- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-13
- Bylos Nr.
- 2A-519-153/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03454-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Galina Blaževič
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“
Procesinio dokumento kategorijos: 122.1., 122.3, 122.5, 35.4, 45.5.
NUTARTIS
2012 m. kovo 13 d.
Kauno apygardos teismo teisėja Galina Blaževič apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3884-835/2011 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo ,,Druskininkų šiluma“, ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Litesko“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 3 720 Lt skolą už suteiktą šilumos energiją, 654,04 Lt palūkanas, 5 % metines palūkanas už priteistą sumą skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 131 Lt žyminį mokestį.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovė tiekia šilumos energiją butui (duomenys neskelbtini), kurį po buto savininko V. M. mirties paveldėjo atsakovė. Atsakovei pareiga sumokėti ieškovei už pateiktą šilumos energiją perėjo nuo palikimo atsiradimo momento, t. y. nuo palikėjo mirties 2006-01-10 iki buto perleidimo 2010-06-17. Atsakovė neapmokėjo už butui tiektą šilumos energiją 3 720 Lt. Atsakovė privalo sumokėti minimalius ieškovės nuostolius – 654,04 Lt palūkanas, apskaičiuotas už penkerius metus.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovei, kaip naujajai turto savininkei, prievolė mokėti už šilumos energiją atsirado ne nuo palikėjo mirties, bet nuo paveldėjimo teisės liudijimo jai išdavimo, kada ji tapo paveldėto turto savininke. Atsakovė 569,31 Lt įsiskolinimą ieškovei už šilumos energiją, susidariusį nuo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo iki paveldėto turto realizavimo momento, sumokėjo. Ieškovė neturi pagrindo reikalauti delspinigių bei procesinių palūkanų, nes sutartis tarp ieškovės ir atsakovės dėl buto šildymo nebuvo sudaryta ir atsakovė yra atleista nuo delspinigių mokėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės 3 720 Lt skolą už šilumos energiją, 5 % metines palūkanas už priteistą sumą skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-08-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 112 Lt žyminį mokestį. Kitą ieškinio dalį atmetė.
Teismas nustatė, kad butas, esantis(duomenys neskelbtini), kuriam ieškovė tiekė šilumos energiją, nuosavybės teise priklausė V. M., kuris 2006-01-10 mirė. 2010-01-25 paveldėjimo teisės liudijimu Nr. D2-08 po palikėjo V. M. mirties likusį turtą paveldėjo Lietuvos Respublika. Paveldėtą turtą atsakovė realizavo 2010-06-17 už 11 800 Lt.
Teismas nurodė, kad įpėdinis negali atsisakyti dalies palikimo, priimti dalį palikimo (CK 5.50 str. 1 d.), jis priima besąlygiškai visą palikimą, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises bei pareigas. Įpėdiniui kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 str. 2 d., 5.52 str., 5.62 str. 3 d.). Palikimo priėmimo sandoris turi grįžtamąjį poveikį, nes palikimą priėmusiam įpėdiniui palikėjo teisės ir pareigos pereina ne nuo palikimo priėmimo, bet nuo jo atsiradimo dienos (CK 5.3 str., 5.9 str. 4 d.), todėl teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, jog atsakovė už palikėjo skolas atsako tik nuo paveldėjimo liudijimo išdavimo. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas, nes byloje yra pakankami įrodymų, patvirtinančių, kad skola ieškovei už tiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2006-01-10 iki 2010-06-17 yra 3 720 Lt, be to, skolos apskaičiavimo atsakovė neginčijo. Palikėjo turtas – butas buvo parduotas už didesnę kainą, nei susidaręs įsiskolinimas. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 654,04 Lt palūkanų priteisimo. Nurodė, kad šios palūkanos yra priskiriamos prie piniginių sankcijų už laiku nesumokėtus mokesčius už šilumos energiją, o atsakovė LR Vyriausybės 1993-10-11 nutarimu Nr. 758 yra atleista nuo delspinigių už laiku nesumokėtus mokesčius už šilumos energiją mokėjimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Alytaus apskrities VMI, prašė Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ ieškinį. Apeliantė nurodė šiuos motyvus:
1) teismas netinkamai taikė CK 5.62 str. nuostatas. Neįvertino, jog valstybė yra specifinis paveldėjimo teisinių santykių subjektas, kuris gali pretenduoti į palikėjo turtą faktiškai tik praėjus 18 mėnesių laikotarpiui po palikėjo mirties. Valstybė negali atsisakyti paveldėjimo. Paveldėjimo teisės liudijimas yra paveldėtojo nuosavybės teises į turtą patvirtinantis dokumentas, suteikiantis teisę laisvai valdyti, naudoti ir disponuoti turtu, todėl visos prievolės prieš trečiuosius asmenis paveldėtojui atsiranda nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo datos. Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo momentas yra atskaitos taškas naujam turto savininkui, šiuo atveju Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Alytaus AVMI, vykdyti prievoles, susijusias su paveldėto turto išlaikymu, – mokėti už tiektą šilumos energiją nuo paveldėjimo momento;
2) atsakovė sumokėjo 569,31 Lt skolą, susidariusią už ginčo butui patiektą šilumos energiją už laikotarpį, kada tapo turto savininke, t. y. nuo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo iki paveldėto turto realizavimo momento;
3) mokėjimas už teikiamas paslaugas atgręžtine tvarka už laikotarpį, kada net nėra juridinio pagrindo įgyvendinti savo teisių į atsiradusį palikimą, prieštarauja bendriesiems sąžiningumo, teisingumo, protingumo principams, įtvirtintiems CK 1.5 str.;
4) jei ieškinys būtų tenkinamas esant dabartinei šalių procesinei padėčiai, neigiamos pasekmės atsirastų Alytaus apskrities VMI, kaip valstybės valdymo institucijai, nes ieškinys turėtų būtų tenkinamas iš jos veiklai skirtų lėšų;
5) pagal Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto į valstybės pajamas perduoto turto daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų LR Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, 47 punktą visos mokesčių inspekcijos patirtos su palikimu susijusios išlaidos nuo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo momento iki nekilnojamojo turto realizavimo momento turi būti apmokamos iš mokesčių inspekcijai skirtų Lietuvos Respublikos biudžeto asignavimų. Šis Taisyklių punktas besąlygiškai netaikomas visais atvejais apmokant palikėjo skolas, susidariusias nuo palikėjo mirties momento. Minėtų Taisyklių nuostatos numato, kad biudžeto asignavimai yra skiriami apmokėti būtinosioms išlaidoms, kurios susidaro valstybei tapus turto savininke;
6) teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės procesines penkių procentų metines palūkanas. CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d. nustato palūkanas civiliniams prievoliniams santykiams ir negali būti taikomos viešosios teisės nustatytiems privalomiesiems mokėjimams. Sutartis tarp ieškovės ir Alytaus apskrities VMI nėra sudaryta. Kai palikimas pereina valstybei, įstatymas nereglamentuoja palūkanų priskaičiavimo, ypač tada, kai palikimas pereina valstybei tik praėjus 18 mėnesių terminui nuo palikimo atsiradimo dienos. Remiantis LR Vyriausybės 1993 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 758 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų atleidimo nuo delspinigių mokėjimo“, Alytaus apskrities VMI skaičiuoti palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nėra juridinio pagrindo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Litesko“, atstovaujama UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“, prašė palikti teismo sprendimą nepakeistą.
Nurodė šiuos motyvus:
1) palikimo atsiradimo momentu laikomas palikėjo mirties momentas. Lietuvos Respublika ginčo butą paveldėjo nuo V. M. mirties. Įstatymas nenumato jokių išimčių dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento į palikimą nei Lietuvos Respublikai, nei kitiems subjektams;
2) paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (LAT 2008-04-18 nutartis c. b. Nr. 3K-3-240/2008; 2008-12-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-27/2008; 2009-10-26 nutartis c. b. Nr. 3K-3-410/2009). Todėl apeliantės argumentas, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo momentas yra atskaitos taškas naujajam turto savininkui, šiuo atveju Lietuvos Respublikai, vykdyti prievoles, susijusias su paveldėto turto išlaikymu – mokėti už šilumos energiją, yra nepagrįstas bei prieštarauja tiek CK normų turiniui ir prasmei, tiek teismų praktikai;
3) laikotarpiu nuo 2006-01-10 iki 2010-06-17 ginčo buto savininkė buvo Lietuvos Respublika, kuriai atsirado prievolė apmokėti už į butą tiektą šilumos energiją ir kitas paslaugas. Atsakovė apie skolą raštu informuota dar 2007-08-14, tačiau paveldėjimo procedūras baigė tik 2010 m. sausio mėn.;
4) apeliantė pažeidė sutartinių prievolių vykdymo principą – prievoles vykdyti tinkamai, sąžiningai ir nustatytu laiku, todėl teismas pagrįstai priteisė skolą ir procesines palūkanas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Pirmosios instancijos teismas iš esančių byloje įrodymų pagrįstai nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) , kuriam ieškovė tiekė šilumos energiją, nuosavybės teise priklausė V. M., kuris 2006 m. sausio 10 d. mirė (b. l. 11–14). 2007 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 659 ieškovė kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad už tiektą šilumos energiją susidarė 1719,15 Lt įsiskolinimas, kad mirus V. M. niekas nesikreipė dėl paveldėjimo, todėl butas yra bešeimininkis, bei prašydama inicijuoti procesą šiam turtui perimti valstybės nuosavybėn (b. l. 41–42). 2010 m. sausio 25 d. paveldėjimo teisės liudijimu Nr. D2-08 po palikėjo V. M. mirties likusį turtą paveldėjo Lietuvos Respublika (b. l. 12–14). Paveldėtą turtą atsakovė realizavo 2010 m. birželio 17 d. už 11 800 Lt.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2011, kur yra pasisakęs, kad palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali atsisakyti dalies palikimo, priimti dalį palikimo (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Jis priima besąlygiškai visą palikimą, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises bei pareigas. Įpėdiniui kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 str. 2 d., 5.52 str., 5.62 str. 3 d.). Palikimo priėmimo sandoris turi grįžtamąjį poveikį, nes palikimą priėmusiam įpėdiniui palikėjo teisės ir pareigos pereina ne nuo palikimo priėmimo, bet nuo jo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnis, 5.9 straipsnio 4 dalis). Tai patvirtina CK 4.47 straipsnis, kuriame, be kitų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, paveldėjimas nustatytas kaip savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visos apimties ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje A. E. Ž. v. V. A. Ž., byla Nr. 3K-3-151/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB DK ,,ZU Lietuva“ v. D. V., byla Nr. 3K-7-190/2009).
Tad konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles (CK 5.1 straipsnio 2 dalis), šiuo atveju atsakovei VMI. Todėl atsakovei atsirado pareiga atsakyti už palikėjo įsiskolinimus už suvartotą šilumos energiją neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės. Dėl aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo ir formuojamos teismų praktikos atsakovės teiginiai dėl įpėdinio pareigos atsakyti tik pagal po palikėjo mirties atsiradusias prievoles yra nepagrįsti, todėl pirmosios instancijos teismo pagrįstai atmesti.
Apeliantės nurodytos apeliaciniame skunde LR Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos taisyklės, kuriomis remiasi apeliantė teigdama, kad gali nemokėti ieškovei įsiskolinimo, neatleidžia atsakovės nuo pareigos apmokėti palikėjo įsiskolinimus už suvartotą šilumos energiją. Todėl ir šis apeliantės motyvas yra atmestinas.
Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad nesutinka dėl priteisimo iš atsakovės penkių procentų metinių procesinių palūkanų, nes CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d. nustatytos palūkanos civiliniams prievoliniams santykiams negali būti taikomos viešosios teisės nustatytiems privalomiesiems mokėjimams. Šis atsakovės motyvas yra klaidingas ta prasme, kad apeliaciniame skunde paminėti įstatymai reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir atlyginimą valstybei, o ne procesinių palūkanų priteisimą Todėl nei bylinėjimosi išlaidų priteisimui, nei palūkanų priteisimui apeliantės skunde nurodytas LR Vyriausybės 1993 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. 758 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų atleidimo nuo delspinigių mokėjimo“ šioje byloje netaikomas. Pirmosios instancijos teismas tiek bylinėjimosi išlaidas, tiek palūkanas už priteistą sumą iš atsakovės priteisė pagrįstai. Kaip nustatyta byloje, ieškovė kreipdamasi į teismą turėjo bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo (b. l. 19), iš dalies patenkinus ieškovės reikalavimą, pirmosios instancijos teismas proporcingai patenkintų ieškovės reikalavimų daliai žyminį mokestį priteisė iš atsakovės (CPK 93 str. 2 d.). Tad skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas.
Be to, kaip nustatyta byloje, atsakovė, turėdama pareigą atsakyti už palikėjo įsiskolinimus už suvartotą šilumos energiją, ne kartą buvo raginama sumokėti skolą (b. l. 15, 37–44). Ieškovė raštu nurodė atsakovei, jog gera valia neįvykdžius reikalavimų – nesumokėjus skolos už šilumos energiją, ieškovė kreipsis į teismą, todėl atsakovė turėjo įvertinti tai, jog po kreipimosi į teismą atsakovės išlaidos dėl neįvykdytos piniginės prievolės gali padidėti. Ieškovė kreipėsi į teismą 2011-08-01 reg. Nr. IP-2582 (b. l. 2–3), tačiau atsakovė su ieškiniu nesutiko, skolos nesumokėjo, todėl pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo pagrįstu, turėjo teisę priteisti iš atsakovės penkių procentų palūkanas už piniginės prievolės neįvykdymą (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.). Atsakovės motyvai, kad išlaidos susidarė ne dėl atsakovės kaltės, nes užtruko procesas dėl paveldėjimo teisės dokumentų forminimo (praėjus 18 mėnesių terminui nuo palikimo atsiradimo dienos), nesudaro pagrindo atleisti atsakovę nuo palūkanų sumokėjimo, nes palūkanos priteistos iš atsakovės nuo bylos iškėlimo teisme, tuo metu, kai palikėjo turtas jau buvo parduotas (b. l. 24).
Taip pat atmestinas atsakovės motyvas, kad palūkanos už piniginę prievolę negali būti priteistos iš atsakovės, nes ji nebuvo sudariusi su ieškove sutarties dėl paslaugų tiekimo. Kaip nustatyta anksčiau atsakovė perėmė visas palikėjo reikalavimo teises bei pareigas, todėl atsakovė privalo sumokėti ieškovei už suteiktas paslaugas tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip tai privalėjo padaryti palikėjas, o per nustatytą terminą neįvykdžius palikėjo piniginės prievolės – sumokėti ieškovei palūkanas.
Kiti apeliacinio skundo motyvai iš esmės pakartoja tuos pačius nesutikimo su skundžiamu teismo sprendimu argumentus, todėl teismas dėl jų pakartotinai nutartyje nepasisako.
Esant tokioms aplinkybėms teismo sprendimas nekeistinas, apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimo nekeisti.