Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės UAB „Litesko“, atstovaujamos „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“, atstovei R. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Litesko“, atstovaujamos „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“, prašymą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto bankas, trečiajam asmeniui Stipruolių klubui „Heraklis“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Sprendimas už akių pakeistinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės Lietuvos Respublikos pareigos apmokėti įsiskolinimą už suvartotą elektros energiją, susidariusį iki nekilnojamojo daikto paveldėjimo teisės perėjimo valstybei momento.

6. Byloje nustatyta, kad ieškovė centralizuotai tiekia šilumos energiją į daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) ir už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. susidarė 532,23 Eur skola už šilumos energiją. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-10653-1028/2017 priteisė iš atsakovės Stipruolių klubo „Heraklis“ įmonės laikotarpio nuo 2015-08-01 iki 2017-07-31 532,23 Eur skolą už suvartotą šilumos energiją, 28,94 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos bendros sumos iki teismo sprendimo įvykdymo ir 20,00 Eur žyminį mokestį (46–47 b. l.). Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. sausio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-712-314/2019 buvo patenkintas ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas, ieškinys atsakovei Stipruolių klubo „Heraklis“ įmonei ir pripažintas buto/patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perėjimo faktas O. O. pagal tarp atsakovės Stipruolių klubo „Heraklis“ įmonės ir O. O. 2004 m. spalio 29 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį. Leista ieškovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto bankas, įregistruoti nuosavybės teisę į prieš tai minėtą butą (50–52 b. l.). 2019-05-14 Valstybei išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas dėl buto/patalpos – kambario, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (102–104 b. l.). Minėto liudijimo duomenimis, vidutinė buto rinkos vertė 3110,00 Eur. Atsakovė neginčijo įsiskolinimo už šilumos energiją dydžio. 2020-01-14 teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pateikė teismui antstolio pažymas apie vykdymo eigą, iš kurių matyti, kad atsakovė Stipruolių klubo „Heraklis“ įmonė ieškovei skolų nesumokėjo ir skolininkės vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių, banko sąskaitų nėra.

Dėl įpėdinės pareigos atsakyti už palikėjo prievoles

7. Teismas negali sutikti su atsakovės atstovo atsiliepimo argumentais, kad skola galėtų būti priteista tik nuo palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo momento.

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje nutartyje išaiškinęs, kad palikimą priėmusiam įpėdiniui palikėjo teisės ir pareigos pereina ne nuo palikimo priėmimo, bet nuo jo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnis, 5.9 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2009; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009 kt.). Pažymėtina, kad paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

9. Taigi akivaizdu, kad atsakovei, kai buto savininkei, kilo pareiga vykdyti prievoles, atsiradusias nuo palikimo atsiradimo dienos.

Dėl teismų praktikos

10. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės reikalavimais, be kita ko, atsiliepime nurodė, jos vertinimu, analogiškas teismuose nagrinėtas civilinės bylas (99 b. l.).

11. Visų pirma, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, o kiekvienoje byloje atsižvelgdamas į konkrečias faktines aplinkybes ir jas siedamas su taikytina teisės norma. Dėl šios priežasties kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste. Dėl to kasacinio teismo išaiškinimai taikytini tik nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas kasacinis teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2009; kt.).

12. Teismas pažymi, kad atsakovės nurodytų civilinių bylų faktinės aplinkybės ir teisinis pagrindas skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-369-123/2016 ginčas kilo dėl namo administratoriaus ir Lietuvos Respublikos, ir teismas, be kita ko, vertino administratoriaus pareigų apimtį ir veiksmus vykdant mokesčių administravimo kontrolę. Teismas sprendė, kad ieškovas administratorius nesiėmė jokių veiksmų dėl skolos išieškojimo ir nesiekė aktyviai ginti savo teises teisme. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimu už akių patenkino ieškovės reikalavimus dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Ginčas kilo ne tarp namo administratoriaus ir valstybės, ir bylos duomenimis, ieškovė UAB „Litesko“ buvo pakankamai aktyvi ir nuolat raštais kreipėsi į valstybines institucijas. Ieškovė 2011-11-24 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją, informuodama apie buto savininko įsiskolinimą ir ragindama imtis veiksmų, susijusių su nekilnojamojo turto perėjimu valstybės nuosavybės (53 b. l.). Valstybinė mokesčių inspekcija 2011-12-02 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėjo, kad neturi juridinio pagrindo pradėti paveldėjimo valstybės vardu procedūrą po palikėjo O. O. mirties (54 b. l.). 2013-01-14 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė kreipėsi į Alytaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, papildomai informuodama apie atsiradusius įsiskolinimus ir prašydama inicijuoti turto perėmimo valstybės nuosavybėn veiksmus (55 b. l.). Valstybinė mokesčių inspekcija 2013-02-11 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėjo, kad informuos pareiškėją apie tolesnius su palikėjo O. O. turto paveldėjimu valstybės vardu susijusius veiksmus (46 b. l.). Valstybinė mokesčių inspekcija, atsakydama į UAB „Litesko“, atstovaujamos „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“, 2015-04-02 raštą, savo 2015-05 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad VMI neturi juridinio pagrindo tęsti paveldėjimo valstybės vardu procedūros po palikėjo O. O. mirties ir pasiūlė dėl skolos, susidariusios butui, kreiptis į teisėtą turto savininką (15–16 b. l.).

13. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2A-112-794/2016 šalys, faktinės aplinkybės ir ginčo klausimai skyrėsi nuo nagrinėjamos bylos. Iš minėtos bylos matyti, kad po buto savininkės mirties už komunalines paslaugas toliau mokėjo mirusios sesuo, po jos mirties, mokėjo jos duktė, tačiau nei viena iš jų palikimo nepriėmė. Byloje kilo ieškinio senaties taikymo klausimas. VMI byloje nesutikdama su reikalavimais, be kito ko, nurodė, jog ieškovė apie 12 metų neinformavo jos apie susidariusią skolą. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 2 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovės UAB „Vilniaus energija“ ieškinys buvo patenkintas iš dalies. Taigi teismai iš esmės pripažino ieškovės siekio pagrįstumą.

14. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1138-781/2014 paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimą, kuriuo AB „Panevėžio energija“ ieškinys dėl skolos už šilumos energiją buvo tenkintas iš dalies. Akivaizdu, kad ieškovei (šilumos tiekėjai) buvo priimtas iš esmės palankus sprendimas. Taigi minėtas teismo sprendimas iš dalies parodo ieškovės reikalavimo pagrįstumą.

15. Antra, pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (aktuali redakcija nuo 2020-01-01) teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose civilinėse bylose, kuriose dalyvavo tos pačios šalys. Teismai nagrinėdami iš esmės analogiškas savo teisine problematika civilines bylas išaiškino, kad atsakovė Lietuvos Respublika, kaip paveldėto turto savininkė, privalo vykdyti prievoles, atsiradusias nuo palikimo atsiradimo dienos, nes nuo palikėjų mirties su paveldimu turtu atsakovei perėjo ir visos palikėjų teisės bei pareigos, susijusios su šilumos vartojimu (pvz., Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1288-221/2014, Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-519-153/2012 ir kt.).

16. Trečia, pažymėtina, kad teismai, nagrinėdami bylas, turi atsižvelgti į nuolat plėtojamą teismų praktiką (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje Nr. 3K-7-32/2013, ir joje nurodytą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją). Naujausia teismų praktika formuojama ta linkme, kad Lietuvos Respublika turi pareigą apmokėti įsiskolinimą už suvartotą elektros energiją, susidariusį tiek iki turto paveldėjimo teise perėjimo valstybei momento, tiek po to (CK 5.3 straipsnio 1 dalis, 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnio 3 dalis, 6.388 straipsnio 1 dalis) (žr. pvz., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-22405-1089/2019; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1035-603/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis Nr. e2A-1172-656/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1011-614/2019).

17. Esant prieš tai minėtai teismų praktikai, teismas neturi pagrindo vadovautis atsakovės nurodytais teismų procesiniais sprendimais.

Dėl ieškinio reikalavimų

18. Minėta, kad atsakovė neginčijo įsiskolinimo už šilumos energiją dydžio, kuris pagrįstas bylos medžiaga (6–11 b. l.).

19. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 5 procentų metines procesines palūkanas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad palūkanos priteisiamos ir tais atvejais, kai paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujama valstybė, kaip palikėjo turtą priėmusi įpėdinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017). Taigi, nepriklausomai nuo to, kas paveldėjo skolininko turtą, iš įstatymo kylanti prievolė mokėti procesines palūkanas turtą perėmusiam įpėdiniui išlieka (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), todėl minėtas ieškovės reikalavimas yra tenkintinas. Tačiau teismas pažymi, kad reikalavimai atsakovei atsirado tik teismui priėmus ieškovės prašymą dėl proceso atnaujinimą (2019-11-20), todėl nuo šios dienos priteistinos procesinės palūkanos.

Dėl bylos baigties

20. Pagal CPK 371 straipsnio 3 dalį teismui sprendimą (nutartį) pakeitus, ankstesni teismų sprendimai (nutartys) netenka teisinės galios. Teismui pakeitus Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-10653-1028/2017 šis netenka teisinės galios nuo šio sprendimo įsitesėjimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Tenkinus ieškovės reikalavimus iš atsakovės priteistinas 20,00 Eur žyminis mokestis už ieškinio teismui pateikimą ir 20,00 Eur žyminis mokestis už prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimą (CPK 80 str. 1 d. 1 p.) (5, 60–61 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279 straipsniais, 371 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nusprendžia:

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-10653-1028/2017 ir priteisti ieškovei UAB ,,Litesko“, atstovaujamai „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ (į. k. 110896312) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“ (j.a. k. 112021042) 532,23 Eur (penkių šimtų trisdešimt dviejų Eur 23 ct) skolą, 28,94 Eur (dvidešimt aštuonių Eur 94 ct) palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (561,17 Eur) už laikotarpį nuo 2019-11-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 40,00 Eur (keturiasdešimties Eur 00 ct) žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.