- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-04
- Bylos Nr.
- 2A-1265-555/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Jolita Cirulienė, Ramūnas Mitkus
- Ieškovas
- A. K., A.
- Atsakovas
- V. K.
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,
sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei, dalyvaujant ieškovui A. K. , viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ir atsakovo V. K. apeliacinius skundus dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 49 300 Lt turtinei ir 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 2 079 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 500 Lt už advokato pagalbą. Nurodė, kad 2000 metų rudenį nusipirko 8 000 vnt. juodųjų serbentų sodinukų, tačiau pirkimo dokumento neturi. Sodinukus pasodino kartu su savais išaugintais sodinukais, viso apie 10000 vnt. į bendrą su atsakovu broliu V. K. žemę, kadangi nebuvo jos pasidalinę. Keturis metus augino, kad gautų už uogas pajamų. 2004 m. birželio 17 d. atvažiavo su traktoriumi atsakovas V. K. ir juos aparė, t.y. sunaikino. Turto vertintojas žalą įvertino 49 300 Lt. Taip pat ieškovas patyrė 20 000 Lt neturtinę žalą už sunaikintą serbentyną. Vietoje užsodinto serbentais sklypo davė broliui žemės plotą 2 ha kitoje vietoje – (duomenys neskelbtini) , bet jį atsakovas apleido piktžolėmis ir neprižiūrėjo. Antraisiais ir trečiaisiais augimo metais derlių nuo serbentų krūmų neėmė ir leido nusiskinti žmonėms. Už 2004 metų pavasario šalnų padarytą žalą gavo piniginę išmoką iš Nacionalinės mokėjimo agentūros.
Žemesnės instancijos teismas
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2007 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo V. K. 21 430,- Lt turtinei žalai atlyginti ir 500,- Lt neturtinei žalai atlyginti, 657,90 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 250,- Lt už advokato pagalbą ieškovui A. K. , atsakovo V. K. prašomas priteisti 752,98 Lt bylinėjimosi išlaidas netenkino. Nurodė, kad šalys paveldėtą žemės plotą buvo pasidalinę ir serbentais ieškovo užsodinta žemės ploto dalis priklausė atsakovui V. K. , o už tai, jog ieškovas A. K. pasisodino atsakovo žemėje serbentus, jam ieškovas davė kitą 2 ha žemės ploto sklypą, vėliau dėl asmeninių priežasčių broliams pradėjus nesutarti, atsakovas ginčo žemės plotą suarė sunaikindamas ieškovo turtą. Teismas liudytojų parodymus dėl serbentų sodinukų pirkimo vertino kritiškai ir nustatė, jog ieškovas už sodinukus mokėjo 7 000 Lt, t.y. tiesioginiai nuostoliai, o negautas pajamas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) teismas apskaičiavo už būsimo derliaus netekimą. Kadangi juodieji serbentai pradeda derėti trečiaisiais metais po pasodinimo ir labiausiai dera 12-15 metais, todėl teismas, atsižvelgdamas jog ieškovas antraisiais ir trečiaisiais metais po pasodinimo neskyrė lėšų dėl mažo uogų kiekio jų nurinkimui, sprendė, kad už likusių devynių metų netektą derlių ieškovas būtų gavęs 2 430,- Lt pajamų, nes Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Žemės ūkio ministerijos mokamos kompensacijos dydis už intensyviai prižiūrimus juodųjų serbentų 1 ha ploto yra 270 Lt, taip pat minimali tokio 1,4 ha ploto uogyno priežiūra metams yra 3 000,- Lt. Teismas nustatė žalos dydį: 7 000 Lt už sodinukų įsigijimą, jų priežiūra per keturis metus - 12 000 Lt ir negautos pajamos už derlių 2 430 Lt per devynis metus, kol gerai dera serbentai, viso 21 430 Lt. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys yra broliai ir nuolat konfliktuoja, kad serbentai buvo pasodinti visapusišku susitarimu atsakovo žemės plote, kad gyvenant netoli vienas kito, t.y. toje pačioje seniūnijoje ir, paveldėjus nepadalintą motinos žemę, nesusitariama ir nenusileidžiama vienas kitam abiem priimtinu būdu, o reiškiant pretenzijas ir įrodant savo tiesas, neturtinę žalą teismas įvertino 500 Lt. Ieškovui A. K. žyminį mokestį priteisė proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t.y. 657,90 Lt, taip pat priteisė iš dalies išlaidas už advokato pagalbą šioje byloje 250 Lt, kadangi atstovas dalyvavo tik viename teismo posėdyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas A. K. prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują, ieškinį tenkinti pilnai. Nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria ieškinio dalis dėl 27 870 Lt atmesta, kadangi teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas. Apeliantas teigia, kad teismas be pagrindo nesivadovavo pateikta turto vertės nustatymo ataskaita bei kitais pateiktas įrodymais apie sodinukų kainą, taip pat visiškai neįvertino paties užsiaugintų 2 900 vnt. sodinukų, kurių vertė turi būti prilyginta rinkoje buvusioms kainoms – 2 Lt už vienetą. Priteisdamas negautas pajamas už derlių per devynis metus, apelianto nuomone, teismas neturėjo remtis tik mokamos kompensacijos dydžiu, nes tai neatspindi uogų supirkimo kainos. Taip pat apeliantas nurodo, jog neturtinę žalę teismas turėjo įvertinti didesne verte.
Apeliaciniu skundu atsakovas V. K. prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą ir priimti naują, ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas: nenagrinėjo serbentyno pasodinimo ir sunaikinimo aplinkybių kaip visapusiškai naudingų ieškovui, be pagrindo atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę žalos dydžiui nustatyti, nepareikalavo iš ieškovo ūkinės veiklos privalomų buhalterinių žurnalų, netinkamai vertino liudytojų parodymus, buvo šališkas, pasisakė dėl aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėjamos teismo posėdyje, t.y. apie šalių konfliktus. Mano, kad teismas, nustatydamas žalos dydį, neteisingai taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalį ir atliko neteisingus skaičiavimus, nes taikė 2000 metų ieškovo pateiktas ir jokiais dokumentais nepatvirtintas kainas, o 2004 ir 2007 metų kainų visai nenagrinėjo (CK 6.249 straipsnio 5 dalis). Apelianto nuomone, teismas netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes ieškovas neįrodė, kad jis – atsakovas, įvykdė nusikaltimą, ar padarė žalą asmens sveikatai.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinius skundus ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsakovas prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, o naikinti sprendimą dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų motyvų taip pat nėra pagrindo. Iš esmės apeliaciniai skundai grindžiami procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimo taisykles, pažeidimu. Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės yra įtvirtintos CPK 185 straipsnyje, o teismas, taikydamas ir aiškindamas įstatymus, visais atvejais privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Kolegija taip pat akcentuoja, kad civiliniame procese yra labai svarbus ir įrodymų vertinimo tikimybių principas, t.y. ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Išvadas apie tam tikrų faktų egzistavimą teismas daro remdamasis byloje nustatytų aplinkybių ir ištirtų įrodymų visetu, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismas, siekdamas nustatyti šalių dėstomų faktų teisingumą, tiria ir vertina šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, daiktinius įrodymus, ekspertų išvadas, rašytinius įrodymus (CPK 177 straipsnio 2 dalis).
Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 18,55 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) . Šalims priklauso po ½ žemės sklypo. Pagal CK 4. 75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Iš byloje esančių šalių paaiškinimų spręstina, kad šalys nėra sutarę dėl naudojimosi bendrąją nuosavybe, teismine tvarka kitoje byloje yra sprendžiamas ginčas tarp bendraturčių dėl žemės ginčo sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Nagrinėjamo ginčo atveju bylos įrodymais taip pat yra nustatyta, kad atsakovas be ieškovo sutikimo išarė bendrame žemės sklype ieškovo pasodintą 1,4 ha ploto serbentyną. Pirmosios instancijos teismas surinktų byloje įrodymų pagrindu sprendė, kad atsakovas veiksmus atliko savavališkai, šių veiksmų pasekmė - ieškovui priklausančio turto sunaikinimas ir dėl to kilusi žala. Šios nustatytos aplinkybės atitinka CK 6.246-6.249 straipsniuose nustatytas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas. Pažymėtina, kad atsakovas neneigia, jog suartas serbentynas priklausė ieškovui, be to pripažįsta, kad serbentynas pasodintas esant jo - atsakovo sutikimui (CPK 187 straipsnis). Nustačius šias aplinkybes, esant nesutarimams tarp šalių dėl žemės sklypo naudojimosi, atsakovo apeliacinio skundo argumentas dėl ieškovo piktnaudžiavimo teise negali būti laikomas pagrįstu, kadangi atsakovui vertinant, jog šiais ieškovo veiksmais pažeidžiamos jo – atsakovo teisės, šių teisių gynimas galėjo būti realizuotas atsakovui pasirenkant gynimo būdą, bet nepažeidžiant įstatymų (CK 1.137 straipsnis). CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad žalą, padarytą asmens turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Šia prasme civilinės atsakomybės taikymo tikslas yra nukentėjusiojo asmens turtinių praradimų kompensavimas. Kartu tai reiškia, kad iš žalos padariusio asmens negalima išieškoti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos, priešingu atveju nukentėjusysis nepagrįstai praturtėtų. Šių teisės normų prasme ieškovo išieškotini nuostoliai apskaičiuotini pagal turėtas išlaidas, reikalingas serbentynui pasodinti ir prižiūrėti, bei negautas pajamas serbentyno derėjimo laikotarpiu.
Byloje ieškovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo patirtus realius nuostolius, susijusius su turtiniais praradimais dėl neteisėtai išarto serbentyno. Ieškovui nepateikus įrodymų, kurie patvirtintų įsigytų sodinukų vertę bei baudžiamojoje byloje esant duomenims apie šalies sumokėtas sumas įsigyjant sodinukus, nėra pagrindo pripažinti pagrįstais ieškovo apeliacinio skundo argumentus, kadangi orientaciniu kriterijumi taikant rinkoje buvusias sodinukų kainas, iš žalą padariusio asmens būtų išieškota daigiau nei ieškovas turėjo išlaidų šiems sodinukams įsigyti. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Nagrinėjamos bylos atveju orientacinis kriterijus, nulemiantis atlygintinų nuostolių dydį, yra šalių paaiškinimai apie įgytų serbentų sodinukų vertę bei Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas atlyginti dėl šalnų patirtus nuostolius intensyviai prižiūrimame juodųjų serbentų uogyne. Kolegijos vertinimu, nesant jokių kitų ieškovo nuostolius patvirtinančių įrodymų (sodinukų įsigijimo dokumentų, ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos dokumentų) bei nesant galimybės nustatyti apie išarto serbentyno produktyvumą, ekonominį naudingumą, patirtus ieškovo nuostolius bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai nustatė atsižvelgdamas į savavališkai atsakovo išartą serbentyno plotą, kompensacines kainas, nustatytas patyrus nuotolius dėl šalnų, bei į sąnaudas, būtinas serbentynui išlaikyti tris metus.
Sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, jog serbentyno išarimas buvo ekonomiškai naudingas ieškovui, nes įsigyti sodinukai buvo ligoti, serbentynas buvo neproduktyvus, pagrindo taip pat nėra, kadangi šios apelianto nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos byloje surinktais įrodymais (CPK 178 straipsnis).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nepatvirtina, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai taikė CK 6.250 straipsnį. Dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai praradus turtą yra akivaizdūs. Bylos duomenys patvirtina, kad dvasinius ieškovo išgyvenimus nulėmė atsakovo neteisėti veiksmai, dėl to spręstina, kad bylą nagrinėjęs teismas iš dalies tenkino reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teisėtai.
Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad bylą išnagrinėjęs teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą (CPK 185 straipsnis), šių įrodymų pagrindu tinkamai teisiškai kvalifikavo ir išsprendė ginčą. Peržiūrėjus byloje priimtą apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei nenustačius pagrindų jį panaikinti, šis procesinis sprendimas yra teisėtas ir turi būti paliktas galioti nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Apeliacinius skundus atmesti.
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.