- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-03
- Bylos Nr.
- e2-146-876/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00601-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- V. K.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 4.9pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. atstovo advokato E. J. ieškinį atsakovui V. K. dėl pripažinimo teisės vykdyti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo procedūras be bendraturčio sutikimo, taip pat pagal atsakovo priešieškinį byloje dėl žemės sklypo padalijimo ir kompensacijos priteisimo, tretiesiems asmenims byloje esant Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei miškų tarnybai, Registrų centrui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019 m. liepos 15 d. teisme priimtas ieškovo A. K. ieškinys, kuriuo jis prašo pripažinti ieškovui A. K. teisę vykdyti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto (dokumento Nr. www.zpdris.lt sistemoje (duomenys neskelbtini)), projekto rengėjas R. M. (toliau – projektas), rengimo ir įgyvendinimo procedūras be atsakovo V. K. sutikimo. Ieškinyje nurodoma kad ieškovui ir atsakovui bendrąja nuosavybės teise priklauso po ½ dalį 18,5708 ha ginčo žemės sklypo. Šalių santykiai yra blogi, todėl atidalijus žemės sklypus ir dalį jų suformuojant kaip atskirus, būtų išspręstas ginčas tarp šalių.
Žemesnės instancijos teismas
2016 m. birželio 28 d. iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Jurbarko skyriaus gavo leidimą pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo darbus. 2016 m. liepos 17 d. pagal faktinę naudojimosi žemės sklypu tvarką buvo parengtas žemės sklypų formavimo projekto sprendimų brėžinys. Atsakovui nesutikus derinti projekto sprendinių, jis kreipėsi į teismą ir 2017 m. gruodžio 1 d. Jurbarko rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1284-714/2017 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė jo ieškinį pilnai patenkinti ir padalinti natūra bendrąją dalinės nuosavybės teise valdomą 18,5705 ha žemės sklypą, pagal R. M. 2016 m. liepos 25 d. parengtą žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinį ieškovui A. K. priteisint 92854 kv.m. ploto žemės sklypą, plane žymimą indeksu Nr. 1, o atsakovui V. K. priteisinat 92854 kv.m ploto žemės sklypą, plane žymimą indeksu Nr. 2. Tęsiant projekto procedūras 2018 m. balandžio 17 d. Valstybinė miškų tarnyba atsisakė derinti parengtą projektą, nes pagal jo sprendinius miškas dalijamas į dvi dalis, kas prieštarauja Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 punkto nuostatoms. Dėl to projektas buvo taisytas - vietoj projektinio sprendinio padalinti žemės sklypą į du sklypus, suprojektuotas sprendinys padalinti žemės sklypą į tris sklypus. Šis projektas buvo pateiktas derinti NŽT, kuris 2019 m. gegužės 4 d. atsisakė projektą derinti, nes nėra projekto iniciatoriaus pritarimo. 2019 m. birželio 18 d. per atstovą buvo kreiptasi į atsakovą su derinimo raštu, tačiau 2019 m. birželio 21 d. buvo gautas atsakovo elektroninis laiškas, kuriame nurodoma, kad jis atsisako derinti projektą.
Ginčo žemės sklypo bendras plotas 18,5705 ha, kurio faktinė naudojimosi tvarka yra nusistovėjusi, todėl atidalijimas natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės nepažeistų nei vienos iš šalių interesų. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad projekto plane sklypas Nr. 2, kuris padalijus žemės sklypą atitektų atsakovui yra 73629 kv.m, tai yra didesnis, nei sklypas Nr. 1, kuris atitektų ieškovui (71622 kv.m), be to, sklype Nr. 1 yra jam nuosavybės teise priklausanti namų valda. Nurodoma, kad projekto sprendiniai niekuo nesiskiria nuo projekto, kuriuo remiantis 2017 m . gruodžio 1 d. yra priimtas teismo sprendimas, išskyrus tai, kad miškas nepadalinamas į dvi dalis, o paliekamas kaip vienas bendras sklypas. (elektroninės bylos 1 t., b.l. 1-4).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su A. K. ieškiniu nesutinka. Nurodoma, kad ieškovo tikslas yra jį sunaikinti kaip konkurentą, sudaryti nelygias procesines teises teismų procesuose. Ieškovas teigia, kad faktinė naudojimosi tvarka yra nusistovėjusi, tačiau atsakovas teigia, kad tokia tvarka buvo ieškovo nustatyta savavališkai. Ieškovas pastoviai meluoja, kad savo nesutikimo su jo pateikiamu planu nepagrindžia, tačiau jis visose bylose siūlė, kad kiekvienas iš bendrasavininkų sklypą padalintu savo nuožiūra, įvertintų padalintas dalis pinigine išraiška ir leidžia kitam bendrasavininkui rinktis bet kurią dalį, sumokant dalių vertės skirtumą pinigais. Mano, kad tai sąžiningas būdas ir atitinka Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatas. Tiek teismai, tiek A. K. tokį sklypo padalinimo formatą atmetinėja. Pagal anksčiau teismo patvirtintą sprendimą ieškovui atitenka tvirto grunto kelias sklype ir į sklypą, elektros perdavimo linija, vandens telkinys, šulinys, rūsys ir naši bei vertinga jo darbu sutvarkyta žemė. Tuo tarpu jam atitektų krūmynai, jokio priėjimo prie elektros perdavimo linijos, be jokių statinių ir įrenginių, be tvirtos dangos kelio, tai yra sklypo dalis be jokios infrastruktūros, su nuostolingais krūmynais. Suprojektuotas privažiavimas į jam priskiriamą plotą yra abejotinas, nes dalį suplanuoto keliuko ieškovas sistemingai suaria ir užsėja, o vietomis šio keliuko posvyrio kampas siekia 20-25 laipsnius ir traktorius su pakrauta priekaba virsta ant šono. Net jei keliukas būtų nesuartas, jis gali būti naudojamas tik sezono metu, tai yra didžiąją dalį būtų nepravažiuojamas dėl klampaus purvyno. Nurodoma, kad įstatymai įpareigoja bendraturčius susitarti, ieškoti jiems priimtino sprendimo būdo, bendraturčių susitarimas įgalina užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą. Tačiau ieškovo tikslai yra visai kitokie – kuo daugiau užgrobti vertingo turto iš bendrasavininko ir kuo daugiau pastarajam trukdyti dirbti. Tai patvirtina atsakovo kreipimasis į Jurbarko policiją dėl galimai neteisėtų A. K. veiksmų. Teigiama, kad A. K. veiksmai ir pateiktas projektas CK reikalavimų neatitinka. Nurodoma, kad dar iki 2017 metų ieškovas atsakovui priskirtiname sklype įvažiavimą buvo užstatęs medžioklės bokštu, jo neįleisdavo, o pats tame plote darė, ką norėjo: medžiojo, kirto medžius, važinėjo. Tik po kreipimosi į Aplinkos ministerijos su skundu, bokštas buvo patrauktas. Ir iki šiol į jam priskirtą plotą ieškovas veža ir išpila šiukšles, beveik kasmet tenka kreiptis į teisėsaugos institucijas, kad ieškovas bent truputį gerbtų bendrasavininko teises. Atsakovas nurodo, kad jam dirbti sklype yra neleidžiama, įvažiuoti technika negali dėl atsakovo kaltės. Atkreipiamas dėmesys, kad pagal atnaujintą ir suderintą su NŽT projektą į bendros nuosavybės teisėmis priklausantį minėtą mišką bus galima patekti servituto teisėmis suprojektuotu keliu, kuris eina per ieškovui priklausantį sklypą ir sodybą, per kiemo vidurį. Šis kelias yra labai svarbus, nes kitų būdų pasiekti bendro miško dalį su transporto priemone nėra. Sudėtinga ten būtų patekti ir be transporto priemonės, nes tektų įveikti apie 7-9 metrų griovį su upeliu ir vandens telkiniu. Be nurodyto kelio įgyvendinti nuosavybės teise į savo turtą bei jį prižiūrėti, jam būtų labai sudėtinga. Ieškovas teigia, kad jam skirtinas didesnis plotas, tačiau tikrovėje griovio šlaitu, kurio plotas yra žymiai didesnis nei jam skirtinas perviršis, jis naudotis tikrai negalės, nes yra labai status ir atskirtas upeliu. Civilinėje byloje Nr. 2-1284-714/2017 priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas stipriai apribojo jo teises ir galimybes vaikščioti po minėtą dalinamą sklypą, taip pat šioje byloje iš jo buvo priteista didelė pinigų suma, todėl naujas teisminis procesas laikytinas nesąžiningu. Sklypo padalinimo projektą rengusio matininko R. M. įmonė yra sertifikuota. Teismas priimdamas sprendimus rėmėsi jo parengtais dokumentais bei NŽT išvadomis. Remiantis specialistų pateiktomis neteisingomis išvadomis buvo tenkinami ieškovo ieškiniai ir prašymai, o jam buvo nurodyta padengti visas ieškovo nurodytas bylinėjimosi išlaidas. Vietoj to, kad ieškovas pareikalautų atsakomybės iš netinkamai savo darbus atlikusių specialistų, vietoj to, kad atsisakytų blogai dirbančių specialistų paslaugų, vėl teikia eilinį ieškinį, remdamasis tais pačiais projektus nesąžiningai atliekančiais specialistais, vėl reikalaudamas padengti išlaidas iš atsakovo.
Atsiliepime nurodoma, kad atsakovas neprieštarauja ieškovo norui atsidalinti jo dalį iš bendrosios nuosavybės teisėmis valdomo turto, nes jis taip to siekia nuo 2000 metų. Tačiau prieštarauja ir ginčija ieškovo teisių įgyvendinimo būdą ir sąlygas, kurie pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus į minėtą bendrą turtą. Teismas negali tenkinti bet kokio ieškinio. Ieškovo ieškinys, jo įgyvendinimo būdas ir sąlygos neatitinka nustatytų įstatymų normų. Taip pat yra pakankamai pagrindo įtarti, kad ir su minėtu nauju ieškiniu pateiktas projektas atliktas nesąžiningai bei nesilaikant įstatymo nustatytų normų. (elektroninės bylos 1 t., b.l. 53-58).
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su ieškiniu iš esmės sutinka. Atsiliepime nurodoma, kad NŽT šioje byloje neturi tiesioginio intereso, bet teisės aktų nustatyta tvarka dalyvavo ieškovo ir atsakovo žemės sklypo projektavimo eigoje ir veikdama per teritorinį Jurbarko skyrių buvo atsakinga už projekto atitikimą teisės aktams. NŽT Jurbarko skyrius 2019 m. gegužės 3 d. raštu informavo ieškovo pasirinktą projektavimo subjektą MB „Žemės matavimų biurą“, kad nederina projekto ir nurodė, kad parengtam žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui turi raštiškai pritarti projekto iniciatoriai (ieškovas ir atsakovas) arba teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas. Formavimo ir pertvarkymo projektu nėra keičiamos žemės sklypo išorinės ribos, tik siekiama sudaryti sąlygas šį žemės sklypą padalinti į tris žemės sklypus. Taigi patvirtinus projektą būtų galima atlikti darbus, reikalingus suformuoti tris daiktus, vietoj vieno daikto, tai yra po projekto patvirtinimo būtų nustatyti visų trijų žemės sklypų kadastro duomenys, parengtos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos kiekvienam naujam žemės sklypui. Nurodoma, kad iš ieškinio turinio matosi, kad ieškovas iš esmės siekia atidalinti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, o formavimo, pertvarkymo projektas yra teisėtas būdas, leidžiantis esamą žemės sklypą suskaidyti į atskiras dalis, kaip atskirus civilinės apyvartos daiktus ir sudaryti sąlygas kiekvienam bendraturčiui naudotis savo dalimi, atidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės. (elektroninės bylos 1 t., b.l. 185 – 187).
Trečiojo asmens Valstybės įmonės Registrų centro atsiliepime nurodoma, kad susipažinę su ieškiniu negali sutikti arba nesutikti su ieškiniu, nes neturi jokio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. VĮ Registrų centras, kaip viešojo administravimo subjektas turi griežtas apibrėžtas kompetencijos ribas ir vykdo tik tas funkcijas, kurios jam nustatytos įstatymų leidėjo. VĮ Registrų centrui įstatymų leidėjas nesuteikė kompetencijos spręsti ginčų tarp sklypo savininkų dėl sklypo formavimo ir pertvarkymo, todėl ieškinio reikalavimus palieka spręsti teismo nuožiūra. Šioje situacijoje teismo sprendimas neturės jokio įtakos VĮ Registrų centro teisių apimčiai, nesukels jokios šio juridinio asmens teisinės padėties pablogėjimo. (elektroninės bylos 2 t. b.l. 35).
Šalies argumentai
Atsakovas V. K. pateikė byloje patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo padalinti žemės sklypą, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), į 3 dalis pagal civilinėje byloje Nr. e2-5682-714/2019 matininko V. S. pateiktą bei NŽT patvirtintą projektą ir priteisti jam iš ieškovo A. K. 450000 Eur kompensaciją; atmesti visus likusius šalių reikalavimus ir prašymus, tame tarpe ir prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, kad tuo nebūtų piktnaudžiaujama ir vilkinamas bylos nagrinėjimo procesas. Priešieškinyje nurodoma, kad 2017 m. gruodžio 1 d. teismas ginčo sklypą pagal A. K. ieškinį įsiteisėjusiu sprendimu jau yra padalinęs į dvi lygias dalis su atskirais privažiavimais (civilinė byla Nr. e2-1284-714/2017). Nurodoma, kad ginčai dėl žemės sklypo prasidėjo 2000 metais, o nuo 2003 metų jie persikėlė į teismus. Atsakovas nurodo, kad nuo 1992 m. rūpinosi ir prižiūrėjo žemės sklypą, tai darė kartu su savo broliu A. K., tačiau vėliau brolis pradėjo sukčiauti, todėl prasidėjo konfliktai. 2003 m. A. K. užtvėrė kelius į jų bendrą sklypą, jį stipriai sumušė. Visą bendrą žemės ūkio techniką paslėpė. Ginčai vyksta nuo 2003 metų iki šiol. Abi šalys pareiškė norinčios taikaus susitarimo. Remianti interneto svetainių, kurios užsiima nekilnojamojo turto pardavimų skelbimais, duomenimis žemės ūkio paskirties sklypų kainos vidutiniškai svyruoja nuo 5000 iki 20000 Eur už hektarą. Ginčo sklypas yra išskirtinėje vietoje, turi ilgą miškingą ribą su dideliu vandens telkiniu. Sklypui priklauso aukštas skardis miške su poilsio ir apžvalgos aikštele prie vandens telkinio. Netoliese teka Nemuno ir Dubysos upės, stovi Panemunės ir Raudondvario pilys, netoli Kauno miestas. Tokį sklypą atsakovas vertina maksimalia kaina, tai yra apie 20 000 Eur už arą. Pagal A. K. pasiūlytą sklypo padalinimo projektą, jam atitenka aukšto našumo, įtrešta ir numelioruota žemė, elektros perdavimo linija, patogus privažiavimas į sklypą ir prie pat vandens telkinio (valčiai atitempti). Į A. K. sklypo dalį veda geros kokybės bendro naudojimo kelias, kurį prižiūri seniūnija, reguliariai atsiųsdami greiderį. Tuo keliu nesunkiai galima privažiuoti iki vandens telkinio (šioje jų miško vietoje A. K. savavališkai pasistatė prieplauką). Tuo tarpu pagal projektą jam priskirtoje sklypo dalyje yra pelno nenešantis sulaukėjęs aronijų uogynas, kurio sunaikinimui reikia didelių lėšų ir ne vienerių metų laikotarpio darbo. Į jam priskirtą sklypo dalį nenutiesta elektros perdavimo linija, o kelias yra labiau teritorinis nei praktinis ir jo egzistavimas priklauso nuo A. K. nuotaikos bei ambicijų (kelias yra reguliariai suariamas). Jo sklypo dalyje nėra privažiavimo prie vandens telkinio, nes pakrantės ribojasi su aukštais ir stačiais miško šlaitais. Jam priskirtino sklypo dalimi nėra galimybių naudotis pagal paskirtį, tai yra auginti įvairias žemės ūkio kultūras, tiekti jas gyventojams ir gauti iš to pelną. Atsakovas nurodo, kad remiantis rinkos analize padalinto sklypo dalių vertės yra labai skirtingos, o pats padalinimas tikrai padarys neproporcingai didelę žalą jam priskirto sklypo paskirčiai, todėl siūlo jam priskirto sklypo vertės skirtumą kompensuoti pinigais. (elektroninės bylos 2 t., b.l. 169-172).
Atsiliepimas
Ieškovo atstovas advokatas E. J. atsiliepime į patikslintą priešieškinį prašė priešieškinį atmesti. Nurodoma, kad priešieškinys yra nepagrįstas, nes ieškinyje nėra reikalavimo dėl žemės sklypo padalijimo, o yra tik reikalavimas pripažinti ieškovui A. K. teisę vykdyti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo procedūras be atsakovo sutikimo. Nurodoma, kad ginčo žemės sklypo vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis yra 36 200 Eur. Žemės sklypo faktinė naudojimosi tvarka yra nusistovėjusi, todėl atidalijimas natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės nepažeistų nei vienos iš šalių interesų. Atsakovas jam atitenkančioje žemės sklypo dalyje vykdo veiklą, šį žemės plotą deklaruoja Nacionalinėje mokėjimų agentūroje ir už jį gauna išmokas. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad atsakovui atitenkančio žemės sklypo dalis yra didesnė, be to ieškovui prašomame priskirti sklype yra jam nuosavybės teise priklausantys statiniai. Taip pat nurodoma, kad projekto sprendiniai niekuo nesiskiria nuo projekto, kuriuo remiantis 2017 m. gruodžio 1 d. yra priimtas teismo sprendimas, išskyrus tai, kad miškas nepadalinamas į dvi dalis, o paliekamas kaip vienas bendras sklypas. Teigiama, kad atsakovui nėra jokio pagrindo prašyti kompensacijos pinigais, byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų skirtingą žemės sklypo dalių vertę. Priešieškinio reikalavimas nėra sąlyginis, nes atsakovo sutikimas su ieškiniu nėra privalomai susijęs su reikalavimu dėl kompensacijos priteisimo. (elektroninės bylos 3 t., b.l. 43-45).
Reikalavimų aplinkybes patvirtinantys dokumentai
1994 m., 1998 m. susitarimai dėl žemės sklypo naudojimosi (elektroninės bylos 1 t., b.l. 59, 61).
Nekilnojamo turto registro žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), išrašas (elektroninės bylos Nr. 1 t., b.l 5-7);
Žemės sklypo formavimo projekto sprendinių brėžinys, kuris sugeneruotas 2019 m. balandžio 3 d. (elektroninės bylos 1 t., b.l. 8-10).
Formavimo ir pertvarkymo projekto aiškinamasis raštas (elektroninės bylos 1 t., b.l. 11-17).
2018 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to, kad formavimo pertvarkymo projekto sprendiniai prieštarauja Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 3 punkto nuostatoms. (elektroninės bylos 1 t., b.l. 18).
2018 m. gruodžio 20 d. NŽT Jurbarko skyriaus vedėjos įsakymas dėl atsisakymo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. (elektroninės bylos 1 t., b.l. 19).
2019 m. gegužės 3 d. NŽT pranešimas dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto nederinimo, kuriame nurodoma, kad parengtam žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui turi būti raštiškai pritarti projekto iniciatoriai arba teismo sprendimu bus nustatyta, kad žemės sklypas dalinamas į tris, o ne du žemės sklypus, kaip numatyta teismo sprendime. (elektroninės bylos 1 t., b.l. 22).
2019 m. birželio 18 d. prašymas dėl projekto suderinimo, siųstas atsakovui V. K.. (elektroninės bylos 1 t., b.l. 23-24).
Atsiliepimas
Atsakovo V. K. atsakymas dėl projekto derinimo, kur nurodoma, kad atsisako patvirtinti projektą, nes pateiktas sklypo projektas ženkliai skiriasi nuo ankstesnio projekto. Projektas atsiųstas prasto kokybės, netikslus, nėra ribinių koordinačių, nebeliko servituto. (elektroninės bylos 1 t., b.l. 25).
2018 m. sausio 4 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pranešimas, kuriame nurodoma, kad su A. K. dėl jo elgesio buvo pravestas prevencinis pokalbis (elektroninės bylos 1 t., b.l. 40, 69).
V. K. pateiktas žemės sklypo planas (elektroninės bylos 1 t., b.l. 70).
Projektuojamo žemės sklypo eismo schema (elektroninės bylos 2 t., b.l. 27).
Byloje pateiktos atsakovo V. K. fotonuotraukos, kuriose galimai matomas suartas kelias į V. K. sklypą. (elektroninės bylos 2 t., b.l. 46-47; 3 t., b.l. 182-183; (Dokumento Nr.: DOK-27416 gauto 2020 m. rugpjūčio 18 d. priedai.)).
2012 m. geodezinių matavimų metu nustatytos sklypo ribos (Patikslinto priešieškinio Nr.: DOK-1139 gauto 2020 m. sausio 10 d. priedai).
Sklypo vertę pagrindžiantys duomenys (Patikslinto priešieškinio Nr.: DOK-1139 gauto 2020 m. sausio 10 d. priedai).
Registrų centre nurodoma sklypo vertė 36200 Eur (Atsiliepimo į priešieškinį Nr. DOK-11821 gauto 2020 m. balandžio 5 d. priedas).
Fotonuotraukos, kuriose užfiksuotos šiukšlės V. K. sklypo dalyje (Dokumento Nr.: DOK-5299, gauto 2020 m. vasario 9 d. priedai).
NŽT pateikti duomenys apie ieškovo ir atsakovo deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. (elektroninės bylos 3 t., b.l. 127-130).
A. K. ir matininko R. M. įmonės MB „Žemės matavimų biuras“ sutartis dėl žemės sklypo formavimo ir projektavimo projekto. (Dokumento Nr. DOK-21767 gauto 2020 m. liepos 2 d. priedas).
NŽT pateikta išvada apie galimus privažiavimus prie formuojamų žemės sklypų, schema, fotonuotraukos (dokumento Nr. DOK-30083 gauto 2020 m. rugsėjo 11 d. priedai).
Valstybinės miškų tarnybos raštas dėl ginčo miško sklypo (Dokumento Nr. DOK-27044 gauto 2020 m. rugpjūčio16 d. priedas).
Prie nagrinėjamos civilinės bylos pridėta civilinė byla Nr. e2-1284-714/2017, kurioje 2017 m. gruodžio 1 d. priimtu sprendimu padalyta natūra bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas 18,5705 ha ploto žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pagal R. M. parengtą žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinį ieškovui A. K. asmeninės nuosavybės teise priteista 92 854 kv.m ploto žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu Nr. 1, atsakovui V. K. asmeninės nuosavybės teise priteista 92854 kv.m ploto žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu Nr. 2.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinys atmestinas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys ginčo sklypu disponuoja nuo 1994 m. Ieškovas A. K. sklypo savininku įregistruotas 2015 m., o atsakovas V. K. ½ dalies sklypo savininku yra nuo 1998 m. Byloje esantys rašytiniai susitarimai (elektroninės bylos 1 t., b.l. 59, 61) parodo, kad šalys žemės sklypu naudojosi bendrai, tačiau nuo 2000 m. prasidėjo konfliktai, jų interesai išsiskyrė. Šiuo metu santykiai tarp šalių ypač konfliktiški, byloje esantys atsakovo pranešimai policijai ir jų atsakymai, teisminiai procesai parodo, kad tarp šalių nevengiama psichologinio smurto, galimos ir fiziologinio smurto apraiškos.
2017 m. ieškovas kreipėsi į teismą dėl žemės sklypo atidalijimo. 2017 m. gruodžio 1 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1284-714/2017 sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir priklausanti šalims po ½, buvo padalintas pagal R. M. parengtą žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinį ieškovui A. K. asmeninės nuosavybės teise priteisiant 92854 kv.m ploto žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu Nr. 1, atsakovui V. K. asmeninės nuosavybės teise priteisiant 92854 kv.m ploto žemės sklypą pažymėtą indeksu Nr. 2.
2018 m. balandžio 17 d. Valstybinė miškų tarnyba atsisakė derinti parengtą projektą, nes pagal jo sprendinius miškas dalijamas į dvi dalis, kas prieštarauja Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 punkto nuostatoms. Dėl to parengtas žemės atidalijimo projektas buvo koreguotas, ginčo sklypą padalinant į tris sklypus – po vieną šalims, o miško sklypą paliekant bendram naudojimui. 2019 m. gegužės 4 d. NŽT Jurbarko skyrius atsisakė derinti projektą, nes nebuvo atsakovo V. K. pritarimo. Kreipusis į atsakovą dėl projekto suderinimo, šis derinti atsisakė, nurodydamas, kad pateikiamas projektas ženkliai skiriasi nuo anksčiau pateikto, bei atsisakymo motyvai yra civilinėje byloje Nr. 2-1284-714/2017.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovas ir jo atstovas teigė, kad prašoma nustatyti tvarka atitinka nusistovėjusią faktinę naudojimosi tvarką, todėl šalių interesai nebus pažeisti.
Dėl reikalavimo teisėtumo
Ieškovo atstovas pateikė reikalavimą pripažinti A. K. teisę vykdyti žemės sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio rengėjas yra R. M., rengimo ir įgyvendinimo procedūras be atsakovo V. K. sutikimo. Ieškinyje yra teigiama, kad 2017 m. gruodžio 1 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1284-714/2017 sprendimu buvo padalintas natūra šalių valdomas 18 5705 ha žemės sklypas pagal R. M. 2016 m. liepos 25 d. parengtą žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinį, kiekvienam iš bendrasavininkų priteisiant po lygius 92854 kv.m ploto žemės sklypus.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas teigė, kad sklypų atidalijimas buvo išspręstas 2017 m. gruodžio 1 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimu, todėl šioje byloje teikiamas reikalavimas dėl teisės ieškovui vykdyti ginčo žemės sklypo rengimo ir įgyvendinimo procedūras be atsakovo sutikimo. Ieškovo atstovas teigė, kad ginčas sprendžiamas dėl to paties sklypo, o dalintinų sklypų ribos nesiskiria nuo ankstesniu sprendimu nustatytų ribų, tik atskirtas miško žemės sklypas.
Su tokiu ieškovo atstovo aiškinimu teismas nesutinka. Kaip matyti, 2017 m. gruodžio 1 d. teismo sprendimu žemės sklypas buvo padalintas pagal R. M. parengtą žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinį, kuriuo ginčo sklypas lygiomis dalimis po 92854 kv.m padalintas į dvis dalis ieškovui ir atsakovui. Tuo tarpu patikslinus projektą, ginčo sklypas dalintinas į tris sklypus, ieškovui A. K. priskirtinas sklypas Nr. 1, kurio plotas 71622 kv.m, V. K. – sklypas Nr. 2, kurio plotas 73629 kv.m, o sklypas Nr. 3, kurio plotas 40457 kv.m, paliktinas šalių bendram naudojimui. Nors kaip nurodo ieškovo atstovas dalintinas tas pats žemės sklypas, tačiau prašoma suformuoti tris atskirus sklypus, iš kurių kiekvieno formavimas turi atitikti įstatymo reikalavimus. Be to, šalims formuotini žemės sklypai tampa mažesnio ploto. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šioje byloje pateiktas projektas nėra tapatus civilinėje byloje Nr. e2-1284-714/2017 pateiktam reikalavimui. Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1072-587/2019 yra išaiškinęs, kad tokio pobūdžio ginčuose atidalijimo dalykas visuomet bus tas pats – atidalinti tą patį žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal konkretų žemės sklypo planą. Tačiau skirtingas bylas skiria patys projektiniai sprendiniai, kurie ir sudaro konkretaus reikalavimo pagrindą. Akivaizdu, kad šioje byloje teismui teikiamas sklypo atidalijimo projektas nėra tapatus tam, dėl kurio 2017 metais buvo priimtas teismo sprendimas. Toje byloje ieškovai teikė kitokį atidalijimo projektą, taigi, ieškinio pagrindas buvo kitas. Šioje byloje teikiant projektinį sprendinį, pagal kurį iš esmės keičiasi formuojamų sklypų skaičius, plotai, ribos, nors ir yra dalinamas žemės sklypas, dėl kurio dalinimo yra priimtas teismo sprendimas, nėra pagrindo konstatuoti, kad sklypo atidalijimas jau yra išspręstas, todėl nėra pagrindo reikalauti tik teisės atlikti veiksmus be bendraturčio sutikimo.
Be to, būtina atkreipti dėmesį, jos teikiamas reikalavimas pripažinti ieškovui teisę vykdyti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo procedūras be atsakovo sutikimo, yra nepagrįstas. Šioje byloje pateikiamas reikalavimas pripažinti ieškovui teisę vykdyti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, projekto rengėjas R. M., rengimo ir įgyvendinimo procedūras be atsakovo sutikimo. Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodoma, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai. Atitinkamai žemės sklypų atidalijimo procedūros yra reglamentuotos Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu patvirtintose taisyklėse „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės).
Pagal įstatymą bendraturčių sutikimas dėl atidalijimo reiškia ne abstraktų, o konkretų bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į atidalijimą įgyvendinti, bet konkretiems veiksmams atlikti. Tai yra, ginant ginčijamą teisės į atidalijimą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius procedūros veiksmus, paskirtį ir netgi jų atlikimo orientacinį laikotarpį. Šioje byloje prašoma teisės į žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo rengimo ir įgyvendinimo procedūrų atlikimą pagal rengėjo R. M. projektą. Kaip matyti, pagal Taisykles rengiant žemės sklypo projektą būtina atlikti ne vieną veiksmą – derinti, tikrinti, tvirtinti ir pan. Atitinkamai ir šio projekto įgyvendinimui būtina atlikti tapačius veiksmus. Kaip jau buvo nurodyta, Žemės įstatyme nurodoma, kad žemės atidalijimas yra vykdomas parengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, tuo tarpu reikalavimu prašoma leisti atlikti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto įgyvendinimą be bendraturčio sutikimo, kas yra analogija leidimui atlikti žemės sklypo atidalijimą be bendraturčio sutikimo. Toks reikalavimas negali būti laikomas pagrįstu, nes reikalaujama leisti atlikti ne konkretų veiksmą, o visą žemės sklypo atidalijimo procedūrą, dėl kurios įvykdymo teisme ieškiniai nagrinėtini pagal materialųjį reikalavimą dėl žemės sklypo atidalijimo, vadovaujantis CK 4.80 straipsnio reikalavimais. Be to, ieškinyje pateiktame reikalavime prašoma leisti vykdyti žemės formavimo ir pertvarkymą nurodant tik projekto rengėją, nedetalizuojant projekte įtvirtintų detalių, kas parodo, kad tenkinus tokį reikalavimų, ieškovui būtų suteikta teisė ir vėlesnius nurodyto rengėjo atliktus pakeitimus dėl ginčo žemės sklypo įgyvendinti be atsakovo sutikimo.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja jog pateiktas reikalavimas neatitinka įstatymų reikalavimo yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkintinas.
Šioje byloje nagrinėjamas reikalavimas dėl žemės sklypo formavimo ir projektavimo projekto, kurį prašoma leisti įgyvendinti be atsakovo sutikimo. Tokiais atvejais, teismas turi nustatyti, ar nesutikimas yra motyvuotas, ar prašomi atlikti veiksmai nepažeidžia nesutinkančios šalies teisių ir interesų. Tad teismas sprendžia, jog tikslinga pasisakyti dėl pateikto žemės sklypo projekto teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi reiškiami reikalavimai yra tiesiogiai susiję su nurodytu projektu.
Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto
Byloje nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 18, 5708 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą matyti, kad 0.7014 ha žemės sklypo yra užstatyta. Ieškovas nurodė, kad žemės sklype yra pastatai, kurie nuosavybės teise priklauso jam. Šis žemės sklypas šalims priklauso lygiomis dalimis, kiekvienai iš šalių po 1/2 dalį. Ieškovas siekdamas atidalinti sklypą pateikė R. M. parengtą žemės sklypo formavimo projektą pagal kurį formuotini trys žemės sklypai, tai yra sklypas Nr. 1 (plotas 71622 kv.m) priskirtinas ieškovui A. K., sklypas Nr. 2 (plotas 73629 kv.m) priskirtinas atsakovui V. K., sklypas Nr. 3 (plotas 40457 kv.m) paliekant šalių bendra nuosavybe. Atsakovas V. K. su pateikiamu projektu nesutinka, nurodydamas, kad projekte nesudaryta lygiateisė prieiga prie elektros perdavimo linijos, nesudarytas lygiavertis privažiavimas prie padalinto sklypo dalių, padalinto sklypo dalys yra skirtingos vertės, iš ieškovui atitenkančios žemės sklypo dalies yra galimybė prieiti prie vandens telkinio. Piešieškininiu reikalavimu atsakovas nurodė, kad sutiktų su prašomu patvirtinti projektu, jei jam būtų išmokėta kompensacija dėl tenkančio mažesnės vertės žemės sklypo.
Laikomasi nuostatos, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą, teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009). Nurodoma, kad atsakovas, nesutikdamas su ieškovo siūlomu atidalijimo projektu, turi teisę, bet ne pareigą pateikti alternatyvų projektą. Nesiekdamas jokio atidalijimo varianto, atsakovas, pagrįsdamas savo nesutikimą su ieškovo projektu, gali pateikti motyvus, tiek išdėstydamas bendraturčių interesų pažeidimus, galinčius atsirasti įgyvendinant ieškovo siūlomą projektą, tiek pasiūlydamas aiškias alternatyvias ieškovo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).
Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, tenka atidalijimo siekiančiam bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016).
Bylos nagrinėjimo metu ieškovas ir jo atstovas teigė, kad jų pateiktas žemės atidalijimo projektas nepažeis šalių interesų, nes sklypus prašoma priskirti šalims pagal šiuo metu susiformavusią faktinę naudojimosi tvarką, taip pat ieškovas prašo jam skirti sklypą, kurio dalyje stovi jam priklausantys pastatai. Su šiais ieškovo argumentais negalima visiškai sutikti. Iš bylos medžiagos matyti, kad šiuo metu prašomi šalims priskirti sklypai ir yra naudojami tų šalių, tačiau susitarimo dėl šiuo metu esančios naudojimosi tvarkos tarp šalių niekada nebuvo nustatyta. Civilinėje byloje Nr. e2-1284-714/2017 atsakovas V. K. prie atsiliepimo į ieškinį pridėjo 1998 m. sudarytą žemės sklypo naudojimosi planą. Nors šis planas nėra patvirtintas, tačiau jis nebuvo ginčijamas ieškovo, taip pat jį patvirtina prie bylos pridėti šalių ir jų tėvų pasirašyti susitarimai (elektroninės bylos 1 t., b.l. 59, 61), todėl nėra pagrindo abejoti buvus tokiems susitarimams. Nuo 2000 m. tarp šalių vyksta teisminiai ginčai dėl žemės sklypo, ir visų šių proceso metu atsakovas nurodydavo analogiškas naudojimosi žemės sklypu aplinkybes. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, teismas konstatuoja, jog sutiktina, kad šiuo metu yra nusistovėjusi faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka, tačiau ši tvarka nebuvo nustatyta bendru šalių sutarimu, ar geranoriškais veiksmais, ji nusistovėjo dėl savavališkų ieškovo veiksmų, kai jis ėmė naudotis jam tinkančia žemės sklypo dalimi be kito bendraturčio sutikimo. Atsakovo teismų procesuose išsakomos nuoseklios aplinkybės, patvirtina, kad jis niekada nesutiko su žemės sklypo naudojimosi tvarka, kuri yra šiuo metu nusistovėjusi.
Be to, teismų praktikoje yra nurodoma, kad net tais atvejais, kai prieš pareiškiant ieškinį dėl atidalijimo teismo sprendimu buvo nustatyta naudojimosi bendru daiktu tvarka, atidalijimo variantas nebūtinai turi sutapti su nustatyta naudojimosi tvarka. Sprendžiant dėl atidalijimo turi būti įvertinta šio instituto specifika, palyginus su naudojimosi tvarkos nustatymu (formuojamas atskiras turto objektas, turintis atitikti įstatymų reikalavimus). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009).
Teismų praktikoje yra nurodoma, kad atidalijimo siekiantis bendraturtis (šiuo atveju ieškovas) turi įrodyti, kad jo siūlomas nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Tačiau šioje byloje pateiktu žemės sklypo formavimo projektu ieškovas neįrodė, kad siūlomas atidalijimas nepažeis atsakovo interesų. Projekte nurodoma, kad ginčo sklypas dalintinas suformuojant tris atskirus sklypus. Taisyklėse yra nurodoma, kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Pagal šį reglamentavimą projekte turi būti numatyta galimybė įvažiuoti į visus tris formuojamus žemės sklypus. Projekto aiškinamajame rašte (elektroninės bylos 1 t., b.l. 11-17) nurodoma, kad į sklypus Nr.1, ir Nr. 2 galima patekti šiuo metu naudojamais pravažiavimais, o į sklypą Nr. 3 numatomas įvažiavimas iš esamo pravažiavimo siūlomu servitutu, tai yra į sklypą Nr. 3, kuris patvirtinus projektą liktų bendru abiejų šalių turtu, siūloma patekti keliu, kuris eina per ieškovo A. K. pastatų teritoriją. Taip pat nurodoma, kad šiuo keliu bus numatyta teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nors toks projektas ir būtų patvirtintas, jis faktiškai nebūtų įgyvendinamas. O siekį tokį projektą patvirtinti teismas laiko ieškovo piktnaudžiavimu, formaliu požiūriu į vykdomą atidalijimą, kurio neketinama pilnai įgyvendinti, bei kuriuo nėra siekiama užtikrinti atsakovo interesų.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių santykiai yra ypač konfliktiški, esantys ant smurto apraiškų ribos. Iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad šalys ne tik nebendrauja, bet įmanomais būdais siekia pakenkti vienas kitam, o netyčia jiems susidūrus kyla konfliktai. Esant tokiems santykiams, negali net būti svarstoma galimybė suteikti vienam, ar kitam iš šalių naudotis keliu, einančiu per jų žemės sklypus. Projekte įtvirtintu atveju ieškovas įgytų teisę nutiesti trūkstamą kelio dalį per jo suartus laukus (dokumentas Nr. DOK-30083 gauto 2020 m. rugsėjo 11 d. ir jo priedai), o V. K. įgytų teisę šiuo keliu važiuoti, eiti, varytis galvijus. Teismui nekyla abejonių, jog ieškovas A. K. net ir patvirtinus prašomą projektą, net neketintų įrengti trūkstamą kelio dalį, taip pat nesudarytų jokių sąlygų ir galimybių atsakovui naudotis tuo keliu. Manytina, kad V. K. siekiant įgyvendinti jam suteiktą teisę naudotis projekte esančiu servitutiniu keliu, tarp šalių kiltų konfliktai, kurių pasekmės būtų nagrinėjamos teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijų. Tai, kad šis projektas neketinamas įgyvendinti patvirtino ir pats ieškovas A. K., kuris teismo posėdžio metu į klausimą dėl galimybės važiuoti per jo kiemą, atsakė, kad nenorėtų, jog taip būtų. Teismų praktikoje yra išaiškinama, kad jeigu atidalijimo prašantis bendraturtis siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; kt.). Šiuo atveju ieškovas pateikė tvirtinti žemės atidalijimo projektą, kurio sprendinių net neketino įgyvendinti, tai parodo, kad jis siekė savo asmeninio tikslo – atsidalinti jam reikalingą žemės sklypą, o siekiant atsakovui naudotis projekte suprojektuotu servitutiniu kelius, tokios teisės ieškovas atsakovui geranoriškai nebūtų leidęs įgyvendinti.
Bylos nagrinėjimo metu pats ieškovas teigė, kad yra ir kitų privažiavimų į projektuojamą bendrą sklypo dalį, pateikė dokumentą, kuris patvirtina šias aplinkybes (dokumentas Nr. 27377, pateiktas 2020 m. rugpjūčio 18 d.). Tačiau pagal įstatymų reikalavimus formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Tai yra projekto rengėjas yra įpareigotas numatyti privažiavimus projekte, o patvirtinus projektus šie privažiavimai tampa oficialia sklypo eismo schema. Rengdamas projektą rengėjas ieškovo nurodomų kelių neįtraukė į eismo schema, todėl galima daryti prielaida, jog tie keliai nėra tinkami užtikrinti formuojamų sklypų poreikius. Būtų nelogiška projektuoti servitutinius kelius ir apriboti sklypo savininkų nuosavybės teises, jei privažiavimo poreikius būtų galima užtikrinti jau esamais keliais. Todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog privažiavimas yra galimas jau esamais keliais, o neįgyvendinus servitutinio kelio įrengimo reikalavimo nebus pažeisti atsakovo interesai.
Bylos nagrinėjimo metu NŽT buvo įpareigota pateikti išvadą dėl privažiavimų galimybės prie projektuojamų žemės sklypų (dokumentas Nr. 27377, pateiktas 2020 m. rugpjūčio 18 d.). NŽT nurodė, kad A. K. gali į miško paskirties sklypą gali privažiuoti per formuojamą servitutinį kelią, tai pat nurodė galimybę privažiuoti keliu, kuris jų pateiktoje schemoje yra nuotraukose Nr.9,10,11 (dokumentas Nr. 27377, pateiktas 2020 m. rugpjūčio 18 d, priedai). Taip pat nurodoma, kad privažiavimą nurodomu keliu trukdo išsikeroję aronijų ir putinų krūmai. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas laiko, kad nėra galimybės projekte numatyti kitus, nenurodytus kelius, nes nėra žinomos priežastys, dėl kurių šie keliai nebuvo įtraukti į projektą. Kaip nurodyta NŽT išvadoje kelias yra apaugęs krūmais, tad galbūt nėra galimybės juo naudotis.
Taigi šios aplinkybės parodo, kad prašomas patvirtinti projektas negali būti tvirtinamas, nes ji yra neįgyvendinamas, o ieškovas teikdamas tokį projektą teismui bei žinodamas, jog neketina įgyvendinti jo sprendinių, piktnaudžiauja savo teisėmis, atitinkamai pažeidžia atsakovo interesą turėti suprojektuotus privažiavimus į jam priklausantį turtą.
Taip pat teismas mano, kad nėra įrodyta, kad pateikiamas projektas atitinka teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principus. Kaip jau buvo nurodyta atsakovas su prašomu atidalijimu nesutinka, nes nesudaryta lygiateisė prieiga prie elektros perdavimo linijos, nesudarytas lygiavertis privažiavimas prie padalinto sklypo dalių, padalinto sklypo dalys yra skirtingos vertės, iš ieškovui atitenkančios žemės sklypo dalies yra galimybė prieiti prie vandens telkinio. Įrodyti, jog pateikiamas atidalijimo projektas nepažeidžia atsakovo teisių, turi ieškovas, tačiau nebuvo pateikta duomenų, jog šie atsakovo argumentai yra nepagrįsti. Visiems žinomas faktas, jog žemės sklypas su privažiavimu, kurį prižiūri savivaldybės institucijos, turintis galimybę prasivesti elektros įvadus, su priėjimu prie vandens telkinio, turi didesnę vertę, negu šių privalumų neturintys sklypai. Kai sklypas yra vienas, laikytina, kad šie privalumai yra naudojami viso sklypo reikmėm. Tuo tarpu atidalijant ir šiems privalumams patenkant tik į vieną formuojama sklypą, tikėtina kito suformuoto sklypo vertė būtų mažesnė. Todėl atidalijant sklypus šie kriterijai turi būti įvertinti. Iš prašomo patvirtinti projekto aiškinamojo rašto (elektroninės bylos 1 t., b.l. 11-17) matyti, kad sklype Nr. 1 (atitenkantis A. K.) yra kelias (653 kv.m), vanduo 185 (kv.m), tuo tarpu sklype Nr. 2 (atitenkantis V. K.) šių objektų nėra. Šios aplinkybės patvirtina, jog būtent ieškovui A. K. atitankančioje sklypo dalyje yra sklypo vertę didinančių objektų, todėl teismas mano, jog nėra pateikta pakankamai duomenų, kurie patvirtintų, jog prašomas patvirtinti projektas atitinka visų šalių interesus.
Dėl pateikto priešieškinio
Atsakovas byloje pateikė priešieškinį (elektroninės bylos 2 t., b.l. 169-172), kuriuo prašė padalinti žemės sklypą, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), į 3 dalis pagal civilinėje byloje Nr. e2-5682-714/2019 matininko V. S. pateiktą bei NŽT patvirtintą projektą ir priteisti jam iš ieškovo A. K. 450000 Eur kompensaciją.
Šiuo reikalavimu A. K. sutiko su prašomu tvirtinti projektu, tačiau manydamas, jog jam atitenka mažesnės vertės turtą, reikalavo priteisti kompensaciją, tai yra atsakovas prašė taikyti mišrų atidalijimo būdą.
Įstatymų nedraudžiamas mišraus atidalijimo būdo, todėl tais atvejais, kai įmanoma padalyti daiktą be neproporcingos žalos jo paskirčiai, tačiau toks padalijimas neatitinka bendraturčių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat galimas atidalijimas natūra, teisingai kompensuojant pinigais už atidalijamam ar kitam bendraturčiui natūra tenkančią didesnę daikto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis Nr. 3K-7-466/2008).
Šioje byloje teismas konstatavo, jog ieškovo pateiktas prašomas patvirtinti žemės sklypų padalijimo projektas yra nepagrįstas, ir neatitinkantis įstatymų reikalavimų, todėl negali būti įgyvendintas. Konstatavus šio projekto neteisėtumą, teismas negali spręsti dėl bendraturčio nesutikimo su neteisėtu projektu. Be to, nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, svarbu ištirti, ar bendraturčiai išgali realiai sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją. Kai bendraturčių dalys nuosavybėje yra lygios ir nepanaudotos visos galimybės atidalyti daiktą natūra, derinant tai su kitų bendraturčių teisėtais interesais, piniginės kompensacijos priteisimas bendraturčiui be jo sutikimo neatitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytų bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sąlygų, būtų vertinamas kaip jo nuosavybės teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005). Šios bylos nagrinėjimo metu ieškovas teigė, jos atsakovui kompensacija nepriklauso, nebuvo išsakytas sutikimas su kompensacijos išmokėjimu, tad teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo spręsti dėl kompensacijos priteisimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys atmestas, o atsakovo priešieškinis taip pat atmestas, tad jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. 2020 m. kovo 25 d. nutartimi V. K. buvo atidėtas žyminio mokesčio už priešieškinio pateikimą mokėjimas. Atsižvelgiant į tai, kad viena iš priešieškinio atmetimo priežasčių yra susijusi su tuo, kad ieškovo pateiktas projektas neatitiko įstatymų reikalavimų, taip pat į tai, kad teismas nustatė galimą ieškovo piktnaudžiavimą, į atsakovo finansinę padėtį, kurią patvirtina byloje esantys jo pateikti duomenys, teismas nusprendžia atidėto žyminio mokesčio iš ieškovo nepriteisti.
Byloje teismo patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (7 Eur) turėtų būti priteisiama iš abiejų šalių, tad ją paskirsčius tarp šalių jos yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020-01-13 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų 5 Eur sumą, todėl šios išlaidos valstybei iš šalių nepriteistinos ir neišieškomos (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Kitų bylinėjimosi išlaidų byloje nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo A. K. ieškinį atmesti.
Atsakovo V. K. priešieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.