Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Laimos Kriaučiūnaitės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. Ž. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-235-831/2021 pagal ieškovės N. Ž. patikslintą ieškinį atsakovui E. Ž. dėl santuokos nutraukimo ir kitų reikalavimų bei pagal atsakovo E. Ž. priešieškinį ieškovei N. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų reikalavimų, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė N. Ž., patikslintu ieškiniu teismo prašė: 1) nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Marijampolės sav. administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp E. Ž. ir N. Ž., pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovo E. Ž. kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti pavardes: moteriai santuokinę „Ž.“, vyrui prigimtinę „Ž.“; 3) priteisti iš atsakovo E. Ž. ieškovei N. Ž. 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 4) nustatyti nepilnamečių vaikų sūnaus N. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), ir dukros E. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama, N. Ž.; 5) priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis nepilnamečių vaikų sūnaus N. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), ir dukros E. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui iš atsakovo E. Ž. po 250 Eur kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. vasario 16 d. iki vaikų pilnametystės, priteistas pinigines lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir įpareigojant ieškovę N. Ž. pinigines lėšas tvarkyti uzufrukto teise, priteisti 1699 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 16 d. iki 2020 m. spalio 5 d.; 5) registruotiną kilnojamą turtą padalinti sekančia tvarka: 5.1. automobilį OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 4000 Eur, natūra priteisti ieškovei N. Ž.; 5.2 atsakovui priteisti natūra automobilį BMW525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 8000 Eur ir transporterį (tralą) TRAILER - BN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2000 Eur; 5.3. už sutuoktiniui, atsakovui E. Ž., tenkančią didesnę privalomai registruotino kilnojamojo turto dalį priteisti iš atsakovo E. Ž. 3000 Eur piniginę kompensaciją; 6) įpareigoti atsakovą E. Ž. asmeniškai atsiskaityti su asmeniniu kreditoriumi V. K. pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-6621-571/2020; 7) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas E. Ž. priešieškiniu teismo prašė: 1) nutraukti E. Ž. ir N. Ž. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) sutuoktiniams E. Ž. ir N. Ž. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą padalinti sekančiai: E. Ž. asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), gamybos metai 1994 m.; priekabą TRAILER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas BN, gamybos metai 1984 m.; N. Ž. asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), N. Ž. asmeninės nuosavybės teise palikti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą: 1/14 dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav.; 1/14 dalį pastato-ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/14 dalį pastato-ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/14 dalį pastato-ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/14 dalį kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav.; 3) nepilnamečių vaikų N. Ž. ir E. Ž. gyvenamąją vietą nustatyti su motina N. Ž.; 4) nepilnamečiui N. Ž. priteisti iš tėvo E. Ž. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jo motiną N. Ž.; 5) nepilnametei E. Ž. priteisti iš tėvo E. Ž. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur, nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jos motiną N. Ž.; 6) nustatyti vaikų N. Ž. ir E. Ž. bei skyriumi gyvenančio tėvo E. Ž. bendravimo tvarką; 7) po santuokos nutraukimo ieškovui E. Ž. palikti pavardę „Ž.“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nutraukė ieškovės N. Ž. ir atsakovo E. Ž. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinęs, kad ji iširo dėl atsakovo E. Ž. kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei N. Ž. paliko santuokos metu turėtą pavardę „Ž.“, o atsakovui E. Ž. paliko jo pavardę „Ž.“; nustatė nepilnamečio vaiko N. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, jo motina N. Ž.; nustatė nepilnamečio vaiko E. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, jos motina N. Ž.; nustatė, kad atsakovas E. Ž. dalyvaus nepilnamečio sūnaus N. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), ir nepilnametės dukros E. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), auklėjime ir bendraus su nepilnamečiais vaikais tokia tvarka:

1. E. Ž. turi teisę bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir grąžindamas juos į motinos gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 18.00 val.;

2. Tėvas turi teisę neribotai bendrauti su vaikais telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, naudojant vaizdo skambučių paslaugas, tačiau ne mažiau kaip 3 kartus per savaitę. Motina privalo sudaryti sąlygas vaikams, kad toks bendravimas galėtų vykti;

3. E. Ž. bendrauja su vaikais kiekvienais lyginiais metais: Šv. Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 12.00 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 10.00 val.;

4. Šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 10.00 val.;

5. E. Ž. bendrauja su vaikais nelyginiais metais: Šv. Kalėdų antrąją dieną, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 26 d. 10.00 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą gruodžio 27 d. iki 10.00 val.;

6. Velykų antrąją dieną, pasiimdamas vaikus 10.00 val. ir grąžindamas ne vėliau, kaip iki tos pačios dienos 20.00 val.; Naujųjų metų sutikimo šventę, pasiimdamas vaikus gruodžio 31 d. 12.00 val. ir grąžindamas juos į gyvenamąją vietą sekančią dieną (sausio 1 d.) iki 18.00 val.;

7. E. Ž. bendrauja su vaikais kiekvienais metais, sekančią dieną po jų gimtadienio, apie konkretų bendravimo laiką informavęs vaikų motiną ne vėliau, kaip prieš dvi dienas. Jeigu sekanti diena po vaikų gimtadienių tėvui E. Ž. yra darbo diena, tai bendravimas su vaikais perkeliamas į artimiausią šeštadienį, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą sekančią dieną, t. y. sekmadienį iki 10.00 val.;

8. E. Ž. bendrauja su vaikais kiekvienų metų tėvo dieną (pirmas birželio sekmadienis), pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip tos pačios dienos 19.00 val.;

9. Jeigu Motinos diena (pirmas gegužės sekmadienis) sutaptų su vaikų tėvo bendravimo savaitgaliu pagal nustatytą tvarką, tai tėvo bendravimas su vaikais perkeliamas į sekantį savaitgalį;

10. E. Ž. bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvienų metų moksleivių vasaros atostogų metu dvi savaites nepertraukiamai, konkretų šio bendravimo laiką susitarus su vaikų motina ne vėliau, kaip prieš dvi savaites; apie bet kokius vaikų sveikatos sutrikimus, atsiradusius bendravimo su tėvu laikotarpiais, E. Ž. įsipareigoja nedelsiant informuoti vaikų motiną;

11. Šalys įsipareigoja informuoti viena kitą apie kiekvieną išvykimą su vaiku už Lietuvos Respublikos ribų, ne vėliau nei prieš 24.00 valandas iki planuojamo išvykimo;

12. N. Ž. įsipareigoja pranešti E. Ž. apie vaikų sveikatos sutrikimus, jeigu dėl tokių susirgimų vaikai nevyksta į ugdymo įstaigą daugiau kaip vieną dieną, bei pagal galimybes sudaryti sąlygas E. Ž. aplankyti sergančius vaikus ar juos slaugyti;

13. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo numatytos bendravimo tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką praneša kitam iš tėvų telefonu, SMS žinute ir suderina vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus; atsižvelgdamos į vaikų interesus ir savo galimybes, Šalys gali susitarti dėl kito bendravimo laiko ir (ar) tvarkos.

Teismas priteisė iš atsakovo E. Ž. išlaikymą nepilnamečiui vaikui N. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 170 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. spalio 6 d.) iki vaiko pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovo E. Ž. išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. spalio 6 d.) iki vaiko pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pavedė išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei N. Ž.. Padalino santuokoje įgytą turtą: 1) priteisė ieškovei N. Ž. asmeninės nuosavybės teise naudotis, tvarkytis ir valdyti lengvąjį automobilį OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė atsakovui E. Ž. asmeninės nuosavybės teise naudotis, tvarkyti ir valdyti lengvąjį automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė atsakovui E. Ž. asmeninės nuosavybės teise naudotis, tvarkyti ir valdyti transporto priemonę - priekabą TRAILER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. VB. Pripažino N. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą: 1/14 dalį gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav.; 1/14 dalį ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav.; 1/14 dalį ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav.; 1/14 dalį ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav.; 1/14 dalį ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav.; 1/14 dalį ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav.; 1/14 dalį ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav.; 1/14 dalį ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav.;1/14 dalį kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav. Priteisė iš atsakovo E. Ž. 388,28 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

4. Teismas nustatė, kad šiuo metu ieškovės ir atsakovo santuoka yra faktiškai ir galutinai iširusi, kadangi jie jau nuo 2020 metų kovo mėnesio, t. y. daugiau kaip metai laiko, negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio, gyvena atskirai vienas nuo kito, iš esmės tarpusavio ryšių nebepalaiko, atsakovas sukūręs kitą šeimą. Ieškovė santuokos iširimo priežastimi nurodė atsakovo neištikimybę, kadangi atsakovas paliko šeimą kelis kartus 2018 metais ir 2020 metais, kai išvyko galutinai pas kitą moterį, su kuria yra susilaukęs dvejų vaikų. Atsakovas šių aplinkybių neginčijo, pats nurodė, jog 2020 metų kovo mėnesio pradžioje išsikraustė iš bendrų su ieškove namų pas kitą moterį. Nors atsakovas teigė, kad jo ir ieškovės tarpusavio santykiai pradėjo komplikuotis daug anksčiau (atsakovas nurodė, kad bėgant laikui išryškėjo jų nesuderinami charakteriai, skirtingas požiūris į šeimą, materialines ir dvasines vertybes, ieškovė elgėsi netinkamai, dėl ko jie pradėjo bartis, nustojo derinti vienas su kitu savo planus bei veiksmus), teismo vertinimu, tas faktas, kad atsakovas, gyvendamas santuokoje su kita moterimi, susilaukė dvejų vaikų (2018 metais ir 2019 metais) bei 2020 m. pavasarį galutinai paliko šeimą ir su ieškove iš esmės nutraukė visus ryšius, leidžia konstatuoti, jog santuokinių ryšių nutraukimo iniciatorius buvo būtent atsakovas. Teismas, įvertinęs būtent šį faktą, taip pat tai, kad atsakovas neteikė konkrečių argumentų ir įrodymų, jog ieškovė iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas, sprendė, kad dėl santuokos iširimo kaltas yra atsakovas, nes būtent jis nutraukė santuokinius ryšius.

5. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgdamas į ieškovės nurodytų patirtų išgyvenimų pobūdį ir trukmę, jai dėl atsakovo veiksmų sukeltus dvasinius išgyvenimus, stresą ir emocinį nestabilumą, į tai, jog nurodytosios pasekmės dėl atsakovo elgesio nėra išnykę iki šiol, įvertinęs šalių santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais sprendė, kad kompensacinei civilinės atsakomybės funkcijai įgyvendinti yra pagrįstas ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo 1000 Eur dydžio neturtinę žalą.

6. Teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio nustatymo. Ieškovė pateikė detalizaciją, kad kiekvieno vaiko poreikiai mėnesiui siekia vidutiniškai apie 404,66 Eur, kiekvieno vaiko poreikiams reikalinga: komunalinių patarnavimų mokesčiai vienam mėnesiui 109 Eur + šaltas vanduo 15 Eur + dujos 7 Eur + elektra 30 Eur + atliekų tvarkymo mokestis 10 Eur + mobilaus ryšio paslaugos 16,48 Eur: 3 šeimos narių) – 62,53 Eur, gimnazijos mokestis vienam vaikui (duomenys neskelbtini) – 4,80 Eur, vaistai, vitaminai, maisto papildai vienam vaikui 11,37 Eur, degalai (dyzelinas) mėnesiui: 3 šeimos narių – 17,27 Eur, drabužiai, batai – 55,25 Eur + 57,27 Eur : 2 vaikų – 56,26 Eur, kanceliarinės prekės 20,80 Eur + 34,29 Eur : 2 vaikų – 27,55 Eur, higienos priemonės 6,02 Eur : 2 vaikų – 3,01 Eur, maistas (dviejų savaičių laikotarpiui, dviem nepilnamečiams vaikams) – 221,87 Eur x 2 savaičių : 2 vaikų – 221,87 Eur vienam vaikui. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, jog šalių nepilnamečiai vaikai N. Ž. (9 metų amžiaus) ir E. Ž. (7 metų amžiaus) yra sveiki, sūnus lanko mokyklą, dukra lanko darželį, sprendė, kad ieškovės nurodytas vaiko poreikių dydis – vidutiniškai 404,66 Eur mėnesiui – yra pagrįstas ir atitinkantis šių dienų ekonomikos realijas. Nuo 2020 m. sausio 1 d. ieškovė iš valstybės gauna 120,12 Eur vaiko išmoką (kiekvienam vaikui 60,06 Eur). Įskaičius valstybės mokamą 60,06 Eur (vienam vaikui) vaiko išmoką, teismas konstatavo, kad šalių vieno nepilnamečio vaiko poreikiai, kuriuos privalo garantuoti ir užtikrinti vaiko tėvai, mėnesiui siekia apytiksliai 344,60 Eur (404,66 Eur – 60,06 Eur = 344,60 Eur).

7. Įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį, teismas sprendė, kad šiai dienai šalių turtinė padėtis yra panaši, nes abi šalys nedirba, atsakovas nuo 2020 m. liepos 1 d. gauna 192 Eur vaiko priežiūros išmoką, ieškovė nedirba, jos mėnesines pajamas sudaro gaunama 234,48 Eur nedarbo išmoka. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., tačiau minėtas turtas yra areštuotas. Atsakovas jokio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto, priklausančio jam asmeninės nuosavybės teise, neturi; atsakovas be sūnaus N. Ž. ir dukros E. Ž. turi kitų išlaikytinių; abu yra darbingi (kokių nors duomenų apie ieškovės ar atsakovo sveikatos problemas byloje nėra). Todėl, įvertinęs šalių turtinę padėtį bei atsižvelgęs į teismo nustatytus vaikų poreikius, iš atsakovo priteisė sūnaus N. Ž. ir dukros E. Ž. išlaikymą periodinėmis po 170 Eur kasmėnesinėmis išmokomis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu atsakovas E. Ž., atstovaujamas advokato Eriko Rugieniaus, prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą dalyse dėl santuokos nutraukimo ir neturtinės žalos priteisimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmesti ieškovės reikalavimą dėl neturinės žalos priteisimo, priteisti nepilnamečiams sūnui N. Ž. ir dukrai E. Ž. išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. spalio 6 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Patikslintame ieškinyje teigiama, jog „susituokusi greitai supratau, kad padariau klaidą, nes su sutuoktiniu esame labai skirtingi žmonės. Atsakovas neleido dirbti, įvairiais būdais nuo darbo atkalbinėjo, o įsidarbinus buvo nepatenkintas, pamiršdavo ar tyčia nepaimdavo vaiko iš mokyklos tuo laiku kai dirbdavau ir panašiai. Dėl atsakovo elgesio labai išgyvenau [...]“. Iš N. Ž. patikslintame ieškinyje pateiktų faktinių aplinkybių matyti, kad šalys iš esmės priėmė sprendimą sudaryti santuoką vienas kito gerai nepažinodami ir tik sudarius santuoką išryškėjo šalių nesuderinami charakteriai, skirtingas požiūris į materialines ir dvasines vertybes bei į sutuoktinių tarpusavio santykius. 2021 m. kovo 18 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovė iš esmės pripažino, jog šalių santuoka faktiškai iširo dar 2015 metais, kadangi šeimoje buvo daug problemų. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šalių santuokos iširimo priežastis ir sutuoktinių kaltę, turėjo įvertinti faktinę aplinkybę, kad šalių santuoka faktiškai iširo dar 2015 metais, t. y. iki atsakovui užmezgant artimus ryšius su kita moterimi ir priimant sprendimą nutraukti santykius su ieškove, vertinti kaip faktinio santuokos iširimo pasekmę, o ne priežastį. Pati ieškovė 2021 m. kovo 18 d. vykusio teismo posėdžio metu pripažino, dar esant santuokoje su atsakovu, užmezgusi artimus santykius su kitu vyru, kas vertintina kaip pasekmė faktinio šalių santuokos iširimo dar 2015 metais. Akivaizdu, jog santuoka nutrūko dėl abiejų šalių kaltės, nes abipusiai trūko lojalumo, abipusės pagarbos, sutarimo, supratimo, savitarpio pagalbos bei moralinės paramos, noro ieškoti kompromisų, o tai ir padarė bendrą šalių gyvenimą negalimu.

8.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė vaikams teiktino išlaikymo dydį. Ieškovė pateikė vaikų poreikių lentelę, kurioje nurodė, jog vieno vaiko poreikiams patenkinti yra reikalinga 404,66 Eur suma per mėnesį. Atitinkamai tą pačią sumą atsakovė nurodė ir 2021 m. kovo 18 d. vykusio teismo posėdžio metu. Nuo 2021 m. sausio 1 d. bazinės socialinės išmokos dydis yra 40,00 Eur, todėl kiekvienam vaikui išlaikyti valstybė skiria po 70,00 Eur dydžio išmoką per mėnesį. 2021 m. kovo 18 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovė, duodama paaiškinimus, nurodė gaunanti iš valstybės apie 300 Eur abiejų vaikų išlaikymui. Vėliau, teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė patikslino, jog dalis minėtos 300 Eur dydžio išmokos yra tik vienkartinio pobūdžio. Pasak ieškovės ir jos atstovės, pastovią valstybės teikiamą paramą vaikų išlaikymui sudaro 200 Eur suma. Tikėtina, kad pastovias (nuolatines) išmokas vaikų išlaikymui ieškovė gauna ne tik Išmokų vaikams įstatymo pagrindu, bet ir kitais pagrindais, ko pasėkoje valstybė prie šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo kiekvieną mėnesį prisideda 200 Eur suma, t. y. skiriant kiekvienam iš vaikų po 100 Eur sumą per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, jog vieno šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti yra reikalinga 400 Eur suma per mėnesį bei įvertinus faktinę aplinkybę, kad 100 Eur sumą vieno vaiko išlaikymui kiekvieną mėnesį ieškovei skiria valstybė, šalys prie vieno vaiko išlaikymo papildomai turėtų prisidėti 300 Eur suma, t. y. po 150 Eur kiekvienas iš tėvų.

8.3. Atsakovas E. Ž. turi keturis išlaikytinius. Atsakovas E. Ž. šiuo metu nedirba, prižiūri mažametį vaiką, nuo 2020 m. liepos 1 d. gauna 192,00 Eur dydžio vaiko priežiūros išmoką. Atsakovas gauna minimalias pajamas, iš kurių turi pareigą išlaikyti keturis nepilnamečius vaikus. Atsakovas atsakingai pareiškia, kad, įvertinęs savo finansinę situaciją, jis neturi jokių galimybių skirti vaikams daugiau nei 150 Eur sumą (kiekvienam vaikui) per mėnesį. Iš atsakovo priteisus vaikams išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia jo turtinė padėtis, būtų iš esmės pažeisti teisingumo ir protingumo principai, pažeistas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, nes kitų atsakovo vaikų išlaikymui būtų skiriama atitinkamai mažesnė suma.

8.4. Padarytos žalos dydį ieškovė iš esmės įrodinėja vieninteliu dokumentu, t. y. su pradiniu ieškiniu pateiktu medicinos dokumentų išrašu/siuntimu. Byloje daugiau nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė reguliariai vartotų kokius nors vaistus, kad jos sveikata būtų ženkliai pablogėjusi, būtų atsiradę liekamųjų reiškinių ir pan. Ieškovė neįrodė jos patirtos neturtinės žalos dydžio, todėl sprendimu priteista 1000 Eur suma, ieškovės neva patirtos neturtinės žalos atlyginimui, yra neproporcingai per didelė. Be to, atsižvelgiant į tai, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovė neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą.

2. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

4. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalies dėl santuokos nutraukimo pagrindų, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, ir neturtinės žalos sutuoktinei atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl santuokos nutraukimo pagrindų

5. Ieškovė ieškiniu prašo teismą santuoką tarp jos ir atsakovo nutraukti dėl atsakovo kaltės. Pirmosios instancijos teismas tokį ieškovės prašymą tenkino. Atsakovas nesutinka su tokiu teismo sprendimu.

6. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas neteisingai įvertino įrodymus ir todėl padarė nepagrįstas išvadas.

7. Teisėjų kolegija negali sutikti su šia apelianto nuomone. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį šioje dalyje, tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

8. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas santuoką dėl atsakovo kaltės nutraukė nustatęs, jog atsakovas: 1) buvo neištikimas; 2) paliko šeimą.

9. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

10. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

11. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas).

12. Nors atsakovas teigia, kad šalių santuoka faktiškai jau buvo nutrūkusi 2015 m., o atsakovo bendravimas su kita moterimi buvo jau ne santuokos iširimo priežastis, bet pasekmė, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš visų byloje esančių įrodymų, jų tarpusavio ryšio matyti, jog iki 2020 m. kovo mėn. santuoka faktiškai dar nebuvo nutrūkusi. Vien ta aplinkybė, jog atsakovas, 2018 m. palikęs šeimą, vėliau grįžo, bandė atkurti santykius, gyveno kartu su ieškove jų bendrame būste, rodo, jog sutuoktiniai bandė išsaugoti šeimą, gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, taigi, santuoka nebuvo nutrūkusi. Ir tik 2020 m. kovo mėn., atsakovui antrą kartą palikus šeimą (po to, kai su kita moterimi susilaukė antrojo vaiko), santuoka faktiškai nutrūko. Ieškovės paaiškinimai, jog po santuokos sudarymo ji suprato, jog „padarė klaidą, nes su sutuoktiniu yra labai skirtingi žmonės“ nevertintini kaip patvirtinantys atsakovo nurodomas aplinkybes. Pažymėtina, kad sutuoktiniai susituokė (duomenys neskelbtini), susilaukė dviejų vaikų, kurie gimė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taigi, po pirmojo vaiko gimimo toliau planavo šeimą, vedė bendrą ūkį. Taigi, tai, kad kažkuris iš sutuoktinių ir nebuvo visiškai patenkintas šeimos sukūrimu, nereiškia, jog santuoka buvo nutrūkusi. Be to, kaip jau minėta, ta aplinkybė, kad atsakovas, pirmą kartą palikęs, šeimą, grįžo ir tęsė gyvenimą su ieškove, rodo sutuoktinių siekį išsaugoti šeimą.

13. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pati ieškovė 2021 m. kovo 18 d. vykusio teismo posėdžio metu pripažino, dar esant santuokoje su atsakovu, užmezgusi artimus santykius su kitu vyru (garso įraše nuo 17 min. 20 s.). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog turi draugą. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad santykius ji užmezgė iki 2020 m. kovo mėn., kai dar gyveno faktinėje santuokoje su atsakovu. Teismui nustačius, jog šalys kartu nustojo gyventi 2020 m. kovo mėn., ir tuo metu jų santuoka faktiškai nutrūko, ta aplinkybė, jog ieškovė bylos nagrinėjimo metu, po metų, turi draugą, nevertintina kaip santuokos nutrūkimo priežastis.

14. Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių leistinų įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, jų tarpusavio ryšį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs atsakovo neištikimybę ir šeimos palikimą, teisingai įvertino įrodymus ir padarė teisingas išvadas.

16. Pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir detaliai argumentavo pagrindą santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, todėl teismo sprendimas šioje dalyje nekeistinas, o atsakovo apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas.

Dėl neturtinės žalos dydžio

17. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo ieškovei priteista 1000 Eur neturtinė žala pernelyg didelė.

18. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006). Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sužalojimo laipsnį; sužalojimo pobūdį; sveikatos sužalojimo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, turtinius ir neturtinius); sužalojimo būdą; žalos padariusio asmens kaltę; kitas reikšmingas aplinkybes; sąžiningumą, teisingumą ir protingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1611/2013).

19. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, tai yra kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 551/2013).

20. Kaip nurodo atsakovas, nagrinėjamu atveju padarytos žalos dydį ieškovė iš esmės įrodinėja vieninteliu dokumentu, t. y. su pradiniu ieškiniu pateiktu medicinos dokumentų išrašu/siuntimu.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalies norma suponuoja kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio pareigą tokią žalą atlyginti. Tai yra sutartinės atsakomybės rūšis, kai žala atsiranda specifinėje srityje – šeimoje, tarp sutuoktinių, nutraukiant santuoką, kuria buvo įformintas savanoriškas jų susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Tam, kad būtų galima šią civilinę atsakomybę įgyvendinti, be žalos elemento, turi būti nustatytos visos kitos bendrosios atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys bei kaltė (CK 6.245–6.250 straipsniai). Atsiradus teisiškai reikšmingai aplinkybei, t. y. sutuoktinio prašymu teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu. Kadangi šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – ieškovė dėl atsakovo veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus dėl atsakovo elgesio, jo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimo, prarado galimybę vaikus ugdyti ir auklėti šeimoje. Ieškovė savo išgyvenimus įrodinėja tuo, kad po to, kai sužinojo apie atsakovo neištikimybę, jai pablogėjo sveikata, ieškovė labai pergyveno dėl iširusios santuokos.

22. Teisėjų kolegija, spręsdama ar pagrįstai priteista 1000 Eur neturtinė žala, atsižvelgia į tai, kad šalys santuokoje pragyveno 10 metų, augina du mažamečius vaikus. Be to, teisėjų kolegija įvertina, kad teismų praktikoje priteisiama analogiška, o dažnai ir didesnė neturtinė žala. Pvz., net ir konstatavus, jog neįrodytas neturtinę žalą įrodinėjančio sutuoktinio sveikatos pablogėjimas, vien ta aplinkybė, jog sutuoktiniui dėl kalto kito sutuoktinio veiksmų patyrusiam su santuokos nutraukimu susijusius išgyvenimus, priteista 3000 Eur neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021).

23. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė neturtinės žalos dydį ir šioje dalyje teismo sprendimo keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio

24. Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio.

25. Ieškovė prašė teismą priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis nepilnamečių vaikų sūnaus N. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), ir dukros E. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui iš atsakovo E. Ž. po 250 Eur kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. vasario 16 d. iki vaikų pilnametystės, priteistas pinigines lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir įpareigojant ieškovę N. Ž. pinigines lėšas tvarkyti uzufrukto teise. Atsakovas priešieškiniu prašė nepilnamečiui N. Ž. ir E. Ž. priteisti iš tėvo E. Ž. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam po 150 Eur nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jo motiną N. Ž..

26. Teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo E. Ž. išlaikymą nepilnamečiui vaikui N. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 170 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. spalio 6 d.) iki vaiko pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovo E. Ž. išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. spalio 6 d.) iki vaiko pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pavedė išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei N. Ž..

27. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą vaikui N. Ž., periodinėmis išmokomis po 170 Eur kas mėnesį, neteisingai įvertino vaiko poreikius ir atsakovo turtinę padėtį.

28. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais atsakovo argumentais.

29. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

30. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

31. Vertindama kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad būtent atsakovas, o ne ieškovė, turėjo pareigą įrodyti, jog vaikui pakankamas išlaikymas kas mėnesį iš atsakovo yra ne 170 Eur, o 150 Eur.

32. Atsakovas nurodo, kad 2021 m. kovo 18 d. vykusio teismo posėdžio metu, ieškovė, duodama paaiškinimus, nurodė gaunanti iš valstybės apie 300 Eur abiejų vaikų išlaikymui (garso įraše nuo 25 min. 36 s.). Vėliau, teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė patikslino, jog dalis minėtos 300 Eur dydžio išmokos yra tik vienkartinio pobūdžio. Pasak ieškovės ir jos atstovės, pastovią valstybės teikiamą paramą vaikų išlaikymui sudaro 200 Eur suma (garso įraše nuo 28 min. 38 s.).

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaiko gaunamos lėšos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas), tačiau ta aplinkybė, kad ieškovė gauna ir kitas išmokas, niekaip neįtakoja tėvų pareigos išlaikyti vaikus. Tai, kad valstybė finansiškai remia mažesnes pajamas gaunančias šeimas, nereiškia, jog taip siaurinama pareiga tėvams patiems išlaikyti vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra absoliuti, todėl šios prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims, tame tarpe ir valstybei. Todėl atsakovo argumentai, kad valstybei skiriant išmokas vaiko poreikiai yra patenkinami ir jis turi skirti mažiau lėšų vaikui išlaikyti (išskyrus išmokas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį), atmestini.

34. Kitų argumentų, kodėl vaiko poreikius patenkins mažesnis nei pusė minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, atsakovas nepateikė.

35. Spręsdamas dėl atsakovo turtinės padėties, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas turi keturis nepilnamečius vaikus, kuriuos privalo išlaikyti. Tačiau kartu atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas, susilaukdamas vaikų, kartu prisiėmė ir socialinę pareigą juos išlaikyti. Todėl spręstina, kad ši aplinkybė nesiaurina atsakovo pareigos visiems vaikams suteikti jų poreikius atitinkantį išlaikymą.

36. Be to, įvertintina, kad atsakovas yra jaunas, darbingas, o ta aplinkybė, kad jis šiuo metu prižiūri vaiką ir gauna tik valstybės mokamas išmokas, vertintina kaip jo paties subjektyviai pasirinkta. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009 ir kt.). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Atsakovas neįrodė, jog vaiko, kurį jis nurodo prižiūrintis, motina neturi galimybės pasirūpinti vaiku, o jis pats dirbti ir gauti pajamas, kurios leistų teikti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą.

37. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės galimybės gauti didesnes pajamas nei atsakovas, visuomet bus mažesnės, nes jai teks skirti daugiau laiko rūpintis vaikais: rūpintis kasdiene buitimi, sekti vaikų ugdymą, vesti juos į papildomus užsiėmimus, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje. Šios pareigos apriboja asmens galimybes dirbti papildomą darbą, gauti daugiau pajamų. Tuo tarpu pats atsakovas pasirinko susilaukti kitų vaikų, todėl turėjo įvertinti, kad prisiima papildomas pareigas, t. y. jo pareigos vaikų N. ir E. atžvilgiu nesumažėja. Todėl darytina išvada, kad tas iš tėvų, su kuriuo vaikai gyvena skyrium, turėtų daugiau materialiai prisidėti prie vaikų išlaikymo. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino.

38. Iš apelianto pagrįstai priteista 170 Eur sūnaus N. išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.