Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Ritai Stonkienei, Erdvilei Jokubauskaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui D. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini) Meath grafystėje, Airijoje, santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros L. P. (gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė prašo nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymą, palikti santuokines pavardes bei padalinti santuokoje įgytą turtą.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neprašo skirti susitaikymo termino, šalys nuo 2023 m. birželio mėn. kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ieškovė dėl santuokos iširimo kaltina atsakovą savo poziciją grįsdama byloje pateiktais įrodymais ir teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, galimybių susitaikyti su atsakovu nemato, santuoka yra faktiškai iširusi, todėl nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.54 straipsnio 4 dalis). Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu kaip šeima. Teismas sprendžia, kad toliau šalims išsaugoti šeimą neįmanoma, šalių šeima yra faktiškai iširusi (CPK 384 straipsnio 6 dalis)

Dėl santuokos nutraukimo.

10. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Tai reiškia, kad sutuoktinis šeimoje ir už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio ir šeimos interesais, vengti asmeninių ir šeimos interesų supriešinimo. Lojalumo pareiga reikalaujama iš sutuoktinių abipusio pasitikėjimo vienas kitu ir atvirumo. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurio neįmanomas darnus šeimos gyvenimas. Pareiga gerbti vienas kitą reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti ištikimi, spręsti gyvenimo klausimus bendru sutarimu.

12. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

13. Atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, alkoholio vartojimo ir to pasekoje buvusius smurto naudojimo atvejus ieškovė įrodinėja byloje pateiktais rašytiniais įrodymais bei savo paaiškinimais. Iš byloje pateikto Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2023 m. balandžio 16 d. pranešimo matyti, kad ieškovė buvo informuota apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl įvykdytos nusikalstamos veiklos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. gegužės 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-501-729/2023 atsakovas D. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirtas jam laisvės apribojimas 9 mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei jam uždraustina bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines, psichotropines medžiagas); vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. P. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant jam visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines, psichotropines medžiagas); vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, D. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; D. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinta pradėjus vykdyti bausmę. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir aptartų duomenų visumą, teismas pripažino, kad yra įrodyta, jog kaltinamasis D. P. mušdamas L. P. padarė jai poodines kraujosruvas kaktoje, kairės rankos, kairio klubo ir kryžkaulio srityse, taip nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą. Greta kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais byloje surinktais ir anksčiau aptartais įrodymais. Specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad kartu negyvena nuo 2023 m. birželio mėn. dėl atsakovo smurtavimo ir piktnaudžiavimu alkoholiu. Kartu su atsakovu nesugyveno jau seniai, atsakovas smurtavo dar gyvenant Airijoje, tačiau kaip emigrantams pagalbos buvo sunku sulaukti. Iš Airijos ieškovė grižo į Lietuvą. 2020 m. grįžo ir atsakovas. Nebemato prasmės gyventi su smurtaujančiu sutuoktiniu, kuris taip pat traumuoja vaikus.

16. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. balandžio 19 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 5VSV-1598 nurodyta, kad 2023 m. balandžio 16 d. gautas pranešimas Nr. 5VTP-1081, jog 2023 m. balandžio 15 d. apie 23.10 val. konflikto metu, sutuoktinis D. P. vieną kartą iš savo galvos trenkė L. P. į kaktos sritį ir vieną kartą, dešinės rankos kumščiu sudavė į kairės pusės šonkaulius. Tokiais veiksmais D. sukėlė fizinį skausmą L. P.. Konfliktą matė dukra L. P.. D. P. iki policijai atvykstant pasišalino. L. P. buvo neblaivi, nustatytas 1,48 promilių girtumas. Vaikas papasakojo, kad su mama ir tėvu buvo sode. Ten mama ir tėtis išgėrė. Vėliau tvarkant sodą tėtis kelis kartus trenkė mamai. Ji labai išsigando, verkė, nors jos tėtis neskriaudė. Anketoje nurodyta, kad vaikas aprengtas švariais rūbais, sušukuota,, vaikas pasakoja, kad jai sekasi gerai, darželyje patinka miegoti pietų miego ir maistas skanus, dabar su tėčiu nebendrauja, nes jis skriaudė mamą, jo ir nebemyli dėl tų pačių priežasčių. Tačiau niekada neskriaudė jos, mama jos irgi neskriaudė. Anketoje nurodyta, jog namų aplinka jauki, namai švarūs ir erdvūs, yra visi reikalingi baldai ir buitinė technika. Bendravimo su ieškove metu, ieškovė nurodė, kad atsakovas nebe pirmą kartą naudoja smurtą jos atžvilgiu, sunkus sveikatos sutrikdymas įvyko Airijoje, bet įstatymai ir teismai kitataučiams vyksta kitaip, atsakovas liko nenubaustas. Lietuvos prieš pusmetį ieškovė vėl patyrė smurtą iš atsakovo, todėl su vaikais išsikraustė pas savo tėvą, tačiau vėliau vėl susitaikė. Po pusmečio situacija pasikartojo, pasibaigus kodui nuo alkoholio vartojimo, atsakovas daugiau nebesikodavo. Dėl įvykio sode ieškovė paaiškino, kad konfliktas įvyko dėl elektros išjungimo, kadangi sode sprogusi vandens sistema ir atsukus vandenį paskendo grindys, o kempingas šildomas elektra, todėl paprašius išjungti elektrą, kilo konfliktas, atsakovas trenkė iš galvos jai į galvą, pastūmė ir ieškovė atsitrenkė į šaldytuvo kampą. Vaikas tuo metu labai išsigando. Ieškovei pavykus pasprukti su vaiku pasislėpė vasarnamyje ir iškvietė policija, o atsakovas, išgirdęs, kad kviečiama policija, pasišalino. Anksčiau atsakovas ir parų buvo uždarytas, buvo taikoma probacija dėl murto artimoje aplinkoje. Atsakomas apie situaciją komentavo mažai, paaiškino, jog nieko neįvyko, o norėdamas išvengti konflikto su ieškove pasišalino iš namų. Atsakovas neslepia, kad vaikas buvo išsigandęs, pasakoja, kad jam sunku be šeimos, dėl įvykio abu kalti. Nustatytas rizikos veiksniai (26.1.) – vaikas yra smurto artimoje aplinkoje liudininkas ir vaiko atstovai pagal įstatymą negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos, (25.3.3) – vaiko mamai nustatytas 1,48 promilių girtumas. Vaiko apsaugos poreikis nenustatytas. Vaiko laikinosios priežiūros priemonė netaikyta. Nenustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Vaiko teisių pažeidimai nustatyti.

17. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, neturi pagrindo abejoti nuosekliais ieškovės paaiškinimais dėl šeimoje buvusių smurto atvejų, kurie neprieštarauja byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog bylos duomenų visuma leidžia spręsti, kad atsakovas pažeidė esmines savo kaip sutuoktinio pareigas, sutuoktinės negerbė ir nebuvo jai lojalus, netinkamai elgėsi, nevengė smurtauti, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. Atsakovas nepasinaudojo galimybe teikti atsikirtimus į ieškinį, paneigti ieškovės nurodomas aplinkybes. Esant nurodytoms aplinkybėms, byloje nesant duomenų apie ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės tenkintinas ir šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnis)

18. Ieškovė po santuokos nutraukimo pageidauja turėti santuokinę pavardę – „P.“. Byloje duomenų, jog atsakovas prieštarautų tokiam reikalavimui, nėra pateikta. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei po santuokos nutraukimo paliktina santuokinė pavardė – „P., o atsakovui paliktina pavardė – „P.“ (CK 3.69 straipsnio 1 ir 2 dalys)

Dėl tarpusavio išlaikymo.

19. Ieškovė reikalavimo dėl išlaikymo sau iš atsakovo priteisimo nereiškė, atsakovas pozicijos dėl išlaikymo iš sutuoktinės jam reikalingumo neišreiškė. Teismas nenustatė, kad kuri nors iš šalių yra reikalinga išlaikymo, todėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimas šioje byloje nespręstinas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto ir turimų prievolių padalijimo.

20. Teismui nutraukiant santuoką vienas iš privalomai spręstinų klausimų yra sutuoktinių bendro turto padalijimas, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, kt.).

21. CK 3.109 straipsnis numato, jog bendros sutuoktinių prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis vykdomosios bylos tiek ieškovės, tiek atsakovo atžvilgiu yra užbaigtos, visiškai įvykdžius išieškojimą, šalys kreditorių neturi, todėl prievolių kreditoriams padalijimo klausimas nesprendžiamas.

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise santuokoje neįgijo jokio nekilnojamojo turto. VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), 2022 m. birželio 21 d. dovanojimo sutarties Nr. 7761 pagrindu, todėl minėtas turtas lieka asmenine ieškovės nuosavybe ir nutraukiant santuoką nedalintinas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

23. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Kelių transporto priemonių registro duomenimis atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra (CPK 179 straipsnio 3 dalis). VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu registruota transporto priemonė VW FOX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), įgyta santuokos metu 2022 m. liepos 27 d., vertė 1200 Eur. Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo automobilį VW FOX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise, neišmokant piniginės kompensacijos atsakovui.

24. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civiliniame kodekse nustatytais atvejais. Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį; į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, reglamentuojančias nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. J. v. S.J., bylos Nr. 3K-3-291/2011, 2013 m. vasario 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A.V.. v. V.V., Nr. 3K-3-7/2013).

25. Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilį VW FOX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo santuokos metu, tačiau jau negyvenant su atsakovu, automobilį įsigijo iš lėšų, kurias gavo pardavus senąjį automobilį, taip pat prie transporto priemonės įsigijimo prisidėjo ieškovės tėtis, senąjį automobilį pirko iš savo lėšų, jis taip pat buvo įgytas santuokos metu. Transporto priemonė ieškovei reikalinga vežioti dukrą į būrelius, iš jų parvežti. Byloje duomenų, jog atsakovas prieštarautų tokiam ieškovės reikalavimui, nėra pateikta. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, todėl įvertinus tai, kad ieškovė automobilį įsigijo savo ir jos tėvo lėšomis, įvertinus transporto priemonės būtinumą ir reikalingumą ieškovei jos kasdieniniame gyvenime, nepilnamečiam vaikui liekant gyventi su ieškove, nesant nustatytų aplinkybių, jog automobilis būtinas atsakovui ir jis juo naudojosi, taip pat, nesant duomenų, kad atsakovas prisidėjo prie automobilio įsigijimo, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, jog egzistuoja aplinkybės nukrypti nuo lygių dalių principo ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį VW FOX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui neišmokant piniginės kompensacijos (CK 1.5 straipsnis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

26. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.156 straipsnis, 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2010, Nr. 3K-3-569/2012, Nr. 3K-3-269/2013).

27. Ginčo dėl nepilnamečio vaiko L. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo byloje nėra. Ieškovė prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nes juo nuolat rūpinasi, ieškovė neturi žalingų įpročių, todėl užtikrins dukrai saugią socialinę aplinką. Atsakovo prieštaravimų, kad vaikas gyventų su mama ir vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, nepateikė savo pozicijos nepateikė.

28. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. vasario 9 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr. 5ŠTA-42, matyti, kad apsilankymo metu L. P. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog bute gyvena 3 asmenų šeima – ieškovė ir du nepilnamečiai vaikai L. P., gim. (duomenys neskelbtini), L. M., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovas D. P. bute laikinai negyvena, jam skirtas smurto arešto orderis. Ieškovė dirba AB „(duomenys neskelbtini)“, uždirbamos pajamos sudaro 768 Eur per mėnesį + vaikų pinigai. L. P. mokosi Klaipėdos „V. progimnazijoje, L. M. mokosi E. G. profesinėje mokykloje. SPIS duomenimis laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 28 d. iki 2020 m. kovo 10 d. L. P. atžvilgiu nustatyti 6 galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, L. M. atžvilgiu nustatyti 5 galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Šeima gyvena 3 kambarių bute, apie 62 kv. m. butas nuosavybės teise šeimai nepriklauso yra nuomojamas. Visi patogumai. Miesto centrinis šildymas, vandentiekis ir nuotekos – miesto. Būstas apsilankymo metu buvo švarus ir tvarkingas. Būstas šiltas, šviesus, geros sanitarinės sąlygos. Vaikai gali naudotis visa buto erdve, turi atskirą nuo brolio vaikų kambarį. Vaikų kambariai yra apstatyti visais reikalingais baldais, lovos, spintos, rašomieji stalai. Sudarytos sąlygos visiems vaikų poreikiams tenkinti. Namuose yra visi reikiami namų apyvokos daiktai, baldai. Vaikams yra geros buities ir gyvenimo sąlygos.

29. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. vasario 12 d. vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. 5VAIK-60, matyti, kad L. P. vaiko situacijos vertinimo metu papasakojo, kad jai yra 7 metai, lanko 1 klasę „V.“ progimnazijoje. Mokslai sekasi gerai, lanko sportinę gimnastiką, taip pat turi paauglį brolį. Augina namuose šunį. Namuose ji sutaria su visais. Tėtis jos dabar daug dirba, naktinėse dažnai būna, retai mato namuose. Mergaitė mano, pagal tai kiek tėtis daug dirba, jam moka mažą atlyginimą. Su tėčiu jai patinka leisti laiką, jie labai artimi, labiausiai patinka žaisti kortomis žaidimą „UNO“. Kadangi tėtis daug dirba naktimis kartais jis nakvoja pas draugą, kur darbas arčiau. Mergaitė nieko nenorėtų papasakoti tėvų nesutarimus. Viskas pas juos namuose yra gerai.

30. Atsižvelgiant į vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, į vaiko amžių, vaikų teises ginančios institucijos išvadoje pateiktą nuomonę, į tai, kad ieškovės ir vaiko santykiai šiuo metu yra artimi, o atsakovui skirtas smurto arešto orderis, vaikas nuo pat gimimo gyvena su mama, ieškovė yra sudariusi vaikui saugias buities sąlygas, todėl teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko interesus labiau atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su jų mama.

31. Įvertinus nustatytas aplinkybes, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, pastangas prižiūrėti vaiką ir juo rūpintis, atsižvelgiant į vaiko interesus, nepilnametės L. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su mama ieškove (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo.

32. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

33. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tarp šalių nėra. Ieškovė nurodė, kad atsakovas su dukra, jam grįžus iš užsienio, galės bendrauti abiem patogiu laiku, todėl atskirai bendravimo ir dukros auklėjimo tvarka nenustatoma. Teismo posėdžiu metu ieškovė paaiškino, kad atsakovui dėl bendravimo su vaiku priekaištų neturi, tam neprieštarauja, atsakovas dukrą labai myli, rūpinasi, tačiau ieškovė pageidauja, jog bendravimo su vaiku metu atsakovas būtų blaivus.

35. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 straipsnis). Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 1, 2 dalys). Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjimo procese ir neatleidžia jo nuo šios pareigos.

36. Atkreiptinas dėmesys, kad šalys savarankiškų reikalavimų dėl bendravimo tvarkos nereiškė, šalys nenurodė konkrečios pageidaujamos bendravimo su vaikais tvarkos, ieškovė atsakovo bendravimui su dukra neprieštarauja, nurodė, kad atsakovas su dukra, jam grįžus iš užsienio, galės bendrauti abiem patogiu laiku, teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog ji pageidauja, jog bendravimo su vaiku metu atsakovas būtų blaivus, todėl nesant tarp šalių ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos, įvertinus tai, kad šalys, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, sprendimą dėl bendravimo būdo su nepilnamečiu vaiku abu tėvai priims abipusiu sutarimu, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra tikslinga nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Ieškovei išaiškintina, jog prašymas užtikrinti, jog bendravimo su vaiku metu atsakovas būtų blaivus, yra vykdomojo proceso dalykas, todėl teismas šiuo klausimu plačiau neapsisako ir jo nenagrinėja.

37. Šalims išaiškintina, kad, vadovaujantis CK 3.156 straipsniu, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, jų poreikiais ir interesais, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvų bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

38. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą. Mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

39. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019).

41. Teismas atkreipia dėmesį, jog civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

42. Ieškovė nepilnamečio vaiko L. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį grindžia pateiktu poreikių apskaičiavimu, kuriame numatytos išlaidos būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti, t. y. bendriems vaiko poreikiams tenkinti ieškovė skiria drabužiams (30 Eur), higienos priemonėms (50 Eur), vaistams, vitaminams (20 Eur), mokėti už komunalines paslaugas (60 Eur), sporto būreliui (10 Eur), prailgintą dienos grupę (26,40 Eur). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovas teikia dukrai išlaikymą kiekvieną mėnesį po 250 Eur, kartais po 500 Eur. Atsakovas yra pateikęs airišką banko kortelę, kuria ieškovė naudojasi, tačiau šioje kortelėje baigiasi pinigai ir ieškovė išlaikymui skirtų lėšų greitai nebeturės. Todėl norėtų, jog išlaikymui skirti pinigai būtų pervesti į jos banko sąskaitą. Mergaitė yra labai aktyvi, lanko mokyklą, 2 sporto būrelius, muziką, dailę, vasaros stovyklas, o tai yra papildomos išlaidos. Komunalinės išlaidos už butą žiemos sezonu per mėnesį sudaro 168 Eur, vasaros metu - 150 Eur. Ieškovė kreditorių neturi, gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 720 Eur (atskaičius mokesčius) bei vaiko pinigai 96,25 Eur. Pažymėtina, jog duomenų apie nepilnamečio vaiko nustatytus specialiuosius poreikius byloje nepateikta. Atsakovas savo pozicijos dėl išlaikymo vaikui priteisimo teismui nepateikė, savo paskaičiavimų nepateikė, ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžio neginčijo.

43. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pateiktas išaiškinimas, jog minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos dydis sudaro 924 Eur (neatskaičius mokesčių). Reali dirbančio ir minimalią mėnesinę algą gaunančio asmens disponuojama suma, atskaičius mokesčius, yra apie 708 Eur. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

44. Akivaizdu, jog visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, laisvalaikio išlaidos ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau ieškovė vaiko poreikiams tenkinti reikalingų lėšų masto pagrindimui nurodė, kad bendriems vaiko poreikiams tenkinti ieškovė skiria drabužiams (30 Eur), higienos priemonėms (50 Eur), vaistams, vitaminams (20 Eur), mokėti už komunalines paslaugas (60 Eur), sporto būreliui (10 Eur), prailgintą dienos grupę (26,40 Eur). Mergaitė yra labai aktyvi, lanko mokyklą, 2 sporto būrelius, muziką, dailę, vasaros stovyklas, o tai yra papildomos išlaidos. Komunalinės išlaidos už butą žiemos sezonu per mėnesį sudaro 168 Eur, vasaros metu - 150 Eur. Pagal 2022 m. rugsėjo 28 d. ugdymo sutartį Nr. 6576 L. P. lanko sportinės gimnastikos treniruotes Klaipėdos „V.“ sporto centre, mėnesio mokestis sudaro – 10 Eur (mokėjimo kvitas už 2023 m. rugsėjo mėn.). Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad L. P. mokosi Klaipėdos „V.“ progimnazijoje, lanko prailgintą dienos grupę, mėnesio mokestis sudaro 26,40 Eur (kvitas už 2023 m. spalio mėn.). Atsižvelgiant į vidutinį darbo užmokestį šalyje, susipažinus su ieškovės pateiktu vaiko išlaikymo išlaidų paskaičiavimu, įvertinus ieškovės paaiškinimus, pripažintina, kad vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga apie 750 Eur suma.

45. Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

46. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovės uždirbamos pajamos sudaro 920 Eur (neatskaičius mokesčių), už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 2 d. ieškovės gaunamos pajamos sudarė 5277,24 Eur (neatskaičius mokesčių), kas vidutiniškai per mėnesį sudarė – 586 Eur (neatskaičius mokesčius). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 720 Eur (atskaičius mokesčius) bei vaiko pinigai 96,25 Eur. VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), 6040 Eur vertės. VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu registruota transporto priemonė VW FOX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), įgyta santuokos metu 2022 m. liepos 27 d., vertė 1200 Eur. Ieškovė turi sūnų L. M., gim. (duomenys neskelbtini).

47. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas nuo 2024 m. vasario 6 d. verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą. Ieškovės teigimu, atsakovas dažnai išvyksta į užsienį dirbti (Airija, Norvegija). Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas byloje nėra. VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Kelių transporto priemonių registro duomenimis atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Apie atsakovo kitus išlaikytinius asmenis duomenų taip pat nėra. Duomenų, kad atsakovas turi sveikatos problemų, ar yra nedarbingas, byloje taip pat nėra. Teismo posėdžiu metu ieškovė nurodė, kad atsakovas teikia dukrai išlaikymą kiekvieną mėnesį po 250 Eur, kartais po 500 Eur. Atsakovas yra pateikęs airišką banko kortelę, kuria ieškovė naudojasi, tačiau šioje kortelėje baigiasi pinigai ir ieškovė išlaikymui skirtų lėšų greitai nebeturės. Norėtų, jog išlaikymui skirti pinigai būtų pervesti į jos banko sąskaitą. Šalys kreditorinių įsipareigojimų neturi.

48. Teismas pažymi, kad, sprendžiant dėl vieno iš tėvų pareigos teikti išlaikymą vaikui apimties, reikšmingos ne tik jo faktiškai gaunamos pajamos, bet ir jo galimybės užsidirbti. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

49. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams, neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

50. Įvertinus nurodytas aplinkybes, laikytina, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, abu yra sveiki, darbingo amžiaus, dirbantys ir gaunantys pajamas, nors ieškovė turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, tačiau pažymėtina, kad ieškovei gyvenant kartu su vaiku, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaiku, užtikrinant jo poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Taigi jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas paprastai neprisideda. Teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų, kodėl atsakovas turėtų neprisidėti prie vaiko išlaikymo ar prisidėti mažesne dalimi.

51. Teismas, remdamasis išdėstytu, įvertinęs vaiko amžių (mergaitei 8 metai), tokio amžiaus vaiko poreikius ir vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, abiejų šalių turtinę padėtį, pajamas, jų pastovumą, sprendžia, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkinti ir iš atsakovo nepilnamečio vaiko L. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti po 375 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2023 m. gruodžio 13 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.208 straipsnis).

52. Ieškovė skirtina jos vaikui priteisto išlaikymo iš atsakovo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

53. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

54. Šalims išaiškintina, kad šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo, jei po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeis vaiko poreikiai ir (ar) šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

55. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

56. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

57. Ieškovei šioje byloje, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. birželio 26 d. sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. (8.3Mr) ATP-C-2023-05944 suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis, CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 211 Eur žyminio mokesčio (110 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės (santuokos nutraukimo bylose ieškinio reikalavimai dėl nepilnamečių vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo laikytini išvestiniais reikalavimais ir atskiru žyminiu mokesčiu neapmokestinami) + 101 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo (375 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.)) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).

58. Teismas šioje byloje patyrė 35,05 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Ieškinį tenkinus, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, nes neviršija minimalaus 8 Eur dydžio (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės L. P. (iki santuokos sudarymo – M.), gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo D. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Meath grafystėje, Airijoje, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinio D. P. kaltės.

Nutraukus santuoką, ieškovei L. P. palikti pavardę – „P.“, atsakovui D. P. palikti jo pavardę – „P.“.

Nepilnamečio vaiko L. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove L. P..

Priteisti iš atsakovo D. P. išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 375 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. gruodžio 13 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigus mokant kiekvieno mėnesio 1 d. už einamąjį mėnesį, lėšas pervedant į ieškovės L. P. banko sąskaitą.

Nepilnamečio vaiko L. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę L. P..

Po santuokos nutraukimo ieškovei L. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį VW FOX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), neišmokant piniginės kompensacijos atsakovui D. P.

Priteisti iš atsakovo D. P. 211 Eur (du šimtus vienuolika eurų) žyminį mokestį valstybei (įmokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas 5661).

Priteisti iš atsakovo D. P. 25,05 Eur (dvidešimt penkis eurus 05 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.