Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-438-933/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-03-17
Bylos Nr.: e2A-438-933/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Kutrienė, Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza
Atsakovas: AAS „BTA Baltic Insurance Company“

Kategorijos

2.6.39.2.6.4.10Kiti profesinės civilinės atsakomybės draudimo atvejai
3.2.4.8.2Prejudiciniai faktai

Civilinė byla Nr. e2A-438-933/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12755-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.4.10; 3.2.4.8.2 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės LT JŪRINIS CENTRAS apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-17885-1099/2021 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės LT JŪRINIS CENTRAS ieškinį atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per filialą Lietuvoje, dėl draudimo išmokos priteisimo. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. J..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė BUAB LT JŪRINIS CENTRAS, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Atenergo“, prašė priteisti iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per Lietuvos filialą, 27 603,15 Eur draudimo išmoką, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, kad:

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1218-479/2014 iškėlė UAB LT JŪRINIS CENTRAS bankroto bylą; bankroto (nemokumo) administratore paskirta UAB „Atenergo“. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. vasario 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-514-1071/2020 priteisė ieškovei BUAB LT JŪRINIS CENTRAS iš bankroto administratoriaus R. J. 30 077,90 Eur žalos atlyginimą ir 2 783 Eur bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. liepos 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-886-777/2020 Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. sprendimą pakeitė – sumažino priteistiną sumą (žalos atlyginimą) iki 24 062,32 Eur, o bylinėjimosi išlaidas iki 2 226,40 Eur.

1.2. R. J. buvo apsidraudęs administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o žala dėl jo veiksmų atsirado tuo laikotarpiu, kai galiojo profesinės civilinės atsakomybės draudimas. Ieškovė 2020 m. gruodžio 21 d. pateikė atsakovei, kaip trečiojo asmens draudikei, reikalavimą apmokėti priteistą sumą pagal trečiojo asmens draudimo polisą, tačiau atsakovė 2021 m. sausio 12 d. atsisakė tenkinti šį prašymą, nurodydama, jog ginčo atvejį vertina kaip nedraudžiamąjį, nes žala, anot atsakovės, atsirado dėl tyčinių bankroto administratoriaus veiksmų. Ieškovė su tokia atsakovės pozicija nesutiko, nes nei Klaipėdos apylinkės teismas, nei Klaipėdos apygardos teismas minėtuose procesiniuose sprendimuose nepasisakė, jog administratorius vykdė tyčinius veiksmus. Kasacinis teismas aktualioje praktikoje (2020 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-1075/2020) yra išaiškinęs, kad tyčia turi būti įrodyta byloje ir įrodymų pagrindu konstatuota teismo sprendimu, o žala, padaryta dėl administratoriaus didelio neatsargumo, patenka į draudžiamojo įvykio apibrėžimą.

1.3. Draudimo sutartis pagal įstatymą yra privalomoji sutartis, kurią sudarant jos šalys turi mažai laisvės nustatyti tokios sutarties sąlygas, dėl jų derėtis, nes šios sąlygos apibrėžiamos teisės aktu. Tokio pobūdžio sutartis sudaroma prisijungimo būdu pagal draudiko parengtas draudimo taisykles, todėl teismui aiškinant tokią sutartį, jos sąlygos aiškinamos parengusios draudimo taisykles šalies nenaudai. Jei sutartyje nėra nurodytos tyčinių veiksmų sąlygos, tai reiškia, jog administratorius neatliko tyčinių veiksmų, o juos įrodyti yra draudiko pareiga. Atsakovė trečiojo asmens tyčinių veiksmų neįrodė.

1.4. Draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. Atlyginamos visos išlaidos, susijusios su žalos atlyginimu. Atsakovė neatlygino priteistos 24 062,32 Eur draudimo išmokos, taip pat priteistų 2 226,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškovė papildomai paskaičiavo atsakovei mokėtinas 6 proc. palūkanas nuo 2020 m. liepos 9 d. iki 2021 m. gegužės 1 d., kurios sudaro 1 314,43 Eur. Ieškovė nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino, nes atsakovė atsisakė mokėti draudimo išmoką 2021 m. sausio 12 d. raštu.

1.5. R. J., kaip bankroto administratorius, tik vykdė bankrutavusios bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimus, t. y. kreditoriai patvirtino turto pardavimo tvarką, o administratorius tą turtą realizavo. Trečiasis asmuo, prieš realizuodamas minėtą turtą, darė prielaidą, jog šis turtas priklauso jo administruojamai įmonei – šis turtas buvo įtrauktas į įmonės balansą. Teismai konstatavo tik neteisėtus trečiojo asmens veiksmus, tačiau ne tyčinius.

Šalies argumentai

2. Atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per Lietuvos filialą, su ieškiniu nesutiko, prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

2.1. Atsakovė buvo apdraudusi bankroto administratoriaus R. J. profesinę civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, draudimo poliso Nr. PCAD 051383, nuo 2018 m. balandžio 27 d. iki 2018 m. spalio 30 d. pagal Bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės atliekant įmonių bankroto procedūras privalomojo draudimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1K-143.

2.2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. vasario 14 d. sprendime, be kita ko nurodė, jog R. J., žinodamas, kad turtas jo administruojamai bankrutuojančiai įmonei nepriklauso ir kad šis turtas pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą privalo būti grąžintas ieškovei BUAB LT JŪRINIS CENTRAS, tokias aplinkybes ignoravo ir šį turtą pardavė kitam asmeniui. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. liepos 9 d. nutartimi tik sumažino priteistinos žalos dydį, iš esmės patvirtindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (ir jame nustatytų aplinkybių) pagrįstumą.

2.3. Taisyklių 8.1 punkte nustatyta, jog nedraudžiamasis įvykis yra tyčiniai administratoriaus ir (ar) jo darbuotojo veiksmai, kuriais padaryta žala. Be to, bankroto administratoriui, kaip savo srities profesionalui, taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai. Teismų nustatytos faktinės aplinkybės (kad trečiasis asmuo pardavė svetimą turtą, nors žinojo, jog privalo jį grąžinti teisėtam savininkui) leidžia daryti išvadą, jog R. J. pažeidė teisės aktų nuostatas (kurių negalėjo nežinoti), veikė sąmoningai, suprato, kad tokiu savo elgesiu lems žalos turto savininkui atsiradimą, todėl žala ieškovei padaryta tyčiniais trečiojo asmens veiksmais. Atsakovei nekyla pareiga išmokėti draudimo išmoką dėl nedraudžiamojo įvykio. Nurodytos aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, todėl laikytinos prejudiciniais faktais.

2.4. Taisyklės yra patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu. Jas parengė ne atsakovė, todėl nėra pagrindo taisyklių nuostatas aiškinti draudiko nenaudai.

Atsiliepimas

2.5. Trečiasis asmuo nuslėpė administruojamos įmonės kreditoriams, jog ginčo turtas priklauso ne įmonei, nurodė priešingai, jog šis turtas priklauso įmonei. Trečiasis asmuo jau yra sumokėjęs priteistos skolos dalį, tačiau ieškovė nepagrįstai iš draudikės reikalauja priteisti visą iš trečiojo asmens priteistą sumą, t. y. kreipiasi pakartotinai dėl tos pačios sumos. Pagal taisykles atlyginama tik žala, t. y. patirtos bylinėjimosi išlaidos nepatenka į atlygintinos žalos dydį.

3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Prašė nagrinėti ieškinį jam nedalyvaujant. Teismo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimu nusprendė: i) ieškovės BUAB LT JŪRINIS CENTRAS ieškinio atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per filialą Lietuvoje, dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo R. J., netenkinti; ii) priteisti iš ieškovės BUAB LT JŪRINIS CENTRAS bankroto proceso administravimui skirtų lėšų atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per filialą Lietuvoje, 847 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4.1. Teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo R. J. neteisėtus veiksmus atliko ir žalą padarė 2018 m., todėl šiuo atveju taikytinos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ), kuris galiojo žalos padarymo metu, nuostatos. Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sąlygos yra apibrėžtos ĮBĮ, Taisyklėse ir draudimo sutartimi, kuri sudaryta draudiko ir bankroto administratoriaus.

4.2. Draudimo sutarties, sudarytos bankroto administratoriaus R. J. ir draudikės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, nuo 2018 m. balandžio 27 d. iki 2018 m. spalio 30 d. metu, galiojo Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1K-143 patvirtintos taisyklės (ginčo dėl šios aplinkybės byloje nekilo). Taisyklės apibrėžia atvejus, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais, taip pat kurie tokiais nelaikomi. Taisyklių 8.1 punkte nustatyta, kad draudėjui ar draudikui pareikštas reikalavimas atlyginti žalą laikomas netinkamu, kai jis teikiamas dėl žalos, kuri padaryta tyčiniais neteisėtais draudėjo veiksmais (veikimu, neveikimu), išskyrus Lietuvos Respublikos civiliame kodekse (toliau – CK), nustatytas išimtis, kai draudikas vis tiek privalo mokėti draudimo išmoką, t. y. iš esmės nustatyta, kad įvykis pripažįstamas nedraudžiamuoju kai žala padaryta tyčiniais veiksmais.

4.3. Teismas nustatė, kad ginčijamą draudimo išmoką sudaro žalos atlyginimas dėl administratoriaus jau teismų procesiniais sprendimais nustatytų ir konstatuotų neteisėtų veiksmų – trečiasis asmuo R. J., būdamas BUAB „Logistikos sprendimai“ bankroto administratoriumi, pardavė ne BUAB „Logistikos sprendimai“, o ieškovei BUAB LT JŪRINIS CENTRAS priklausantį turtą, nors žinojo, jog ginčo turtas bankrutuojančiai įmonei nepriklauso, ir kad šis turtas pagal Lietuvos apeliacinio teismo nutartį turi būti grąžintas ieškovei, tokias aplinkybes ignoravo, ir šį turtą pardavė kitam asmeniui.

Atsiliepimas

4.4. Atsakovė atsisakė mokėti draudimo išmoką remdamasi Taisyklių 8.1 punktu, teigdama, jog žala atsirado dėl R. J. tyčinių veiksmų. Teismas nurodė, kad byloje nekilo ginčo dėl to, kad nei Klaipėdos apylinkės teismas, nei Klaipėdos apygardos teismas tiesiogiai nekonstatavo R. J. tyčinių veiksmų. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad nurodytose civilinėse bylose R. J. kaltės pobūdis (tyčia ar neatsargumas) iš viso nebuvo nustatinėjamas, ši aplinkybė nebuvo bylos dalyku, teismai iš esmės apsiribojo R. J. neteisėtų veiksmų nustatymu. Taigi, byloje iš esmės turi būti nustatyta esminė aplinkybė – ar trečiojo asmens kaltė pasireiškė tyčiniais veiksmais ar neatsargumu.

Žemesnės instancijos teismas

4.5. Teismas nustatė, kad byloje taip pat nekilo ginčo dėl to, jog nagrinėjamu atveju privaloma remtis (nereikia įrodinėti) jau įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytų aplinkybių, o būtent, jog R. J., būdamas BUAB „Logistikos sprendimai“ bankroto administratoriumi, pardavė ne bankrutuojančiai įmonei (BUAB „Logistikos sprendimai“), o ieškovei BUAB LT JŪRINIS CENTRAS priklausantį turtą, nors žinojo, jog ginčo turtas bankrutuojančiai įmonei nepriklauso, ir kad šis turtas pagal Lietuvos apeliacinio teismo nutartį turi būti grąžintas ieškovei, tokias aplinkybes ignoravo, ir šį turtą pardavė kitam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnis). Teismas vertino, kad nustatytos faktinės aplinkybės (dėl kurių ginčo šioje byloje nekilo; tuo labiau, kaip minėta, jos konstatuotos įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais), leidžia daryti išvadą, kad žala ieškovei buvo padaryta tyčiniais bankroto administratoriaus R. J. veiksmais, t. y. bankroto administratorius sąmoningai, žinodamas, jog ginčo turtas priklauso ne jo administruojamai, o kitai įmonei, ir žinodamas teismo sprendimą, kuris įpareigojo grąžinti ieškovei nurodytą turtą, vis tiek jį pardavė. Tokie R. J., kaip bankroto administratoriaus, kuriam taikomi aukštesni standartai, veiksmai vertinti kaip tyčiniai, jų nėra pagrindo vertinti kaip neatsargių.

4.6. Nurodytos išvados nepaneigė ir aplinkybė, kad ginčo turto pardavimo tvarką patvirtino BUAB „Logistikos sprendimai“ kreditorių susirinkimas. Kaip matyti iš BUAB „Logistikos sprendimai“ bankroto bylos medžiagos (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-311-730/2018), būtent bankroto administratorius R. J. kreditoriams 2018 m. rugpjūčio 9 d. kreditorių susirinkimo metu nurodė, kad nurodytas turtas priklauso BUAB „Logistikos sprendimai“, nors, kaip minėta anksčiau, žinojo, jog šis turtas priklauso ne jo administruojamai įmonei, o ieškovei, atitinkamai žinojo/turėjo žinoti, jog jį pardavus, ieškovei bus padaroma žala.

4.7. Teismas kritiškai vertino ieškovės argumentus, kad jei sutartyje nėra nurodytos tyčinių veiksmų sąlygos, tai reiškia, jog administratorius neatliko tyčinių veiksmų, o sutarties sąlygos turi būti aiškinamos draudikės nenaudai. Byloje ginčo dėl šios aplinkybės nekilo. Šiuo atveju draudimo sutarties, sudarytos bankroto administratoriaus R. J. ir draudikės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, galiojimo metu galiojo Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1K-143 patvirtintos taisyklės, t. y. ne draudikė sudarė/pasiūlė nurodytas taisykles, o jos buvo patvirtintos kompetentingos institucijos ir privalomos tiek draudėjui, tiek draudikui.

4.8. Teismas sprendė, kad R. J. tyčiniai veiksmai laikytini įrodyti bei patenka į nedraudžiamųjų įvykių sąrašą pagal Taisyklių 8.1 punktą, todėl ieškinio reikalavimai (dėl draudimo išmokos ir atitinkamai išvestiniai reikalavimai dėl palūkanų bei procesinių palūkanų priteisimo) atmesti kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5. Ieškovė BUAB LT JŪRINIS CENTRAS apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovės AAA ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje 27 603,15 Eur draudimo išmoką, 6 proc. dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo Vilniaus miesto apylinkės teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas ieškovės BUAB „LT Jūrinis centras“ naudai. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:

5.1. Teismas nesivadovavo jau teismų priimtais sprendimais – tiek Klaipėdos apylinkės teismo, tiek Klaipėdos apygardos teismo, tai yra šie teismo sprendimai yra įsigalioję ir turi prejudicinę galią, bet nustatinėjo R. J. tyčinius veiksmus.

5.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad draudimo bendrovė, teikdama atsiliepimą Klaipėdos apylinkės teismo byloje, nurodė: „kad su ieškiniu nesutinka, nes ieškovė neįrodė visų reikiamų civilinės atsakomybės sąlygų. Nurodė, kad bankroto administratoriui, pradėjus administruoti bankrutuojančią įmonę UAB „Logistikos sprendimai“, negalėjo būti žinoma apie ieškovės reikalavimą dėl turto grąžinimo ir apskritai apie tokio turto egzistavimą. Net ir sužinojęs apie galimai apie šio turto ginčą atsakovas neturėjo pagrindo manyti, kad turtas nepriklauso bankrutuojančiai bendrovei ir t. t.“ Draudimo bendrovė įrodinėjo, kad R. J. veiksmuose nėra tyčinių veiksmų, tai yra pripažino faktą, kad R. J. veiksmai yra teisėti ir kad negali būti pripažinti kaip tyčiniai veiksmai. Šios aplinkybės turi juridinę galią ir jų įrodinėti nereikia, nes šalis pripažino, kad R. J. veiksmuose nėra tyčinių veiksmų. Teismas privalėjo į tai atsižvelgti nagrinėjant civilinę bylą, bet nepasisakė dėl šių įrodymų, nors ieškovo atstovas konstatavo draudimo bendrovės pasisakymą Klaipėdos apylinkės teismo byloje.

5.3. Klaipėdos apylinkės teismas sprendime konstatavo, kad „Aukščiau nustatytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad yra pagrindas pripažinti administratoriaus veiksmus neteisėtais, nes atsakovas, būdamas bankroto administratoriumi, pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad nebūtų pažeistos ieškovės teisės ir jai nebūtų padaryta žalos, nesiėmė jokių veiksmų“. Teismui įvertinus pirmiau išdėstytus ir išanalizuotus byloje esančius įrodymus bei nustačius anksčiau nurodytas faktines aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamos bylos atveju yra nustatyta bankroto administratoriaus civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis), todėl ieškinys tenkintinas visiškai“. CK 6.246 straipsnis nurodo, kas yra neteisėti veiksmai „Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai“. Kad R. J. atliko tyčinius veiksmus teismas nenustatė. Jei bankroto administratoriui taikomi didesni reikalavimai ir tuo pagrindu galima pripažinti bankroto administratoriaus veiksmus kaip tyčinius, su tokia išvada sutikti negali, nes draudimo bendrovė dėl to, kad bankroto administratoriui taikomi aukštesni reikalavimai reikalauja didesnių draudimo įmokų, kurias bankroto administratoriai turi sumokėti. Bankroto administratoriai moka didesnes įmokas draudimo bendrovei dėl to pripažinti neteisėtus veiksmus tyčiniais nėra pagrindo.

5.4. Teismas nesivadovavo ir nevertino tai, kad bankroto administratorius R. J. pateikė kreditoriams svarstyti šio turto pardavimo klausimą, paaiškino šio turto atsiradimo priežastis ir vykdė kreditorių priimtus nutarimus, tai yra pardavė turtą kreditorių nustatyta tvarka. ĮBĮ nurodo, kad tik kreditoriai turi teisę spręsti turto pardavimo klausimą, tad šiuo atveju bankroto administratorius vykdė būtent kreditorių priimtą nutarimą ir savavališkų veiksmų neatliko. Tą įrodo kreditorių susirinkimo nutarimas. Bankroto administratorius privalo vykdyti visus kreditorių priimtus nutarimus (ĮBĮ 11 straipsnis 5 dalis 20 punktas). R. J. informavo kreditorius apie turto atsiradimo aplinkybes, jų esamą būklę bei vykdė kreditorių priimtą nutarimą. Nėra įrodymų, kad bankroto administratorius priėmė savavališką sprendimą parduoti turtą.

5.5. Draudimo sutartis pagal įstatymą yra privalomoji sutartis. Privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties šalys turi mažai laisvės nustatyti privalomojo draudimo sutarties sąlygas, šios sąlygos paprastai apibrėžiamos teisės aktu. Sutartis sudaroma prisijungimo būdu pagal draudiko parengtas draudimo taisykles, tad teismui aiškinant tokią sutartį, suformuotos sutarties sąlygos aiškinamos parengusios draudimo taisykles šalies nenaudai. Jei sutartyje nėra nurodytos tyčinių veiksmų sąlygos, tai reiškia, kad administratorius neatliko tyčinių veiksmų. Draudiko pareiga yra įrodyti tyčinius veiksmus. Nei Klaipėdos apylinkės teismas, nei Klaipėdos apygardos teismas nekonstatavo, kad R. J. vykdė tyčinius veiksmus.

5.6. Civilinės atsakomybės draudimo sutarties esminis bruožas – ji sudaroma trečiojo asmens naudai, todėl esant civilinės atsakomybės draudimui, trečiojo asmens patirtą žalą turėtų atlyginti draudikas, pas kurį draudėjas yra apsidraudęs savo civilinę atsakomybę. Trečiasis asmuo neturi garantijų, kad žala bus padengta. Bankroto administratorius irgi neturi garantijų, kad, apsidraudus privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, už padarytą žalą bus atlyginta pagal draudimo polisą. Šią dieną nėra aišku kas yra tyčinis veiksmas. Teismas nesigilino į tai, kad draudimo polise būtų nurodyti tyčiniai veiksmai, bet darė išvada, kad to nereikia.

5.7. Teismas nenurodė kokias įstatymo nuostatas R. J. pažeidė. Administratorius pasielgė tinkamai, kaip reikalauja ĮBĮ nuostatos, pateikė prekių pardavimo klausimą svarstyti kreditoriams, o kokį nutarimą priėmė kreditoriai, tokį ir vykdė. Kaltinti, kad tuo metu buvo tyčiniai veiksmai nėra pagrindo. Jei R. J. nebūtų informavęs kreditorių apie prekių kilmę ir t. t. būtų pažeidęs įstatymų nuostatas, bet pasielgė sąžiningai, teisingai.

Atsiliepimas

6. Atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per Lietuvos filialą, atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė tuo, kad:

6.1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. vasario 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-514-1071/2020 ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-886-777/2020 konstatuotos aplinkybės – įskaitant ir tai, kad bankroto administratorius R. J., žinodamas, jog ginčo turtas bankrutuojančiai įmonei nepriklauso, ir kad šis turtas turi būti grąžintas BUAB LT JŪRINIS CENTRAS, tokias aplinkybes ignoravo, ir šį turtą pardavė kitam asmeniui – laikytinos prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnis 2 dalis). Įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota aplinkybė, jog bankroto administratoriui R. J. buvo žinoma, jog jis įvykdė svetimo, t. y. ieškovei priklausiusio, turto pardavimą.

6.2. Draudimo sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastą, draudimo sutarties apimtis ir ribas. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau nustatyta, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų draudimo sutartyje nustatytų sąlygų šis įvykis nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką. Taisyklių 8.1. punkte nustatyta, kad nedraudžiamasis įvykis yra tyčiniai administratoriaus ir(ar) jo darbuotojo veiksmai, kuriais padaryta žala. Atsakovė atsisakė išmokėti draudimo išmoką, remdamasi Taisyklių 8.1 punktu, nurodydama ir pagrįsdama, jog žala BUAB LT JŪRINIS CENTRAS atsirado dėl R. J. tyčinių veiksmų.

6.3. Byloje nekilo ginčas dėl to, kad nei Klaipėdos apylinkės teismas, nei Klaipėdos apygardos teismas tiesiogiai nekonstatavo R. J. tyčinių veiksmų. Be to, nurodytose civilinėse bylose R. J. kaltės pobūdis (tyčia ar neatsargumas) iš viso nebuvo nustatinėjamas, ši aplinkybė nebuvo bylos dalyku, teismai iš esmės apsiribojo R. J. neteisėtų veiksmų nustatymu. Taigi, šioje byloje turėjo būti nustatyta esminė aplinkybė – ar trečiojo asmens R. J. kaltė pasireiškė tyčiniais veiksmais ar neatsargumu. Teismas pagrįstai konstatavo, kad žala ieškovei buvo padaryta tyčiniais bankroto administratoriaus R. J. veiksmais, t. y. bankroto administratorius sąmoningai, žinodamas, jog ginčo turtas priklauso ne jo administruojamai, o kitai įmonei, ir žinodamas teismo sprendimą, kuris įpareigojo grąžinti ieškovei nurodytą turtą, vis tiek jį pardavė. Tokie R. J., kaip bankroto administratoriaus, kuriam taikomi aukštesni standartai, veiksmai vertintini kaip tyčiniai.

6.4. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nesivadovavo ir nevertino to, jog bankroto administratorius R. J. pateikė kreditoriams svarstyti šio turto pardavimo klausimą, paaiškino šio turto atsiradimo priežastis ir vykdė kreditorių priimtus nutarimus, tai yra pardavė turtą kreditorių nustatyta tvarka. Teismas, susipažinęs su 2018 m. rugpjūčio 9 d. kreditorių susirinkimo protokolu (BUAB „Logistikos sprendimai“ bankroto bylos medžiaga Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-311-730/2018), nustatė, jog būtent bankroto administratorius R. J. kreditoriams kreditorių susirinkimo metu nurodė, kad nurodytas turtas priklauso BUAB „Logistikos sprendimai“, nors, kaip minėta aukščiau, žinojo, jog šis turtas iš tiesų priklauso ne jo administruojamai įmonei, o BUAB LT JŪRINIS CENTRAS, atitinkamai R. J. žinojo/turėjo žinoti, jog jį pardavus, ieškovei bus padaroma žala. R. J., pateikdamas BUAB „Logistikos sprendimai“ kreditorių susirinkimui svarstyti klausimą dėl turto pardavimo, melagingai nurodė kreditoriams šio turto savininku esant BUAB „Logistikos sprendimai“. Ši aplinkybė yra akivaizdi iš 2018 m. rugpjūčio 9 d. BUAB „Logistikos sprendimai“ kreditorių susirinkimo protokolo. Ji teismo sprendime buvo įvertinta ir dėl jos yra pasisakyta.

6.5. Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėtoje byloje AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu atsakovo (R. J.) pusėje. CPK 47 straipsnio 4 dalis numato, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje paminėtos civilinės bylos Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjimo metu privalėjo palaikyti R. J. poziciją.

6.6. Taisyklės, kuriomis buvo vadovaujamasi sprendžiant dėl aptariamo įvykio (ne)pripažinimo draudžiamuoju, yra patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu. Jas parengė ne draudimo bendrovė, dėl to nėra pagrindo taisyklių nuostatas aiškinti draudiko, kaip sąlygas siūliusios šalies, nenaudai. Dėl šio argumento pirmosios instancijos teismas pasisakė sprendime. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad taisyklėse privalo būti pateiktas tyčios sąvokos apibrėžimas. Kaltės forma (tyčia ar neatsargumas) reglamentuota teisės aktuose ir jų aiškinimas išplėtotas Lietuvos teismų praktikos. Bankroto administratoriaus tyčia objektyviai negalėtų būti konkrečiai įvardijama (aprašoma) taisyklėse, nes Taisykles parengė ne draudimo bendrovė, be to, kaltės forma kiekvienu konkrečiu atveju nustatoma ir vertinama individualiai pagal konkrečios situacijos faktines aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

9. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės ieškinio.

Dėl esminių bylos aplinkybių

10. Iš Bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės atliekant įmonių bankroto procedūras privalomojo draudimo poliso Nr. PCAD 051383 matyti, kad:

10.1. Draudėjas R. J., draudimas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujama filialo Lietuvoje.

10.2. Draudimo sutarties pagrindas – su Bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės atliekant įmonių bankroto procedūras privalomojo draudimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1K-143, susipažino, jų sąlygas suprato bei pasižada vykdyti.

10.3. Apdrausta veikla – administratoriaus ir(ar) jo darbuotojų, atliekančių bankroto procedūras, profesinė veikla.

10.4. Galioja nuo 2018 m. balandžio 27 d. iki 2019 m. balandžio 26 d.

11. R. J. prašė nutraukti privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą nuo 2018 m. spalio 30 d. (dokumentų registracijos Nr. DOK-102097).

Žemesnės instancijos teismas

12. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1218-479/2014 iškėlė bankroto bylą UAB LT JŪRINIS CENTRAS ir bankroto administratore paskyrė UAB „Atenergo“, kurios direktoriumi ir įgaliotu asmeniu buvo A. M. (dokumento registracijos Nr. DOK-12745, priedai).

13. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. vasario 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-514-1071/2020 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės LT JŪRINIS CENTRAS ieškinį atsakovui bankroto administratoriui R. J. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, M. N., nusprendė ieškinį tenkinti visiškai – priteisti iš atsakovo bankroto administratoriaus R. J. 30 077,90 Eur žalos atlyginimą ir 2 783 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei LT JŪRINIS CENTRAS. Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad:

13.1. 2016 m. birželio 14 d. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-426-464/2016 pagal ieškovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1025-253/2015 pagal ieškovės BUAB LT JŪRINIS CENTRAS ieškinį atsakovei UAB „Logistikos sprendimai“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, trečiasis asmuo bankrutavusi UAB „Ostmarina LT“, kuria Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 23 d. sprendimą pakeitė, pripažino 2009 m. lapkričio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartis sudarytas tarp BUAB LT JŪRINIS CENTRAS ir UAB „Logistikos sprendimai“ pagal 2009 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitas faktūras Nr. JCP9021V, JCP9022V, JCP9024V ir JCP9025V, negaliojančiomis. Taikė restituciją – įpareigojo UAB „Logistikos sprendimai“ grąžinti ieškovei BUAB LT JŪRINIS CENTRAS 2011 m. vasario 28 d. ir 2012 m. kovo 14 d. priėmimo perdavimo aktuose išvardytas ir atsakovei UAB „Logistikos sprendimai“ natūra perduotas prekes už 30 077,90 Eur sumą, o perduotų prekių nesant – sumokėti ieškovei šiuose priėmimo perdavimo aktuose nurodytą negrąžintų prekių vertę pinigais (piniginį ekvivalentą) (1 t., e. b. l. 11-21).

13.2. Nustatyta, kad 2016 m. liepos 29 d. ieškovės bankroto administratorė UAB „Atenegro“ išsiuntė UAB „Logistikos sprendimai“ pranešimą dėl 2016 m. birželio 14 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties vykdymo (1 t., e. b. l. 22).

13.3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai civilinėje byloje Nr. e2-142-1025/2018 pagal ieškovės BUAB LT JŪRINIS CENTRAS ieškinį atsakovui M. N. dėl turtinės žalos atlyginimo priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė. 2018 m. spalio 12 d. Klaipėdos apygardos teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-846-265/2018 pagal ieškovės BUAB LT JŪRINIS CENTRAS apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal BUAB LT JŪRINIS CENTRAS ieškinį atsakovui M. N. dėl turtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo BUAB „Logistikos sprendimai“, kuria Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. sausio 30 d. sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Teismas padarė išvadą, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-426-464/2016, grąžinti BUAB LT JŪRINIS CENTRAS 2011 m. vasario 28 d. ir 2012 m. kovo 14 d. priėmimo perdavimo aktuose išvardytas ir atsakovei UAB „Logistikos sprendimai“ natūra perduotas prekes už 30 077,90 Eur sumą, o perduotų prekių nesant – sumokėti ieškovei šiuose priėmimo perdavimo aktuose nurodytą negrąžintų prekių vertę pinigais (piniginį ekvivalentą), įpareigota UAB „Logistikos sprendimai“, o ne atsakovas M. N. (1 t., e. b. l. 23-31, 149-155).

13.4. <...> byloje neginčytinai nustatyta, kad atsakovas R. J., būdamas BUAB „Logistikos sprendimai“ bankroto administratoriumi, pardavė ne bankrutuojančiai įmonei (BUAB „Logistikos sprendimai“), o ieškovei BUAB LT JŪRINIS CENTRAS priklausantį turtą. Ginčo byloje dėl šios aplinkybės nėra. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino ir nepaneigė tų aplinkybių, kad ieškovei priklausantis turtas, kurį Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-426-464/2016 BUAB „Logistikos sprendimai“ buvo įpareigota grąžinti ieškovei, buvo parduotas A. S..

13.5. Aplinkybę, kad atsakovas, buvęs BUAB „Logistikos sprendimai“ bankroto administratorius, apie šią Lietuvos apeliacinio teismo nutartį žinojo, patvirtina byloje pateiktas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. sausio 30 d. sprendimas civilinėje byloje pagal BUAB LT JŪRINIS CENTRAS ieškinį atsakovui M. N. dėl turtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo BUAB „Logistikos sprendimai“, kuriame atsakovas dalyvavo kaip trečiojo asmens atstovas ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad apie ginčo prekes jis sužinojo 2017 metų pabaigoje. Jis patvirtino, jog sukontaktavo su Latvijos įmone, nuotraukose matė, kad tos prekės yra, todėl pasirašė sutartį dėl šių prekių saugojimo. Jis patvirtino, kad sudarant įmonės turto balansą jam ginčo prekės perduotos nebuvo, tačiau vėliau jos jam buvo perduotos. Jis patvirtino, kad įmonei bankrutavus, jis tas prekes realizuos ir atsiskaitys su įmonės kreditoriais. Todėl atmestini atsakovo argumentai, kad jam nebuvo žinoma apie Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 14 d. priimtą nutartį ir restitucijos taikymą.

13.6. Byloje nustatyta, kad ginčo prekės buvo parduotos Latvijos piliečiui A. S., kuris pats 2018 m. balandžio 23 d. ir atliko ginčo prekių vertinimą pagal pateiktą sąrašą. Būtent pirkėjas (A. S.) nustatė, kad prekių likvidumo rinkoje vertė yra 1 400 Eur. Taigi jau vien ši aplinkybė lemia kritišką prekių vertės nustatymo vertinimą. Be to, byloje atsakovas neįrodinėjo prekių susidėvėjimo, nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių prekių prekinės vertės netekimą, vadovavosi vien tik pirkėjo A. S. atliktu vertinimu. Esant aptartoms aplinkybėms, teismas, šį atsakovo turto vertės įrodantį dokumentą, vertina kritiškai, nes turto vertinimą atliko tas pats asmuo, kuriam ir buvo parduotos šios ginčo prekės. Be to, 2017 m. lapkričio 3 d. sudarytoje sutartyje Nr. ST-11 „Dėl prekių sandėliavimo“ ginčo prekių vertė yra nurodyta 25 280,20 Eur (87 287,47 Lt), o vertinimas atliktas 2018 m. balandžio 23 d., todėl darytina išvada, kad per tokį trumpą laiko tarpą (pusę metų) nuo prekių perdavimo saugojimui iki jų įvertinimo, jų vertė tiek stipriai pakisti negalėjo. Taip pat šiame kontekste pažymima tai, kad ieškovės prašoma priteisti žalos suma yra nustatyta Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-426-464/2016, kuria „Logistikos sprendimai“ buvo įpareigota grąžinti 2011 m. vasario 28 d. ir 2012 m. kovo 14 d. priėmimo perdavimo aktuose išvardytas ir atsakovei „Logistikos sprendimai“ natūra perduotas prekes už 30 077,90 Eur sumą, o perduotų prekių nesant – sumokėti ieškovei šiuose priėmimo – perdavimo aktuose nurodytą negrąžintų prekių vertę pinigais (piniginį ekvivalentą) (1 t., e. b. l. 11-21).

13.7. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą, teismas daro išvadą, kad buvęs BUAB „Logistikos sprendimai“ bankroto administratorius (atsakovas) nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis tinkamai vykdė pareigą veikti itin rūpestingai, atidžiai, kvalifikuotai ir sąžiningai vykdant ginčo turto pardavimą. Priešingai, nustatyta, kad jis, žinodamas, jog ginčo turtas bankrutuojančiai įmonei nepriklauso, ir kad šis turtas pagal Lietuvos apeliacinio teismo nutartį turi būti grąžintas ieškovei, tokias aplinkybes ignoravo, ir šį turtą pardavė kitam asmeniui.

13.8. Anksčiau nustatytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad yra pagrindas pripažinti administratoriaus veiksmus neteisėtais, nes atsakovas, būdamas bankroto administratoriumi, pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad nebūtų pažeistos ieškovės teisės ir jai nebūtų padaryta žalos, nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų įvykdyta Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartis ir ieškovei grąžintas jai priklausantis turtas.

13.9. Žala (nuostoliai) ieškovei atsirado dėl bankroto administratoriaus kaltės šiam netinkamai atliekant ĮBĮ 11 straipsnyje nustatytas funkcijas, nes ieškovei nebuvo grąžintas jai priklausantis turtas.

13.10. Teismui, įvertinus pirmiau išdėstytus ir išanalizuotus byloje esančius įrodymus, bei nustačius anksčiau nurodytas faktines aplinkybes, konstatuota, jog nagrinėjamos bylos atveju yra nustatyta bankroto administratoriaus civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis), todėl ieškinys tenkintinas visiškai.

14. Dėl minėto sprendimo atsakovas R. J. teikė apeliacinį skundą.

15. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. liepos 9 d. nutartimi nutarė Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. sprendimą pakeisti – sumažinti iš atsakovo R. J. ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei LT JŪRINIS CENTRAS priteistą 30 077,90 Eur žalos atlyginimo sumą iki 24 062,32 Eur, priteistą 2 783 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą – iki 2 226,40 Eur. Sumažinti iš atsakovo R. J. valstybei priteistą 676 Eur žyminio mokesčio dydį iki 541 Eur. Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas. Iš ieškovės BUAB LT JŪRINIS CENTRAS atsakovui R. J. priteisti 135,20 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą. Nutartyje nurodyta, kad:

15.1. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog atsakovui nebuvo žinoma, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. birželio 14 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-426-464/2016 dėl restitucijos taikymo ir įpareigojimo UAB „Logistikos sprendimai“ grąžinti UAB LT JŪRINIS CENTRAS 2011 m. vasario 28 d. ir 2012 m. kovo 14 d. priėmimo–perdavimo aktuose išvardytas ir UAB „Logistikos sprendimai“ natūra perduotas prekes už 30 077,90 Eur sumą, o perduotų prekių nesant – sumokėti ieškovei šiuose priėmimo–perdavimo aktuose nurodytą negrąžintų prekių vertę pinigais (piniginį ekvivalentą). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2016 m. liepos 29 d. ieškovės bankroto administratorė UAB „Atenegro“ išsiuntė UAB „Logistikos sprendimai“ pranešimą dėl 2016 m. birželio 14 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties vykdymo. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi UAB „Logistikos sprendimai“ iškėlė bankroto bylą. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 24 d. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. sausio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-142-1025/2018 pagal ieškovės BUAB LT JŪRINIS CENTRAS ieškinį atsakovui M. N. dėl turtinės žalos atlyginimo ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-846-265/2018 Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimą paliko nepakeistą. Minėtose bylose trečiuoju asmeniu į bylą įraukta BUAB „Logistikos sprendimai“, jose atsakovas dalyvavo kaip trečiojo asmens atstovas ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad apie ginčo prekes jis sužinojo 2017 metų pabaigoje. Atsakovas patvirtino, jog buvo susisiekęs su Latvijos įmone, nuotraukose matė, kad tos prekės yra, todėl pasirašė sutartį dėl šių prekių saugojimo. Jis patvirtino, kad sudarant įmonės turto balansą jam ginčo prekės perduotos nebuvo, tačiau vėliau jos jam buvo perduotos. Patvirtino, kad, įmonei bankrutavus, jis tas prekes realizuos ir atsiskaitys su įmonės kreditoriais. Ginčo prekės buvo parduotos 2018 m. vasaros pabaigoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės tik patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog jam nebuvo žinoma apie Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 14 d. priimtą nutartį ir restitucijos taikymą (19 punktas).

15.2. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo nurodomais argumentais, kad ginčo prekės (pramoginių laivų detalės, tarp kurių yra ir įvairių šalių vėliavėlės, kiti smulkūs aksesuarai, t. y. klijai, gruntas, dažai, lipdukai, apranga, t. y. kepurės, pirštinės, batai, striukės, kelnės, kostiumai vandens sportui, botai), pagal nagrinėjamoje byloje esančius duomenis, sandėliuose saugomos nuo 2016 metų, galėjo nuvertėti. Apeliacinės instancijos teismas esant nurodytoms aplinkybėms ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nesant byloje duomenų apie realią ginčo prekių vertę, konstatuoja, jog yra pagrindas sumažinti ieškovės iš atsakovo prašomą priteisti sumą 20 proc., t. y. iki 24 062,32 Eur (30 077,90 Eur – 20 proc.) (21 punktas).

15.3. <...> įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro trečiajam asmeniui žalos, šis įgyja teisę reikalauti ją atlyginti. Reikalavimas atlyginti žalą gali būti pareiškiamas tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek jo atsakomybę apdraudusiam draudikui. Jeigu reikalavimas atlyginti žalą reiškiamas tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui (pvz., kai nukentėjusiajam padarytos žalos dydis viršija draudiko išmokėtą draudimo išmokos sumą), taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos ir žala atlyginama bendraisiais pagrindais (CK 6.249 straipsnis). Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinių teisės normų ir neprivalėjo siūlyti ieškovei pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, kadangi reikalavimas buvo pareikštas tinkamam atsakovui (22 punktas).

15.4. 2020 m. gruodžio 21 d. BUAB LT JŪRINIS CENTRAS draudimo bendrovei pateikė reikalavimą dėl teismo priteistos sumos apmokėjimo pagal draudimo polisą (dokumento registracijos Nr. DOK-12745, priedai).

Žemesnės instancijos teismas

15.5. 2020 m. sausio 12 d. draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje pateikė atsakymą dėl draudimo išmokos, kuriame nurodė, kad Taisyklių 8.1 punkte nustatyta, kad nedraudžiamasis įvykis yra tyčiniai administratoriaus ir(ar) jo darbuotojų veiksmai, kuriais padaryta žala, tai yra atsisakė išmokėti draudimo išmokas, nes draudimo bendrovė mano, kad žala BUAB LT JŪRINIS CENTRAS buvo padaryta tyčiniais bankroto administratoriaus R. J. veiksmais (dokumento registracijos Nr. DOK-12745, priedai).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

16. Ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo netenkintas jos reikalavimas dėl draudimo išmokos priteisimo.

17. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nustatytos faktinės aplinkybės (dėl kurių ginčo šioje byloje nekilo; jos konstatuotos įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais), leidžia daryti išvadą, kad žala ieškovei buvo padaryta tyčiniais bankroto administratoriaus R. J. veiksmais, t. y. bankroto administratorius sąmoningai, žinodamas, jog ginčo turtas priklauso ne jo administruojamai, o kitai įmonei, ir žinodamas teismo sprendimą, kuris įpareigojo grąžinti ieškovei nurodytą turtą, vis tiek jį pardavė. Tuo pačiu teismas sprendė, kad R. J. tyčiniai veiksmai laikytini įrodyti bei patenka į nedraudžiamųjų įvykių sąrašą pagal Taisyklių 8.1 punktą, todėl ieškinio reikalavimus dėl draudimo išmokos ir išvestinius reikalavimus dėl palūkanų bei procesinių palūkanų priteisimo atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su paminėtų aplinkybių įvertinimu.

18. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas numato, kad: civilinės atsakomybės draudimas – asmens turtinių interesų, atsirandančių iš galimos civilinės atsakomybės už nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) jo turtui padarytą žalą, draudimas, kai draudiko mokamos draudimo išmokos dydis priklauso nuo nuostolių, kuriuos apdraustasis privalo atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui už padarytą žalą, dydžio, tačiau neviršija draudimo sumos, jeigu ji nustatoma draudimo sutartyje (2 straipsnio 3 dalis); draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką (2 straipsnio 33 dalis); 92 straipsnis reglamentuoja, kas privalo būti nurodyta draudimo taisyklėse.

19. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1K-143 patvirtintos Bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės atliekant įmonių bankroto procedūras privalomojo draudimo taisyklės nustato bankroto administratoriaus (toliau – administratorius) profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – draudimas) tvarką, kai atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras fiziniams ar juridiniams asmenims padaryta žala viršija Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – Įmonių bankroto įstatymas) nustatytą sumą (1 straipsnis). Sudarius draudimo sutartį, Taisyklėse nustatytos draudimo sutarties sąlygos tampa draudimo sutarties dalimi (2 straipsnis). Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – Civilinis kodeksas), Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme (toliau – Draudimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – Įmonių bankroto įstatymas) (3 straipsnis). Draudėjui ar draudikui pareikštas reikalavimas atlyginti žalą laikomas netinkamu, kai jis teikiamas dėl žalos, kuri padaryta tyčiniais neteisėtais draudėjo veiksmais (veikimu, neveikimu), išskyrus Civiliniame kodekse nustatytas išimtis, kai draudikas vis tiek privalo mokėti draudimo išmoką (8.1 straipsnis). Draudikas Civilinio kodekso 6.1013 straipsnyje nustatyta tvarka privalo atlyginti draudėjui būtinas išlaidas, patirtas atliekant Taisyklių 24 punkte nurodytą pareigą (25 straipsnis). Draudimo išmoka gali būti mokama tik nustačius draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ir žalos dydį (27 straipsnis).

20. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas numato, kad: bankroto administratorius –tai teismo paskirtas atlikti įmonės bankroto procedūras (11 straipsnio 1 dalis). Įstatymų nustatyta tvarka administratorius privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo ir (ar) jo padėjėjo (padėjėjų) pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Šiuos nuostolius turi atlyginti ir asmuo, netekęs teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas (11 straipsnio 8 dalis). Administratoriaus profesinė civilinė atsakomybė už atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą draudžiama privalomuoju draudimu (11 straipsnio 15 dalis). Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais, atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras, padarytą žalą (11 straipsnio 16 dalis). Draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų atlikti neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras, kurie yra pagrindas atsirasti apdraustojo civilinei atsakomybei, ir reikalavimo, kuris atitinka administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse numatytas sąlygas, atlyginti žalą pateikimas (11 straipsnio 17 dalis). Administratorius profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudžiamas sudarant administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį (11 straipsnio 18 dalis). Administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (11 straipsnio 20 dalis). Draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais vykdant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras padarytą žalą, viršijančią 290 eurų, atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo sumos neviršijančią draudimo išmoką. Jeigu draudimo išmokos nepakanka visai žalai atlyginti, žalą padaręs administratorius atlygina faktinės žalos dydžio ir draudimo išmokos skirtumą (11 straipsnio 20 dalis).

21. Kadangi bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė priskirtina profesinės civilinės atsakomybės kategorijai, sprendžiant klausimą dėl bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo (neteisėtumo), būtina atsižvelgti į jo profesinei veiklai keliamus standartus. Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialiosios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei. Bankroto administratoriui civilinė atsakomybė kyla ne tik atlikus veiksmus, kurie prieštarauja teisės aktams, bet ir nevykdant ar netinkamai vykdant pareigas, kurių pagrindą sudaro teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, specialiosios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2020, 38 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

22. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). CK nuostatose, reglamentuojančiose civilinę atsakomybę, nėra pateiktos tyčios ir neatsargumo sampratos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmuo padaro žalą tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalą arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-421/2017, 44 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017; 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-526-219/2018; 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-1075/2020). Remiantis Bendrųjų principų sistemos projekte (angl. Draft Common Frame of Reference, sutrumpintai – DCFR, VI.-3:101, p. 399) pateiktais išaiškinimais, didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis (DCFR, VI.-3:101, p. 399). Paprastas neatsargumas yra tada, kai veiksmai neatitinka tam tikro rūpestingumo standarto, reglamentuoto įstatyme, kurio tikslas apsaugoti kitus asmenis nuo tos konkrečios žalos, arba neatitinka rūpestingo žmogaus elgesio standarto, kuris protingai tikėtinas įvertinus aplinkybes (DCFR 3:102 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-248/2020, 28 punktas).

23. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta taisykle siekiama proceso ekonomiškumo, kad nebūtų pakartotinai tiriama tai, kas jau yra patikimai ir privalomai nustatyta teismo sprendimu. Šio reguliavimo tikslas, inter alia (be kita ko), yra užtikrinti teisinį stabilumą, įgytų teisių apsaugą. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) taip pat yra pasisakęs, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į teisėtumo ir teisinio tikrumo principus, apima reikalavimą, kad tais atvejais, kai teismai jau yra išsprendę ginčą, jų sprendimu neturėtų būti abejojama (EŽTT 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Kehaya ir kiti prieš Bulgariją, peticijų Nr. 47797/99, 68698/01, 61 punktas). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019, 39 punktas; 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 63 punktas; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294-916/2015; kt.). Viena iš sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje. Taigi vien tai, kad išnagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas ar jo dalis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą atsiranda to fakto prejudicija. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017, 31 punktas).

24. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, kartu įvertinant ir aukščiau išdėstytas aplinkybes bei teismų formuojamą praktiką, pažymėtina, kad:

24.1. Pirma, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais esą nebuvo vadovautasi tiek Klaipėdos apylinkės teismo, tiek Klaipėdos apygardos teismo nustatytomis aplinkybėmis. Šiuo aspektu pažymėtina, kad skundžiamame sprendime yra nurodyta, kad: i) R. J., būdamas BUAB „Logistikos sprendimai“ bankroto administratoriumi, pardavė ne bankrutuojančiai įmonei (BUAB „Logistikos sprendimai“), o ieškovei BUAB LT JŪRINIS CENTRAS priklausantį turtą, nors žinojo, kad ginčo turtas bankrutuojančiai įmonei nepriklauso ir, kad šis turtas pagal Lietuvos apeliacinio teismo nutartį turi būti gražintas ieškovei, tokias aplinkybes ignoravo ir šį turtą pardavė kitam asmeniui; ii) kaip matyti minėtose bylose buvo nustatytos visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, tarp ir jų ir kaltė, tačiau ji nebuvo detalizuota, nes jos forma, kai reikalavimai buvo pareikšti pačiam bankroto administratoriui nebuvo esmingai aktuali.

24.2. Antra, šioje byloje skundžiamu sprendimu buvo spręstas klausimas dėl bankroto administratoriaus draudimo pareigos atlyginti žalą, todėl, vertinant anksčiau paminėtas draudimo taisykles, ir tampa aktualus klausimas, kokia gi forma pasireiškė bankroto administratoriaus kaltė pagal teismo sprendimu jau nustatytus jo atliktus neteisėtus veiksmus.

24.3. Trečia, tai, ką kitoje byloje bandė įrodinėti draudikas, būdamas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, yra teisiškai nesvarbu, nes teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi ne aplinkybėmis, kurias kitoje byloje nurodė trečiasis asmuo, o būtent teismo nustatytomis ir konstatuotomis aplinkybėmis (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Šioje byloje ir buvo sprendžiamas klausimas būtent dėl draudiko atsakomybės, todėl vertinant draudimo taisykles (konkrečiai jų 8.1 punktą) tampa aktualus bankroto administratoriaus veiksmų įvertinimas, t. y. ar žala, padaryta tyčiniais neteisėtais draudėjo veiksmais. Kadangi dėl tokios aplinkybės minėtuose teismų sprendimuose nebuvo pasisakyta, tai buvo esminis šios bylos nagrinėjimo klausimas.

24.4. Ketvirta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamame sprendime R. J. veiksmai pagrįstai įvertinti kaip tyčiniai. Toks veiksmų įvertinimas, kaip tyčinių veiksmų, atitinka ir aukščiau nurodytą teismų praktiką: i) bankroto administratorius yra savo sritis profesionalas; ii) jam keliami aukštesni šios profesijos rūpestingumo reikalavimai lemia administratoriaus pareigą veikti pamatuotai, atliekant veiksmus, apdairiai įvertinti galimas pasekmes; iii) bankroto administratorius pardavė ne bankrutuojančiai įmonei (BUAB „Logistikos sprendimai“), o ieškovei BUAB LT JŪRINIS CENTRAS priklausantį turtą, nors žinojo, kad ginčo turtas bankrutuojančiai įmonei nepriklauso; iii) aplinkybės, kai administratoriui yra žinoma apie administruojamam subjektui nepriklausanti turtą ir imamasi priemonių jį parduoti, leidžia tokį elgesį vertinti kaip tyčinį, nes asmuo taip elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras.

24.5. Penkta, apeliacinio skundo argumentai apie mokamas draudimo įmokas, jų dydį neturi ir negali turėti reikšmės vertinant pačius faktinius veiksmus kaip tyčinius ar netyčinius.

24.6. Šešta, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jo išvados dėl tyčinių veiksmų nepaneigia ir ta aplinkybė, kad ginčo turto pardavimo tvarką patvirtino BUAB „Logistikos sprendimai“ kreditorių susirinkimas. Kaip matyti iš BUAB „Logistikos sprendimai“ bankroto bylos medžiagos (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-311-730/2018) (CPK 179 straipsnio 3 dalis) būtent bankroto administratorius R. J. kreditoriams 2018 m. rugpjūčio 9 d. kreditorių susirinkimo metu nurodė, kad nurodytas turtas priklauso BUAB „Logistikos sprendimai“, nors kaip minėta anksčiau, žinojo, jog šis turtas priklauso ne jo administruojamai įmonei, o ieškovei, tuo pačiu atitinkamai žinojo/turėjo žinoti, jog ji pardavus, ieškovei bus daroma žala (žr. skundžiamo sprendimo 35 punktą). Tokios aplinkybės nėra paneigtos. Gi pats kreditorių susirinkimas tik nustatė tokio turto pardavimo tvarką, tačiau bankroto administratorius žinojo ir neatskleidė, kad aptariamas turtas nepriklauso jo administruojamai bankrutuojančiai įmonei.

24.7. Septinta, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina tai, kad Draudimo taisyklės yra parengtos ne atsakovės, o Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1K-143, t. y. poįstatyminiu aktu, todėl taikyti tokį aiškinimą, kurį nurodo apeliantas, esą jos parengtos draudiko, teisinio pagrindo nėra.

24.8. Aštunta, pagal draudimo taisykles dėl žalos, kuri padaryta tyčiniais neteisėtais draudėjo veiksmais (veikimu, neveikimu), draudikui pareikštas reikalavimas atlyginti žalą laikomas netinkamu, t. y. numatytas kaip nedraudžiamasis įvykis, kuris apibrėžia draudiko atsakomybės apimtį. Nustačius, kad draudikui pareikštas reikalavimas laikomas netinkamu, apeliacinio skundo teiginiai apie civilinės atsakomybės draudimo sutarties esminius bruožus, garantijas dėl draudimo išmokos ir pan., laikytini teisiškai nereikšmingais.

24.9. Devinta, esant profesinei civilinei atsakomybei, ta aplinkybė, kad draudimo polise aiškiai nėra apibrėžta, kas yra laikytina tyčiniais veiksmais taip pat nesudaro pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais. Pati sąvoka tyčiniai veiksmai yra ganėtinai plati bei kiekvienu atveju yra vertinama, ar vienas, ar kitas aplinkybes galima būti priskirti prie tyčinių veiksmų. Šiuo gi atveju R. J. neteisėti veiksmai yra konstatuoti jau įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

24.10. Dešimta, pats R. J., dėl kurio veiksmų vertinimo, kaip tyčinių, buvo sprendžiama šioje byloje, buvo pasyvus – prašė spręsti klausimą teismo nuožiūra, o pirmosios instancijos teismui konstatavus jo tyčinius veiksmus, sprendimo neskundė.

25. Kiti proceso dalyvių dėstomi argumentai, vertinant byloje pareikštus reikalavimus, neturi esminės įtakos teisingam procesinio sprendimo priėmimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

26. Apibendrinant išdėstytą, darytina išvada, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė KutrienėIrmantas ŠulcasŽilvinas Terebeiza