Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1791-936/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-10-26
Bylos Nr.: e2A-1791-936/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-00146-2023-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Pikelienė, Urmila Valiukienė, Linas Zinkevičius
Ieškovas: akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas: mažajai bendrijai „Autoregis“

Kategorijos

2.6.4Reikalavimo perėjimas trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacija)
2.6.11.1Bendrosios pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos
2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
2.6.10.2.1Neteisėta veika
2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
2.6.10.2.3Kaltė
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-1791-936/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00146-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.11.1; 2.6.10.5.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.1; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 3.2.4.11; 3.2.4.4; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Lino Zinkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) mažosios bendrijos „Autoregis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Autoregis“ dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ prašo priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Autoregis“ (toliau – atsakovas) 32 946,68 Eur; 1978,02 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos; 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovė nurodė, kad AB ,,Lietuvos draudimas“ ir F. B. (toliau – draudėja) sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta automobilio AUDI Q5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė ir transporto priemonių draudimo sutartį TIA Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdraustas draudėjo turtas, t. y. AUDI Q5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. iki 2022 m. rugpjūčio 11 d. MB „Autoregis“, AB „Šiaulių bankas“ ir F. B. 2021 m. rugpjūčio 9 d. sudarė Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo parduotas automobilis AUDI Q5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

1.2. 2021 m. spalio 5 d. 01.07 val. įvykio metu, kilo gaisras automobilyje AUDI Q5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo apgadintas ir šalia stovėjęs automobilis Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus pažyma dėl kilusio gaisro patvirtina, jog labiausiai tikėtina gaisro priežastis – avarinis darbo režimas automobilio elektros instaliacijoje. 2021 m. lapkričio 26 d. UAB ,,Nepriklausomas gaisrų tyrimas“ eksperto V. K., gaisro tyrimo išvadoje Nr. NGT-2021/10/27 nustatyta, kad gaisro židinio zona yra automobilio AUDI Q5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), salono viduje virš galinės kairės pusės arkos, kur nutiesta automobilio elektros instaliacijos laidų pynė. Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad automobilis, prieš jį nuperkant, buvo apgadintas autoįvykio metu, o po to suremontuotas, todėl atsižvelgiant į tai, ekspertas padarė išvadą, kad avarijos ar remonto metu galėjo būti pažeista elektros instaliacijos izoliacija, dėl ko kilo avarinis darbo režimas, t. y. trumpas jungimas. Užfiksuotos įvykio nuotraukos, patvirtina faktą, kad automobilis buvo užsidegęs, dėl ko apgadintas ir greta stovėjęs automobilis - Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

1.3. Ieškovė 2021 m. spalio 5 d. įvykį pripažino draudiminiu ir išmokėjo 247,32 Eur dydžio išmoką draudėjai dėl transportavimo išlaidų bei 26 160,00 Eur dydžio išmoką AB „Šiaulių bankas“ už neremontuotiną transporto priemonę, išskaitant transporto priemonių draudimo liudijime numatytą 130 Eur išskaitą. Automobilio rinkos vertė žalos padarymo metu – 40 300,00 Eur, o likutinė vertė aukcione – 14 010,00 Eur, todėl nuostolio suma yra 26 290,00 Eur (40 300,00– 14 010,00). Dėl netvarkingo ir užsidegusio automobilio AUDI Q5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apdegė automobilis Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė išmokėjo 5939,36 Eur. Bendra išmokėta suma yra 32 346,68 Eur (247,32 Eur + 26 160,00 Eur + 5939,36 Eur).

1.4. Ieškovės teigimu, dėl užsidegusio automobilio AUDI Q5 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), padarytos žalos 2021 m. spalio 5 d. atsitikusiame įvykyje, per kurį buvo apgadintas automobilis Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakingas yra atsakovas. Atsakovas, parduodamas automobilį, privalėjo garantuoti perkamo daikto kokybę, todėl šiuo atveju atsako už daikto trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daikto perdavimo pirkėjui, ir jis nėra atsakingas už trūkumų atsiradimą. Nustatyta, kad gaisro židinio zona - salono viduje virš galinės kairės pusės arkos, kur nutiesta automobilio elektros instaliacijos laidų pynė, o labiausiai tikėtina gaisro priežastis – automobilio elektros laidų instaliacijos gedimas, t. y. daikto kokybės trūkumas. Automobilis buvo nupirktas 2021 m. rugpjūčio 9 d., o nagrinėjamas įvykis įvyko 2021 m. spalio 5 d., taigi nepraėjus nei dviem mėnesiams po automobilio nusipirkimo.

1.5. Atsakovui dėl 2021 m. spalio 5 d. įvykio buvo išsiųstos pretenzijos dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas žalos neatlygino. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.261 straipsniu, iš atsakovo turi būti priteista ieškovei 1978,02 Eur kompensacinių palūkanų. Dėl įvykusio gaisro atsiradusios ir atsakovui atlyginti privalomos žalos dydis sudaro 32 346,68 Eur.

Atsiliepimas

2. Atsakovas MB „Autoregis“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Šiuo atveju civilinė atsakomybė kyla iš deliktinės civilinės atsakomybės, ieškovė turi įrodyti, kad jai kilusi žala buvo padaryta neteisėtais atsakovo veiksmais ir tarp tų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Ieškovė negali remtis tomis nuostatomis ir taisyklėmis, kurios galiotų dėl aplinkybių sprendžiant ginčą tarp pirkėjo ir pardavėjo dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo bei tokios sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo.

2.2. Ieškovė niekaip nepagrindžia savo reikalavimo, t. y. neįrodo, kad už kilusią žalą atsakingas atsakovas. Ekspertas padarė išvadą, kad galimai remonto metu galėjo būti pažeista elektros instaliacijos izoliacija, dėl ko įvyko trumpas jungimas. Tačiau ekspertas pateikė tik labiausiai tikėtiną išvadą, kad galimai automobilio remonto metu buvo pažeista automobilio elektros instaliacijos ir dėl to galimai kilo trumpas jungimas, o vėliau ir automobilis užsidegė. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad automobilio remonto darbus atliko atsakovas ir kad dėl tų darbų nekokybiško atlikimo buvo pažeista automobilio elektros instaliacija.

2.3. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad eksperto išvada dėl gaisro kilimo priežasties yra ne kategoriška, o tikėtina. Taip pat paminėjo, kad ekspertas nurodo, kad automobilio elektros instaliacijos izoliacija buvo pažeista automobilio remonto metu arba automobilio avarijos metu.

2.4. Atsakovo teigimu, neatmesta atviros ugnies šaltinio panaudojimo versija. Kitos versijos taipogi tikėtinos. Ekspertas daro išvadą, kad avarijos ar remonto metu galėjo būti pažeista elektros instaliacijos izoliacija, dėl ko kilo avarinis darbo režimas, tai yra trumpas jungimas. Ši aplinkybė svarbi atsakovo civilinei atsakomybei ir įrodo, kad tarp MB „Autoregis“ veiksmų ir atsiradusios ieškovei žalos nėra priežastinio ryšio. Dėl to atsakovas niekaip nėra atsakingas už ieškovės patirtą žalą.

2.5. Atsakovas automobilį 2021 m. balandžio 28 d. nupirko Vokietijoje tvarkingą, tinkantį dalyvauti eisme, jo neremontavo. Už automobilį buvo atsiskaityta grynais MB „Autoregis“ pinigais. Automobilis į Lietuvą buvo atgabentas 2021 m. balandžio 30 d. 2021 m. gegužės 7 d. šis automobilis buvo registruotas VĮ „Regitra“, jam buvo išduotas laikinos registracijos liudijimas. Prie prašymo buvo pridėtas techninės apžiūros dokumentas, draudimo liudijimas, muitinės dokumentas. Šie duomenys rodo, kad minėtas automobilis buvo registruotas ir jam buvo leista dalyvauti eisme Lietuvoje praėjus aštuonioms dienoms, įskaitant ir dvi kelionės iš Vokietijos į Lietuvą dienas, nuo automobilio pirkimo Vokietijoje. Atsakovo teigimu, ši aplinkybė įrodo, kad MB „Autoregis“ pirko naudotą tvarkingą automobilį ir jo neremontavo, nes per tokį trumpą laikotarpį nupirktą automobilį tokios būklės, kaip nurodyta ieškovės gaisro kilimo priežasties tyrimo išvados fotolentelės fotonuotraukoje Nr. 1, pargabenti į Lietuvą, jį suremontuoti, atlikti jam privalomą techninę apžiūrą bei jį priregistruoti nėra jokios galimybės. Be to, analizuojant jau paminėtą fotonuotrauką Nr. 1, matoma, kad avarijos metu buvo sudaužyta automobilio galinė dalis. Galinė kairė automobilio pusė sužalota ženkliai mažiau nei dešinė. Ekspertas savo tikėtinoje išvadoje nurodė, kad būtent šioje vietoje, t. y. kairiame galiniame sparne arkoje virš rato, ir buvo gaisro židinys. Ekspertinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad užsidegimo metu automobilis stovėjo prie namo ir buvo užrakintas. Todėl ekspertas daro išvadą, kad atsitiktinio užsidegimo šaltinio patekimas į automobilio saloną nebuvo galimas. Kuo remiantis ekspertas daro šią išvadą nėra aišku. Ieškovė prie ieškinio nepridėjo automobilio draudėjos F. B. paaiškinimo apie įvykio aplinkybes. Taip pat ieškovė neįrodė, kad pati automobilio savininkė F. B., jo eksploatacijos metu, neatliko remonto darbų, susijusių su automobilio elektros instaliacija, gal pastebėjo kokius nors automobilio darbo nesklandumus.

2.6. Ieškovės reikalavimas priteisti 1978,02 Eur kompensacinių palūkanų vadovaujantis CK 6.261 straipsniu yra nepagrįstas. Ieškovę su atsakovu nesiejo ir nesieja paskoliniai, nei kitokia prievole susiję santykiai, todėl ir tokių palūkanų reikalavimas yra neteisėtas.

Šalies argumentai

3. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė dubliką, kuriame savo ieškinio reikalavimus palaikė pilna apimtimi ir prašė juos tenkinti. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi subrogacija, o ne regresas, todėl ieškovė, įstojusi į ieškovės draudėjos vietą, gali reikalauti žalos atlyginimo sutarties pagrindu. Atsakovas sutartį pažeidė, kadangi pardavė netinkamos kokybės automobilį, kuris ne tik sudegė, bet ir gaisro metu apgadino šalia stovintį visai kitą automobilį. Visiškai nėra svarbu, kas atliko automobilio AUDI Q5 remonto darbus (ar atsakovas, ar kitas asmuo), kadangi būtent atsakovas pardavė šį automobilį ieškovės draudėjai ir būtent atsakovas, kaip pardavėjas, šios pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ir CK 6.333 straipsniu, patvirtino ieškovo draudėjai, jog automobilis yra tinkamos kokybės. Atsakovas nepagrįstai ir nelogiškai teigia, jog per trumpą laiką (8 dienas) negalėjo suremontuoti automobilio. Nėra skirtumo, ar parduotas daiktas yra naujas ar naudotas, kadangi bet kokiu atveju tiek naudotam, tiek naujam daiktui yra taikomos CK XXIII skyriaus nuostatos. Ir visiškai nesvarbu, ar automobilis buvo remontuotas ir kas tą remontą atliko, kadangi būtent atsakovas, kaip pardavėjas pagal CK 6.333 straipsnį, garantavo automobilio AUDI Q5 kokybę. Atsakovo kritika dėl labiausiai tikėtinos išvados yra nepagrįsta, nes tokiai išvadai priimti ekspertas nustatė esminių požymių, o atsakovas į bylą nepateikė visiškai jokių įrodymų, kurie paneigtų tokią eksperto išvadą. Eksperto išvada patvirtina, kad matyti, avarijos metu buvo sudaužytas automobilio galas (tiek dešinė, tiek kairė pusė), o kairėje pusėje buvo elektros instaliacijos laidų pynė. Tad akivaizdu, jog atsakovas pardavė draudėjai nekokybišką automobilį, kuriame buvo avarijos metu sugadinta / po avarijos tinkamai nesuremontuota elektros instaliacijų laidų pynė, dėl ko, gaisras įvyko dėl avarinio darbo režimo elektros instaliacijoje. Atkreiptas dėmesys, jog eksperto išvados įžanginėje dalyje nurodyta aplinkybė „tyčinė žmonių veika (padegimas)“ yra tik pirminė gaisrininkų išvada, atvykus į įvykio vietą, kuri paneigta atliktus ekspertinį tyrimą. Ieškovė gali reikalauti 6 proc. kompensuojamųjų palūkanų, kadangi šios kompensuojamosios palūkanos yra išvestinis procesinis ieškovės reikalavimas, t. y. ieškovė, subrogacijos pagrindu perėmęs reikalavimą, patiria nuostolius, kadangi atsakovas neatlygina žalos.

Atsiliepimas

4. Atsakovas MB „Autoregis“ pateikė tripliką, kuriame nesutiko su dublike nurodomais argumentais. Atsakovas mano, kad ieškovė žalos atlyginimo turi teisę reikalauti tik delikto pagrindu. Eksperto išvada dėl gaisro priežasties yra tikėtina ir nepašalina kitų tikėtinų gaisro kilimo priežasčių. Šiuo atveju labai svarbus yra metalografinis tyrimas, kuris atsakytų į klausimą ar avarinis darbo režimas laiduose įvyko iki gaisro, ar jau gaisro metu, nesant tokio tyrimo išvados negalima teigti, kad atsakovas pirkėjai perdavė daiktą-automobilį, kuris turėjo užslėptą defektą ir jis už tai yra atsakingas. Taip pat negalima kategoriškai teigti, kad automobilis užsidegė dėl netinkamos jo kokybės ir taip atsakovas pažeidė sutartinius įsipareigojimus. Atsakovas teigia, kad esant tokiems automobilio sužalojimams, atmetus dviejų dienų kelionę iš Vokietijos į Lietuvą, dienos laiko tarpą automobiliui atlikti autotechninę apžiūrą ir priregistruoti, per penkias dienas suremontuoti taip sudaužytą automobilį yra neįmanoma. Atsakovas įrodė, jog ginčo objektą - automobilį ji pirko tokios būklė, kokios pardavė pirkėjai. Atsakovo teigimu, draudimo išmoka buvo dirbtinai padidinta. Šiuo atveju negali būti taikomos draudimo sutarties normos. Pagal ginčo objekto - automobilio pirkimo - pardavimo sutartį galima kalbėti apie žalos atlyginimą automobilio kainos, t. y. 32 000 Eur ribose, bet ne 40 000 Eur, nes jeigu F. B. nebūtų apdraudusi automobilio, žalos atlyginimas būtų galimas tik 32 000 Eur ribose. Šiuo atveju atsakovas ginčo objektą - automobilį Vokietijoje pirko už 30 500 Eur. Vėliau jis buvo parduotas F. B. už 32 000 Eur. Įvykus draudiminiam įvykiui minėtas automobilis buvo įvertintas 40 000 Eur. Įvertinus jo likutinę vertę 14 010 Eur, pirkėjai buvo išmokėta 26 290 Eur. Iš šios sumos buvo išskaičiuota 130 Eur išskaita. Galutinė išmokėta draudiminė išmoka yra 26 160 Eur. Automobilio rinkos vertė buvo nustatyta pagal tris skelbimus internetiniuose puslapiuose: autoplius.lt ir mobile.de. Sprendžiant iš to, kad šie tinklalapiai yra lietuviškas ir vokiški, tikėtina, kad minėti automobilių modeliai yra Europinei rinkai. Kaip žinia, automobiliai iš JAV Lietuvos, taip pat ir likusios Europos rinkoje yra pigesni už Europos rinkai skirtus automobilius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovo MB „Autoregis“ ieškovei 32 946,68 Eur žalos atlyginimo, 1978,02 Eur kompensacines palūkanas ir 6 (šešių) procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos 34 924,70 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2023 m. sausio 5 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 1319 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju šalis siejo sutartiniai pirkimo-pardavimo santykiai, atsakovas nenurodė įstatymo normos, kurios pagrindu sutartiniuose santykiuose šaliai būtų galima taikyti deliktinę atsakomybę. Šiuo atveju atsakovo deklaruojamas deliktinės atsakomybės taikymas sutartiniuose teisiniuose santykiuose nėra pagrįstas, nes byloje nenustatyta įstatymo sąlygų taikyti deliktinę atsakomybę.

5.2. Nagrinėjamu atveju atsakovas, parduodamas automobilį, privalėjo garantuoti perkamo daikto kokybę, todėl yra atsakingas už parduoto daikto trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie trūkumai atsirado po daikto perdavimo pirkėjui, ir jis nėra atsakingas už trūkumų atsiradimą.

5.3. Pirkėja F. B. automobilį iš atsakovo MB „Autoregis“ nupirko 2021 m. rugpjūčio 9 d., o gaisras transporto priemonėje įvyko 2021 m. spalio 5 d., t. y. nepraėjus dviem mėnesiams po automobilio įsigijimo. Teismo posėdžio metu išklausyta liudytoja F. B. paaiškino, kad automobilis buvo 2020 metų gamybos, ji žinojo, kad automobilis yra iš JAV, kad buvo patyręs autoįvykį, sudaužytas, tačiau buvo pirktas jau suremontuotas, ji pati neatliko jokių remonto darbų, nekeitė, papildomos įrangos joje nemontavo, perkant automobilis atrodė geros būklės, trūkumų nepastebėjo. Liudytoja pažymėjo, kad gaisras transporto priemonėje kilo naktį, tą vakarą automobilis tik buvo perstatytas į kitą stovėjimo vietą. Liudytoja patvirtino, kad automobilis buvo pirktas jai asmeniškai ir būtent ji juo naudojosi, ji dirba valstybės tarnautoja savivaldybėje, jos sutuoktinis tolimųjų reisų vairuotojas, jos šeima neturi jokių priešų, galinčių padegti jų transporto priemonę. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad parduotos transporto priemonės trūkumai atsirado po automobilio pardavimo.

5.4. UAB ,,Nepriklausomas gaisrų tyrimas” eksperto 2021 m. lapkričio 26 d. gaisro tyrimo išvadoje Nr. NGT-2021/10/27 nustatyta, kad gaisro židinio zona yra automobilio AUDI Q5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), salono viduje virš galinės kairės pusės arkos, kur nutiesta automobilio elektros instaliacijos laidų pynė. Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad automobilis, prieš jį nuperkant, buvo apgadintas autoįvykio metu, o po to suremontuotas, todėl atsižvelgiant į tai, ekspertas padarė išvadą, kad avarijos ar remonto metu galėjo būti pažeista elektros instaliacijos izoliacija, dėl ko kilo avarinis darbo režimas, t. y. trumpas jungimas. Be to, minėta eksperto išvada patvirtina, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis - avarinis darbo režimas elektros instaliacijoje. Ši 2021 m. lapkričio 26 d. gaisro tyrimo išvada Nr. NGT-2021/10/27, kurioje yra užfiksuotos įvykio nuotraukos, patvirtina faktą, kad automobilis buvo užsidegęs ir kartu apgadintas greta stovėjęs automobilis - Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

5.5. Atsakovas ginčydamas 2021 m. lapkričio 26 d. gaisro tyrimo išvadą Nr. NGT-2021/10/27 nepateikė jokių ją paneigiančių įrodymų ar įrodytų, kad gaisras galėjo kilti dėl kitų priežasčių. Iš pateiktų duomenų matyti, kad tyrimą ir gaisro analizę atliko V. K., turintis aukštąjį išsilavinimą, teismo eksperto kvalifikaciją (gaisrų ekspertizės) nuo 2004 metų ir ekspertinių tyrimų stažą nuo 1987 metų. Pagrindo abejoti šio specialisto kompetencija, išsilavinimu bei turima patirtimi teismas neturi pagrindo. Pažymėta, kad skirtingai nei teigia atsakovas, tyrimo išvadoje buvo tiriamos kelios automobilio AUDI Q5 gaisro kilimo priežastys, t. y. savaiminis medžiagų užsiliepsnojimas, avarinis darbo režimas elektros instaliacijoje ir pašalinis atviros ugnies šaltinio poveikis, konstatuojant labiausiai tikėtiną gaisro kilimo priežastį, kuri šiuo atveju atitinka ir kitus byloje esančius duomenis, jiems neprieštarauja. Juolab, kad automobilis parduotas suremontuotas po autoįvykio, remontas buvo reikalingas ir tikėtinai atliktas ties elektros instaliacijos pyne, kuri ir buvo gaisro priežastimi, gaisras kilo transporto priemonės salone, galinėje kairėje automobilio dalyje ties elektros instaliacijos pyne. Jokių kitų duomenų apie galimą savaiminį medžiagų užsiliepsnojimą ar atviros ugnies galimybę teismui nepateikta. Gaisro tyrimo išvadoje Nr. NGT-2021/10/27 yra išsamiai detalizuotas kitų gaisrų kilimo priežasčių atmetimas.

5.6. Iš kartu su pirmiau minėta 2021 m. lapkričio 26 d. gaisro tyrimo išvada pridedamų fotonuotraukų matyti, kad ginčo automobilio AUDI Q5 buvo sudaužyta ne tik galinė dešinė, tačiau ir kairė pusė, kitaip tariant visas automobilio galas, kuris buvo suremontuotas. Kadangi kairėje galinėje automobilio dalyje buvo elektros instaliacijos pynė, gaisro išvadoje padarytos išvados dėl gaisro kilimo priežasties atitinka kitus byloje esančius duomenis, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. Duomenų, leidžiančių manyti kitaip, teismui nepateikta. Atsakovo nurodoma pirminė hipotezė „tyčinė žmonių veika (padegimas)“ buvo padaryta neatlikus išsamaus tyrimo, o tik gaisrininkų kvietimo gesinti gaisrą metu perduota informacija. Tuo tarpu atlikus išsamesnį gaisro tyrimą nustatyta, jog gaisro kilimo priežastis yra ne padegimas, o avarinio darbo režimas elektros instaliacijoje.

5.7. Atsakovo argumentai, kad automobiliui buvo išduotas techninės apžiūros talonas, kad jis automobilio neremontavo, pirko suremontuotą Vokietijoje, jokių darbų atvežus į Lietuvą jam neatliko, šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės. Atsakovas MB „Autoregis“, kaip daikto pardavėjas, AUDI Q5 pardavimo komerciniame pasiūlyme, aiškiai nurodė, jog automobilio AUDI Q5 transporto priemonės bendra būklė yra gera. Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis), todėl ji pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu. Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui (CK 6.327 straipsnis), o kita vertus pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant tinkamumą naudoti, pažeidimo pasekmė. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad šiuo atveju atsakovas MB „Autoregis“ yra atsakingas už padarytą žalą užsidegus jo parduotam netinkamos kokybės daiktui.

5.8. Iš byloje esančių dokumentų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kompensacija už neremontuotiną transporto priemonę sudaro 26 290 Eur, o kita žala yra susijusi su gretimo automobilio apgadinimu, transportavimo išlaidomis, specialisto išvados parengimu. Taigi, nepaisant draudiko taikytos mokėtinos draudimo išmokos paskaičiavimo metodikos ir taikytų automobilio ir jo atskirų dalių remonto kaštų įkainojimo, ieškovės reikalaujamas žalos dydis iš atsakovo neviršija pirkimo-pardavimo sutarties kainos (32000 Eur), t. y. draudiko reikalavimas nėra didesni nei draudėja galėjo tikėtis gauti remiantis pirkimo-pardavimo sutarties teisniais santykiais. Pažymėta, kad atsakovas, teigdamas, kad neremontuotino automobilio išmoka neteisingai apskaičiuota, nepateikė savo šio turto vertės paskaičiavimo, kuris, jo teigimu, turėjo būti šiuo atveju taikytas. Taip pat, ginčydamas nustatytą automobilio vertę, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių spręsti, kad ji tuomet buvo kitokia, t. y. apskaičiuota neteisingai.

5.9. CK 6.334 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad jeigu dėl paslėpto trūkumo daiktas žuvo, o pardavėjas apie tą trūkumą žinojo arba turėjo žinoti, tai jis privalo ne tik grąžinti pirkėjui sumokėtą kainą, bet ir atlyginti nuostolius. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas atsakovui dėl 32 946,68 Eur dydžio žalos atlyginimo, kurią sudaro žala automobiliui AUDI Q5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šio automobilio transportavimo išlaidos, žala automobiliui Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir gaisro tyrimo išlaidos, yra pagrįstas ir įrodytas, dėl to tenkinamas. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovo priteistinos ieškovei 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsakovas MB „Autoregis“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir pritiesti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Pirmos instancijos teismas nepagristai susiaurino bylos nagrinėjimo ribas iki atsakovo (automobilio pardavėjo) ir ieškovės (teismo vertinimu – kaip pirkėjos (nors realiai turėtų būti kaip automobilio nuomininkės) kaip teises subrogacijos pagrindu perėmusio subjekto, sutartinių pirkimo-pardavimo santykių. Šiuo atveju turėtų būti taikomos deliktinės atsakomybės sąlygos. Atsakovas su F. B. nebuvo siejamas pirkimo - pardavimo santykiais, pastaroji savo nuosavybėn automobilio neįgijo ir pirkėjo teisių savarankiškai neįgyvendino. Todėl ir ieškovė vietoje jos į pirkimo - pardavimo sutartį subrogacijos pagrindu neįstojo. Teismas, nesigilindamas į atsakovo atsikirtimus dėl deliktinės atsakomybės sąlygų, ėmėsi pirkimo-pardavimo sutartimi prisiimtų pardavėjo pareigų analizės, iš esmės nesvarstydamas gaisro kilimo momentu buvusios automobilio nuomininkės veiksmų automobilio atžvilgiu pastarosios eksploataciniu periodu – dviejų mėnesių laikotarpiu.

6.2. Byloje konkrečiais įrodymais nėra patvirtinta, kad gaisrą automobilyje lėmė defektai, egzistavę iki automobilio pardavimo. Neatmestina ir galimybė dėl netyčinio automobilio padegimo esant žmonėms salone ir neatsargiai elgiantis su ugnimi, ugnies šaltiniais ar degiomis medžiagomis ties automobilio galine kaire puse. Teismas nepagrįstai laikė F. B. automobilio įgijėja, nors ji yra nuomininkė, o AB Šiaulių bankas automobilio pirkėjas, todėl negali būti taikomos vartotojams taikytinos teisės normos. F. B. pirkėjos teisių neturėjo, todėl atsakovas prieš ją neatskaitinga. Tokiu atveju, atsakovo ir F. B.s nesiejo pirkėjo ir pardavėjo santykiai, todėl pastaroji neturi teisės reikšti dėl ne savo automobilio priekaištų atsakovui, o ieškovė tokios teisės perimti iš F. B.s. Taip pat neaišku, kokiam tikslui automobilis buvo išnuomotas. Teismas išsamiai nesiaiškino, kaip automobilis buvo eksploatuojamas, kiek nuvažiavo kilometrų, koks buvo jo naudojimo intensyvumas, kiek vairuotojų jį naudojo, kokios techninės procedūros jam buvo atliekamos, ar keičiami pagal specifikaciją tinkami akumuliatoriai ir pan.

6.3. Pirmosios instancijos teismas teigdamas, kad atsakovas neįrodė kitos automobilio užsidegimo priežasties, neatkreipė dėmesio, kad atsakovas neturėjo net teorinės galimybės automobilį ištirti su savo pasitelktais specialistais, kadangi neišsaugotas elektros laidų instaliacijos fragmentas iš gaisro židinio, ir ginčyti ieškovės gautus deklaratyvius tikėtinus duomenis. Ginčo atveju gaisro priežasčių nustatinėjimas tik vizualiai yra nepakankamas ir būtina metalografinė ekspertizė. Ekspertas neatliko automobilio laidų ištyrimo, kuris buvo būtinas siekiant pagrįsti arba paneigti akto išvadas, t. y. nustatyti kategorišką gaisro priežastį. Tyrimas atliktas tik vizualiai.

6.4. Ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio automobilio esminį trūkumą jo perdavimo metu. Bylą nagrinėjant teisme nebuvo nustatyta, jog automobilis turėjo trūkumų. Gaisro tyrimo aktas įrodo patį gaisro kilimo faktą, tačiau ne automobilyje buvusį esminį trūkumą ir tuo labiau ne buvusio remonto kokybę. Teismas nepagrįstai sprendė, kad yra pakankamai faktinių duomenų leidžiančių spręsti dėl labiausiai tikėtinos atsakovo parduoto automobilio užsidegimo techninės priežasties – gaisro kilimo galinėje kairėje automobilio dalyje dėl elektros laidų trumpo jungimo.

6.5. Apeliantas teigia, kad automobilio užsidegimas įvyko praėjus 58 dienoms po automobilio įsigijimo, todėl toks ilgas laiko tarpas niekaip nebyloja apie elektros instaliacijos gedimo buvimą automobilio pardavimo metu realumą. Byloje taip pat nėra konkrečių įrodymų, kad elektros instaliacija apskritai būtų nukentėjusi iki automobilio pardavimo, būtų tvarkoma, keičiama ir pan., taip pat, kad netvarkinga, kelianti pavojų automobilio užsidegimui.

6.6. Gaisro tyrimo išvada nepatvirtina trūkumų, bet ir kelia abejones dėl savo apskritai juridinės galios, jį atlikusio eksperto kvalifikacijos ir kompetencijos. Nėra eksperto kvalifikacijos patvirtinančių įrodymų. Ekspertas objektyviai neturėjo kuo pasiremti gaiso kilimo priežastis susiedamas prie tariamo netinkamo automobilio remonto po eismo įvykio. Tam jis neturėjo jokių objektyvių duomenų, todėl viršijo savo kompetencijos ribas. Gaisro tyrime nurodyta, jog automobilio apžiūra vyko tik vizualiai. Specialistas nedavė kategoriškos išvados, ji yra tik tikėtina. Iš objektų, kuriuos specialistas apžiūrėjo ir pagal panaudotą vizualinį metodą galima nustatyti tik tai, kad buvo pats gaisro faktas, jo vietą, bet jokiais būdais negalima konstatuoti, kad laiduose buvo trumpasis jungimas dėl blogai suremontuoto automobilio ar pan. Ieškovės pateiktoje specialisto išvadoje dėl gaisro priežasties nebuvo atliekamas metalografinis tyrimas, kuris atsakytų į klausimą, ar avarinis darbo režimas laiduose įvyko iki gaisro ar jau gaisro metu. Todėl negalima daryti išvados, kad atsakovas pardavė automobilį, kuris turėjo užslėptą defektą ir ji už tai yra atsakinga.

6.7. Byloje nėra jokių patikimų duomenų apie tai, jog gaisro priežastis buvo elektros laidų instaliacijos kokybės trūkumas, o gaisro kilimo galimybė dėl automobilio gamyklinės komplektacijos mazgų ar įtaisų kokybės apskritai mažai tikėtina. Taigi, specialisto išreikšta tik abstrakti nuomonė, neparemta ir niekaip nesusieta su konkrečiais faktiniais elektros instaliacijos padėties duomenimis pardavimo momentu.

6.8. Šiuo atveju negali būti taikomos draudimo sutarties normos. Akivaizdu, kad pagal ginčo objekto automobilio pirkimo – pardavimo sutartį galima kalbėti apie žalos atlyginimą automobilio kainos, t. y. 32000 Eur, ribose, bet ne 40300 Eur ribose, nes jeigu F. B. nebūtų apdraudusi automobilio jo savininko naudai, žalą atlyginti galėtų tik automobilio kainos – 32000 Eur ribose, atsižvelgiant į įstatyme numatytus pirkėjo teisių dėl nekokybiško daikto įsigijimo būdus. Teismas taikė pirkimo – pardavimo teisinius santykius ginčo sprendimui, o atsisakant sutarties dėl esminio sutarties pažeidimo būtina reikšti atitinką reikalavimą dėl sutarties nutraukimo, tačiau, viena vertus, toks reikalavimas nepareikštas, kita vertus, nuomininkė F. B. nėra automobilio savininkė ir į jos vietą įstojusi ieškovė negalėjo įgyvendinti perėmusi jos neturimas pirkėjo teises. Atkreiptas dėmesys, kad pagal pačios ieškovės automobilio įvertinimą, automobilis buvo įsigytas praktiškai ketvirtadaliu mažesne rinkos kaina.

6.9. Byloje tiek ieškovė, tiek teismas laikė, kad draudikas (ieškovė) stoja į pirkimo – pardavimo santykius neva vietoje vartotojos F. B.s, todėl teismas gynė jos teises per vartotojo apsaugos prizmę. Tačiau neįvertinta tai, kad atsakovas nebuvo informuotas apie daikto kokybės reikalavimų neatitiktį. Automobilį įgijo juridinis asmuo AB „Šiaulių bankas“, kuriam taikomi aukštesni atidumo, rūpestingumo standartai ir negali būti jokiais būdais tapatinamas su vartotoju, o teismo sprendimas negalėjo būti motyvuotas vartotojo teises ginančiomis normomis.

6.10. Subrogacijos pagrindu draudikas galėjo įstoti tik į automobilio pirkėjo vietą, tačiau AB „Šiaulių bankas“ byloje nedalyvavo jokia forma, neteikė paaiškinimų kokiu būdu tikrino automobilį. Pagal pirkimo – pardavimo nuostatas subrogacija negalima, nes bankas, nupirkęs automobilį ir išnuomojęs klientui, uždraudžia nukreipti į jį reikalavimus dėl turto kokybės.

6.11. Ieškovė savo elgesiu lėmė pagrindą manyti, kad ieškovė reiškia ieškinį atsakovui būtent dėl žalos atlyginimo, o ne dėl pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų nevykdymo. Pastaruoju atveju taikytinas bendras teismingumas pagal atsakovo buveinę (CPK 29 straipsnis). Todėl, atsakovo manymu, bylą išnagrinėjo teismas, kuriam byla neteisminga.

Atsiliepimas

7. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundą, nurodė su juo nesutinkanti, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Pagal 2021 m. rugpjūčio 9 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 6.4 punktą ieškovės draudėja turi teisę tiesiogiai reikšti visus reikalavimus atsakovui dėl automobilio kokybės. O tai reiškia, jog ieškovas, subrogacijos pagrindu įstojęs į draudėjos vietą, gali reikšti tokius pačius tiesioginius reikalavimus dėl automobilio kokybės, kaip ir draudėja bei bankas AB „Šiaulių bankas“. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė pagrįstai pareiškė subrogacinį reikalavimą. O atsakovas tokios aplinkybės neginčijo pirmosios instancijos teisme, todėl toks elgesys laikytinas nesąžiningu. Be to, ieškovei išmokėjus draudimo išmoką bankui AB „Šiaulių bankas“, nuo to momento draudėja tapo sudegusio automobilio AUDI Q5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininke. Tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė pagrįstai reiškia subrogacinį reikalavimą atsakovui (apeliantui), kad draudėja yra automobilio savininkė ir kad atsakovui kyla sutartinė, o ne deliktinė atsakomybė.

7.2. Pabrėžta, jog draudėja, kaip vartotoja, nepraleido termino pranešti pardavėjui (atsakovui) apie nekokybišką prekę. Įvykis įvyko 2021 m. spalio 5 d., o ieškovės pretenzija atsakovui buvo pateikta 2021 m. lapkričio 18 d., taigi atsakovas žinojo apie gaisrą. Be to, nors žinojo apie tokį faktą, tačiau jokių priemonių, kad atvyktų apžiūrėti automobilio ar pasitelktų savo specialistus, kad būtų atliktas dar papildomas gaisro tyrimas, nesiėmė.

7.3. Atsakovas visiškai nepagrįstai teigia, jog pirkėjas gali ginti savo teises vadovaudamasis tik CK 6.334 straipsnio 1 dalimi. CK 6.334 straipsnio 2-4 dalyse yra įtvirtinti ir kiti pirkėjo teisių gynimo būdai, tad pirkėjui nėra draudžiama ginti savo teises, vadovaujantis CK 6.334 straipsnio 2-4 dalimis. Buvo nustatyti paslėpti automobilio trūkumai, kurie paaiškėjo kilus gaisrui. Tad, šiuo atveju, dėl paslėptų daikto (automobilio) trūkumų sukeltos žalos turi būti vadovaujamasi ne CK 6.334 straipsnio 1 dalimi, o CK 6.334 straipsnio 3 dalimi.

7.4. Atsakovas nepagrįstai kritikuoja automobilio žalos atlyginimo dydį, kadangi automobilio žalos atlyginimo kaina ir pateko į 32 000,00 Eur ribą. Atsakovo argumentai, jog neva jis neatliko remonto, kad jis pirktas iš JAV, kad draudėja matė automobilio nuotraukas, kad automobiliui buvo išduotas techninės apžiūros talonas, kad jis automobilio neremontavo, pirko suremontuotą Vokietijoje, jokių darbų atvežus į Lietuvą jam neatliko, šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės, nes pardavėjas atsako už netinkamą daikto kokybę, esant ir paslėptiems (neakivaizdiems) daikto trūkumams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas, parduodamas automobilį, privalėjo garantuoti perkamo daikto kokybę, todėl yra atsakingas už parduoto daikto trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie trūkumai atsirado po daikto perdavimo pirkėjui, ir jis nėra atsakingas už trūkumų atsiradimą. Šiuo atveju atsakovas neįrodė, jog automobilio trūkumai atsirado po daikto perdavimo ir neįrodė, kad jis neva nėra atsakingas už trūkumų atsiradimą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju atsakovas yra atsakingas už padarytą žalą užsidegus jo parduotam netinkamos kokybės daiktui (automobiliui).

7.5. Apeliantas kelia tik nepagrįstus, subjektyvius pamąstymus apie galimas gaisro kilimo priežastis, tačiau į bylą nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nepateikė visiškai jokių argumentų, kurie pagrįstų tokius jo subjektyvius pamąstymus apie gaisro kilimo priežastis. Atsakovo teiginiai dėl neva padegimo versijos yra visiškai nepagrįsti, kadangi minėtoje gaisro tyrimo išvadoje aiškiai konstatuota, jog gaisro kilimo priežastis yra ne padegimas, o avarinio darbo režimas elektros instaliacijoje. Atsakovas kvestionuoja eksperto kvalifikaciją, tačiau V. K. yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, kas patvirtina, jo turimą kvalifikaciją. Jau nuo 2021 m. lapkričio 18 d. atsakovas turėjo visas galimybes atlikti metalografinę ekspertizę, tačiau dėl savo aplaidumo viso to neatliko. Atsakovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nepateikė jokių įrodymų, jog būtų teikęs prašymus apžiūrėti automobilį ar atlikti savo gaisro tyrimą. Atsakovas į bylą taip ir nepateikė įrodymų, kurie paneigtų minėtą Gaisro tyrimo išvadą. Tad vien tik subjektyvūs, abstraktūs, nekonkretūs teiginiai dėl neva kitos, nei nustatyta, gaisro kilimo priežasties yra netinkamas įrodymas paneigti teismo eksperto nustatytą gaisro kilimo priežastį.

7.6. Subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Taigi, remiantis paminėta kasacinio teismo praktika, nagrinėjamu atveju teismingumas nebuvo pažeistas, o subrogacijos institutas gali būti taikomas tiek esant deliktinei, tiek sutartinei civilinei atsakomybei. Taigi, ieškovė turėjo teisę pareikšti subrogacinį reikalavimą sutartinės atsakomybės pagrindu. Tai reiškia, jog CPK 30 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta alternatyviojo teismingumo taisyklė ir 12 dalyje nustatyta ieškovės teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, taikoma ir ieškovei (draudikui), kuriai perėjo reikalavimo teisė į žalos atlyginimą iš nukentėjusio asmens subrogacijos pagrindu. Atsakovas pirmosios instancijos teisme neginčijo teismingumo, tad pats atsakovas sutiko ir pripažino, jog teismingumas yra tinkamas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Žemesnės instancijos teismas

10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2021 m. balandžio 28 d. MB „Autoregis“ įsigijo automobilį AUDI Q5, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje Nr. 1053481, nurodyta kad transportuoti automobiliai, tarp kurių automobilis AUDI Q5, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), atgabentas iš Vokietijos į Lietuvą atsakovui 2021 m. balandžio 30 d. 2021 m. gegužės 7 d. atsakovas registravo šį automobilį VĮ „Regitra“. 2021 m. birželio 1 d. patalpintas skelbimas, kad šis automobilis parduodamas.

12. AB Šiaulių bankas (pirkėjas), MB „Autoregis“ (pardavėjas) ir F. B. (klientas) 2021 m. rugpjūčio 9 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis). Pagal kurią AB Šiaulių bankas įgijo turtą - automobilį AUDI Q5, 2020 m., identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), detalus turto aprašymas nurodytas komerciniame pasiūlyme. MB „Autoregis“ komerciniame pasiūlyme nurodyta, kad automobilis AUDI Q5, 2020 m., mėlynos spalvos, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės būklė: rida 4423 km, vairo stiprintuvas, ABS, ESP, salonas odinis, klimato kontrolė, el. langai, važiuoklė nepriklausoma, bendra būklė – gera, kaina 32000 Eur PVM neišskiriamas. Šios sutarties 3.3 punkte nurodyta, kad turtas (automobilis AUDI Q5) perduodamas klientui naudotis ir valdyti pagal šią sutartį ir pagal nuomos sutartį.

13. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir draudėja F. B. sudarė transporto priemonės AUDI Q5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo sutartį (Transporto priemonių draudimo liudijimas TAI Nr. (duomenys neskelbtini)), naudos gavėjas AB Šiaulių bankas, draudimo laikotarpis nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. 00:00 val. iki 2022 m. rugpjūčio 11 d. 24:00 val. Transporto priemonė apdrausta nuo: sugadinimo ar sunaikinimo (dėl eismo įvykio, ugnies, gamtos jėgų, kitų asmenų piktavališkos veiklos), vagystės (transporto priemonės ar jos dalių), papildomos draudimo apsaugos (stiklo dūžis, papildomos įrangos draudimas, asmeninių daiktų draudimas, techninė pagalba (Europoje), pakaitinis automobilis (Europoje), vairuotojo ir keleivių draudimas (pagal keleivių skaičių). F. B. ir AB „Lietuvos draudimas“ 2021 m. rugsėjo 9 d. sudarė įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 01/729807125, pagal kurią AB „Lietuvos draudimas“ apdraudė transporto priemonės AUDI Q5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. 00:00 val. iki 2022 m. rugsėjo 9 d. 24:00 val.

14. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2021 m. spalio 13 d. pažymoje dėl kilusio gaisro nurodyta, kad 2021 m. spalio 5 d., apie 01.07 val., kilo gaisras automobilyje „AUDI Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priklausančiame F. B.. Gaisro metu apdegė automobilio galinė kairė pusė, apdegė ir aprūko automobilio salonas. Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – avarinis darbo režimas elektros instaliacijoje. Gaisro kaltininkas – nenustatytas.

15. F. B. 2021 m. spalio 27 d. el. laiške ieškovės atstovui rašė: „2021 m. spalio 4 d. automobilį apie 17:30-17:45 vyras pastatė kieme, kur buvo vietos. Apie 19 val. automobilį perstatėme po langais. 2021 m. spalio 5 d. 1 val. nakties kaimynai išvydo lauke degantį automobilį ir 01:07 iškvietė ugniagesius. Ugniagesiai atvyko 01:11 ir automobilį užgesino. Taip pat buvo atvykę Panevėžio miesto kriminalinės policijos pareigūnai. 2021 m. spalio 5 d. apie 07:30-07:45 atvyko Panevėžio miesto kriminalinės policijos pareigūnai dar kartą ir įformino įvykį.“

Žemesnės instancijos teismas

16. UAB „Nepriklausomas gaisrų tyrimas“, V. K., turintis aukštąjį išsilavinimą, teismo eksperto kvalifikaciją (gaisrų ekspertizės) nuo 2004 metų ir ekspertinių tyrimų (gaisrų) stažą nuo 1987 metų, pagal ieškovės prašymą nuo 2021 m. spalio 27 d. atliko automobilio AUDI Q5 gaisro tyrimą ir 2021 m. lapkričio 26 d. surašė gaisro tyrimo išvadą Nr. NGT-2021/10/27, kurioje padarė išvadas, kad: 1) gaisro židinio zona yra automobilio salono viduje virš galinės kairės pusės arkos, kur nutiesta automobilio elektros instaliacijos laidų pynė; 2) labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – avarinis darbo režimas elektros instaliacijoje. Kartu pateikta foto lentelė. Ieškovė už atliktą tyrimą turėjo sumokėti 600,00 Eur pagal sąskaitą – faktūrą serija NGT Nr. 121.

17. F. B. pateikė prašymą ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ dėl pinigų išmokėjimo. Kartu pateikė dokumentus UAB „Automera“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. AUT21832, pagal kurią F. B. 2021 m. spalio 27 d. sumokėjo 247,32 Eur už automobilio AUDI Q5 transportavimo paslaugą iš (duomenys neskelbtini) – į (duomenys neskelbtini).

18. Pagal 2021 m. lapkričio 3 d. Transporto priemonės vidutinės rinkos vertės skaičiuotė taikant lyginamosios vertės metodą ieškovė apskaičiavo AUDI Q5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę – 40 300 Eur. Išvadoje apie likutinę priemonės vertę pagal transporto priemonės apžiūros protokolą Nr. 2783277, nustatyta, kad transporto priemonės likutinė vertė: 13618 Eur, skirtumas tarp vardinės ir likutinės verčių 26 682 Eur. Taip pat nurodoma likutinė vertė aukcione – 14 010 Eur, ir nustatytas nuostolio dydis 26 290 Eur. Iš EvgAuto el. laiško matyti, kad aukcione automobilis AUDI Q5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), parduotas už 14 010 Eur.

19. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ 2021 m. lapkričio 11 pranešime apie žalos atlyginimą nurodė, kad visa žalos kompensacijos suma yra 26 537,32 Eur (įskaitant transportavimo išlaidas — 247,32 Eur, kompensaciją už neremontuotiną transporto priemonę — 26 290,00 Eur), iš kurios atimama 130,00 Eur (išskaita). 26 160,00 Eur pervedama AB Šiaulių bankas ir 247,32 Eur pervedama F. B.. AB Šiaulių bankui ir F. B. pervedimas atliktas 2021 m. lapkričio 12 d. (mokėjimo nurodymai Nr. 22878643 ir Nr. 22878856).

20. Ieškovė 2021 m. lapkričio 18 d. pranešimu dėl išmokos išieškojimo pareikalavo, kad atsakovas MB „Autoregis“ padengtų 26407,32 Eur žalą regreso tvarka, atsiradusią dėl netikslingo remonto, dėl ko užsidegė automobilis, už ką yra atsakingas MB „Autoregis“.

21. Dėl AUDI Q5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užsidegimo buvo apgadintas automobilis Subaru Forester, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „JMA Kaunas“ 2021 m. spalio 6 d. remonto sąmatoje Nr. 202110051, apskaičiuota Subaru Forester, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remonto kaina, t. y. 5 939,37 Eur. Ieškovė 2021 m. gruodžio 6 d. pranešime apie žalos atlyginimą informavo Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininką, kad išmokama 5 939,36 Eur kompensacija UAB JMA Kaunas, mokėjimas atliktas 2021 m. gruodžio 7 d. (mokėjimo nurodymas Nr. 23104152).

22. Ieškovė 2021 m. gruodžio 14 d. pranešimu dėl išmokos išieškojimo pareikalavo, kad atsakovas MB „Autoregis“ padengtų M. G. išmokėtą 5 939,36 Eur dydžio draudimo išmoką, kadangi jis yra atsakingas dėl žalos atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

23. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė įrodė, jog dėl atsakovo parduoto daikto - automobilio trūkumų gaisro metu buvo padaryta žala pačiam automobiliui ir greta stovėjusiai transporto priemonei Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko atsakovas turi atlyginti žalą ieškovei (draudikui), kuri išmokėjo draudimo išmoką. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka ir prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmesti.

Dėl teismingumo

24. Apeliantas nurodo, kad bylą išnagrinėjo teismas, kuriam ji nėra teisminga, kadangi turėjo būti taikomas bendrasis teismingumas pagal atsakovo buveinę (CPK 29 straipsnis).

25. CPK 29 straipsnis įtvirtina bendrąją teritorinio teismingumo taisyklę – ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą arba juridinio asmens buveinę. CPK 30 straipsnio 6 dalis reglamentuoja alternatyviojo teismingumo galimybę, t. y. teismingumą pagal ieškovo pasirinkimą – ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą. Pagal CPK 30 straipsnio 12 dalį teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui.

26. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, t. y. pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį tie žalos atlyginimo santykiai yra atsirandantys delikto pagrindu arba iš tų asmenų sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-916/2018, 17 punktas). Taigi subrogacijos atsiradimo pagrindas pagal įstatymą yra tai, kad įstatymo nustatytais atvejais pasikeičia jau egzistuojančios prievolės asmuo. CK 6.101 straipsnio, reglamentuojančio kreditoriaus teisę perleisti reikalavimą, 4 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimo teisė pereina kitam asmeniui įstatymų pagrindu, kai regreso tvarka draudimo įmonei pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, atsakingu už draudžiamąjį įvykį (4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-916/2018, 18 punktas). Subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).

27. Subrogacijos atveju, kai draudikas dėl trečiojo asmens padarytos žalos pagal draudimo sutartį išmoka draudimo išmoką draudėjui, žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusį draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis. Taigi subrogacija dėl žalos, padarytos turtui, atlyginimo nekeičia žalos atlyginimo prievolės esmės ir prigimties. Todėl nėra pagrindo teigti, kad kreditorius, perėmęs subrogacijos pagrindu reikalavimo teisę dėl žalos atlyginimo, praranda įstatyme nustatytą teisę kreiptis pagal savo pasirinkimą CPK 30 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta alternatyviojo teismingumo taisyklė ir 12 dalyje nustatyta ieškovo teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, taikoma ir ieškovui (draudikui), kuriam perėjo reikalavimo teisė į žalos atlyginimą iš nukentėjusio asmens subrogacijos pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-1075/2019).

28. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškinį nagrinėjamu atveju išnagrinėjo teismas, kuriam byla yra teisminga. Be to, pažymėtina, kad klausimo dėl teismingumo apeliantas nekėlė pirmosios instancijos teisme, t. y. su tokiu teismingumu sutiko.

Dėl sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo ir taikymo esant subrogracijai

29. Apeliantas teigia, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomos deliktinę atsakomybę nustatančios teisės normos, o ne sutartinę.

30. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249 straipsnis), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (CK 6.247 straipsnis), kaltę (CK 6.248 straipsnis). Siekiant taikyti civilinę atsakomybę konkrečioje byloje būtina identifikuoti jos rūšį, kad būtų galima tinkamai nustatyti tos atsakomybės rūšies taikymo sąlygas.

31. Paminėtina, kad pagal CK 6.1015 straipsnį subrogacija draudimo santykiuose yra draudėjo reikalavimo teisių į žalos atlyginimą iš atsakingo už padarytą žalą asmens perėjimas draudikui. Subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, išrinkti vietoje kito) esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai esant žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolei nukentėjusio asmens (kreditoriaus) vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Šis teisės institutas skirtas tam, kad užkirstų kelią nukentėjusio asmens, t. y. draudėjo, nepagrįstam praturtėjimui, be to, subrogacijos institutas užtikrina principo „niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų“ (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) realumą: subrogacijos institutas leidžia draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti iš žalą padariusio asmens draudimo išmokos dydžio sumos, taigi taip žalą padariusiam asmeniui pritaikoma civilinė atsakomybė. Taigi subrogaciją galima apibūdinti kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-611/2020).

32. Subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, keičiasi tik prievolės šalis. Draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog draudikas, įgyvendindamas subrogacijos pagrindu perimtą teisę iš savo draudėjo, negali įgyti daugiau teisių, nei turėjo jo draudėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016). Subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).

33. Draudikas, subrogacijos būdu įgijęs reikalavimo teisę, yra saistomas tų teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, kurios būtų taikomos draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto. Taigi, į prievolę įstojus draudikui, nesikeičia nei prievolės pobūdis, nei taikytina jai teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023).

34. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

35. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad iš esmės deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, kad padėtis neblogės), taigi deliktinės atsakomybės taikymo tikslas – grąžinti asmenį į tą padėtį, kurioje jis būtų likęs, jei nebūtų buvę delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

36. Sprendžiant dėl sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo, svarbu pažymėti, kad pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje nustatytas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi, esant sutartiniams šalių santykiams deliktinę atsakomybę vienai iš šalių galima taikyti tik įstatyme nustatytu atveju, t. y. turi būti įstatyme nustatytas pagrindas taikyti sutartiniuose santykiuose deliktinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015, 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-916/2018).

37. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad AB Šiaulių bankas (pirkėjas), MB „Autoregis“ (pardavėjas) ir F. B. (klientas) 2021 m. rugpjūčio 9 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl automobilio AUDI Q5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo. Ieškovė apdraudė transporto priemonę tiek vairuotojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tiek ir turto (automobilio) draudimu. Ieškinyje nurodo, kad žala atsirado dėl netinkamos daikto kokybės, t. y. automobilio elektros laidų instaliacijos gedimas įtakojo automobilio užsidegimą, dėl ko buvo apgadintas pats automobilis AUDI Q5 bei šalia stovėjusi transporto priemonė Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties 6.4 punkte nustatyta, kad pasirašius sutartį, klientas (F. B.) įgyją teisę tiesiogiai pardavėjui reikšti visus reikalavimus, kylančius iš šios sutarties (dėl turto kokybės, komplektiškumo, perdavimo terminų ir kt.) bei perima visas sutartyje banko numatytas pareigas, išskyrus pareigą sumokėti už turtą, jei šalys raštu nesusitaria kitaip, klientas savo lėšomis atstovauja banką ginčuose kompetentingose institucijose dėl sutarties sąlygų vykdymo, įskaitant ginčuose, kuriuos pradėjo pardavėjas dėl banko vienašališko sutarties nutraukimo pagal kliento pasiūlymus, taip pat savo lėšomis vykdo kompetentingų institucijų sprendimus. Sutarties 2.6 punktu pardavėjas sutiko, kad pretenzijas jam dėl šios Sutarties sąlygų įgyvendinimo ir turto kokybės turi teisę reikšti klientas.

38. Kaip minėta draudikas, saistomas tų teisės normų, kurios būtų taikomos draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, todėl reikalavimas atlyginti žalą (26 407,32 Eur ir 600,00 Eur (eksperto išlaidos)) dėl netinkamo daikto kokybės, kyla iš Sutarties, o reikalavimas atlyginti žalą (5 939,36 Eur) transporto priemonei Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintai dėl automobilio AUDI Q5 netinkamos kokybės, yra deliktinė atsakomybė, t. y. ši žala atsirado dėl delikto – gaisro kilimo.

Dėl sutartinės atsakomybės (ne)taikymo

39. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda ne tik už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, bet ir pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Taigi sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2008, 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015).

40. CK 6.317 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta, ar ne (garantija pagal įstatymą) (CK 6.317 straipsnio 2 dalis).

41. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis). Pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po šio straipsnio 3 dalyje nurodyto momento ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą (CK 6.327 straipsnio 3 dalis).

42. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis). Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 7 dalis). Kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino (CK 6.338 straipsnio 2 dalis).

43. CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018).

44. Jei įstatymas, nei pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).

45. Sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

46. Paminėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamą teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 23 punktas).

47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; kt.). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018, 68 punktas). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 37 punktas).

48. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas yra atsakingas už padarytą žalą užsidegus jo parduotam netinkamos kokybės daiktui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, neturi pagrindo su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutikti.

49. Visų pirma, atsakovas, nors ir nurodė, kad teismas neišsiaiškino buvusios automobilio nuomininkės veiksmų automobilio atžvilgiu pastarosios eksploataciniu periodu – dviejų mėnesių laikotarpiu, tačiau pats jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad automobilio nuomininkės veiksmai lėmė jo užsidegimą, nepateikė, nurodė tik deklaratyvius teiginius (CPK 178 straipsnis). Nors būtent atsakovas turėjo įrodyti tokias aplinkybes. Antra, liudytoja apklausta F. B. (Sutartyje – Klientė), konkrečiai nurodė, kad: pati nieko automobilyje neremontavo, nekeitė, papildomos įrangos joje nemontavo, jokių techninių darbų su juo neatliko, į jokius autoįvykius patekusi nebuvo; gaisras transporto priemonėje kilo naktį, tą vakarą automobilis tik buvo perstatytas į kitą stovėjimo vietą, daugiau nieko su juo nebuvo daroma. Pažymėtina, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taip pat liudytoja nurodė, kad nors žinojo, kad automobilis buvęs autoįvykyje Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau pirktas jau suremontuotas; automobilis pirktas iš MB „Autoregis“ 2021 m. rugpjūčio 9 d., o gaisras transporto priemonėje įvyko 2021 m. spalio 5 d., t. y. nepraėjus dviem mėnesiams po automobilio įsigijimo; automobilis buvo pirktas 2020 metų gamybos, tam, kad būtų galima iškart juo naudotis be jokių papildomų darbų atlikimo. Jis atrodė geros būklės, jokių trūkumų nepastebėjo, būdavo tik kažkoks garsas važiuojant per greičio mažinimo kalnelius; automobilis buvo pirktas jai asmeniškai ir būtent ji juo naudojosi. Kitokių įrodymų, išskyrus liudytojos parodymus dėl automobilio naudojimo po Sutarties sudarymo iki gaisro kilimo automobilyje, byloje nėra pateikta. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad Sutartimi parduotos transporto priemonės trūkumai atsirado po pardavimo.

50. UAB „Nepriklausomas gaisrų tyrimas“ 2021 m. lapkričio 26 d. surašė gaisro tyrimo išvadą Nr. NGT-2021/10/27, kurioje padarė išvadas, kad: 1) gaisro židinio zona yra automobilio salono viduje virš galinės kairės pusės arkos, kur nutiesta automobilio elektros instaliacijos laidų pynė; 2) labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – avarinis darbo režimas elektros instaliacijoje. Išvadoje nurodyta, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pateiktoje paros įvykių suvestinėje apie ekstremaliąsias situacijas, įvykius, gaisrus ir gelbėjimo darbus nuo 2021 m. spalio 4 d. iki 2021 m. spalio 4 d. val. rašyta: „Atvykus, lengvasis automobilis „AUDI Q5“ degė atvira liepsna. Gaisro metu apdegė galinio bamperio kairė pusė, galinis ratas ir sparnas, taip pat apdegė galinė automobilio sėdynė, bagažinės uždangalas, aprūko salonas. Apdegė šalia stovėjusio automobilio „Subaru Forester“ kairės pusės priekinis sparnas, apsilydė priekinis žibintas. Tyčinė žmonių veika (padegimai)“. Tačiau tokia išvada buvo nurodyta tik pradinėje tyrimo stadijoje, vėliau tokia išvada paneigta.

51. Tyrimo eigoje buvo įvertintos trys užsidegimo versijos: šiluminis savaiminis medžiagų užsiliepsnojimas, tačiau nurodyta, kad šios versijos patvirtinti negalima; pašalinis atviros ugnies šaltinis (tyčinė veika), tačiau nurodyta, kad šios versijos patvirtinti negalima; bei padaryta labiausiai tikėtina išvada dėl avarinio darbo režimo elektros instaliacijoje. Tokia išvada padaryta atsižvelgus į tai, kad „aptiktas „+“ gyslos aplydymas, o aplydymo vietoje matomas kiauryminis automobilio kėbulo metalo pradegimas, dėl trumpojo jungimo metu atsiradusio elektros lanko. Todėl galima teigti, kad automobilio elektros instaliacijos izoliacijos pažeidimai atsirado lokaliai ir kilus trumpajam jungimui sukėlė vidinės automobilio apdailos užsidegimą. Taip pat apžiūrėtas akumuliatorius ir pajungimo laidai. Kreiptinas dėmesys, kad šioje laido atkarpoje (nuo akumuliatoriaus iki pažeidimo vietos) automobilyje nėra įrengto saugiklio nuo trumpojo jungumo (automobilio laidai yra paimti ir perduoti saugojimui). Nustatyta, kad gaisro kilimo metu automobilis stovėjo aikštelėje, automobilio variklis buvo išjungtas (neveikė). Gaisro židinio zonoje iš lauko pusės aptikta elektros laidų, kurių elektros izoliacija vietomis yra apdegusi, taip pat išorėje yra visiškai termiškai nepaveiktų elektros laidų (nuotraukos Nr. 7-12). Automobilio išorėje elektros laidų su trumpajam jungimui būdingais aplydymas neaptikta. Ekspertinio tyrimo metu buvo pateikta informacija, kad automobilis buvo apgadintas autoįvykio metu (nuotrauka Nr. 1), po to suremontuotas. Galima daryti išvadą, kad avarijos ar remonto metu galėjo būti pažeista elektros instaliacijos izoliacija, ko pasekoje kilo avarinis darbo režimas, tai yra trumpas jungimas.“

52. Apeliantė kvestionuoja 2021 m. lapkričio 26 d. gaisro tyrimo išvadą Nr. NGT-2021/10/27, t. y. tiek specialisto kvalifikaciją, tiek pačią išvadą.

53. Pirmiausia paminėtina, kad aiškindamas CPK 212–214, 216, 217 straipsnius kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad eksperto išvada kaip įrodymas civiliniame procese yra tik dėl civilinėje byloje teismo ar teisėjo nutartimi paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismo paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias, o kai ekspertizė atliekama asmenų, kurie teismo nepaskirti byloje ekspertais, jų surašyta išvada nelaikoma įrodinėjimo priemone – eksperto išvada. Tačiau kartu kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks dokumentas, jame esant žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, priskirtinas kitai įrodinėjimo priemonių rūšiai, nurodytai procesinio įstatymo, t. y. rašytiniam įrodymui (CPK 197 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017, 64 punktas).

54. 2021 m. lapkričio 26 d. gaisro tyrimo išvadą Nr. NGT-2021/10/27 surašė V. K., išvadoje nurodoma, kad jis turi aukštąjį išsilavinimą, teismo eksperto kvalifikaciją (gaisrų ekspertizės) nuo 2004 metų ir ekspertinių tyrimų stažą nuo 1987 metų. Iš viešai prieinamų duomenų (https://tm.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/teismo-ekspertai) nustatyta, kad V. K. įrašytas į teismo ekspertų sąrašą (ekspertizės rūšis – gaisrų ekspertizė) nuo 2019 m. vasario 22 d. iki 2024 m. vasario 22 d. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti V. K. kvalifikacija. Taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. lapkričio 26 d. gaisro tyrimo išvadą Nr. NGT-2021/10/27 įvertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, kurie tik patvirtina tokios išvados pagrįstumą, t. y. fotonuotraukas, faktą, kad automobilio galinė dalis buvo apgadinta ir suremontuota, kad nėra įrodymų, jog Sutartimi parduotos transporto priemonės trūkumai atsirado po pardavimo. Tik įvertinus įrodymų visetą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad labiausiai tikėtina automobilio užsidegimo priežastis yra būtent dėl avarinio darbo režimo elektros instaliacijoje, kuris atsirado dėl netinkamai suremontuoto automobilio AUDI Q5. Tokią išvadą papildo ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2021 m. spalio 13 d. pažyma, kurioje dėl kilusio gaiso nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – avarinis darbo režimas elektros instaliacijoje.

55. Pažymėtina, kad atsakovas apie gaisro kilimą buvo informuotas ieškovės 2021 m. lapkričio 18 d. pranešimu dėl išmokos išieškojimo, kuriuo ji pareikalavo, kad atsakovas MB „Autoregis“ padengtų 26 407,32 Eur žalą regreso tvarka, atsiradusią dėl netikslingo remonto, dėl ko užsidegė automobilis už ką yra atsakingas MB „Autoregis“. Taigi jau nuo 2021 m. lapkričio 18 d. atsakovas galėjo dalyvauti sprendžiant nagrinėjamos bylos klausimus, tačiau nėra jokių duomenų (raštų, prašymų ar kt.) ieškovei su reikalavimu, kad būtų suteikta galimybė atlikti savarankišką tyrimą aiškinantis gaisro kilimo priežastis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors saugojimui paimta laidų pynė nebuvo išsaugota ir nebuvo galimybės atlikti teismo ekspertizę, tačiau byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių tikėtiną gaisro kilimo priežastį.

56. Sutarties 2.5 punkte nustatyta, kad turto kokybė visiškai atitinka Sutarties, Lietuvos Respublikos aktų bei tokiam turtui paprastai keliamus techninius bei kokybė reikalavimus, gamintojo nustatytus standartus, taip pat turto specifikacija turi visus reikiamus leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus turto eksploatacijai. Sutarties 5.2 punkte nustatyta, kad jei turtas naudotas, pardavėjo suteikiamos garantijos bei atsakomybė už turto kokybę numatyta šios Sutarties 2.5 punkte bei Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose pardavėjo pareigas ir teises, susijusias su turto garantija, kokybe, atsakomybe už turto kokybę. MB „Autoregis“ komerciniame pasiūlyme nurodyta, kad automobilio AUDI Q5, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), bendra būklė – gera. Nors nei Sutartyje, nei komerciniame pasiūlyme nedetalizuojama, kas yra gera būklė, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, gera būklė tai galėjimas daiktą naudoti pagal jo paskirtį (CK 6.333 straipsnio 4, 7 dalys). Tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad automobilis turėjo trūkumų, dėl kurio įvyko gaisras ir atsirado žala, dėl šio paslėpto trūkumo automobilis neatitiko atsakovo garantuotos geros būklės. Byloje esantys įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad automobilio trūkumas, netinkamai suremontuotas automobilis, atsirado iki Sutarties sudarymo.

57. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad kadangi automobilis buvo suremontuotas netinkamai ir nepriklausomai nuo to, kas šį automobilį suremontavo, atsakovas (pardavėjas) atsako už paslėptus daikto trūkumus, kurie jau egzistavo Sutarties sudarymo metu ir buvo gaisro kilimo priežastimi, t. y. nustatytas netinkamas Sutarties vykdymas (neteisėti veiksmai).

Žemesnės instancijos teismas

58. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

59. Subrogacija užtikrina, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-690-415/2015; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-413-378/2017, 15 punktas). Civilinėje teisėje galioja visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris taikomas ir tuomet, kai žalą patyręs asmuo įgyvendina reikalavimo teisę į atsakingą už padarytą žalą asmenį ir, jei žalos atsiradimo faktas pripažintas draudžiamuoju įvykiu, taip pat į draudiką pagal jo prisiimtą draudimo riziką. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, kad nuostoliai atlyginami visa apimtimi, tačiau negali būti atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų patirta nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

Žemesnės instancijos teismas

60. Jeigu dėl paslėpto trūkumo, buvusio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, nupirktas daiktas žūva, tai pardavėjas privalo grąžinti pirkėjui sumokėtą kainą (CK 6.334 straipsnio 2 dalis). Jeigu dėl paslėpto trūkumo daiktas žuvo, o pardavėjas apie tą trūkumą žinojo arba turėjo žinoti, tai jis privalo ne tik grąžinti pirkėjui sumokėtą kainą, bet ir atlyginti nuostolius (CK 6.334 straipsnio 3 dalis).

61. Nagrinėjamu atveju žalą kylančią iš sutartinių įsipareigojimų sudaro: draudimo išmoka 26 537,32 Eur (įskaitant transportavimo išlaidas — 247,32 EUR, kompensaciją už neremontuotiną transporto priemonę — 26 290,00 Eur), iš kurios atimama 130,00 Eur (išskaita). 26 160,00 Eur pervesta AB Šiaulių bankas ir 247,32 EUR pervesta F. B.; 600,00 Eur specialisto išvada. Ieškovė 2021 m. lapkričio 3 d. apskaičiavo AUDI Q5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę – 40 300 Eur. Išvadoje apie likutinę priemonės vertę pagal transporto priemonės apžiūros protokolą Nr. 2783277, nustatytas nuostolio dydis 26 290 Eur. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nepaisant draudiko taikytos mokėtinos draudimo išmokos paskaičiavimo metodikos ieškovės reikalaujamas žalos dydis iš atsakovo neviršija pirkimo-pardavimo sutarties kainos (32 000 Eur), t. y. draudiko reikalavimas nėra didesnis nei pirkėjas, kurio interesus pagal sutartį atstovauja draudėja, galėjo tikėtis gauti remiantis Sutarties teisiniais santykiais. Pažymėtina, kad atsakovas nurodydamas, kad ieškovė netinkamai apskaičiavo rinkos kainą, nepateikė į bylą, jokių įrodymų pagrindžiančių rinkos vertę, ar pagrindžiančių įrodymų, kokia yra žala (CPK 178 straipsnis).

62. Esant visoms sąlygoms taikyti sutartinę atsakomybę dėl parduoto daikto (automobilio) paslėptų trūkumų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei 26 537,32 Eur žalą iš atsakovo.

Dėl žalos atlyginimo už transporto priemonės Subaru Forester apgadinimą

63. Civilinė deliktinė atsakomybė atsiranda, kai yra nustatomos visos CK 6.246–6.249 straipsniuose nustatytos sąlygos. Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011; 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2022, 32 punktas). Sprendžiant dėl deliktinės civilinės atsakomybės, ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą, jos dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).

64. Nagrinėjamu atveju atsakovas parduodamas automobilį AUDI Q5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris neatitiko Sutarties sąlygų, t. y. buvo su trūkumais, dėl kurių jis užsidegė, pažeidė pareigą parduoti tinkamos kokybės daiktą. Taigi aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina atsakovo neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis).

65. Dėl atsakovo parduoto automobilio Audi Q5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užsidegimo buvo apgadintas automobilis Subaru Forester, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „JMA Kaunas“ 2021 m. spalio 6 d. remonto sąmatoje Nr. 202110051, apskaičiuota šio automobilio remonto kaina, t. y. 5 939,37 Eur. Ieškovė 2021 m. gruodžio 7 d. išmokėjo 5 939,36 Eur draudimo išmoką. Atsakovas neginčijo žalos dydžio, nepateikė, jokių įrodymų, kurie paneigtų 2021 m. spalio 6 d. remonto sąmatoje nurodytus automobilio atstatymo darbus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, kad ieškovė įrodė 5 939,36 Eur žalą dėl Subaru Forester, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo (CK 6.249 straipsnis).

66. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010).

67. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė byloje įrodė, kad atsakovo neteisėti veiksmai yra netiesioginiame priežastiniame ryšyje su žala automobiliui Subaru Forester. Atsakovo parduoto automobilio trūkumai, dėl kurių jis užsidegė, lėmė greta stovėjimo automobilio apgadinimą bei atsiradusi žala nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėtų veiksmų.

68. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Kaltė gali pasireikšti tyčia ar dėl neatsargumo. Nagrinėjamu atveju, atsakovas savo kaltės nepaneigė, t. y. atsakovas buvo atsakingas už parduoto daikto kokybę, tačiau kokybė neatitiko realios faktinės situacijos, dėl ko, automobilis užsidegė.

69. Nustačius visas deliktinei atsakomybei kilti sąlygas (CK 6.246–6.249 straipsniai), buvo pagrindas priteisti 5 939,36 Eur žalą iš atsakovo. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas neišskyrė šios žalos kaip deliktinės, tačiau teismo teisinis rezultatas tinkamas ir pagrįstai priteistas bendras 32 946,68 Eur dydžio žalos atlyginimo, kurią sudaro žala automobiliui AUDI Q5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šio automobilio transportavimo išlaidos, žala automobiliui Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir gaisro tyrimo išlaidos.

70. Kadangi kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, paraiškos Nr. 16034/90).

Dėl bylos baigties

71. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, taikė teisės aktus susijusius su ginčo dalyku, ir teismų praktiką, todėl tenkindamas ieškovės ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

72. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

73. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas, iš jo priteistinas ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 280,00 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės mažosios bendrijos „Autoregis“, juridinio asmens kodas 303247343, ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 280,00 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Asta PikelienėUrmila ValiukienėLinas Zinkevičius