Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas A. K. (toliau – ir ieškovas) ieškiniu prašė pripažinti ieškovui teisę vykdyti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto (dokumento Nr. www.zpdris.lt sistemoje (duomenys neskelbtini)), projekto rengėjas R. M. (toliau – projektas), rengimo ir įgyvendinimo procedūras be atsakovo V. K. (toliau – ir atsakovas) sutikimo. Ieškovui ir atsakovui bendrąja nuosavybės teise priklauso po ½ dalį 18,5708 ha ginčo žemės sklypo. Šalių santykiai yra blogi, todėl atidalijus žemės sklypus ir dalį jų suformuojant kaip atskirus, būtų išspręstas ginčas tarp šalių.

2. Ieškovas nurodė, kad 2016 m. birželio 28 d. iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Jurbarko skyriaus gavo leidimą pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo darbus. 2016 m. liepos 17 d. pagal faktinę naudojimosi žemės sklypu tvarką buvo parengtas žemės sklypų formavimo projekto sprendimų brėžinys. Atsakovui nesutikus derinti projekto sprendinių, jis kreipėsi į teismą ir 2017 m. gruodžio 1 d. Jurbarko rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1284-714/2017 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė jo ieškinį pilnai patenkinti ir padalinti natūra bendrąja dalinės nuosavybės teise valdomą 18,5705 ha žemės sklypą pagal R. M. 2016 m. liepos 25 d. parengtą žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinį ieškovui A. K. priteisint 92854 kv. m ploto žemės sklypą, plane žymimą indeksu Nr. 1, o atsakovui V. K. priteisinat 92854 kv. m ploto žemės sklypą, plane žymimą indeksu Nr. 2. Tęsiant projekto procedūras 2018 m. balandžio 17 d. Valstybinė miškų tarnyba atsisakė derinti parengtą projektą, nes pagal jo sprendinius miškas dalijamas į dvi dalis, kas prieštarauja Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 punkto nuostatoms. Dėl to projektas buvo taisytas - vietoj projektinio sprendinio padalinti žemės sklypą į du sklypus, suprojektuotas sprendinys padalinti žemės sklypą į tris sklypus. Šis projektas buvo pateiktas derinti NŽT, kuri 2019 m. gegužės 4 d. atsisakė projektą derinti, nes nėra projekto iniciatoriaus pritarimo. 2019 m. birželio 18 d. per atstovą buvo kreiptasi į atsakovą su derinimo raštu, tačiau 2019 m. birželio 21 d. buvo gautas atsakovo elektroninis laiškas, kuriame nurodoma, kad jis atsisako derinti projektą. Ginčo žemės sklypo bendras plotas 18,5705 ha, kurio faktinė naudojimosi tvarka yra nusistovėjusi, todėl atidalijimas natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės nepažeistų nei vienos iš šalių interesų. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad projekto plane sklypas Nr. 2, kuris padalijus žemės sklypą atitektų atsakovui, yra 73629 kv. m, tai yra didesnis, nei sklypas Nr. 1, kuris atitektų ieškovui (71622 kv. m), be to, sklype Nr. 1 yra jam nuosavybės teise priklausanti namų valda. Projekto sprendiniai niekuo nesiskiria nuo projekto, kuriuo remiantis 2017 m. gruodžio 1 d. yra priimtas teismo sprendimas, išskyrus tai, kad miškas nepadalinamas į dvi dalis, o paliekamas kaip vienas bendras sklypas.

3. Atsakovas V. K. patikslintu priešieškiniu prašė padalinti žemės sklypą, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), į 3 dalis pagal civilinėje byloje Nr. e2-5682-714/2019 matininko V. S. pateiktą bei NŽT patvirtintą projektą ir priteisti jam iš ieškovo A. K. 450 000 Eur kompensaciją; atmesti visus likusius šalių reikalavimus ir prašymus, tame tarpe ir prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, kad tuo nebūtų piktnaudžiaujama ir vilkinamas bylos nagrinėjimo procesas. 2017 m. gruodžio 1 d. teismas ginčo sklypą pagal A. K. ieškinį įsiteisėjusiu sprendimu jau yra padalinęs į dvi lygias dalis su atskirais privažiavimais (civilinė byla Nr. e2-1284-714/2017). Ginčai dėl žemės sklypo prasidėjo 2000 metais, o nuo 2003 metų jie persikėlė į teismus. Atsakovas nuo 1992 m. rūpinosi ir prižiūrėjo žemės sklypą, tai darė kartu su savo broliu A. K., tačiau vėliau brolis pradėjo sukčiauti, todėl prasidėjo konfliktai. 2003 m. A. K. užtvėrė kelius į jų bendrą sklypą, jį stipriai sumušė. Visą bendrą žemės ūkio techniką paslėpė. Remiantis interneto svetainių, kurios užsiima nekilnojamojo turto pardavimu, skelbimais žemės ūkio paskirties sklypų kainos vidutiniškai svyruoja nuo 5000 iki 20 000 Eur už hektarą. Ginčo sklypas yra išskirtinėje vietoje, turi ilgą miškingą ribą su dideliu vandens telkiniu. Sklypui priklauso aukštas skardis miške su poilsio ir apžvalgos aikštele prie vandens telkinio. Netoliese teka Nemuno ir Dubysos upės, stovi Panemunės ir Raudondvario pilys, netoli Kauno miestas. Tokį sklypą atsakovas vertina maksimalia kaina, tai yra apie 20 000 Eur už arą. Pagal ieškovo pasiūlytą sklypo padalinimo projektą ieškovui atitenka aukšto našumo, įtrešta ir numelioruota žemė, elektros perdavimo linija, patogus privažiavimas į sklypą ir prie pat vandens telkinio (valčiai atitempti). Į ieškovo sklypo dalį veda geros kokybės bendro naudojimo kelias, kurį prižiūri seniūnija, reguliariai atsiųsdami greiderį. Tuo keliu nesunkiai galima privažiuoti iki vandens telkinio (šioje jų miško vietoje ieškovas savavališkai pasistatė prieplauką). Tuo tarpu pagal projektą atsakovui priskirtoje sklypo dalyje yra pelno nenešantis sulaukėjęs aronijų uogynas, kurio sunaikinimui reikia didelių lėšų ir ne vienerių metų laikotarpio darbo. Į jam priskirtą sklypo dalį nenutiesta elektros perdavimo linija, o kelias yra labiau teritorinis nei praktinis ir jo egzistavimas priklauso nuo ieškovo nuotaikos bei ambicijų (kelias yra reguliariai suariamas). Atsakovo sklypo dalyje nėra privažiavimo prie vandens telkinio, nes pakrantės ribojasi su aukštais ir stačiais miško šlaitais. Atsakovui priskirtino sklypo dalimi nėra galimybių naudotis pagal paskirtį, tai yra auginti įvairias žemės ūkio kultūras, tiekti jas gyventojams ir gauti iš to pelną. Padalinto sklypo dalių vertės yra labai skirtingos, o pats padalinimas tikrai padarys neproporcingai didelę žalą atsakovui priskirto sklypo paskirčiai, todėl siūlo atsakovui priskirto sklypo vertės skirtumą kompensuoti pinigais.

Šalies argumentai

5. Teismas nustatė, kad 2017 m. ieškovas kreipėsi į teismą dėl žemės sklypo atidalijimo. 2017 m. gruodžio 1 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1284-714/2017 sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir priklausanti šalims po ½, buvo padalintas pagal R. M. parengtą žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinį ieškovui A. K. asmeninės nuosavybės teise priteisiant 92854 kv. m ploto žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu Nr. 1, atsakovui V. K. asmeninės nuosavybės teise priteisiant 92854 kv. m ploto žemės sklypą pažymėtą indeksu Nr. 2.

13. Apeliaciniu skundu ieškovas A. K., atstovaujamas advokato Edgaro Jautakio, prašo 2020 m. lapkričio 3 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-146-876/2020 dalį, kuria atmestas ieškovo A. K. ieškinys, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, ieškovo A. K. ieškinį patenkinti pilnai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad sutikimas duodamas ne bendrai teisei į atidalijimą įgyvendinti, bet konkretiems veiksmams atlikti, yra nepagrįsti. Ieškinio reikalavimas buvo konkretus, t. y. pripažinti ieškovui teisę vykdyti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto (dokumento Nr. www.zpdris.lt sistemoje (duomenys neskelbtini)), projekto rengėjas R. M., rengimo ir įgyvendinimo procedūras be atsakovo V. K. sutikimo. Niekam iš dalyvaujančių byloje asmenų nekilo klausimų, net atsakovui, kad reikalavimas yra nekonkretus. Teismo nuomone, ieškovas turėjo prašyti ne leisti atlikti visą žemės sklypo atidalijimo procedūrą, o atlikti konkretų veiksmą (derinti, tikrinti, tvirtinti ir pan.), kas yra net nelogiška, nes atsakovui kiekvieną kartą nesutinkant, ieškovas būtų priverstas kreiptis į teismą ir bylinėtis keletą metų dėl kiekvieno veiksmo, kas nulemtų, jog žemės sklypo atidalijimas užtruktų neprotingai ilgą laiką.

13.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad žemės sklypų atidalijimo procedūros yra reglamentuotos Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu patvirtintose taisyklėse „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – taisyklės). Šių taisyklių 66 straipsnyje labai aiškiai nurodyta, kada ir koks turi būti žemės sklypo bendrasavininkio pritarimas. Pritarimas yra gaunamas, kuomet projektas yra parengtas (konkrečiu atveju, parengus projektą ieškovas paprašė pritarimo iš atsakovo), o pritarimo turinys nurodytas Taisyklių 66 straipsnyje – Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Projektas buvo pateiktas derinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriui, kuris 2019 m. gegužės 4 d. priėmė sprendimą atsisakyti projektą derinti, nes nėra projekto iniciatoriaus (-ių) pritarimo. Ieškovas ir prašė teismo leisti vykdyti be bendraturčio sutikimo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo procedūras, kurios numatytos taisyklėse.

13.3. Nepagrįstas teismo motyvas, kad faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka nusistovėjo dėl savavališkų ieškovo veiksmų, kai jis ėmė naudotis jam tinkančia žemės sklypo dalimi be kito bendraturčio sutikimo. Šakių rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-7-876/2012 nagrinėjo ginčą tarp I. K. ir atsakovo V. K. dėl atsisakymo duoti sutikimą pripažinimo neteisėtu. Šioje byloje trečiuoju asmeniu dalyvavo A. K.. Jau tuomet atsakovas V. K. naudojo tuos pačius argumentus, kurių pagrindu ir šioje byloje atsisakė pritarti projektui, esą, kad žemės sklypo dalis, kuria naudojasi A. K., yra geresnė, gražesnė ir vertingesnė, nors jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Minėtoje byloje Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1560-658/2012, panaikindamas Šakių rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimdamas naują sprendimą, nustatė, kad, jeigu bendraturčių faktiškai naudojamame sklype yra statiniai, turi būti nustatoma tokia naudojimosi tvarka, kad statiniai liktų tam žemės sklypo bendraturčiui paskirtoje naudotis sklypo dalyje, kuriam statiniai priklauso. Šioje byloje esantis projektas būtent taip ir parengtas, kad ieškovui atitektų žemės sklypo dalis, kurioje yra jo namų valda.

13.4. Teismas turėjo išankstinę nuomonę, dėl ko turėjo nusišalinti nuo bylos. Šią bylą ir civilinę bylą Nr. 2-7-876/2012 nagrinėjo ta pati teisėja, civilinėje byloje Nr. 2-7-876/2012 8 psl. išdėstyti motyvai dėl nusistovėjusios naudojimosi tvarkos yra visiškai tokie patys, kaip ir šioje byloje, kur teismas padarė išvadą, kad šiuo metu faktiškai nusistovėjusi naudojimosi tvarka nustatyta ne bendru šalių susitarimu, o nusistovėjusi dėl savavališkų ieškovo veiksmų.

Šalies argumentai

14. Atsakovas V. K. apeliaciniu skundu prašo Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo patikslintas priešieškinis, panaikinti ir priimti naują sprendimą - priešieškinį pilnai patenkinti, leisti ieškovui vykdyti minėto 18,5708 ha žemės sklypo padalinimo projekto procedūras be atsakovo sutikimo ir priteisti iš ieškovo atsakovui V. K. 450 000 Eur kompensaciją; sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškovo ieškinys, palikti nepakeistą; prijungti išnagrinėtas bylas Nr. 1-9-5/2004, Nr. 2-803-523/2006, Nr. 2-15-523/2007, Nr. 2-1050-670/2007, Nr. 2-477-74/2007, Nr. 2A-770-390/2007, Nr. 2-927-74/2007, Nr. 2-1050-670/2007, Nr. 2-1142-630/2007, Nr. 2-64-630/2008, Nr. 2-503-630/2008, Nr. 2-577-634/2009, Nr. 2-23-634/2010, Nr. 8R-5-1/2011, Nr. 2-418-876/2011, Nr. 2-7-876/2012, Nr. 2A-1560-658/2012, Nr. 2A-1265-555/2007, Nr. A6.-91-829/2017, Nr. 1-21-377/2012, Nr. 1A-387-417/2012, Nr. 2P-977/2012; išreikalauti iš Jurbarko policijos, Jurbarko prokuratūros bei Lietuvos Respublikos Generalinės Prokuratūros visus atsakovo skundus, pareiškimus bei prašymus su atsakymais ir prijungti juos prie atsakovo apeliacinio skundo nagrinėjimo, nes jie visi susiję su minimo žemės sklypo ir ant jo esančio turto valdymu ir dalinimu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. 2017 m. birželio 28 d. ieškovas A. K. su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl 18,5708 ha sklypo padalinimo į 2 lygias dalis ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo (civilinė byla Nr. 2-1284-714/2017). Tiek ieškovas, tiek jo atstovas advokatas Edgaras Jautakis, tiek jų išsikviestas liudytojas ir projektuotojas matininkas V. S. teismą įtikinėjo, kad projektas atitinka visus įstatymus, kad abiejų dalių vertės yra vienodos, kad į abu suformuotus sklypus veda atskiri bendro naudojimo keliai, ir kad projektui pritarė NŽT. 2017 m. liepos 27 d. atsiliepime atsakovas nurodė, kad ieškovas jį persekioja, savavaldžiauja bendro turto valdyme, savavališkai užėmė ženkliai vertingesnę minėto bendro sklypo dalį nieko į ją neinvestavęs, ir kad kelio į atsakovui priskirtą sklypo dalį egzistavimas yra abejotinas. Taip pat nurodė, kad ieškovas jau nuo 2004 metų reguliariai teismui teikia suklastotus ieškinius prieš atsakovą, gerai iš jų užsidirba, ir kad teismai ieškovui nuolatos nuolaidžiauja. Teismas 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimu pilnai patenkino ieškovo ieškinį ir priteisė visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. 2019 m. liepos 12 d. A. K. vėl su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas 18,5708 ha sklypą padalinti į 3 dalis ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. e2-146-876/2020). Ieškovo pateikti 2017 ir 2019 metų projektai vizualiai yra labai neaiškūs. Iš brėžinių neįmanoma sužinoti, kur tikrovėje bus sklypų ribos. Visi proceso dalyviai pateikinėjo skirtingus dalių plotų dydžius, nuolatos painiojosi ir keitė savo parodymus, arba teigė negalintys greitai atsakyti. VĮ Registrų centro duomenimis ir teismo teigimu trečio sklypo dydis yra 4,75 ha. Miškų tarnybos atstovų teigimu, trečio sklypo dydis yra 3,91 ha. Projektuotojai V. S. ir R. M. teigė nežinantys koks yra trečio sklypo plotas. Taip pat pareiškė ir ieškovas. Projekto rengėjas MB „Žemės matavimų biuras“ 2017 metų projekto aiškinamajame rašte nurodo, kad minėtame 18,5708 ha sklype yra 4,75 ha miško. Tačiau tame pačiame rašte, dalinant minėtą sklypą į dvi dalis, nurodoma, kad ieškovui priklausys 2,0258 ha miško ploto, o atsakovui - 1,99 ha miško ploto. T. y. projekto rengėjas 2017 metų projektu apgaudinėja teismą: nurodo, kad miško plotas atitinka VĮ Registrų centro duomenis, tačiau po padalinimo paslapčia pradanginama 0,7342 ha miško ploto (4,75-2,0258-1,99=0,7342 ha). Lygiai taip pat projekto rengėjas MB „Žemės matavimų biuras“ parašė ir 2019 metų projekto aiškinamajame rašte: nurodė, kad miško plotas yra 4,75 ha, o jį atskyrus nuo bendro 18,5708 ha ploto, miško lieka tik 4,0457 ha. 2017 ir 2019 metų ieškiniais ieškovas bando paslapčia įteisinti svetimo didelės vertės turto vagystę - 0,7342 ha atsakovui bendros nuosavybės teisėmis priklausantį miško plotą.

14.2. Nagrinėjant ieškovo pateiktą sklypo padalinimo projektą buvo labai svarbu išsiaiškinti, ar į visus tris sklypus įmanoma laisvai patekti, t. y. ar yra numatyti į juos keliai. NŽT atstovė teisme pareiškė, kad į kiekvieną suprojektuotą sklypą privalo būti numatytas mažiausiai vienas privažiavimas. Ieškovas A. K. ir projektuotojas V. S. teismui tiek civilinėje byloje Nr. 2-1284-714/2017, tiek nagrinėjamoje byloje teismą įtikinėjo, kad atsakovui numatyti bendro naudojimo keliai patekti į jam priskirtus sklypus. Matininkas V. S. paaiškino, kad projekte numatytu servitutiniu keliu per ieškovui priskirtą sklypo dalį atsakovas naudotis negalės. Kad atsakovui nebus leidžiama naudotis servitutiniu keliu per ieškovo kiemą kategoriškai pareiškė ir ieškovo atstovas Edgaras Jautakis. Apklausiant NŽT atstovę R. G., pastaroji paaiškino, kad atsakovas į suformuotą trečią (bendrą) sklypą gali patekti tik minėtu servitutiniu keliu per ieškovo sklypą ir sodybos kiemą. Teismas įpareigojo ir NŽT darbuotojai atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, 2020 m. rugsėjo 9 d. surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą (toliau - Aktas) Nr. FD-910-(14.32.141). Kartu su minėtu aktu teismui NŽT pateikė ir padarytas ieškovo suplanuotų kelių nuotraukas. NŽT pareiškė, kad suplanuoti keliai egzistuoja, ir kad neva tai įrodo jų darytos nuotraukos. Iš teismui pateiktų minėtų nuotraukų aiškiai matosi, kad į sklypą, projekte pažymėtą Nr. 3, jokio privažiavimo kelio nėra. Prie Akto pridėtose nuotraukose (Akto priedas Nr. 3: nuotraukos 2; 3; 4) aiškiai matosi, kad jokio servitutinio privažiavimo į sklypą Nr. 3 (mišką) nėra.

14.3. Civilinėje byloje Nr. e2-1284-714/2017 ieškovas kartu su 18,5708 ha sklypo padalinimo į dvi atskiras dalis projektu teismui pateikė ir privažiuojamųjų kelių į abi sklypo dalis projektines schemas (priedai Nr. 4, Nr. 5). Šios schemos yra tikros, atitinka visus įstatymus ir yra šalių neginčijamos. Į abu ieškovo suprojektuotus sklypus tikrai yra trumpi įvažiavimai. Niekas neginčija, kad minėtas brėžiniuose (priedai Nr. 4 ir Nr. 5) nurodytas trumpas įvažiavimas į ieškovui priklausančią sklypo dalį Nr. 1 pagal brėžinį priede Nr. 4 (arba „A“ pagal brėžinį priede Nr. 5) yra sujungtas su bendro naudojimo keliais. Tačiau trumpasis įvažiavimas į atsakovui priklausančią sklypo dalį Nr. 2 nėra sujungtas su jokiais bendro naudojimo keliais. Iš „Geoportal.lt“ portalo matyti, kad į 18,5708 ha sklypą yra tik vienas kelias. Tai kelias į ieškovo sodybą (sklypo dalis Nr. 1, arba „A“). Tuo tarpu į minėto sklypo atsakovui priskirtą dalį (sklypo dalis Nr. 2, arba „B“) suprojektuotas įvažiavimas yra labai trumpas. T. y. jis nesujungtas su bendro naudojimo keliu. NŽT Jurbarko skyriaus darbuotojai, teismo nurodymu atlikę įvažiavimų į visas 3 sklypo dalis patikrą ir 2020 m. rugsėjo 9 d. surašę Faktinių duomenų patikrinimo vietoje Aktą, jame nurodė, kad kelias į sklypo dalį Nr. 2 („B“) yra, tik reikia apkarpyti krūmų (akacijų) šakas. Ieškovo 2017 metais teismui pateiktame projekte (priedas Nr. 5) aiškiai matosi ta minima įvažiavimo vieta, ties kuria, anot NŽT teiginio, reikia apkarpyti krūmų šakas. Pasididinus vaizdą aiškiai matosi suprojektuotas 4 metrų pločio įvažiavimas į sklypo dalį „B“ (Nr. 2) ir maždaug 3 metrų pločio juosta nuo kelio iki artimiausių krūmų. Minėtoje 3 metrų pločio juostoje nėra jokių krūmų ir šakų. T. y. niekas netrukdytų važiuoti suprojektuotu įvažiavimu. Tai patvirtina atsakovo teiginius, kad ieškovas šiuo metu minėtą įvažiavimą į sklypo dalį Nr. 2 („B“) yra suaręs ir užsėjęs. O NŽT komisija nufotografavo ir pateikė išvadas visai ne apie įvažiavimą, o apie kitą plotą.

14.4. NŽT Jurbarko skyrius ieškovo naudai sistemingai klastoja teismui pateikiamus duomenis. Atsakovas teismo daug kartų prašė leisti ir atsakovui dalyvauti komisijos darbe, bet atsakovo prašymai buvo atmesti. Prašė teismo, kad ieškovas sustatytų riboženklius (bent laikinus kuoliukus), nes tik pagal juos galima nustatyti įvažiavimo į sklypo dalį Nr. 2 („B“) vietą. Bet ir šis atsakovo prašymas buvo atmestas. Ieškovas atsakovo sustatytus riboženklius sunaikina. Dėl ko atsakovas du kartus kreipėsi į policiją. Vienas tyrimas dėl to nuo 2018 metų vykdomas iki šiol. Teismas atsisakė įtraukti šio tyrimo medžiagą į bylos nagrinėjimą, o ieškovas teismui pareiškė, kad nieko apie jokius policijos tyrimus nežino.

14.5. Teismas bylą nagrinėjo tik pagal ieškovo ieškinį, atsakovo priešieškinio nenorėjo priimti, teismo posėdžiuose pabrėždavo, kad byla bus nagrinėjama tik pagal ieškovo ieškinį. Dėl to didžioji dauguma atsakovo klausimų proceso dalyviams buvo atmetinėjami arba ignoruojami. Kad byla bus nagrinėjama ir pagal atsakovo priešieškinį, teisėja pranešė tik paskutiniame 2020 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdyje. Tačiau minėtas posėdis buvo skirtas tik iškviesto liudytojo R. M. apklausai. Nors atsakovo priešieškinis ir buvo atmestas, bet jis net nebuvo išsamiai nagrinėjamas teismo posėdžiuose. Neleisdama arba trukdydama atsakovui uždavinėti proceso dalyviams klausimus, susijusius su priešieškiniu ir netgi su ieškiniu (arba leisdama jiems išvis neatsakinėti į atsakovo klausimus), bei ignoruodama arba atmetinėdama didžiąją dalį atsakovo pateiktų duomenų, klausimų bei prašymų, teisėja tyčia pažeidinėjo atsakovo teises į nešališką teismą, nes kitiems asmenims tokio sistemingo trukdymo naudotis savo procesinėmis teisėmis nebuvo.

Šalies argumentai

15.3. Ieškovo atstovo teiginys, kad teisėja tapo šališka, kai priėmė netinkamą 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą, akivaizdžiai parodo, kad teisėja tikėtina buvo kažkieno įpareigojama priimti ieškovui palankų sprendimą. Teisėja, nagrinėdama civilinę bylą Nr. e2-146- 876/2020, aiškiai stengėsi apsaugoti ieškovo interesus ir visaip trukdė atsakovui uždavinėti klausimus, susijusius su ieškiniu ir priešieškiniu. Tuo tarpu nei ieškovui, nei ieškovo atstovui teisėja visiškai netrukdė uždavinėti klausimus, žeminti atsakovą ir pan. Po teisėjos priimto sprendimo ieškovo interesai visiškai nenukentėjo: jis kaip savavaldžiavo minėtame bendrame sklype, taip ir liko savavaldžiauti. Atsakovo interesai nukentėjo: atsakovas negali naudotis savo turtinėmis teisėmis minėtame sklype, ir toliau negalės. Todėl ieškovo atstovo teiginys, kad teisėja, nepatenkinusi ieškovo ieškinio, pademonstravo šališkumą atsakovui, turi akivaizdžiai kitą prasmę: teisėja iki galo neįvykdė tikėtinai sutarto nurodymo pilnai patenkinti ieškovo suklastotą projektą.

15.4. Ieškovo teiginys, kad jis neturi išskirtinio privažiavimo prie vandens telkinio, yra melas. Ieškovas ne tik turi išskirtinį privažiavimą, bet ir pasistatęs ten prieplauką (kol nebuvo užtvankos, toje vietoje buvo kelias į Veliuonos miestelį). Minėtos prieplaukos konstrukcija puikiai matosi visuose Google maps ar maps.lt žemėlapiuose. Turi ieškovas ir valtį, tik laiko ją arčiau sodybos. Ieškovo teiginys, kad jo sklype yra jo iškastas prūdas - visiškai nesusijęs su ieškiniu ar priešieškiniu.

Šalies argumentai

16.1. Ieškovas įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti ieškovui A. K. teisę vykdyti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto (dokumento Nr. www.zpdris.lt sistemoje (duomenys neskelbtini)), projekto rengėjas R. M., rengimo ir įgyvendinimo procedūras be atsakovo V. K. sutikimo. Įgyvendinus visas procedūras, žemės sklypas turės būti padalintas, nes galimybė atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės yra nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta bendraturčių ginčų, jiems įgyvendinant šias teises.

16.2. Žemės sklypo formavimo projekto sprendinių brėžinyje yra nurodyti taškai, kurie turi koordinates. Reikalavimo statyti riboženklius rengiant projektą nenumato jokie teisės aktai.

16.3. Bylos nagrinėjimo metu iškilus klausimui dėl privažiavimo kelių į visus projektuojamus žemės sklypus buvimo/nebuvimo, NŽT pateikė išvadą dėl privažiavimo galimybės prie projektuojamų žemės sklypų ir nurodė, kad V. K. į formuojamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą galėtų privažiuoti ir keliu (nuotraukos Nr. 9, 10, 11), jeigu apgenėtų krūmų šakas, be to projekte yra projektuojamas ir servitutinis kelias per A. K. sklypo dalį, todėl priešingai, nei nurodo atsakovas, į projektuojamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą būtų net du keliai. Ginčo, kad atsakovas turi galimybę privažiuoti į projektuojamą žemės sklypą „B“ arba Nr. 2, nėra.