- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-08-27
- Bylos Nr.
- 2A-1560-658/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00158-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Rudzinskas (pirm.), Virginija Lozoraitytė, Nerijus Meilutis (pran.)
- Ieškovas
- I. K., J. K.
- Atsakovas
- V. K.
- Trečiasis asmuo
- A. K., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės, Nerijaus Meilučio (pranešėjas), Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų I. K., J. K. ir atsakovo V. K. apeliacinius skundus dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7-876/2012 pagal ieškovų I. K., J. K. patikslintą ieškinį atsakovui V. K., tretiesiems asmenims A. K., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl teisės įteisinti statinius gynimo ir atsakovo patikslintą priešieškinį ieškovei I. K., trečiajam asmeniui A. K. dėl nuosavybės teisių gynimo, naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Patikslintu ieškiniu (b.l. 16-17, t. 3) ieškovai prašė pripažinti neteisėtu atsakovo atsisakymą duoti sutikimą ieškovams savo vardu įregistruoti gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir garažą, statomus pagal pakoreguotą techninį projektą (projekto rengėjas- SĮ „Jurbarko planas“) žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pripažinti ieškovams teisę statinius įregistruoti be atsakovo sutikimo, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovai nurodė pagal 1993 m. balandžio 20 d. išduotą leidimą ir tos pačios dienos projektą pasistatę statinius ginčo žemės sklype. Šį žemės sklypą ieškovė I. K. 1998 m. birželio 24 d. sutartimi lygiomis dalimis padovanojo atsakovui ir trečiajam asmeniui A. K.. 2011 m. spalio 20 d. sutartimi trečiasis asmuo jam priklausančią sklypo dalį padovanojo ieškovei. Siekiant įteisinti atliktus statybos darbus, ieškovams reikalingas žemės sklypo bendraturčio- atsakovo- sutikimas. Kadangi atsakovas sutikimo neduoda, nenurodo jokių nesutikimo motyvų, ieškovai savo teises gina teismine tvarka. Statybos darbai buvo atlikti dar iki 1998 m. birželio 24 d. dovanojimo sutarties sudarymo, atsakovui apie atliekamus darbus buvo žinoma, jis jokių pretenzijų nereiškė, atsakovas žemės sklypo dalimi, kurioje stovi statiniai, faktiškai nesinaudoja. Nurodytas aplinkybes ieškovai įvertino kaip pagrindą ieškinio reikalavimams patenkinti.
Patikslintu priešieškiniu (b.l. 94-99, t. 2) atsakovas prašė uždrausti trečiajam asmeniui A. K. savavaldžiauti jam nepriklausančiame ginčo sklype, priverstinai iškeldinti trečiąjį asmenį su šeima iš ginčo žemės sklype pastatytų statinių, pripažinti trečiąjį asmenį neteisėtai valdžiusiu nurodytus statinius, nustatyti žemės sklypo valdymo tvarką, priteisti iš ieškovės I. K. ir trečiojo asmens A. K. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas nurodė dar 1992 m. nusprendęs pradėti savarankiškai ūkininkauti, pats sutvarkęs apleistą, tuo metu ieškovei I. K. priklausiusį žemės sklypą ir jame stovėjusius pastatus, sudėdamas visas savo santaupas. Kadangi darbų buvo daug, atsakovas dirbti kartu pasikvietė ir savo brolį- trečiąjį asmenį. Broliui susituokus jis su sutuoktine apsigyveno ginčo sklype esančioje sodyboje. 1998 m. ieškovė I. K. žemės sklypą lygiomis dalimis padovanojo atsakovui ir trečiajam asmeniui. Nuo 2000 m. tarp brolių prasidėjo konfliktai dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, kol galiausiai trečiasis asmuo atėmė iš atsakovo bet kokias galimybes naudotis atsakovui priklausančiu turtu. Net keliuose teisminiuose procesuose trečiasis asmuo siekė įrodyti, jog ginčo sklype esantys statiniai priklauso jam, ir tik nepavykus to padaryti, į brolių tarpusavio ginčą įtraukė tėvus, net ir jam priklausančią sklypo dalį perleisdamas atgal ieškovės I. K. nuosavybėn. Norint padalinti žemės sklypą natūra, būtina nustatyti abiejų dalių vertę ir susitarti dėl kompensacijos už trečiojo asmens pageidaujamą vertingesnę sklypo dalį su pastatais sumokėjimo. Tokiu būdu atsakovas įgytų galimybę susigrąžinti bent jau tai, ką į žemės sklypą investavo. Be to, neteisėtais pripažintini trečiojo asmens veiksmai, susiję su vienašališku viso žemės sklypo naudojimu savo poreikiams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šakių rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 29 d. sprendimu (b.l. 134-144, t. 3) ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovai neįrodė, jog statiniai pastatyti laikantis teisės aktų ir projekto reikalavimų ir pripažinti tinkamais naudoti. Teismo posėdžio metu visi proceso dalyviai patvirtino faktą, jog 2010 m. buvo parengtas pakoreguotas projektas, atitinkantis faktinę situaciją. Pastaroji aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog dar galiojant statybos leidimui atlikti darbai neatitiko projektinės medžiagos. Statiniams įteisinti yra reikalingas naujas statybos leidimas, o tokiam leidimui išduoti- atsakovo sutikimas. Teismas akcentavo ir tai, jog atsakovas pateikė pakankamus nesutikimo įteisinti ginčo statinius motyvus. Naudojimosi sklypu tvarka nusistovėjo dėl nepagrįsto trečiojo asmens elgesio ribojant atsakovo nuosavybės teises, sklypo dalis, kurioje pastatyti statiniai, yra geresnė, gražesnė ir vertingesnė. Žemės sklypo dovanojimas abiem broliams sukūrė pagrįstus atsakovo lūkesčius, jog jis galės lygiomis teisėmis naudotis ir sklype esančiais statiniais. Kartu teismas konstatavo, jog neišsprendus statinių registravimo klausimo nėra pagrindo tenkinti ir atsakovo prašymo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Be to, šalys nepateikė teismui projekto, kuriuo remiantis žemės naudojimo tvarka galėtų būti nustatyta. Priešieškinio reikalavimai dėl draudimo trečiajam asmeniui savavaldžiauti, priverstinio jo iškeldinimo iš ginčo statinių vertintini kaip siekis apginti nuosavybės teises į statinius. Tačiau atsakovas neįrodė tokias teises turintis. Pagal žemės sklypo dovanojimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, sklypo perleidimas savaime nereiškė ir jame esančių statinių perleidimo. Be to atsakovas neįrodė ir dalyvavimo statinius kuriant fakto.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 1-3, t. 4) ieškovai prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimo dalį, kuria atmestas patikslintas ieškinys, šioje dalyje priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti. Apeliantai savo poziciją grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad pastatai buvo pastatyti iki dovanojimo sandorio sudarymo. Tuo metu ieškovai jau buvo įgiję teisę įregistruoti statinius, tačiau šios teisės nerealizavo. Byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovai kokias nors su statiniais susijusias teises būtų perleidę atsakovui. Atmesdamas ieškinį teismas atėmė iš ieškovų teisę įteisinti statinius, įregistruoti nuosavybės teises į juos. Teismas neatskleidė bylos esmės, sprendė ne atsisakymo duoti sutikimą teisėtumo klausimą, bet pagrindų statiniams įteisinti egzistavimo klausimą. Atsakovo argumentai, jog žemės sklypo dalis, kurioje stovi statiniai, yra geresnė, gražesnė ir vertingesnė, nepagrįsti jokiais įrodymais. Atsakovas taip pat nepateikė reikalavimo pripažinti jam nuosavybės teises į pastatus, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių motyvą dėl prisidėjimo prie statybos darbų. Įteisinus statinius atsakovo nuosavybės teisės nebūtų niekaip suvaržytos, todėl jo atsisakymas duoti sutikimą vertintinas kaip nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą (b.l. 23-24, t. 4) atsakovas prašo skundą atmesti, priteisti iš ieškovų ir trečiojo asmens A. K. atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nurodo nuosekliai reiškiantis pretenzijas dėl nuosavybės teisių į ginčo statinius, atkreipia dėmesį į tai, jog statiniai nėra baigti statyti iki šiol. Susitarimas dėl žemės sklypo perleidimo buvo sudarytas dar 1994 m. sausio 23 d., pagal šį susitarimą ieškovai nepasiliko jokių teisių į statinius, todėl nieko statyti ginčo sklype negalėjo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 9-16, t. 4) atsakovas prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimo dalį, kuria atmestas patikslintas priešieškinis, šioje dalyje priimti naują sprendimą, priešieškinį patenkinti. Apeliantas savo poziciją grindžia šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas be pagrindo nurodė, jog naudojimosi sklypu tvarkai nustatyti yra būtini projektai su geodeziniais matavimais. Toks teismo reikalavimas yra neįvykdomas.Atsakovas ženkliai prisidėjo prie ginčo statinių statybos, tuo tarpu ieškovams šie statiniai nebuvo svarbūs, jais prisidengdamas teisminius reikalavimus reiškia trečiasis asmuo.Trečiajam asmeniui vienam naudojantis tiek žemės sklypu, tiek ir statiniais yra pažeidžiamos atsakovo nuosavybės teisės, kurias teismai atsisako ginti.Tuo metu, kai broliai dar ūkininkavo kartu, didžiąją dalį darbų atlikdavo būtent atsakovas, kuris turėjo tiek galingesnę techniką, tiek ir darbams atlikti reikalingą išsilavinimą bei kvalifikaciją. Trečiasis asmuo, prisidengdamas ieškovais, teikia melagingą informaciją, juodina atsakovą, pats naudodamasis jam nepriklausančiu turtu ir siekdamas apriboti teisėto savininko teises.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b.l. 26-28, t. 4) ieškovai prašo skundą atmesti ir nurodo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškovų savavaldžiavimo, nesąžiningo sklypo valdymo ar kitokių atsakovo teisių pažeidimo faktus. Atsakovas neįrodė ir esantis dalies ginčo pastatų savininku, todėl negali įgyvendinti savininko teisių. Kol neišspręstas sklype esančių statinių įteisinimo klausimas, negali būti atliekami ir geodeziniai matavimai. Tik įteisinus statinius bus galima spręsti sklypo padalijimo ar naudojimosi juo tvarkos nustatymo klausimą.
Tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinius skundus teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl galimo statybos darbų atlikimo procedūrų pažeidimo, kaip žemės sklypo bendraturčio atsisakymo duoti sutikimą, susijusį su statybos darbų atlikimu, pagrindo
Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 7-9 dalimis, Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 punktu, 1 priedu, teikdamas prašymą statybos leidimui išduoti asmuo privalo pateikti ir žemės sklypo bendraturčių sutikimą. Analogiškas sutikimas, vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 37 punktu, 6 priedu, būtinas ir teikiant registruoti ir/ar tvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą. Kiekvienas iš šių sutikimų yra kompetentingai institucijai pateikiamų dokumentų paketo, kurių pagrindu išduodami atitinkamai statybą leidžiantis ir statybos darbų užbaigimo faktą patvirtinantis dokumentai, sudedamoji dalis. Net ir esant bendraturčio sutikimui statybos leidimas negalės būti išduodamas ar statybos procedūros pripažintos užbaigtomis, jeigu nebus laikomasi kitų procedūrinių reikalavimų. Tokiu būdu bendraturčio sutikimas vertintinas kaip viena iš procedūrinių statybos darbų teisėtumo sąlygų, užtikrinančių galimybę žemės sklypo bendraturčiui įvertinti statybos darbų santykį su jo teisėmis ir teisėtais interesais ir išdėstyti savo poziciją atitinkamu klausimu. Dėl aptartų priežasčių pirmosios instancijos teismo nurodytos su galimu statybos darbų neteisėtumu susiję aplinkybės vertintinos kaip negalinčios turėti jokios reikšmės atsakovo atsisakymo duoti ieškovams sutikimą statybos darbams įsiteisinti, o kartu ir paties patikslino ieškinio reikalavimų, pagrįstumui, t.y., kaip teisingai nurodo ieškovai savo pateiktame apeliaciniame skunde, ginčijamo sprendimo motyvai dėl galimų statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų vertintini kaip nukrypimas nuo bylos esmės.
Dėl atsakovo nurodytų atsisakymo duoti sutikimą statybos darbams įteisinti priežasčių pagrįstumo
Bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą apriboja statytojo teises, todėl turi būti motyvuotas, grindžiamas siekiu apsiginti nuo realaus jo teisių pažeidimo. Kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodo ieškovai, tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog pagrindiniai statybos darbai buvo atlikti dar iki dovanojimo sutarties, kuria atsakovas tapo žemės sklypo bendraturčiu, sudarymo. Dėl nurodytos aplinkybės negali būti laikomas pagrįstu atsisakymas duoti sutikimą statiniams įteisinti vien tuo pagrindu, jog statiniai pastatyti geresnėje, vaizdingesnėje žemės sklypo vietoje. Akcentuotina ir tai, jog atsakovas nenurodo jokių motyvų, kaip jo teises ar teisėtus interesus galėtų pažeisti galimas statybos procedūrų pažeidimas, t.y. galimas faktinio statybos darbų rezultato neatitikimas pradiniam statinio projektui. Kaip matyti iš atsakovo teismui pateiktų procesinių dokumentų turinio ir atsakovo pasisakymų teismo posėdžiuose, atsakovas savo teisių pažeidimą sieja ne su pačiu statinių pastatymo faktu, ne su statinių projektiniais sprendimais, bet su tuo, jog statinius ketina įteisinti ir savo vardu įregistruoti ieškovai, t.y. atsakovas savo teisių apgynimo nesieja su statinių nugriovimu ar pertvarkymu. Šiuo aspektu reikšminga laikytina aplinkybė, jog net ir nuosavybės teisių į statinius įregistravimas ieškovų vardu neužkirstų galimybės atsakovui, esant atitinkamiems pagrindams ir juos pagrindžiantiems įrodymams, reikšti reikalavimus dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ar kompensacijos atsakovui už jo išlaidas statant statinius priteisimo, tuo tarpu ieškovų siekio statinius įteisinti užbaigiant statybos procedūras ginčijimas neinicijuojant jokių kitų susiklosčiusios situacijos sprendimo būdų, vertintinas kaip niekur nevedantis, destruktyvus elgesys. Akcentuotina ir tai, jog atmesdamas patikslinto ieškinio reikalavimus pirmosios instancijos teismas po ilgiau nei metus trukusio nagrinėjimo netiesiogiai nusišalino nuo esminio ginčo tarp šalių sprendimo, vietoj to, kad išspręstų kilusį konfliktą, užprogramavo kone automatišką naujo civilinio proceso iniciavimą, sugrąžino šalis į pradinę padėtį, buvusią iki ieškinio nagrinėjamoje byloje pateikimo. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog pats statinių įteisinimas ir įregistravimas nekilnojamojo turto registre iš esmės atitinka ne tik ieškovų, bet ir paties atsakovo interesus ir jo atsisakymą duoti sutikimą statybos darbams įteisinti leidžia vertinti kaip nepagrįstą.
Dėl ieškinyje nurodomo sutikimo pobūdžio
Kaip minėta, nei vienas iš aukščiau aptartų teisės aktuose įtvirtintų bendraturčio sutikimų pats savaime nelaikytinas pagrindu nuosavybės teisei į statinį Nekilnojamojo turto registre registruoti, tokio pobūdžio statytojo pareiga nenumatyta jokiame teisės akte, atitinkamas sutikimas ar, kaip nagrinėjamu atveju, ieškovų prašomas teismo leidimas nuosavybės teises įregistruoti be atsakovo sutikimo, nelaikytinas pagrindu nuosavybės teisėms atsirasti ir joms įregistruoti (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str., Nekilnojamojo turto registro nuostatų 16 p.). Įvardindami ieškinio reikalavimą ieškovai pasirinko ydingą formuluotę, kuri, net ir ieškinio patenkinimo atveju, nesukurtų jokių teisinių pasekmių, kadangi ieškovai savo teisių pažeidimą sieja ne su atsakovo atsisakymu duoti teisės aktuose numatytą sutikimą prašymui dėl statybos leidimo išdavimo pateikti ar sutikimą prašymui dėl deklaracijos apie statybos darbų užbaigimą pateikti, bet siekia gauti jokiam teisės akte nenumatytą sutikimą įregistruoti nuosavybės teises į statinį. Iš kitos pusės, atsižvelgdama į tai, jog teisminiai ginčai tarp šalių trunka ilgą laiką, jog ne tik teisinio išsilavinimo neturintys proceso dalyviai, bet ir pirmosios instancijos teismas nei viso proceso metu neįvardijo, nei ginčijamame sprendime neatskleidė ieškinio reikalavimų esmės, teisėjų kolegija sprendžia, jog formalus ieškinio reikalavimų formuluočių vertinimas nagrinėjamu atveju neatitiktų vieno esminių civilinio proceso tikslų- kiek įmanoma greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.). Konstatavusi, jog atsakovo atsisakymas duoti sutikimą statinių įteisinimui neturi jokio teisinio pagrindo, pripažindama, jog, remiantis teisės aktais, atsakovo sutikimas statybos darbams įteisinti ieškovams yra būtinas, akcentuodama, jog ieškinyje įvardintas sutikimo pobūdis yra ydingas, jog realus ieškovų poreikis konkrečiam atsakovo sutikimui gauti priklauso nuo vykdytų statybos darbų teisėtumo (tuo atveju, jeigu darbai atlikti laikantis nustatytų procedūrų, ieškovams reikalingas atsakovo sutikimas deklaracijai dėl darbų užbaigimo pateikti, tuo tarpu esant esminiams procedūriniams trūkumams, kurie gali būti pašalinti tik gaunant naują statybos leidimą, ieškovams būtinas atsakovo sutikimas prašymui dėl leidimo išdavimo pateikti), jog darbų teisėtumo klausimo svarstymas išeina už šios bylos nagrinėjimo ribų, teisėjų kolegija sprendžia, jog egzistuoja pakankamas pagrindas leisti ieškovams įteisinti ginčo statinius be atsakovo sutikimo. Kartu dar kartą akcentuotina, jog pastaroji išvada negali būti siejama su statybos darbų teisėtumo patvirtinimu (jų teisėtumą turi teisės aktų nustatyta tvarka vertinti kompetentingos institucijos), jog šis teismo sprendimas nėra pagrindas nuosavybės teisėms į statinius įsiregistruoti, jį vietoj atsakovo sutikimo ieškovai gali, priklausomai nuo situacijos, pateikti su prašymu statybos leidimui išduoti ar deklaracijai apie statybos darbų užbaigimą registruoti ir/ar patvirtinti.
Dėl priešieškinio reikalavimų, susijusių su naudojimosi ginčo statiniais teisėtumu
Priešieškiniu atsakovas, be kitų reikalavimų, prašė iškeldinti trečiąjį asmenį su šeima iš ginčo sklype esančių statinių pripažįstant, jog statiniais jie naudojosi be teisinio pagrindo. Vadovaujantis CPK 5 straipsnio1 dalimi, suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą vienu ar keliais CK 1.138 straipsnyje numatytais būdais gindamas savo paties pažeistas teises ar teisėtus interesus. Tačiau pažymėtina, jog nuosavybės teisių gynyba galima dviem būdais: a) netekęs valdymo teisės, savininkas pas kitą asmenį be teisėto pagrindo atsidūrusį daiktą turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 str.); b) daikto savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.). Pirmuoju atveju pareiškiamas vindikacinis, antruoju - negatorinis ieškinys. Abiejų ieškinių prigimtis ir paskirtis yra ginti daikto savininko pažeistas teises, t.y. kai nevaldantis savo turto savininkas reikalauja grąžinti neteisėtai valdomą turtą, pareikšdamas vindikacinį ieškinį, o kai savininkas siekia pašalinti nuosavybės teisės pažeidimą, nesusijusį su valdymo netekimu, pareiškia negatorinį ieškinį. Nagrinėjamos bylos kontekste lemiamą reikšmę turi tai, jog atsakovas nėra ginčo statinių savininkas. Be to jis nei nagrinėjamoje byloje, nei kituose civiliniuose procesuose nėra pareiškęs reikalavimo, orientuoto į nuosavybės teisių į ginčo statinius įgijimą, todėl tenkinti priešieškinio reikalavimus, susijusius su savininko teisių įgyvendinimu, nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių negali būti vertinami kaip reikšmingi ir atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog jis yra prisidėjęs prie statinių statybos. Tik atsakovui tapus statinių (jų dalies) savininku, jis įgis teisę reikšti vindikacinį ar negatorinį ieškinį.
Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo
Priešieškiniu atsakovas taip pat prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Vadovaujantis Žemės įstatymo 30 straipsnio 1-2 dalimis, žemės sandorio sudėtinė dalis yra nekilnojamojo turto objekto žemės sklypo planas ar schema, dėl ko naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas, kuris taip pat laikytinas žemės sandoriu, galimas tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu. Dėl to žemėtvarkos projekte turi būti aiškiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi būti nubrėžta taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą. Tik tokiu atveju yra galimas realus naudojimosi žemės sklypu tvarkos įregistravimas nekilnojamojo turto registre ir vėlesnis tokios tvarkos įgyvendinimas. Nagrinėjamu atveju toks projektas teismui nebuvo pateiktas, dėl to tai viena iš aplinkybių, dėl ko teismas neturėjo faktinio pagrindo atitinkamam priešieškinio reikalavimui patenkinti. Antra reikšminga aplinkybė, dėl ko negalimas toks reikalavimo patenkinimas būtų tai, jog jeigu bendraturčių faktiškai naudojamame sklype yra statiniai, turi būti nustatoma tokia naudojimosi tvarka, kad statiniai liktų tam žemės sklypo bendraturčiui paskirtoje naudotis sklypo dalyje, kuriam statiniai priklauso. Nagrinėjamu atveju nėra išspręsti su statinių įteisinimu susiję klausimai, o iš atsakovo procesinių dokumentų ir pasisakymų teismo posėdžiuose matyti, jog jis ginčydamas ieškinio reikalavimų pagrįstumą, nurodo pretenduojantis į visus ar dalį statinių. Pastarosios aplinkybės vertintinos kaip akivaizdi kliūtis objektyviai, bendraturčių interesų pusiausvyrą atitinkančiai naudojimosi žemės sklypu tvarkai nustatyti, nes teismų praktikoje nusistovėję, jog vienas iš kriterijų nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką yra ir tai, kaip bendraturčiai galėtų patekti prie statinių (jų dalių). Taigi, neišsprendus statinio įteisinimo klausimų ir/ar po to bendraturčiams jo nepasidalijus, neįmanoma nustatyti sklypo naudojimosi tvarkos, nes priešingu atveju bus pažeisti kažkurio iš bendraturčio interesai. Be to akcentuotina ir tai, jog atsakovas, skųsdamasis galimybės jam naudotis žemės sklypu ribojimu, pats savo nepagrįstais veiksmais vilkina statinių įteisinimo procedūras, taip paneigdamas prielaidas klausimui dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Nurodytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija vertina kaip pakankamą pagrindą atsakovo apeliaciniam skundui atmesti.
Ieškovų apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, atsakovo apeliacinį skundą atmetus, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovų apeliacinio skundo, o kartu ir jų pateikto patikslinto ieškinio reikalavimai buvo iš esmės patenkinti, iš atsakovo ieškovei I. K. priteistinas jos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimas- 3000 Lt (b.l. 57, t. 1), taip pat paduodant ieškinį ir apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis- 466 Lt (b.l. 5, t. 1; b.l. 4, t. 4) (CPK 93 str. 1, 5 d.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovų apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovų patikslintas ieškinys, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą:
patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies. Pripažinti neteisėtu atsakovo V. K. atsisakymą duoti ieškovams I. K. ir J. K. sutikimą gyvenamajam namui, ūkiniam pastatui ir garažui, statomiems pagal pakoreguotą techninį projektą (projekto rengėjas- SĮ „Jurbarko planas“) žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), įteisinti, pripažinti ieškovams teisę statinius įteisinti (statybos procedūras teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti) be atsakovo sutikimo.
Likusią Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) atstovavimo išlaidų atlyginimą ir 466 Lt (keturis šimtus šešiasdešimt šešis litus) žyminio mokesčio.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.