Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Liudytoja J. S. parodė, kad ieškovė yra jos pusseserė. Bendrauja nuo gimimo. Žinojo, kad jos vyras važiuoja į užsienį užsidirbti. Daug metų dirbo Norvegijoje. Dabar irgi dirba Norvegijoje. V. M. sutuoktinis grįždavo prieš šventes: Kalėdas, Velykas. Grįždavo ir vasarą. Kažkurį laiką atsakovas daugiau buvo Lietuvoje. Namai keitėsi iš lėto. Jie gerėjo, tačiau buitis išliko kaimiška. Vieną kartą ieškovė pasikvietė į svečius. Nuvažiavus pusę kelio paskambino V. M. ir pasakė, kad susipyko su sutuoktiniu dėl jų atvažiavimo ir paprašė nebeatvažiuoti. Dažniau matydavosi kai V. M. buvo viena. Pajuto priekabiavimą iš vyro pusės, todėl vengė rodytis, kada jis yra. Kartą prieš 8 metus per Velykas ji buvo pas juos atvažiavusi viena. Prisėdo ant minkštų dalių ir ieškovė pasakė, kad yra pavargusi ir eina miegoti. Ji po kelių minučių irgi pasakė, kad eina miegoti. V. M. ją prispaudė prie sienos. Už sienos gulėjo jos mažas vaikas. Jai buvo šokas, ji nustūmė šį nuo savęs ir nuėjo į kambarį, kuriame miegojo vaikas ir laikė ilgai rankeną, kad jis neatsidarytų. Niekam nieko nepasakojo. Pagalvojo, kad nereikia kelti į viešumą. Kitą kartą ėjo pasivaikščioti. Pas M. yra senovinis bunkeris. Atsakovas tada lietė jos sėdmenis. Tie kartai buvo nemalonūs. Replikos apie jos figūrą būdavo. Ieškovei apie tai papasakojo tik dabar. Negirdėjo, kad V. M. būtų norėjusi anksčiau nutraukti santuoką. V. M. sakydavo, kad jai palieka tikrai mažai. Buvo kartą atvažiavusi su vyru ir ji pasakė, kad nepatikėsi kiek jai vyras paliko pinigų dviem su pusę mėnesių. Ji nusivedė į svetainę, kur yra sekcija. Ant servetėlės buvo padėta 500 Lt. Tai matė ji ir jos vyras. Nežinojo kaip ieškovė išgyventų be motinos ir sesers pagalbos. V. M. laikydavo daug gyvulių. Tvarkydavosi ūkyje, šienaudavo. Prižiūrėdavo viską savo rankomis. Ji labai stengėsi. Ji buvo iš tų moterų, kuri kabinosi, rūpinosi šeima bei norėjo užsidirbti pinigų. Vaikus nuolat vežiodavo į mokyklą. Nežino, ar V. M. turi draugą. Jai pirmiausiai yra namai, šeima, vaikai, darbai. Nukrypimai į šoną jai nebūdingi (2018 m. gegužės 9 d. teismo posėdžio garso įrašai: 39 min. 51 s. – 56 min. 7 s.).

Liudytoja R. B. parodė, kad ieškovė yra jos sesuo. Santuoka nutraukiama, kadangi vyras jai neskirdavo pakankamai lėšų šeimai išlaikyti. Taupė sau atskirai. Mažai dėmesio skirdavo vaikams. Su vaikais bendraudavo tik kai grįždavo iš užsienio. Ji kiekvieną arba kas antrą savaitgalį atvažiuodavo į tuos namus. Tame pačiame kaime gyvena ir jos bei ieškovės motina. Ji matydavo kiek V. M. seseriai palieka pinigų. Būdavo, kad sesuo skolindavosi pinigų iš jos, kad galėtų vaikus išleisti į ekskursiją. Ji ir pati važinėdavo po užsienį, pasiimdavo vaikus. Ji finansuodavo keliones, kadangi važiuodavo su savo automobiliu. Važiuodavo ir į sporto varžybas. Veždavo vaikus atostogauti į Palangą. Vaikams yra ir rūbų pirkusi, nes sesuo neturėdavo pinigų. Nuo pat vaikų gimimo finansiškai bei morališkai padėdavo. Šiai dienai ieškovės vyriausias sūnus mokinasi Kaune ir gyvena pas ją. Maitinasi iš jos pinigų. Mokesčiai jam taip pat nekainuoja. Ji sugeba viena auginti sūnų ir dar padėti sesei. Nesuprato kaip gali būti šeima, jei vyras skolina pinigus žmonai. Sesuo grąžino V. M. skolą. Šeimos bendro biudžeto nebuvo. Pinigus atsakovas palikdavo kronomis, kurias V. M. dar turėdavo išsikeisti. Tai nėra normalu. Buvo pas V. M. 10 dienų Norvegijoje. Nuskrido lėktuvu. Skrido sesuo bei vaikai. Būdavo taip: 7 val. ryte V. M. su vyriausiu sūnumi važiuoja dirbti. Jos sėdi namuose, gamina valgyti, ruošiasi. Jie grįžta po darbo, tada jie nuvažiuoja prie vandenyno pažvejoti. Vaikas per 10 dienų uždirbo 2 000 Lt. Ji pati asmeniškai matė, kad darbdavys 2 000 Lt perdavė atsakovui, o jis atėjęs į autobusiuką padavė vaikui. Užpraeitų metų vasarą vyriausias sūnus važiavo 7 savaites dirbti į Norvegiją. Jis užsidirbo 5 000 Eur. Negali pasakyti, kad namas yra įrengtas labai kokybiškai. Prieš tris metus dar buvo ne viskas sutvarkyta. Židinio kurti negalima, nes dūmai rūgsta į vidų. Pastatytas tik dėl grožio. Lubose yra atsilaupymų. Trinkeles reikia per naujo perdėti. Ūkinis pastatas nudažytas. Atsakovo nurodytos remonto sumos yra realios. Jis pats darė su vaikais daug darbų. Ji ir pati name dažė lubas bei kalė lenteles. Yra davusi ir medžiagų. Nežino kas galėtų pirkti namą, kadangi kaime nėra darbo, o į Šakius važiuoti toli. Sesers sutuoktinis gal ir geras, bet nuolat kildavo konfliktų dėl pinigų. Atsakovas nėra geriantis, todėl sutaupytų pinigų negalėjo praleisti. Mano, kad gali būti pinigai pas pastarojo motiną ar kituose užsienio bankuose. Pusę metų jo alga buvo pervedama į brolio sąskaitą. Jos motina padėjo sesei maistu. Motina yra nupirkusi ir kirpyklą, kad lengviau eitų jai gyventi. Padėdavo ir pinigais, ir vaikus prižiūrėdavo. Motina paskolino pinigų ir ieškovė nusipirko traktoriuką „Viking“. Nederino su atsakovu dėl skolinimosi. Neturi jokių rašytinių įrodymų dėl skolos. Ji nesitikėjo, kad sesuo paduos ieškinį santuokos nutraukimui. V. M. važiuodavo į parodas, seminarus kas liečia kirpėjas. Į metus 2–3 kartus važiuoja. Kai sesuo nupirko kompiuterį gimtadienio proga, tada pradėjo bendrauti ieškovas su vaikais internetu. Kai atsakovas Lietuvoje su vyresniu sūnumi nesuskambina savaitę laiko (2018 m. gegužės 9 d. teismo posėdžio garso įrašai: 56 min. 7 s. – 1 val. 21 min. 33 s.).

Liudytoja R. M. parodė, kad pažįsta V. M. 12–14 metų. Jos yra draugės. Tėvas niekur neegzistavo. Visur mama, sesuo ir močiutė. Atsakovas vaikais nesirūpina. Mano, kad šeima iširo, nes buvo stoka rūpinimusi šeima. Matė kaip vaikai augo, kaip jie sirgo, kaip V. M. jais rūpinosi. Labai dažnai ir ji padėdavo, pas ją dažnai būdavo, kadangi vieną vaiką ieškovė veždavo į Šakius. Būdavo, kad vaikai suserga, būdavo, kad reikia paimti iš darželio. Vaikas norėdavo ir vyriškos draugystės. Jos vyras su vaikais labai užsiimdavo, kai šie atvažiuodavo savaitgaliais pas juos. V. M. negalėdavo turėti draugų. Ieškovė turi būti laiminga, nes turėjo motiną bei seserį, kurios labai padėdavo ir šiai dieną padeda. Buvo ir kelios draugės. Nesiskyrė, nes moterys bijo aplinkinių klausimų, kaip galima palikti vyrą. Jei nebūtų motinos, sesers, jau seniai būtų išsiskyrusi. Matydavo šventėje kaip tėvas eina su vaikais už rankų susikabinęs. Jis niekada neturėdavo smulkių pinigų kai grįždavo. Tai tapo kaip posakis. Kartą V. M. pasakė, kad vyras grįžęs iš užsienio ir net ant bilietų neturi pinigų (2018 m. gegužės 9 d. teismo posėdžio garso įrašai: 1 val. 21 min. 33 s. – 1 val. 31 min. 4 s.).

Liudytoja J. L. parodė, kad ieškovė jai kolegė bei gana artima draugė. Ieškovė visur viena. Vaikus augino viena. Vaikus veždavo į mokyklą ir į būrelius. Daug dirbo. Ieškovei reikdavo sutvarkyti namus bei augindavo daug gyvūnų, t. y. triušius, vištas ir avis. Turi didelius daržus. Padėdavo ieškovei ir motinai. Nuolat dirbdavo. Ši labai darbšti bei gera. Ieškovė skundėsi, kad jos materialinė padėtis sunki. Ieškovė pavargo būti viena. V. M. vyrą pažįsta. Keletą kartų teko susidurti. Keliose šventėse dalyvavo. Kai ji atvažiuodavo pas V. M. į namus, jo nebūdavo. Į metus jos keliaudavo 1–2 kartus. Kelionės į užsienį buvo darbinės. Buvo Helsinkyje, du kartus Italijoje. Kelionės buvo mokamos. Jos trukdavo neilgai. Kelionė kainuodavo apie 1 000 Lt. Gaudavo sertifikatus. Jos viena kitai ne kartą skolindavo pinigus. Skolintus pinigus grąžindavo. Jai būdavo lengviau, kadangi visada turėdavo pinigų, o V. M. ne (2018 m. gegužės 9 d. teismo posėdžio garso įrašai: 1 val. 31 min. 4 s. – 1 val. 44 min. 14 s.).

Byloje nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) Šakių rajono civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalims santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. M., kuris šiuo metu yra pilnametis, o (duomenys neskelbtini) gimė sūnus G. M. Šalys santuokos metu įgijo turtą: namų valdą, adresu (duomenys neskelbtini), kurią sudaro: gyvenamasis namas, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0.2084 ha ploto žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), keleivinį autobusą „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas daugiau nei 13 metų nuo šeimos slepia gaunamas pajamas. Ieškovė nežino kam jis naudoja gaunamas pajamas. Be to atsakovas neišlaikė bei neauklėjo savo nepilnamečių vaikų. Atsakovas nurodo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovo teigimu, savo pareigas sutuoktinei jis visuomet vykdė tinkamai, ja ir jų vaikais rūpinosi, visuomet teikė materialinį išlaikymą šeimai, prisidėjo prie bendro turto pagerinimo, remontavo namus, kieme esančius ūkinius pastatus.

Teismas neatmeta aplinkybės, kad prie santuokos iširimo galėjo prisidėti sutuoktinių atskirai praleidžiamas laikas, kadangi atsakovas nuo 2012 m. balandžio mėnesio iki ieškinio padavimo dienos dirbo Norvegijoje, tačiau atsakovo išvykimas į Norvegiją nelaikytinas šeimos palikimu ir nesirūpinimu ja. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas dirbo Norvegijoje, stengėsi gerinti šeimos gyvenimo sąlygas, negali būti pagrindu teigti, kad atsakovui šeima tapo antraeilis dalykas ir jis ją paliko. Priešingai liudytoja R. B. nurodė, kad ji bei motina padėdavo sesers šeimai pinigais bei daržovėmis, kadangi jų materialinė padėtis buvo sunki. Sprendimą vykti į užsienį iniciavo atsakovas, o ieškovė tokiam sprendimui pritarė. Be to tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodo, kad atsakovas kas 2 mėnesius grįždavo į namus 2 savaitėms, o šventėms ir vasaros atostogoms grįždavo šiek tiek ilgiau. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas nesirūpino šeima. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas rūpinosi namais, juos remontavo, tvarkė. Ieškovė nurodė, kad grįžęs atsakovas prisidėdavo prie šeimos biudžeto, pirkdavo šeimai maistą. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas užmokėdavo už kurą, t. y. malkas bei anglis. Byloje taip pat nėra duomenų, kad namų apyvokos daiktus, apstatymo daiktus, kuriuos užfiksavo antstolis A. B. 2017 m. birželio 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, ieškovė pirko pati, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė viena rūpinosi šeima. Ir nors ieškovė teigia, kad atsakovas neišlaikė jų nepilnamečių vaikų, tačiau pripažįsta, kad jis palikdavo išlaikymui pinigų. Tai, kad atsakovas palikdavo šeimai pinigų taip pat patvirtino liudytojos J. S. ir R. B. Nors tiek ieškovė, tiek liudytojos parodė, kad paliekama pinigų suma buvo maža, tačiau įrodymų apie jų dydį byloje nėra pateikta. Ieškovė pripažino, kad nieko nesakydavo atsakovui dėl pinigų, nes nenorėdavo konflikto su sutuoktiniu. Pažymėtina, ir tai, kad nei atsakovė, nei pilnametis šalių vaikas nesikreipė į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Kita vertus, logiška ir tai, kad vienam sutuoktiniui didžiąją dalį gaunamų pajamų skiriant sūnums, šeima gyvena iš kito sutuoktinio gaunamų pajamų. Nors ieškovė nurodo, kad automobilį „Toyota Carolia Verso“ pirko pasiskolinusi iš atsakovo pinigų, kuriuos ji vėliau turėjo grąžinti, tačiau šį jos teiginį patvirtinančių įrodymų į bylą taip pat nepateikė. Ieškovė taip pat teigia, kad V. M. daugiau kaip 13 metų nuo šeimos slepia pajamas bei nežino kam jis naudoja gaunamas pajamas. Tačiau teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ji 2014 m. gavo iš atsakovo darbdavio dokumentus apie jo gautas pajamas ir nunešė į VMI. Toks ieškovės pozicijos nenuoseklumas, leidžia daryti išvadą, jog atsakovas negalėjo nuslėpti nuo ieškovės gaunamų pajamų. Nors liudytoja R. M. parodė, kad tėvas niekur neegzistavo, atsakovas nepakankama rūpinosi šeima, vaikų auklėjime dalyvavo tik ieškovė, jos sesuo bei motina, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad matydavo, jog šventėje tėvas eina su vaikais susikabinę už rankų. Be to ir ieškovė pripažįsta, kad atsakovas grįžęs iš užsienio bendravo su vaikais, vaikai svečiavosi pas tėvą užsienyje. Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje, nurodyta, kad šalių sūnus G. pasakojo, kad abu tėvai juo rūpinasi. Liudytoja R. B. taip pat parodė, kad atsakovas su vaikais bendraudavo kai grįždavo iš užsienio. Liudytojos J. S. parodymai apie atsakovo priekabiavimą prie jos vertintini kritiškai, kadangi jų nepatvirtina kiti įrodymai.

Visos šios aplinkybės leidžia spręsti, kad sutuoktiniai nepaisė vienas kito nuomonės dėl bendrų pinigų panaudojimo būdų, nedėjo pastangų suderinti jų skirtingiems požiūriams į kiekvieno iš sutuoktinių elgesio ribas, jų poreikių tenkinimo galimybių, nesiekė iškilusių nesutarimų spręsti abipusiu susitarimu, kiekvienas savo interesus iškėlė aukščiau kito sutuoktinio interesų. Pažymėtina ir tai, kad, nors ieškovė ir teigė, kad šalių bendras gyvenimas tapo neįmanomas dėl atsakovo veiksmų, ji nepagrindė, kokių veiksmų ėmėsi santuokai išsaugoti ir susidariusioms problemoms veiksmingai spręsti. Kiekvienas iš šių sutuoktinių turi savo supratimą apie šeimos vertybes, pareigas ir atsakomybę, nei vieno supratimas ar veiksmai nebuvo kraštutiniai, pripažintini pažeidžiančiais visuomenės priimtas ribas, tiesiog dėl ilgus išsiskyrimus lemiančio atsakovo darbo, jie nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito ir nerado būdų kaip gyventi darnų šeimyninį gyvenimą. Vertindamas šalių kaltės dėl santuokos iširimo laipsnį, teismas mano, kad galima daryti išvadą, kad gyvenimas atskirai juos abu iš dalies tenkino ir dėl natūralaus tarpusavio santykių atšalimo yra kalti jie abu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai – tiek ieškovė, tiek atsakovas. Patikimų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių vieno ar kito sutuoktinio kaltę, byloje nebuvo pateikta. Todėl teismas konstatuoja abipuses subjektyvias santuokos iširimo priežastis ir nenustato vieno ar kito sutuoktinio kaltės laipsnio ir daro išvadą, kad abi šalys iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 dienos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

Atsižvelgiant į šalių nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad toliau šalims bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, šalių šeima yra faktiškai iširusi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 384 straipsnio 6 dalis). Šalims neprašant skirti termino susitaikymui, konstatuojant, kad santuoka iširusi, terminas susitaikymui neskirtinas (CK 3.64 straipsnis). Teismui nustačius jog šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šioje dalyje ieškovės ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, atmestinas, vadovaujantis CK 3.61 straipsnio 2 dalimi V. M. ir V. M. (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka, registruota Šakių rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, atsiranda ir iš to kylančios pasekmės, kurios turi įtakos sprendžiant kitus su šalių santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Tokiu atveju jiems netaikytinos CK 3.67 straipsnio 2 dalies ir 3.72 straipsnio 4 dalies nuostatos, turinčios įtakos sutuoktinių turtinėms teisėms.

Ieškovei V. M. nutraukus santuoką jos prašymu paliekama M. pavardė, atsakovui V. M. – M. pavardė, kadangi šioje bylos dalyje ginčo nėra (CK 3.69 straipsnis).

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Atsakovas su šiuo ieškinio reikalavimu sutinka.

Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus G. M. gyvena su motina – ieškove V. M., kuri stengiasi vaikui sudaryti tinkamas sąlygas augti, vystytis. Jokių duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo, kaip motinos, pareigas vaiko atžvilgiu, teismas neturi. Tokių duomenų taip pat nepateikė ir išvadą byloje teikianti institucija (1 t., b. l. 68–69). Tokiu atveju nesant tarp ieškovės ir atsakovo ginčo su kuriuo iš jų po santuokos nutraukimo gyvens jų nepilnametis vaikas, ieškovei ieškiniu prašant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, ieškinio reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkintinas, šalių nepilnamečių sūnaus G. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina, nes tai labiau atitiks teisėtus vaiko interesus (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.174 straipsnis).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos.

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Nesant ginčo dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. M. nustatytina, kad atsakovas V. M. su vaiku bendrauja be apribojimų, atsižvelgiant į sūnaus užimtumą mokymosi ir ugdymo įstaigose.

Atsižvelgiant į tai, jog gali atsirasti objektyvių kliūčių bendravimo tvarkos įgyvendinimui, todėl šis klausimas spręstinas, nes iš esmės tai yra susiję su vaiko interesais ir nustatytina atsakovo pareiga telefono skambučiu ar SMS žinute ne vėliau kaip prieš vieną dieną bendravimo laiką suderintu su ieškove arba skubiai informuoti apie netikėtas priežastis, kurios iš anksto atsakovui negalėjo būti žinomos.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis).

Laikytina, jog prašomas priteisti 190 Eur per mėnesį išlaikymo dydis, kurį pripažįsta atsakovas, atitinka CK 3.192 straipsnyje nuostatas ir yra pakankamas užtikrinti šalių nepilnamečio sūnaus poreikius šiai dienai, todėl priteistinas iš atsakovo, nuo 2017 m. kovo 2 d. iki išlaikytinio pilnametystės mokamas periodinėmis išmokomis po 190 Eur, išskaičiuojant Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutarties pagrindu sumokėtas sumas (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, 3.200 straipsnis).

Išlaikymo suma periodinėmis išmokomis indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Vadovaujantis CK 3.185 straipsnio 1 dalimi, 3.190 straipsnio 1 dalimi nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovė V. M.

Sprendimo dalis dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą – 9 800 Eur, nes teigia, jog atsakovas vaikų išlaikymui teikė tik po 50 Eur kas mėnesį kiekvienam ((140 Eur x 36 mėn. = 5 040 Eur) + (140 Eur x 34 mėn. = 4 760 Eur)). Atsakovas su reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo nesutiko. Nurodė, jog nuolat duodavo pinigų šeimos išlaikymui.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog sutuoktinių tarpusavio santykiai šeimoje kiekvienu konkrečiu atveju yra individualūs, todėl ir vaikų išlaikymo klausimas kiekvienoje šeimoje, nepaneigiant abiejų tėvų pareigos išlaikyti vaikus, sprendžiamas individualiai. Paprastai tais atvejais, kai tarp sutuoktinių nekyla konfliktinių situacijų, šeimoje nėra kaupiama rašytinių įrodymų, dokumentų, pagrindžiančių drabužių, maisto produktų ar kitų kasdieniniams poreikiams tenkinti skirtų prekių įsigijimą. Todėl tais atvejais, kai prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį, kai šalys šeimoje gyveno kartu, įrodinėjimo priemonės ir jose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai ieškovo paaiškinimai yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei – momentui, nuo kurio atsakovas nebeteikė išlaikymo vaikui, nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).

Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių, tačiau nesutinka su teiginiu, jog atsakovas nepilnamečiams vaikams teikė nepakankamą išlaikymą. Iš bylos duomenų spręstina, kad iki 2017 m. kovo mėnesio pradžios šalys gyveno kartu. Nors atsakovas teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl to, jog būtų teikęs išlaikymą vaikams ieškovės nurodytu laikotarpiu, tačiau nebūtų protinga iš atsakovo reikalauti parduotuvės kasos kvitų, kuriuose atsispindėtų maisto produktų pirkimas. Sutuoktiniams gyvenant santuokoje ir kartu nėra jokios būtinybės, to nenumato ir įstatymai, kad būtų fiksuojamas gautų lėšų panaudojimas ir renkami tai patvirtinantys įrodymai. Be to ieškovė nepaneigė, kad atsakovas, ginčo laikotarpiu, mokėdavo už namo šildymą, grįžęs pirkdavo maistą, leido pinigus vaikų laisvalaikiui, išvažiuojant į užsienį palikdavo ieškovei pinigų, šalys su vaikais keliaudavo. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad šalys, gyvendamos kartu, nevedė bendro ūkio, o atsakovas neprisidėjo prie šeimos ir vaikų išlaikymo. Ieškovė mano, jog atsakovas nepakankamai prisidėjo prie vaikų išlaikymo, kadangi palikdavo kiekvienam vaikui tik po 50 Eur į mėnesį, tačiau sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą (CK 3.28 straipsnis), o bendras sutuoktinių gyvenimas reiškia bendrą ūkio vedimą, bendrai panaudojant ir sutuoktinių santuokos metu gautas lėšas. Byloje nėra įrodymų, kad iki 2017 m. kovo 2 d. sutuoktiniai būtų gyvenę skyrium, kas leistų nustatyti bendro ūkio tarp sutuoktinių nebuvimą. Sutuoktiniams gyvenant kartu, kai vaikų poreikiai tuo metu buvo tenkinami, tai iš esmės reiškia išlaikymo užtikrinimą bendromis šeimos pajamomis. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo – tinkamas ir savalaikis vykdymas taip pat netiesiogiai pagrindžia aplinkybę, jog atsakovas teikė išlaikymą savo sūnui. Ieškovė į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui priteisimo kreipėsi tik 2017 m. kovo 2 d., kas patvirtina, jog būtinybės kreiptis dėl išlaikymo priteisimo iki tol nebuvo. Teismas sprendžia, kad nustatytos aplinkybės yra pakankamos spręsti, jog atsakovas, ginčo laikotarpiu, teikė vaikams išlaikymą bei prisidėjo prie jų auklėjimo ir priežiūros. Byloje nenustatyta, jog iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo pateikimo teismui buvo iškilęs ginčas dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, nepateikti įrodymai, jog atsakovo teikto išlaikymo būtų nepakakę nepilnamečių vaikų būtiniesiems poreikiams patenkinti. Šalims pripažinus, jog atsakovas šeimos poreikių tenkinimui nuolat skirdavo lėšas, nesant įrodymų, jog skiriamų lėšų nebūtų užtekę nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad atsakovas išlaikymą vaikams teikė, negu neteikė, todėl ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestinas.

Ieškovė teigia, jog atsakovui V. M. dirbant Norvegijoje, nuo 2015 metų balandžio mėnesio iš Norvegijos darbo ir socialinio aprūpinimo tarnybos valdybos buvo paskirti ir mokami vaiko pinigai, per šį laikotarpį jis gavo 12 485,43 Eur vaiko pinigų, tačiau šių pinigų vaikams neskyrė. Šiam reikalavimui pagrįsti ieškovė pateikė Norvegijos darbo ir socialinio aprūpinimo tarnybos valdybos raštą, iš kurio matyti, jog nuo 2012 m. gegužės 1 d. paskirta standartinio dydžio išmoka už du vaikus, gimusius 1999 m. sausio 6 d. ir 2002 m. lapkričio 19 d. Mėnesinės išmokos vaikui dydis – 1 940 NOK. Už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 1 d. priklauso 67 900 NOK. Pirmą įprastinio dydžio išmoką gaus 2015 m. balandžio mėnesį. Tačiau nėra pateikta jokių įrodymų ir iš minėto rašto nėra jokios galimybės nustatyti, kokį laikotarpį minėti pinigai buvo mokami. Atsakovas neneigia, kad buvo susitvarkęs dokumentus dėl galimybė gauti vaiko pinigų. Mokėjimas nutraukiamas, kai matoma, kad 3 mėnesius nėra dirbama. Teismas nustatė, kad atsakovas rūpinosi vaikais, teikė jiems išlaikymą, byloje nėra duomenų, kad Norvegijos darbo ir socialinio aprūpinimo tarnybos valdybos teikiami pinigai, buvo panaudoti netinkamai ar pinigai skirti padengti ne vaikų išlaidas. Dėl to ieškinio dalis dėl iš Norvegijos darbo ir socialinio aprūpinimo tarnybos valdybos 12 485,43 Eur paskirtų vaiko pinigų priteisimo atmestina kaip neįrodyta.

Dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo.

CK 3.67 straipsnyje nustatyta, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.

Teismas nustatė, kad faktiškai ginčo šalių santuoka iširo nuo 2017 m. kovo 2 d., kai ieškovė teismui padavė pareiškimą. Ieškovės paaiškinimai bei atsakovo paaiškinimai teismo posėdžio metu leidžia pagrįstai manyti, kad iki minėto termino šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė nurodė, kad atsakovas iš namų išsikėlė 2017 m. birželio mėnesį. Teismas sprendžia, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2017 m. kovo 2 d.

CK 3.118 straipsnyje nustatyta, jog dalijant sutuoktinių turtą visų pirma reikia nustatyti turto priklausomumą ir sudaryti jo balansą. Sudaręs dalijamo turto balansą, nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 ir 3.123 straipsniai), teismas turi konkrečiai paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams. Įstatymas reglamentuoja, kad nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl pirmiausia nustatoma, koks sutuoktinių turtas priklauso jiems šia nuosavybės forma (CK 3.118 straipsnis).

Šioje byloje nustatyta, kad kirpyklos patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), ieškovės įgyta 2005 m. lapkričio 8 d. dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovė įsigijo asmeninės nuosavybės teise du žemės sklypus: 0.4900 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), ir 2.5000 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, vadovaujantis Marijampolės apskrities viršininko 2003 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2003 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčo, jog šie daiktai priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise, nėra, todėl į dalintino turto balansą jie neįtraukiami ir nedalintini (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenų banko išrašas patvirtina, kad gyvenant santuokoje ieškovė ir atsakovas sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise įsigijo nekilnojamąjį turtą: 1999 metais įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jam priklausančiais statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Šalys santuokos metu įsigijo transporto priemonę „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei teises ir pareigas pagal gyvybės draudimo sutartį, poliso Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą V. M. vardu su „Aviva Lietuva“, UAGDPB. Ginčo, kad minėtas turtas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, byloje nėra.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz.: dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015).

Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006).

Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad po santuokos nutraukimo būtų pripažinta, jog ieškovei asmeninės nuosavybės teise tenka žemės sklypas ir gyvenamasis namas su jam priklausančiais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), o atsakovui – transporto priemonė „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl teismas taiko būtent tokį nekilnojamojo turto padalinimo būdą. Šiuo atveju tarp šalių kilo ginčas nekilnojamojo turto vertės.

Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Bendroji jungtinė nuosavybė į šį turtą pasibaigia tik nutraukiant santuoką ir padalijus šį turtą teismo sprendimu (CK 3.100 straipsnio 4 ir 6 punktai). Dėl to dalijamo sutuoktinių turto vertė nustatytina pagal rinkos kainas, kurios galiojo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo priėmimo metu. Teismas, priimdamas sprendimą vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014). Rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką esminis reikalavimas nustatant kompensaciją (jos dydį) – kad ji būtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017). Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad, dalijant turtą, būtų nustatyta jo tikroji vertė.

Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu sutiko su ieškovės nurodyta „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), verte – 3 800 Eur. Todėl santuokoje įgytas automobilis „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo paliktinas nuosavybės teise atsakovui, ieškovei išmokant pusę automobilio rinkos vertės – 1 900 Eur.

Remiantis CK 3.98 straipsnio 3 dalimi, kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą. Nors atsakovas nurodo, kad ieškovė pardavė automobilį jam nežinant, be jo sutikimo, taip pat pardavė traktorių–žoliapjovę, kurie buvo įgyti santuokos metu, šalims gyvenant kartu, vedant bendrą ūkį, tačiau nereiškė reikalavimo dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, todėl teismas negali daryti išvados, kad ieškovė sumažino bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį. Teismas šiuo aspektu V. M. argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Ieškovė šiuo atveju sumokėjo 2 176,80 Eur dydžio žyminį mokestį, todėl ieškinį tenkinus iš dalies (60 proc.), ieškovei priteistina 1 306,08 Eur dydžio žyminio mokesčio suma. Ieškovei išlaidos advokato pagalbai nepriteistinos, kadangi ieškovė nenurodė nei kokio dydžio bylinėjimosi išlaidas patyrė, nei pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus.