- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-05
- Bylos Nr.
- e2A-29-390/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-01231-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis, Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
- 2.1.5.4Ieškinio senaties termino taikymas
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 3.1.3.2Civilinio proceso šalys ir jų teisės ir pareigos
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (pranešėjo ir kolegijos pirmininko), Edvardo Palioko ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. patikslintą ieškinį atsakovui A. K. dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. K. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. K. 125 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl atsakovo nesąžiningai pareikštų nepagrįstų ieškinių civilinėse bylose Nr. 2-15-523/2007, Nr. 2-1142-630/2007, Nr. 2-1284-714/2017, Nr. e2-146-876/2020, Nr. eA2-4288-503/2021, sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą minėtų bylų išnagrinėjimą ir išsprendimą, bei piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovas tyčia sistemingai teikinėjo nepagrįstus ir nesąžiningus ieškinius su suklastotais projektais dėl jiems abiem lygiomis dalimis bendrosios nuosavybės teisėmis priklausančio 18,5708 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir jame esančio nekilnojamojo turto atidalinimo. Šiais ieškiniais atsakovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir siekė ne atsidalinti ginčo sklypą ir jame esantį turtą, bet perimti sklypo valdymo teises, ieškovo ūkį sunaikinti fiziškai, o patį ieškovą sužlugdyti morališkai. Atsakovo pateiktų projektų dėl bendro sklypo padalinimo (teiktų 2006-2021 metais) buvo neįmanoma nei įteisinti, nei įgyvendinti, nes jie neatitikdavo įstatymo normų ir reikalavimų. Piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis atsakovas trukdė ir tebetrukdo jam laisvai naudotis turimu turtu (ginčo sklypu), vystyti jame ūkinę veiklą bei gauti iš tos veiklos pajamas savo ir savo vaikų išlaikymui.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.
4. Nurodė, kad šalių tarpusavio santykiai yra blogi. Atsakovas, esant nesutarimams dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo, naudojimosi ir disponavimo, nuosekliai siekia, kad šiuos klausimus išspręstų teismas. Atsakovas prašė ir ateityje prašys atidalijus skirti sklypą, kurio dalyje stovi jam priklausantys pastatai, kas yra visiškai logiška. Nei vienoje byloje nėra konstatuota, kad atsakovas piktnaudžiavo procesu, priešingai, atsakovas visuomet veikė už greitą ir teisingą bylų išnagrinėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai 2022 m. liepos 4 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, priteisė atsakovui iš ieškovo 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nurodė, kad ieškovas šiuo atveju prašo teismo priteisti iš atsakovo dėl piktnaudžiavimo procesu – nepagrįstų ieškinių reiškimą ne nuostolių atlyginimo, baudos skyrimo, o neturtinės žalos atlyginimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) CPK 95 straipsnis numato, kad esant piktnaudžiavimo procesu atveju, gali būti priteisiami tik nuostoliai. Išskyrus akivaizdžius atvejus, kai piktnaudžiavimo veiksmais padaroma žalos asmens sveikatai, arba tokiais veiksmais padaromas nusikaltimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis.).
7. Pažymėjo, kad ieškovui nurodomas atsakovo veiksmų neteisėtumas tapo žinomas nuo 2007 metų, kai buvo išnagrinėta pirmoji iš ieškovo nurodomų civilinių bylų (civilinės bylos Nr. 2-15-523/2007), paskutinė byla išnagrinėta 2021 m. lapkričio 22 d. (civilinės bylos Nr. eA2-4288-503/2021). Pateikęs 2021 m. gruodžio 29 d. ieškinį, praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl neturtinė žalos atlyginimo atsakovui galimai piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis iki 2018 m. gruodžio 29 d., todėl aplinkybės nevertintinos dėl civilinės bylos Nr. 2-15-523/2007, Nr. 2-1-630/2010 (senas bylos Nr. 2-1142-630/2007), Nr. e2-1284-714/2017.
8. Teismas įvertinęs šalių nurodomas aplinkybes dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo reiškiant ieškinius ieškovui nuo 2018 m. gruodžio 29 d., pateiktus įrodymus, nenustatė, kad atsakovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniais dėl teisės pripažinimo vykdyti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo procedūras be bendraturčio sutikimo ar dėl proceso atnaujinimo, civilinėse bylose Nr. e2-146-876/2020, eA2-4288-503/2021 būtų nesąžiningai naudojęsis procesinėmis teisėmis.
9. Teismas darė išvadą, kad ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis) apie patirtą neturtinę žalą bei duomenų, jog jei jis ir turėjo sveikatos problemų, jos buvo susiję su besitęsiančiu bylinėjimusi.
10. Atmetus patikslintą ieškinį, atsakovui iš ieškovo priteisė turėtas atstovavimo išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –patikslintą ieškinį tenkinti, iš atsakovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes rėmėsi išskirtinai tik atsakovo atstovo tikrovės neatitinkančiais teiginiais, o ieškovo pateiktų įrodymų net nevertino. Todėl teismas neišsiaiškino visų reikšmingų bylai aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės. Nuo 2004 metų bendro žemės sklypo valdymo tvarką šalys bando nusistatyti teismuose (abu vienodai nuo 2006 metų iki šiol teikinėjame ieškinius ir priešieškinius su savo siūlomais sklypo padalinimo projektais). Dauguma atsakovo teiktų ieškinių su sklypo padalinimo projektais teismų buvo pilnai patenkinti, tačiau vėliau jie panaikinti kaip neteisingi. Ieškovo teikti ieškiniai ir priešieškiniai su sklypo padalinimo projektais buvo atmesti. Teismui pateikti įrodymai, kad A. K. nuolat talkinantys profesionalūs matininkai (projektuotojai) ir advokatai tyčia parengia tokius ieškinius ir projektus, kad jie neatitiktų nustatytų normatyvinių ir įstatyminių aktų, taip pat įrodymus, kad atsakovui yra itin naudinga nedalinti bendro sklypo ir nenustatinėti teisės aktus atitinkančios jo valdymo tvarkos bei teisių bendraturčiams.
11.2. Teismas iš dalies sutiko su atsakovo atstovo prašymu dėl ieškinio senaties taikymo ir nenagrinėjo patikslintame ieškinyje nurodytų aplinkybių, atsiradusių iki 2018 m. gruodžio 29 d. Tokia teismo pozicija nepagrįsta, nes, ieškovo nuomone, buvo būtina patikrinti, ar atsakovas laikėsi ir tebesilaiko teismų nuo 2006 metų priimtų sprendimų ir nutarčių.
11.3. Teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovui neturtinės žalos atlyginimą, nes ieškovas teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė ir įrodė civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas (CK 6.246-6.249 straipsniai). Šiuo atveju neigti neturtinės žalos buvimą yra neprotinga. Atsakovas ir jo atstovas ne tik nepaneigė nei vieno ieškovo argumento ir įrodymo, bet ir gynėsi akivaizdžiai meluodami.
11.4. Teisėjos veiksmai, besąlygiškai ginant išskirtinai tik atsakovo turtines teises ir visiškai ignoruojantys ieškovo teises, negali būti laikomi nešališkais, sąžiningais ir teisėtais.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovo išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Visiškai nepagrįsta ieškovo pozicija, kad atsakovo kreipimasis į teismą su ieškiniais, kuriais buvo siekiama nustatyti naudojimosi tvarką ar padalyti žemės sklypą, pats savaime yra neteisėtas ir turi piktnaudžiavimo požymius.
12.2. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie patirtą neturtinę žalą.
12.3. Teismas pagrįstai taikė ir ieškinio senaties institutą. Paminėtina, kad ieškovas nereiškė prašymo atnaujinti ieškinio senatį.
12.4. Ieškovas bylą nagrinėjančiai teisėjai nušalinimų nepareiškė. Tai, kad sprendimas yra priimtas ne apelianto naudai, nereiškia, kad teisėja buvo šališka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Apeliantas apeliaciniame skunde suformuluotu prašymu prašo prijungti civilines ir baudžiamąsias bylas Nr. 1-9-5/2004, Nr. 2-803-523/2006, Nr. 2-15-523/2007, Nr. 2A-770- 390/2007, Nr. 2-1050-670/2007, Nr. 2-503-630/2008. Nr. 2-23-634/2010, Nr. 1-21-377/2012; Nr. 2A-1560-658/2012, Nr. 2-1284-714/2017, Nr. eA2-4288-503/2017, Nr. e2-146-876/2020, Nr. e2- '146-876/2020, Nr. eI3-2959-789/2020, Nr. eA2-4288-503-2021, Nr. e2A-332-896/2021, Nr. eI3- 2655-535/2022 ir e2-2302-503/2022. Taip pat kartu su apeliaciniu skundu ieškovas pateikė: Kauno apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-770-390/2007, duomenis iš Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos apie 2016 m. - 2022 m. ZSFP-23296, ZSFP-55251, ZSFP-99331 projektus ir dokumentus dėl 2022 m. ZSFP-99331 projekto, Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-7-876/2012, ieškovo 2022 m. gegužės 19 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų ir Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-4288-503/2021, Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-4288-503/2021.
14. Įstatymų leidėjo valia naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra itin ribojamas. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Todėl asmuo, siekdamas pasinaudoti minėta išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamą prašymą, ir pagrįsti jį svariais argumentais dėl jam taikytinos išimties iš bendrosios taisyklės.
15. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių objektyviai egzistavusių kliūčių dėl apelianto minimų bylų prijungimo bei procesinių dokumentų priėmimo bylose į nagrinėjamą bylą tada, kai ji buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas aktyviai naudojosi jam suteiktomis proceso teisėmis, todėl nėra jokios abejonės, kad jis galėjo ir turėjo teikti visus įrodymus, jo vertinimu, pagrindžiančius ieškinį pirmosios instancijos teismui dar iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus. Todėl ieškovo aptartas prašymas dėl bylų prijungimo netenkinamas ir su apeliaciniu skundu jo teikiami nauji įrodymai nepriimami.
Dėl teismo šališkumo
16. Pagal bylos medžiagą ieškovas (apeliantas) nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo pareiškęs nušalinimo bylą nagrinėjančiai teisėjai. Kitų pagrindų bylą nagrinėjančiai teisėjai nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo nenustatyta. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, kad ieškovas teisėjos šališkumą sieja su procesinių veiksmų atlikimu ir nepalankaus jam sprendimo priėmimu. Tačiau procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Tokios nuomonės laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e2-148-910/2022). Pažymėtina, kad apylinkės teismas nagrinėdamas bylą išklausė žodinius ieškovo paaiškinimus, sudarė galimybę teikti į bylą prašymus ir naujus įrodymus, ieškovas pasinaudojo teise į apeliaciją, apeliaciniame skunde išdėstė argumentus, kodėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nenustatyti jokie objektyvūs duomenys, leidžiantys abejoti bylą išnagrinėjusios teisėjos šališkumu, todėl ieškovo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo atmestini kaip nepagrįsti.
18. Apeliantas kitais apeliacinio skundo argumentais nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, neatskleidė bylos esmės ir padarė procesinės normos pažeidimus, dėl ko buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas. Taip pat apeliaciniame skunde argumentuojama, kad teismas nagrinėdamas bylą nepagrįstai sutiko su atsakovo pozicija dėl ieškinio senaties taikymo ieškovo pareikštiems ieškinio reikalavimams.
19. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjant bylą nebuvo atskleista bylos esmė. Nagrinėjamos bylos esmė – faktinių aplinkybių, susijusių su ieškovo pareikštu reikalavimu atsakovui – neturinės žalos atlyginimu bei atsakovo neteisėtų veiksmų nustatymas pareiškiant ieškinius ieškovui kitose bylose ir tokių nustatytų aplinkybių įvertinimas remiantis materialinėmis teisės normomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą pakankamai kruopščiai ištyrė aplinkybes, kurios buvo nurodytos ieškovo ieškinyje bei atsakovo atsiliepime, ištyrė byloje pateiktus duomenis, juos įvertino ir ieškovo pareikštam reikalavimui davė teisinį įvertinimą, todėl nėra teisinio pagrindo konstatacijai, kad nagrinėjant bylą nebuvo atskleista bylos esmė.
20. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
21. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008 ir kt.).
22. Pirmosios instancijos teismas remdamasis bylos duomenimis pagrįstai nustatė, kad ieškovas pareikštu reikalavimu atsakovui prašė teismo priteisti iš atsakovo už piktnaudžiavimą procesu – nepagrįstų ieškinių jam reiškimą teismo sprendime nurodytose bylose, veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir priteisti 125 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismas išnagrinėjęs bylą darė galutinę išvadą, kad išnagrinėtose bylose neįrodyta, jog atsakovas savo procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai, ne pagal paskirtį, ar veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Iš teismo sprendimo turinyje nustatytų aplinkybių spręstina, kad apylinkės teismas vertino byloje esančių įrodymų ( CPK 185 straipsnis) visumą, išnagrinėtose civilinėse bylose priimtus procesinius sprendimus ir juose konstatuotus faktus, kitą informaciją, teismo posėdyje duotus byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, reikšmingus bylai spręsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, galutinė teismo išvada dėl ieškovo prašomos priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimo už piktnaudžiavimą procesu yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliantas nesutikdamas su teismo pateiktų įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tokių įrodymų turinio ir jų reikšmės, nurodo bendro pobūdžio teiginius ir siekia įrodyti tik jam reikšmingas aplinkybes, todėl negalima sutikti su tokia aptarta apeliacinio skundo argumentacija.
23. Pažymėtina ir tai, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Taip pat akcentuotina, kad tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiškinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis (ieškovas, pareiškęs ieškinį). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės ieškinyje ir išdėstytos teismo posėdyje nagrinėjant bylą teisme nėra pakankamos faktui, kad ieškovui buvo padaryta neturtinės žalos, konstatuoti. Nenustačius šios civilinės atsakomybės sąlygos, negali kilti atsakovui civilinė atsakomybė, todėl nebuvo teisinio pagrindo ieškovui priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
24. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytai aplinkybei, kad ieškovas ieškinį atsakovui dėl piktnaudžiavimo procesu ir neturtinės žalos atlyginimo teismui pateikė praleidęs ieškinio senaties terminą ieškiniui pateikti ( CK 1. 125 straipsnio 8 dalis). Kaip rodo bylos medžiaga, kad ieškovas ieškinį teismui dėl teisminės gynimos pateikė tik 2021m. gruodžio 29d. Pirmosios instancijos teismas remdamasis bylos medžiaga teisingai nustatė, kad ieškovui atsakovo veiksmų neteisėtumas tapo žinomas jau nuo 2007 metų, kada buvo išnagrinėta ieškovo ieškinyje nurodyta civilinė byla Nr. 2-15-523/2007. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą ( CK 1. 127 straipsnio 1 dalis). Įvertinus nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo aplinkybę, kad ieškovas praleido ieškinio terminą ieškiniui pateikti.
25. Kita apelianto apeliacinio skundo argumentacija galutiniam tarp šalių ginčo išsprendimui nėra reikšminga, todėl plačiau neanalizuotina. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010 ir kt.).
26. Apibendrindama išdėstytą argumentaciją teisėjų kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas išnagrinėjęs bylą tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei analizuodamas ir vertindamas įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ( CPK 185 straipsnis), teisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimo institutą už piktnaudžiavimą procesu ( CPK 95 straipsnis), o taip pat taikant ieškinio senatį tokiems reikalavimui pareikšti. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apylinkės teismo sprendimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
27. Atmetus apelianto apeliacinį skundą jam turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, tačiau iš jo pagal CPK 93, 98 straipsnių taisykles priteistinos atsakovui bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme. Pagal pateiktus įrodymus atsakovas sumokėjo advokatui 1210 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Prašomų priteisti išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatytą maksimalų dydį, todėl priteisiamos atsakovui iš ieškovo 1210 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriau teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2022m. liepos 4d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš ieškovo V. K. priteisti atsakovui A. K. 1210 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.