- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-09-26
- Bylos Nr.
- 2A-770-390/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Virginija Gudynienė, Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- V. K.
- Advokatai
- Gvidas Byčius
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.20pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
sekretoriaujant Editai Jakučionytei, dalyvaujant ieškovui A. K. , ieškovo atstovui advokatui Gvidui Byčiui, atsakovui V. K. , viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašė nustatyti 18,55 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką: ieškovui skirti naudotis vakarinę žemės sklypo dalį 9,275 ha, projekte pažymėtą indeksu 12-1, atsakovui skirti naudotis rytinę žemės sklypo dalį 9,275 ha – indeksas 12-2, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 1998-06-24 Žemės paveldėjimo teisės liudijimą Nr. R P-3062 jam priklauso ½ dalis 18,55 ha žemės sklypo, kita sklypo dalis priklauso atsakovui, geruoju dėl žemės sklypo padalijimo su atsakovu nesusitaria, dėl naudojimosi žeme kilo ne vienas konfliktas. Ieškovas prašė paskirti jam vakarinę žemės sklypo dalį pagal žemės sklypo padalijimo projektą, nes joje yra ieškovui priklausantis gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, o atsakovas gyvena kitoje vietoje.
Žemesnės instancijos teismas
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2007 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nurodė, kad atidalinti sklypą tarp šalių būtina, nes tarp jų kyla daug konfliktų, šalys naudojasi beveik tokiomis pačiomis sklypo dalimis, kaip ir ieškovo pateiktame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projekte, be to, šalys turės galimybę prie savo sklypų privažiuoti suprojektuotais skirtingais keliais. Teismas sprendė, kad ieškovo A. K. pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektas yra pagrįstas ir atitinka šalių interesus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 6 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas su teismo sprendimu nesutinka, nes teismas priimdamas sprendimą netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus. Nurodo, jog teismas nagrinėdamas bylą rėmėsi tik ieškovo bei jo liudytojų parodymais, kurie yra prieštaringi ir jie turi būti vertinami kritiškai. Apeliantas teigia, kad ieškovo pateiktas projektas nėra tikslus ir racionalus, nes pagal jį beveik visas bendras turtas atitenka ieškovui, o atsakovas negalės naudotis patogiais privažiavimais bei neturės priėjimo prie elektros, ryšių linijų, taip pat atsakovui atitenka žemė ir miškas šlaituose, o taip pat didelis plotas apleistų krūmynų. Apelianto nuomone, teismas priimdamas sprendimą neįvertino padalinto sklypo dalių vertės, neatsižvelgė į žemės našumą. Taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai atmetė apelianto siūlomą sklypo padalinimo variantą bei nenurodė motyvų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamo teismo sprendimo nekeisti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Įstatymas (CPK 8 straipsnis) nustato, kad teismas šio kodekso nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Tai reiškia, kad tiek teismas, tiek šalys bei kiti byloje dalyvaujantys asmenys privalo bendrai veikti siekdami CPK 2 ir 8 straipsniuose numatytų tikslų. Pagal CPK 2 straipsnį teismas turi ginti asmenų, kurių materialinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, tinkamai taikyti įstatymus nagrinėjant civilines bylas ir priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti ir plėtoti teisę.
Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė, kad ieškovo pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektas yra pagrįstas ir atitinka šalių interesus. Teismas, įvertinęs ieškovo liudytojų parodymus, darė išvadą, kad ieškovas ir atsakovas faktiškai naudojasi tomis pačiomis sklypo dalimis kaip ir ieškovo paruoštame projekte, šalys prie savo sklypų turės galimybę patekti suprojektuotais skirtingais keliais. Su tokiomis teismo išvadomis sutikti negalima, nes jos neatitinka faktinėms bylos aplinkybėms ir yra nepagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys yra 18,55 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , bendraturčiai. Šalims priklauso po ½ žemės sklypo.
Pagal CK 4. 75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėdamas ginčus dėl naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos nustatymo, teismas pirmiausia turi turėti šalių tikslius, informatyvius ir tinkamai paruoštus žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo projektus-pasiūlymus. Iš pateiktų projektų turi būti aiškios sklypų ribos, kokie pastatai ar kiemo įrenginiai yra žemės sklype, kokie yra privažiavimai prie sklypų, planuose turi atsispindėti reali faktinė sklypo padėtis. Atsakovas teigia, kad ieškovui paskirtame žemės sklype yra pastatyti pastatai, tačiau projekte tokie statiniai nėra pažymėti. Privažiavimai prie žemės sklypų taip pat nėra aiškiai nurodyti. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą, aukščiau nurodytų aplinkybių nesiaiškino ir priimtu sprendimu šalių žemės sklypu naudojimosi tvarką nustatė pagal ieškovo pateiktą ydingą projektą,-pasiūlymą. Kiekvienas teismo sprendimas turi būti įvykdytas. Teismo sprendimas, kuriuo nustatyta tarp šalių žemės sklypo naudojimosi tvarka, yra vykdomas pagal teismo patvirtintą projektą. Kadangi ieškovo pateiktas projektas yra ydingas, todėl pagal jį įvykdyti teismo sprendimą nebūtų galima. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl nurodytų pažeidimų ir trūkumų teismo sprendimą pripažinti teisėtu ir pagrįstu negalima (CPK 263 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, analizuoja apeliacinio skundo argumentus ir turi patikrinti, ar teisingai byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir, ar padarytos jas atitinkančios išvados. Šią funkciją vykdydamas ir tikrindamas apskųsto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, apeliacinės instancijos teismas tiria byloje surinktus įrodymus, įrodymų analizės pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadas dėl byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir atitinkamai dėl apskųsto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą, pažeidė civilinio proceso tikslus bei kooperacijos principą, neišsiaiškino visų reikšmingų bylai aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės. Dėl nurodytų procesinės teisės normų pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme ir patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1dalies 2 punktas, CPK 329 straipsnio 1dalis).
Nagrinėjant bylą iš naujo, nurodyti pažeidimai ir trūkumai šalintini.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti.
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 6 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.