Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1072-587/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-06-27
Bylos Nr.: e2A-1072-587/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-19-3-00701-2018-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Albina Rimdeikaitė, Edvardas Paliokas, Lina Žemaitienė
Atsakovas: S. T.
Ieškovas: M. D. S.
Trečiasis asmuo: Z. S.

Civilinė byla Nr. e2A-1072-587/2019Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00701-2018-4

Procesinio dokumento kategorija 2.4.2.9.1; 3.3.1.18.4(S)Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko, Albinos Rimdeikaitės ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. T. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-71-384/2019 pagal ieškovės M. D. S. patikslintą ieškinį atsakovei S. T. ir trečiajam asmeniui Z. S. dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo tvarkos pakeitimo bei pagal atsakovės S. T. priešieškinį ieškovei M. D. S. ir trečiajam asmeniui Z. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė M. D. S. prašė:

1.1. tenkinti patikslintą ieškinį ir nustatyti tokią naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) Jurbarko r., tvarką:

1.1.1. S. T. skirti naudotis 1182 kv. m. (plane pažymėti plotai B (129 kv. m.), C (139 kv. m.), D (813 kv. m.);

1.1.2. M. D. S. skirti naudotis 899 kv.m. (plane pažymėti plotai E (94kv.m.), F (885kv.m.) kartu su Z. S.;

1.1.3. Z. S. skirti naudotis 286 kv. m. (plane pažymėtas plotas F (885 kv. m.) kartu su Marijona D. S.;

1.1.4. bendram naudojimuisi S. T., M. D. S., Z. S. skirti 303 kv. m. (plane pažymėtas plotas A);

1.1.5. priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

1.2. atsakovės S. T. priešieškinį prašė palikti nenagrinėtu.

2. Ieškovė nurodė, kad:

2.1. 2013 m. gegužės 14 d. Jurbarko rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo. Pagal teismo nustatytą žemės sklypu naudojimosi tvarką ieškovė neturi galimybės prieiti prie pastatytos verandos iš gyvenamojo namo išorės, nes toje vietoje žemės sklypu pagal priimtą Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimą naudojasi atsakovė S. T.. Bylos nagrinėjimo metu atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, paaiškėjo, jog tikslus žemės sklypo plotas yra 2363 kv. m., o ne 2300 kv. m., kaip buvo manyta anksčiau, todėl ieškovės nuomone, patenkinus ieškinį ir pakeitus žemės sklypu naudojimosi tvarką, būtų pašalinta teismo padaryta klaida priimant 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą, užtikrinti tiek ieškovės, tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens interesai.

2.2. Ieškovė nurodo, kad priešieškinis turėtų būti paliktas nenagrinėtu, nes S. T. nurodytos aplinkybės dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės buvo nagrinėjamos priimant 2013 m. gegužės 14 d. teismo sprendimą ir šis reikalavimas atmestas. Ieškovė nurodė, kad žemės sklypą atidalinus pagal S. T. siūlomas sąlygas, ieškovė negalėtų privažiuoti prie savo ūkinio pastato ir kitų pastatų, reikėtų įrengti kitą įvažiavimą į žemės sklypą iš Klaipėdos gatvės, kuri yra magistralinis krašto kelias, reikėtų gauti Kelių direkcijos sutikimą, be to atsakovės siūlomas įrengti naujas įvažiavimas negalimas dėl prie gyvenamojo namo galo esančių vandentiekio ir kanalizacijos įrenginių. Ieškovė sutinka, kad į žemės sklypą galimas įvažiavimas ne tik iš Klaipėdos gatvės, bet ir iš kitoje žemės sklypo dalyje esančio keliuko, tačiau šis keliukas neprižiūrimas ir skirtingais metų laikais juo ne visada galima įvažiuoti į gyvenamojo namo kiemą.

2. Atsakovė su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir tenkinti priešieškinį. Priešieškiniu atsakovė prašė atidalinti S. T. priklausančią 1182 kv. m. žemės sklypo dalį, bendras sklypo dydis 2363 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) Jurbarko raj., iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal matininko V. S. parengtą pasiūlymą dėl žemės valdoje bendraturčiams priklausančių dalių suformavimo atskirais sklypais ribų ir priteisti iš atsakovės ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

3.1. Atsakovė nurodė, kad 2013 m. gegužės 14 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimu tarp byloje dalyvaujančių asmenų nustatyta naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) Jurbarko r., tvarka yra ydinga, kadangi bendro naudojimo žemės sklypas yra įsiterpęs į atsakovei priskirtas naudotis žemės dalis, taip pat bendro naudojimo žemės sklypas yra nusitęsęs iki pat atsakovės gyvenamojo namo sienos ir įėjimo į gyvenamąjį namą. Dėl tokios tvarkos ieškovė bei pas ją gyvenantys asmenys palieka automobilius ir žemės ūkio techniką prie atsakovės gyvenamojo namo langų, atlieka technikos remonto darbus, trukdo S. T. naudotis bendro naudojimo žemės sklypu. Patikslintu ieškiniu prašoma nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarka atsakovės nuomone šių nepatogumų nepašalintų, todėl reikalinga atidalinti žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės, suformuoti atskirų sklypų ribas. Priešieškinyje matininko V. S. pateiktas projektas dėl sklypo atidalijimo nepažeistų nei M. D. S., nei Z. S., nei S. T. interesų, būtų panaikintos prielaidos konfliktams kilti tarp gyvenamojo namo gyventojų.

3. Trečiasis asmuo Z. S. prašo tenkinti ieškovės M. D. S. patikslintą ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo, o su atsakovės S. T. siūlomu žemės sklypo atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės nesutinka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. vasario 25 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino, o atsakovės priešieškinį paliko nenagrinėtu.

5. Teismas nustatė, kad M. D. S. (867/2300 dalis), Z. S. (283/2300 dalis) ir S. T. (1/2 dalis) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Jurbarko r. sav., (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 161–165). 2013 m. gegužės 14 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-55-714/2013 nustatyta tokia naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarka: S. T. skirta naudotis 1150 kv. m. (plane nurodyti plotai B (76 kv. m.), C (142 kv. m.), D (830 kv. m.); M. D. S. skirta naudotis 867 kv. m. (plane nurodyti plotai E (94 kv. m.), F (852 kv. m.) kartu su Z. S.; Z. S. kartu su M. D. S. skirta naudotis 283 kv. m. (plane nurodytas plotas F 852 kv. m.); bendram S. T., M. D. S., Z. S. naudojimui skirta 306 kv. m. (plane nurodytas plotas A). Tuo pačiu teismo sprendimu atmestas S. T. reikalavimas dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Jurbarko r., atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (1 t., b. l. 30–37). Bylos nagrinėjimo metu, atlikus kadastrinius žemės sklypo matavimus, paaiškėjo, jog žemės sklypo plotas yra 2363 kv. m., o 2013 m. gegužės 14 d. priimant teismo sprendimą, buvo laikoma, jog šio žemės sklypo plotas yra 2300 kv. m. Dėl šios aplinkybės teismas sprendė, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, todėl 2013 m. gegužės 14 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytoji žemės sklypu naudojimosi tvarka turi būti pakeista.

6. Teismas konstatavo, kad ieškovė teismui pateikė žemės sklypu naudojimosi tvarkos pakeitimo projektą, kuris tik nežymiai skiriasi nuo 2013 m. gegužės 14 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-55-714/2013 nustatytos žemės sklypu naudojimosi tvarkos. Konstatavo, jog pagal ieškovės pateiktą projektą ieškovė M. D. S. turėtų priėjimą prie jai priklausančios gyvenamojo namo dalies (verandos), o pagal galiojančią žemės sklypu naudojimosi tvarką tokia galimybė nenumatyta. Pagal šį projektą S. T. skirtini naudotis žemės sklypo plotai iš esmės nesikeistų. Pažymėjo, kad byloje dalyvaujantiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kiemo ribos nepasikeis pasirinkus ieškovės ar atsakovės siūlomus ginčo sprendimo variantus. Ieškovės M. D. S. pasiūlytas naudojimosi sklypu tvarkos pakeitimas, suformuojant visoms trims žemės sklypo savininkėms kiemo plotą bendram naudojimui, kad jos visos galėtų įvažiuoti į kiemą, užtikrina galimybę visoms bendraturtėms naudotis kiekvienai savo ūkiniais pastatais ir bendrais kiemo statiniais pagal paskirtį, be to pakeitus žemės sklypu naudojimosi tvarką būtų pašalintas akivaizdus ieškovės M. D. S. interesų pažeidimas, dėl kurio ieškovė neturėjo galimybės prieiti prie jai priklausančios namo dalies išorės, todėl teismas darė išvadą, kad patikslintame ieškinyje ieškovės siūlomas žemės sklypo naudojimo tvarkos pakeitimas geriausiai atitinka byloje dalyvaujančių asmenų interesus.

Šalies argumentai

7. Atsakovė S. T. priešieškiniu prašė teismo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal matininko V. S. parengtą pasiūlymą. Teismas konstatavo, jog šiuo atveju priimant 2013 m. gegužės 14 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-55-714/2013 padaryta išvada, kad pagal esamą situaciją sklypo atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės pažeistų M. D. S. teises, įvažiavimas reikalingas ir Z. S., kuri atidalijus sklypą, taptų visiškai priklausoma nuo M. D. S.. Be to, tam, kad įrengti įvažiavimą iš Klaipėdos gatvės, kuri yra valstybinės reikšmės kelias, būtų reikalinga paruošti projektavimų sąlygų sąvadą, gauti Kelių inspekcijos sutikimą. Atsakovės S. T. reikalavimas dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės buvo atmestas (1 t., b. l. 30–37). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog po aptarto teismo sprendimo priėmimo aplinkybės iš esmės nepasikeitė, todėl nėra pagrindo taikyti atsakovės S. T. siūlomą ginčo sprendimo būdą – atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, o aplinkybės ir argumentai, nurodyti priešieškinyje dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, buvo nagrinėjami ankstesnėje byloje. Atsakovės priešieškinį paliko nenagrinėtu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 296 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu. Teismo nuomone, aplinkybė, jog atlikus kadastrinius matavimus, padidėjo ginčo sklypo ribos, yra reikšminga tik pakeičiant žemės sklypo naudojimosi tvarką.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atsakovė S. T. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui bei priteisti iš ieškovės atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, juo netinkamai taikytos ir aiškintos materialinės teisės normos, teismo sprendimu vienareikšmiškai pažeistos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatos, reglamentuojančios atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, teismas ginčą išsprendė remdamasis planu, kuris neatitinka teisės normų reikalavimų. Taip pat teismas be jokio teisinio pagrindo paliko atsakovės priešieškinį nenagrinėtu, pasisakydamas, kad anksčiau atsakovė jau yra kėlusi atidalijimo klausimą teisme.

9.2. Iš bylos duomenų matyti, kad jau po bylos iškėlimo pagal ieškovės civilinį ieškinį, t. y. bylos nagrinėjimo eigoje 2018 metais, buvo atlikti ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai, 2018 10 23 parengtas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas (l t., b. l. 155), parengtas žemės sklypo planas (l t., b. l. 157). Iš pridedamo VĮ Registrų centro pažymėjimo matyti, kad kadastro duomenys buvo patikslinti 2018 m. gruodžio 20 d. NŽT prie ŽŪM sprendimu Nr. 32SK-605-(14.32.110.), jais buvo patikslintas ir žemės sklypo plotas - 0,2363 ha. Pažymėjo, kad šioje byloje teismas sprendė dėl 0,2300 ha žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo padalijimo, atsakovė taip pat teismui teikė prašymą atidalinti 0,2363 ha žemės sklypą. Taigi, tiek priimtas teismo procesinis sprendimas, tiek ieškovas planas buvo paremti šio sklypo preliminariais planiniais duomenimis.

9.3. Apeliantės vertinimu, bendraturčio teisė reikalauti tiek atidalinti žemės sklypo dalį, tiek nustatyti naudojimosi sklypu tvarką realizuojama laikantis Žemės įstatyme (toliau – ir ŽĮ) nustatytos tvarkos. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra žemėtvarkos dokumentų sistemos dalis (ŽĮ 37 straipsnis) ir rengiami ŽĮ 40 straipsnyje nustatyta tvarka. Žemės sklypai yra nekilnojamojo turto objektai. Bendraturčių sutartys dėl naudojimosi tvarkos nustatymo yra žemės sandoriai, kuriems taikomos Žemės įstatymo nuostatos. Šio įstatymo 14 straipsnis nustato, kad žemės sandorio sudėtinė dalis yra nekilnojamojo turto objekto žemės sklypo planas. Nustatant naudojimosi tvarką tarp bendraturčių, faktiškai įvyksta sklypo atidalijimas. Akivaizdu, kad lygiai tie patys reikalavimai turi būti keliami ir teisme nustatomai naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkai. Todėl pagal analogiją, rengiant teismui planą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, jam taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir atidalijimo atveju.

9.4. Šio ginčo atveju ieškovės planas akivaizdžiai neatitinka LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų „Dėl LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ reikalavimų, plane nėra visų būtinų taškų, kurie įtvirtinti Nuostatų 35.3 p. reikalavimuose, planas niekaip nėra objektyvizuotas, nėra pririštas prie Lietuvos Respublikos geodezinio tinklo. Šiame plane yra nurodytas tik bendras sklypo plotas (be to, neatitinkantis teisinio sklypo ploto), kiekvienam bendraturčiui tenkančių dalių dydis, tačiau vertinant patį planą matyti, jog tiek žiūrint iš Klaipėdos gatvės pusės, tiek iš priešingoje dalyje esančio „Pravažiavimo Ž-6“ nėra netgi metrais nurodytas kiekvienos šalies naudojimusi, bendro naudojimo plotams skirtinų dalių dydis, plotis, ilgis, tiksli lokacija. Planu yra numatytos tik apytikslės sklypo pusės kiekvienai iš šalių naudotis, apytikslis plotas skirtas bendro naudojimo žemei.

9.5. Nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką, kiekvienam bendraturčiui tenkanti dalis turi būti aiškiai atribota. Teismo sprendimas dėl naudojimosi tvarkos turi būti registruojamas viešame registre (CK 4.81 straipsnio 2 dalis). Viešame nekilnojamojo turto registre žemės sandoris registruojamas kaip įstatymo nustatytas juridinis faktas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Registruojamas gali būti tik žemės sandoris su planu, kuriame yra nurodytos žemės sklypo ribos, šiuo atveju - naudojimui kiekvienam bendraturčiui skiriamos sklypo dalies ribos. Šio ginčo atveju teismo sprendimu patvirtintame plane ribų nustatymas neatitinka šių reikalavimų, nes ribų buvimo vietos nustatyti negalima. Tuo ginčijamu teismo sprendimu neginčijamai buvo pažeisti Žemės įstatymo 13, 14, 18 straipsniai, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimai.

9.6. Teismas nepagrįstai atsakovės priešieškinį paliko nenagrinėtu. Tokio ginčo atveju yra aktualus ieškinių tapatumo nustatymas. Kadangi tokio pobūdžio ginčuose atidalijimo dalykas visuomet bus tas pats - atidalinti žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal konkretų žemės sklypo planą, akivaizdu, kad skirtingas bylas skiria patys projektiniai sprendiniai, kurie ir sudaro konkretaus reikalavimo pagrindą. Jei teismas yra išnagrinėjęs vieną iš atidalijimo variantų, tai nereiškia, kad asmuo neturi teisės kreiptis dėl turto atidalijimo apskritai. Nėra ginčo dėl to, kad šis teismui teiktas sklypo atidalijimo variantas nėra tapatus tam, dėl kurio buvo priimtas jau įsiteisėjęs teismo sprendimas 2014 metais. Toje byloje atsakovė teikė kitokį atidalijimo variantą, taigi, ieškinio pagrindas buvo kitas. Šioje byloje atsakovės priešieškinio pagrindas buvo visiškai kitas. Nors sutapo šių abiejų bylų šalys ir ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas yra skirtingas, teismas priešieškinio palikti nenagrinėtu negalėjo. Jei teismas laikė, kad tam tikri atidalijimo kriterijai teismų jau buvo išnagrinėti, tokiu atveju įsijungia prejudicinio fakto institutas, tačiau ne ieškinio palikimo nenagrinėtu teisinė galimybė.

9.7. Pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja kasacinės instancijos teismo nutarčiai, priimtai ankstesnėje šalių byloje. Šio ginčo atveju egzistuoja visos sąlygos atidalinti žemės sklypą tarp bendraturčių. 2014 m. gegužės 14 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimo pagrindu, buvo suformuoti du nekilnojamojo turto objektai, atidalijus tarp bendraturčių gyvenamąjį namą. Taigi, prie atidalintų statinių teisiškai gali būti formuojami du atskiri žemės sklypai, o iškilus klausimui dėl statinių naudojimo, patekimas į jį gali būti nustatomas servitutu. Teismo nustatyta naudojimosi tvarka žemės sklypu yra ydinga, neracionali ir pažeidžianti atsakovės teises, kadangi neproporcingai didelis bendro naudojimo žemės sklypas yra įsiterpęs tarp Atsakovei priklausančių žemės sklypo dalių, taip pat bendro naudojimo žemės sklypas yra nusitęsęs iki pat Atsakovės gyvenamojo namo sienos ir įėjimo į gyvenamąjį namą. Bendros žemės dalies, reikalingos pravažiavimui, nustatymas vienareikšmiškai pažeidžia Statybos techninių reglamentų (STR „Gyvenamieji pastatai“) reikalavimus, numatančius privažiavimus prie pastatų, bei atstumus nuo pravažiavimo iki statinių. Bendrojo ploto nustatymas ties Atsakovės statinio dalimi (su lyg jos statinio dalies siena), bei ties jos įėjimu į statinį negali būti laikomas teisingu ir protingu naudojimosi tvarkos nustatymu, juolab, kad ties ieškovės statinio dalimi ir jos įėjimu į statinį bendro naudojimo žemės nėra. Vertinant dėl privažiavimo būtinybės į statinį (ūkinį pastatą) Nr. 4, pažymėtą ieškovės plane, pasakytina tai, kad šis statinys neturi platesnių vartų, o turi tik dvejas skirtingose sienose esančias duris, taigi, įvaža į šį statinį nėra reikalinga. Bendro naudojimo žemės plotai prie statinių Nr. 5 ir 6 taip pat nėra būtini dėl to, kad ieškovė į šiuos statinius patenka iš plane pažymėto kito kelio („Pravažiavimas Z-6), iš minimo kito kelio į ginčo sklypą jau yra natūroje suformuotas ir egzistuoja kelias, šiuo keliu ieškovė sėkmingai naudojasi ir faktiškai į sklypą patenka iš kitos jo pusės (priešingos nuo Klaipėdos gatvės). Statiniai Nr. 5, 6 ir 7 yra seni, mediniai, nusidėvėję, faktiškai griūnantys, todėl ilgalaikės naudojimosi tvarkos nustatymas, numatant plačius privažiavimo plotus į tokius statinius ir užkertant atsakovei teisę sklypą atidalinti, pažeidžia kasacinio teismo išaiškinimus.

Žemesnės instancijos teismas

9.8. Nors teismas 2013 m. gegužės 14 d. sprendimu patvirtino naudojimosi žemės sklypu tvarką, ši tvarka natūroje nebuvo įgyvendinta, pagal sprendime pažymėtas sklypų dalis šalys sklypu nesinaudoja. Bylos šalys faktiškai yra atsidalinusios bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą. Kaip matyti iš Atsakovės pateikto pasiūlymo dėl žemės valdoje bendrasavininkiams priklausančių dalių suformulavimo atskirais sklypais ribų, jokia žala žemės sklypui nėra daroma, kadangi bylos šalys ir toliau minėtu žemės sklypu naudosis pagal paskirtį, Ieškovei ir Trečiajam asmeniui yra užtikrinamas jų pageidaujamas patekimas į žemės sklypo dalį nuo Klaipėdos g., taip pat užtikrinamas priėjimas prie nuosavybės teise valdomo pastato pažymėto indeksu MN, bei priėjimas prie gyvenamojo namo sienų.

Atsiliepimas

9. Ieškovė M. D. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Atsakovės teiginiai, kad ieškovė netikslino ieškinio reikalavimų neatitinka tikrovės. 2019 m. sausio 8 d. ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, o prieš tai pateikė patikslintą žemės sklypo planą, kuriame atsispindi padidėjęs žemės sklypas ir parengta pagal tai naudojimosi tvarka. Todėl atsakovų motyvai, kad teismas naudojimosi tvarką nustatė žemė sklypu, kuris viešame registre neegzistuoja, neatitinka tikrovės.

10.2. Žemės sklypo planas buvo paruoštas taip, kad suderinti šalių pozicijas ir tik šalims sutikus, ar teismui patvirtinus sprendimu, bus galima atlikti geodezinius matavimus ir tiksliai nustatyti ribas kaip ir numato tokių planų sudarymo minima tvarka. Žemės sklypo plotas atitinka padidėjusi plotą, tai parodyta plane ir nurodyta, kad 1/2 sklypo dalis – 1182 kv. m. atsakovei, ieškovei ir trečiajam asmeniui netgi mažiau – 1181 kv. m., architektas taip pat aiškiai nurodęs pastabą: „Sklypo ribos ir plotai tikslinami, atliekant geodezinius matavimus“. Todėl planas atitinka tikrovę ir juo patvirtinta sklypų naudojimo tvarka aiški ir nekels sunkumų nustatant ribas geodezinių matavimų atlikimui.

10.3. 2013 m. gegužės 14 d. Jurbarko rajono apylinkės teismas pasisakė dėl atidalijimo plačiau, kuriame nurodė motyvus, kad atidalijus sklypus, atsakovės pusėje liktų ieškovei priklausantis pastatas ir ji neturėtų prie jo priėjimo, o servituto nustatymas nešalintų galimų ginčų. Be to, teismas pasisakė, kad yra ir trečiojo asmens – bendraturčio - Z. S. interesai, nors ji ir neturi ūkio pastatą tačiau įvažiavimas name taip pat reikalingas, kitu atveju taptų visiškai priklausoma nuo M. D. S., nors yra lygiateisė sklypo savininkė kaip ir ieškovė bei atsakovė. Naujai šio klausimo kėlimas prisidengiant kažkiek modifikuotu atidalijimo variantu, kuris iš esmės yra toks pat, akivaizdžiai verčia teismą svarstyti tą patį reikalavimą, dėl kurio jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas.

10.4. Atmestini motyvai, susiję su menkaverčiais ar avarinės būklės pastatais, nes tokių nėra. Šiuo metu statinys yra rekonstruotas ir iš esmės pagerintas, nekeliantis grėsmės, tvarkingas ir naudojamas pagal paskirtį (laikomos malkos). Todėl tiek ieškovė, tiek tretysis asmuo privalo turėti galimybę atsivežti medieną į kiemą, ją sutvarkyti ir sandėliuoti, o šildymo sezono metu jas pasiimti kasdien.

10.5. Negalima sutikti argumentu, kad nustatytas pernelyg didelis bendro naudojimo plotas, iš tikrųjų jis tik minimaliai užtikrina priėjimą prie pastatų ir šulinio.

10.6. Nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai, kad ieškovė į sklypą patenka iš priešingos nei Klaipėdos gatvė pusės. Ten nėra gatvės ar normalaus kelio, tik lauko keliukas ir juo ieškovė nesinaudoja. Taip pat neįrodytas atsakovės teiginys, kad neva bendraturčiai faktiškai yra atsidalinę žemės sklypą, o ne naudoja jį pagal teismo sprendimą.

10.7. Atidalinti žemės sklypą nėra jokių galimybių nepadarant žalos, nes ieškovei neliktų galimybės pilnavertiškai naudotis ūkiniais pastatais, ji negalėtų prie jų privažiuoti ir atsivežti malkų, kasdien negalėtų jais naudotis, servitutas neužtikrintų teisės normaliai kasdien naudotis pastatais, esančiais atsakovės žemėje. Taip pat ieškovė nebegalėtų privažiuoti ir prie kitų kiemo pastatų, nes yra tik vienintelis įvažiavimas. Kito įvažiavimo įrengti neįmanoma: Klaipėdos gatvė yra magistralinis krašto kelias, reikalinga gauti Kelių direkcijos sutikimą; aptariamoje sklypo dalyje prie namo galo yra vandentiekio ir kanalizacijos įrenginiai; atidalinus žemės sklypą ieškovė prarastų bet kokį privažiavimą prie kitų ūkinių pastatų ir daržo už jų. Be to, visada buvo bendras kiemas, per jį ieškovei yra arčiausias kelias parsinešti kuro iš malkinės, o pagal atsakovės projektą tai būtų padaryti kebliau.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

Dėl priešieškinio.

12. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. vasario 25 d. sprendimu nusprendė S. T. priešieškinį dėl žemės klypo atidalijimo palikti nenagrinėtu. Nurodė, kad atsakovė S. T. priešieškiniu prašė teismo atidalinti žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), Jurbarko r. iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal matininko V. S. parengtą pasiūlymą. Teismas konstatavo, jog priimant 2013 m. gegužės 14 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-55-714/2013 padaryta išvada, kad pagal esamą situaciją sklypo atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės pažeistų M. D. S. teises, įvažiavimas reikalingas ir Z. S., kuri atidalijus sklypą, taptų visiškai priklausoma nuo M. D. S.. Be to, tam, kad įrengti įvažiavimą iš Klaipėdos gatvės, kuri yra valstybinės reikšmės kelias, būtų reikalinga paruošti projektavimo sąlygų sąvadą, gauti Kelių inspekcijos sutikimą. Atsakovės S. T. reikalavimas dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės buvo atmestas (1 t., b. l. 30–37). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog po aptarto teismo sprendimo priėmimo aplinkybės iš esmės nepasikeitė, todėl nėra pagrindo taikyti atsakovės S. T. siūlomą ginčo sprendimo būdą – atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, o aplinkybės ir argumentai, nurodyti priešieškinyje dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, buvo nagrinėjami ankstesnėje byloje. Atsakovės priešieškinį paliko nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu, t.y. laikė, kad teisme buvo išnagrinėtas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismo nuomone, aplinkybė, jog atlikus kadastrinius matavimus, padidėjo ginčo sklypo ribos, yra reikšminga tik pakeičiant žemės sklypo naudojimosi tvarką.

13. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmos instancijos teismo nuomone nesutinka. Visų pirma darytina išvada, kad pasikeitė sklypo plotas bei ribos (jie šiuo atveju yra gana nemaži – 63 kv. m.), sklypas yra naujai išmatuotas pagal naują koordinačių sistemą, dėl to ginčo byloje nekyla. Taigi, keičiasi ieškinio dalykas – pats sklypas, dėl kurio kyla ginčas, jo plotas bei ribos.

14. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad aplinkybė, jog atlikus kadastrinius matavimus, padidėjo ginčo sklypo ribos, yra reikšminga tik pakeičiant žemės sklypo naudojimosi tvarką. Kadangi sklypo plotas atlikus naujus kadastrinius matavimus pasikeitė, reiškia pasikeitė faktinės aplinkybės byloje, t.y. jo ploto pasikeitimas negali būti reikšmingas vienam atvejui – naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymui, o nereikšmingas kitam – žemės sklypo atidalinimui, tai traktuojant pagrindu reikalavimą dėl atidalinimo palikti nenagrinėtu, nes pagal tokį patį žemės sklypo planą atidalinimas jau buvo išnagrinėtas ir atmestas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, sklypo ribų pasikeitimas yra vienodai reikšmingas tiek naudojimosi tvarkos nustatymui, tiek atidalinimui.

15. Be to, kaip matyti iš skundžiamo 2019 vasario 25 d. teismo sprendimo, teismas padarė išvadą, kad atlikus kadastrinius žemės sklypo matavimus, paaiškėjo, kad žemės sklypo plotas po 2013 m. gegužės 14 d. priimto teismo sprendimo pasikeitė, todėl darytina išvada, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl ko 2013 m. gegužės 14 d. sprendimu nustatytoji žemės sklypu naudojimosi tvarka turi būti pakeista. Todėl neaišku kodėl, nustačius, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės dėl žemės sklypo ploto, sprendžiant reikalavimą dėl žemės sklypo atidalinimo jos liko nesvarbios, nurodant, kad iš esmės niekas nepasikeitė ir šis reikalavimas buvo paliktas nenagrinėtu.

16. Pirmos instancijos teismas dėl žemės sklypo ploto pasikeitimo padarė dvi priešingas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad reikalavimas dėl žemės sklypo atidalinimo iš esmės turėjo būti išnagrinėtas. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai atsakovės priešieškinį paliko nenagrinėtu.

17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad tokio ginčo atveju yra aktualus ieškinių tapatumo nustatymas. Kadangi tokio pobūdžio ginčuose atidalijimo dalykas visuomet bus tas pats – atidalinti tą patį žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal konkretų žemės sklypo planą, akivaizdu, kad skirtingas bylas skiria patys projektiniai sprendiniai, kurie ir sudaro konkretaus reikalavimo pagrindą. Jei teismas praeityje išnagrinėjo vieną iš atidalijimo projektų ir jį atmetė, tai nereiškia, kad vėliau, pasikeitus aplinkybėms, asmuo neturi teisės kreiptis dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teikdamas kitokį atidalinimo projektą. Akivaizdu, kad šis teismui teiktas sklypo atidalijimo projektas nėra tapatus tam, dėl kurio 2013 metais buvo priimtas teismo sprendimas, kuris yra įsiteisėjęs. Toje byloje atsakovė teikė kitokį atidalijimo projektą, taigi, ieškinio pagrindas buvo kitas. Šioje byloje atsakovės priešieškinio pagrindas yra kitas. Nors sutapo šių abiejų bylų šalys, tačiau ieškinio, priešieškinio dalykas ir faktinis pagrindas yra skirtingas, teismas priešieškinio palikti nenagrinėtu negalėjo. Jei teismas laikė, kad tam tikri atidalijimo kriterijai teismų jau buvo išnagrinėti, tokiu atveju įsijungia prejudicinio fakto institutas, tačiau ne ieškinio palikimo nenagrinėtu teisinė galimybė. Be to, jei pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad pateiktas atidalijimo planas yra ydingas ar nedaug kuo skiriasi nuo pirminio, 2013 metais teikto atidalinimo plano, priešieškinį galėjo atmesti, bet ne palikti nenagrinėtu.

18. Pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio kaip savininko teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Atidalijus pasikeičia bendro daikto teisinis režimas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie (jeigu daugiau bendraturčių nebeliko) valdomi, jais naudojamasi ir disponuojama savarankiškai, o bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa tik jam priklausančios turto dalies (daikto) savininku bei turi teisę valdyti, naudotis ir disponuoti turtu savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

19. Aiškindamas CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatas, kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro turto atidalijimo ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme.

20. Kiekvienas bendraturtis turi teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, išskyrus atvejus, kai daiktas yra nedalus arba tokiu pripažįstamas įstatymo (CK 4.6 straipsnio 2 dalis). CK 4.80 straipsnis nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir sąlygas. Ši teisė reiškia, kad bendraturtis gali egzistuojančią bendrosios dalinės nuosavybės teisę į atidalintiną turto dalį pakeisti kita privačios nuosavybės teisės rūšimi. Toks nuosavybės rūšies pakeitimas reiškia, kad atsidalinęs bendraturtis disponuoja, valdo, naudoja jam tekusią turto dalį be kitų bendraturčių pritarimo ar sutikimo, pastarieji praranda pirmenybės teisę pirkti parduodamą dalį, buvusią bendrojoje nuosavybėje.

21. Teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad visų pirma turi būti svarstoma atidalijimo iš turto, esančio bendrąja daline nuosavybe, galimybė kadangi atidalinant turtą yra suformuojami atskiri turtiniai vienetai, tokiu būdu sumažėja tolimesnių ginčų tikimybė, ir, nesant galimybės atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, nustatoma naudojimosi bendru turtu tvarka. Taigi, esant suformuotai tokiai teismų praktikai ir pirmos instancijos teismui nepagrįstai priešieškinį dėl žemės sklypo atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės palikus nenagrinėtu, kai toks reikalavimas turėjo būti nagrinėjamas, sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi neišnagrinėjus reikalavimo dėl žemės sklypo atidalinimo, negalėjo būti sprendžiamas klausimas dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.). Apeliacinės instancijos teismas bylą grąžina nagrinėti iš naujo, kadangi priešieškinio reikalavimas dėl žemės sklypo atidalinimo nebuvo nagrinėtas pirmos instancijos teisme, o apeliacijos paskirtis yra tik peržiūrėti pirmos instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant reikalavimus, kurie pirma instancija turi būti nagrinėti apylinkės teisme, šalys civilinėje byloje netektų teisės į apeliacinį procesą.

Dėl ieškinio

22. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nei patikslintame ieškovės ieškinyje, nei teismo sprendime nėra nurodoma, pagal kokios datos bei kieno sudarytą planą, projektą prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, juolab, kad byloje yra pateikti keli planai, kuriuose ir plotas nurodytas skirtingai (el. byla, 1 t. b. l. 29, 118, 119). Viename iš planų (el. bylos 1 t. b. l. 119) nurodyta, kad jį braižė V. B., tačiau nei jos pareigos nei išsilavinimas, nei kiti duomenys patvirtinantys kompetenciją rengti siūlomus žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planus, brėžinyje nėra nurodyta. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad toks ieškinio reikalavimas turėjo būti tikslinamas, identifikuojant planą, pagal kurį prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal konkrečiai neįvardintą planą, toks sprendimas taip pat yra neaiškus. Tokia žemės sklypo naudojimosi tvarka negalėtų būti įregistruota VĮ Registrų centre, kadangi nėra aišku pagal kokį planą ji nustatyta ir pagal kokį planą žemės sklypu naudosis proceso dalyviai.

23. Sutiktina su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad šio ginčo atveju ieškovės planas neatitinka LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų „Dėl LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ reikalavimų, plane nėra visų būtinų taškų, kurie įtvirtinti nuostatų 35.3 p. reikalavimuose, planas niekaip nėra objektyvizuotas, nėra pririštas prie Lietuvos Respublikos geodezinio tinklo. Šiame plane yra nurodytas tik bendras sklypo plotas, kiekvienam bendraturčiui tenkančių dalių dydis, tačiau vertinant patį planą matyti, jog tiek žiūrint iš Klaipėdos gatvės pusės, tiek iš priešingoje dalyje esančio „Pravažiavimo Ž-6“ nėra metrais nurodytas kiekvienos šalies naudojimuisi, bendro naudojimo plotams skirtinų dalių dydis, plotis, ilgis, tiksli lokacija. Planu yra numatytos tik apytikslės sklypo pusės kiekvienai iš šalių naudotis, apytikslis plotas skirtas bendro naudojimo žemei.

24. Nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką, kiekvienam bendraturčiui tenkanti dalis turi būti aiškiai atribota. Teismo sprendimas dėl naudojimosi tvarkos turi būti registruojamas viešame registre (CK 4.81 straipsnio 2 dalis). Viešame nekilnojamojo turto registre žemės sandoris registruojamas kaip įstatymo nustatytas juridinis faktas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Registruojamas gali būti tik žemės sandoris su planu, kuriame yra nurodytos žemės sklypo ribos, šiuo atveju – naudojimui kiekvienam bendraturčiui skiriamos sklypo dalies ribos. Šio ginčo atveju teismo sprendimu patvirtintame plane ribų nustatymas neatitinka šių reikalavimų, nes ribų buvimo vietos nustatyti negalima. Tuo ginčijamu teismo sprendimu buvo pažeisti Žemės įstatymo 13, 14, 18 straipsniai, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimai.

25. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso bei materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio bei priešieškinio nagrinėjimą dėl žemės sklypo atidalinimo bei naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, kurį yra pagrindas panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš esmės pirmos instancijos teismui. Todėl apeliacinis skundas tenkintinas, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimas naikintinas ir byla pirmos instancijos teismui perduotina nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

26. Kadangi byla grąžintina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas nespręstinas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Edvardas PaliokasAlbina RimdeikaitėLina Žemaitienė