai už įvairius karantino ribojimo pažeidimus skiriama apie 500 Eur – Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-147-557/2021, Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-139-360/2021, Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-67-337/2021, Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-63-519/2021, Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-127-255/2021, Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-62-658/2021, Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-124-879/2020 ir kt.). D. B. neteistas, baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklėmis (administracinio nusižengimo b. l. 15-33). Kaip jau buvo minėta, D. B. padaryto pažeidimo pavojingumą mažina tai, kad pažeidimo padarymo metu jis buvo tik su savo šeima, kitų asmenų aplinkui nebuvo, sodyboje esančiame namelyje kiti asmenys negyveno, jurtos yra nutolusios viena nuo kitos nuo 30 m iki 1 km.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017).

Pažymėtina, kad už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą yra numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo 500 Eur iki 1500 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas pažeidėjo asmenybę ir padaryto pažeidimo pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, šiuo atveju netgi minimalios nuobaudos, numatytos ANK 45 straipsnio 4 dalyje, paskyrimas D. B. aiškiai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, nepadėtų pasiekti visų administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ANK 22 straipsnyje, pasiekiant tik vienintelį tikslą – nubausti pažeidėją. Esant nurodytoms aplinkybėms, apygardos teismas sprendžia, jog šiuo atveju yra tikslinga, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, D. B. už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo įvykdymą skirti daug mažesnę, nei straipsnio sankcijoje numatyta, administracinę nuobaudą, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis keistina (ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. gegužės 11 d. nutartį pakeisti:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko A. V. 2021 m. sausio 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) D. B. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskirtą administracinę nuobaudą – 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) baudą sumažinti iki 100 Eur (vieno šimto eurų).

Kitas nutarties ir nutarimo dalis palikti nepakeistas.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

TeisėjasBoleslovas Kalainis