Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

procesinio dokumento kategorija 1.2.20.1, 1.2.27.5, 2.3.6.4.5

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs, Jurbarko r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, ūkininkas, gyvenantis Jurbarko r., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos 232 str., 232 str., 290 str. ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. K. 2011 m. sausio 27 d. skunde, adresuotame Kauno apygardos teismui dėl 2011-01-14 Šakių rajono apylinkės ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, kuria atmestas V. K. skundas dėl 2010-12-06 Jurbarko rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimo panaikinimo, nurodė tikrovės neatitinkančius ir užgauliai žeminančius teisingumą vykdančius teismą ir teisėjus teiginius: „...ne kartą skundęsis įvairioms teisinėms institucijoms dėl akivaizdžių ir atvirų teisėjų ... sukčiavimų mano ir brolio teisiniuose ginčuose“, „sukčiaujantys teisėjai... atvirai palaiko sukčių sutuoktinių A. ir D. K. turtinius interesus“, „visos bylos tai tik tyčinis manęs persekiojimas ir reketas sukčiaujančių teisėjų... pagalba“, „sukčiaujantys teisėjai už tai reikalauja susimokėti žyminį mokestį“, „teisėjas R. P., nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-477-74/2007 pripažino (nustatė), kad tiek jis pats, tiek sutuoktiniai A. ir D. K., tiek visi teisėjai... yra sukčiai“, „teisėjų sukčiavimas (ypač sistemingai klastojant teismo posėdžių protokolus ir taikant visokias gudrybes, kad negalėčiau su tais protokolais susipažinti...) laikomas... atitinkančiu teisinę tvarką“, „apeinant Jurbarko r.a. sukčių teismą“, „teisėja L. A., nagrinėdama .... civilinę bylą pareiškė, kad teisme ji atstovauja išskirtinai ieškovą A. K. ir jo draugus“, „sukčiaujantys ir savaldžiaujantys apylinkių teisėjai turi neginčijamą paramą iš Kauno apygardos teismo teisėjų – sukčių E. T. ir A. J.“, „Šakių r.a. teismo teisėjos-apgavikės L. A. 2011-01-14 nutartį panaikinti“, tuo viešai raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ir teisėjus.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis V. K. kaltu pagal pareikštus kaltinimus neprisipažino ir parodė, kad jis teismams teikė tik informaciją, kuri yra patvirtinta ir kurią jis suprato pagal Lietuvos Respublikos įstatymą. Lietuvoje galiojanti lietuvių kalba. Kaip teisėjai nustatė taip ir laikėsi tų įstatymų. Nei vieno teisėjo, nei vieno pareigūno viešai neįžeidinėjo. Tą patį pripažino ir visi pareigūnai. Teisėjas P. kažką sakė, kad nenori jo matyti. Jis jį labai retai mato. Jis su juo susitikdavo tik teismo salėje. Faktiškai jis jam neleisdavo uždavinėti klausimų. Jis sėdėdavo, tylėdavo ir nieko neįžeidinėdavo. Su kitais taip pat būdavo. Jie visi teisingai nurodė, kad jis su jais nėra pažįstami. Tas dalykas yra per dokumentus, per pateikiamą informaciją. Jis nežemino nei vieno pareigūno, nei prokuroro. Gerbia kiekvieną teisėją, prokurorą. Žino jų darbo svarbą. Neketina jų žeminti. Yra dalykai, kurie verčia susimąstyti. Yra toks dalykas, kai perskaitė laikraštyje, kuriame rašo teisėjas M., kad jų teisme panaikintų sprendimų, nutarčių, nuosprendžių procentas yra toks pat kaip Lietuvos vidurkis. Lygtais 3, 4 procentai. Pasižiūri į bylas, kuriose dalyvauja faktiškai yra naikinamų bylų tiek apylinkės teismuose, tiek Jurbarko, tiek Šakių procentas yra maždaug apie 90 procentų. Apylinkės teismuose visi sprendimai priimami visi ne jo naudai. Taip yra nuo 2004 metų. Beveik visi sprendimai buvo panaikinti. Grąžinti atgal, vėliau dar kartą. Ateina į teismo posėdžių salę tiek ir Šakių teisme išnyksta posėdžiai. Cirkai darosi. Posėdžių protokolai dingsta. Viskas dingsta. Sekretorės pokalbius įrašinėja ir išnyksta. Išnyksta posėdis iš dokumentų, iš bylos. Gali kur nori kreiptis atsakymų negausi. T. Š., tiek Jurbarko teismuose ateina į posėdžių salę ir žino, kad sprendimas bus priimtas ne jo naudai. Tikėtina 90 procentų tikimybe, kad tas sprendimas bus panaikintas. Tokia yra statistika. Tokia yra teismų praktika šiuo metu susiklosčiusi. Matė, kaip teisėjas R. K., buvęs prokuroras, matė kaip jis aiškiai meluoja. Bandė jį apšmeižti, kad nuo 2004 m. jis jį įžeidinėja. Nieko panašaus nebuvo. Jis buvo pasisamdęs advokatą, į posėdį ateidavo nepasiruošęs. Advokatai dirbo iki 2007 m. Tai yra netiesa, kad jis kažką darė. Jam patys advokatai pasakė, kad Jurbarkas „runkelių kraštas“, kad jis neras teisybės. Jis pats pradėjo gilintis į tuos dokumentus. Mato, kad atvirai sukčiaujama. Teisėjas pats prisipažino, kad visa Lietuva apgaudinėja. Jis yra Lietuvos narys, Lietuvos gyventojas. Jį žeidžia tokie žodžiai, tokie žmonės kurie taip vadina visus lietuvius. Jis viešai niekur nepažemino. Pavadino, kad veikia tokia gauja. Galima ginčytis dėl tokio žodžio. Tai sukčių gauja ar susivienijimas. Jam atrodė, kad sukčiavimas yra blogas dalykas ir tai yra gauja. Tačiau kaip vėliau išaiškino, tai teisėjo sąžinės reikalas. Tada jis pradėjo visur rašyti, kad yra sukčių susivienijimas, o ne sukčių gauja. Jeigu jie reiškia, kad tie žodžiai parašyti dokumentuose juos žeidžia, tai vadinasi jie nesutinka, kad sukčiavimas yra pozityvus dalykas. Sukčiavimas ir žmonės suėję į sukčiavimo susivienijimą sudaro gaują o ne kažkokį susivienijimą. Nieko neketino įžeidinėti, tik gina savo teises kaip nustato įstatymas, kaip teisėjas nustato tvarką. Kai kurie šiandieną melavo. Jų veiksmai yra vienodai sistemingi, jie veikia vieningai tai aiškiai matosi. Tai jam sakė ir kai kurie advokatai. Teisėjas R. P. bandė kažką apšmeižti. Vartojo skunde ir ieškinyje teiginius: „sukčius, sukčių gauja ir pan.“ Jis teikė informaciją teisėsaugos institucijoms. Jis turėjo tik tikslą atkreipti dėmesį pareigūnų į tam tikrus dalykus. Turėjo vieną tikslą šitaip rašydamas. Kitaip gali rašyti ką nori niekas nekreipia dėmesio. Atmeta ir viskas. Turėjo vieną tikslą atkreipti teisėsaugos dėmesį ir atnaujinti bylą, kuri aiškiai yra suklastota, kaip nebuvo paisyta apygardos teismo nurodymų. Atėjo melagiai primelavo teismui. Jokių dokumentų nėra. Jis turi vieną tikslą nepažeminti, o atnaujinti civilinę bylą dėl serbentyno R. P. bylą. Jo nuomone „sukčius“ tai yra apgaudinėjantis, nuolatos klastojantis protokolus, nuolatos meluojantis. Tokių faktų buvo labai daug.

Nukentėjusioji L. A. teisme parodė, kad 2011 m. sausio mėn. nagrinėjo V. K. skundą kaip ikiteisminio tyrimo teisėja dėl Jurbarko rajono apylinkės prokuratūros nutarimo, kurį atmetė. V. K. pateikė skundą dėl jos nutarties ir tame skunde buvo išdėstytos aplinkybės ir teiginiai, kurie akivaizdžiai žemino ją kaip teisėją dėl jos vykdomos veiklos ir tie teiginiai neatitinkantys tikrovės. Kas liečia ją, skunde buvo nurodyti teiginiai jog „teisėja akivaizdžiai meluoja“. A. K. ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu ar byla nutraukta dėl to, kad jis neištaisė trūkumų. Šis teiginys neatitinkantis tikrovės ir žeminantis mane kaip teisėją, nes nurodyta, kad ji meluoja. Civilinė byla pagal A. K. ieškinį byla tikrai buvo palikta nenagrinėta nepašalinus trūkumų. Dar vienas teiginys jog „teisėja L. A. nagrinėdama mudviejų su broliu civilinę bylą pareiškė, kad teisme ji išskirtinai atstovauja ieškovą Karpavičių ir jo draugus“. Tokio teiginio nei proceso metu, nei iki proceso negalėjo būti ir nebuvo. Ji procesą vedė pagal proceso taisykles. N. V. K., nei A. K., nei ji asmeniškai, nei jos šeimos nariai nepažįsta. Nagrinėjo bylą nešališkai, tikrai nieko nepalaikydama ir neteikdama jokių preliudijų. Šis teiginys neatitinka tikrovės ir žemina kaip jos teisėjos vardą dėl jos vykdomos veiklos. V. K. ir A. K. yra ne jų rajono gyventojai. Jokiose santykiuose iki tol tikrai nebuvo susijusi, kiek tiktai su darbu. Dar vienas teiginys nurodytas K. skunde jog „teisėja A. teigė jog aš niekada nesikreipiau dėl savo nuosavybės teisių nustatymo ir siūlo man kreiptis dėl to į teismą teisėja akivaizdžiai meluoja.“ Jos nutartyje sausio 14 d. buvo nurodyti teiginiai ir buvo pasiūlyta A. K. kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo. Kadangi ji pati nagrinėjo 2 bylas Šakių rajono apylinkės teisme ir abi bylos buvo užvestos pagal A. K. ieškinį ne pagal V. K.. V. K. vienoje byloje pagal ieškinį buvo atsakovu, o kitoje byloje dėl įgyjamosios senaties buvo suinteresuotasis asmuo. Todėl šis teiginys yra neatitinkantis tikrovės. K. savo skunde išreiškė reikalavimą - prašymą „panaikinti apgavikės teisėjos A. nutartį“. Jam turbūt nereikėtų įrodinėti, kad nėra apgavikė. Šis teiginys žeidžia ją kaip žmogų, nes atlieka tam tikras pareigas. Teisėjui keliamas reikalavimas dėl nepriekaištingos reputacijos. Žodis „apgavikė“ įžūliai pažemino jos garbę ir orumą dėl jos vykdomos veiklos. Civilinio ieškinio nereiškia.

N. S. M. teisme parodė, kad jis asmeniškai nei su kaltinamuoju, nei su jo broliu A. K. nėra pažįstamas, nei su jų šeimos nariais. Jam teko su jais susitikti tik dėl darbinių klausimų. Jis dirba Jurbarko rajono apylinkės teismo pirmininku. Jam teko nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje buvo kaltinamasis irgi kaltinamuoju. Jis datos neprisimena, tai buvo panašiai prieš 5 metus, o gal ir daugiau metų atgal. Tada ir teko su juo susipažinti. Jis priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau Kauno apygardos teismas manė, kad nepakankamai surinkta duomenų ir buvo grąžinta ikiteisminiam tyrimui papildyti. Dėl tos bylos tolesnės eigos jis tikrai nežino. Toliau bylų buvo kaltinamojo V. K. J. rajono apylinkės teisme ne viena. Buvo ir civilinės bylos ir administracinio pobūdžio bylos. Kiek prisimena, gali pasakyti, kad santykiai tarp visų teismo darbuotojų ir V. K. gana įtempti. Jis reikšdavo nepasitenkinimą. Visų aplinkybių neprisimena. Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėjai paskutiniu metu kiek gaudavo susijusių bylas su K., nusišalindavo. 2011 m. jo ieškinys buvo pareikštas civilinėje byloje. Pagal bylų skirstymo tvarką ši byla teko teisėjui K. Susipažinę su tuo ieškiniu visi teisėjai nusišalino nuo tos bylos nagrinėjimo, tame tarpe ir jis. Susipažįstant su tuo jo ieškiniu teko matyti, kad ieškinyje yra tikrovės neatitinkantys, užgaulūs išsireiškimai tiek jo, tiek kitų teisėjų atžvilgiu. Nurodyta, kad yra sukčiai, vykdo A. K. ir jo žmonos užsakymus. Absurdiški teiginiai. Tikrai negali plačiai komentuoti, nes jie žemina tiek jo, tiek teismo, prokuratūros kaip institucijų orumą, garbę ir neatitinka tikrovės. Civilinio ieškinio byloje nereiškia.

N. R. P. teisme parodė, kad 2011-03-09 d. buvo gautas kaltinamojo ieškinys dėl nuosavybės teisių su broliu fakto nustatymo. Jame buvo aiškiai parašyta : „P. teisėjas yra sukčius, dalyvauja sukčių teisėjų grupuotėje“. Prieš tai buvo įvairiausių skundų, raštų, kuriuose buvo jie visi vadinami sukčiais. Kažką jie jam nori vis bloga daryti. Nors iš tiesų to nedaro. Jis nepažįsta nei jo, nei jo brolio. Civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusysis K. G. teisme parodė, kad yra laikinai einantis vyr. prokuroro pareigas. Tuo metu buvo vyr. prokuroras. Jam teko nagrinėti ne vieną skundą tarp brolių. Skundai buvo įvairaus pobūdžio. Teko ir tenkinti skundus ir atmesti. Kaltinamąjį pažįsta iš matymo, teko bendrauti. 2011 m. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Šakiuose. Civilinėje byloje buvo tyrimas dėl to, kad visi teisėjai pavadinti sukčiais. Į tą sukčių klaną ir jis buvo įtrauktas. Buvo ikiteisminis tyrimas. Kai atvyko pareigūnai tirti įvykį, parodė tą ieškinį. Ir tame ieškinyje buvo parašyta, kad jis yra sukčius. Jis pažodžiui negali pasakyti. Buvo žeminantys sakiniai jam kaip pareigūnui ir kaip jų institucijai. Civilinio ieškinio nereiškia.

Iš Šakių rajono apylinkės teismo prašymo Nr. S-34 matyti, kad prašoma ištirti ar V. K. veiksmuose, paduodant 2011-01-27 skundą, kuriame nurodyti įžeidžiančio pobūdžio teiginiai apie teisėjus, nėra nusikalstamos veikos požymių /b.l.3/. Iš prie prašymo pridėto skundo patvirtintos kopijos matyti, kad V. K. 2011-01-27 pateikė Šakių rajono apylinkės teismui skundą dėl Šakių r.a. teismo 2011-01-14 nutarties baudžiamojoje byloje Nr.8R-5-1/2011 ir jame nurodė tikrovės neatitinkančius ir užgauliai žeminančius teisingumą vykdančius teismą ir teisėjus teiginius: „...ne kartą skundęsis įvairioms teisinėms institucijoms dėl akivaizdžių ir atvirų teisėjų ... sukčiavimų mano ir brolio teisiniuose ginčuose“, „sukčiaujantys teisėjai... atvirai palaiko sukčių sutuoktinių Airano ir D. K. turtinius interesus“, „visos bylos tai tik tyčinis manęs persekiojimas ir reketas sukčiaujančių teisėjų... pagalba“, „sukčiaujantys teisėjai už tai reikalauja susimokėti žyminį mokestį“, „teisėjas R. P., nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-477-74/2007 pripažino (nustatė), kad tiek jis pats, tiek sutuoktiniai A. ir D. K., tiek visi teisėjai... yra sukčiai“, „teisėjų sukčiavimas (ypač sistemingai klastojant teismo posėdžių protokolus ir taikant visokias gudrybes, kad negalėčiau su tais protokolais susipažinti...) laikomas... atitinkančiu teisinę tvarką“, „apeinant Jurbarko r.a. sukčių teismą“, „teisėja L. A., nagrinėdama .... civilinę bylą pareiškė, kad teisme ji atstovauja išskirtinai ieškovą A. K. ir jo draugus“, „sukčiaujantys ir savaldžiaujantys apylinkių teisėjai turi neginčijamą paramą iš Kauno apygardos teismo teisėjų – sukčių E. T. ir A. J.“, „Šakių r.a. teismo teisėjos-apgavikės L. A. 2011-01-14 nutartį panaikinti“ /b.l.4-8/.

Iš Jurbarko rajono apylinkės teismo lydraščio Nr. SI-88 matyti, kad prie ikiteisminio tyrimo medžiagos buvo atsiųstas V. K. ieškinys adresuotas Jurbarko rajono apylinkės teismui /b.l.11/. Iš pridėto ieškinio patvirtintos kopijos matyti, kad V. K. J. rajono apylinkės teismui pateikė 2011-03-09 ieškinį dėl bendros nuosavybės turto valdymo teisių ir tvarkos nustatymo ir jame nurodė tikrovės neatitinkančius ir užgauliai žeminančius teisingumą vykdančius teismą ir teisėjus bei įžeidžiančius valstybės tarnautoją teiginius: „sutuoktiniai Airanas ir D. K. veikia vieningoje sukčių grupuotėje su kai kuriais teisėjais ir prokurorais. Kad minėta sukčių grupuotė, kurioje dalyvauja tokie sukčiai kaip Jurbarko r.a. teismo pirmininkas S. M., teisėjai R. P., R. K., Jurbarko vyr.prokuroras K. G., ekspertas K. J. ir pan.. egzistuoja – neginčijamai nustatė pats Jurbarko r.a. teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-477-74/2007“, „gaujos nariai sukčiai teisėjas S. M., tuometinis Jurbarko r.a. prokuroras (dabar Jurbarko r.a. teisėjas) R. K., teisėjas R. P. stengėsi uoliai vykdyti A. K. reikalavimus“, „...atsakovas A. K. ir toliau reiškia man dažniausiai akivaizdžiai melagingais įrodymais pagrįstus ieškinius, sukčiai teisėjai tuos ieškinius stengiasi tenkinti“ /b.l.12-14/.

Iš dokumentų apžiūros matyti, kad apžiūrėta iš Jurbarko rajono apylinkės prokuratūros gauta pareiškimo nagrinėjimo medžiaga ir iš Šakių rajono apylinkės teismo gauta V. K. skundo nagrinėjimo medžiaga. Apžiūros metu nustatyta, kad 2011-01-27 V. K. skundas dėl 2011-01-14 Šakių rajono apylinkės teismo nutarties, kuriame nurodyti įžeidžiančio pobūdžio teiginiai apie teisėjus buvo išnagrinėtas viešame teismo posėdyje Kauno apygardos teisme /b.l.19-44/.

Iš Šakių rajono apylinkės teismo rašto Nr. S-180, matyti, kad civilinė byla Nr. 2-418-876/2011 pagal V. K. 2011-03-09 ieškinį dėl bendrosios nuosavybės turto valdymo teisių ir tvarkos nustatymo nagrinėjama teisme, galutinis sprendimas nepriimtas /b.l.48/. Prie pridėtų Jurbarko rajono apylinkės teismo nutarčių kopijų matyti, kad Jurabrako rajono apylinkės teismo teisėjai nusišalino nuo V. K. ieškinio nagrinėjimo, kadangi ieškinyje buvo įvardinti sukčiais /b.l.49-52/.

Iš visumos surinktų įrodymų ikiteisminio tyrimo metu ir patvirtintų teisiamajame posėdyje įrodyta, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas veikas.

Kaltinamojo V. K. veiksmai ( 2011-01-27 epizode ) kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 232 str., nes jis, 2011 m. sausio 27 d. skunde, adresuotame Kauno apygardos teismui dėl 2011-01-14 Šakių rajono apylinkės ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, kuria atmestas V. K. skundas dėl 2010-12-06 Jurbarko rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimo panaikinimo, nurodė tikrovės neatitinkančius ir užgauliai žeminančius teisingumą vykdančius teismą ir teisėjus teiginius ir tuo raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teisėjus dėl jų veiklos. Jo veika 2011-03-09 epizode kvalifikuojama pagal LR BK 232 str., nes jis 2011 m. kovo 09 d. ieškinyje dėl bendros nuosavybės turto valdymo teisių ir tvarkos nustatymo, adresuotame Jurbarko rajono apylinkės teismui, nurodė tikrovės neatitinkančius ir užgauliai žeminančius teisingumą vykdančius teismą ir teisėjus teiginius ir tuo raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teisėjus dėl jų veiklos. Jo veika 2011-03-09 epizode kvalifikuojama pagal LR BK 290 str., nes jis 2011 m. kovo 09 d. ieškinyje dėl bendros nuosavybės turto valdymo teisių ir tvarkos nustatymo, adresuotame Jurbarko rajono apylinkės teismui, raštu nurodydamas tikrovės neatitinkančius ir užgauliai žeminančius teiginius įžeidė prokurorą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į veikos pavojingumą visuomenei, kaltinamojo asmenybę, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Kaltinamasis V. K. padarė tris nesunkius nusikaltimus, anksčiau teismo nėra teistas (b.l. 131 ), psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas /b.l. 138/, Seredžiaus seniūnijos pateiktoje charakteristikoje nurodoma, kad gyvena vienas, žmona su vaikais atvyksta per atostogas, seniūnijoje nuobaudų neturi /b.l.140/. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, vadovaudamasis LR BK 55 str. skiria kaltinamajam bausmę-baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str.; 305 str.; 307 str. teismas

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 232 str., 232 str., 290 str. ir nuteisti:

pagal LR BK 232 str. bauda 20 MGL 2600 Lt ( dviejų tūkstančių šešių šimtų litų ), ( 2011-01-27 epizode ).

pagal LR BK 232 str. bauda 20 MGL 2600 Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų ), ( 2011-03-09 epizode),

pagal LR BK 290 str. bauda 15 MGL 1950 Lt ( vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt litų ), ( 2011-03-09 epizode).

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. 2011-03-09 epizodo bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti 20 MGL 2600 Lt baudą.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir galutinę subendrintą bausmę V. K. paskirti 30 MGL 3900 Lt ( trijų tūkstančių devynių šimtų litų ) baudą.

Kardomąją priemonę nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per apylinkės teismą apeliaciniu skundu.