- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-05-14
- Bylos Nr.
- 2-55-714/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Lukšienė
- Ieškovas
- S. T.
- Atsakovas
- M. D. S., Z. S.
- Trečiasis asmuo
- S. S., VĮ Registrų centras
- Advokatai
- Gvidas Byčius, Piotras Orlovas
Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Lukšienė, sekretoriaujant Linai Gailienei, dalyvaujant ieškovei S. T., jos atstovui advokatui Piotrui Orlovui, atsakovei M. D. S., jos atstovui advokatui Gvidui Byčiui, atsakovei Z. S., trečiajam asmeniui S. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. T. ieškinį atsakovėms M. D. S., tretysis asmuo S. S., VĮ Registrų centras Tauragės filialas, dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, pagal atsakovės M. D. S. priešieškinį ieškovei S. T. dėl nuosavybės teisų įgijimo pripažinimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės Z. S. priešieškinį ieškovei S. T. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarko nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 10 12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-423/2012 civilinė byla pagal ieškovės S. T. ieškinį atsakovėms M. D. S. ir Z. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei naudojimo tvarkos nustatymo bei pagal atsakovių M. D. S. ir Z. S. priešieškinius dėl dalies bendrojoje nuosavybėje ir naudojimosi tvarkos nustatymo; tretieji asmenys S. S. ir VĮ Registrų centro Tauragės filialas, buvo perduota nagrinėti iš naujo Jurbarko rajono apylinkės teismui.
Šalies argumentai
Ieškovė S. T. savo ieškinyje (II t., b.l. 84-90) prašo teismo 1) atidalyti jos nekilnojamąjį turtą nuo atsakovių turto: pastato-gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), jai asmeninės nuosavybės teise paliekant gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-1 (1,14 kv. m), 1-2 (13,06 kv. m), 1-7 (17,71 kv. m), 1-6 (11,15 kv. m), 1-5 (6,38 kv. m), 1-4 (4,84 kv. m), 1-3 (17,48 kv. m), 1-19 (7,95 kv. m), taip pat laiptinės patalpą (4,23 kv. m), iš viso - 83,94 kv. m; taip pat asmeninės nuosavybės teise palikti gyvenamojo namo mansardos aukšto patalpas, mansardos atidalijimo projektiniame plane pažymėtas indeksais: 1-20 (18,69 kv. m), 1-21 (5,68 kv. m), 1-22 (14,24 kv. m), iš viso - 41,61 kv. m, bei mansardos patalpas, plane pažymėtas simboliais ESGFE; IHTUI; MLVJIURM; 2) atsakovėms palikti gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpas, projektiniame atidalijimo plane pažymėtas indeksais: 1-8 (3,62 kv. m), 1-9 (6,76 kv. m), 1-10 (4,81 kv. m), 1-11 (10,97 kv. m), 1-12 (19,06 kv. m), 1-13 (4,47 kv. m), 1-14 (2,95 kv. m), 1-15 (10,57 kv. m), 1-16 (11,82 kv. m), 1-17 (29,69 kv. m), 1-18 (11,38 kv. m), bei mansardos patalpas, pažymėtas indeksais 1-23 (10,12 kv. m), 1-24 (27,09 kv. m); 3) atidalyti ieškovės nekilnojamąją turtą nuo atsakovės M. D. S. turto, esančio adresu: Klaipėdos g. 20, Viešvilės miestelis, Jurbarko rajonas, t. y. ūkinį pastatą, atidalijant ir jai asmeninės nuosavybės teise paliekant 60/100 dalių pagalbinio pastato-ūkinio pastato, projektiniame žemės sklypo atidalijimo plane pažymėto indeksu Nr. 2; 4) nustatyti, kad kiemo įrengimu-šuliniu bendraturtės naudosis bendrai, proporcingai turimoms nuosavybės dalims; 5) atidalyti jos nekilnojamąjį turtą nuo atsakovės M. D. S. turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), atidalijant žemės sklypą, 0,23 ha ploto, pagal pateikiamą žemės sklypo atidalijimo planą, jai nustatant nuosavybės teisę į 1150 kv. m ploto žemės sklypą: jai, ieškovei, asmeninės nuosavybės teise paliekant naudoti, valdyti ir disponuoti žemės sklypo dalimi, projektiniame žemės sklypo atidalijimo plane pažymėtą simboliais AFGHCBA, o atsakovėms paliekant naudoti, valdyti ir disponuoti žemės sklypo dalimi, plane pažymėta simboliais FEDCHGF; 6) M. D. S. ir S. S. palikti gyvenamojo namo priestato patalpas, projektiniame plane pažymėtas indeksais 1-13 (4,47 kv. m), 1-14 (2,95 kv. m), 1-15 (10,57 kv. m), 1-16 (11,82 kv. m), jai priteisiant avarinės būklės ūkinį pastatą, projektiniame žemės sklypo padalijimo projekte pažymėtą Nr. 4, kurį ji pageidauja nugriauti.
A. M. D. S. priešieškiniu (IV t., b.l. 18-19) teismo prašė: 1) pripažinti, kad 1974 m. gruodžio 21 d. vieno aukšto mūrinio gyvenamojo namo 20x10 m dydžio, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartimi P. D. nusipirko nuosavybėn namo pirmojo aukšto patalpas: 2-1 (1,42 kv. m), 2-2 (5 kv. m), 2-3 (l,92 kv. m), 2-4 (2,96 kv. m), 2-5 (10,45 kv. m), 2-6 (18,36 kv. m), 2-7 (30,07 kv. m), 2-8 (11,13 kv. m), 2-9 (7,95 kv. m), bei patalpas mansardoje: 2-10 (9,68 kv. m), 2-11 (10,66 kv. m), 2-12 (17,63 kv. m) pagal 1988 08 17 inv.duomenis) tuo įsigydamas nuosavybėn 52/100 viso gyvenamojo namo; 2) nustatyti tokią gyvenamojo namo naudojimosi tvarką (pagal galiojančią 2004 04 09 inventorizaciją): ieškovei paskirti naudotis namo pirmojo aukšto patalpas: 1-1 (1,14 kv. m), l-2 (13,06 kv. m), 1-7 (17,71 kv. m), 1-6 (11,15 kv. m), 1-5 (6,38 kv. m), 1-4 (4, 84 kv. m), l-3 (17,48 kv. m), laiptinės patalpą (4,23 kv. m), iš viso 76,99 kv. m, bei mansardos patalpas: 1-21 (8,68 kv. m), 1-20 (18,69 kv. m), l-22 (14,24 kv. m), iš viso - 41,61 kv. m; atsakovėms skirti naudotis patalpas 1-8 (3,62 kv. m), 1-9 (6,76 kv. m), 1-10 (4,81 kv. m), l-11 (10,97 kv. m), l-12 (19,06 kv. m), 1-17 (29,69 kv. m), 1-18 (11,38 kv. m), 1-16 (11,82 kv. m), l-15 (10,57 kv. m), l-14 (2,95 kv. m), l-13 (4,47 kv. m), 1-19 (7,95 kv. m), iš viso - 124,05 kv. m; 3) namų valdos žemės sklypo naudojimosi tvarką nustatyti pagal Z. S. užsakymą paruoštą padalijimo projektą: ieškovei skirti naudotis žemės sklypus, pažymėtus D-830 kv.m., C-142kv.m, B-76kvm., atsakovei M.D. S. skirti naudojimui žemės sklypą E-94kv.m, atsakovėms M.D. S. ir Z. S. skirti naudojimui žemės sklypą F-852kv.m., ieškovei ir atsakovėms skirti bendram naudojimui žemės sklypą – A-306 kv.m.
Atsakovė Z. S. priešieškiniu (III t., b.l. 87-88) prašė: 1) ieškinį atmesti, atsakovės M. D. S. priešieškinio dalį dėl gyvenamųjų patalpų padalijimo tvarkos nustatymo tenkinti; 2) nustatyti tokią 2300 kv. m žemės sklypo naudojimo tvarką: S. T. skirti naudotis 1150 kv. m (plane nurodyta plotai B, C, D); M. D. S. skirti naudotis 867 kv. m (plane plotai E, F); Z. S. skirti naudotis 283 kv. m (plotai F); bendram naudojimui skirti 306 kv. m S. T., M. D. S., Z. S..
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovė M.D. S. su ieškiniu nesutiko, palaikė savo priešieškinio reikalavimus, sutiko su atsakovės Z. S. priešieškinio reikalavimais.
Atsakovė Z. S. su ieškinio reikalavimais nesutiko, palaikė savo priešieškinio reikalavimus, sutiko su atsakovės M.D. S. priešieškinio reikalavimais.
Tretysis asmuo S. S. su ieškiniu nesutiko, palaikė atsakovių priešieškinių reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovei S. T. 2005 04 04 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu priklauso ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus numeris 4400-0290-8436, 60/100 ūkinio pastato, unikalus numeris 4400-0290-8547, ūkinis pastatas, unikalus numeris 4400-0290-8603, šiltnamis, unikalus numeris 4400-0290-8682, ½ kitų statinių, unikalus numeris 4400-0290-8682, jai taip pat priklauso ½ dalis žemės sklypo, unikalus numeris 4400-1079-9214, esančių(duomenys neskelbtini); atsakovei M.D. S. nuosavybės teise priklauso 867/2300 to paties žemės sklypo, 377/1000 gyvenamojo namo, 40/100 ūkinio pastato, unikalus numeris 4400-0290-8547, garažas, unikalus numeris 4400-0290-8658, ½ dalis kitų statinių; atsakovei Z. S. nuosavybės teise priklauso 283/2300 to paties žemės sklypo, 123/100 gyvenamojo namo (II t., b.l. 91-95).
Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ji faktiškai naudojasi gyvenamojo namo patalpomis (II t., b.l. 97) 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-14, 1-2, 1-3, laiptinės patalpa pirmame aukšte, mansardos patalpomis 1-22, 1-21, 1-20, taip pat mansardos patalpas, plane pažymėtas simboliais ESGFE; IHTUI; MLVJIURM (II t., b.l. 97). Daugiausia ginčų dėl patalpos, esančios pirmame aukšte ir pažymėtos indeksu 1-19. Šiuo metu ta patalpa naudojasi atsakovai, durys į ieškovei priklausančias patalpas panaikintos dar iki ieškovei paveldint nekilnojamąjį turtą. Ieškovės teigimu tokia padėtis susidarė atsakovams pasinaudojus jos giminaičių senelės ir tėvo geranoriškumu. Savo reikalavimus ji grindžia 1961 04 12 sudaryta sutartimi tarp V. G. ir A. T., pagal kurią A. T. nupirko pusę namų valdos, kurią sudaro vieno aukšto mūrinis gyvenamasis namas 20x10 m, medinis tvartas, kiemo įrenginiai ir pastatų priklausiniai (I t., b.l. 14). Atsakovų teigimu patalpa 1-19 visada priklausė jų giminaičiams ir dabar priklauso atsakovams, kurie ta patalpa faktiškai naudojasi, o ieškovė ir jos giminaičiai patalpa naudojosi, kad galėtų patekti į mansardą tik atsakovams sutinkant. Atsakovių tėvas D. P. 1974 12 20 iš N. M. nupirko pusę mūrinio gyvenamojo namo, kurio bendras naudingas plotas nurodytas 87, 7kv.m, tvartą, peludę ir kitus kiemo įrenginius (I t., b.l. 104), prie šios sutarties pridėtas perkamų pirmo aukšto patalpų planas (b.l. 107), kuriame prie nupirktų patalpų pažymėta ir ginčo patalpa 1-19, abu dokumentų originalai buvo teismo apžiūrėti posėdžio metu, 1974 12 20 D. Z. (S.) iš tos pačios M. N. įsigijo pusės gyvenamojo namo antro aukšto kambarius, bendro ploto 37,2 kv.m virš D. P. kambarių (I t., b.l. 107). Bendras viso žemės sklypo plotas sudaro 0,2300ha (II t. b.l. 91-95), žiūrint žemės sklypo planą vakarinėje sklypo dalyje, kurioje yra ir ieškovei priklausanti gyvenamojo namo dalis, taip pat yra ūkio pastatas su priestatais, priklausantis ieškovei ir atsakovei M.D. S., ieškovės teigimu jai priklausanti pastato dalis jau nugriautas, atsakovei M.D. S. priklausantis ūkio pastatas, pripažintas avariniu, kuris iki 2013 08 30 turėtų būti suremontuotas, rekonstruotas arba nugriautas (IV t., b.l. 50-54), teismui apžiūrėti buvo pateiktas projektas, parengtas atsakovų užsakymu), bei ieškovės pirtis, rytinėje sklypo dalyje yra atsakovėms priklausanti gyvenamojo namo dalis ir ūkio pastatai, iš pagrindinės (Klaipėdos gatvės) yra įrengtas tik vienas įvažiavimas į namų valdos žemės sklypą pro ieškovei priklausančią gyvenamojo namo dalį ir atsakovės M.D. S. ūkio pastatą. Ieškovė siūlo nustatyti tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką, pagal kurią būtų faktiškai suformuoti vientisi du žemės sklypai, ant kurių ribos būtų bendro naudojimo šulinys, tačiau tokiu atveju atsakovams tektų įsirengti įvažiavimą rytinėje žemės sklypo dalyje, o vakarinėje sklypo dalyje liktų atsakovei M.D. S. priklausantis ūkio pastatas. Pagal atsakovės Z. S. pasiūlymą namų valdos žemės sklypas būtų padalytas į trejopos paskirties dalis, priklausančias, ieškovei atsakovėms bei bendro naudojimo sklypo dalį, į kurią įeitų įvažiavimas iš pagrindinės gatvės ir kiemas (III t., b.l. 89).
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Atsakovės M.D. S. priešieškinis tenkintinas iš dalies.
Atsakovės Z. S. priešieškinis tenkintinas.
Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos CPK 178str.). Teismas nagrinėdamas bylą tiria įrodymus betarpiškai teismo posėdyje (CPK 14str.) ir vertina juos pagal Lietuvos Respublikos CPK 176str. nuostatas, spęsdamas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba ne (CPK 185str.).
Ieškovė prašo teismo atidalyti jos turtą iš bendrosios dalinė nuosavybės, tame tarpe ir patalpą 1-19 gyvenamame name, kuria faktiškai šiuo metu ji nebesinaudoja, savo reikalavimą ji grindžia paaiškinimais bei tuo, kad jos giminaičiai įsigydami pusę namo, įsigijo būtent ir tą patalpą, nes tokiu būdu namas būtų padalytas tiesia linija į dvi dalis. Taip ji supranta ir aiškina (Lietuvos Respublikos CK 6.193str.) 1961 metais sudarytą sutartį. Tačiau aiškiai matyti, kad sudarant minėtą sutartį nebuvo atlikti tikslūs matavimai (pvz. namo ilgis nurodytas 20m, o faktiškai yra 18,43m be priestatų, nebuvo suskaičiuotas parduodamų patalpų plotas ar jos aptartos). Namo dalis, kuria naudojasi ieškovė jau daug metų nėra susijusi su ginčo patalpa, ir sunku būtų patikėti, kad įėjimas į tą patalpą buvo užmūrytas prieš ieškovės giminių valią. Jeigu ir tikėti ieškovės nurodyta aplinkybe, kad jos senelė leido atsakovams naudotis patalpa, tai durų pašalinimas būtų visiškai nelogiškas veiksmas, tokiu būdu izoliuojant savo patalpas. Byloje yra duomenų, kad senoviškas dviejų galų namas turėjo du įėjimus iš pagrindinės gatvės pusės ir du įėjimus iš kieno pusės, iki 1974 metų name buvo du savininkai. Ieškovė nepateikė neginčijamų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad jos giminaičiams ir jai turėtų priklausyti ginčo patalpa. Tuo momentu, kai ji paveldėjo nekilnojamąjį turtą, faktinė turto naudojimo padėtis buvo tokia, kokia yra ir šiuo metu, ir ta aplinkybė ieškovei buvo žinoma dar iki nuosavybės teisių įgijimo, jos dabar jau mirę giminaičiai pretenzijų bendraturčiams dėl ginčo patalpos nebuvo pareiškę.
Tuo tarpu teismui buvo pateikta 1974 12 20 sutartis ir planas, pagal kurį namo dalį įsigijo atsakovės M.D. S. tėvas. Ieškovė, prašiusi nevertinti šių įrodymų nepateikė teismui, jokių duomenų, kad dokumentas yra suklastotas (CPK 184str.). Duomenų, dėl kurių dokumentą galima būtų nepripažinti rašytiniu įrodymu, byloje nėra. Tiek 1961 metais, tiek 1974 metais sudarytose sutartyse yra tam tikrų netikslumų, vertinant tuos dokumentus ir juose esančius duomenis iš šių dienų perspektyvos, tačiau sutartys buvo surašytos, patvirtintos pagal tuo metu galiojusius įstatymus ir tvarką. O kad tuose dokumentuose ir po to sudarytuose dokumentuose, išduotose pažymose nebuvo labai tiksliai įvardinti gyvenamojo namo plotai, kiti duomenys pažymėjo ir viešo registro tvarkytojas (IV tomas, b.l. 55, 56-57). Ieškovės paaiškinimais ir liudytojų parodymais rašytiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, susijusios su nekilnojamuoju turtu nenuginčytos (Lietuvos Respublikos CPK 197str. 2d.).
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, vertinant šalių ir trečiojo asmens paaiškinimus, byloje esančią rašytinę medžiagą darytina išvada, kad patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-19, įgijo ir nuosavybės teise valdė atsakovių tėvas D. P., o vėliau ta patalpa perėjo atsakovės M.D. S. nuosavybėn.
Ieškovė taip pat prašė atidalyti jai turtą iš bendrosios dalinė nuosavybės, pirmiausia atidalyti gyvenamojo namo patalpas pirmame aukšte ir mansardoje. Išskyrus patalpa 1-19, patalpos, kurias ji prašo atidalyti iš bendrosios nuosavybės, gyvenamame name yra izoliuotos nuo kitų bendraturčių, ieškovė tomis patalpomis faktiškai naudojasi viena. Atsižvelgiant į tai gyvenamojo namo patalpų atidalijimas iš bendrosios nuosavybės nepakenktų ir kitų bendraturčių interesams, nepadarys neproporcingos žalos daiktui ir jo paskirčiai (Lietuvos Respublikos CK 4.80str. 2d.). Atsakovai nepateikė jokių argumentų, kuriais remiantis prieštarautų gyvenamojo namo atidalijimui. Taip pat dėl ūkinio pastato, unikalus numeris 4400-0290-8547 dalių (60/100) atidalijimo.
Atidalijus ieškovei jos patalpas iš bendrosios dalinės nuosavybės gyvenamame name , būtų suformuotas atskiras daiktas (butas), 60/100dalių ūkinio pastato, ir šis ieškovei priklausytų asmeninės nuosavybės teise, kaip atskiras nekilnojamas daiktas (ūkinis pastatas). Ieškovei atidalijus jos faktiškai naudojamą gyvenamojo namo dalį, likusi namo dalis lieka atsakovių bendra daline nuosavybe.
Atsakovė M.D. S. pateikė teismui nekilnojamojo daikto (žemės sklypo su statiniais) kadastrinių matavimų bylą, parengtą 2012 12 20, todėl turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir nekilnojamojo turto naudojimo tvarkos nustatytinos remiantis šios byloje užfiksuotais duomenimis, kurie yra registruoti viešame registre ir yra laikytini teisingais, kol nėra nuginčyti.
Ieškovė pripažino (Lietuvos Respublikos CPK 187str.), kad ji nepretenduoja į tuos gyvenamojo namo padidinimus, kurie atsirado ieškovams pasistačius priestatus, byloje negauta duomenų, kad būtų konstatuota, jog šie priestatai pastatyti savavališkai, jie yra įregistruoti viešame registre, kaip gyvenamojo namo dalis, tačiau bendraturčių dalys ryšium su tuo neperskaičiuotos. Pripažintina, kad bendraturčių dalių perskaičiavimas ir naudojimosi tvarkos nustatymas, priskiriant priestatus atsakovėms, ne tik nesužaloja pagrindinio daikto, kaip nurodoma Lietuvos Respublikos CK 4.77 straipsnyje, bet ir netrukdo ieškovei naudotis jai priklausančia namo dalimi. Ieškovė taip pat pripažįsta, kad jai priklausančią ūkinio pastato dalį yra nugriovusi, tačiau sutinka, kad tas nugriautas, bet neišregistruotas pastatas būtų jai atidalytas iš bendrosios nuosavybės.
Lietuvos Respublikos CK 4.74 straipsnis nustato, kad bendrosios nuosavybės teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas ar turtas, jeigu įstatymai nenumato ko kita. Bendraturtis valdydamas, naudodamas ir disponuodamas bendru daiktu įgyvendina nuosavybės teisę į savo turimą dalį jame. Bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo formos priklauso nuo objekto, kuriame yra daiktas, valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Vienaip bendrosios dalinės nuosavybės teises įgyvendina gyvenamųjų namų butų ir patalpų savininkai, o kitaip – žemės sklypo, priklausančio keliems bendraturčiams, savininkai.
Ieškovei ir atsakovei M.D. S. bendrosios dalinė nuosavybės teise po ½ dalį priklauso kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas), ieškovės prašymas nustatyti, kad šiuo turtu iškovė ir atsakovė naudojasi bendrai, proporcingai turimoms nuosavybės dalims, tenkintinas.
Pažymėtina, kad atsakovei Z. S. ūkio pastatų ir kiemo statinių nepriklauso.
Ieškovės reikalavimas priteisti jai avarinės būklės ūkinį pastatą, projektiniame žemės sklypo palijimo projekte pažymėtą Nr.4, kurį pageidauja nugriauti, atmestinas. Tas pastatas, unikalus numeris 4400-0290-8547 (o tiksliau 40/100 jo dalių) priklauso atsakovei M.D. S. nuosavybės teise. Patenkinus ieškovės prašymą būtų pažeistos atsakovės nuosavybės teisės, kurių apsaugą visiems savininkams garantuoja Lietuvos Respublika (CK 4.93str.). Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima paimti iš savininkės M.D. S. jos turtą ir perduoti ieškovei ar tą pastatą nugriauti, terminas nustatytas iki 2013 rugpjūčio mėnesio. Toks perdavimas ar mainai galėtų įvykti tik laisva šalių valia (CK 6.156str.). Atsakovei nesutinkant su ieškinio reikalavimais dėl statinio perdavimo ieškovei, visi bendro atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi bendru turtu klausimai sprendžiami pagal esamą padėtį, kaip istoriškai susiformavo bendros namų valdos, joje esančių pastatų ir kitų statinių nuosavybės ir faktinio naudojimo tvarka. Ta tvarka galėtų būti pakeista tik tiek, kiek tai būtų būtina užtikrinti visų bendraturčių interesų pusiausvyrą, nepažeidžiant jų nuosavybės teisių, dalių dydžio bendrame turte, užtikrinant visų asmenų poreikius ir teisėtus lūkesčius.
Lietuvos Respublikos CK ketvirtojoje knygoje įtvirtinti du skirtingus teisinius padarinius sukeliantys bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai: naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu tvarkos nustatymas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnis) ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis). Esminis jų skirtumas, kad nustačius naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarką bendrosios nuosavybės dalyviai ir toliau lieka bendraturčiais, tik įgyja teisę savarankiškai naudotis jiems paskirtomis daikto dalimis, tam tikras nekilnojamojo daikto dalis paprastai paliekant bendraturčiams naudotis bendrai, t. y. atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybė nepasibaigia, o atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės ši teisė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa jiems paskirtų dalių savininkais ir kiekvienas iš jų naudojasi jam tekusia dalimi savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) arba vienas (ar keli) iš bendraturčių tampa viso turto savininku, o kitam (kitiems) priteisiama kompensacija pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo atidalyti jai žemės sklypo dalį, o atsakovės prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Teismui pateikti sklypo atidalijimo ir naudojimosi tvarkos planai.
Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, pirmenybė teiktina atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės, o ne naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarkos nustatymui, nes atidalijus bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa savarankiškais turto savininkais ir gali laisvai, be apribojimų naudotis savo nuosavybe; taip užtikrinamas turto naudojimo racionalumas. Ši nuostata taikoma, kai nustatoma galimybė atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės natūra. Tuo atveju, kai nustatoma, kad atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės nėra galimybių be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir turi būti atidalijama išmokant kompensaciją pinigais, teismas turi teikti prioritetą ne atidalijimui išmokant kompensaciją pinigais, o naudojimosi tvarkos nustatymui, nes toks sprendimas išsaugo bendraturčio nuosavybės teisę į dalį daikto ir užtikrina galimybę naudotis daiktu, t. y. bendraturčiui nepageidaujant atidalijimo išmokant jam kompensaciją pinigais, o pageidaujant nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką, atidalijimas išmokant kompensaciją taikomas tik tuo atveju, jeigu nėra galimybių nustatyti bendraturčio pageidaujamą naudojimosi tvarką. Toks aiškinimas sietinas su tuo, kad civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis nuosavybės neliečiamumo principu (Konstitucijos 23 straipsnis, CK 1.2 straipsnio 1 dalis), CK 4.93 straipsnyje įtvirtintomis savininko teisių apsaugos garantijomis, tarp jų ir CK 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta taisykle, jog niekas negali paimti turto iš savininko prievarta, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
Šioje byloje visos šalys yra suinteresuotos naudotis žemės sklypu, tačiau pagal skirtingas to naudojimo vizijas ir savo asmeninius planus.
Teismai, spręsdami šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertindami, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskrecijos teisę, kurią įgyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Aiškindamas CK 4.80 straipsnio nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja laikytis interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje. Taigi konkrečiu atveju teismas gali konstatuoti, ar atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra susidėjusiomis aplinkybėmis tikslinga, ar tai atitinka šalių interesų gynimo bei derinimo principus, ir parinkti racionaliausią bei visų šalių teises geriau apginantį bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdą.
Namų valdoje, kuri visa valdoma bendrai ieškovės ir atsakovų, taip jau istoriškai susiformavo (išliko), kad ūkiniai pastatai grupuojasi abiejose kiemo pusėse, o įvažiavimas iš pagrindinės gatvės yra vienas. Atsakovei M.D. S. priklausantis pastatas yra būtent toje sklypo pusėje (vakarinėje), kurią savo nuosavybėn pageidauja atidalyti ieškovė. Ir šios aplinkybės be šalių sutarimo, teismas negali pakeisti. Todėl nustatytina tokia tvarka, kuri leistu optimaliai užtikrinti visų šalių teises, kad jos galėtų naudoti joms priklausančius pastatus pagal paskirtį, kuo mažiau pažeisdamos kitos šalies teises.
Atsižvelgiant į tai, į šalių pareikštus reikalavimus, pateiktus įrodymus, darytina išvada, jog atsakovės Z. S. pasiūlyta naudojimosi sklypu tvarka, suformuojant visoms trims žemės sklypo savininkėms kiemo plotą bendram naudojimui, kad atsakovės, tiek M.D. S., tiek ir Z. S. galėtų įvažiuoti į kiemą užtikrina ieškovei galimybę naudotis kiekvienam savo ūkiniais pastatais ir bendrais kiemo statiniais pagal paskirtį, sudaro galimybę sklypą naudoti, paliekant kuo mažiau bendrų zonų, ir yra priimtina.
Teismas pripažįsta, kad ieškovės pasiūlytas žemės sklypo atidalijimo planas, yra racionalus, vertingas tuo, kad jo pagrindu būtų galima suformuoti du atskirus nekilnojamojo turto objektus, beveik nebeliktų bendrų sąlyčio taškų (tuo atveju, jei vakarinėje pusėje esantis ūkio pastatas nepriklausytų atsakovei M.D. S.), gal net padidėtų kiekvienam bendraturčiui priklausančio nekilnojamojo turto vertė, tas turtas rinkos atžvilgiu taptų patrauklesnis ir potencialiems pirkėjams. Tačiau pagal esamą situaciją toks sklypo padalijimas ir atidalijimas pažeistų atsakovės M.D. S. teises, ji nebeturėtų priėjimo prie savo ūkinio pastato. Be to negalima pamiršti, kad namų valdos žemės sklypas priklauso trims bendraturčiams, nors Z. S. neturi ūkio pastatų, įvažiavimas gyvenant name taip pat yra reikalingas, ji taptų visiškai priklausoma nuo M.D. S., nors yra lygiateisė sklypo savininkė kaip ir ieškovė bei atsakovė M.D. S.. Atidalijus žemės sklypą pagal ieškovės pasiūlytą variantą, atsakovės Z. S. nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį taptų tik teorinės, o praktinis jų įgyvendinimas liktų visiškai neaiškus.
Teismas neturi galimybės įpareigoti atsakovų įsirengti įvažiavimo rytinėje kiemo pusėje, tokio ir reikalavimo byloje nėra pareikšta (Lietuvos Respublikos CPK 265str. 2d.). Pažymėtina, kad kelias Kaunas- Jurbarkas- Šilutė- Klaipėda, kurio atkarpą sudaro Viešvilės miestelio Klaipėdos gatvė, yra valstybinės reikšmės, įvažoms nuo jo įrengti pagal galėtų būti reikalinga paruošti projektavimo sąlygų sąvadą. Ieškovės pateiktas įvažiavimo suderinimo projektas negali būti teismo vertinamas kaip pakankamas įrodymas, leidžiantis daryti išvadas, kad atsakovai turėtų visas technines galimybes ir sąlygas atskiram įvažiavimui įrengti. Teismas buvo įtraukęs į bylos nagrinėjimą institucijas, galėjusias pateikti kompetentingas išvadas dėl galimo racionaliausio žemės sklypo atidalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo racionalios žemėnaudos ar teritorijų planavimo aspektu, tačiau šios institucijos atsisakė teikti išvadas, motyvuodamas tuo, kad privačių asmenų ginčas nėra jų kompetencijos sritis.
Atsakovės M.D. S. priešieškinio reikalavimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo identiškas atsakovės Z. S. priešieškinio reikalavimui, atsižvelgiant į tai M.D. S. priešieškinio dalis dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo paliktina nenagrinėta (Lietuvos Respublikos CPK 296str. 1d. 4p.).
Patenkinus ieškovės reikalavimą iš dalies dėl gyvenamojo namo patalpų atidalijimo iš atsakovių M.D. S. ir Z. S. ieškovės naudai priteistinos dalis jos turėtų bylinėjimosi išlaidų 600,00Lt lygiomis dalimis po 300,00Lt (Lietuvos Respublikos CPK 93str. 2d.). Iš ieškovės atsakovės Z. S. naudai priteistinas žymini mokestis 137,00Lt, kuriuos ji sumokėjo paduodama priešieškinį (III t., b.l. 90), M.D. S. naudai priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos dalyje (IV t., b.l. 41-44).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Atsakovės M. D. S. priešieškinį tenkinti iš dalies.
Atsakovės Z. S. priešieškinį tenkinti visiškai.
Ieškinio dalį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinė nuosavybės tenkinti iš dalies ir
atidalyti ieškovei S. T., a.k,. (duomenys neskelbtini) iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovėmis M. D. S., a.k. (duomenys neskelbtini), ir Z. S., a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir pripažinti jai nuosavybės teises į patalpas pirmame aukšte 1-1 (1,14kv.m), 1-2 (13,06kv.m), 1-3 (17,48kv.m), 1-4 (4,84 kv.m), 1-5 (6,38kv.m), 1-6 (11,15kv.m), 1-7 (17,71kv.m) ir laiptinės patalpą (4,23kv.m), taip pat patalpas mansardoje 1-8 (14,24), 1-9 (8,68), 1-10 (18,69) pagal 2004 04 09 inventorinius duomenis bei mansardos patalpas, projektiniame pasiūlyme dėl S. T. nuosavybės atidalijimui iš bendrosios nuosavybės pažymėtas simboliais ESGFE; IHTUI; MLVJIURM,
taip pat atidalyti ieškovei S. T., a.k,. (duomenys neskelbtini) iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove M. D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 60/100 dalių ūkinio pastato, unikalus numeris(duomenys neskelbtini);
nustatyti, kad ieškovė S. T. ir atsakovė M. D. S. kitais statiniais (inžinieriais) – kiemo įrenginiais, unikalus numeris 4400-0290-8747, naudojasi bendrai, proporcingai turimoms nuosavybės dalims;
ieškinio dalį dėl žemės sklypo dalies atidalijimo ir ūkinio pastato dalies priteisimo ieškovei atmesti;
pripažinti, kad 1974 m. gruodžio 21 d. vieno aukšto mūrinio gyvenamojo namo 20x10 m dydžio, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartimi P. D. nusipirko nuosavybėn namo pirmojo aukšto patalpas: 2-1 (1,42 kv. m), 2-2 (5 kv. m), 2-3 (l,92 kv. m), 2-4 (2,96 kv. m), 2-5 (10,45 kv. m), 2-6 (18,36 kv. m), 2-7 (30,07 kv. m), 2-8 (11,13 kv. m), 2-9 (7,95 kv. m), bei patalpas mansardoje: 2-10 (9,68 kv. m), 2-11 (10,66 kv. m), 2-12 (17,63 kv. m) pagal 1988 08 17 inv.duomenis) tuo įsigydamas nuosavybėn 52/100 viso gyvenamojo namo;
nustatyti, kad atsakovės M. D. S., a.k. (duomenys neskelbtini), ir Z. S., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise naudojasi, valdo ir disponuoja likusia dalimi gyvenamojo namo, unikalus numeris(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) tai yra patalpomis pirmame aukšte 2-1 (3,62), 2-2 (6,76), 2-3 (4,81), 2-4 (10,97), 2-5 (19,06), 2-6 (29,69), 2-7 (11,38), 2-8 (7,95), 2-9 (4,47), 2-10 (2,95), 2-11(10,57), 2-12 (11,82), taip pat patalpomis mansardoje 2-13 (10,12), 2-14 (27,09) pagal 2004 04 09 inventorinius duomenis;
atsakovės M.D. S. ieškinio dalį dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo palikti nenagrinėtą;
nustatyti mažaaukščių gyvenamųjų namų 0,23 ha ploto žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką pagal Z. S. užsakymu parengtą žemės sklypo padalinimo planą ieškovei S. T. skirti naudotis 1150 kv. m (plane nurodyta plotai B (76kv.m), C(142 kv.m), D (830kv.m); atsakovei M. D. S. skirti naudotis 867 kv. m, plane plotai E (94 kv.m), F(852 kv.m kartu su Z. S.; atsakovei Z. S. skirti naudotis 283 kv. m, plotas F (852 kv.m kartu su M. D. S.); bendram naudojimui skirti 306 kv. m plotą pažymėtą A raide, S. T., M. D. S., Z. S..
Priteisti iš atsakovės M. D. S. ieškovės S. T. naudai 300,00Lt (tris šimtus litų) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės Z. S. ieškovės S. T. naudai 300,00Lt (tris šimtus litų) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės S. T. atsakovei M. D. S. 1 300,00Lt (vieną tūkstantį tris šimtus litų) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės S. T. atsakovei Z. S. 137,00Lt (vieną šimtą trisdešimt septynis litus) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimui įsiteisėjus atsakovei M. D. S. grąžinti kadastrinių matavimų bylą.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.