Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui (apie posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. Ž. patikslintą ieškinį atsakovui E. Ž. dėl santuokos nutraukimo ir kitų reikalavimų bei pagal atsakovo E. Ž. priešieškinį ieškovei N. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų reikalavimų, institucija, teikianti išvadą, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl šalių santuokos nutraukimo

Teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į ieškovės ir atsakovo tiek rašytinius, tiek žodinius paaiškinimus, teismas sprendžia, kad šiuo metu ieškovės ir atsakovo santuoka yra faktiškai ir galutinai iširusi, kadangi jie jau nuo 2020 metų kovo mėnesio, t. y. daugiau kaip metai laiko negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio, gyvena atskirai vienas nuo kito, iš esmės tarpusavio ryšių nebepalaiko, atsakovas sukūręs kitą šeimą. Tarp pačių šalių taip pat nėra ginčo dėl to, kad jų santuoka faktiškai iširusi, abu tvirtai apsisprendę santuoką nutraukti, susitaikyti nemato jokių galimybių. Todėl pripažintina, kad termino susitaikyti nustatymas neturėtų jokios prasmės – šalims atkurti santuokinius ryšius nėra jokios galimybės, dėl to šalių santuoka nutrauktina.

Nors dėl paties santuokos iširimo fakto šalių nuomonės sutampa, tačiau tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, kuris iš sutuoktinių yra kaltas dėl santuokos iširimo: ieškovė mano, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, atsakovo nuomone, dėl santuokos iširimo kalti yra jie abu.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Dž. v. P. Dž., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad atsakovo neištikimybė ieškovės atžvilgiu lėmė šalių santuokos iširimą, tai yra būtent atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.26 str., 3.27 str.1 d. 3.28 str. ko pasekoje bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebegalimas, todėl spręstina, kad šalių šeima iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 1 ir 2 d.).

Teismas sprendžia, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl ieškovės netinkamo elgesio šeimoje dėl kurių būtų galima ieškovės elgesį vertinti kaip sutuoktinės santuokinių pareigų nevykdymą.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucija 30 str. 2 d.), o neturtinė žala CK 6.250 straipsnio pirmojoje dalyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Čia nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Vienas iš būtinų kriterijų, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti įvertindamas žalos dydį, yra žalos padariniai bei žalą padariusio asmens kaltė. Fiziniam asmeniui neturtinė žala gali būti padaroma ne tik fizinio, bet ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kančiomis ir išgyvenimais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad „/..../Neturtinės žalos dydis turi būti nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų – sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli/..../“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2006, „Teismų praktika“ Nr. 24, p. 68-79). Taigi, pati neturtinės žalos prigimtis lemia tai, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Kartu, vienintelis tinkamas šios žalos įvertinimo ir kompensavimo kelias yra įvertinti ją pinigais, kuris toli gražu nereiškia, kad tai yra asmens išgyvenimų, skausmo, kančios, prarasto džiaugsmo kaina. Dėl to, kaip jau minėta, įstatymas nustato tik kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas. Pažymėtina, jog tik paminėtų aplinkybių visumos įvertinimas leidžia įgyvendinti įstatymo reikalavimą, kad žala turi būti atlyginama teisingai, nustatant protingą jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusiojo asmens interesų pusiausvyros.

Nagrinėjamoje byloje, kadangi šalių santuoka, kaip jau buvo konstatuota, iširo dėl atsakovo kaltės, ieškovė dėl atsakovo veiksmų kentė emocinį skausmą, patyrė šoką ir dvasinius išgyvenimus (pagalbos kreipėsi į psichologą), pastovų nesaugumo jausmą, nusivylimą dėl jo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimo, prarado galimybę gyventi šeimoje ir puoselėti šeimos vertybes.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgdamas į ieškovės nurodomų patirtų išgyvenimų pobūdį ir trukmę, jai dėl atsakovo veiksmų sukeltus dvasinius išgyvenimus, stresą ir emocinį nestabilumą, į tai, jog nurodytosios pasekmės dėl atsakovo elgesio nėra išnykę iki šiolei, įvertinęs šalių santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad kompensacinei civilinės atsakomybės funkcijai įgyvendinti yra pagrįstas ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl teismas sprendžia, kad ieškinys šioje dalyje tenkintinas dalinai, priteisiant iš atsakovo 1000 Eur dydžio neturtinę žalą (CK 6.250 str.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė ir atsakovas santuokos metu, (duomenys neskelbtini), susilaukė sūnaus N. Ž., kuris šiuo metu yra dar nepilnametis ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus) ir (duomenys neskelbtini), susilaukė dukters E. Ž., kuri šiuo metu yra nepilnametė ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus) (dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) priedai).

Ieškovei ir atsakovui pradėjus gyventi atskirai, jų nepilnamečiai vaikai liko gyventi ir iki šiol gyvena kartu su motina, t. y. su ieškove (ieškovės bei atsakovo rašytiniai ir žodiniai paaiškinimai, duomenys VTAT pateiktose išvadose ir kituose dokumentuose. Tiek ieškovė, tiek atsakovas mano, kad vaikų gyvenamoji vieta ir toliau turėtų likti su motina. Byloje nėra jokių duomenų, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaikų interesams. Priešingai, VTAT išvadose nurodoma, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaikų teises ir teisėtus interesus (dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismas, atsižvelgdamas į VTAT išvadas, į tai, kad vaikai iki šiol gyveno su ieškove ir duomenų, jog ieškovė netinkamai atlieka savo kaip motinos pareigas, byloje nėra, taip pat į tai, kad tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, nepilnamečių vaikų N. Ž. ir E. Ž. gyvenamoji vieta po šalių santuokos nutraukimo nustatytina kartu su jų motina, ieškove, nes pripažintina, kad tai geriausiai atitinka vaiko interesus (CK 3.169 straipsnis, 3.174 straipsnio 2 dalis).

Teismas pažymi, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, šalys gali kreiptis į teismą dėl kitos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

Įstatymas numato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių ginčo dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaikais N. Ž. ir E. Ž. nėra. Ieškovė sutinka su atsakovo siūloma bendravimo tvarka. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad siekiant, kad nekiltų ginčų po santuokos nutraukimo dėl šalių bendravimo su nepilnamečiais vaikais, būtina nustatyti bendravimo tvarką.

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Atsižvelgiant į tai, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip bei siekiant užtikrinti tiek vaiko maksimalų motinos bendravimą su vaiku , būtina nustatyti tėvo E. Ž., bendravimo su nepilnamečiais vaikais N. Ž. ir E. Ž. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką tokiomis sąlygomis:

Teismas pažymi, kad šalių vaikams paaugus ir dėl šios ar kitų priežasčių pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl kitokios bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo

CK 3.155 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos imperatyvo negali paneigti tėvų turtinės padėties sunkumas, ribotas ar laikinas nedarbingumas, ar jokios kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Tėvai negali atsisakyti vykdyti šios pareigos ir ją privalo vykdyti net ir gyvendami atskirai nuo vaikų (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Abiejų vaiko tėvų teisės ir pareigos, tame tarpe ir išlaikyti vaiką, grindžiamos lygiateisiškumo principu, t. y. yra vienodos, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimęs tėvų santuokoje, ar ne, ar tėvai gyvena kartu su vaiku, ar atskirai. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį, išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Vadovaujantis CK 3.196 straipsnio 1 dalimi, išlaikymas nepilnamečiui vaikui gali būti priteisiamas trimis formomis: kas mėnesį mokant periodines išmokas, sumokant konkrečią vienkartinę pinigų sumą, priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Nagrinėjamoje byloje ieškovės prašoma priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymo forma – kas mėnesį mokamos piniginės išmokos, pripažintina tinkamiausia nepilnamečiams vaikams N. Ž. ir E. Ž., kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas turi pakankamai piniginių lėšų ar kito turto, kas leistų priteisti išlaikymą kitomis formomis, be to, periodinėmis išmokomis bus užtikrinamas kasdienių vaikų poreikių tenkinimas. Pats atsakovas nėra išreiškęs prieštaravimų teikti išlaikymą savo vaikui, mokant kas mėnesį pinigines išmokas (2 t., e. b. l. 1-6).

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl išlaikymo dydžio nustatymo. Remiantis ieškovės paaiškinimais, kiekvieno vaiko poreikiai mėnesiui siekia vidutiniškai apie 404,66 Eur, ieškovė pateikė detalizaciją kiekvieno vaiko poreikiams, kurioje nurodoma: komunalinių patarnavimų mokesčiai vienam mėnesiui 109 EUR + šaltas vanduo 15 EUR + dujos 7 EUR + elektra 30 EUR + atliekų tvarkymo mokestis 10 EUR + mobilaus ryšio paslaugos 16.48 EUR: 3 šeimos narių) - 62.53 EUR. Gimnazijos mokestis - vienam vaikui ( Pilviškių santakos gimnazija) - 4.80 EUR. Vaistai, vitaminai, maisto papildai - vienam vaikui - 11.37 EUR. Degalai (dyzelinas) mėnesiui : 3 šeimos narių - 17.27 EUR. Drabužiai, batai - 55.25 EUR + 57.27 EUR : 2 vaikų - 56.26 EUR. Kanceliarinės prekės - 20.80 EUR + 34.29 EUR : 2 vaikų - 27.55 EUR. Higienos priemonės - 6.02 EUR : 2 vaikų - 3.01 EUR. Maistas (dviejų savaičių laikotarpiui, dviems nepilnamečiams vaikams) - 221.87 EUR x 2 savaičių : 2 vaikų - 221.87 EUR vienam vaikui.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo nuostatas šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53 punktas).

Kaip minėta, šalių nepilnamečiai vaikai N. Ž. ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus) ir E. Ž. ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus), sūnus lanko mokyklą, dukra lanko darželį. Remiantis ieškovės paaiškinimais, šalių nepilnamečiai vaikai yra sveiki. Teismas, vadovaudamasis aukščiau minėta kasacinio teismo praktika ir nurodytais vaikų poreikiais, sprendžia, kad ieškovės nurodytas vaiko poreikių dydis – vidutiniškai 404,66 Eur mėnesiui – yra pagrįstas ir atitinkantis šių dienų ekonomikos realijas. Nuo 2020 m. sausio 1 d. ieškovė iš valstybės gauna 120,12 Eur vaiko išmoką (kiekvienam vaikui 60,06 Eur) (pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį (2019 m. gruodžio 17 d. įstatymo Nr. XIII-2693 redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 1187 1 punktą, kuriuo patvirtintas bazinės socialinės išmokos dydis). Įskaičius valstybės mokamą 60,06 Eur (vienam vaikui) vaiko išmoką, konstatuotina, kad šalių vieno nepilnamečio vaiko poreikiai, kuriuos privalo garantuoti ir užtikrinti vaiko tėvai, mėnesiui siekia apytiksliai 344,60 Eur (404,66 Eur – 60,06 Eur = 344,60 Eur).

Vertinant abiejų šalių turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad šiai dienai šalių turtinė padėtis yra panaši, nes abi šalys nedirba, atsakovas nuo 2020 m. liepos 1 d. gauna 192 Eur vaiko priežiūros išmoką, ieškovė nedirba, jos mėnesines pajamas sudaro gaunama 234,48 Eur nedarbo išmoka; kita vertus, ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą – 1/14 dalį gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini); 1/14 dalį ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 1/14 dalį ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini); 1/14 dalį ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini); 1/14 dalį ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini); 1/14 dalį ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini); 1/14 dalį ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini); 1/14 dalį ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini);1/14 dalį kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), tačiau minėtas turtas yra areštuotas. Atsakovas jokio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto, priklausančio jam asmeninės nuosavybės teise, neturi; atsakovas be sūnaus N. Ž. ir dukros E. Ž. turi kitų išlaikytinių; abu yra darbingi (kokių nors duomenų apie ieškovės ar atsakovo sveikatos problemas byloje nėra). Todėl įvertinus šalių turtinę padėtį bei atsižvelgiant į teismo nustatytus vaikų poreikius, iš atsakovo priteistinas sūnaus N. Ž. ir dukros E. Ž. išlaikymas periodinėmis 170,00 Eur dydžio kasmėnesinėmis išmokomis.

Nepilnamečiams vaikams N. Ž. ir E. Ž. nustatyto dydžio išlaikymas iš atsakovo priteistinas nuo 2020 m. spalio 16 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki vaikų pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 3 dalis), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis), šį turtą pavedant valdyti ieškovei uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis).

Kartu teismas pažymi, jog ateityje (bet kada iki vaikas sueis pilnametystės) iš esmės pasikeitus aplinkybėms: ženkliai padidėjus ar sumažėjus vaiko išlaikymo, globos faktinėms išlaidoms, vieno iš tėvų ar abiejų asmeninei ar turtinei padėčiai, sveikatos būklei, jų darbingumui, bet kuriam iš vaiko tėvų įstatymas garantuoja teisę kreiptis į teismą dėl šiuo sprendimu nustatomo išlaikymo iš vaiko tėvo formos ar dydžio pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Iškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo 1699 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 16 d. iki 2020 m. spalio 5 d. Nurodė, kad išlaikymą vaikams atsakovas teikdavo nereguliariai, teikiamos sumos neatitiko vaikų.

Atsakovas prašo ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmesti. Teigė, kad išlaikymą vaikams teikė.

Savo nepilnamečius vaikus materialiai išlaikyti privalo tėvai. Vykdydami šią pareigą, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Šios pareigos atsakovas visa apimtimi nevykdė, todėl priteistinas išlaikymo įsiskolinimas.

Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Į bylą yra pateikta duomenų apie vaikų išlaikymo išlaidas nurodytu laikotarpiu. Ieškovė pripažino, kad vaikams per mėnesį atsakovas pervesdavo po 300 Eur, ieškovė pateikė teismui banko išrašo duomenis laikotarpiu 2020 m. kovo 23 d. iki 2020 m. rugsėjo 19 d. (viso 1850 Eur sumai, vidutiniškai 264 Eur/ mėnesiui), o taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydis, po 250 Eur mėnesiui yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimo turto padalinimo

Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). CK 3.82 straipsnyje numatyta, kad jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.

Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų sudarę vedybų sutartį, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys santuokos metu yra įsigiję transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonę – priekabą (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), todėl pripažintina, kad šis turtas bei turtinė teisė priklauso šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir tarp šalių turi būti padalinta (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). Ieškovės vardu asmeninės nuosavybės teise taip pat yra registruota 1/14 dalis gyvenamojo namo, 1/14 dalis ūkinio pastato, 1/14 dalis ūkinio pastato, 1/14 dalis ūkinio pastato, 1/14 dalis ūkinio pastato, 1/14 dalis ūkinio pastato, 1/14 dalis ūkinio pastato, 1/14 dalis ūkinio pastato, 1/14 dalis kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad šis turtas būtų iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu, todėl nėra pagrindo šį turtą pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe ir tarp sutuoktinių dalinti (CK 3.90 straipsnio 1 dalis).

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įstatymo leidėjas yra nustatęs sutuoktinių lygių dalių jų bendrame turte prezumpciją. CK 3.117 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti šio kodekso numatytais atvejais. Šie atvejai detalizuoti CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.

Tarp šalių nėra ginčo dėl teisės naudotis automobiliais pasidalinimo po santuokos nutraukimo: abiejų šalių sutarimu: automobilis (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo atitenka ieškovei, automobilis (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonė – priekaba (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo atitenka atsakovui. Tarp šalių kilo ginčas dėl minėtų automobilių vertės nustatymo ir kompensacijos dydžio. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 3000 Eur piniginę kompensaciją. Ieškovė tiek patikslintame ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nepateikė ir nenurodė kokiais duomenimis remiantis buvo nustatyta transportų priemonių vertė. Atsakovas nurodė, jog ieškovė jai tenkantį automobilį (duomenys neskelbtini) vertina 4 000 Eur suma kuri yra nepagrįstas, atsakovas taip pat nesutinko su nurodytomis transporto priemonių vertėmis. Atsakovui tenkančio automobilio - 1994 m. gamybos (duomenys neskelbtini) vertė yra 1100 Eur, o 1984 m. gamybos priekabos (duomenys neskelbtini) vertė yra ne daugiau 200 Eur. Atsakovas pateikė pažyma apie vidutinę transporto priemonės vertę iš kurios matyti, kad vidutinė transporto priemonės (duomenys neskelbtini), 1994 m. gamybos, vertė yra 1100 Eur. Duomenų apie automobilio (duomenys neskelbtini) 2002 m. kaina ieškovė nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė galvojanti, kad automobilis tiek vertas, tačiau svetainės „Autoplius.lt“ duomenimis panašaus periodo lengvųjų automobilių kainos yra nuo 1000 Eur iki 1200 Eur, todėl galima tvirtinti, kad ieškovės nurodyta (duomenys neskelbtini) kaina – 4000 Eur yra nepagrįsta. Pagal atsakovo pateiktus duomenis apie transporto priemonių (duomenys neskelbtini) ir priekabos (duomenys neskelbtini) kainas, galima tvirtinti, kad ieškovės nurodyta automobilio (duomenys neskelbtini) ir priekabos (duomenys neskelbtini) kainos – 8000 ir 2000 Eur yra nepagrįstos. Atsižvelgiant į nustatytą vidutinę transporto priemonių automobilių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir priekabos (duomenys neskelbtini) kainą, ieškovės reikalavimas priteisti piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę privalomai registruotino kilnojamojo turto dalį, vertinamas kaip nepagrįstas, todėl atmestinas.

Šalys bylos duomenimis kreditorių ir nebaigtų vykdyti solidaraus pobūdžio jiems prievolių, dėl kurių tolimesnio vykdymo po santuokos nutraukimo reikėtų nuspręsti teismui, neturi.

Po santuokos nutraukimo, šalims pageidaujant, joms paliktinos santuokos metu turėtos pavardės: „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Išlaikymo šalys viena iš kitos nereikalauja, todėl išlaikymas ieškovei iš atsakovo ar atsakovui iš ieškovės nepriteistinas (CK 3.72 straipsnio 1-3 dalys).

Byloje yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. Nr. ((duomenys neskelbtini), kurio pagrindu ieškovei N. Ž. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. vasario 5 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą N. Ž. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 378,00 Eur advokato užmokestis ir kitos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė dėl savo socialinio statuso ir materialinės padėties atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 76 procentais, iš atsakovo valstybei priteistina – 287,28 Eur už advokato pagalbą ir kitas su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusias išlaidas.

Taip pat iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina –75 Eur už santuokos nutraukimą, 45,90 Eur žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą (12 mėn. x 170,00 Eur x 0,03 proc. x 0,75 proc = 40,50 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 5 punktas, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis), nuo kurių sumokėjimo ieškovė atleista. Kadangi šie ieškovės reikalavimas tenkintinas 76 procentais, ši suma priteistina iš atsakovo. Taigi, viso iš atsakovo priteistina 92 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5,00 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos yra 11,78 Eur, todėl valstybės naudai iš atsakovo priteistina 9 Eur (11,78 x 0,9375 proc) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 307, 310, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies .

Atsakovo priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės N. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad ji iširo dėl atsakovo E. Ž. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei N. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti santuokos metu turėtą pavardę „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovui E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti jo pavardę „(duomenys neskelbtini)“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko N. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, jo motina N. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, jos motina N. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalyvaus nepilnamečio sūnaus N. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir nepilnametės dukros E. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), auklėjime ir bendraus su nepilnamečiais vaikais tokia tvarka:

1. E. Ž. turi teisę bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir grąžindamas juos į motinos gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 18.00 val.;

2. Tėvas turi teisę neribotai bendrauti su vaikais telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, naudojant vaizdo skambučių paslaugas, tačiau ne mažiau kaip 3 kartus per savaitę. Motina privalo sudaryti sąlygas vaikams, kad toks bendravimas galėtų vykti;

3. E. Ž. bendrauja su vaikais kiekvienais lyginiais metais: Šv. Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 12.00 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 10.00 val.;

4. Šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 10.00 val.;

5. E. Ž. bendrauja su vaikais nelyginiais metais: Šv. Kalėdų antrąją dieną, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 26 d. 10.00 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą gruodžio 27 d. iki 10.00 val.;

6. Velykų antrąją dieną, pasiimdamas vaikus 10.00 val. ir grąžindamas ne vėliau, kaip iki tos pačios dienos 20.00 val.; Naujųjų metų sutikimo šventę, pasiimdamas vaikus gruodžio 31 d. 12.00 val. ir grąžindamas juos į gyvenamąją vietą sekančią dieną (sausio 1 d.) iki 18.00 val.;

7. E. Ž. bendrauja su vaikais kiekvienais metais, sekančią dieną po jų gimtadienio, apie konkretų bendravimo laiką informavęs vaikų motiną ne vėliau, kaip prieš dvi dienas. Jeigu sekanti diena po vaikų gimtadienių tėvui E. Ž. yra darbo diena, tai bendravimas su vaikais perkeliamas į artimiausią šeštadienį, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą sekančią dieną, t. y. sekmadienį iki 10.00 val.;

8. E. Ž. bendrauja su vaikais kiekvienų metų tėvo dieną (pirmas birželio sekmadienis), pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą ne vėliau, kaip tos pačios dienos 19.00 val.;

9. Jeigu Motinos diena (pirmas gegužės sekmadienis) sutaptų su vaikų tėvo bendravimo savaitgaliu pagal nustatytą tvarką, tai tėvo bendravimas su vaikais perkeliamas į sekantį savaitgalį;

10. E. Ž. bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvienų metų moksleivių vasaros atostogų metu dvi savaites nepertraukiamai, konkretų šio bendravimo laiką susitarus su vaikų motina ne vėliau, kaip prieš dvi savaites; apie bet kokius vaikų sveikatos sutrikimus, atsiradusius bendravimo su tėvu laikotarpiais, E. Ž. įsipareigoja nedelsiant informuoti vaikų motiną;

11. Šalys įsipareigoja informuoti viena kitą apie kiekvieną išvykimą su vaiku už Lietuvos Respublikos ribų, ne vėliau nei prieš 24.00 valandas iki planuojamo išvykimo;

12. N. Ž. įsipareigoja pranešti E. Ž. apie vaikų sveikatos sutrikimus, jeigu dėl tokių susirgimų vaikai nevyksta į ugdymo įstaigą daugiau kaip vieną dieną, bei pagal galimybes sudaryti sąlygas E. Ž. aplankyti sergančius vaikus ar juos slaugyti;

13. visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo numatytos bendravimo tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką praneša kitam iš tėvų telefonu, SMS žinute ir suderina vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus; atsižvelgdamos į vaikų interesus ir savo galimybes, Šalys gali susitarti dėl kito bendravimo laiko ir (ar) tvarkos.

Priteisti iš atsakovo E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui N. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 170,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. spalio 6 d.) iki vaiko pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. spalio 6 d.) iki vaiko pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei N. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

priteisti ieškovei N. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise naudotis, tvarkytis ir valdyti lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini);

priteisti atsakovui E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise naudotis, tvarkyti ir valdyti lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini);

priteisti atsakovui E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise naudotis, tvarkyti ir valdyti transporto priemonę - priekabą (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti N. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą: 1/14 dalį gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini); 1/14 dalį ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini); 1/14 dalį ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini); 1/14 dalį ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini); 1/14 dalį ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini); 1/14 dalį ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini); 1/14 dalį ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini); 1/14 dalį ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini);1/14 dalį kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 388,28 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir 28 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: Swedbank, akcinė bendrovė Nr. (duomenys neskelbtini), AS Citadele banka Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, o jei vykdomasis raštas išduotas – 5661).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis šį teismo sprendimą išsiųsti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.